Byla 2A-613-856/2017
Dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. D. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-211-766/2017 pagal ieškovės E. V. ieškinį atsakovei J. D. dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

2Teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 19,69 Eur turtinę žalą, 1500 Eur neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2016 m. kovo 3 d., apie 16 val. 30 min., (mieste) (gatvėje), ties namu Nr. 12, atsakovei J. D. priklausantis mišrūnas šuo, išleistas be pavadėlio, nepririštas ir neprižiūrimas, įkando mažamečiui P. V., gim. 2007 m., į dešinį skruostą, padarydamas mažamečiui nesunkų sveikatos sutrikdymą, už ką Administracinės komisijos prie Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2016-05-03 nutarimu J. D. paskirta 144 Eur bauda. Mažametį šis incidentas labai stipriai paveikė fiziškai ir emocionaliai, jis patyrė didelį skausmą, stresą, išgąstį bei dvasinį sukrėtimą, po šio įvykio labai vertė, buvo vežamas į gydymo įstaigą, pas teismo medicinos ekspertus. Taipogi nurodė, jog ieškiniu siekiama ne tik kompensacijos už patirtą žalą, bet ir prevencinių tikslų, kadangi atsakovės šuo laksto palaidas ir neprižiūrimas, todėl yra didelė tikimybė, jog panaši situacija gali pasikartoti (2-6 b. l.).

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Radviliškio rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės J. D. ieškovei E. V. 19,69 Eur turtinės ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nustatant, jog pinigines lėšas uzufrukto teise tvarkys P. V. įstatyminė atstovė E. V.. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovės J. D. 31 Eur žyminį mokestį valstybei (39-45 b. l.).
  1. Teismas nustatė, kad atsakovė nuosavybės teise priklausantį šunį paleido be priežiūros, nors turėjo prižiūrėti ir vedžioti jį taip, kad šuo nekeltų grėsmės aplinkiniams, t. y. su pavadėliu, todėl atsakovei tenka atsakomybė už šuns ieškovei padarytą žalą, nustačius visas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas. Nurodė, jog yra visos įstatymo reikalaujamos sąlygos taikyti atsakovei civilinę atsakomybę turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo forma: atsakovė, būdama mišrūno šuns savininkė ir valdytoja, paleido šunį lakstyti be priežiūros viešoje vietoje, dėl ko šuo užpuolė ieškovės vaiką, įkando mažamečiui P. V. į dešinį skruostą, sukėlė didelį išgąstį, tarp atsakovės neteisėtų veiksmų, neužtikrinant jos žinioje esančio naminio gyvūno tinkamo valdymo, ir patirtos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, atsakovė nepateikė įrodymų, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba pačios ieškovės vaiko tyčios ar didelio neatsargumo.
  1. Atsižvelgdamas į tai, jog už P. V. tyrimą ieškovė sumokėjo 19,69 Eur sumą Valstybinei teismo medicinos tarnybai, byloje yra pateikta 2016-05-18 specialisto išvada, kurioje nustatyti P. V. padaryti kūno sužalojimai bei nesunkus sveikatos sutrikdymo mastas, priteisė iš atsakovės ieškovei 19,69 Eur turtinei žalai atlyginti.
  1. Teismas padarė išvadas, jog ieškovė turi įstatyminį pagrindą reikšti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes šią žalą ji grindžia vaiko sveikatos sutrikimu, atsiradusiu dėl atsakovės neprižiūrėto šuns užpuolimo. Ieškovė iš karto po įvykio kreipėsi į medikus, vežiojo sūnų į Šiaulių gydymo įstaigą, guldė į ligoninę, ieškovės nurodytas aplinkybes dėl sužaloto veido patvirtina fotonuotrauka, Moters ir vaiko klinikos Vaikų chirurgijos, ortopedijos ir traumatologijos centro 2016-03-03 išrašas iš medicininių dokumentų, VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės 2016-03-16 epikrizė, policijos tyrimo metu pareigūnams duoti paaiškinimai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada, nagrinėjant civilinę bylą teismo posėdyje pateikti paaiškinimai. Vertindamas dėl šuns užpuolimo ieškovės vaiko patirtą išgąstį, teismas pažymėjo, kad atsakovės šuo užpuolė vaiką netikėtai, iš nuotraukos administracinėje byloje Nr. AP-14-(9.1) matyti, kad šuo yra didokas, todėl neabejotina, kad tokio dydžio gyvūnas, puolęs mažametį vaiką netikėtai, sukėlė jam didelį išgąstį, kurio padariniai pasireiškė tuo, kad vaikas bijojo vienas išeiti į lauką, mokyklą, išlipti iš automobilio, vienas miegoti. Teismas sutiko su ieškovės ir jos atstovo argumentais, kad šuns įkandimas, dėl to patirti sveikatos sutrikdymai būna labai skausmingi, sunkiai gyja, dėl ko ieškovės vaikas patyrė didelį skausmą, neigiamus išgyvenimus, stresą, sumenkėjo savivertė.
  1. Teismas nurodė, jog ieškovės vaikas specialiai šuns neerzino ir neatliko veiksmų, dėl kurių būtų pagrindas manyti, kad vaikas buvo neatsargus, todėl pagrindo mažinti neturtinės žalos dydį nenustatė. Atsižvelgdamas į kompensacinę neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtį, išanalizavęs byloje esančių duomenų visumą, teismas padarė išvadą, jog yra kompensaciją didinantys faktoriai – dvasinių ir fizinių kančių patyrimas vienu metu, todėl, įvertinęs ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus, P. V. priteisė 1000 Eur neturtinę žalą. Taipogi iš atsakovės J. D. priteisė 31 Eur dydžio žyminį mokestį valstybei.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

8

  1. Atsakovė J. D. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. sprendimą – iš jos P. V. priteistą 1000 Eur neturtinę žalą sumažinti iki 500 Eur (48 b. l.). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Atsižvelgiant į tai, jog P. V. sirgo tik laikotarpiu nuo 2016-03-10 iki 2016-03-16, teismas skundžiamu sprendimu priteisė per didelę sumą neturtinei žalai atlyginti, todėl prašo neturtinės žalos dydį sumažinti iki 500 Eur. Teismas visiškai neatsižvelgė į atsakovės turtinę padėtį, kuri yra skurdi, ji dirba tik laikinai ir gauna 300 Eur atlyginimą, gyvena viena. Atsiliepimo į ieškinį nepateikė todėl, kad pati jo surašyti nemokėjo, o advokatui neturėjo pinigų.
    1. Teismas turėjo taikyti CK 6.282 straipsnį ir atsižvelgiant į paties nukentėjusio vaiko elgesį, jo sirgimo trukmę bei atsakovės turtinę padėtį, ieškinį mažinti žymiai.
  1. Atsiliepime į apeliacinį skundą E. V. prašo atsakovės J. D. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas, nurodo, jog P. V. šis incidentas labai stipriai paveikė fiziškai ir emocionaliai, jis patyrė didelį skausmą, stresą bei išgąstį, dvasinį sukrėtimą, po šio įvykio labai verkė, buvo vežamas į gydymo įstaigą, pas teismo medicinos ekspertus. Be to, ieškiniu siekiama ne tik kompensacijos už patirtą žalą, bet ir prevencinių tikslų, nes atsakovės šuo bėgioja neprižiūrimas, dėl ko yra didelė tikimybė, jog panaši situacija gali pasikartoti, siekiama užkirsti kelią analogiškiems pažeidimams (51-52 b. l.).

9Teismas

konstatuoja:

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės,

11teisiniai argumentai ir išvados

12

  1. Apeliacinis skundas tenkinamas.
  1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
  1. Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio.
  1. Šioje dalyje savo sprendimą pirmosios instancijos teismas tinkamai rėmė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio nuostatomis, numatančiomis, kad neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog pagal CK 6.267 straipsnio 1 dalies nuostatas, naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Byloje nustatyta, kad atsakovės žinioje esantis šuo įkando ieškovės sūnui P. V., taip padarydamas turtinę žalą vaiko motinai ir neturtinę žalą vaikui. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į jos pasekmes, vaiko patirtus išgyvenimus dėl šuns įkandimo, gydymo procesą, sveikatai sukeltus padarinius bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau teismas padarė nepagrįstas išvadas, jog atsakovės šuo užpuolė mažametį vaiką, kas sudaro pagrindą, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltę, mažinti priteistos neturtinės žalos dydį.
  1. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 13 medžiagos, kuria rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas, nustatyta, jog atsakovės J. D. šuo P. V. neužpuolė, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, o vaikas pats išprovokavo tokį šuns elgesį. Tą patvirtina administracinio teisės pažeidimo byloje esantis P. V. 2016-03-23 paaiškinimas, kurio apklausoje dalyvavo ir jo motina ieškovė E. V., ir kuri savo parašu patvirtino, kad viskas, kas surašyta, yra teisinga. Vaikas nurodė, jog: „<...> šuo atrodė geras, jis nelojo, neurzgė, nerodė jokių agresijos požymių, todėl norėjau jį paglostyti, juolab, kad tas šuo buvo prie manęs prisiartinęs ir mielai mane stebėjo. Neįtardamas, kad šuo gali pulti, tiesiau ranką link jo, ketindamas paglostyti jį ir truputį palinkau link jo, kai tas šuo, nerodydamas, kad pyksta ar jam mano lietimasis nepatinka, staiga kando man į dešinį skruostą <...>“. Taigi, akivaizdu, kad šuo nepuolė P. V., o pats P. V. išprovokavo tokį šuns elgesį ketindamas paglostyti šunį ir lenkdamasis prie jo. Pažymėtina, jog vaikas nėra labai mažas, jam įvykio metu jau buvo suėję 10 metų, todėl jis turėjo suvokti, kad šuo, ir dar svetimas, jo nepažindamas, gali pulti, kadangi šuo nėra mąstanti būtybė, jis vadovaujasi instinktais, todėl nepažįstamo asmens lenkimąsi prie jo ir rankos tiesimą į jį šuo galėjo suvokti kaip kylančią grėsmę ir dėl to gintis. Žinoma, tokioje situacijoje šuns elgesį gali lemti daugelis faktorių, kaip tarkim, greitas judesys ranka ar staigus pasilenkimas link šuns, ir šių aplinkybių nagrinėjamu atveju nėra galimybės nustatyti ir įvertinti, tačiau bet kokiu atveju dešimties metų vaikas, lenkdamasis prie svetimo šuns, turi suprasti, kad šuo gali jam kąsti, tą auklėdami vaiką jam turėjo paaiškinti ir jo tėvai, todėl dėl to, kas įvyko, iš dalies kaltas ir pats nukentėjęs vaikas.
  1. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Neturtinės žalos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009; 2010 m. vasario 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010; kt.).
  1. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas, papildomai su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis įvertinęs ir neatsargų paties nukentėjusio P. V. elgesį, sprendžia, jog yra pagrindas mažinti pirmosios instancijos teismo priteistos neturtinės žalos dydį iki 500 Eur, tačiau pažymi, jog nėra pagrindo pripažinti, kad nukentėjusio asmens neatsargumas buvo toks didelis, jog būtų pagrindas atleisti atsakovę pagal CK 6.270 straipsnio 1 dalį nuo atsakomybės: šuo buvo paleistas be priežiūros, be pavadėlio, be antsnukio, atsakovė J. D. buvo nubausta administracine tvarka už gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog esant nustatytoms visoms civilinės atsakomybės sąlygoms, ji turi atlyginti tiek turtinę, tiek neturtinę žalą.
  1. Ieškovė E. V. tiek atsiliepime į apeliacinį skundą, tiek ir ieškinyje nurodė, jog prašydama priteisti iš atsakovės neturtinę žalą siekia ne tik kompensacijos, bet ir prevencinių tikslų, nes atsakovės šuo bėgioja neprižiūrimas, dėl ko yra didelė tikimybė, jog panaši situacija gali pasikartoti, siekiama užkirsti kelią analogiškiems pažeidimams. Atkreiptinas dėmesys, jog neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra kompensuoti nukentėjusiojo patirtus neigiamus išgyvenimus, o ne siekti prevencinių tikslų. Už gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimus yra numatyta administracinė atsakomybė ir atsakovė, būdama už tai nubausta, nedarydama išvadų, už analogišką pažeidimą kompetentingų institucijų gali būti baudžiama pakartotinai. Todėl ieškovė, siekdama neturtinės žalos kompensacijos, neturėtų imtis viešojo intereso gynimo ar prevencijos priemonių.

13Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

14

  1. Pirmosios instancijos teismas, paskirstęs šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas, rezoliucinėje sprendimo dalyje iš atsakovės priteisė tik žyminį mokestį valstybei. Tačiau apeliacinį skundą tenkinant ir mažinant ieškovei priteistinos neturtinės žalos dydį, perskirstomos ir šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovės ieškinį tenkinant iš dalies, bylinėjimosi išlaidos ieškovei priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškinį patenkinus iš dalies (34 procentai), ieškovei E. V. iš atsakovės J. D. priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista pagal įstatymą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas), ieškinį patenkinus iš dalies, valstybei iš atsakovės priteistina 20 Eur žyminio mokesčio. Kaip nustatyta iš bylos duomenų, ieškovė patyrė 250 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už ieškinio surašymą ir atstovavimą (b. l. 13), todėl ieškovei iš atsakovės J. D. priteistina 85 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

15Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme

16

  1. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
  1. Atsakovės J. D. apeliacinį skundą tenkinus, jai iš ieškovės E. V. priteistina 15,50 Eur už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio (49 b. l.). Atlikus atsakovės ieškovei (85 Eur) ir atvirkščiai (15,50 Eur) mokėtinų priteistų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, iš atsakovės ieškovei priteistina 69,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Tenkinus apeliacinį skundą, nepriteisiamos ieškovės E. V. už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą patirtos advokato teisinės pagalbos išlaidos (53 b. l.).

17Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

18Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. sprendimą dalyje dėl neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų pakeisti, priteisiant iš atsakovės J. D., a. k. ( - ) 500 Eur (penki šimtai eurų) neturtinę žalą P. V., a. k. ( - ) nustatant, jog pinigines lėšas uzufrukto teise tvarkys jo atstovė pagal įstatymą E. V., a.k. ( - ) bei 69,50 Eur (šešiasdešimt devyni eurai 50 ct) bylinėjimosi išlaidų E. V..

19Iš J. D., a. k. ( - ) priteisti 20 Eur (dvidešimt eurų) žyminį mokestį valstybei.

20Teismo sprendimą dalyje dėl turtinės žalos palikti nepakeistą.

Ryšiai