Byla 1A-224-350/2017
Dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. nuosprendžio, kuriuo L. G. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK) 281 straipsnio 3 dalį ir nuteista 10 MGL (376 eurų) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos

1Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš pirmininkaujančio Algirdo Gapučio (pranešėjas), teisėjų Danutės Švitinienės ir Valdo Meidaus,

2sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei,

3dalyvaujant prokurorei Linai Šimonienei,

4išteisintajam V. B.,

5gynėjai advokatei A. M.,

6nuteistajai L. G.,

7gynėjui advokatui V. M.,

8teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios L. G. ir Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro G. Č. apeliacinius skundus dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. nuosprendžio, kuriuo L. G. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK) 281 straipsnio 3 dalį ir nuteista 10 MGL (376 eurų) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

9Tuo pačiu nuosprendžiu V. B. pagal BK 281 straipsnio 3 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

10Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

111. L. G. nuteista už tai, kad 2015 m. spalio 30 d., apie 14 val., I. rajono savivaldybėje, kelio V.–Š.–Z. 101-ame kilometre, vairuodama automobilį FORD GALAXY, valstybinis Nr. ( - ) pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. ( - ) patvirtintų Kelių eismo taisyklių (redakcija galiojanti nuo 2014 m. spalio 9 d.) 9 ir 101 punktų reikalavimus – nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, prieš keisdama važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu, suko į kairę tuo metu, kai ją lenkė V. B. vairuojamas krovininis automobilis SCANIA ( - ), valstybinis numeris ( - ) ir su juo susidūrė, sukeldama eismo įvykį, kurio metu automobilio FORD GALAXY keleiviai D. G. patyrė nežymų, o M. G. – sunkų sveikatos sutrikdymą.

122. V. B. teismui buvo perduotas jį kaltinant tuo, kad „2015 m. spalio 30 d., I. rajone, kelio V.–Š.–Z. 100-ame kilometre, vairuodamas automobilį SCANIA ( - ) , valstybinis numeris ( - ) su priekaba, kurios valstybinis numeris ( - ) , nesiėmė būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, neįsitikino, kad priekyje jo važiuojančios transporto priemonės vairuotojas nerodo kairiojo posūkio signalo ir nesiruošia kairiojo posūkio manevrui, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9 ir 136.1 punktų reikalavimus lenkė, ir susidūrė su į kairę pusę sukančiu automobiliu FORD GALAXY, valstybinis numeris ( - ) vairuojamu L. G.. Eismo įvykio metu buvo sužaloti automobilio FORD GALAXY keleiviai: D. G., kuriam dėl poodinės kraujosruvos su minkštųjų audinių patinimu kaktos dešinėje pusėje sveikata buvo sutrikdyta nežymiai ir M. G., kuriam dėl įspaustinio kairio momenkaulio lūžio su kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose ir kraujo išsiliejimu virš kietojo galvos smegenų dangalo, paviršinės žaizdos kairiame viršutiniame voke ir vidiniame vokų kampe, odos nubrozdinimų veide ir kairio raktikaulio lūžio sveikata buvo sutrikdyta sunkiai“.

133. Apeliaciniu skundu prokuroras prašo panaikinti Ignalinos rajono apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl V. B. išteisinimo ir pripažinus jį kaltu pagal BK 281 straipsnio 3 dalį nubausti jį 10 MGL dydžio bauda.

143.1 Prokuroro įsitikinimu, eismo įvykio kilimas buvo sąlygotas dėl abiejų teismui perduotų kaltinamųjų padarytų KET pažeidimų, kurie buvo priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis, todėl jie abu turi būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

153.2 Teigia, kad teismas be pagrindo atmetė nuoseklius L. G. parodymus, kad prieš 200-300 metrų iki keliuko į kairę ji įjungė kairį posūkio signalą, mažino greitį bei ketino sukti į kairę, kuomet pajuto smūgį, nes šiuos parodymus patvirtino ir M. L.. Tokiu būdu kaltinamasis V. B., prieš pradėdamas lenkimo manevrą, privalėjo įsitikinti, ar jo manevras saugus, turėjo įsižiūrėti į kelio ženklinimą, kad lenkimo vietoje kelią žymi siaura brūkšninė linija, įspėjanti ištisinės linijos, kurią draudžiama kirsti, pradžią. Tuo labiau, kad artėjo sankryža su šalutiniu keliu į kairę, kas leidžia suprasti, kad lenkimas toje atkarpoje negalimas, o pamatęs priekyje važiuojantį automobilį su įjungtu kairio posūkio signalu privalėjo stabdyti vairuojamą transporto priemonę, kad išvengti eismo įvykio, o ne įspėti priekyje važiuojančio automobilio vairuotoją garsiniu signalu, kad jis yra lenkiamas. Apylinkės teismas priešingai, argumentavęs, kad ilgametę vairavimo patirtį turintis V. B., kuris nėra patyręs eismo įvykių vairuotojas, negalėjo nepastebėti rodomo posūkio signalo, atmetė nuteistosios L. G. parodymus apie tai, kad ji kairį posūkį buvo įjungusi likus 200-300 metrų iki sankryžos ir ketindama sukti į kairę lėtino greitį.

164. Apeliaciniu skundu nuteistoji L. G. skundžia apylinkės teismo nuosprendį, prašo jį panaikinti ir priimti naują – ją išteisinantį nuosprendį neįrodžius, jog ji padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje.

174.1 Be to, prašo atnaujinti įrodymų tyrimą dalyje, dėl jos išankstinio kairio posūkio signalo rodymo ir kairio posūkio į kairę pradžios nustatymo bei kaltinamojo V. B. KET 9, 136.1 punktų ir 1.1 pažeidimų, nes apylinkės teismo nuosprendžio išvados šioje dalyje pažeidžia esmines BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas dėl įrodymų ir jų visumos įvertinimo.

184.2 Nurodo, kad apylinkės teismas nevertino įrodymų visumos, juos vertino atsietai, todėl priėmė neteisingą ir nepagrįstą procesinį sprendimą.

194.3 Teismas patikėjo išteisintojo versija, kad ji ( apeliantė) kairį posūkį įjungė tada, kai V. B. jau buvo išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą. Teismas neatsižvelgė į specialisto išvadoje nustatytą akivaizdų faktą, kad „siaura ištisinė linija prasideda tuoj pat už susidūrimo vietos ir akivaizdu, kad krovininis automobilis jau nespėtų grįžti į savo eismo juostą iki ištisinės linijos pradžios“, t. y. savo lenkimo manevrą V. B. vairuojamas krovininis automobilis būtų užbaigęs kelio atkarpoje pažymėtoje siaura ištisine linija, kurią kirsti draudžiama (KET 3 priedo 1.1 punktas). Miškovežio vairuotojo priimtas sprendimas pradėti lenkimo manevrą techniniu požiūriu buvo nepriimtinas, nes pradėdamas ir baigdamas lenkimo manevrą V. B. pagal saugaus eismo taisykles negali važiuoti kairiau siauros ištisinės linijos, skiriančios priešingus transporto srautus, tuo tarpu ji manevrą į kairę būtų padariusi nepažeisdama E. T. būdu mano, kad apylinkės teismas akivaizdžiai suklydo iš esmės formaliai nutaręs, jog pagrindine eismo įvykio kilimo priežastimi buvo jos, o ne išteisintojo V. B. veiksmai.

204.4 Teismas tinkamai neįvertino liudytojų M. L. ir D. G. parodymų dėl eismo įvykio metu susidariusios situacijos – kuomet jai darant kairį posūkį, iš vairuoto automobilio FORD GALAXY galo išnirusio (važiavusio ne mažesniu, kaip 90 km/h) sunkvežimio SKANIA, kuri rėžėsi į jos vairuoto automobilio kairį šoną vienašališkai remdamasis tik V. B. parodymais, kurių nepatvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, tuo tarpu apeliantė viso proceso metu nuosekliai teigė, kad ji iki įsukimo į jai gerai pažįstamą šalutinį kelią kairėje pusėje nuo pagrindinio kelio, apie 300 metrų riedėjo lėtai ir visą kelią rodė kairiojo posūkio signalą.

214.5 Be to, apylinkės teismas tinkamai nenustatė jos subjektyviojo požymio - kaltės, nenurodė jos formos, neatskleidė jos turinio, neišdėstė kaltę pagrindžiančių įrodymų.

224.6 Apeliantė įsitikinusi, kad prokuroras G. Č. 2016-08-11 priimtu nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą jos atžvilgiu, teisingai pritaikė priežastinio ryšio nustatymo taisykles ir objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visumą šioje byloje, o jo nutarimą palaikė ir vyriausiasis prokuroras A. M., todėl 2017-06-29 I. rajono apylinkės teismo nuosprendis iš esmės prieštarauja kasacinio teismo priimtiems sprendimams analogiškose bylose. Mano, kad jos procesinė padėtis jau nuo 2016-11-07 buvo blogesnė už kaltinamojo V. B., nes tą dieną Panevėžio apygardos teismas bylose Nr. ( - ) ir ( - ) priėmė nutartį, kurioje konstatavo, kad prokurorų nutarimai nėra pagrįsti išsamiu byloje surinktų duomenų įvertinimu, todėl prokuroro A. M. ir jos atstovo advokato V. M. skundai - dėl 2016-10-12 I. rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo K. R. nutarties buvo atmesti. Čia pažymėtina, kad po 2016-11-07 Panevėžio apygardos teismo nutarties priėmimo, ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. ( - ) jokių žymesnių papildomų duomenų nebuvo surinkta, o visi bylos dalyviai pasiliko prie savo ankščiau duotų parodymų.

234.7 Apeliantės įsitikinimu, toks KET laisvas interpretavimas, kai sunkvežimio su priekaba vairuotojui V. B. teismų sprendimais leidžiama nepaisyti paminėtų taisyklių pagrindinių bendrųjų nuostatų (KET 9 ir 136.1 punktų reikalavimų), visiškai negina kitų žmonių ir piliečių teisių ir laisvių bei visuomenės ir valstybės interesų nuo nusikalstamų veikų kelių transporto eismo saugumo srityje ir toks Ignalinos rajono apylinkės teismo nuosprendis neturi jokio, į ateitį nukreipto, kitus eismo dalyvius auklėjančio, poveikio. Eismo dalyvio veika, kuria yra padaromas grubus KET pažeidimas, eismo įvykio priežastis yra tada, jei analogiškoje situacijoje, laikantis KET reikalavimų, įvykis nebūtų kilęs (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2/2005, 2K-202/2006, 2K-163/2007, 2K-1/2013, 2K-157-895/2016, 2K-154-699/2016 ir kt.).

244.8 Supranta, kad priežastinio ryšio buvimas techniniu požiūriu dar nereiškia priežastinio ryšio buvimo teisiniu požiūriu ir priežastinio ryšio nustatymas yra teismo, o ne ekspertų ar specialistų kompetencija, tačiau akivaizdu, kad apylinkės teismas ištyrė ir prielaidomis bei abejonėmis įvertino tik jos tariamai nesaugius veiksmus ir nusprendė, kad jos veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 3 dalyje požymių. Kaltinamojo V. B. veiksmai skundžiamame nuosprendyje surašyti taip, kad pateisinti jo netinkamus veiksmus (viršytą važiavimo greitį ir siauros ištisinės kelio linijos 1.1 neišvengiamą kirtimą), kaip tik ir lėmusius eismo įvykio kilimą ir atsiradusias pasekmes.

255. Teismo posėdyje prokurorė prašo prokuroro skundą tenkinti, nuteistosios skundą atmesti, nuteistoji ir jos gynėjas prašo nuteistosios ir prokuroro skundus tenkinti, išteisintasis ir jo gynėja prašo skundus atmesti.

266. Skundai atmetami.

277. Nuteistoji L. G. apeliaciniame skunde ginčija savo kaltę, nurodo, kad pirmos instancijos teismas tinkamai nenustatė jos subjektyviojo požymio – kaltės, nenurodė jos formos, neatskleidė jos turinio, neišdėstė kaltę pagrindžiančių įrodymų, o prokuroras teigia, kad dėl nagrinėjamo įvykio kalti abu eismo įvykio dalyviai – tiek nuteistoji L. G., tiek išteisintasis V. B., todėl V. B. skundžiamu nuosprendžiu išteisintas nepagrįstai. Teisėjų kolegija šiuos apeliantų argumentus atmeta.

287.1 Byloje neginčijamai nustatyta, kad nagrinėjamo kelių eismo įvykio metu ties kairėje automobilių eismo kryptimi esančiu miško keliuku susidūrė ta pačia kryptimi važiavę L. G. vairuojamas automobilis Ford Galaxy ir V. B. vairuojamas automobilis Scania. Eismo įvykis įvyko priešingos šių automobilių judėjimui eismo juostos dalyje, į kurią V. B. automobilis išvažiavo lenkdamas priekyje jo važiavusį L. G. vairuojamą automobilį, kuris į priešingos krypties eismo juostą įvažiavo darydamas posūkį į kairę, į miško keliuką. Po susidūrimo abu automobiliai nuvažiavo į kairę šalikelę už miško keliuko. Byloje esančiame Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole, Eismo įvykio vietos plane ir Apžiūros protokole bei nuotraukose prie jų (1 t., b.l. 37-46, 82-84) užfiksuota, kad įvykio vietos ruože jokių kaip nors ribojančių eismą kelio ženklų nėra, priešingos krypties eismo juostos atskirtos brūkšnine linija 1.6, kurią leidžiama kirsti iš abiejų pusių. Už 11,6 m. nuo keliuko į mišką (į kurį suko L. G.) tolimojo automobilių judėjimo kryptimi krašto prasideda ištisinė linija 1.1, kurią kirsti draudžiama.

297.2 Tai reiškia, kad įvykio vietoje abiejų automobilių vairuotojai turėjo teisę, laikydamiesi KET, atlikti manevrus, kuriuos atliko (L. G. – sukti į kairėje esantį keliuką, V. B. – lenkti priekyje lėčiau važiuojantį L. G. vairuojamą automobilį). Šioje vietoje pažymėtina, kad, kolegijos vertinimu, aplinkybė, jog netoli už automobilių susidūrimo vietos priešingų krypčių transporto priemonių srautus atskirianti linija 1.6 pereina į liniją 1.1, kurią transporto priemonėms kirsti draudžiama, sprendžiant nagrinėjamo eismo įvykio kilimo priežastis jokios reikšmės neturi, kadangi pagal eismo įvykio vietoje buvusį ženklinimą įvykio vietoje transporto priemonių vairuotojai turėjo teisę išvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą ir ja važiuoti, o ar V. B., jei nagrinėjamas eismo įvykis nebūtų kilęs, iki linijos 1.1 pradžios būtų spėjęs grįžti į jo krypties eismo juostą ar ne ir taip pažeidęs KET, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes jis šios linijos nekirto, kadangi nagrinėjamas įvykis įvyko prieš šios linijos pradžią.

307.3 Taip pat pažymėtina, jos aplinkybė, kaip vyko ikiteisminis tyrimas, t. y. kada ir kuriam iš eismo įvykio dalyvių buvo pareikšti įtarimai, ar kurio atžvilgiu buvo nutraukta byla, kai šis sprendimas yra panaikintas, reikšmės sprendžiant kaltės klausimą neturi.

317.4 Iš byloje esančios Lietuvos teismo ekspertizės centro techninių ekspertizių skyriaus eksperto specialisto išvados (1 t. b.l. 77-81) matyti, kad tuo metu, kai L. G. pradėjo daryti posūkį į kairėje esantį miško keliuką, V. B. vairuojamas automobilis jau buvo išvažiavęs į priešingos krypties eismo juostą, t. y. pradėjęs lenkimo manevrą.

327.5 KET 101 punkte (čia ir toliau nurodomi įvykio metu, nuo 2014-10-11 iki 2015-11-06, galiojusios KET redakcijos punktai), kurio pažeidimu skundžiamu nuosprendžiu pripažinta kalta L. G. nurodyta, kad <...> prieš keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.

337.6 KET 136 punkte nurodyta, kad prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad: 136.1. nė vienas iš važiuojančių paskui jį vairuotojų nepradėjo jo lenkti; 136.2. transporto priemonės, važiuojančios priekyje ta pačia eismo juosta, vairuotojas nerodo kairiojo posūkio signalo; 136.3. lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms; 136.4. baigdamas lenkti, jis galės grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei; 136.5. lenkiant bus užtikrintas saugus atstumas nuo lenkiamos transporto priemonės.

347.7 Šioje byloje V. B. buvo kaltintas pažeidęs KET 136.1 punkto reikalavimus, tačiau akivaizdu, kad kaltinamajame akte padarytas rašymo apsirikimas, nes V. B. surašytame kaltinime nurodyta, kad jis kaltintas tuo, jog lenkė neįsitikinęs, kad priekyje važiuojančios transporto priemonės vairuotojas nerodo kairiojo posūkio signalo ir nesiruošia kairiojo posūkio manevrui, o lenkimą tokioje situacijoje draudžia 136.2 punkto nuostata. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas V. B. kaltės dėl kilusio eismo įvykio klausimą, nagrinėja, ar V. B. prieš įvykį pažeidė KET 136.2 punkto reikalavimą.

357.8 Tam, kad konstatuoti KET 136.2 punkto pažeidimą būtina nustatyti, kad prieš lenkiančiai transporto priemonei pradedant lenkimo manevrą, transporto priemonės, kurią ketinama pradėti lenkti, vairuotojas rodo kairiojo posūkio signalą, o lenkiančios transporto priemonės vairuotojas jo nepaiso.

367.9 Nagrinėjamu atveju V. B. viso proceso metu, tiek ikiteisminiame tyrime (2015-11-04 liudytojo apklausos protokolas – 2 t., b.l. 29, 2016-05-03 įtariamojo apklausos protokolas – 2 t., b.l. 36-37, 2017-02-20 akistatos protokolas – 1 t., b.l. 159-160), tiek teisme (2 t. b.l. 113-114) nuosekliai teigė, kad L. G. kairio posūkio signalą pradėjo rodyti tik tada, kai jis L. G. automobilio lenkimo manevrą jau buvo pradėjęs ir išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą.

377.10 Tuo tarpu L. G. pirmos apklausos 2015-11-03 metu (1 t. b.l. 140-141) parodė, kad „kiek pamenu, tai rodžiau, tiksliau, įjungiau kairio posūkio signalą prieš atlikdama manevrą į kairę“ ir „prieš tą manevrą per kairės pusės šoninį veidrodį mačiau, kad paskui mane <...> važiuoja krovininis automobilis, <...>, kuris važiavo ta pačia eismo juosta ir nemačiau, kad rodytų kairį posūkį ir rikiuotųsi į priešingą eismo juostą“. Sekančios – 2016-08-08 įtariamojo apklausos metu (1 t. b.l. 154-155) nurodė, kad kairio posūkio signalą įjungė likus apie 300 metrų atstumui iki keliuko, į kurį ketino įskuti, kad „darant posūkio manevrą aš žiūrėjau pro galinį vaizdo veidrodėlį ir mačiau tą patį krovininį automobilį, jis važiavo savo juosta, nebuvo išvažiavęs į priešingą eismo juostą, lyg darytų lenkimo manevrą“, bei kad „tas kelio ruožas pažymėtas ištisine linija, tik keliuko ribos, į kurį norėjau sukti, pažymėtos punktyrine linija“. 2017-02-20 akistatos metu (1 t., b.l. 159) L. G. parodė, kad posūkio signalą pradėjo rodyti likus 200-500 metrams iki keliuko, o kai pradėjo posūkio manevrą, krovininis automobilis važiavo jos eismo juosta, į priešingą eismo juostą nebuvo išvažiavęs. Teisiamojo posėdžio metu L. G. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, kad posūkio signalą pradėjo rodyti prieš 200-300 metrų iki miško keliuko (2 t., b.l. 115-116).

387.11 Įvykio metu buvusi L. G. automobilio keleivė, jos motina M. L., apklausiama liudytoja pirmos apklausos ikiteisminio tyrimo metu 2015-10-30 (1 t., b.l. 112) parodė, kad ji nematė, kokius posūkio signalus rodė L. G., tik prieš sukant į kairę ji pristabdė automobilį. Apie tai, kad L. G., prieš pasukdama į kairę, į miško keliuką, rodė posūkio signalus, ši liudytoja nenurodė ir apklausos 2016-05-27 metu (1 t. b.l. 115). Tuo tarpu teisiamajame posėdyje duodama parodymus M. L. parodė, kad L. G. kairio posūkio signalą įjungė likus iki miško keliuko 200-300 metrų, kad matė degant žalią lemputę prie vairo (2 t., b.l. 101).

397.12 Įvykio metu buvęs L. G. automobilio keleivis, jos sūnus D. G., teisme parodymų nedavė, o apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2015-10-30 parodė (1t., b. l. 90), kad nežino, ar prieš darydama posūkį į kairę L. G. rodė posūkio signalą. 2015-11-13 apklausos metu (1 t., b.l. 97) parodė, kad likus iki miško keliuko 100-200 metrų L. G. pradėjo mažinti greitį ir įjungė kairio posūkio signalą.

407.13 Įvertinus tiek nuteistosios, tiek jos automobilio keleivių parodymų visumą akivaizdu, jog jų parodymai bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu buvo nenuoseklūs – pirmose apklausose duodant parodymus L. G. nurodė, kad kairio posūkio signalą įjungė prieš darydama posūkį į kairę, kas iš esmės sutampa su, kaip minėta, nuosekliais viso proceso metu išteisintojo V. B. duotais parodymais, kad L. G. kairio posūkio signalą įjungė šiam pradėjus lenkimo manevrą, o M. L. ir D. G. pirmuose savo parodymuose nurodė, kad nematė, ar L. G. prieš pradėdama posūkio manevrą apskritai jungė kokį nors signalą, kas, atsižvelgiant į tai, jog šie asmenys buvo tik automobilio keleiviai, kurie paprastai nefiksuoja įprastomis eismo sąlygomis vairuotojo atliekamų rutininių veiksmų, yra visiškai natūralu, kad jie pirmų apklausų metu negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti L. G. posūkio signalo įjungimo fakto. Tuo tarpu vėlesnėse apklausose šie asmenys dėl posūkio signalo įjungimo savo pirminius parodymus iš esmės pakeitė ir juos akivaizdžiai pritaikė prie L. G. taip pat pakeistų šiuo klausimu parodymų.

417.14 Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija atmeta tiek nuteistosios L. G., tiek jos artimų giminaičių M. L. ir D. G. parodymus, jog L. G. kairio posūkio signalą įjungė prieš kelis šimtus metrų iki keliuko į miškelį, kai V. B. vairuojamas automobilis dar nebuvo pradėjęs L. G. vairuojamo automobilio lenkimo manevro, t. y. dar nebuvo įvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą ir teisingais laiko išteisintojo V. B. parodymus, kad L. G. posūkio signalą pradėjo rodyti jam jau pradėjus jos automobilio lenkimo manevrą. Atsižvelgiant į tai, kad KET 136.2 punktas draudžia pradėti lenkti priekyje važiuojančią transporto priemonę, kurios vairuotojas įjungė kairio posūkio signalą, o nagrinėjamoje situacijoje L. G. posūkio signalą įjungė V. B. jau pradėjus lenkimo manevrą, todėl jis neturėjo pareigos atsisakyti baigti pradėto manevro, t. y. stabdyti savo automobilio, grįžti į savo važiavimo juostą ir važiuoti paskui L. G. automobilį, kol pastarasis padarys posūkį į kairę, nes tokio lenkiančios transporto priemonės vairuotojo veiksmų joks KET punktas nereglamentuoja.

427.15 Dėl to kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje situacijoje automobilio Scania ( - ) vairuotojas V. B. KET nepažeidė, todėl skundžiamu nuosprendžiu jis išteisintas visiškai pagrįstai ir nėra jokio pagrindo išvadai, kad kokie nors V. B. neteisėti veiksmai buvo priežastis atsirasti šioje byloje nagrinėjamiems padariniams. Dėl to šioje situacijoje nėra pagrindo svarstyti, ar V. B. pažeidė jam inkriminuotą KET 9 straipsnį, nustatantį bendrąsias eismo dalyvių pareigas.

437.16 Tuo tarpu, kaip minėta, KET 101 punktas įpareigoja transporto priemonės vairuotoją, keičiantį važiavimo kryptį įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.

447.17 Kadangi nagrinėjamoje situacijoje automobilio Ford Galaxy vairuotoja L. G. keitė važiavimo kryptį – suko į kairėje esantį miško keliuką, ji privalėjo laikytis šios KET punkto nuostatos. Pažymėtina, kad KET nėra numatyta, kad vairuotojas, iš anksto rodantis būsimo manevro signalą, turi teisę tokį manevrą daryti neatsižvelgdamas, kad toks manevras sudarys kliūtį kitiems eismo dalyviams. Taip pat pažymėtina ir tai, kad sutinkamai su KET 179 punkto nuostata, tik vairuotojas, sukantis į kairę sankryžoje, kurioje neleidžiama lenkti, neturi pareigos praleisti jį lenkiančios transporto priemonės, o, kaip jau minėta, vietoje, kurioje įvyko nagrinėjamas eismo įvykis, jokio lenkimą draudžiančio ženklinimo nebuvo.

457.18 Iš išteisintojo V. B. parodymų, kuriuos iš esmės patvirtina minėta specialisto autotechniko išvada, matyti, kad prieš L. G. pradedant daryti kairį posūkį, jos automobilį jau buvo pradėjęs lankti V. B. vairuojamas automobilis ir tai, jei būtų buvusi atidi, galėjo ir privalėjo pastebėti L. G..

467.19 Kaip matyti iš L. G. parodymų, ji V. B. automobilį per galinio vaizdo veidrodėlį matė tik važiuojantį jai iš paskos ta pačia eismo juosta, kai pastarasis iki jos automobilio buvo dideliu atstumu. Tai reiškia, kad L. G. nagrinėjamoje situacijoje nebuvo atidi ir nestebėjo eismo situacijos gale jos automobilio betarpiškai prieš darydama manevrą į kairę, nes lenkiančio automobilio nematė. Jei L. G. būtų buvusi atidi ir prieš darydama posūkio manevrą būtų davusi kelią ją lenkiančiam V. B. automobiliui, eismo įvykis nebūtų kilęs, kas akivaizdžiai rodo, kad L. G., elgdamasi nusikalstamai nerūpestingai (nenumatė, kad sukdama į kairę sudarys kliūtį ją lenkusiam automobiliui, nors galėjo ir turėjo tai numatyti) padarė KET pažeidimą, kuris buvo būtinoji nagrinėjamoje situacijoje atsiradusių padarinių kilimo sąlyga.

477.20 Tuo pačiu, t. y. keisdama važiavimo kryptį neįsitikinusi, kad tai daryti saugu, L. G. pažeidė ir KET 3 skyriuje, nustatančiame bendrąsias eismo dalyvių pareigas, esančio 9 punkto reikalavimą laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui.

487.21 Kadangi dėl L. G. padaryto KET pažeidimo atsirado BK 281 straipsnio 3 dalyje nustatyti padariniai – įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, skundžiamu nuosprendžiu ji kalta pripažinta visiškai pagrįstai.

498. Taigi, skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, V. B. išteisintas, o L. G. pagal BK 281 straipsnio 3 dalį nuteista visiškai pagrįstai, todėl prokuroro ir nuteistosios apeliaciniai skundai atmetami.

50Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

51nuteistosios L. G. ir Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro G. Č. apeliacinius skundus atmesti.

Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš... 2. sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei,... 3. dalyvaujant prokurorei Linai Šimonienei,... 4. išteisintajam V. B.,... 5. gynėjai advokatei A. M.,... 6. nuteistajai L. G.,... 7. gynėjui advokatui V. M.,... 8. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 9. Tuo pačiu nuosprendžiu V. B. pagal BK 281 straipsnio 3 dalį išteisintas,... 10. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 11. 1. L. G. nuteista už tai, kad 2015 m. spalio 30 d., apie 14 val., I. rajono... 12. 2. V. B. teismui buvo perduotas jį kaltinant tuo, kad „2015 m. spalio 30 d.,... 13. 3. Apeliaciniu skundu prokuroras prašo panaikinti Ignalinos rajono apylinkės... 14. 3.1 Prokuroro įsitikinimu, eismo įvykio kilimas buvo sąlygotas dėl abiejų... 15. 3.2 Teigia, kad teismas be pagrindo atmetė nuoseklius L. G. parodymus, kad... 16. 4. Apeliaciniu skundu nuteistoji L. G. skundžia apylinkės teismo nuosprendį,... 17. 4.1 Be to, prašo atnaujinti įrodymų tyrimą dalyje, dėl jos išankstinio... 18. 4.2 Nurodo, kad apylinkės teismas nevertino įrodymų visumos, juos vertino... 19. 4.3 Teismas patikėjo išteisintojo versija, kad ji ( apeliantė) kairį... 20. 4.4 Teismas tinkamai neįvertino liudytojų M. L. ir D. G. parodymų dėl eismo... 21. 4.5 Be to, apylinkės teismas tinkamai nenustatė jos subjektyviojo požymio -... 22. 4.6 Apeliantė įsitikinusi, kad prokuroras G. Č. 2016-08-11 priimtu nutarimu... 23. 4.7 Apeliantės įsitikinimu, toks KET laisvas interpretavimas, kai... 24. 4.8 Supranta, kad priežastinio ryšio buvimas techniniu požiūriu dar... 25. 5. Teismo posėdyje prokurorė prašo prokuroro skundą tenkinti, nuteistosios... 26. 6. Skundai atmetami.... 27. 7. Nuteistoji L. G. apeliaciniame skunde ginčija savo kaltę, nurodo, kad... 28. 7.1 Byloje neginčijamai nustatyta, kad nagrinėjamo kelių eismo įvykio metu... 29. 7.2 Tai reiškia, kad įvykio vietoje abiejų automobilių vairuotojai turėjo... 30. 7.3 Taip pat pažymėtina, jos aplinkybė, kaip vyko ikiteisminis tyrimas, t.... 31. 7.4 Iš byloje esančios Lietuvos teismo ekspertizės centro techninių... 32. 7.5 KET 101 punkte (čia ir toliau nurodomi įvykio metu, nuo 2014-10-11 iki... 33. 7.6 KET 136 punkte nurodyta, kad prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo... 34. 7.7 Šioje byloje V. B. buvo kaltintas pažeidęs KET 136.1 punkto... 35. 7.8 Tam, kad konstatuoti KET 136.2 punkto pažeidimą būtina nustatyti, kad... 36. 7.9 Nagrinėjamu atveju V. B. viso proceso metu, tiek ikiteisminiame tyrime... 37. 7.10 Tuo tarpu L. G. pirmos apklausos 2015-11-03 metu (1 t. b.l. 140-141)... 38. 7.11 Įvykio metu buvusi L. G. automobilio keleivė, jos motina M. L.,... 39. 7.12 Įvykio metu buvęs L. G. automobilio keleivis, jos sūnus D. G., teisme... 40. 7.13 Įvertinus tiek nuteistosios, tiek jos automobilio keleivių parodymų... 41. 7.14 Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija atmeta tiek nuteistosios L.... 42. 7.15 Dėl to kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje situacijoje automobilio... 43. 7.16 Tuo tarpu, kaip minėta, KET 101 punktas įpareigoja transporto priemonės... 44. 7.17 Kadangi nagrinėjamoje situacijoje automobilio Ford Galaxy vairuotoja L.... 45. 7.18 Iš išteisintojo V. B. parodymų, kuriuos iš esmės patvirtina minėta... 46. 7.19 Kaip matyti iš L. G. parodymų, ji V. B. automobilį per galinio vaizdo... 47. 7.20 Tuo pačiu, t. y. keisdama važiavimo kryptį neįsitikinusi, kad tai... 48. 7.21 Kadangi dėl L. G. padaryto KET pažeidimo atsirado BK 281 straipsnio 3... 49. 8. Taigi, skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, V. B.... 50. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1... 51. nuteistosios L. G. ir Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės...