Byla e2-39-804/2016
Dėl kelio servituto panaikinimo išnykus jo būtinumui, Nacionalinės žemės tarnybos įsakymo panaikinimo

1Trakų rajono apylinkės teismo teisėjas Ričardas Prašmuntas,

2sekretoriaujant Nijolei Blaževič,

3dalyvaujant ieškovui J. J., jos atstovui advokatui K. Ž.

4atsakovui M. V., jo atstovei advokatei J. Ž.,

5atsakovų K. P., P. K., atstovei advokato padėjėjai M. B.,

6trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie LR ŽŪM atstovei J. B.,

7Viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. J. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovams M. V., K. P., N. P., P. K., R. K., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, AB „Nordea Bank“ dėl kelio servituto panaikinimo išnykus jo būtinumui, Nacionalinės žemės tarnybos įsakymo panaikinimo ir

Nustatė

8Ieškovas J. J. prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos teritorinės žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010-12-20 įsakymu Nr. Ž46-1113 ir 2011-01-25 įsakymu Nr. 46VĮ-(14.46.2)-272, žemės sklypui, esančiam ( - ), unikalus Nr. ( - ), kaip tarnaujančiam daiktui nustatytą 308 kv. m ploto kelio servitutą, bei priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

9Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinio bei patikslinto ieškinio reikalavimus bei juos pagrindžiančius argumentus, kad jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis( - ), kurio unikalus Nr. ( - ). Atsakovui M. V. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis ( - ), kurio unikalus Nr. ( - )), kuris buvo padalintas į du žemės sklypus, t. y. žemės sklypą ( - ), unikalus Nr. ( - ), ir žemės sklypą ( - )., unikalus Nr. ( - ). Ieškovas yra suinteresuotas Kelio servituto panaikinimu, kadangi žemės sklypas ( - )gali būti ir jau kurį laiką yra tinkamai naudojamas nesinaudojant žemės sklypu ( - ), tiksliau nesinaudojant nustatytu Kelio servitutu. Ieškovo užsakymu antstolis V. M. 2014-09-24 konstatavo tai patvirtinančias faktines aplinkybes, kad į žemės sklypą ( - )įmanoma patekti per žemės sklypą ( - ), bet tik pro medinius vartus, kurie būna uždaryti. Nuo vartų per žemės sklypo ( - )kiemą iki žemės sklypo ( - )eina smėlio kelias, t. y. servitutinis kelias, kurio gale, ties abiejų žemės sklypų riba stovi žole apaugusi priekaba su užkrautu batutu (kas vėlgi užkerta kelią faktiniam patekimui į Žemės sklypą ( - )keliu). Žemės sklypo ( - )dalyje, besiribojančioje su žemės sklypu ( - ), yra pieva, apaugusi žolėmis su nežymiomis automobilio provėžomis, tačiau joks kelias (pavyzdžiui, vedantis iki sklype esančio statinio) nėra įrengtas. Šios aplinkybės (Žemės sklype ( - )esantys mediniai vartai, ties abiejų žemės sklypų riba stovinti žole apaugusi priekaba su užkrautu batutu, žemės sklype ( - )žole apaugusi pieva ir kt.) patvirtina, kad atsakovas M. V. faktiškai nesinaudoja Kelio servitutu patekimui (privažiavimui) į savo žemės sklypą. Be to nurodė, kad antstolis taip pat konstatavo, kad į žemės sklypą, esantį ( - ), įmanoma patekti ir kitais nei per žemės sklypą, esantį ( - ) būdais, o būtent: kelio, einančio nuo Ežero g. pro žemės sklypą ( - ) (toliau – raudonuoju keliu) atkarpa, vedančia link žemės sklypo ( - )ir per šį žemės sklypą einančiu įkalnėje įrengtu keliu (toliau – žaliuoju keliu), vedančiu link statinio, esančio žemės sklype ( - ). Būtent raudonuoju-žaliuoju keliu atsakovas faktiškai ir naudojasi patekimui į žemės sklypą ( - ). Žemės sklypas ( - ), per kurį eina žaliasis kelias, nuosavybės teise priklauso pačiam atsakovui. Taip pat patekti galima ir keliu, einančiu nuo Ežero g. pro žemės sklypus ( - )ir ( - ) (raudonuoju keliu), toliau užsisukančiu ir einančiu pro tą patį žemės sklypą ( - )ir žemės sklypą ( - ) (toliau – mėlynuoju keliu). Šiuo (raudonuoju-mėlynuoju) keliu atsakovas pastaruoju metu pradėjo taip pat pakankamai dažnai naudotis patekimui į žemės sklypą ( - ), yra praplatinęs ir išžvyravęs mėlynąjį kelią, o ties jo pabaiga Žemės sklype ( - )ruošia statybvietę kažkokio statinio statybai. Galiausiai, keliu, einančiu nuo ( - ). pro žemės sklypus ( - )ir ( - ) (toliau – punktyriniu mėlynuoju keliu) iki sankryžos, kurioje kelias susikerta su raudonuoju ir mėlynuoju keliais. Todėl ieškovas mano, kad, neskaitant žemės sklype ( - )esančio servitutinio kelio, į žemės sklypus ( - ), ( - ) įmanoma patekti (privažiuoti) raudonuoju-mėlynuoju ir punktyriniu mėlynuoju keliu, kuris eina išimtinai per laisvą valstybinę žemę, tarp suformuotų žemės sklypų paliktą būtent pravažiavimui. Pažymėjo, kad 2015-04-08 Elektrėnų savivaldybės taryba sprendimu patvirtino vietinės reikšmės kelių sąrašą, į kurį patenka raudonasis kelias (Nr. V043-Z-0.53). Atsakovo nuomone dėl šių priežasčių Kelio servitutas per jam priklausantį žemės sklypą tapo objektyviai nereikalingas.

