Byla 1-78-530/2017
Dėl savanaudiškų paskatų. Šiais veiksmais, R. A. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, 135 straipsnio 2 dalyje. 9 punkte

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė, sekretoriaujant, Audriui Suprinavičiui, dalyvaujant prokurorams Tomui Stelioniui, Virginijui Sokolovui, ekspertei M. K., nukentėjusiajam R. K., nukentėjusiojo įstatyminei atstovei ir civilinei ieškovei R. K., nukentėjusiojo atstovui advokatui Geručiui Varanavičiui, kaltinamajam R. A. ir jo gynėjui Tomui Liutaurui Petkauskui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

2R. A. gim. ( - ), asmens kodas ( - ) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, nedirbantis, nesimokantis, teistas 2007-07-04 Kauno m. apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 2 d. - 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, vad. LR BK 92 str. bausmės vykdymą atidedant 2 m.; 2007-11-12 Kauno m. apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 2 d., 178 str. 4 d., 63 str. 5 d. 2 p., 63 str. 4 d. - 2 m. 10 mėn. laisvės atėmimo, vad. LR BK 92 str. bausmės vykdymą atidedant 2 m.; 2009-12-14 Kauno m. apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d., 284 str. 1 d., 64 str. 1 d., 3 d., - 3 m. 3 mėn. laisvės atėmimo, vad. LR BK 92 str. bausmės vykdymą atidedant 2 m. 6 mėn.; 2011-03-07 Kauno m. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., 302 str. 1 d., 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., 259 str. 2 d., 63 str. 4 d., 63 str. 4 d., 9 d. - 4 m. 3 mėn. laisvės atėmimo, 2014-03-14 paleistas iš pataisos namų atlikęs bausmę, turintis neišnykusį teistumą,

3kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje, 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte.

4Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

5R. A. 2014-04-17 apie 22 val. prie „( - )“ gimnazijos, esančios ( - ), veikdamas kartu su A. A. ir A. K., kurių atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, tyčia bendrais veiksmais panaudodami nepilnamečio R. K. atžvilgiu fizinį smurtą - suduodami ne mažiau kaip septynis smūgius rankomis ir kojomis į galvą, tuo padarydami jam odos nubrozdinimus galvos plaukuotosios dalies keliose vietose bei veide, poodinę kraujosruvą su smulkiomis žaizdelėmis dešiniame ausies kaušelyje, poodinę kraujosruvą kairės akies vokų- smilkinio srityje, nosies ir lūpų sumušimus, viršutinių ir apatinių pirmųjų dantų panirimą su viršutinio pirmojo kairiojo danties nuskilimu, nosies kaulų bei dešinio žandinio ančio sienelių lūžius, kaukolės kaulų linijinį lūžį, prasidedantį nuo dešinio kaktinio ančio vidinės sienelės ir besitęsiantį gilyn per dešinį akiduobės stogą bei pleištakaulio sparną, kas vertinama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, bendrais veiksmais pagrobė svetimą R. K. nuosavybės teise priklausantį turtą - mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy Note2“, 521,32 eurų vertės, mobilaus ryšio telefoną „Samsung S7562 Galaxy S Duos“, 169,14 eurų vertės, ir 2Gb talpos atminties kortelę, 8,69 eurų vertės, tuo būdu veikdamas bendrininkų grupėje apiplėšė nepilnametį R. K. ir sunkiai sutrikdė šio sveikatą dėl savanaudiškų paskatų. Šiais veiksmais, R. A. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, 135 straipsnio 2 dalyje. 9 punkte.

6Kaltinamasis R. A. kaltu dėl nurodytų veikų padarymo neprisipažino. Po liudytojų apklausos R. A. parodė, kad prekybos centre “ ( - )” susitiko su Ž., A., A. ir L.. Nusprendus kažkuriam iš jų įsigyti „žolės“ visi kartu išvažiavo automobiliu. Dėl žolės įsigijimo visus klausimus su pardavinėtojais derino Ž. ir A.. Važiavo iki mokyklos, sustojo daugiaaukščių namų kvartale ir laukė kol ateis žolės pardavinėtojas. Palaukus, atėjo žolės pardavėjas, Ž. iš jo nupirko žolės ir pasiliko ten, o jie keturiese išvažiavo link “ ( - )”. Maždaug po pusvalandžio, jiems dar važiuojant, Ž. pradėjo skambinėti, kad atvažiuotų jos pasiimti teigdama, kad iš jos ketina atimti telefoną. Kai ryšys su Ž. nutrūko, važiavo atgal į tą pačią vietą kur buvo prieš tai. Ten nesimatė jokių žmonių: nei Ž., nei to vaikinuko. Kurį laiką pastovėjo, bet nieko neradę jau išvažinėjo. Beišvažiuojant pamatė tą patį vaikinuką kuris pardavinėjo žolę, sprendė pagal tai, kaip jis buvo apsirengęs ir nuo jo nubėgantį kitą asmenį. Jis pagalvojo, kad nubėga Ž. K.. Jie sustojo aikštelėje, ir pro atidarytą automobilio langą jis sušuko vaikinukui: „ateik čia“. Vaikinukas nekreipė dėmesio, tada jis dar kartą sušuko, vaikinukas pasisuko ir pradėjo bėgti. Prieš bėgant jis matė to vaikinuko rankose šviečiantį mobilų telefoną. Pamanė, jog jeigu bėga, vadinasi kaltas, ir pradėjo jį vytis. Jis bėgo pirmas, besivydamas pribėgęs spyrė į kojas ir jį partrenkė. Vaikinukas nukrito ant žolės, jis iš inercijos bėgdamas irgi pargriuvo, suklupo. Pribėgę kiti asmenys A. ir A. pradėjo jį spardyti, o nukentėjusysis rankomis dengėsi galvą. Jis su vaikinuku nekalbėjo, nesiaiškino ir nereikalavo grąžinti Ž. K. telefoną, nes nebuvo tuo suinteresuotas. Neklausė, kur yra Ž. K.. Jis besivalydamas kelnes matė kaip jie sudavė nukentėjusiajam smūgius, sakė, kad baikite. Pasišalinę iš tos vietos, grįžo į boulingą. Jis asmeniškai iš to vaikinuko daiktų nepaėmė ir nematė, kad kiti kažką paimtų. Grįžus žaisti boulingą, matė, kad atsirado Ž. K. telefonas. Tas pats „Samsung Note“ tik įskilusiu ekranu. Ž. K. buvo nepatenkinta, kad jis buvo skilęs. Ž. K. turėjo žolės, mokėjo apie 50-60 Lt ir visi vartojo žolę. Teigia, jog jis nesužalojo R. K. ir nepaėmė iš jo jokių daiktų.

7Kaltinamojo R. A. kaltė įrodyta šiais teisme ištirtais įrodymais.

8Nepilnametis nukentėjusysis R. K. parodė, kad 2014m. balandžio 17 dienos vakare apie 21 val. palydėjo savo draugą A. S. iki autobuso sustojimo ir grįžtant ( - ) gatvės šaligatviu link namų, jis išsitraukė mobilaus ryšio telefoną tikslu pasižiūrėti kiek yra valandų. Tuo metu iš maždaug 10 metrų atstumu stovėjusio automobilio išgirdo griežtą vyrišką balsą „ateini čia“. Jis išsigando kai pamatė, kad iš automobilio išlipinėja trys vaikinai. Nieko jiems nesakęs, pradėjo bėgti link „( - )“ gimnazijos, o vaikinai, bėgdami vienas paskui kitą, ėmė jį vytis. Vienas iš užpuolikų pasivijo jį, sudavė smūgį per koją tam, kad jį sustabdyti, po ko jis nugriuvo ant žemės. Gulėdamas ant žemės, dengė galvą rankomis, o aplinkui jį stovėję trys vaikinai sudavė jam smūgius rankomis ir spardė vien tik į galvos sritį, nuo ko prarado sąmonę. Nesipriešino užpuolikams, susirietė į kamuoliuką ir dengėsi rankomis tik veidą. Mano, kad sąmonę prarado po kokių devynių smūgių. Mušė tik kojomis, iš visų pusių. Visi trys spardė, nuo vieno būtų jautęs. Kitur kūne nebuvo jokių sužalojimų. Po sumušimo atsigavo tik būdamas namuose. Įvykio metu dingo du turėti mobilaus ryšio telefonai, vienas telefonas buvo rankoje, kitas kišenėje. Kada paėmė telefonus ir kokiomis aplinkybėmis – nežino, nes buvo praradęs sąmonę. Teigia jog automobilyje jis girdėjo ir merginos balsą. Įvykio metu buvo apsirengęs kelnėmis ir raudona striuke. Vieta, kur stovėjo automobilis, buvo tamsi. Kaip grįžo į namus nepamena. Ligoninėje gydėsi apie savaitę laiko, vėliau gydėsi ambulatoriškai. Patirtų sužalojimų pasekmes jaučia iki šiol.

9Nukentėjusioji ir nukentėjusiojo įstatyminė atstovė R. K. parodė, kad jos nepilnametis sūnus R. K. įvykio vakarą, išėjo palydėti draugo į autobusų stotelę. Jam tuo metu buvo 14 metų, jis buvo smulkaus kūno sudėjimo, apie 160 cm. ūgio. Išeidamas sūnus pasiėmė du mobilaus ryšio telefonus. Sūnus ilgokai negrįžo į namus, ji ėmė nerimauti. Po 22 valandos ji skambino sūnui, bet jis neatsiliepė. Jai besirengiant eiti ieškoti, išgirdo durų skambutį, atidarė duris ir nepažino savo sūnaus. Jo veidas buvo sutinęs, galva ir plaštakos kruvinos. Rūbai ir batai kruvini. Jis pasakęs „mama, atsiprašau, kad supurvinau drabužius“ ir save pamatęs veidrodyje, pradėjo alpti. Nuvežė sūnų į klinikas. R. paguldė į ligoninę. Sūnus vis kartojo tą patį sakinį, kad „mama už ką jie mane spardė, jie visi vienu metu man ant veido šokinėjo, spardė“. Išgyveno, kad negalėjo apsiginti. Po gydymo klinikose, sūnus dar ilgą laiką gydėsi ambulatoriškai, lankėsi pas daktarus, gėrė vitaminus, raminančius vaistus. Jam išsivystė baimės, kurį laiką bijojo būti vienas, naudotis telefonu. Jam buvo paskirtas namų mokymas pusę metų, kadangi jis tiesiog bijojo žmonių. Be to ateityje bus reikalinga nosies operacija. Įvykio metu iš sūnaus buvo pagrobti jai priklausantys du mobilaus ryšio telefonai – „Samsung Galaxy Note 2“, bendros 1800 litų (521,32 eurų) vertės, ir „Samsung Galaxy S Duos“, IMEI Nr. ( - ), 584 litų (169,14 eurų) vertės, ir 2 Gb talpos atminties kortelė, 30 litų (8,69 eurų) vertės. Ikiteisminio tyrimo metu jai buvo grąžintas tik mobilaus ryšio telefonas „Samsung Galaxy Note 2“, tačiau dėl techninės būklės jis yra netinkamas naudoti.

10Liudytojas L. G. parodė, kad 2014-04-17, 19-19.30 val., kartu su A. A., A. K., R. A., Ž. K. būdamas prekybos centro „( - )“ boulingo klube, iš pastarųjų kalbų suprato, jog jie nori įsigyti „žolės“. Paprašytas Ž. K., automobiliu nuvežė juos visus į Kalniečių mikrorajoną, prie „( - )“ gimnazijos. Sustojus kitoje nuo „( - )“ gimnazijos gatvės pusėje, iš automobilio išlipo Ž. K., A. A., R. A. ir kažkur nuėjo, o jis su A. K. liko automobilyje. Po kurio laiko A. A. ir R. A. sugrįžo į automobilį ir jie visi nuvyko į prekybos centro „( - )“ boulingo klubą. Maždaug po pusvalandžio kažkuris iš vaikinų pasakė, kad reikia vykti parvežti Ž. K.. Tada jis, kartu su A. A., A. K., R. A. automobiliu nuvažiavo į tą pačią vietą Kalniečių mikrorajone, netoli „( - )“ gimnazijos, tačiau Ž. K. nepasirodžius, kažkurio iš vaikinų nurodymu, visi automobiliu nuvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie „( - )“ gimnazijos. Tik sustabdžius automobilį, pamatė ateinantį tamsiai apsirengusį praeivį, kuris rankoje turėjo rankinę. Kad būtų turėjęs rankose telefoną, nematė. Tada automobilyje jam už nugaros sėdėjęs R. A. per langą ėmė praeiviui šaukti „ateik čia, ateik čia“. Tačiau praeiviui einat toliau, iš automobilio išlipo A. A., A. K., R. A. ir nubėgo link jo, o pamatęs juos atbėgančius, praeivis taip pat pasileido bėgti. Po 3 minučių visi trys grįžę į automobilį paliepė jam važiuoti į PC „( - )“. Jokio telefono nei pas vieną iš jų nematė. Grįžus į prekybos centrą, kažkur po 15-20 minučių, atėjo Ž. K., sakė, jog neteko telefono ir klausė, kur jie visi buvo. Pastarajai atsakė, jog ieškojo jos, tačiau nerado. Girdėjo vaikinų kalbas apie sumušimą, o R. A. pasakojo, jog nubėgo su vyrais ir užpuolė tą praeivį. Minėjo, jog turi naują telefoną. Matė pas R. A. baltos spalvos mobilaus ryšio telefoną, kurį šis perdavė Ž. K.. Pastaroji klausė R. A. iš kur gavo telefoną, šis jai atsakęs, jog iš kažko pasiėmęs. 2014-04-18, apie 10-11 val., Ž. K. prašymu, automobiliu vežė ją į ( - ). Pakeliui Ž. K. su kažkokiu vyriškiu kalbėjo telefonu ir aiškino jam kur važiuoti. ( - ) Ž. K. susitiko su jam nepažįstamu vyriškiu. Pakalbėjusi su juo apie 5 minutes, kartu nuėjo link pastato, iš kur po 10 minučių Ž. K. sugrįžo ir jis nuvežė pastarąją į namus. Ž. K. pokalbio su nežįstamu vaikinu negirdėjo, kokiu tikslu ji ten važiavo – nežino, jokių pinigų negavo.

11Liudytojas A. L. parodė, kad 2014-04-18 ryte į savo „Facebook“ paskyrą gavo pažįstamos Ž. K. pasiūlymą pirkti mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy Note2“. Bandė su Ž. K. aiškintis, ar telefono aparatas nėra pagrobtas, derėjosi dėl jo kainos ir galiausiai sutarė, kad telefono aparatą nupirks už 150 litų. Tą pačią dieną apie 15 val. Ž. K. žalios spalvos automobiliu „Audi A4“, kurį vairavo nepažįstamas vaikinas, atvyko į jo darbovietę. Čia jis patikrino ar Ž. K. atvežtas telefono aparatas veikia. Ž. K. atvežęs vaikinas pokalbyje nedalyvavo, tik pareiškė, kad suskilusį telefono aparato stikliuką galima pakeisti nauju. Sutartą pinigų sumą jis perdavė Ž. K.. Vėliau iš Ž. K. gautą telefoną paėmė policijos pareigūnai.

