Byla e2-902-450/2018
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Asta Radzevičienė, sekretoriaujant Danguolei Dubakienei, žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios „Eurodebt LT, UAB bankroto administratorius UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimas“, ieškinį atsakovui K. N. dėl skolos priteisimo,

Nustatė

2

  1. Ieškovo bankrutavusios „Eurodebt LT, UAB bankroto administratorius UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimas“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo K. N., kaip buvusio įmonės vadovo, be teisinio pagrindo, nepagrįsto praturtėjimo būdu, įgytas lėšas – 72 622,06 Eur sumą bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškinyje nurodė, kad atsakovas dirbdamas įmonėje direktoriumi, avanso pagrindu prekėms pirkti ir paslaugoms apmokėti, gaudavo pinigines lėšas, kurių likutį, apmokėjus įmonės veiklai vykdyti būtinas išlaidas, privalėjo grąžinti. Atsakovo darbo santykiai pasibaigė 2017 m. sausio 9 d. Nustatyta, kad pagal Avansinę apyskaitą Nr. 2016/11 KN, kurią pasirašė buhalterines paslaugas teikusi įmonė 10 Points, UAB direktorė ir atsakovo „Eurodebt LT, UAB direktorius K. N., atsakovui buvo išmokėta 72 522,06 Eur suma. Kadangi atsakovas šių pinigų nepanaudojo įmonės reikmėms, jų negrąžino į įmonės sąskaitą, prašo juos priteisti iš atsakovo.
  3. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

3Ieškinys tenkintinas.

