Byla 2A-911-755/2016
Dėl prievolės sumokėti už automobilio priverstinį nuvežimą bei saugojimą nevykdymo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės R. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1825-649/2016 pagal ieškovės UAB „Automera“ ieškinį atsakovei R. K., tretieji asmenys A. N., A. K. dėl prievolės sumokėti už automobilio priverstinį nuvežimą bei saugojimą nevykdymo,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

31. Ieškovė UAB „Automera“ pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės 1116,29 Eur susidariusios skolos už laikotarpį nuo 2015-06-22 iki 2015-11-13, 5 procentų dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško atsiskaitymo su ieškove, 33,49 Eur žyminio mokesčio, 150 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

42. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas reikalavimus palaikė, nurodė, kad 2015-06-22 UAB „Automera“ iš Panevėžio apskrities VPK gavo pranešimą, jog yra sulaikytas automobilis, kurį būtina priverstinai nuvežti. Ieškovas pasiuntė į įvykio vietą vilkiką, kurio vairuotojas priverstinai nuvežė į UAB „Automera“ saugojimo aikštelę automobilį ( - ), valstyb. Nr. ( - ) vairuotą A. N.,tačiau nuosavybės teise priklausantį atsakovei R. K.. Automobilio ( - ) priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidos už 145 paras sudaro 1116,29 Eur. Kadangi R. K. yra automobilio savininkė, todėl turėjo jį valdyti taip, kad nebūtų pažeisti įstatymai ir kitų asmenų teisės bei interesai.Atsakovės automobiliu padarytas teisės pažeidimas.2015-11-13 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje konstatuota, kad 2015-06-22 ( - ), valstyb. Nr. ( - ) policijos pareigūnų stabdomas nestojo, vėliau vairuotojas metė automobilį ir pabėgo, todėl automobilis buvo nuvežtas saugojimui. Atsakovės automobiliu buvo padarytas viešosios teisės pažeidimas,o atsakovė, nesirūpindama automobiliu, padarė kitiems asmenims išlaidų, susijusių su jo saugojimu. Ieškovė automobilį atsakovės interesais išsaugojo, todėl šios išlaidos turi būti atlygintos. Kitoks teisės normų aiškinimas paneigtų automobilio savininko pareigą laikytis Kelių eismo taisyklių, Saugaus eismo keliais įstatymo reikalavimų.

53. Atsakovė R. K. atsiliepimu į ieškinį su juo nesutiko. Nurodė, kad 2015 m. birželio 21 d. ji kaip automobilio savininkė A. N. naudotis jai priklausančiu automobiliu ( - ), valstyb. Nr. ( - ) neleido ir tam sąlygų nesudarė. Pastarasis automobiliu pasinaudojo be jos sutikimo, todėl jos nuomone, ji kaip automobilio savininkė neatsakinga, jog jai priklausantis turtas buvo panaudotas pažeidimo metu. Teismo posėdyje nurodė, kad policijoje jai paaiškino,kad automobilis gali būti konfiskuotas, todėl jis bus saugomas ieškovei priklausančioje aikštelėje, 2015-07-23 leido iš automobilio paimti tik asmeninius daiktus.

64. Tretysis asmuo A. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdyje paaiškino, kad 2015-06-22 jis, paprašytas iš matymo pažįstamo A. N., leido šiam savo reikalais kažkur nuvažiuoti jo motinai R. K. priklausančiu automobiliu ( - ), valstyb. Nr.( - ) o nesulaukęs grįžtančio A. N., nuėjo į namus. Ryte iš A. N. sužinojo, kad automobilis sulaikytas, tą pačią dieną nuvyko pas ieškovę jo atsiimti, tačiau jam automobilio neatidavė, pareikalavo pateikti leidimą iš policijos. Jo nuomone, saugojimo išlaidas turėtų atlyginti automobilio valdytojas A. N..

75. Tretysis asmuo A. N. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo nepateikė.

86. Trečiasis asmuo Panevėžio apskrities VPK atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškinio reikalavimu sutinka. Nurodė, kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 str. numato, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

107. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai.

118. Teismas nustatė, kad byloje yra kilęs ginčas nustatant kam tenka pareiga atlyginti išlaidas už priverstinį automobilio nutempimą ir saugojimą.

129. Nurodė, kad transporto priemonės valdytojas yra asmuo, kuris valdo ir naudoja transporto priemonę nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu, šiuo atveju tai A. N. (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 61 d.).

1310. Pripažino, kad policijos perdavimas saugoti atsakovės automobilį ieškovui ir automobilio saugojimas atitiko CK 6.229 str. nustatytą prievolės atsiradimo pagrindą – kito asmens reikalų tvarkymą. Kadangi automobilis buvo išsaugotas, tai tokie ieškovo veiksmai atitiko atsakovės interesus. Taigi, ieškovės išlaidos, kurias ši patyrė veikdama atsakovės interesais, turi būti atlygintos (CK 6.233 str.).

1411. Nustatė, kad šioje byloje abiejų atsakovų civilinė atsakomybė yra solidari pagal įstatymą. Jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Šiuo atveju kreditorius (ieškovė) pasirinko, kad prievolę įvykdytų tik automobilio savininkė ir jai pareiškė reikalavimą atlyginti automobilio saugojimo išlaidas.

1512. Teismas nesutiko su atsakovės argumentais, kad atsakovės deliktinei atsakomybei kilti nėra būtinų sąlygų, jos veiksmuose nėra kaltės. Nurodė, kad šiuo atveju yra taikoma griežtoji civilinė atsakomybė (be kaltės), t.y. įstatymu numatytais atvejais asmuo privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią arba savo valdomų daiktų padarytą žalą (CK 6.263 str. 3 d.).

1613. Iš bylos duomenų nustatė, kad atsakovė apie jai priklausančio automobilio nuvežimą į saugojimo aikštelę sužinojo tą pačią dieną t.y. 2016-06-22. Aktyviai dalyvavo nagrinėjant administracinio pažeidimo bylas. 2015-08-04 R. K. apeliacine tvarka apskundė 2015-07-17 Panevėžio miesto apylinkės nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendė, kad tikėtina, kad atsakovė žinojo, kad bylos nagrinėjimas užsitęs, tačiau, kaip pati teismo posėdžio metu nurodė, nepasinaudojo teise kreiptis į teismą, kad jai priklausantis automobilis ( - ), valstyb. Nr. ( - ) iki byla bus išnagrinėta teisme, būtų jai perduotas . Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad tuo metu ATPK normos to nenumatė.

17III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

1814. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir byloje priimti naują sprendimą –ieškinį atmesti, iš ieškovės priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. 15. Apeliantė nurodo, kad, padarius pažeidimą, už kurį gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas, transporto priemonė grąžinama tik po to, kai išnagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla. 16. Nurodo, kad A. N. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinius teisės pažeidimus, jis apeliantės automobiliu pasinaudojo be jos, kaip savininkės, sutikimo, todėl ji neatsakinga , kad jos automobilis buvo panaudotas pažeidimo padarymo metu. Pažymi, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo įsiteisėjusiu nutarimu konstatuota, kad A. N. apeliantei priklausančiu automobiliu pasinaudojo be jos kaip savininkės sutikimo (t.y. prieš jos valią), ji neatsakinga už tai, kad A. N. jai priklausančią transporto priemonę panaudojo padarant pažeidimą. 17. Kadangi ji su ieškove nėra sudariusi automobilio pervežimo ir saugojimo sutarties ,teisės pažeidimo nepadarė, nesudarė sąlygų kitiems asmenims elgtis neteisėtai, todėl neatsakinga už ieškovės patirtas išlaidas, už kurias, teigia, yra atsakingas A. N.. 18. Nurodo, kad neaišku, kuo remdamasis teismas padarė išvadą, jog A. N. jai priklausančią transporto priemonę valdė teisėtai. 19. Nurodo, kad civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2009, kuria rėmėsi teismas, nebuvo keliamas klausimas dėl atsakovo, kaip didesnio pavojaus šaltinio – savininko, pareigų tinkamo atlikimo, be to, teigia, kad teismų praktika yra pasikeitusi (pvz. LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-309/2010) lyginant su teismo minimoje nutartyje, kas laikytinas automobilio savininku pažeidimo padarymo metu. 20. Atkreipia dėmesį, kad iš įsiteisėjusio nutarimo, priimto administracinio teisės pažeidimo byloje, matyti, kad yra CK 6.270 str. 3 d. numatytos ir eliminuojančios atsakomybę aplinkybės-automobilį ji prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų. 21. Apibendrindama teigia, kad byloje nenustatyta solidariosios civilinės atsakomybės sąlygų – ji elgėsi atsakingai ir pareigingai, asmeniui, kuris neturi teisės vairuoti transporto priemonės, automobilio nepatikėjo. A. N., o ne jos veiksmai tiesioginiu priežastiniu ryšiu yra susiję su priverstiniu automobilio nuvežimu ir saugojimu. 22. Būtent dėl to, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-07-17 priimtas nutarimas buvo aukštesnės instancijos teismo panaikintas, automobilis buvo sulaikytas ir saugomas nepagrįstai ilgai (145 paras), taip padidinant saugojimo išlaidas, todėl nei ji, nei A. N. negali būti atsakingi už automobilio saugojimą nuo 2015-07-17 iki 2015-11-13. 23. Teigia, kad teismas netinkamai aiškino CK 6.263 str. 3 d., nurodydamas, kad ji nesikreipė į teismą, kad automobilis jai būtų grąžintas dar nesibaigus procesui. Pažymi, kad ATPK 269 str. 7 d., galiojusioje pažeidimo padarymo metu, nurodyta, kad padarius pažeidimą, už kurį gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas, transporto priemonė grąžinama (išskyrus atvejus, kai ji konfiskuojama), tik po to, kai išnagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla. BPK 93 str., 108 str. išimčių, sprendžiant dėl daikto perdavimo savininko saugojimui iki bylos išsprendimo iš esmės, nenumatė. 24. Teigia, kad po to, kai sužinojo, kad jai priklausantis automobilis yra sulaikytas, ji kreipėsi į policijos pareigūnus, prašydama grąžinti automobilį, tačiau jai paaiškino, kad dėl automobilio grąžinimo spręs teismas. 25. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-06-21 sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš apeliantės ieškovės naudai 120 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas atsiliepimui į apeliacinį skundą parengti. 26. Nurodo, kad nuveždama ir saugodama atsakovės automobilį vykdė Panevėžio apskrities VPK policijos pareigūnų nurodymus. Ieškovė neatsakinga už administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo trukmę. Ji transporto priemonę saugojo iki leidimo ją atsiimti išdavimo. Be to, ji turėjo teisę negrąžinti automobilio be saugojimo išlaidų atlyginimo. 