12A. A. atsisakė duoti parodymus teisme nagrinėjant šią bylą, teismas vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu pagarsino teisminio nagrinėjimo metu ( išskirtos bylos Nr. 1-268-493/2015) duotus parodymus iš kurių matyti, kad jis 2014-04-17 apie 18 val. prekybos centro „( - )“ boulinge susitiko su R. A., A. K., L. G. ir Ž. K.. Begalvojant ką reikėtų veikti, kažkas pasiūlė parūkyti kanapių ir Ž. K. pradėjo ieškoti internete, kur jų galima būtų įsigyti. Tada L. G. vairuojamu automobiliu visi nuvažiavo prie „( - )“ gimnazijos, kur Ž. K. bendravo su kanapes turėjusiu parduoti vaikinu. Pats su minėtu vaikino nebendravo, o stovėjo nuo jų atokiau. Ar įsigijo tuo metu narkotinių medžiagų iš minėto vaikino neprisimena, tačiau visi vaikinai susėdo į automobilį ir grįžo į PC „( - )“, o Ž. K. pasiliko susitikimo vietoje. Po kurio laiko iš Ž. K. mobilaus ryšio telefono kažkas jiems paskambino ir paliepė atvykti, jie taip pat bandė skambinti į Ž. K. mobilaus ryšio telefoną, tačiau šis buvo išjungtas. Supratę, kad telefono aparatas iš Ž. K. yra atimtas, automobiliu sugrįžo į tą pačią vietą, kurioje ją paliko. Atvykę pamatė einančius du žmones, kurių vienas pradėjo bėgti, todėl pamanė, jog tai Ž. K.. Kitas pradėjo eiti pro jų aikštelėje stovintį automobilį, todėl pamanė, jog tai tas pats narkotikų pardavėjas, turintis iš Ž. K. pagrobtą telefoną, nes jis buvo panašaus kūno sudėjimo ir panašia striuke. R. A., atidaręs automobilio dureles, du kartus sušuko tam vaikinui, kad palauktų, tačiau pastarasis pradėjo bėgti. Tada R. A., išlipęs iš automobilio, minėtą vaikiną nusivijo, o jis pats, kartu su A. K., maždaug po 5-10 sekundžių nubėgo jiems iš paskos. Kas tiksliai mušė nukentėjusįjį neprisimena, tačiau pribėgęs rado jį jau gulintį galimai ant nugaros. Sudavė gulinčiam vaikinui du kartus ranka, pataikyti galėjo vieną kartą į žandikaulio sritį, o antrą – į peties sritį, tačiau negali patvirtinti, jog abu kartus būtų sudavęs jam į veidą. Prie gulinčio vaikino ant žemės buvo iškritę du telefonai, iš kurių vienas, kaip suprato, buvo Ž. K.. Gulinčio vaikino kišenių nekraustė. Tada R. A. paėmė abu telefonus ir, palikę gulintį vaikiną, visi automobiliu grįžo į PC „( - )“. Tada R. A. kaip kompensaciją davė Ž. K. vieną iš dviejų telefonų. Po to jis išėjo į namus ir apie mobilaus ryšio telefono pardavinėjimą nieko nežino (T. 2, b.l. 164, 129-132).

13Kadangi bendravykdytojas A. K. atsisakė duoti parodymus teisme nagrinėjant šią bylą, teismas vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu pagarsino teisminio nagrinėjimo metu (išskirtos bylos Nr. 1-268-493/2015) duotus parodymus iš kurių matyti, kad jis 2014-04-17, tikslaus laiko nurodyti negali, jam, kartu su R. A., A. A., L. G., Ž. K. būnant boulingo klube, esančiame prekybos centre „( - )“, kažkuris iš jų užsimanė parūkyti „žolės“. Ž. K. surado asmenį, pardavinėjusį „žolę“ ir sutarė su juo dėl susitikimo vietos. Tada L. G. automobiliu nuvežė visus į vietą, esančią netoli „( - )“ gimnazijos. Nuvykus į sutartą vietą, nežino kuris iš jų derino klausimą su narkotikų pardavėju, kurį matė tik iš šono, dėl „žolės“ įsigijimo, o jis pats paprasčiausiai išlipo iš automobilio, parūkė ir įsėdo atgal į automobilį. Ar iš nepažįstamo vaikino įsigijo narkotikų nežino, jis pats už nieką nemokėjo. Netrukus jis, R. A., A. A., L. G. iš tos vietos išvyko į prekybos centrą „( - )“, o Ž. K. – pasiliko. Bevažiuojant kažkuriam iš jų paskambino Ž. K. ir jie išsiaiškino, kad iš jos yra atimtas mobilaus ryšio telefonas. Tada apsisukę, kartu su R. A., A. A., L. G. vėl atvyko į prie „( - )“ gimnazijos esančią aikštelę, kur pamatė du vaikinus, iš kurių vienas nubėgo, o kitas, raudonos spalvos striuke, kuri buvo identiška kaip ir narkotikų pardavėjo, ėjo rankoje laikydamas mobilaus ryšio telefoną. Pamanę, kad pastarasis yra tas pats vaikinas, su kuriuo buvo susitikusi Ž. K., R. A. suriko tam vaikinui, kad sustotų. Jam nesustojus ir pradėjus bėgti, iš tokių jo veiksmų supratę, jog tai tas pats vaikinas, todėl išlipę iš automobilio, kartu su R. A., A. A. tą vaikiną nusivijo. R. A. bėgo pirmas, o jis su A. A. bėgo jam iš paskos. Kaip buvo pargriautas nukentėjusysis, nematė, o pribėgęs rado jį jau gulintį šonu ar nugara ant žolės. Jis pats įspyrė porą kartų koja gulinčiam vaikinui į ranką (žastą), į veido sritį jam tikrai neįspyrė. Matė, kaip A. A. mažiausiai du kartus koja spyrė iš viršaus gulinčiam vaikinui į galvos ar veido sritį. Kiek kartų ir į kokias kūno vietas įspyrė R. A., nurodyti negali, nes nematė. Po smūgių sudavimo prie gulinčio vaikino buvo pasilenkę A. A. ir R. A.. Matė, kad A. A. kažką paėmė iš sumušto vaikino drabužių, tačiau negali nurodyti, ką konkrečiai, nes tamsoje neįžiūrėjo. Palikęs gulintį nukentėjusįjį, grįžo į automobilį. Vėliau, būdamas automobilyje, A. A. rankose matė du mobilaus ryšio telefonus – „Samsung Galaxy Note“ ir „Samsung Duos“. Grįžus į boulingą, R. A. vieną telefoną pasiūlė Ž. K., tačiau tai nebuvo jos telefonas. Minėto telefono pardavinėjimo aplinkybių nežino, jokių už jo pardavimą gautų pinigų jam nereikėjo. Neturėjo tikslo apiplėšti pirmo pasitaikiusio praeivio, jis norėjo tik išsiaiškinti ir padėti Ž. K. atgauti mobilaus ryšio telefoną. Kaip tai viskas turėjo įvykti, iš anksto nebuvo aptarę. (T. 2, b.l. 165, 142-145).

14Ž. K. teismui duotais parodymais nagrinėjant bylą Nr. 1-268-493/2015 ir pagarsintais šios bylos nagrinėjimo metu, kadangi šiame procese ji atsisakė duoti parodymus, iš kurių matyti, kad 2014-04-17 apie 18 val. ar 19 val. atvyko į prekybos centre „( - )“ esantį boulingo klubą, čia susitiko su draugais A. A., A. K., R. A., L. G.. Apie 22 val. ji su minėtais vaikinais L. G. vairuojamu žalios spalvos automobiliu „Audi“ važiavo į ( - ) mikrorajoną, kur buvo susitarusi susitikti su vaikinu, pasivadinusiu I. L.. Su šiuo asmeniu, naudodamasi „Facebook“ paskyra, buvo sutarusi dėl narkotinės medžiagos „žolės“ pirkimo. Automobiliu atvyko į sutartą vietą, esančią ( - ) mikrorajone, už ( - ) viešojo transporto stotelės. Toje vietoje A. A., A. K., R. A., L. G. bendravo su jai nepažįstamu vaikinu. Netrukus A. A., A. K., R. A., L. G. skubiai išvyko tuo pačiu automobiliu. Nepažįstamas vaikinas paaiškino, kad su ja atvykę vaikinai nesumokėjo pinigų už narkotinę medžiagą „žolę“, todėl kaip užstatą paėmė jos mobilaus ryšio telefoną. Telefono SIM kortelę vaikinas jai grąžino. Po to ji pėsčiomis nuėjo į prekybos centrą „( - )“. A. A., A. K., R. A., L. G. rado boulingo klube. Ji pasakė vaikinams, kad per juos prarado savo mobilaus ryšio telefoną. Tada L. G. parodė jai ant suoliuko padėtus du mobilaus ryšio telefonus „Samsung“. Jai paklausus, kokiu būdu buvo gauti tie telefonai, R. A. paaiškino, kad telefonai buvo paimti iš vaikino, kuris prieš tai perdavė narkotinę medžiagą „žolę“; sakė, kad tą vaikiną „sudaužė“. Į vieną iš telefonų, galimai „Samsung Galaxy Note“, ji buvo įdėjusi savo mobilaus ryšio telefono kortelę. Po to SIM kortelę iš to telefono išėmė, telefono aparatą paliko L. G. automobilyje. Kur buvo padėtas kitas mobilaus ryšio telefonas „Samsung“ ji nežino, automobilyje jo nematė. Tą patį vakarą ji pažadėjo vaikinams telefono aparatą, į kurį prieš tai buvo įdėjusi savo SIM kortelę, kam nors parduoti. Po to visi išsiskirstė. (T. 2, b.l. 165-166 132-134). 2015-01-24 asmens parodymo atpažinti protokole nurodyta, kad įtariamoji Ž. K. atpažino R. A. kaip nusikalstamų veikų padaryme dalyvavusį asmenį (T. 2, b.l. 68-70).

15Ekspertės M. K. duotais parodymais teisme, kad išvadas duotas ikiteisminio tyrimo metu ji tvirtina. Papildomai nurodė, kad sveikatos sutrikdymo mastas yra nustatomas pagal sunkiausią sužalojimą. Šiuo atveju nustatytas dešinės akiduobės stogo lūžis, kuris buvo iš karto po sužalojimo, kaip įtartas, nustatytas padarius kompiuterinę tomogramą Kauno klinikose. Kadangi atliekant tyrimą jai kilo įtarimas, ji medžiagą įvertinimui nusiuntė reglamentuotam konsultantui prie Valstybinės teismo medicinos tarnybos ir gavo atsakymą patvirtinantį, kad „matomas dešinio kaktinio sinuso medialinės sienelės lūžis nusitęsiantis į dešinės akiduobės stogą“. Anatomiškai akiduobės stogas yra viena iš sudedamųjų kaukolės pamatų dalių ir dėl to buvo nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas, dėl pamato lūžio. Dar buvo nustatyta eilė sužalojimų: nosies kaulo lūžis buvo vertintas kaip nesunkus, o visi kiti sužalojimai: kraujosruvos, muštinės žaizdos vertintos nežymiu sveikatos sutrikdymu. Veido deformacija esant tokio pobūdžio sužalojimams galėjo gautis nebent dėl nosies kaulų lūžio ir žandinių ančių sienos lūžių, tai kas išsidėstę apie akiduobę. Jos žiniomis, po lūžių dažniausia būna ištinęs veidas, reikia tam tikro laiko, kad atslūgtų tinimas, o tuomet specialistai sprendžia ar yra matoma deformacija, ar žmogus jaučia nepatogumą. Dažna komplikacija dėl sienų lūžių būna užspaustas nervas, gali asmuo jausti tirpimą, kuris nueina iki lūpų, iki dantų. Jeigu lūžiai nėra komplikuoti, per mėnesį nepatogumai turėtų atsistatyti. Jeigu nosies kaulo lūžis buvo įspaustinis, tai deformacija gali būti ištaisoma tik operaciniu būdu. Tai spendžia gydantis gydytojas.

16Kaltinamojo R. A. kaltė įrodoma ir teisme ištirtais rašytiniais įrodymais:

17Iš 2015-01-14 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta esanti prie „( - )“ gimnazijos pastato, esančio ( - ). Įvykio vietos aplinkoje tyrimui reikšmingų daiktų ar objektų nerasta (t. 1, b.l. 27-29).

18Iš 2014-09-24 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad R. K. pateikė R. K. drabužius – kelnes ir striukę (t. 1, b.l. 101). Iš 2014-10-22 apžiūros protokolo matyti, kad ant kelnių ir striukės rasti sutepimai, tame tarpe rusvos spalvos dėmės, panašios į kraują (t. 1, b. l. 104-107).

192014-04-24 daiktų pateikimo protokole nurodyta, kad A. L. pateikė mobilaus ryšio telefoną „Samsung“, IMEI Nr. ( - ) (t. 1, b.l. 111). 2014-04-30 pakvitavime nurodyta, kad šis mobilaus ryšio telefonas buvo grąžintas R. K. (t. 1, b.l. 112). 2014-09-29 apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas mobilaus ryšio telefonas, kurio modelis „Samsung Galaxy Note2“, IMEI Nr. ( - ). (t. 1, b.l. 116-117).

202014-12-23 daiktų pateikimo protokole nurodyta, kad R. K. pateikė kompaktinę plokštelę „Ruukki“, kurioje išsaugota mobilaus ryšio telefone „Samsung Galaxy Note2“, IMEI Nr. ( - ) buvusi informacija, šio telefono knygelės lapo kopiją ir dėžutės fotonuotrauką. (T. 1, b.l. 119-122) 2015-01-05 apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrint kompaktinėje plokštelėje „Ruukki“ išsaugotą informaciją, rasti duomenys, patvirtinantys Ž. K. ir A. L. susirašinėjimą dėl šio telefono realizavimo (T. 1, b.l. 123-133).

21Iš specialisto išvados seka, kad R. K. konstatuotos poodinės kraujosruvos dešinės ausies kaušelyje, kairiame smilkinyje, veide, kairės akies vokuose, muštinės žaizdos dešinės ausies kaušelyje, odos nubrozdinimai veide, galvoje, viršutinių ir apatinių pirmų dantų panirimas, apatinio kairio pirmo danties vainiko nuskilimas, nosies kaulų lūžis, dešinio žandinio ančio lateralinės sienelės lūžis, dešinio kaktinio ančio medialinės sienelės lūžis, nusitęsiantis į dešinės akiduobės stogą. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, ne mažiau devynių trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2014-04-17. Dešinės akiduobės stogo lūžis vertintinas sunkiu sveikatos sutrikdymu, šiuo atveju nesukėlusiu realios grėsmės sveikatai (t. 1, b l. 186-187).

22Iš į bylą pateiktos konsultacinės išvados matyti, kad R. K. diagnozuoti kūno sužalojimai sunkiam sveikatos sutrikdymo mastui priskirtini dėl to, kad jų tarpe buvo kaukolės pamato kaulų lūžimas, pasireiškęs dešinės akiduobės stogo kaulų lūžimu ( t.4, b.l. 39).

23Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akto išvadų matyti, kad R. K. nustatyti šie kūno sužalojimai: odos nubrozdinimai galvos plaukuotosios dalies keliose vietose bei veide, poodinė kraujosruva su smulkiomis žaizdelėmis dešiniame ausies kaušelyje, poodinė kraujosruva kairės akies vokų- smilkinio srityje, nosies ir lūpų sumušimas, viršutinių ir apatinių pirmųjų dantų panirimas su viršutinio pirmojo kairiojo danties nuskilimu, nosies kaulų bei dešinio žandinio ančio sienelių lūžiai, kaukolės kaulų linijinis lūžis, prasidedantis nuo dešinio kaktinio ančio vidinės sienelės ir besitęsiantis gilyn per dešinį akiduobės stogą bei pleištakaulio sparną. Sužalojimai padaryti nuo trauminio poveikio kietais bukais daiktais, galimai byloje nurodytu laiku ( 2014-04-17). Sužalojimai visumoje kvalifikuojami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas dėl kaukolės pamato lūžio, einančio per akiduobės stogą ir pleištakaulį, kurie anatomiškai priskiriami kaukolės pamatui. Nosies kaulų bei dešinio žandinio ančio sienelių lūžiai kvalifikuojami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kiti sužalojimai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai padaryti mažiausiai septyniais trauminiais poveikiais( t.4 b.l. 166-175).

24Gimimo liudijime nurodyta, kad R. K. gimė ( - ), todėl įvykio metu jam buvo 14 metų( t.1. b.l. 30). Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis R. K. nurodė įvykio vietą ir aplinkybes (t. 1, b. l. 42-46).

25Iš nutarimo matyti, jog įtariamojo R. A. atžvilgiu medžiaga išskirta į atskirą tyrimą jam pasislėpus nuo ikiteisminio tyrimo (t.1,b. l. 1-5).

262015m. lapkričio 13 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu A. K. ir A. A. nuteisti pagal LR BK 135 str.2d. 9p., 180str.1d., o Ž. K. nuteista pagal LR BK 189 straipsnio 1dalį ( nuosprendis neįsiteisėjęs t.2.b.l. 163) .

27Aukščiau nurodytų įrodymų visuma leidžia pagrįstai teigti, kad R. A. veiksmai veikiant su kitais bendravykdytojais teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir BK 180 straipsnio 1 dalį.

28Nors kaltinamasis R. A. dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo kaltu neprisipažino, tačiau jis neneigė, kad kaltinime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje kartu su kitais asmenimis tai yra A. K. ir A. A. buvo. Teigė jog jis pašaukė nepažįstamą vaikiną prieiti prie automobilio, kuriame jie sėdėjo, matė to nepažįstamo praeivio rankose mobilaus ryšio telefoną, tačiau pastarajam ėmus bėgti, jis pirmas vijosi jį, savo koja trinktelėjo nukentėjusiam į koją ir taip jį parvertė ant žemės. Matė, kaip Artūras ir Andrius spardė nukentėjusįjį, o pastarasis rankomis dengėsi galvą. Iš 2015m. lapkričio 13 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžio, kuriuo nuteisti A. K. ir A. A. bei teisiamojo posėdžio protokolų matyti ( t.2.b.l.143) , kad A. K. patvirtino, kad R. A. pirmas nusivijo nukentėjusįjį, o kai pastarasis gulėjo ant žemės jis kartu su A. A. sudavė po kelis kartus nukentėjusiajam į veidą, galvos sritį ir kitas kūno vietas. Matė, kaip R. A. ir A. A. buvo pasilenkę prie gulinčio vaikinuko ir kažką darė. Matė kaip A. kraustė kišenes. Būnant „( - )“ teigė matęs, kad R. A. Ž. K. parodė vieną iš paimtų telefonų ir jai pasiūlė. Iš Ž. suprato, kad tai nebuvo jos telefonas, tačiau ji telefoną pasiėmė. A. A. patvirtino, kad R. A. pirmas išlipo iš mašinos ir nusivijo nukentėjusįjį. Jis su A. K. išlipo iš automobilio taip pat ir bėgo iš paskos, pribėgus prie nukentėjusiojo jis jau gulėjo. Teigė, jog telefonus į automobilį atnešė R. A.. Liudytojas L. G. patvirtino, kad jis automobiliu nuvežė A. K., A. A. ir R. A. prie „( - )“ gimnazijos, matė, kaip visi trys staigiai iššoko iš automobilio, nubėgo ir už 5 minučių parbėgo ir liepė važiuoti atgal. Jam atrodė, kad labiausiai pavargęs buvo R. A.. Matė, kaip R. A. būnant Baulingo salėje perdavė mobilaus ryšio telefoną, kurį jis matė pas R. A. iki sugrįžtant į „( - )“. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nukentėjusiajam R. K. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, sužalojimai padaryti veide ir kitose galvos srityse( t.4, b.l. 166-175, 186-187, ekspertės M.K. parodymai teisme). Nukentėjusysis R. K. nuo pradžių teigė, kad užpuolikai prieš visą įvykį matė jo rankose mobilaus ryšio telefoną, kurį jis buvo išsitraukęs pasižiūrėti laiką, reikalavo prieiti prie automobilio, o jam nepaklusus pasivijo, spyrė į kojas, tokiu būdu parvertė ant žemės ir kojomis spardė galvą, kurią jis bandė užsidengti rankomis. Jautė, kad yra spardomas iš visų pusių, todėl jo manymu jį spardė visi trys asmenys. Po šio įvykio pasigedo turėtų dviejų mobilių telefonų. Liudytojas A. L. teisme patvirtino, jog Ž. K. jam pasiūlė pirkti telefoną už gerą kainą ir jis iš jos nupirko mobilaus ryšio telefoną. 2014-04-24 daiktų pateikimo protokole nurodyta, kad A. L. pateikė mobilaus ryšio telefoną „Samsung“, IMEI Nr. ( - ) (t. 1, b.l. 111). 2014-04-30 pakvitavime nurodyta, kad šis mobilaus ryšio telefonas buvo grąžintas R. K. (t. 1, b.l. 112). 2014-09-29 apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas mobilaus ryšio telefonas, kurio modelis „Samsung Galaxy Note2“, IMEI Nr. ( - ) (t. 1, b.l. 116-117). Taigi, įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad nusikalstamos pasekmės sukeltos: R. K. sunkiai sutrikdyta sveikata ir plėšimo būdu užvaldytas jo turėtas turtas- du mobilaus ryšio telefonai. Objektyviai šiuos veiksmus bendrais veiksmais atliko trys asmenys: R. A., A. K. ir A. A.( pastarųjų dviejų atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis).

29R. A. nepripažindamas kaltės teigė, jog jis nukentėjusiajam gulinčiam ant žemės smūgių nesudavė, tik siekdamas sustabdyti bėgantį vaikiną, prisivijęs spyrė į kojas. Kai kiti spardė nukritusį ant žemės nukentėjusįjį matė, liepė bendrininkams nemušti, svetimo turto jis neužvaldė, tokio tikslo neturėjo. Vijosi dėl to, kad apsipažino, pamanė nukentėjusįjį esant Ž. K. skriaudiką- atėmusį iš pastarosios telefoną. Teigia, jog jis tyčios sumušti nukentėjusįjį ir atimti iš jo mobilaus ryšio telefonus neturėjo, su A. K. ir A. A. vytis nukentėjusįjį ir plėšimo būdu užgrobti jo turėtą mobilaus ryšio telefoną, nesitarė. Pagal teismų suformuotą bendrininkų tarpusavio susitarimas yra būtinasis bendrininkavimo požymis, tačiau įstatymas nenurodo, kokiu būdu dėl bendros nusikalstamos veikos bendrininkai turi susitarti. Kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas konstatuoja šį požymį, atsižvelgęs į konkrečias bylos aplinkybes. Pagal teismų praktiką bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.). Susitarimas tarp bendrininkų nebūtinai turi būti išankstinis, be to, įrodinėjant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad bendrininkai buvo išsamiai aptarę visas nusikalstamos veikos detales. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Apie bendrininkų susitarimo padaryti nusikalstamą veiką buvimą, kaip ir apie kitus subjektyviuosius nusikaltimo sudėties ar bendrininkavimo požymius, sprendžiama ne vien tik iš šių asmenų parodymų, bet atsižvelgiama ir į objektyviai nustatytas aplinkybes, pavyzdžiui, veiksmų bendrumą, jų suderintą atlikimą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad bendrininkų susitarimas užpulti nukentėjusįjį pasireiškė konkliudentiniais veiksmais ir apėmė bet kokį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu. Bylos medžiaga patvirtina, kad prieš užpuolant nukentėjusįjį, pastarojo rankose matė tamsiu paros metu šviečiantį mobilaus ryšio telefono ekraną, R. A. griežtu tonu pareikalavo nukentėjusįjį ateiti prie automobilio, o šiam ėmus bėgti, tiek jis, tiek kiti du bendravykdytojai iššoko iš automobilio ir ėmė vytis nukentėjusįjį. R. A. panaudodamas smurtą- spirdamas kojomis į nukentėjusiojo kojas, tokiu būdu pargriovė pastarąjį ant žemės, o kiti pribėgę, tęsė smurto naudojimą nukentėjusiojo atžvilgiu. Nukentėjusiojo užpuolimas prasidėjo tarpusavyje suderintais bendrininkų veiksmais, nukentėjusįjį sumušę ir iš jo paėmę du mobilius telefonus bei palikę sumuštą nukentėjusįjį gulėti ant žemės, visi trys sutartinai iš įvykio vietos pabėgo. Liudytojas A. L. patvirtino, kad visi trys asmenys po 5 minučių parbėgo ir liepė važiuoti atgal. Įrodymų visuma patvirtina, kad R. A. tyčia užvaldyti svetimą turtą susiformavo dar iki smurto naudojimo, o nukentėjusiajam gera valia nepaklusus jam ir ėmus bėgti, kaltinamojo ir bendravykdytojų veiksmai perraugo į turto užvaldymą panaudojant smurtinius veiksmus. Bendrininkavimas galimas tik esant tyčiai. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą tyčinį nusikaltimą. Subjektyvių nusikalstamos veikos požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-403/2012). Šioje byloje įrodymų visuma patvirtina, kad sužalojimai nukentėjusiajam padaryti spardant, smūgiuojant jam į galvą. Taip veikdami suvokė, kad žmogui gali padaryti bet kokio masto sveikatos sutrikdymą, taip pat ir sunkų. Visi trys bendrininkai tiesiogiai dalyvavo nukentėjusįjį žalojant, matė vienas kito smurtinius veiksmus, šiems veiksmams pritarė ir patys sudavė nukentėjusiajam smūgius rankomis bei kojomis ( nukentėjusiojo parodymai, spardė iš visų pusių). Todėl susitarimas sumušti nukentėjusįjį kilęs spontaniškai apėmė bet kokį smurtą, R. A. ir kartu su juo veikusius asmenis tenkino bet kokie sveikatos sutrikdymo padariniai, konkrečių padarinių nuteistieji savo sąmonėje nedetalizavo. Tai reiškia, kad nukentėjusiojo R. K. sunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas R. A. bendrininkaujant su A. A. ir A. K. , veikiant tiesiogine neapibrėžta tyčia. Bendrininkavimo atveju plėšimas gali pasireikšti ir tuo, kad vieni bendrininkai prieš nukentėjusįjį naudoja tik smurtą, o kiti naudoja fizinį smurtą bei grobia arba tik grobia nukentėjusiųjų turtą pirmiesiems tai matant ir neprieštaraujant ( kasacinė nutartis Nr. 2K-7-67-511/2016). A. K. teigė matęs kaip R. A. ir A. A. buvo pasilenkę prie gulinčio vaikinuko ir kažką darė. Liudytojas L. G. patvirtino matęs R. A. rankose mobilaus ryšio telefoną, kurį vėliau perdavė Ž. K.. Šios aplinkybės patvirtina, kad R. A. betarpiškai dalyvavo plėšimo būdu užgrobiant svetimą turtą, o vėliau šiuo turtu disponavo, kaip savu. Tai leidžia tvirtinti, kad R. A. suvokė, jog bendromis pastangomis, įskaitant ir jo paties atliktus smurtinius veiksmus bei buvimas aptartomis aplinkybėmis šalia nukentėjusiojo, siekiant užvaldyti nukentėjusiojo turtą, daro nusikalstamą veiką, panaudojant smurtą užgrobia turtą ir ne tik, kad tam neprieštaravo, bet ir aktyviai veikė.

30Vertinant surinktų įrodymų visumą, darytina išvada, kad kaltinamojo R. A., kaip ir kitų bendravykdytojų pateikta versija, jog nukentėjusysis buvo užpultas ir sunkiai sužalotas ne tikslu užvaldyti jo turtą, o siekiant padėti Ž. K. susigrąžinti iš jos atimtą mobilaus ryšio telefoną, nepagrįsta jokiais objektyvais duomenimis. Visų pirma, kaltinamojo ir liudytojo L. G. parodymai nepatvirtina, kad kas nors iš įvykyje dalyvavusių asmenų prie „( - )“ gimnazijos būtų įsigiję kanapių iš nenustatyto asmens, kas būtų sudarę pagrindą jam, kaip užstatą, paimti iš Ž. K. mobilaus ryšio telefoną. Niekas iš apklaustų asmenų negalėjo nurodyti aplinkybės, dėl ko Ž. K. įsigijus „žolės“ liko prie „( - )“ gimnazijos tamsiu paros metu, kai narkotinių medžiagų norėjo visi. Be to, pamačius nukentėjusįjį, niekas iš asmenų nesiaiškino jokių aplinkybių dėl telefono iš Ž. K. atėmimo, kaip teigė kaltinamasis Ž. K. tuo metu nebuvo, tad niekaip nebandė įsitikinti ar nukentėjusysis paėmė telefoną, o tiesiog užpuolė, sumušė ir pagrobė telefonus, bei pabėgo. Kaltinamojo ir jo bendrų nusikalstamą sumanymą gauti pinigų iš pagrobtų telefonų, patvirtina tolimesni veiksmai – vieno iš pagrobtųjų telefonų realizavimas kitą dieną po įvykio. Taigi įrodymų visuma patvirtina R. A. inkriminuotų veikų padarymą, veikiant bendrininkų grupėje, už ką jis ir privalo atsakyti baudžiamąja tvarka.

31Teismas atsižvelgdamas į gautas Valstybinės teismo medicinos Vilniaus skyriaus ekspertų duotas išvadas, patikslina kaltinimą suformuluotą kaltinamajame akte, tai yra mažinant nustatytą suduotų smūgių skaičių ir vietoje „devynių“ įrašant „ ne mažiau septynis kartus“, bei perrašant šiose išvadose užfiksuotus sužalojimus nukentėjusiojo veide ir galvoje, kurie iš esmės nesiskiria nuo sužalojimų nurodytų kaltinamajame akte. Tokie neesminiai kaltinimo pakoregavimai nekeičia esminių bylos aplinkybių, nesunkina kaltinamojo teisinės padėties, todėl yra galimi.

32Bausmės klausimai:

33Teismas kaltinamojo R. A. atsakomybę dėl plėšimo ir sunkaus sveikatos sutrikdymo dėl savanaudiškų paskatų sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

34Skirdamas bausmę R. A. teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje numatytas aplinkybes: į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, kaltės formą bei rūšį, veikų motyvus bei tikslus, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių buvimą. Nusikaltimas, numatytas LR BK 135 str. 2 d. 9 punkte yra labai sunkus nusikaltimas, o veika numatyta BK 180 str.1d. yra priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai ( BK 11 straipsnio 4 ir 6 dalys). Nusikaltimu sukeltos labai sunkios pasekmės- sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, padaryta turtinė ir neturtinė žala, kurios kaltinamasis neatlygino. Į kaltinamojo asmenybę: iki šių nusikalstamų veikų padarymo jis buvo teistas, šias nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį teistumą, šios veikos padarytos praėjus kiek daugiau nei mėnesiui laiko, po bausmės atlikimo ( t.2 b.l. 200). Duomenų apie administracinius baustumus nėra ( 2 t., b.l 194 ). Psichikos sveikatos centro duomenų bazėje neįrašytas ( t.2.b.l. 189). Nuo priklausomybių nesigydė( t.2.b.l. 187). Jo teigimu, iki suėmimo skyrimo jis dirbo „( - )“ kepykloje. Taigi įvertinus jo asmenybę, nusikaltimų pavojingumą, sukeltas pasekmes, sužalojimo sunkumą, padarinių liekamuosius reiškinius, užgrobto turto vertę, kuri nėra didelė ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, už nusikalstamas veikas jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, kiek mažesnė nei sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis. Paskirtosios bausmės bendrintinos apėmimo būdu, kadangi padarytos idealiojoje sutaptyje. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

35Kauno apskrities VPK Žaliakalnio policijos komisariato tyrėjos nutarimu R. A. 2014-06-04 skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir periodinis registravimasis policijos įstaigoje ( t.3.b.l. 79-81). Pažeidus kardomosios priemonės- registruotis policijos įstaigoje tvarką ir pasislėpus nuo tyrimo, 2014-10-28 nutarimu R. A. buvo paskelbta paieška ( t.3.b.l. 109). Kauno apylinkės teismo 2014-10-29 nutartimi R. A. paskirta kardomoji priemonė suėmimas( b.l. 121, 139 t.3). R. A. faktiškai sulaikytas 2016-07-12 ( t.3.b.l. 160), pristatytas teisėjui 2016-07-13 apklausai dėl suėmimo pagrįstumo išsprendimui. 2016-07-13 nutartimi jam nustatytas kardomosios priemonės suėmimo terminas 2 mėnesiams , terminą skaičiuojant nuo 2016-07-12 dienos. Kauno apygardos teismo nutartimis suėmimo terminas pratęstas iki 2017-05-12 dienos ( t.5.b.l. 5). Vadovaujantis LR BK 66 str. 1 dalimi į paskirtosios bausmės laiką įskaitytinas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime.

36Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

37Daiktinių įrodymų šioje byloje nėra, kadangi išspręstas teisiant bendrininkus byloje Nr. 1-268-493/2015.

38Civiliniai ieškiniai:

39Kauno teritorinė ligonių kasa byloje buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos 997,98 litų dydžio turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 57). Kadangi Kauno teritorinės ligonių kasos pateiktais duomenimis, žala Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui pilnai atlyginta ( t.2.b.l. 176), pareikštas civilinis ieškinys buvo atmestas byloje Nr. 1-268-493/2015 ( t.2.b.l. 163-176).

40Šioje byloje teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusieji R. K. ir R. K. pareiškė civilinį ieškinį R. A. ir prašo iš kaltinamojo solidariai su A. A. ir A. K. 3831,06 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti ir 30 000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Taip pat priteisti patirtas išlaidas už atstovavimą Kauno apygardos teisme( t.4. b.l. 22-28). Ieškovai ieškinio pareiškime nurodė, kad turtinę žalą sudaro : sugadinti ir negrąžinti du mobilaus ryšio telefonai, kurių vieno vertė 521,32 Eur, kito – 169,14 Eur, atminties kortelė- 8,69 Eur vertės, išpurvinti, iškruvinti ir negrįžtamai sugadinti drabužiai, tai yra striukė – 115,85 Eur vertės, marškiniai – 37,36 Eur vertės, kelnės – 37,36 Eur vertės, batai – 123,54 Eur vertės, vitaminai ir medikamentai – 155,30 Eur vertės, papildomi tyrimai ir paslaugos, neapmokėti iš valstybės biudžeto – 44,34 Eur, kelionių taksi automobiliu į gydymo įstaigas – 104,26 Eur, kelionių nuosavu automobiliu (kuro sąnaudos) į gydymo įstaigas – 52,13 Eur, gydytojams griežtai nurodžius ir primygtinai reikalaujant, siekiant pagerinti dvasinę būklę ir užmiršti negatyvius išgyvenimus, kartu su tėvais kelionės į Turkiją – 2172,15 Eur bei ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiųjų advokatės S. Ž. atstovavimo išlaidos – 289,62 Eur, viso prašoma priteisti 3831,06 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 4, b. l. 24-25).

41Taip pat nukentėjusieji prašo iš kaltinamųjų R. A., A. A. ir A. K. priteisti R. K. 30000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nes dėl nusikalstamų kaltinamųjų veiksmų, R. K. patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kt..

42Ieškinyje nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2015-11-13 nuosprendžiu A. A. ir A. K. buvo pripažinti kaltais padarę nusikaltimus, numatytus LR BK 135str.2d.9p., 180 str.1d., abu nuteisti laisvės atėmimu ir iš jų solidariai nukentėjusiajam R. K. buvo priteista 18737,42 eur neturtinei žalai atlyginti, o kita nukentėjusiųjų R. K. ir R. K. ieškinio dalis buvo atmesta, tačiau šio rašymo dienai minėtas apkaltinamasis nuosprendis yra apskųstas ir neįsiteisėjęs, todėl prašo iš naujo svarstyti ir priteisti prašomas sumas. Nauji įrodymai dėl prašomų priteisti sumų nepateikti.

43Kauno apygardos teismas 2015-11-13 nuosprendžiu kuriuo A. A. ir A. K. buvo pripažinti kaltais padarę nusikaltimus, numatytus LR BK 135str.2d.9p., 180 str.1d., ir nuteisti laisvės atėmimu, išsprendė nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų pareikštus ieškinius dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tačiau nuosprendis tame tarpe ir dėl civilinių ieškinių dydžio yra apskųstas Lietuvos Apeliaciniame teisme ir nagrinėjimas nėra užbaigtas.

44Teismas išnagrinėjęs civiliniame ieškinyje nurodytas aplinkybes daro išvadą, kad civiliniai ieškiniai dėl turtinės ir neturtinės žalos dydžio atlyginimo yra išspręsti, todėl nesant jokių argumentų, kodėl teismas nagrinėjantis vieno iš likusių bendrininkų bylą, turėtų dydžio klausimą spręsti iš naujo, ieškiniai dėl žalos dydžio atmestini, kaip nepagrįsti.

45CK 6.279 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai, t. y. atsako nusikalstamos veikos bendrininkai. Tačiau tai nėra vienintelis solidariosios atsakomybės taikymo atvejis. Teismų praktikoje solidarioji atsakomybė deliktiniuose santykiuose paprastai taikoma esant bent vienai iš šių sąlygų: 1) kai asmenis sieja bendri veiksmai pasekmių atžvilgiu; 2) kai asmenis sieja bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu, t. y. šiuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą; 3) kai asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. kai iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo; 4) kai asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų; 5) kai pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu (pavyzdžiui, sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais); 6) kai žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus (LAT nutartis Nr. 3K-7-59/2008). Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistieji A. K. ir A. A. ir kaltinamasis R. A. nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupe siekiant bendrų tikslų ir pasekmių, t. y. žala atsirado kaip visų jų veiksmų padarinys. Įvertinus tai, kad tiek turtinės tiek neturtinės žalos dydis yra nustatytas teismo nuosprendžiu, kuris yra peržiūrimas Lietuvos Apeliaciniame teisme, ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos dydžio priteisimo atmestinas, kadangi jis išspręstas. Ieškinyje nėra nurodyta jokių duomenų, kad R. A. padarė papildomai žalos ir, kad jo civilinės atsakomybės klausimas galėtų būti sprendžiamas atskirai nuo kitų bendrininkų. Jis šiuo nuosprendžiu pripažįstamas solidariu atsakovu dėl priteistos 2015-11-13 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu priteistos žalos atlyginimo, bendrai su kitais nuteistaisiais A. K. ir A. A..

46Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nukentėjusiajam R. K. buvo priteista 20 000 eurų suma neturtinei žalai atlyginti. Pagal teismų formuojamą praktiką panašaus pobūdžio bylose laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2016-01-01 paprastai dėl veikos numatytos BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte priteisiamos neturtinės žalos dydis tiesiogiai nukentėjusiajam asmeniui buvo artimas 50 000 Lt( 14481 eurų). Pagal veikas numatytas BK 180 str.1d. tiesiogiai nukentėjusiam asmeniui buvo priteisiama nuo 1000 Lt ( kas atitinka 290 eur.) iki 22 000 Lt (6371 Eur.) (Byla Nr.2K-552/2013, Nr.2K-57/2008; Nr.2K-259/2012; Nr.2K-419/2011 ir kt.).

47Dėl proceso išlaidų. Nukentėjusieji prašė priteisti iš kaltinamųjų turėtas atstovavimo išlaidas teisminio nagrinėjimo metu, tačiau iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos nepateikė tokias išlaidas patvirtinančių dokumentų – kvitų. Nukentėjusiųjų atstovas baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad šiuo metu jis tokių kvitų pateikti negali, todėl šį klausimą galimai spręs kitokia tvarka. Todėl šioje dalyje civilinis ieškinys nenagrinėtinas, o pateikus kvitus, galėtų būti išspręstas BPK 361 straipsnyje nustatyta tvarka.

48Dėl ekstradicijos išlaidų. Prokuroras pateikė teismui dokumentus, patvirtinančius turėtas ekstradicijos išlaidas R. A. pargabenant iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą. Išlaidų bendra suma 2180,27 Eur ( t.4.b.l.177-191), prašo jas pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti Policijos departamentui prie LR VRM. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostatomis, jog ekstradicijos išlaidos kaip proceso išlaidos priteisiamos iš nuteistųjų tais atvejais, kai šios išlaidos atsiranda dėl sąmoningų įtariamų, kaltinamų ar nuteistų asmenų veiksmų – pasislėpus po įtarimo pareiškimo, pažeidus kardomąsias priemones ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-191/2006, 2K-366/2010, 2K-210/2011).

49Bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad R. A. po to, kai jam buvo pareikšti įtarimai dėl nusikalstamos veikos padarymo, jis buvo apklaustas įtariamuoju ir jam buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir periodinis registravimasis policijos įstaigoje, jis pažeidė šias priemones ir išvyko į Jungtinę Karalystę. Paskelbus jo paiešką, jis buvo pargabentas į Lietuvą pagal išduotą Europos arešto orderį. Kadangi R. A. į užsienį išvyko, siekdamas pasislėpti nuo ikiteisminio tyrimo, todėl Lietuvos kriminalinės policijos biuro patirtos išlaidos – 2180,27 Eur – R. A. ekstradicijai įvykdyti, nulemtos paties kaltinamojo veiksmų, todėl jos pripažintos proceso išlaidomis.

50Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299 str., 301-303 str., 308 str.,

Nutarė

51R. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte, BK 180 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti:

52pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 9 p. – laisvės atėmimu 6 ( šešeriems) metams.

53pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. – laisvės atėmimu 3 ( trims) metams.

54Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, galutinę bausmę paskirti 6 (šešis) metus laisvės atėmimo, ją atliekant pataisos namuose.

55R. A. paskirtos bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

56Iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti R. A. palikti kardomąją priemonę – suėmimą.

57Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu suėmime ( nuo faktinio sulaikymo iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti) išbūtą laiką kaltinamajam R. A. įskaityti į bausmės laiką.

58Pripažinti R. A. solidariu atsakovu su A. A. ir A. K. 2015m.lapkričio 13 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu R. K. priteistai žalai atlyginti.

59Priteisti iš R. A. 2180,27 Eur ekstradicijos išlaidų Policijos departamentui prie LR VRM.

60Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė... 2. R. A. gim. ( - ), asmens kodas ( - )... 3. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos BK 180... 4. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 5. R. A. 2014-04-17 apie 22 val. prie „( - )“... 6. Kaltinamasis R. A. kaltu dėl nurodytų veikų padarymo... 7. Kaltinamojo R. A. kaltė įrodyta šiais teisme... 8. Nepilnametis nukentėjusysis R. K. parodė, kad 2014m.... 9. Nukentėjusioji ir nukentėjusiojo įstatyminė atstovė 10. Liudytojas L. G. parodė, kad 2014-04-17, 19-19.30 val.,... 11. Liudytojas A. L. parodė, kad 2014-04-18 ryte į savo... 12. A. A. atsisakė duoti parodymus teisme nagrinėjant šią... 13. Kadangi bendravykdytojas A. K. atsisakė duoti parodymus... 14. Ž. K. teismui duotais parodymais nagrinėjant bylą Nr.... 15. Ekspertės M. K. duotais parodymais teisme, kad išvadas... 16. Kaltinamojo R. A. kaltė įrodoma ir teisme ištirtais... 17. Iš 2015-01-14 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo... 18. Iš 2014-09-24 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad R.... 19. 2014-04-24 daiktų pateikimo protokole nurodyta, kad A. L.... 20. 2014-12-23 daiktų pateikimo protokole nurodyta, kad R.... 21. Iš specialisto išvados seka, kad R. K. konstatuotos... 22. Iš į bylą pateiktos konsultacinės išvados matyti, kad 23. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akto... 24. Gimimo liudijime nurodyta, kad R. K. gimė ( - ), todėl... 25. Iš nutarimo matyti, jog įtariamojo R. A. atžvilgiu... 26. 2015m. lapkričio 13 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu 27. Aukščiau nurodytų įrodymų visuma leidžia pagrįstai teigti, kad 28. Nors kaltinamasis R. A. dėl jam inkriminuotų... 29. R. A. nepripažindamas kaltės teigė, jog jis... 30. Vertinant surinktų įrodymų visumą, darytina išvada, kad kaltinamojo 31. Teismas atsižvelgdamas į gautas Valstybinės teismo medicinos Vilniaus... 32. Bausmės klausimai:... 33. Teismas kaltinamojo R. A. atsakomybę dėl plėšimo ir... 34. Skirdamas bausmę R. A. teismas atsižvelgia į Lietuvos... 35. Kauno apskrities VPK Žaliakalnio policijos komisariato tyrėjos nutarimu 36. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.... 37. Daiktinių įrodymų šioje byloje nėra, kadangi išspręstas teisiant... 38. Civiliniai ieškiniai:... 39. Kauno teritorinė ligonių kasa byloje buvo pareiškusi civilinį ieškinį... 40. Šioje byloje teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusieji 41. Taip pat nukentėjusieji prašo iš kaltinamųjų R. A.,... 42. Ieškinyje nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2015-11-13 nuosprendžiu 43. Kauno apygardos teismas 2015-11-13 nuosprendžiu kuriuo A.... 44. Teismas išnagrinėjęs... 45. CK 46. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nukentėjusiajam 47. Dėl proceso išlaidų. Nukentėjusieji prašė priteisti iš kaltinamųjų... 48. Dėl ekstradicijos išlaidų. Prokuroras pateikė teismui dokumentus,... 49. Bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad R. A. po to,... 50. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299 str., 301-303 str.,... 51. R. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas,... 52. pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 9 p. – laisvės atėmimu 6 (... 53. pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. – laisvės atėmimu 3 ( trims)... 54. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas... 55. R. A. paskirtos bausmės pradžią skaičiuoti nuo... 56. Iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti R. A. palikti... 57. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu suėmime... 58. Pripažinti R. A. solidariu atsakovu su 59. Priteisti iš R. A. 2180,27 Eur ekstradicijos išlaidų... 60. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...