10Atsakovas M. V. teismo posėdžio metu palaikė savo atsiliepimus į ieškinį bei patikslintą ieškinį. Nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovo 2010 09 29 buvo sudaryta nekilnojamųjų daiktų pirkimo pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovas, kartu su sutuoktine S. V. pardavė ieškovui 1511/7942 dalis žemės sklypo ( - ), kartu su gyvenamuoju namu ir kitais statiniais už bendrą 310 000 Lt kainą. Ieškovas turtą įgijo asmeninės nuosavybės teise, tačiau su atsakovu išliko turto bendrasavininkais ir jį valdė bendros dalinės nuosavybės teise. 2011 01 21 buvo parengti ir patvirtinti ieškovo ir atsakovo žemės sklypų, suformuotų pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 12 20 įsakymų Nr. Ž46-1113 patvirtintą formavimo ir pertvarkymo projektą, planai, kurių pagrindu 2011 02 08 tarp šalių buvo pasirašyta „Žemės sklypo atsidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės sutartis“. Be kita ko, šios sutarties 2.3.2.5 punkte buvo nurodyta ir pridėtuose planuose pažymėta, kad ieškovo žemės sklype yra nustatytas servitutas: (215) kelio servitutas - teisė važiuoti transporto priemonėmis, teisė naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas) S-308 kv.m. Svarbi aplinkybė yra ta, kad tarp ieškovo ir atsakovo dar 2010 09 29, kuomet buvo sudaryta pirkimo pardavimo sutartis, ir prieš tai, kuomet vyko derybos dėl nekilnojamųjų daiktų pardavimo ieškovui, buvo sprendžiamas klausimas dėl ginčo servituto: ieškovas pardavė žemės sklypą atsakovui su 30 000 Lt. nuolaida būtent dėl tos priežasties, kad parduodamas daiktas turi servitutinį kelią. Šalys be kita ko susitarė, kad ieškovas, gavęs atlyginimą už servitutą nuolaidos už perkamą turtą pagrindu, nekels servituto panaikinimo klausimo, kadangi atsakovui servitutinis kelias yra ir bus reikalingas. Atliekant šalių sklypų pertvarkymo planus, ieškovas taip pat nekėlė klausimo dėl servituto panaikinimo, o priešingai, su jo suformavimu sutiko, servitutas buvo planuose pažymėtas ir patvirtintas ieškovo parašu. Atsakovas nesutinka su nurodyta faktine aplinkybe, kad jam servitutinis kelias yra nebereikalingas, jis juo faktiškai nesinaudoja, be to neva turi galimybę patekti į savo žemės sklypą kitu keliu. Ieškovo nurodytos faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės, kadangi jis nepertraukiamai naudojosi ir naudojasi servitutiniu keliu. Atsakovo žemės sklype, kuris yra šalia ieškovo žemės sklypo adresu ( - ), yra pastatytas kilnojamas namelis, yra daržai ir nors jis jame nuolat negyvena, tačiau būna ir atvyksta bei išvyksta į savo sklypą būtent per servitutinį kelią. Kito kelio nėra. Atsakovas neturi galimybės patekti į savo sklypą kitu būdu, kaip tik naudojantis servitutiniu keliu. Ieškovui šios aplinkybės yra puikiai žinomos. Ieškovo siūlomas būdas patekti atsakovui į savo žemės sklypą ( - )per kitą žemės sklypą adresu ( - ), yra nepriimtinas, kadangi toje vietoje nėra kelio, kuris būtų tinkamas pravažiuoti automobiliu, pravažiuoti techninėmis priemonėmis (greitoji, gaisrinė) ir pan. Yra tik takas. Šiame sklype jokie servitutiniai keliai nėra suformuoti. Žemės sklypas, esantis ( - )., 2015-09-21 priklauso kitam asmeniui – atsakovo sūnui K. V.. Be to, siūlomoje vietoje taip pat techniniu požiūriu nėra galimybės įrengti kelio, kadangi vieta yra nelygi, yra didelis skardis. Kelią įrengti techniškai būtų labai sudėtinga dėl per didelio šlaito nuolydžio, reikėtų tvirtinti šlaitus, kurie yra labai aukšti ir statūs, be to tokio kelio įrengimas nesaugus ir būtų itin brangus bei neekonomiškas. Vertindamas šias aplinkybes atsakovas padarė ieškovui nuolaidą ir buvo susitaręs dėl esamo servitutinio kelio. Atsakovas atliko žemės sklypo ( - ) atidalinimą ir iš šio sklypo buvo suformuoti du sklypai ( - )ir ( - ) Sklypas ( - ) yra planuojamas pagal preliminarią sutartį parduoti K. P.. Atidalinimas yra įregistruotas. Tarp atsakovo ir atsakovų K. P. ir P. K. 2015-07-08 buvo sudaryta pirkimo pardavimo sutartis, kurios pagrindu atsakovai įsigijo žemės sklypą, esantį ( - ). Įsigyjant minėtą žemės sklypą, jo naudai buvo ir yra nustatytas kelio servitutas, t.y. teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (viešpataujantis).

11Teismo posėdžio metu atsakovų K. P. ir P. K. atstovė palaikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo atsakovai su ieškovo reikalavimais nesutinka, motyvuodami tuo, kad tarp atsakovų 2015-07-08 buvo sudaryta pirkimo pardavimo sutartis su atsakovu M. V.. Sutarties pagrindu atsakovai įsigijo žemės sklypą, esantį ( - ). Įsigyjant minėtą žemės sklypą, jo naudai buvo ir yra nustatytas kelio servitutas, t.y. teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (viešpataujantis). Šio žemės servituto įregistravimo pagrindas yra Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymas, 2011-01-25, Nr. 46VĮ-(14.46.2)-272; Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo įsakymas, 2012-05-28, Nr. 51 VĮ-(14.51.2)-111; Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimas, 2015-05-18, Nr. 51SK-225-(14.51.98). Tiek ketindami pirkti, bei važiuodami apžiūrėti perkamo sklypo, esančio ( - ) atsakovai žinojo ir matė atvykę į perkamo sklypo vietą, esamą servitutinį kelią, kurio paskirtis buvo ta, kad pasiekti ketinamą pirkti žemės sklypą ir juo tinkamai naudotis. Kito kelio patekti į atsakovų sklypą nėra. Atsakovai nesutinka su ieškovo nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kad jiems servitutinis kelias yra nereikalingas, ir, kad jie juo faktiškai nesinaudoja, be to ne va turi galimybę patekti į savo žemės sklypą, esantį ( - ). kitu keliu, iš kitos sklypo pusės. Nurodytos faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės, kadangi tiek važiuodami apžiūrėti perkamo sklypo, tiek ir jį nusipirkę minėta sklypą atsakovai naudojosi ir šiuo metu naudojasi tik servitutiniu keliu. Atsakovai apie neva esantį kitą būdą patekti į savo sklypą nežino, niekada kito būdo nenaudojo, visada iki dabar naudojosi nustatytu servitutiniu keliu. Ieškovo siūlomas būdas atsakovams patekti į savo žemės sklypą per kitą žemės sklypą, esantį adresu ( - ) yra visiškai nepriimtinas, kadangi žemės sklypas, esantis adresu ( - ). yra suartas ir jame yra pasodinti pasėliai (kviečiai). Be to, toje vietoje nėra jokio kelio, kuris būtų tinkamas pravažiuoti transporto priemonėms. Atsakovų žiniomis šiame sklype jokie servitutiniai keliai suformuoti nėra. Svarbu ir tai, kad atsakovų žemės sklypas sąlyginai gali būti dalinamas į dvi dalis: aukštutinę ir žemutinę. Šias dalis jungia didžiulis skardis. Nuo ežero pusės patekti į aukštutinę žemės sklypo dalį, kuri ribojasi su ieškovo sklypu, nėra jokios galimybės, nėra jokios techninės galimybės įrengti iš tos pusės kelią, kuriuo būtų galima užvažiuoti į skardį, bei patekti į viršutinę sklypo dalį. Panaikinus servitutinį kelią ieškovo žemės sklype, atsakovai neturės galimybės naudotis savo žemės sklypu pagal paskirtį. Atsakovai ketina aukštutinėje dalyje statyti vasarnamį, tačiau nesant privažiavimo to padaryti negalės. Servitutinis kelias ieškovo žemės sklype yra suformuotas taip, kad netrukdytų naudotis žemės sklypu ieškovui, t.y. šis kelias eina sklypo pakraštyje, todėl nevaržo ieškovo teisių, juo taip pat naudojasi pats ieškovas.