  1. Nagrinėjamoje byloje ieškinį įmonės vadovui dėl nuostolių atlyginimo (kaip be pagrindo įgytų lėšų grąžinimo) pareiškė bankroto administratorius, kuris nurodė, kad atsakovui K. N. be jokio teisinio pagrindo pagal 2016 m. lapkričio 1 d. – 2016 m. lapkričio 4 d. Avansinę apyskaitą Nr. 2016/11 buvo išmokėta 72 522,06 Eur suma. Nurodė, kad ši suma atsakovui išmokėta ne per vieną kartą, tai patvirtina įmonės banko sąskaitos duomenys. Kadangi šie pinigai nepagrįsti jokiais išlaidas patvirtinančiais duomenimis bei negrąžinti įmonei, prašė šią sumą priteisti vadovaujantis CK 6.237 straipsnio 1 dalies pagrindu. Nurodė, kad tokia pinigų išmokėjimo buvusiam vadovui praktika įmonėje buvusi ir anksčiau, tai patvirtina atsakovo kaip vadovo pasirašyta Avansinė apyskaita Nr. 2014/12 KN.
  2. Juridinių asmenų ūkinės operacijos įrodinėjamos tik leistinomis įrodinėjimo priemonėmis – finansinės apskaitos dokumentais: sąskaitomis faktūromis, kasos pajamų (išlaidų) orderiais, mokėjimo pavedimais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-09-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2004, 2005-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2005). Ieškovas pinigų išmokėjimo faktą atsakovui įrodinėjo bendrovės banko sąskaitos duomenimis (b. l. 19-67) bei Avanso apyskaita (b. l. 11), kuri parengiama pirminių dokumentų pagrindu. Kita vertus, pinigų pervedimai atsakovui patvirtinti įmonės sąskaitos, esančios Swedbank AB, išrašais. Tokie duomenys pagrindžia apie atsakovo gautas nurodytas pinigines lėšas.
  3. Tokioje situacijoje, kai įmonė įrodo, jog tam tikro turto yra netekusi, pareiga įrodyti aplinkybę, kad lėšos panaudotos įmonės veiklos tikslais, tenka pinigus gavusiam asmeniui, nagrinėjamu atveju – buvusiam bendrovės vadovui, atsakovui K. N.. Asmeniui, siekiančiam išvengti civilinės atsakomybės taikymo, tenka našta įrodyti, kad dėl tokio lėšų gavimo įmonė žalos nepatyrė arba patyrė mažiau žalos, nes lėšos įsigytų prekių, paslaugų ar kitokios naudos forma grįžo įmonei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2012; 2013-05-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2013-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2013). Dėl to nagrinėjamoje byloje būtent atsakovui K. N. teko pareiga įrodyti, kad jo gautos įmonės lėšos buvo panaudotos įmonės veikloje, kad už jas buvo atsiskaityta už įmonei reikalingas prekes ar paslaugas, arba dėl jų įmonė gavo kitokią adekvačią naudą. Iš įmonės apskaitos paimtų lėšų panaudojimą kontroliuoja tas lėšas gavęs asmuo, dėl to jis ir turi didesnę galimybę įrodyti, kad lėšas panaudojo ne asmeninėms, o įmonės reikmėms: įsigijo bendrovei reikalingų prekių ar paslaugų, ar dėl jų (lėšų) bendrovė gavo kitokią adekvačią naudą.
  4. Atsakovas jam tenkančios procesinės pareigos neįgyvendino ir leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė jo asmeniškai paimtų/gautų įmonės piniginių lėšų teisėto perdavimo kitiems asmenims fakto ar jų panaudojimo kitoms įmonės reikmėms fakto. Bankroto byla Eurodebt LT, UAB Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo iškelta 2016 m. spalio 24 d. Kreditorių visuma, veikdama per kreditorių susirinkimą (Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 23 straipsnis), siekia apginti savo interesus bankrutuojančioje įmonėje, o realius kreditorių teisių gynimo veiksmus atlieka bankrutuojanti įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus. Todėl bankrutuojančios įmonės interesų gynimas kartu yra ir kreditorių visumos interesų gynimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010). Bankrutuojančios įmonės turtas panaudojamas kreditorių reikalavimams tenkinti; kuo daugiau tokio turto bus sukaupta, tuo didesne apimtimi bus patenkinti kreditorių reikalavimai. Kreditorių patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala, be kita ko, yra turto netekimas, negautos pajamos, o pagal šio straipsnio 2 dalį jeigu atsakingas asmuo iš neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais. Taigi žala atsiranda kaip tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos), taip pat kaip negautos pajamos (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-586-381/2015). Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl įmonės vadovo neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, o ne dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo.
  5. Atsakovui nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių, jog išmokėtos jam piniginės lėšos 72 622,06 Eur sumoje iš įmonės sąskaitos buvo panaudotos įmonės veiklai ir pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, yra pagrindas ieškinį tenkinti (CPK 285 straipsnio 2 dalis). CK 2.87 straipsnyje įtvirtinti pagrindiniai juridinio asmens valdymo organo nario veiklos principai: juridinio asmens atžvilgiu veikti sąžiningai, protingai, apdairiai, būti lojaliam, laikytis konfidencialumo, vengti interesų konflikto, nepainioti juridinio asmens turto su savo turtu. Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalis nustato bendrovės valdymo organų pareigą veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas, todėl visi anksčiau nurodyti juridinio asmens valdymo organo nariui nustatyti reikalavimai taikomi ir jam (Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 1 dalis). Įstatyme nustatyta, kad tuo atveju, kai juridinio asmens valdymo organo narys nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Tam, kad būtų galima įmonės vadovui taikyti civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius įmonės vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad ieškovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas, paneigti šią prezumpciją ir remtis kaltės nebuvimu turi bendrovės vadovas.