27. Mano, kad atsakovės kaltės klausimas dėl transporto priemonės priverstinio nuvežimo neaktualus, nes ji žalos nepadarė, o ieškinys jai pareikštas dėl išlaidų už transporto priemonės pakrovimą, nuvežimą bei saugojimą apmokėjimo. 28. Atsakovė transporto priemonių nevairuoja, ji nesielgė atidžiai bei rūpestingai, neužtikrino, kad jai priklausančia transporto priemone nesinaudotų teisės vairuoti neturintis asmuo. Teismas konstatuoja: IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 29. Apeliacinis skundas atmetamas, teismo sprendimas nekeičiamas ir nenaikinamas. 30. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, o šio proceso paskirtis – patikrinti, ar teismas nustatė ir visapusiškai, išsamiai bei objektyviai ištyrė esmines bylos faktines aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamai bylai, tinkamai aiškino ir pritaikė proceso bei materialiosios teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263 str., 320 str.). 31. Civilinis procesas paremtas dispozityvumo principu, pagal kurį teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga (CPK 12 straipsnis). Viena iš šio principo įgyvendinimo išraiškų įtvirtinta CPK 320 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas apeliacijos funkciją, neįskaitant išimties dėl absoliučių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimo ir viešojo intereso gynimo poreikio situacijų, vykdo neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Dėl to, peržiūrėdamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas yra saistomas apeliaciniame skundo faktinio ir teisinio pagrindų, t. y. apelianto nurodytų klaidų, padarytų nustatant faktines aplinkybes, materialinių ir procesinių teisės normų aiškinimo ar taikymo pažeidimų (CPK 320 straipsnio 1 dalis).Absoliučių negaliojimo pagrindų teismas nenustatė (CPK 329 str. 2–3 d.). 32. Teismas atkreipia dėmesį, kad tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Hirvisaari v. Finland, no 4968/99, judgerment of 27 september 2001, par 30; Van de Huk v. Neatherlands judgement of 19 April 1994, Series An. 288, p 20 par. 61; kt.). Taigi, įvertinus bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus (CPK 185 str.), kaip minėta, nenustačius absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.), iš esmės pritariant pirmosios instancijos teismo motyvams, kurių nekartoja, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, tinkamai taikė ir aiškino tiek procesinės, tiek materialinės teisės normas, visapusiškai įvertino šiai bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo (CPK 176 str., 263 str., 320 str., 327 str.). 32. Konstatavus, kad bylą iš esmės išnagrinėjęs teismas tinkamai atskleidė bylos esmę ir tinkamai pagrindė sprendimą, teisėjų kolegija spręsdama, jog nėra pagrindo tokį sprendimą naikinti pagal apeliaciniame skunde išdėstytus motyvus, neturi pareigos atsakyti į kiekvieną tokio skundo argumentą. Tokiu būdu teisėjų kolegija, atmesdama apeliacinį skundą, pasisako tik dėl esminių jo motyvų. 33. Dėl kai kurių nepagrįstų, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismo išvadų žemiau bus pasisakyta, bet iš esmės proceso baigtis pagrįsta ir keisti sprendimo pagrindo nerasta. 34. Skundo argumentai rodo, jog apeliantė apibendrintai tvirtina, kad ji neatsakinga už automobilio saugojimą , nes : 1.ji nebuvo su ieškove sudariusi turto nuvežimo, saugojimo sutarties; 2.automobiliu neteisėtai naudotasi be jos valios; 3. teismas rėmėsi netinkama teismų praktika; 4.automobilio saugojimo trukmė buvo sąlygota ne jos veiksmų;5.nepagrįsta teigti, jog ji nesiėmė aktyvių veiksmų turto susigrąžinimui, nes ji neturėjo tokios pareigos ir tam sąlygų, tad pasisakoma dėl šių esminių motyvų. 35. Teismas pastebi, jog atsakovės teisinė pareiga atlyginti jos turto saugojimo išlaidas pirmos instancijos teismo yra kildinama ne iš sutartinių ieškovės ir jos teisinių santykių( VI knygos IV dalis), o iš kitais pagrindais kilusios atsakovės prievolės –kito asmens reikalų tvarkymo ( tos pačios knygos III dalies XIX skyrius), todėl apeliantės nuorodos į sutartinius santykius reglamentuojančias normas, nustatytas CK 6.813,840,850 straipsniuose, nepagrįstos, teisinės reikšmės civilinės atsakomybės pagrindui neturi. 36. CK 6.233 nustato, jog asmeniui, kuris kito asmens reikalus tvarkė teisingai ir pastarojo interesais, tai iš to atsiradusios visos prievolės tampa privalomomis asmeniui, kurio reikalai buvo tvarkomi. Ieškovė saugojo atsakovės turtą, nereiškiama pretenzijų , kad tas iš ieškovės pusės buvo atlikta netinkamai, nekokybiškai ar pan., todėl turto tvarkymo ( saugojimo) išlaidos reikalų tvarkytojui (saugotojui) turi būti atlygintos. Atsakovės teiginiai ir keliamos aplinkybės, jog ji neatsakinga dėl saugojimo priežasties- teisės pažeidimo jau priklausančiu automobiliu padarymo ir to sąlygoto jo priverstinio nugabenimo, saugojimo trukmės ginčui nesvarbūs, nes šios aplinkybės nėra susiję su ieškovės veiksmais. Pastaroji niekaip neįtakojo, kad jai atsirastų prievolė tvarkyti( saugoti) svetimą- ieškovės turtą, o šią savo prievolę ji įvykdė tinkamai, todėl įstatymo pagrindu turi teisę gauti iš savininko reikalų tvarkymo patirtų išlaidų atlyginimą.Turto savininkė savo ruožtu gali reikšti pretenzijas asmenims , kurie jos vertinimu atsakingi dėl to, kad jos turtą reikėjo tvarkyti be jos valios. 37. Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius ( CK 6.2 str.). Šio ginčo atveju atsakovės prievolė sumokėti už jos turto išsaugojimą kilo įstatymo pagrindu. 38. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 str. pagrindu policijos pareigūnai turėjo teisę nuvežti transporto priemonę Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Vien priverstinis automobilio nuvežimas negarantavo jo išsaugojimo. Policijos pareigūnų perdavimas saugoti atsakovės automobilį ieškovei ir jos atliktas minėto automobilio saugojimas atitiko CK 6.229 str. nustatytą prievolės atsiradimo pagrindą – kito asmens reikalų tvarkymą. Kadangi automobilis buvo išsaugotas, tai tokie ieškovo veiksmai atitiko atsakovo interesus. Taigi ieškovės išlaidos, kurias patyrė veikdamas atsakovo interesais, turi būti atlygintos (CK 6.233 str.). Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 str. 6 d. numato, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę, šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. 39. Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009-10-23 nutartyje, kuri priimta esant iš esmės tokioms pat faktinėms aplinkybėms, civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2009 konstatavo, kad kitoks įstatyminio reglamentavimo aiškinimas paneigtų automobilio savininko pareigą laikytis Kelių eismo taisyklių bei nepažeisti ATPK atitinkamų straipsnių reikalavimų ir reikštų, kad viešosios teisės pažeidėjas neatsako už jo padaryto pažeidimo pasekmių, atsiradusių išlaidų forma, šalinimą. Teisinio reglamentavimo aiškinimas, kad viešosios teisės pažeidėjas neprivalo atlyginti atitinkamų išlaidų, prieštarautų ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintam protingumo principui. 40. Saugojimo išlaidos turi būti atlygintos iki transporto priemonės paėmimo iš priemonės stovėjimo aikštelės. Taigi, turto savininko ir jos valdytojo civilinė atsakomybė yra solidari pagal įstatymą. Jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Šuo atveju ieškovė pasinaudojo teise pasirinkti konkretų atsakovą. 42. Pastebima, jog saugojimo išlaidų prisiteisimas( išieškojimas) iš vieno iš bendraskolių niekaip nepaneigia žalą atlyginusio asmens teisės reikalauti iš kito bendraskolio atsiskaitymų regreso tvarka ( CK 6.9 str.). 43. Byloje nekeliant abejonių dėl saugojimo išlaidų įkainių pagrįstumo jų dydis teismo pagrįstai nesvarstytas. Skunde pasisakoma dėl saugojimo išlaidų dydžio, kuris sąlygotas saugojimo trukme. Atsakovės prievolinei pareigai atsiskaityti su ieškove už jos turto saugojimą per visą jo saugojimo laikotarpį neturi teisinės reikšmės tai dėl kokių priežasčių sprendimas perduoti turtą savininkei buvo priimtas po 145 saugojimo dienų. Kaip aukščiau minėta atsakovei manant, jog tai buvo sąlygota išimtinai kitų asmenų veiksmais, ji turi procesines prielaidas regreso pagrindu teikti savarankiškus reikalavimus šiems asmenims. 44. Be pagrindo apeliantė nurodo į CK 6.270 str.3 d. kaip teisinį pagrindą atleisti ją nuo civilinės atsakomybės, nes turtą ji prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų.

1944.1 Nors šiuo atveju buvo saugotas atsakovės automobilis,kuris pagal savo prigimtį yra padidinto pavojaus šaltiniu, bet tiesiogiai juo nebuvo padaryta žala , reikalaujama jo saugojimo išlaidų atlyginimo kas niekaip nesusiję su daikto kaip padidinti pavojaus šaltinio fizinėmis savybėmis;

2044.2 Byloje( ir administracinėje taip pat) nėra konstatuota, jog R. K. automobilio valdymą prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų. A. N. pripažintas kaltu dėl vairavimo neturint vairuotojo pažymėjimo, nesant reikiamo draudimo ir nepaklusimo reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.

2144.3 Jos veiksmai neleistų daryti išvados, kad ji padarė viską ko galima reikalauti iš apdairaus ir įžvalgaus asmens, kad automobilis nepatektų į jį negalinčio vairuoti asmens valdymą. R. K. pripažįsta leisdavusi sūnui naudotis automobiliu. Ji pati juo nesinaudoja , vairuotojo pažymėjimo neturi. Iš A. K. paaiškinimų administracinės bylos procese matosi, jog jis tvirtino motinos mašina važinėjantis.Jis neteigė, jog automobilį paėmė be motinos leidimo ar jai prieštaraujant, kad tai buvo vienkartinis atvejis. Apeliantei negalėjo būti nežinoma, jog automobilis neapdraustas valdytojo privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu,tad automobilis negali dalyvauti eisme. Pastebima, kad automobilio užvedimo rakteliai buvo laikomi laisvai prieinamojoje vietoje, tad ji turėjo įvertinti, jog juo gali pasinaudoti jos sūnus ar net kiti asmenys. Taigi, ji elgėsi nepakankamai rūpestingai ir savo elgesiu nepašalino neatsakingo pasinaudojimo jos turtu galimybių. Toks jos nerūpestingumas yra netiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis 45.Nepagrįstas tvirtinimas teismui netinkamai rėmusis nebeaktualia kasacinio teismo praktika. Apeliantės nuoroda į kasacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr.3K-7-309/2010 netinkama ,nes minėtoje byloje kasacinis teismas pasisakė dėl automobilio savininko nuosavybės teisių atsiradimo pagrindų ir to formos, bet nesprendė savininko ir ( ar) valdytojo atsakomybės pagrindų. 46. Teisiškai nereikšmingu teismas vertina skundo teiginį, jog į procesą trečiuoju asmeniu turėjo būti įtraukta Lietuvos valstybė. Apeliantė nesuformulavo kokią reikšmę bylos baigčiai galėjo turėti Lietuvos valstybės dalyvavimas šiame procese ir nenurodė ar dėl to ir kaip ydingas teismo sprendimas. Pastebima, jog teismo sprendimu niekaip nenustatytos teisės ar pareigos Lietuvos valstybei, todėl nepažeistas draudimas nuspręsti dėl neįtrauktų į procesą asmenų. 47.Sutinkama su apeliantės argumentu, jog teismui nebuvo pagrindo daryti, kad ir tikėtinos išvados, jog ji nepasinaudojo( naudojosi nepakankamai aktyviai) teisminės gynybos galimybėmis, siekiant susigrąžinti automobilį. Apeliantė negalėjo tiesiogiai įtakoti nei į automobilio nuvežimą saugojimui, nei į saugojimo, teismo procedūrų trukmę, teismo sprendinių rezultatus, įstatymais nenustatyta turto savininko ( dalyvaujančio byloje asmens) pareiga veikti aktyviai. Kadangi tokia pareiga nenustatyta, aktyvių veiksmų neatlikimas negali sukelti asmeniui neigiamų pasekmių, būti vertinamas kaip netinkamas elgesys. 48. Aukščiau aptartas pirmos instancijos teismo argumentas kaip nepagrįstas iš sprendimo motyvacinės dalies šalintinas, bet, kaip minėta, bylos procesinei baigčiai tiesioginės reikšmės jis neturi, nesudaro pagrindo keisti teismo sprendimo rezoliucinę dalį. 49. Apeliacinį skundą atmetus, ieškovė turi teisę reikalauti jo patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimo ( CPK 93,98 str.).Išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas reglamentuojamas CPK 98 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. 50. Už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ieškovė patyrė 120 € išlaidų. Jų faktas bei dydis patvirtinami pateiktais dokumentais. Kadangi skundas atmetamas, šios išlaidas iš apeliantės priteistinos ieškovės naudai.

22Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

Nutarė

23R. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1825-649/2016 atmesti.

24Priteisti iš R. K., a.k( - ) UAB“Automera“ naudai 120 € bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas... 2. I. Ginčo esmė... 3. 1. Ieškovė UAB „Automera“ pareiškė reikalavimą priteisti iš... 4. 2. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas reikalavimus palaikė, nurodė,... 5. 3. Atsakovė R. K. atsiliepimu į ieškinį su juo nesutiko. Nurodė, kad 2015... 6. 4. Tretysis asmuo A. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdyje... 7. 5. Tretysis asmuo A. N. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo nepateikė.... 8. 6. Trečiasis asmuo Panevėžio apskrities VPK atsiliepime į ieškinį... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. 7. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 21 d. sprendimu... 11. 8. Teismas nustatė, kad byloje yra kilęs ginčas nustatant kam tenka pareiga... 12. 9. Nurodė, kad transporto priemonės valdytojas yra asmuo, kuris valdo ir... 13. 10. Pripažino, kad policijos perdavimas saugoti atsakovės automobilį... 14. 11. Nustatė, kad šioje byloje abiejų atsakovų civilinė atsakomybė yra... 15. 12. Teismas nesutiko su atsakovės argumentais, kad atsakovės deliktinei... 16. 13. Iš bylos duomenų nustatė, kad atsakovė apie jai priklausančio... 17. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 18. 14. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo... 19. 44.1 Nors šiuo atveju buvo saugotas atsakovės automobilis,kuris pagal savo... 20. 44.2 Byloje( ir administracinėje taip pat) nėra konstatuota, jog R. K.... 21. 44.3 Jos veiksmai neleistų daryti išvados, kad ji padarė viską ko galima... 22. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu,... 23. R. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m.... 24. Priteisti iš R. K., a.k( - ) UAB“Automera“ naudai 120 € bylinėjimosi...