12Atsakovė R. K. atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė ieškinį atmesti. Pilnai palaikė atsakovo P. K. atsiliepime išdėstytus argumentus.

13Atsakovė N. P. atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė ieškinį atmesti. Pilnai palaikė atsakovo K. P. atsiliepime išdėstytus argumentus.

14Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie LR ŽŪM atstovė teismo posėdžio metu prašė teismo savo nuožiūra spręsti ar yra pagrindas tenkinti ieškinį, kadangi Nacionalinė žemės tarnyba nėra suinteresuota bylos baigtimi bei palaikė Tarnybos atsiliepimą į ieškinį, kuriame išdėstytos šios aplinkybės: 2010-08-30 atsakovo M. V. prašymu buvo parengtas jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), esančio ( - )., žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, suformuojant du atskirus žemės sklypus, žemės sklypą Nr. A, kurio plotas 0,6431 ha ir žemės sklypą Nr. B, kurio plotas 0,1511 ha (ginčo nagrinėjimo atveju Žemės sklypas ( - )). Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinyje nurodyta, kad į projektuojamą žemės sklypą Nr. B privažiavimas formuojamas vietinės reikšmės keliu Ž-10, o į žemės sklypą Nr. A planuojama įvažiuoti per žemės sklypą Nr. B, numatomu 5 m pločio servitutiniu keliu. Taigi žemės sklypo ( - ) suformavimo dokumentuose nurodyta, kad į žemės sklypą ( - ), įvažiuojama servitutiniu keliu einančiu per Žemės sklypą ( - ). UAB „Geosoma“ 2014-12-08 parengė atsakovui M. V. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )), esančio ( - ). (toliau -žemės sklypas ( - )) formavimo ir pertvarkymo projektą, kuris patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos Elektrėnų skyriaus vedėjo 2015 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 51 Vj-70-(14.51.2.), pagal kurį minėtas žemės sklypas padalintas į du atskirus žemės sklypus. Nacionalinės žemės tarnybos Elektrėnų skyriaus vedėjo 2015 m. gegužės 18 d. sprendimu Nr. 51SK-225-(14.51.98.) žemės sklypas, esantis ( - ), pertvarkytas padalijimo būdu į du atskirus žemės sklypus - 0,2502 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. ( - )), esantį( - ). (toliau - žemės sklypas ( - )), ir 0,3225 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. ( - )), esantį ( - ). (toliau - žemės sklypas ( - )). Nacionalinės žemės tarnybos Elektrėnų skyriaus vedėjo 2015 m. gegužės 18 d. sprendimu Nr. 51SK-225-(14.51.98.) padalinus žemės sklypą ( - ), buvo patvirtinti naujai suformuotų žemės sklypų ( - )ir ( - )kadastro duomenys, pagal UAB „Geosoma“ 2015-02-23 parengtas kadastrinių matavimų bylas. Žemės sklypo ( - ) plane nurodyta, kad žemės sklypas tarp taškų 4-7 ribojasi su keliu, o Žemės sklypo ( - )plane, nurodyta, kad žemės sklypas tarp taškų 2-4 taip pat ribojasi su keliu. Pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (registro Nr. 42/547820) duomenis žemės sklypas (kadastro Nr. ( - )), esantis ( - ), ( - ) suformuotas atlikus kadastrinius matavimus pagal UAB Geosoma“ 2011-12-05 parengtą šio žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Žemės sklypo ( - ) plane nurodyta, kad žemės sklypas ( - ) gretimybėse tarp taškų 9-1 ribojasi su keliu. Pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (registro Nr. 42/547809) duomenis žemės sklypas (kadastro Nr. ( - )), esantis ( - ) (toliau - žemės sklypas ( - )) suformuotas atlikus kadastrinius matavimus pagal UAB Geosoma“ 2011-12-05 parengtą šio žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Žemės sklypo ( - ) plane nurodyta, kad žemės sklypas ( - ) gretimybėse tarp taškų 1-3 ribojasi su keliu. Taigi, 201409-24 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 13-14-961 priede Nr. 2 pažymėtas mėlynas kelias yra laisva valstybinė žemė, 4 metrų pločio tarpas, paliktas pravažiavimui ir (arba) keliui įrengti.

15Trečiasis asmuo AB „Nordea Bank“ pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo, kad žemės sklypas, esantis ( - ), bei jame esantys statiniai yra įkeisti Banko naudai, užtikrinant ieškovo prievolių bankui įvykdymą. Pažymi, kad įsakymai, nustatę kelio per šį sklypą servitutą, buvo priimti, kai žemės sklypas buvo įkeistas Banko naudai. Tuo metu galiojusioje CK 4.127 str. 2 d. redakcijoje buvo nustatyta, kad hipoteka įkeistam nekilnojamajam daiktui nustatyti servitutą leidžiama tik visų kreditorių sutikimu arba teismo sprendimu. Sutikimo servituto nustatymui Bankas nedavė.

16Ieškinys netenkintinas.

17Nustatyta, kad ieškovas J. J. iš atsakovo M. V. 2010-09-29 pagal pirkimo-pardavimo sutartį įsigijo 0,1511 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), su jame esančiu gyvenamuoju namu bei kitais statiniais, esantį ( - ), kuriam nustatyta daiktinė teisė – kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis daiktas), įregistravimo pagrindas – Nacionalinės žemės tarnybos teritorinės žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010-12-20 įsakymas Nr. Ž46-1113, bei Nacionalinės žemės tarnybos teritorinės žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-01-25 įsakymas Nr. 46VĮ-(14.46.2)-272, aprašymas plane pažymėtas simboliu „S“, užimamo ieškovo žemės sklypo plotas – 0,0308 ha.

18Ieškovo žemės sklypas, esantis ( - ) suformuotas ir užregistruotas šiais pagrindais: Nacionalinės žemės tarnybos teritorinės žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010-12-20 įsakymu Nr. Ž46-1113, bei Nacionalinės žemės tarnybos teritorinės žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-01-25 įsakymu Nr. 46VĮ-(14.46.2)-272, Turto atsidalinimo iš bendrosios nuosavybės 2011-02-08 sutartimi, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinės žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-10-10 įsakymu Nr. 46VĮ-(14.46.2)-3655.

19VĮ „Registrų centras“ duomenimis atsakovui M. V. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-3836-6139, esantis ( - )., kuriam nustatyta daiktinė teisė – kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis (viešpataujantis daiktas), įregistravimo pagrindas – Nacionalinės žemės tarnybos teritorinės žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-01-25 įsakymas Nr. 46VĮ-(14.46.2)-272, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinės žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012-05-28 įsakymas Nr. 51VĮ-(14.51.2)-111, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2015-05-18 sprendimas Nr. 51SK-225-(14.51.98.)

20VĮ „Registrų centras“ duomenimis atsakovams K. P., N. P., bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ½ žemės sklypo, esančio ( - )., P. K. ir R. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ½ žemės sklypo, esančio ( - ). Šiam sklypui nustatyta daiktinė teisė – kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis (viešpataujantis daiktas), įregistravimo pagrindas – Nacionalinės žemės tarnybos teritorinės žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-01-25 įsakymas Nr. 46VĮ-(14.46.2)-272, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinės žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012-05-28 įsakymas Nr. 51VĮ-(14.51.2)-111, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2015-05-18 sprendimas Nr. 51SK-225-(14.51.98.)

21Byloje pareikštas reikalavimas pripažinti servitutą pasibaigusiu išnykus servituto būtinumui. CK 4.135 str. 1 d. numato, kad kai aplinkybės pasikeičia taip, kad viešpataujantysis daiktas gali būti tinkamai naudojamas nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu, tarnaujančiojo daikto savininko teisės naudotis tuo daiktu neribojamos, o servitutas baigiasi tarnaujančiojo daikto savininko ir viešpataujančiojo daikto savininko susitarimu. Savininkams nesusitarus, sprendimą dėl servituto pabaigos priima teismas (CPK 4.135 str. 2 d.). Šios teisės normos analizė leidžia daryti išvadą, kad servitutą pasibaigusiu dėl servituto būtinumo išnykimo galima pripažinti tik tuomet, kai iš esmės pasikeičia konkrečios šalių sutartos ar objektyviai egzistavusios aplinkybės, dėl kurių servitutas buvo nustatytas, t. y. tos aplinkybės turi taip pasikeisti, kad atsirastų galimybė viešpataujantį daiktą tinkamai naudoti nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu. Ieškovas reikšdamas reikalavimą panaikinti kelio servitutą motyvuoja tuo, Elektrėnų savivaldybės taryba 2015-04-08 sprendimu Nr. TS-58 „Dėl Elektrėnų savivaldybės vietinės reikšmės kelių (gatvių) sąrašo patvirtinimo“ patvirtino vietinės reikšmės kelių sąrašą į kurį įtraukė kelią Nr. V043-Z-4-0.53 (raudonasis kelias). Kaip matyti iš žemės sklypo kadastro duomenų bylos žemės sklypo ( - ) plane nurodyta, kad žemės sklypas ( - ) gretimybėse tarp taškų 9-1 ribojasi su keliu Nr. V043-Z-4-0.53 (raudonuoju), o atsakovai norėdami pakliūti į jiems priklausančius žemės sklypus iš raudonojo kelio turėtų įsukti į kelią (ieškovo, remiantis faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, įvardijamo mėlynuoju keliu), kuris pagal kadastrinių matavimų bylas ribojasi su žemės sklypu ( - ) ( tarp taškų 4-7) bei su žemės sklypu ( - ) (tarp taškų 2-4). Teismui ginčo vietoje apžiūrint, žemės sklypus ( - ), bei kelią, kuriam nustatytas servitutas, nustatyta, kad įvažiavus į servitutinį kelią, vartai atidaryti, iš dešinės pusės tiesia linija auga tujos, iš kairės kelio pusės-ieškovui priklausanti teritorija su gyvenamuoju namu. Apžiūrimoje teritorijoje, kur baigiasi ieškovo sklypas, kaip aiškino ieškovas, toliau yra atsakovui priklausantis žemės sklypas, kuris tęsiasi nuokalne iki ežero. Ieškovas aiškina, kad servitutinis kelias turėtų būti 5 metrai pločio, tačiau faktiškai jis yra siauresnis, vietomis iki 2.70 m. Ieškovas teigė, kad atsakovas 2015-07-29 atvežė žvyrą, išpylė atsakovui priklausančiame žemės sklype, kuris iki tol buvo kaip pieva ir atvažiavęs iš apačios esančiu keliuku, kuris eina per atsakovui priklausantį žemės sklypą, išlygino žvyrą ir padarė keliuką, kurio anksčiau nebuvo. Ieškovas plane rodė „raudonąjį kelią“, kuriuo atsakovas važinėjo visą laiką. Buvo apžiūrėti atsakovui M. V. priklausantys žemės sklypai, kurių dalis yra suarta. Viename iš atsakovui priklausančiame žemės sklype stovi kilnojamas namelis, už kilnojamo namelio atsakovo žemės sklypas nuokalne, kuri apaugusi krūmokšniais, pušelėmis, tęsiasi iki žvyruoto kelio, kaip aiškino ieškovas, tačiau apžiūros metu jis buvo apsnigtas. Atsakovo atstovė rodė atsakovui priklausančius žemės sklypus, ir tai, kad ieškovas atsakovui siūlo važiuoti iš apačios skardžiu į viršų į tą sklypo dalį, kuri yra viršuje. Ieškovo atstovas pasisakė, kad galima privažiuoti prie sklypo, o ne atvažiuoti į konkrečią sklypo dalį. Atsakovo atstovė rodo kito savininko žemės sklypą, kuris yra netaisyklingos formos. Šis sklypas yra suartas, užsodintas ir išnuomotas ūkininkui. Atsakovas M. V. paaiškino, kad dalį žemės sklypo atidavė vienam sūnui, kitą-kitam sūnui, o sau pasiliko vagonėlį, kur atvažiuoja vasarą. Atsakovas rodė savo žemės sklypo ribas ir aiškino, kad žiemą atvažiuoja 3-4 kartus į savo žemės sklypą, o vasarą atvažiuoja nuolat. Ieškovas paaiškino, kad atsakovas, kai ieškinys buvo paduotas, vieną dalį žemės sklypo padovanojo vienam sūnui, kitą-kitam sūnui, o kitą žemės sklypo dalį, esančią šalia ieškovo žemės sklypo, pardavė. Atsakovo atstovė aiškino, kad spec. tarnybos automobiliai negali privažiuoti prie atsakovui priklausančio žemės sklypo ir jame esančio laikino pastato-vagonėlio, tuo keliu, kuriuo siūlo važiuoti ieškovas. Ieškovo atstovas pažymėjo, kad atsakovo žemės sklypo šone yra vietinės reikšmės kelias ir atsakovas gali juo naudotis. Atsakovas teigė, kad tuo keliu važiuoja traktoriai arti ir kombainai kulti. Ieškovas rodė plane „raudonąjį kelią“ ir kur buvo suartas „žalias keliukas“. Ieškovo atstovas pažymėjo, kad jau vyksta statybos ir galima iš apačios tuo keliu privažiuoti prie atsakovui priklausančio žemės sklypo.

22Įvertinęs šiuos rašytinius įrodymus bei situaciją vietoje teismas atmeta ieškovo argumentus, kad pasikeitė aplinkybės ir atsakovai galės nurodytu būdu pasiekti jiems priklausančius žemės sklypus. Čia svarbu pažymėti, kad reiškiant reikalavimą pripažinti nustatyto kelio servituto pabaigą, išnykus kelio servituto būtinumui, jau turi egzistuoti reali ir užtikrinta galimybė viešpataujantįjį daiktą tinkamai naudoti be nustatyto kelio servituto žemės sklype – tarnaujančiajame daikte, t. y. nustatyto kelio servituto panaikinimas šiuo pagrindu negali būti pateisinamas, jeigu jį panaikinus viešpataujančiojo daikto tinkamo naudojimo galimybė bus prarasta, o jo tinkamo naudojimo užtikrinimui bus reikalinga vėliau, pareiškiant tokius reikalavimus, nustatyti naujus kelio servitutus bei įrengti kelius, kurių techninis įrengimo lygis atitiktų keliui keliamus reikalavimus ir toks kelias taptų tinkamas naudoti. Nesutiktina su ieškovo atstovo pozicija, jog pakankama sąlyga laikytina tai, kad atsakovai gali privažiuoti mėlynuoju keliu iki sklypų. Teismų praktiką formuojantis Lietuvos Aukščiausiasis teismas pasisakė, jog servituto nustatymas įstatymo siejamas ne su absoliučiu negalėjimu be servituto savininkui naudotis jam priklausančiu daiktu, bet su sąlyga, jog, nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį“, todėl neatsižvelgiama į aplinkybę, kad viešpataujančiu daiktu naudotis galima ir nenustačius servituto (2007 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2007). Teismas įvykio vietos apžiūros metu nustatė, kad ieškovo siūlomu būdu privažiavus prie žemės sklypų atsakovai dėl landšafto ypatybių negalės patekti į sklypų viršutines dalis, kadangi nuo šio kelio yra atsakovų sklypai prasideda stačiu skardžiu, ir šioje vietoje įvažiavimo įrengimui reiktų didelių sąnaudų. Todėl darytina išvada, kad panaikinus kelio servitutą atsakovams nebelieka galimybės normaliomis sąnaudomis naudotis jiems priklausančiu daiktu. Be to mėlynajam keliui nėra suteiktas kelio statusas, kaip nurodė atsakovai, šiuo keliu galima važiuoti tik esant geroms oro sąlygoms, o lyjant pravažiavimas tampa nebeįmanomas. Taigi, atsakovams tektų ateityje reikšti reikalavimus, nustatyti naujus kelio servitutus bei įrengti kelius, kurių techninis įrengimo lygis atitiktų keliui keliamus reikalavimus ir toks kelias taptų tinkamas naudoti. Be to, kaip minėta, konstatuojant, kad išnyko sąlygos servituto nustatymui, kitas kelias jau turi būti įrengtas. Pažymėtina, kad nuo to laiko, kai pats ieškovas sutikdamas dėl servitutinio kelio būtinybės pasirašė 2011-02-08 žemės sklypo atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės sutartį, 2011-01-25 žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), planą, situacija iš esmės nepasikeitė, išskyrus tą aplinkybę, jog raudonajam keliui buvo suteiktas kelio statusas, įtraukiant jį į savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašą. Tas pats pasakytina ir apie kelią, kuris faktinių aplinkybių konstatavimo protokole yra įvardijamas kaip žaliasis kelias. Jis taip pat nėra įtrauktas į vietinės reikšmės kelių sąrašą, techniniu įrengimo lygiu kelio reikalavimų neatitinka, o teismui apžiūrint situaciją vietoje, nustatyta, kad šiame ruože, ieškovo nurodytame kaip žaliasis kelias yra suartas laukas.

23Ieškovas reikšdamas reikalavimą dėl servituto panaikinimo jį motyvuoja ir tuo, kad atsakovai ilgą laiką nesinaudoja servitutiniu keliu ir tam pagrįsti pateikia faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą su nuotraukomis. Pasak ieškovo nuotraukos įrodo, kad atsakovai nesinaudoja servitutiniu keliu, nes toje vietoje kur baigiasi servitutinis kelias ir prasideda atsakovų sklypai, kelias yra apaugęs žole, neišvažinėtas. Teismas laiko, kad ši aplinkybė neįrodo jog, išnyko servituto būtinybė, kadangi, kaip paaiškino atsakovas M. V. jis iki šiol dirbo ir šiame sklype nuolat negyveno. Atvažiuodavo tik retkarčiais ir apsistodavo sklype esančiame kilnojamame namelyje, tačiau dabar ketina ten būti žymiai dažniau, kadangi išėjo į pensiją. Atsakovai K. P. ir P. K. sklypą įsigijo tik 2015-07-08 metais, todėl taip pat galimybės dažnai naudotis keliu neturėjo. Be to teismo posėdžio metu pats ieškovas patvirtino, kad servitutiniu keliu leido važiuoti statybininkams, vykdantiems statybas atsakovų sklype, kadangi kitu būdu jie patekti negalėjo. Taigi, darytina išvada, kad tiek servituto nustatymo momentu, tiek ir dabartiniu metu atsakovai servitutu naudojasi, kad patektų į dėl sklypo konfigūracijos ir statinių išdėstymo kitaip nepasiekiamas žemės sklypų dalis. Sąlygos nuo to laiko kai buvo nustatytas kelio servitutas iš esmės nepasikeitė. Negalėdami pasinaudoti servitutiniu keliu atsakovai negalės tinkamai naudotis viešpataujančių daiktų – žemės sklypų dalimis, todėl ieškovo argumentai dėl kelio servituto pasibaigimo pripažintini nepagrįstais.

24Trečiasis asmuo AB „Nordea Bank“ pateiktame atsiliepime nurodo, kad sutikimo dėl servitutinio kelio nedavė, o toks sutikimas pagal tuomet galiojusią CK 4.127 str. 2 d. redakciją buvo būtinas. Į tai teismas pažymi, kad bankas Nacionalinės žemės tarnybos priimtą administracinį aktą, nustačiusį kelio servitutą turėjo teisė skusti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

25Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovui M. V. iš ieškovo priteistina 800 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsakovui K. P. iš ieškovo priteistina 120 EUR išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atsakovui P. K. iš ieškovo priteistina 300 EUR išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Taip pat iš ieškovo valstybei priteistinos 29,68 EUR bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 str.).

26Vadovaujantis išdėstytu ir LR CPK 259, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

27Ieškinį atmesti.

28Priteisti iš ieškovo J. J. 800 EUR atsakovo M. V. naudai.

29Priteisti iš ieškovo J. J. 120 EUR atsakovų K. P. naudai.

30Priteisti iš ieškovo J. J. 300 EUR atsakovų P. K. naudai.

31Priteisti į valstybei 29,68 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

32Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant Trakų rajono apylinkės teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Trakų rajono apylinkės teismo teisėjas Ričardas Prašmuntas,... 2. sekretoriaujant Nijolei Blaževič,... 3. dalyvaujant ieškovui J. J., jos atstovui advokatui K. Ž.... 4. atsakovui M. V., jo atstovei advokatei J. Ž.,... 5. atsakovų K. P., P. K., atstovei advokato padėjėjai M. B.,... 6. trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie LR ŽŪM atstovei J. B.,... 7. Viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 8. Ieškovas J. J. prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos teritorinės... 9. Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinio bei patikslinto ieškinio... 10. Atsakovas M. V. teismo posėdžio metu palaikė savo atsiliepimus į ieškinį... 11. Teismo posėdžio metu atsakovų K. P. ir P. K. atstovė palaikė atsiliepimą... 12. Atsakovė R. K. atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė ieškinį... 13. Atsakovė N. P. atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė ieškinį... 14. Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie LR ŽŪM atstovė teismo... 15. Trečiasis asmuo AB „Nordea Bank“ pateiktame atsiliepime į ieškinį... 16. Ieškinys netenkintinas.... 17. Nustatyta, kad ieškovas J. J. iš atsakovo M. V. 2010-09-29 pagal... 18. Ieškovo žemės sklypas, esantis ( - ) suformuotas ir užregistruotas šiais... 19. VĮ „Registrų centras“ duomenimis atsakovui M. V. nuosavybės teise... 20. VĮ „Registrų centras“ duomenimis atsakovams K. P., N. P., bendrosios... 21. Byloje pareikštas reikalavimas pripažinti servitutą pasibaigusiu išnykus... 22. Įvertinęs šiuos rašytinius įrodymus bei situaciją vietoje teismas atmeta... 23. Ieškovas reikšdamas reikalavimą dėl servituto panaikinimo jį motyvuoja ir... 24. Trečiasis asmuo AB „Nordea Bank“ pateiktame atsiliepime nurodo, kad... 25. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 26. Vadovaujantis išdėstytu ir LR CPK 259, 270 straipsniais, teismas... 27. Ieškinį atmesti.... 28. Priteisti iš ieškovo J. J. 800 EUR atsakovo M. V. naudai.... 29. Priteisti iš ieškovo J. J. 120 EUR atsakovų K. P. naudai.... 30. Priteisti iš ieškovo J. J. 300 EUR atsakovų P. K. naudai.... 31. Priteisti į valstybei 29,68 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.... 32. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus...