Byla 2A-586-381/2015
Dėl nuostolių atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Artūro Driuko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Kazio Kailiūno, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus ūkas“ bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „VKBB“ įgalioto asmens ir atsakovės J. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4097-262/2014 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus ūkas“ ieškinį atsakovei J. K. dėl nuostolių atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas BUAB „Vilniaus ūkas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės J. K. 64 179,22 Eur (221 598,00 Lt) nuostolių atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

5Ieškovas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 1 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Vilniaus ūkas“, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „VKBB“. Bankroto administratorius nustatė, kad laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. J. K. iš UAB „Vilniaus ūkas“ banko sąskaitos be pagrindo išsimokėjo 64 179,22 Eur (221 598,00 Lt). Remiantis BUAB „Vilniaus ūkas“ banko sąskaitų duomenimis BUAB „Vilniaus ūkas“ veiklą nustojo vykdyti 2010 m. pirmąjį ketvirtį. Atsakovė J. K. dirbo UAB „Vilniaus ūkas“ direktore ir komercijos direktore. Po bankroto bylos iškėlimo bankroto administratoriui nebuvo perduoti jokie įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai. Bankroto administratorius neturi įrodymų, patvirtinančių, ar grynųjų pinigų išėmimai yra teisėti, ar visos lėšos buvo panaudotos tik įmonės veiklai vykdyti. Atsakovė J. K., būdama ne gamybos, o administracijos vadovė, ūkio išlaidoms iš UAB „Medicinos bankas“ sąskaitos išėmė 47 960,49 Eur (165 598,00 Lt) sumą, taip pat 16 218,72 Eur (56 000,00 Lt) sumą apskritai nenurodant išmokų pagrindo.

6Atsakovė J. K. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir paskirti 1 448 Eur (5 000,00 Lt) baudą bankroto administratoriui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis bei priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas asmeniškai iš bankroto administratoriaus.

7Atsakovė nurodė, kad būdama bendrovės vadovė, ji gautas lėšas naudodavo bendrovės kasdieninėms finansinėms ūkinėms operacijoms vykdyti. Todėl teiginiai, kad pinigai buvo gauti be teisinio pagrindo, yra visiškai nepagrįsti, nes lėšas bendrovė pervedė atsakovei, kaip bendrovės direktorei, kad ši galėtų vykdyti atsiskaitymus su tiekėjais. Bendrovė pagrįstai jai pervedė lėšas, nes visas ieškinyje nurodytas lėšas atsakovė panaudojo apmokėjimui už bendrovės pirktas paslaugas bei prekes. Atsakovę atleidžiant iš UAB „Vilniaus ūkas“ vadovės pareigų, jokių pretenzijų bendrovė jai nepareiškė, kadangi atsakovė nėra ir nebuvo bendrovei skolinga. Priešingai, pats ieškovas yra atsakovei skolingas darbo užmokestį. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad visus turimus įmonės dokumentus perdavė naujai paskirtam direktoriui bei nurodė apytikslią informaciją apie įmones, kurioms sumokėjo didžiąją dalį pinigų už atliktus darbus (pagamintus baldus) ir už kitas einamąsias paslaugas.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas taip pat netenkino atsakovės prašymo dėl 1 448 Eur baudos paskyrimo ieškovui. Atsakovei J. K. teismas priteisė iš ieškovo BUAB „Vilniaus ūkas“ 405,47 Eur (1 400 Lt) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

10Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas savo reikalavimus grindė tik BUAB „Vilniaus ūkas“ atsiskaitomosios sąskaitos, esančios UAB „Medicinos bankas“, išrašais už laikotarpį nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. Minėtuose išrašuose nurodyta, kad atsakovei J. K. buvo išmokėtos sumos iš įmonės sąskaitos, nurodant paskirtį - ūkio reikmėms. Tačiau tiek ieškinyje, tiek dublike, taip pat ir teismo posėdžio metu, ieškovas savo reikalavimus grindė tik spėlionėmis ir samprotavimais bei, teismo nuomone, nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkėlė atsakovei.

11Teismas konstatavo, kad atsakovė gautas įmonės lėšas naudojo įmonės kasdieninių operacijų atlikimui. Laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. atsakovė vien į UAB „Vakarų ūkas“ kasą už ieškovui suteiktas paslaugas sumokėjo iš viso 52 855,65 Eur (182 500,00 Lt). Šį faktą patvirtina kasos pajamų orderiai. Tačiau teismas sprendė, kad įmonės, kaip rinkos subjekto, savybė yra tai, kad vykdant veiklą patiriamos įvairios išlaidos, todėl teismas sutiko su atsakovės argumentais, jog likusi ieškinio reikalavimo suma buvo panaudota įvairioms ieškovo einamosioms išlaidoms apmokėti. Be to, teismas nurodė, kad nagrinėjant bylą Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme dėl atsiskaitymo atleidžiant atsakovę iš UAB „Vilniaus ūko“ direktorės pareigų, atsakovei nebuvo pateikti jokie reikalavimai dėl įmonės lėšų pasisavinimo. Teismas taip pat nurodė, kad nuo 2009 m. gruodžio 30 d. ieškovo direktoriumi buvo paskirtas D. S., iš kurio ieškovas taip pat galėtų reikalauti žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, kadangi ieškovas neįrodė ieškinio reikalavimų. Atmetus ieškinį, teismas priteisė atsakovei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

12Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovės prašymą dėl baudos skyrimo ieškovui, konstatavo, kad asmuo, manantis, jog jo teisės yra pažeidžiamos, turi teisę sąžiningai jas ginti ir kreiptis į teismą su ieškiniu. Tačiau nagrinėjamu atveju teismas nenustatęs aplinkybių, kad ieškovas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ir sąmoningai sukėlė kitai proceso šaliai esminės žalos, todėl netenkino atsakovės prašymo skirti ieškovui 1448 Eur dydžio baudą.

13III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

14Ieškovo BUAB „Vilniaus ūkas“ bankroto administratoriaus UAB „VKBB“ įgaliotas asmuo pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimą, išnagrinėti bylą iš esmės ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

151. Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad visa įrodinėjimo našta nepagrįstai buvo perkelta atsakovei, nors ieškinio reikalavimus turėjo pagrįsti pats ieškovas. Ieškovas nurodo, kad būtent atsakovė turėjo pateikti teismui pinigų panaudojimą pagrindžiančius dokumentus: kasos pajamų orderius, kasos knygą, apskaitos registrus, įmonės dokumentų priėmimo – perdavimo aktą naujam įmonės direktoriui D. S.. Tačiau atsakovė pateikė tik UAB „Vakarų ūkas“ kasos pajamų orderius 52 855,65 Eur (182 500 Lt) sumai.

162. Nėra aišku, kokiais įrodymais remdamasis teismas padarė išvadą, kad gautas lėšas atsakovė naudojo įmonės kasdieninėms operacijoms su kitomis įmonėmis, nes į bylą pateikti tik UAB „Vakarų ūkas“ kasos pajamų orderiai 52 855,65 Eur sumai. Be to, pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti įrodymus, iš kurių matyti, kad UAB „Vakarų ūkas“ yra susijusi įmonė su BUAB „Vilniaus ūkas“, nes UAB „Vakarų ūkas“ buvo valdomas UAB „Ūko projektai“, kurios direktorius buvo K. K., atsakovės J. K. sutuoktinis.

173. Teismas nemotyvavo, kuo remdamasis pripažino pagrįstu atsakovės 39 098 Lt (11 323,56 Eur) lėšų panaudojimą, apmokant einamąsias išlaidas. Be to, teismas neatkreipė dėmesio į aplinkybę, kad po atsakovės atleidimo iš UAB „Vilniaus ūkas“ direktorės pareigų atsakovas nutraukė veiklą dėl įmonės bankroto ir tokiu būdu padarė didelę žalą valstybei, nes vien mokestinių įsiskolinimų suma sudarė 40 124,17 Eur (138 540,73 Lt).

184. Nepagrįstu ieškovas laiko pirmosios instancijos teismo argumentą, kad paskutinis atsakovo BUAB „Vilniaus ūkas“ vadovas buvo D. S., todėl ieškovas turėtų būtent iš jo reikalauti žalos atlyginimo.

19Atsakovė J. K. atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimą. Atsakovė atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

201. Ieškovo apeliacinis skundas yra visiškai nepagrįstas, kadangi atsakovė, būdama įmonės vadove, gautas lėšas naudojo bendrovės ūkinėms kasdienėms finansinėms operacijoms vykdyti. Atleidžiant atsakovę iš UAB „Vilniaus ūkas“, jokių pretenzijų jai nebuvo pareikšta, nes ji nėra įmonei skolinga.

212. Atsakovė nurodė, kad ji negali pateikti dokumentų apie panaudotas lėšas, kadangi visus juos perdavė naujam įmonės vadovui ir jų nebeturi. Atsakovės nuomone, šiuos dokumentus surasti ir pateikti teismui yra BUAB „Vilniaus ūkas“ administratoriaus pareiga. Pažymėjo, kad už kai kurias prekes ji yra mokėjusi grynais pinigais, nes tai yra įprasta praktika kasdieninius smulkius atsiskaitymus vykdyti grynaisiais pinigais.

223. Būtent ieškovas privalo pagrįsti ieškinį įrodymais, todėl visiškai nepagrįstai šią pareigą siekia perkelti atsakovei. Administratoriui įstatymas suteikia įgaliojimus ginti įmonės interesus, todėl būtent jo pareiga pateikti teismui trūkstamus dokumentus. Nepaisant to, ieškovas šios pareigos nevykdė ir pateikė teismui visiškai nepagrįstą ieškinį, kuris yra grindžiamas tik spėlionėmis ir samprotavimais.

234. Kasdieniniams įmonės mokėjimams per keturis metus (nuo 2006 iki 2009 metų pabaigos) grynais pinigais buvo išleista 11 323,56 Eur (39 098 Lt) suma, kuri, atsakovės nuomone, yra visai nedidelė, nes sudaro 235,91 Eur (814,54 Lt) per mėnesį.

245. Atsakovės vadovavimo bendrovei periodu nebuvo jokių įsiskolinimų Valstybinei mokesčių inspekcijai, todėl ieškovas nepagrįstai nurodė, kad BUAB „Vilniaus ūkas“ bankrotas padarė didelės žalos valstybei. Be to, atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad ji nebuvo paskutinė įmonės vadovė.

25Atsakovė J. K. pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriame prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimą pakeisti (patikslinti), nurodant, kad 405,47 Eur (1 400 Lt) bylinėjimosi išlaidos atsakovei J. K. priteisiamos iš BUAB „Vilniaus ūkas“ bankroto administravimo lėšų. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išnagrinėjo civilinę bylą ir priėmė teisingą sprendimą, tačiau, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, pirmosios instancijos teismas nenurodė, kad šios išlaidos yra priteistinos iš ieškovo bankroto administravimui skirtų lėšų. Tokiu būdu teismas šioje dalyje netinkamai taikė Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš bankrutuojančios bendrovės. Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad po bankroto bylos iškėlimo bankrutuojančios bendrovės patirtos išlaidos savo esme yra administravimo išlaidos (nes jos yra skirtos bankroto procedūroms atlikti) ir turi būti atlyginamos Įmonių bankroto įstatymo 36 straipsnyje nustatyta tvarka. Šis principas turi būti taikomas ir priteisiant bylinėjimosi išlaidas iš administravimui skirtų lėšų. Atsakovės nuomone, bankroto administratorius, prieš kreipdamasis į teismą su ieškiniu dėl nuostolių priteisimo, turėjo įvertinti reiškiamų reikalavimų pagrįstumą ir nuspręsdamas jį reikšti prisiėmė visą ieškinio atmetimo atveju galinčių atsirasti išlaidų riziką, todėl bylinėjimosi išlaidos turi būti priteisiamos iš bankrutavusios įmonės administravimui skirtų lėšų.

26IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27Dėl bylos nagrinėjimo ribų

28Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

29Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

30Dėl ginčo teisinės kvalifikacijos

31Pagal CPK 135 straipsnį ieškovas kreipdamasis į teismą turi nurodyti savo reikalavimą (ieškinio dalyką) ir aplinkybes, kuriomis grindžia pareikštą reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas). Teisinis ieškinio pagrindas – konkrečios materialiosios teisės normos, reglamentuojančios ginčijamą teisinį santykį, rodo, kaip ginčo santykį teisiškai vertina pats ieškovas, kokį pažeistos teisės gynybos būdą ar būdus prašo teismo taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gegužės 23 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-299/2013), tačiau ieškovo nurodyti įstatymai ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui nėra privalomas. Kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus arba taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas ir byloje pareikštų reikalavimų peržengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo 7 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-95/2011, 2014 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014; kt.). Teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo priešieškinio (jei pareikštas) pagrindą ir dalyką (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5, 6 punktai; 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis; 143 straipsnio 3 dalis). Tačiau teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva ir tik tinkamas ginčo santykio teisinis kvalifikavimas ir jį reguliuojančių teisės normų taikymas sudaro pagrindą priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 17 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-255/2013).

32Nuo sprendžiamo ginčo teisinio kvalifikavimo priklauso ir byloje įrodinėtinų faktinių aplinkybių visuma. Jeigu bylą nagrinėjantis teismas, vertindamas pateiktus byloje įrodymus ir ginčo esmę, nustato, kad ieškinio faktinis pagrindas įrodo esant kitokio pobūdžio, nei teigia ieškovas, santykius ir ieškovo pasiūlytas teisinis ginčo kvalifikavimas yra netinkamas, todėl keistina byloje įrodinėtinų aplinkybių visuma, tai jis turi siūlyti ginčo šalims teikti naujus įrodymus dėl aplinkybių, svarbių tinkamam ginčo santykio teisiniam kvalifikavimui, o prireikus - ir keisti ieškinio faktinį pagrindą. Jeigu šalis nesinaudoja šiomis teismo teikiamomis galimybėmis teikti naujus įrodymus, teismas, taikydamas, jo nuomone, tinkamiausią ginčo teisinį kvalifikavimą, sprendžia, ar išlikusi tokia pat įrodinėtinų aplinkybių visuma įrodo esant šalies pareikštą reikalavimą pagrįstą. Jei faktinės aplinkybės neįrodytos, o jų visuma, kurią įrodinėjo ieškovas, skiriasi nuo tų, kurios atitiktų tikrąjį tų santykių kvalifikavimą iš esmės, tai teismas turi teisę reikalavimo netenkinti.

33Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog daugelis įmonės administracijos vadovo teisių ir pareigų atsiranda įstatymo, o ne sutarties pagrindu, todėl administracijos vadovo ir bendrovės santykiams daugiau būdingi atstovavimo pagal įstatymą bruožai. Vadovo, kaip bendrovės valdymo organo, teisinį statusą reglamentuoja civilinės teisės normos, taikomos akcinių bendrovių organų veiklai reglamentuoti (CK 2.81 straipsnio 1 dalis, 2.82 straipsnio 1–3 dalys, 2.87 straipsnis; Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 19 straipsnio 1, 4, 6, 8 dalys; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009; 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2012 ir kt.). Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Įmonė ir jos valdymo organai privalo laikytis įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų, nepriešpastatyti įmonės interesų visuomenės interesams. Pažymėtina, kad už civilinio teisinio pobūdžio pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą bendrovės vadovui, kaip bendrovės valdymo organui, kyla pareiga atlyginti jo kaltais veiksmais, nesilaikant įstatymuose įtvirtintų pareigų, padarytą žalą, kurios teisinį pagrindą nustato civilinės teisės normos. Todėl tais atvejais, kai bendrovės vadovas padaro bendrovei žalos veikdamas kaip jos valdymo organas „išoriniuose“ santykiuose, tai jam taikytina civilinė atsakomybė pagal civilinius įstatymus.

34Nagrinėjamoje byloje ieškinį įmonės vadovui dėl nuostolių atlyginimo pareiškė bankroto administratorius, kuris nurodė, kad atsakovė be jokio teisinio pagrindo laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. iš BUAB „Vilniaus ūkas“ banko sąskaitos įgijo 221 598 Lt (64 179,22 Eur) sumą. Bankroto byla UAB „Vilniaus ūkas“ Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo iškelta 2011 m. liepos 1 d. Administratorius nurodė, kad iš jam perduotų BUAB „Vilniaus ūkas“ buhalterinės apskaitos dokumentų nėra galimybės nustatyti, kokiu pagrindu šias lėšas gavo atsakovė mokėjimo pavedimais per banką bei grynais pinigais, todėl administratorius šias lėšas prašė priteisti vadovaudamasis CK 6.237 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pažymėtina, kad iškėlus įmonei bankroto bylą, joje akumuliuojami visų bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai. Kreditorių visuma, veikdama per kreditorių susirinkimą (Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 23 straipsnis), siekia apginti savo interesus bankrutuojančioje įmonėje, o realius kreditorių teisių gynimo veiksmus atlieka bankrutuojanti įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus. Todėl bankrutuojančios įmonės interesų gynimas kartu yra ir kreditorių visumos interesų gynimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010). Bankrutuojančios įmonės turtas panaudojamas kreditorių reikalavimams tenkinti; kuo daugiau tokio turto bus sukaupta, tuo didesne apimtimi bus patenkinti kreditorių reikalavimai. Kreditorių patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala, be kita ko, yra turto netekimas, negautos pajamos, o pagal šio straipsnio 2 dalį jeigu atsakingas asmuo iš neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais. Taigi žala atsiranda kaip tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos), taip pat kaip negautos pajamos.

35Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl įmonės vadovės neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, o ne dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo. Iš ieškinio pagrindo matyti, jog ieškovas savo reikalavimus grindė argumentais, kurie siejami su atsakovės civilinės deliktinės atsakomybės sąlygų pagrindimu, tačiau nurodė netinkamą teisinį pagrindą, dėl ko pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo teisinius santykius. Konstatavus, kad įmonės vadovei gali būti taikoma civilinė atsakomybė, byloje turėtų būti nustatinėjamos būtinosios civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, t. y. neteisėti veiksmai, žala (nuostoliai), priežastinis ryšys ir kaltė (CK 6.246-6.249 straipsniai), kurios analizuojamos tinkamai paskirsčius įrodinėjimo naštą ginčo šalims.

36Dėl įrodinėjimo naštos byloje paskirstymo

37Įmonės administracijos vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, santykis su juridiniu asmeniu yra specifinis - grindžiamas pasitikėjimu ir lojalumu. Įstatyme įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 str. 1 d.); būti jam lojalus ir laikytis konfidencialumo (CK 2.87 str. 2 d.); vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 str. 3 d.) ir kt. CK 2.82 straipsnio 3 dalis numato, kad juridinio asmens organas atsako už juridinio asmens veiklos organizavimą. Bendrovės vadovas organizuoja kasdienę bendrovės veiklą vadovaudamasis įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, pareiginiais nuostatais, jis veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, atsako už finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą (ABĮ 37 straipsnio 7, 8,10 dalys, 12 dalies 1 ir 2 punktai). Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnį ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, o pagal šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalį į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintos Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 9 punktas nustato, kad atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, fiziniais asmenimis, pateikia vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą, – nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas. Nepanaudotų pinigų grąžinimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, o už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas (Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnis). Taigi, iš paminėto reglamentavimo matyti, kad pagal teisės aktų reikalavimus bet kuri įmonės atliekama ūkinė finansinė operacija turi būti įtraukta į įmonės apskaitą ir pagrįsta atitinkamu finansiniu dokumentu.

38Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai, nei eiliniam bendrovės darbuotojui. Įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai. Tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; administracijos vadovui keliama lojalumo pareiga; įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2006). Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus - rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 298/2006). Jeigu įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, tai jis privalo atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą (CK 2.87 str. 7 d.). Bylose, kuriose reiškiamas reikalavimas bendrovės vadovui atlyginti padarytą žalą, iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus vadovo veiksmus, padarytos žalos (nuostolių) faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1130/2003; 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009).

39Nagrinėjamoje byloje esminę reikšmę turi aplinkybė, ar lėšos, kurios buvo išimtos iš ieškovo apskaitos, vėliau buvo panaudotos ieškovo veikloje ir ar už šias netektas lėšas ieškovas gavo adekvačią naudą, t. y. ar pinigų suma, išmokėta bedrovės direktorei, buvo panaudota bendrovės veiklos tikslais ir interesais. Nustačius, kad lėšos buvo išimtos iš įmonės apskaitos, aplinkybė, jog įmonė patyrė turtinio pobūdžio praradimą, gali būti laikoma nustatyta ir tai gali būti traktuojama kaip bendrovės patirta žala dėl įmonės vadovo neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamoje byloje atsakovė neneigia, kad bendrovei priklausančios lėšos nuo 2007 m. birželio 27 d. iki 2009 m. lapkričio 3 d. buvo jai išmokėtos, kaip bendrovės direktorei, kuri buvo bendrovės vienasmenis valdymo organas, tačiau nurodo, jog iš įmonės gautą pinigų sumą ji perdavė tretiesiems asmenims. Taigi, įsitikinimui, kad gautos įmonės lėšos buvo panaudotos įmonės interesais, būtina tirti, ar nurodytu laikotarpiu bendrovė turėjo vykdytinų prievolių kitiems asmenims ir ar tas prievoles vykdė įmonės vadovė gautomis iš įmonės lėšomis. Tokioje situacijoje, kai įmonė įrodo, jog tam tikro turto yra netekusi, pareiga įrodyti aplinkybę, kad lėšos panaudotos įmonės veiklos tikslais, tenka pinigus gavusiam asmeniui, nagrinėjamu atveju – bendrovės vadovei atsakovei J. K.. Asmeniui, siekiančiam išvengti civilinės atsakomybės taikymo, tenka našta įrodyti, kad dėl tokio lėšų gavimo įmonė žalos nepatyrė arba patyrė mažiau žalos, nes lėšos įsigytų prekių, paslaugų ar kitokios naudos forma grįžo įmonei. Viena vertus, toks įrodinėjimo naštos paskirstymas grindžiamas bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis). Kita vertus, iš įmonės apskaitos išimtų lėšų panaudojimą kontroliuoja tas lėšas gavę asmenys, todėl jie turi didesnes galimybes įrodyti, jog lėšos panaudotos ne asmeninėms, o įmonės reikmėms. Be to, neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtą nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis, nei teisę sukuriančių aplinkybių. Reikalavimas įrodyti, kad atsakovas gavo turtą be teisinio pagrindo, dažniausiai reikštų reikalavimą įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes (lot. – probatio diabolica). Priešingai, jei lėšas gavęs asmuo mano, kad gavo turtą esant teisiniam pagrindui, jis turi būti pajėgus įrodyti konkretaus pagrindo buvimą. Dėl to nagrinėjamoje byloje būtent atsakovei tenka pareiga įrodyti, kad jos gautos iš įmonės lėšos buvo panaudotos bendrovės veikloje, kad už jas buvo įsigytos bendrovei reikalingos prekės ar paslaugos ar dėl jų bendrovė gavo kitokią adekvačią naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2013; 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2012; 2013 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013).

40Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus. Įrodinėjimo dalykas yra juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja ginčijamo santykio buvimą ar nebuvimą. Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.), jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 straipsnio 3 dalis, 180 straipsnis), įrodinėjimo pareigos paskirstymo bei kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 178, 182 straipsniai).

41Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodė, kad ieškovas savo reikalavimus grindė tik spėlionėmis ir samprotavimais bei nepateikė įrodymų apie atsakovės veiksmų neteisėtumą. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė, būdama įmonės vadove, laikotarpiu nuo 2007 m. liepos 27 d. iki 2009 m. lapkričio 3 d. iš įmonės sąskaitos, esančios UAB „Medicinos bankas“, kaip nurodyta mokėjimų paskirtyje „ūkio reikmėms“ gavo 165 598,40 Lt sumą. Laikotarpiu nuo 2007 m. birželio 27 d. iki 2009 m. sausio 5 d., nenurodydama jokio teisinio pagrindo arba nurodant pagrindu „pagal prašymą“, iš įmonės kasos gavo 56 000 Lt sumą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2007 metais atsakovė, kaip nurodyta mokėjimų paskirtyje „ūkio išlaidoms“ ir „pagal prašymą“ į savo asmeninę sąskaitą iš įmonės sąskaitos bei grynaisiais gavo iš viso 79 513,20 Lt, tačiau pagal UAB „Vakarų ūkas“ kasos pajamų orderį šiai bendrovei sumokėjo 12 000 Lt (t. 2, b. l. 1-27, 146-147). 2008 metais iš UAB „Vilniaus ūkas“ sąskaitos bei gryniaisiais atsakovė gavo 92 385 Lt sumą, o laikotarpiu nuo 2008 m. vasario 14 d. iki 2008 m. liepos 11 d. septyniais įnašais į UAB „Vakarų ūkas“ įnešė 99 000 Lt sumą (t. 2, b. l. 148-154). 2009 metais iš UAB „Vilniaus ūkas“ sąskaitos bei grynaisiais atsakovei buvo sumokėta 49 700 Lt, tuo tarpu laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2009 m. lapkričio 30 d. į UAB „Vakarų ūkas“ sąskaitą įneštą 71 500 Lt (t. 2, b. l. 155-163). Šių duomenų analizė parodo, kad nuo 2007 iki 2009 metų atsakovė gavo 221 598,20 Lt, o į UAB „Vakarų ūkas“ sąskaitą sumokėjo 182 500 Lt. Taigi, visų pirma, byloje apskritai nėra jokių finansinės apskaitos dokumentų, kurie patvirtintų, kur ir kokiais tikslais atsakovė panaudojo likusią 39 098 Lt sumą. Kita vertus, nors atsakovė teigia, kad didžiąją dalį, t.y. 182 500 Lt, ji grynais pinigais įnešė į UAB „Vakarų ūkas“ kasą, o visi likusieji pinigai buvo panaudoti kasdieninėms ūkinėms operacijoms ir atsiskaitymams, tačiau, apart paties fakto, jog 182 000 Lt buvo įmokėti UAB „Vakarų ūkas“, atsakovė nepateikė į bylą jokių tiek pinigų gavimo iš įmonės „Vilniaus ūkas“, tiek ir jų sumokėjimo kitiems asmenims pagrindą patvirtinančių įrodymų. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, juridinių asmenų ūkinės operacijos įrodinėjamos tik leistinomis įrodinėjimo priemonėmis – finansinės apskaitos dokumentais: sąskaitomis – faktūromis, kasos pajamų (išlaidų) orderiais, mokėjimo pavedimais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2004, 2005 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2005 ir kt.). Taigi, byloje nesant rašytinių įrodymų, pagrindžiančių atsakovės teiginius, kad gautus pinigus ji panaudojo įvairioms ūkinėms išlaidoms apmokėti, nors tokių įrodymų pateikimas yra atsakovės pareiga, pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą tirti, ar pinigų suma, kuri iš UAB „Vilniaus ūkas“ sąskaitos buvo išmokėta atsakovei, buvo panaudota įmonės veiklos tikslais ir interesais. Tuo tarpu teismas savo išvadas dėl atsakovės veikimo įmonės interesais grindė tik prielaidomis.

42Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo atsisakė priimti į bylą ir netyrė ieškovo pateiktų įrodymų, iš kurių matyti, jog UAB „Vakarų ūkas“ buvo valdomas UAB „Ūko projektai“, kurios vienintelis akcininkas ir direktorius yra atsakovės J. K. sutuoktinis K. K.. Kadangi šie įrodymai (t. 2, b. l. 204-209), pateikti kartu su ieškovo apeliaciniu skundu, tiesiogiai susiję su įrodinėjimo dalyku byloje, apeliacinės instancijos teismas juos prijungia prie bylos (CPK 314 straipsnis). Teismas tokioje situacijoje turėjo analizuoti, ar atsakovei pervedant pinigus įmonei, kuri yra susijusi su jos sutuoktinio valdoma įmone, ji elgėsi sąžiningai ir apdairiai, ar ji nesudarinėjo įmonei nuostolingų sandorių bei, įnešdama pinigus į UAB „Vakarų ūkas“ sąskaitą, nesiekė išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Teismas šių aplinkybių nesiaiškino nei savo iniciatyva, nei pasiūlė pateikti įrodymus atsakovei apie tai, ar UAB „Vilniaus ūkas“ tuo metu apskritai turėjo vykdytinų prievolių UAB „Vakarų ūkas“. Nors atsakovė teigia, kad jai išėjus iš bendrovės vadovės pareigų įmonė neturėjo jokių įsiskolinimų ir dar kurį laiką sėkmingai veikė, tačiau teismas šių aplinkybių taip pat netyrė ir nevertino. Kadangi bankroto bylose ir bylose pagal administratoriaus pareikštą ieškinį kreditorių interesais vyrauja viešasis interesas, kuris suponuoja aktyvų teismo vaidmenį tokio pobūdžio bylose, teismas galėjo pasinaudoti Valstybės registrų duomenimis (Juridinių asmenų, Nekilnojamojo turto, Turto arešto ir pan.), siekdamas išsiaiškinti svarbias bylos aplinkybes, reikalingas teisingam bylos išnagrinėjimui, taip pat privalėjo išaiškinti šalių pareigą įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Teisėjų kolegija, remdamasi Juridinių asmenų registro duomenimis (CPK 179 straipsnio 2 ir 3 dalys) nustatė, kad paskutinį kartą BUAB „Vilniaus ūkas“ finansinių dokumentų rinkinys buvo teiktas už 2009 metus, iš kurio Pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, jog įmonė dirbo nuostolingai ir 2009 metais patyrė 198 708 Lt, o 2008 metais 88 854 Lt nuostolį. 2009 m. balanso duomenimis UAB „Vilniaus ūkas“ turto vertė buvo 265 011 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai per vienerius metus sudarė 154 620 Lt. Tai paneigia atsakovės teiginius byloje, kad, jai 2009 m. gruodžio 23 d. pasitraukus iš įmonės vadovės pareigų, įmonė neturėjo jokių įsiskolinimų. Bankroto bylos iškėlimo metu vien UAB „Vilniaus ūkas“ mokestinė nepriemoka Valstybinei mokesčių inspekcijai sudarė 138 390,17 Lt, o dar dėl 79 531 Lt sumos vyko mokestinis ginčas.

43Iš Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad paskutinis įmonės direktorius buvo D. S. (nuo 2009 m. gruodžio 23 d. iki bankroto bylos įmonei iškėlimo). Nors pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovės argumentu, kad ieškovas nuostolių atlyginimo turėtų reikalauti būtent iš jo, kaip paskutinio įmonės vadovo, tačiau byloje nėra duomenų, jog įmonė 2010 ar 2011 metais dar vykdė ūkinę – komercinę veiklą. Be to, bankroto administratorius, vykdydamas ĮBĮ 11 straipsnyje jam suteiktus įaliojimus ir patikrinęs BUAB „Vilniaus ūkas“ sandorius per paskutinių 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo teisme dienos, nustatė, kad būtent atsakovei J. K. einant įmonės vadovės pareigas, o ne D. S., laikotarpiu nuo 2007 m. birželio 27 d. iki 2009 m. lapkričio 3 d. sumažėjo įmonės turtas, kadangi įmonės vadovei buvo išmokėta 221 598,20 Lt suma. Atsakovė nepagrįstai siekė atsakomybę perkelti paskutiniam įmonės vadovui D. S., teigdama, jog būtent jam perdavė visus įmonės dokumentus, todėl įmonės administratorius iš jo turėjo išsireikalauti visus įmonės finansinius dokumentus bei galimai patirtą žalą. Baigdamas įgaliojimus, įmonės vadovas turi pareigą perduoti turtą ir dokumentus kitam vadovui. Taigi, tvirtindama įmonės buhalterinės apskaitos ir kitus dokumentus perdavusi naujajam įmonės vadovui, atsakovė šį teiginį privalo ir įrodyti (CPK 178 straipsnis). Kiekvienas įmonės vadovas atsako už jo įgaliojimų vykdymo metu atliktus neteisėtus veiksmus ar neveikimą ir negali būti laikomas atsakingas už ankstesnių ar vėlesnių įmonės vadovų neteisėtus juridinio asmens veiksmus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2013)

44Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovas įrodė, kad UAB „Vilniaus ūkas“ priklausančios lėšos, laikytos UAB „Medicinos bankas“ ir įmonės kasoje, buvo išmokėtos įmonės vadovei J. K. Priešingai, atsakovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu neteikė įrodymų, kad paimtą pinigų sumą ji panaudojo bendrovės interesais. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino bei taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias taisykles – netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą tarp šalių dėl esminių bylos aplinkybių, neišaiškino atsakovės pareigos pagrįsti gautų pinigų panaudojimą įmonės interesais, todėl nenustatė visų įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių, reikšmingų teisingam bylos išsprendimui, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Teisėjų kolegija atmeta, kaip nepagrįstus, atsakovės bei pirmosios instancijos teismo argumentus, kad ieškovas nepagrįstai siekia atsakovei perkelti įrodinėjimo pareigą lėšų panaudojimą pagrįsti finansiniais dokumentais. Kaip jau buvo minėta, nustačius įmonės lėšų išmokėjimo bendrovės vadovei faktą, pareiga įrodyti pinigų gavimo pagrindą bei jų panaudojimo pagrindą tenka įmonės lėšas gavusiam asmeniui.

45Dėl nurodytų proceso teisės pažeidimų negalima pripažinti teismo padarytų išvadų pagrįstomis ir tai galėjo lemti neteisingą bylos išsprendimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Šie proceso teisės pažeidimai taip pat lėmė bylos esmės neatskleidimą. Nustatytų proceso teisės klaidų, susijusių su faktinių aplinkybių nustatinėjimu, apeliacinėje instancijoje ištaisyti nėra galimybės, kadangi byloje turi būti renkami, tiriami bei vertinami įrodymai, kurių pirmosios instancijos teismas nerinko bei nepasiūlė rinkti šalims, taip pat nenustatinėjo jais siekiamų patvirtinti faktinių aplinkybių. Bylos išnagrinėti apeliacine tvarka pagal surinktą medžiagą taip pat negalima, nes, teismui netinkamai įvykdžius išaiškinimo pareigą byloje (CPK 8, 159, 160 straipsniai, 225 straipsnio 1 punktas), taip būtų pažeistos ir suvaržytos atsakovės procesinės teisinės gynimosi nuo pareikšto ieškinio galimybės. Tokio pobūdžio pažeidimas yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl apeliacinės instancijos teismo teisės perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui įgyvendinimo sąlygų Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas, kai dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų masto ir pobūdžio būtų yra pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, t. y. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2013, ir kt.). Dėl anksčiau nurodytų argumentų, susijusių su atsakovės pareiga įrodinėti, atsakovė turi teisę teikti byloje įrodymus, pagrindžiančius jos nurodomas byloje aplinkybes, kaip atsikirtimų į ieškinį pagrindą – buhalterinės apskaitos dokumentų bei turto perdavimo naujajam įmonės vadovui D. S. faktą, gautų 2007-2009 metais iš UAB „Vilniaus ūkas“ pinigų sumų gavimo bei panaudojimo pagrindą (bet ne faktą) patvirtinančius įrodymus (UAB „Vilniaus ūkas“ sutartis su tiekėjais, pirminius konkrečias ūkines operacijas patvirtinančius apskaitos dokumentus - sąskaitas-faktūras už pirktas prekes ar paslaugas, prekių gabenimo važtaražčius, kasos pajamų ir išlaidų orderius ir kt., įmonės kasos knygą, Didžiąją knygą ir t.t.). Teismas taip pat turėtų aiškintis, ar valstybės institucijos (SODRA, Valstybinė mokesčių inspekcija) įmonės veiklos laikotarpiu nebuvo atlikusios įmonės finansinės veiklos patikrinimų, iš kurių būtų galima spręsti apie įmonės veiklos rezultatus atskirais laikotarpiais. Iš bylos medžiagos matyti (t. 2, b. l. 110), jog įmonės bankroto administratorius kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo D. S. atžvilgiu pradėjimo, jam vengiant perduoti administratoriui įmonės turtą ir dokumentus, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto pirmojo PK Nusikaltimų tyrimo skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-2-00607-11, taigi teismas turėtų išreikalauti duomenis apie tyrimo rezultatus. Reikšmingoms aplinkybėms nustatyti teismas gali savo iniciatyva ar pasiūlyti šalims naudoti kitas įrodinėjimo priemones (įmonės akcininkų, buvusio vadovo D. S. parodymus apie įmonės veiklos aplinkybes ir pan.).

46Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą teisės taikymo bei faktų nustatymo aspektais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas, dėl ko egzistuoja anksčiau paminėtas teismo sprendimo panaikinimo teisinis pagrindas. Panaikinus apskųstą sprendimą ir perdavus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, atsakovės apeliacinio skundo argumentų nagrinėjimas netenka teisinės prasmės, kadangi skundas buvo paduotas tik dėl sprendimo dalies bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimu.

47Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

48Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas BUAB „Vilniaus ūkas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir... 5. Ieškovas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 1 d. nutartimi... 6. Atsakovė J. K. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip... 7. Atsakovė nurodė, kad būdama bendrovės vadovė, ji gautas lėšas naudodavo... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 10. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas savo reikalavimus grindė... 11. Teismas konstatavo, kad atsakovė gautas įmonės lėšas naudojo įmonės... 12. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovės prašymą dėl baudos... 13. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai... 14. Ieškovo BUAB „Vilniaus ūkas“ bankroto administratoriaus UAB „VKBB“... 15. 1. Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad visa... 16. 2. Nėra aišku, kokiais įrodymais remdamasis teismas padarė išvadą, kad... 17. 3. Teismas nemotyvavo, kuo remdamasis pripažino pagrįstu atsakovės 39 098 Lt... 18. 4. Nepagrįstu ieškovas laiko pirmosios instancijos teismo argumentą, kad... 19. Atsakovė J. K. atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo palikti... 20. 1. Ieškovo apeliacinis skundas yra visiškai nepagrįstas, kadangi atsakovė,... 21. 2. Atsakovė nurodė, kad ji negali pateikti dokumentų apie panaudotas... 22. 3. Būtent ieškovas privalo pagrįsti ieškinį įrodymais, todėl visiškai... 23. 4. Kasdieniniams įmonės mokėjimams per keturis metus (nuo 2006 iki 2009... 24. 5. Atsakovės vadovavimo bendrovei periodu nebuvo jokių įsiskolinimų... 25. Atsakovė J. K. pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriame prašo Vilniaus... 26. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 27. Dėl bylos nagrinėjimo ribų ... 28. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo... 29. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą... 30. Dėl ginčo teisinės kvalifikacijos... 31. Pagal CPK 135 straipsnį ieškovas kreipdamasis į teismą turi nurodyti savo... 32. Nuo sprendžiamo ginčo teisinio kvalifikavimo priklauso ir byloje... 33. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog daugelis įmonės administracijos... 34. Nagrinėjamoje byloje ieškinį įmonės vadovui dėl nuostolių atlyginimo... 35. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo... 36. Dėl įrodinėjimo naštos byloje paskirstymo... 37. Įmonės administracijos vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, santykis... 38. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovas yra... 39. Nagrinėjamoje byloje esminę reikšmę turi aplinkybė, ar lėšos, kurios... 40. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato ištyręs ir... 41. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodė, kad... 42. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo... 43. Iš Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad paskutinis įmonės... 44. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog... 45. Dėl nurodytų proceso teisės pažeidimų negalima pripažinti teismo... 46. Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo... 47. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 48. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimą panaikinti ir...