  6. CK 2.82 straipsnio 3 dalis numato, kad juridinio asmens organas atsako už juridinio asmens veiklos organizavimą. Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalis 1 punktas numato, kad įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 24 d. nutarties pagrindu BUAB „Eurodebt LT“ valdymo organai buvo įpareigoti per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti bendrovės administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, taip pat visus dokumentus. Kaip matyti iš Liteko teismų informacinės sistemos, bankroto administratorius, kreipėsi į įmonės bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir 2017 m. sausio 23 d. buvo išduotas vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. B2-448-781/2018. Bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo pateikė į bylą Įsakymą Nr. 1 (b. l. 104), kuriuo įsakyta buvusiam įmonės vadovui iki 2016 m. gruodžio 23 d. perduoti dokumentus, byloje pateiktas 2017 m. sausio 11 d. Dokumentų perdavimo-priėmimo aktas, kuriuo perduota 4 bylos įvairių buhalterinių dokumentų, 3 bylos įvairių metų sutarčių (be priedų), įstatai, įmonės steigimo dokumentai, 2017 m. vasario 2 d. priėmimo-perdavimo aktai prie sutarčių. Duomenų, kad atsakovas pagrįstų išmokėtus pinigus rašytiniais duomenimis ir/ar pateiktų turtą jam išmokėtų iš įmonės sąskaitos pinigų sumai, nepateikta (CPK 178 str.).
  7. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad ieškovas įrodė visas civilinės atsakomybės sąlygas. Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, darytina išvada, kad atsakovas K. N., kaip Eurodebt LT, UAB valdymo organas, netinkamai vykdė Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, veikė pažeisdamas imperatyvius įstatymo reikalavimus ir netinkamai vykdė savo pareigas ieškovui – neperdavė bankroto administratoriui duomenų apie tai, kad į jo asmeninę sąskaitą pervestus pinigus 72 522,06 Eur būtų panaudojęs įmonės prekėms ir/ar paslaugoms apmokėti, pinigų į sąskaitą negrąžino, todėl darytina išvada, kad atsakovas, kaip įmonės vadovas, netinkamai atliko jam pavestas pareigas, kas lėmė žalos atsiradimą – įmonė prarado turtą – 72 522,06 Eur. Nesant leistinų ir patikimų rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jog atsakovas gautus pinigus panaudojo bendrovės veiklos tikslams – įvairioms bendrovės išlaidoms už prekes ir paslaugas ar iš šių ginčo lėšų įmonė gavo kitokios naudos, visos įmonės vadovo civilinės atsakomybės instituto taikymo sąlygos nustatytos: atsakovo veiksmų neteisėtumas bei (vadovo fiduciarinių pareigų įmonei bei jos kreditoriams nevykdymas), kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), atsakovo padaryta įmonei žala bei jos dydis (atsitinkamos pinigų sumos paėmimas iš įmonės, neįrodžius piniginių lėšų panaudojimo teisėtumo), priežastinis ryšys tarp atsakovo padarytų nuostolių bei pirmiau aptartų atsakovo veiksmų (įmonei priklausančių lėšų negrąžinimas) (CK 2.87 str. 7 d.). Teismas daro išvadą, kad yra pagrindas tenkinti ieškovo ieškinį ir iš atsakovo kaip buvusio įmonės valdymo organo, priteisti 72 522,06 Eur žalos atlyginimą už turėtą ir prarastą (neperduotą) įmonės turtą (CK 6.245 straipsnio 1, 4 dalys, 6.246–6.249 straipsniai).
  8. Taip pat ieškovui iš atsakovo priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017 m. rugpjūčio 16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
  9. Ieškinį patenkinus, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Tenkinus ieškovo ieškinį, 1314 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas, priteistinas iš atsakovo valstybės naudai (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
  10. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 6,96 Eur ir iš atsakovo priteistinos valstybei (CPK 92 str.).

4Teismas, vadovaudamasis LR CPK 268 - 270 str. str., 93 str. 1 d., 96 str., 88 str.,

Nutarė

5Priteisti ieškovei bankrutavusiai Eurodebt Lt, uždarajai akcinei bendrovei (j. a. k. 302934772) iš atsakovo K. N. (a. k. ( - ) 72 622,06 Eur (septyniasdešimt du tūkstančius šešis šimtus dvidešimt du eurus 6 cnt.) nuostolių atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (72 622,06 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. rugpjūčio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

6Priteisti iš atsakovo K. N. 6,96 Eur (šešis eurus devyniasdešimt šešis centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų ir 1 314 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus keturiolika eurų) žyminio mokesčio valstybei.

7Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai