Byla e2A-289-368/2017
Dėl persipylimo šulinio įrengimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Mockevičiaus (pranešėjas), Rasos Bartašienės ir Vilijos Valantienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) UAB „Odos gaminiai“ ir KO apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Odos gaminiai ir KO“ ieškinį atsakovei „Šiaulių vandenys“ dėl įpareigojimo vykdyti sutartinius įsipareigojimus ir pagal atsakovo priešieškinį dėl persipylimo šulinio įrengimo.

2Teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovė patikslintu ieškiniu reiškė du reikalavimus: 1) pripažinti UAB „Šiaulių vandenys“ nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo pagal 2012-10-18 Geriamojo vandens tiekimo ir gamybinių nuotekų tvarkymo sutartį Nr.J82143 (tik nuotekos) nutraukimą neteisėtu; 2) įpareigoti atsakovę UAB „Šiaulių vandenys“ pašalinti taikomas mechanines kliūtis ir vykdyti 2012-10-18 Geriamojo vandens tiekimo ir gamybinių nuotekų tvarkymo sutartį Nr. J82143 (tik nuotekos) be 2014-11-17 Papildomo susitarimo Nr. 1 natūra tomis pačiomis sąlygomis kaip iki neteisėto paslaugų teikimo nutraukimo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  1. Atsakovė priešieškiniu prašė teismo tenkinus ieškovės reikalavimą ir teismui įpareigojus atsakovę pašalinti mechanines kliūtis (grotas), įpareigoti ieškovę UAB „Odos gaminiai ir Ko“ atstatyti persipylimo šulinį, pažymėtą sutarties 1 priede, atstatant buvusią situaciją (atverti užmūrytą lataką ir įrengti stambiųjų nešmenų sulaikymo sietą).

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį paliko nenagrinėtu.
  1. Teismas nustatė, kad šalys sudarydamos 2012-10-18 Geriamojo vandens tiekimo ir gamybinių nuotekų tvarkymo sutartį Nr. J82143 (tik nuotekos), sutarties 31 punkte numatė, kad sutartis gali būti nutraukta, įspėjus kitą šalį ne vėliau, kaip prieš 10 dienų, o sutarties 34 punkte numatė, kad jeigu kuri nors sutarties (ar jos priedų) nuostata prieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams, arba pasikeitus teisės aktams tokia tampa, ar dėl kokių nors priežasčių nebegalioja, kitos sutarties nuostatos lieka galioti. Tokiu atveju šalys įsipareigoja nedelsdamos pakeisti negaliojančią nuostatą teisiškai veiksminga norma, kuri savo turiniu kiek įmanoma labiau atitiktų keičiamąją, o iki tokios nuostatos pakeitimo vadovautis naujai įsigaliojusiomis imperatyviomis teisės normomis.
  1. Teismas sprendė, kad tiekėjas kreipėsi į abonentą pateikdamas naujos sutarties projektą, pasikeitus teisiniam reglamentavimui, išlaikydamas sutarties nutraukimo procedūra, tačiau abonentas naują sutartį pasirašyti atsisakė. Laikė nepagrįstu abonento argumentą, kad UAB „Šiaulių vandenys“, kaip monopolinis paslaugos tiekėjas, naudoja spaudimą, nes abonentas turi galimybę kaupti gamybines nuotekas rezervuaruose ar kitose talpose ir po to jas išvežti ir utilizuoti, nesinaudodamas tiekėjo paslauga. Teismas padarė išvadą, kad būtent abonentas nesilaikė sutarties 7.6 punkto.
  1. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą įpareigoti atsakovę UAB „Šiaulių vandenys“ pašalinti taikomas mechanines kliūtis, kadangi tos kliūtys (grotos) (dėl kurių įrengimo pats abonentas davė sutikimą) gali įtakoti mėginių rezultatus tik į mažesnę pusę, veikdamos kaip filtras, o kadangi ieškovė yra sugadinusi persipylimo šulinėlį, nešmenų patekimo į debitomatį tikimybė išlieka.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8

  1. Apeliaciniu skundu apeliantė (ieškovė) „UAB „Odos gaminiai“ ir KO prašo Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Odos gaminiai“ ir Ko patikslintą ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Atsakovė paslaugų teikimo, t. y. savo prievolės vykdymo, sustabdymą grindė tuo, kad nebuvo pasirašyta nauja sutarties redakcija, nes ieškovė neįsirengė įrengimų, skirtų faktinei taršai matuoti. Pagal anksčiau galiojusią Nuotekų valymo kainos už padidėjusią ir specifinę taršą skaičiavimo tvarkos aprašo redakciją buvo numatyta, jog už padidėjusią ir specifinę nuotekų taršą nustatyta nuotekų valymo paslaugų kaina didinama, kai abonento faktinis nuotekų užterštumas yra didesnis nei bazinė tarša (6 p.). Šiuo metu galiojanti ta pati norma numato, jog abonentas už padidėjusios ir specifinės taršos nuotekų tvarkymą gali atsiskaityti pagal faktinį nuotekų užterštumą, jei abonentas įrengia ir savo lėšomis eksploatuoja, prižiūri įrenginius, reikalingus faktiniam nuotekų užterštumui nustatyti, taip pat atlieka jų metrologinę patikrą teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal teisinį reglamentavimą galimybė atsiskaityti už nuotekų tvarkymą pagal faktinį nuotekų užterštumą nėra panaikinta.
    1. Iki paslaugų teikimo nutraukimo ieškovė atsakovei mokėjo pagal faktinę taršą. Šiai nustatyti buvo įrengtas nuotekų apskaitos prietaisas, nuotekų mėginių paėmimo kamera bei automatinis nuotekų mėginių semtuvas. Kokie dar konkrečiai įrengimai turėtų būti įdiegti faktiniam nuotekų užterštumui nustatyti teisės aktuose nereglamentuojama. Jų nėra nurodžiusi ir atsakovė, todėl nėra pagrindo laikyti, kad šiuo metu naudojami įrengimai nebėra pakankami faktinio nuotekų užterštumo nustatymui. Atitinkamai, atsakovės primygtinis reikalavimas pasirašyti sutartį, pagal kurią mokėjimai būtų vykdomi pagal deklaruotą taršą arba įsirengti neįvardintus įrenginius faktinei taršai matuoti, nors iki šiol tarša buvo matuojama, paslaugos apmokamos pagal faktinę taršą, o ieškovui to nepadarius - paslaugų teikimo nutraukimas, yra nepagrįstas ir neteisėtas.
    1. Atmesdamas reikalavimą dėl įpareigojimo pašalinti mechanines kliūtis, teismas padarė išvadas visapusiškai neištyrinęs ir neįvertinęs byloje surinktų įrodymų, nes sprendime nurodė, kad pagal ekspertizės aktą, grotos gali lemti tik mažesnius mėginių rodmenis, tačiau ignoravo tame pačiame ekspertizės akte ekspertizę atlikusio dr. M. R. išvadą. Joje nurodyta, kad pagal STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai" kliūčių įrengimas buitinių ar pramoninių nuotekų tinkluose apskritai yra nerekomenduojamas. Esant tokiai eksperto išvadai, teismas turėjo pareigą ieškovo reikalavimą šioje dalyje tenkinti ir įpareigoti atsakovą minėtas kliūtis panaikinti.
    1. Nepagrįstos teismo išvados, jog egzistuoja nešmenų patekimo į debitomatį rizika. Pasikeitus nešmenų surinkimo sistemai įmonės viduje, atliekų pašalinimas iš nuotekų yra atliekamas įmonės viduje, tad dar papildomų grotų įrengimas, kuris, kaip papildoma kliūtis nuotekų sistemoje nerekomenduojama, buvo nepagrįstas ir nereikalingas. Šiam įrodymui teismas jokios įrodomosios reikšmės neteikė ir iš esmės į jį neatsižvelgė ir jokių tokio savo sprendimo motyvų sprendime nepateikė.
  1. Pateiktu atsiliepimu atsakovė prašo apeliantės (ieškovės) skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia sekančiais argumentais:
    1. 2014-11-04 nutraukus paslaugos tiekimą, buvo nutraukta ir sutartis. Tik teismui 2014-11-10 pritaikius laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojimą priimti nuotėkas, sutartis buvo atnaujinta.
    1. 2013-05-13 Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komitetui nutarimu Nr. 03-155 pakeitus Nuotekų valymo kainos už padidėjusią ir specifinę taršą skaičiavimo tvarkos aprašo 6 punktą, kuriame nustatyta atsiskaitymo tvarką už suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas, atsakovė ne kartą raštiškai kreipėsi į ieškovę su pasiūlymu pakeisti Nuotekų tvarkymo sutarties nuostatas reglamentuojančias apmokėjimą už jų tvarkymą. Tačiau ieškovė, siekdama ir toliau atsiskaityti jai palankiu būdu, kuris prieštaravo aukščiau minėtam teisės aktui, piktybiškai vengė pakeisti sutarties nuostatas.
    1. Apeliantė sąmoningai nutyli, kad siekiant atsiskaityti pagal faktinę taršą, ji vadovaujantis LR Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 35 str. 8 d. privalo savo lėšomis įsiremti teisės aktų reikalavimus atitinkančias nuotekų apskaitos, nuotekų faktinį užterštumą nustatančias sistemas ir geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo įgaliotam atstovui šias sistemas patikrinus ir užplombavus bei tai užfiksavus akte, kurį geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo įgaliotas atstovas pateikia susipažinti ir pasirašyti abonentui, mokestis už nuotekų tvarkymo paslaugas nustatomas vadovaujantis abonentų lėšomis įrengtų nuotekų apskaitos ir faktinį nuotekų užterštumą nustatančių prietaisų duomenimis. Tik įvykdžius visas šias sąlygas apeliantė turi galimybę už nuotekų tvarkymą atsiskaityti pagal faktinę taršą. Nei ieškinio padavimo metu, nei apeliacinio skundo pateikimo dienai, ieškovė tokių sistemų nėra įsirengusi, todėl vadovaujantis teisų aktų nuostatomis, reglamentuojančiomis atsiskaitymo tvarką už nuotekų tvarkymą, ji negali atsiskaityti pagal išleidžiamų nuotekų faktinę taršą.
    1. Nuotekų tvarkymo sutarties 34 p. buvo įtvirtinta apmokėjimo tvarkos pagal galiojančius teisės aktus pakeitimo galimybė. Apeliantei vilkinant pasirašyti sutarties pakeitimą ir atsakovei patiriant nuostolius dėl apeliantės tvarkomų nuotekų, ji buvo priversta remiantis sutarties 31 p. vienašališkai nutraukti sutartį įspėjus kitą šalį.
    1. Atsakovės įrengtos mechaninės kliūtys (grotos) neturi jokios įtakos ne tik mėginio tyrimo rezultatams, bet ir nuotekų tekėjimo pralaidumui, nes pačios ieškovės nešmenų sietų surinkimo akies dydis yra mažesnis, nei atsakovės įrengtų nešmenų sulaikymo akies dydis. Tad iš to darytina išvada, kad nuotekos pratekėjusios pro nešmenų sulaikymo sietą su mažesnio dydžio akimis (įrengtą pačios ieškovės), laisvai be jokių trikdžių pratekės ir per atsakovės įrengtą nešmenų sietą. Ieškovė ne tik neprieštaravo tokių grotų įrengimui, bet ir prisiėmė apmokėti visas su jų tvarkymu susijusias išlaidas. Dėl šių grotų įrengimo atsakovė nebuvo gavusi nei vienos pretenzijos ar prašymo jas nuimti.
    1. Apeliantė teigia, kad grotų įrengimas nėra numatytas nei šalių santykius reglamentuojančioje sutartyje, nei teisės aktuose, tačiau nepasisako dėl šio sieto įrengimo būtinumo, kuomet apeliantė neteisėtais veiksmais, vienašališkai panaikino persipylimo šulinį, kuris buvo šalių sulygtas Nuotekų tvarkymo sutarties 7.6 p. ir šis persipylimo šulinys atlikdavo nešmenų sulaikymo funkciją. Būtent apeliantei panaikinus persipylimo šulinį, atsakovė prieš debitometrį, įrengė nešmenų sulaikymo grotas, kaip ir aukščiau nurodyta, tokių grotų įrengimui neprieštaravo pati apeliantė. Tad šalių suderinta valia, vietoj persipylimo šulinio, nešmenų sulaikymo funkciją atlieka įrengtos grotos.
Teismas

konstatuoja:

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

10teisiniai argumentai ir išvados

11Apeliantės (ieškovės) UAB „Odos gaminiai“ ir KO apeliacinis skundas atmestinas

12

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
  1. Byloje kilo ginčas dėl Geriamojo vandens tiekimo ir gamybinių nuotekų tvarkymo (tik nuotekos) sutarties nutraukimo, kuomet ieškovės teigimu, sutartis ir paslaugos teikimas yra nutrauktas neteisėtai. Taip pat, ieškovės nuomone, neteisėtai atsakovė įrengė mechanines kliūtis (grotas), kurios nenumatytos nei tarp šalių sudarytoje sutartyje, nei teisės aktuose, ir aplamai yra nerekomenduotinos. Iš esmės, ginčas kilo dėl to, kad šalys nesusitarė dėl atsiskaitymo už gamybinių nuotekų, viršijančių leistiną užterštumo koncentraciją tvarkymą, būdo.
  1. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliantė savo poziciją grindžia tuo, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą galimybė atsiskaityti už nuotekų tvarkymą pagal faktinį nuotekų užterštumą nėra panaikinta, atsakovė nenurodė kokie papildomi įrengimai turėtų būti įdiegti faktiniam nuotekų užterštumui nustatyti, to nereglamentuoja ir teisės aktai. Taip pat teigia, kad pasikeitus nešmenų surinkimo sistemai įmonės viduje, dėl papildomų grotų įrengimo, kurios, kaip papildoma kliūtis, nuotekų sistemoje nerekomenduojamos, teismas jokios įrodomosios reikšmės neteikė ir jokių tokio savo sprendimo motyvų sprendime nepateikė. Su šiais ieškovės argumentais teisėjų kolegija nesutinka.
  1. Pažymėtina, kad atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, tačiau papildomai pasisako dėl pagrindinių apeliacinio skundo motyvų.
  1. Vandens paskirstymo ir tiekimo paslaugos bei nuotekų tvarkymo paslaugos priskirtinos bendro ekonominio intereso paslaugoms (viešosioms paslaugoms) (Europos Parlamento ir Tarybos 2006 m. gruodžio 12 d. direktyvos 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje 17 straipsnio 1 punkto e papunktis), kurioms taikomi tam tikri viešųjų paslaugų įpareigojimai, nustatomi paslaugos tiekėjui, norint užtikrinti, kad būtų siekiama tam tikrų visuomenės intereso tikslų. Netinkamai valomos nuotekos gali labai pakenkti vandens kokybei, todėl visuomenės interesas – apsaugoti aplinką nuo žalingo išleidžiamų nuotekų poveikio. Nuotekų tvarkymą, be jau minėtos direktyvos, reglamentuoja Europos Sąjungos teisės aktai: 1991 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 91/271/EEB dėl miesto nuotekų su paskutiniais pakeitimais ir papildymais, padarytais 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1137/2008, 2006 m. vasario 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/11/EB dėl tam tikrų į Bendrijos vandenis išleidžiamų pavojingų medžiagų sukeltos taršos (kodifikuota redakcija), 2006 m. lapkričio 11 d. Europos Komisijos rekomendacijos 2006/283/EC dėl cheminių medžiagų rizikos mažinimo priemonių, 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60/EB, nustatančios Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus, su paskutiniais pakeitimais ir papildymais, padarytais 2013 m. rugpjūčio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/39/ES, 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/105/EB dėl aplinkos kokybės standartų vandens politikos srityje, iš dalies keičiančios ir panaikinančios Tarybos direktyvas 82/176/EEB, 83/513/EEB, 84/156/EEB, 84/491/EEB, 86/280/EEB ir iš dalies keičiančios Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB, su paskutiniais pakeitimais ir papildymais, padarytais 2013 m. rugpjūčio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/39/ES ir 2013 m. rugpjūčio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/39/ES, kuria iš dalies keičiamos direktyvų 2000/60/EB ir 2008/105/EB nuostatos dėl prioritetinių medžiagų vandens politikos srityje ir kt.
  1. Visų šių reglamentų nuostatos, siekiant užtikrinti, kad į aplinką nepatektų kenksmingos medžiagos, nes aplinkos taršos prevencija ir jos mažinimas yra viešasis interesas, o nuotekas tvarkančioms, įmonėms būtų teisingai atlyginta už nuotekų, viršijančių teršiančių medžiagų užterštumo koncentraciją, tvarkymo paslaugas, taip pat įtvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakyme Nr. D1-236 „Dėl nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ (toliau – Reglamentas), Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme (toliau – Įstatymas) bei 2013 m. gegužės 13 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarime Nr. 03-155 “Dėl valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau VKEKK) 2011 m. liepos 29 d. nutarimo Nr. 03-217 “Dėl nuotekų valymo kainos už padidėjusią ir specifinę taršą skaičiavimo tvarkos apraše patvirtinimo pakeitimo“ (toliau – Aprašas).
  1. Byloje nustatyta, kad šalys 2011-11-29 UAB „Šiaulių vandenys“ (tiekėjas) ir UAB „Odos gaminiai“ ir Ko (abonentas) sudarė Nuotekų tvarkymo sutartį Nr. J82143, pagal kurią tiekėjas įsipareigojo priimti iš abonento į savo nuotekų tinklus nuotekas, o abonentas- apmokėti tiekėjui už sutvarkytas nuotekas sutartyje numatyta tvarka (I t., 23-27 b. l.). 2012-10-18 šalys pasirašė Geriamojo vandens tiekimo ir gamybinių nuotekų tvarkymo sutartį Nr.J82143 (tik nuotekos) (I t., 62-66, 116-121 b. l.). Kaip užfiksuota dar 2012-02-23 akte, 2011-11-29 nuotekų tvarkymo sutartyje Nr. I82143 5.2.6 punkte aptartame nuotekų persipylimo šulinyje sumontuota alkūnė buvo nulaužta ir persipylimo funkcijos minėtas šulinys nebeatliko (II t., 111-112 b. l.). 2012-10-18 sudarytoje sutartyje 7.6 punktas numatė analogiškai, kaip 2011-11-29 sutartyje: siekiant išvengti nuotakyno elementų veiklos sutrikdymo dėl galimai išleidžiamų kietųjų nešmenų, abonentas įsipareigojo savalaikiai prižiūrėti ir valyti Sutarties 1 priede pažymėtą persipylimo principu įrengtą šulinį (I t., 117 b. l.). 2014-11-04 šalys pasirašė sutarties Nr. J82143 (tik nuotekos) 2 priedą, kuriuo ankstesnės sutarties 1.8 punktą pakeitė bei papildė sutartį 27¹, 27², 27³, 274, 275, 276 punktais (I t., 29-30,78-79 b. l.). 2014-02-19 UAB „Šiaulių vandenys“ raštu kreipėsi į UAB „Odos gaminiai“ ir Ko, nurodė, kad pasikeitus teisės aktams inicijuoja sutarties Nr. J82143 (tik nuotekos) pakeitimą, pateikė ieškovei po du sutarties ir jos priedų egzempliorius bei 2014-04-14 raštu Nr. S-1516 dar kartą pakartotinai paragino grąžinti pasirašytą sutartį (I t., 32-36, 38, 67-68 b. l.). 2014-06-30 UAB „Odos gaminiai“ ir Ko pateikė atsakymą raštu, kuriame nurodė, kad tokios sutarties, kokią pateikė vandens tiekėjas, pasirašyti negali (I t., 39-40 b. l.). Šalims dėl sutarties sąlygų pakeitimo nesusitarus, atsakovė 2014-11-04 surašė aktą ir nuotekų tvarkymo paslaugą ieškovei nutraukė (I t., 41-54, 69-77 b. l.). Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovė įpareigota prijungti nuotekų išvadą ir tęsti nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą ieškovei iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (I t. 7-8 b. l.).
  1. Ieškovė, nesutikdama su sutarties nutraukimu, remiasi argumentais, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą galimybė atsiskaityti už nuotekų tvarkymą pagal faktinį nuotekų užterštumą nėra panaikinta, atsakovė nenurodė kokie papildomi įrengimai turėtų būti įdiegti faktiniam nuotekų užterštumui nustatyti, to nereglamentuoja ir teisės aktai. O atsakovės reikalavimas pasirašyti sutartį, pagal kurią mokėjimai būtų vykdomi pagal deklaruotą taršą arba įsirengti neįvardintus įrenginius faktinei taršai matuoti, nors iki šiol tarša buvo matuojama, paslaugos apmokamos pagal faktinę taršą, o ieškovei to nepadarius – paslaugų teikimo nutraukimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Tuo tarpu atsakovė savo poziciją grindžia tuo, kad ieškovė siekia atsiskaityti už nuotekų tvarkymo paslaugas jai palankiu būdu, kuris prieštarauja VKEKK 2013 m. gegužės 13 d. nutarimu Nr. 03-155 pakeitus Nuotekų valymo kainos už padidėjusią ir specifinę taršą skaičiavimo tvarkos aprašo 6 punktą, kuriame nustatyta atsiskaitymo tvarka už suteiktas nuotekų paslaugas. Be to, ieškovė, pageidaudama atsiskaityti pagal faktinę taršą, privalo savo lėšomis įsirengti teisės aktų reikalavimus atitinkančias nuotekų apskaitos, nuotekų faktinį užterštumą nustatančias sistemas (Įstatymo 35 str. 8 d. (įsigaliojo nuo 2014-11-01), ko iki šios dienos ieškovė nėra padariusi. Nesant tokių įrenginių, ieškovė negali už nuotekų tvarkymą atsiskaityti pagal faktinį nuotekų užterštumą, dėl ko ir buvo inicijuotas 2012-10-18 sutarties Nr. J82143 pakeitimas. Pagal minėtą 2012-10-18 sutartį, ieškovė už nuotekų tvarkymą mokėjo pagal faktinę taršą, nors realiai tai buvo mokėjimas ne pagal faktinę, o pagal momentinę taršą (pagal 2-3 kartų paimtų nuotekų mėginių laboratorinius tyrimus). Atsakovės teigimu, toks mokėjimas, kai laboratoriniai tyrimai atliekami tik kelių dienų negali būti prilyginamas faktiniam užterštumui, o atsakovė neturi patirti nuostolių tvarkydama ieškovės nuotekas pagal galiojantį teisinį reglamentavimą.
  1. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuotekų tvarkymo srityje yra taikomas principas „teršėjas moka“, kuris reiškia, jog nuotekų (įskaitant paviršines nuotekas) tvarkymo išlaidas turi apmokėti asmenys, kuriems tiekiamas geriamasis vanduo ir (arba) teikiamos nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugos (Įstatymo 17 str. 2 d.). Nuotekų tvarkymo paslaugų kaina turi būti pagrįsta būtinosiomis sąnaudomis, susijusiomis su paviršinių nuotekų tvarkymo veikla ir paslaugų organizavimu abonentams, atsižvelgiant į protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą (Įstatymo 33 str. 1 d., 3 d.). Nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainos abonentams (išskyrus vartotojus) nustatomos atsižvelgiant į išleidžiamų teršalų kiekį, pobūdį ir koncentraciją (Įstatymo 34 str. 8 d.). Bazinis nuotekų užterštumas, kurį viršijus konkretiems abonentams skaičiuojama papildoma kaina už nuotekų valymą, nustatomas atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos apraše (Įstatymo 34 str. 22 d.). Už padidėjusią ir specifinę nuotekų taršą nustatyta nuotekų valymo paslaugų kaina didinama, kai abonento deklaruotas sutartyje nuotekų užterštumas yra didesnis nei bazinė tarša. Abonentas už padidėjusios ir specifinės taršos nuotekų tvarkymą gali atsiskaityti pagal faktinį nuotekų užterštumą, jei abonentas įrengia ir savo lėšomis eksploatuoja, prižiūri įrenginius, reikalingus faktiniam nuotekų užterštumui nustatyti, taip pat atlieka jų metrologinę patikrą teisės aktų nustatyta tvarka. Padidėjusios nuotekų valymo sąnaudos apskaičiuojamos pagal Aprašo IV dalyje pateiktus skaičiavimus, nuotekų valymo paslaugų kainą didinant proporcingai padidėjusioms sąnaudoms už padidėjusios ir specifinės taršos valymą (Lt/m3) už kiekvieną 6.1–6.4 punktuose nustatyto taršos žingsnio koncentracijos didėjimą (Aprašo 6 p.) (redakcija nuo 2013-05-16 - 2014-12-31 galiojusi sutarties nutraukimo momentu).
  1. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į sutarties nutraukimo metu galiojusi teisinį reglamentavimą, iš dalies sutinka su ieškovės argumentais, jog galimybė atsiskaityti už nuotekų tvarkymą pagal faktinį nuotekų užterštumą nėra panaikinta ir nei įstatymuose, nei poįstatyminiuose teisės aktuose nėra numatyta, kokie prietaisai ir įrenginiai gali tiksliai fiksuoti faktinį nuotekų užterštumą. Šiai dienai, ieškovės išleidžiamoms nuotekoms kontroliuoti yra įrengtas nuotekų apskaitos prietaisas, nuotekų mėginių paėmimo kamera bei automatinis nuotekų mėginių paėmimo semtuvas (atsakovės nuosavybė), kurie, remiantis byloje esančiu Ekspertizės aktu (II t. 28-29 b. l.) yra sumontuoti tinkamai ir gali būti naudojami pagal paskirtį. Visgi, norint nustatyti realų ieškovės išleidžiamų nuotekų faktinį užterštumą, logiška, kad nepakanka atlikti periodinius 1-2 kartų paimtų nuotekų mėginių laboratorinius tyrimus. Pritartina atsakovės pozicijai, kad toks mokėjimas, kai atliekami tik kelių dienų laboratoriniai tyrimai per mėnesį, negali būti prilyginamas faktiniam užterštumui ir yra laikytinas momentiniu užterštumu. Analogiška nuomonė išdėstyta ir Ekspertizės akte, jog realus faktinis užterštumas gali būti nustatytas tik kasdien matuojant debitą, imant automatiniu semtuvu mėginius ir atliekant laboratorinius tyrimus, su kuo ieškovė nesutinka. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pasikeitus įstatyminiam reglamentavimui, atsakovė pagrįstai, remdamasi tarp šalių sudarytos 2012-10-18 Geriamojo vandens tiekimo ir gamybinių nuotekų tvarkymo sutarties Nr. J82143 (tik nuotekos) 34 punktu inicijavo pakeitimą, siūlydama ieškovei pasirašyti prie sutarties 2014-11-17 Papildomą susitarimą Nr. 1 (2 priedas) dėl kitokio ieškovės išleidžiamų gamybinių nuotekų (deklaruotos taršos) apmokestinimo būdo.
  1. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą ne vienu įrodymu, bet visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo. Teismas įvertina, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Jei įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą dėl įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimo, byloje galima konstatuoti įrodymų pakankamumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Kapitalo valdymo grupė“ v, UAB „Penki kontinentai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-539/2013).
  1. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė, pageidaudama ir toliau atsiskaityti pagal faktinę taršą bei nesutikdama su deklaruotos taršos apmokestinimo būdu ir teigdama, kad atsakovė nepagrįstai dėl to nutraukė sutartį, turi įrodyti, kad jos išleidžiamų gamybinių nuotekų užterštumo koncentraciją neviršija Aprašo 6 p., 7 p. ir Reglamento 2 priedo B dalies B1 sąraše ir 4 priede nustatytų ribų. Ieškovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu 2015-01-26 pateikė į bylą 2012-2014 m. Nuotekų tyrimų rezultatų suvestinę (I t., 161 b. l.), iš kurios matyti, kad mėginiai imti periodiškai, vidutiniškai mažiau nei po 1 kart į mėnesį. Kaip jau minėta nutarties 18 p., periodiniai mėginių paėmimai neatspindi realios išleidžiamų gamybinių nuotekų užterštumo padėties, todėl tokia suvestinė nelaikytina pakankamu įrodymu. Juo labiau, atsakovė pateikė įrodymus dėl ieškovės piktnaudžiavimo, išleidžiant neapskaitytas nuotekas (kur galimai juose buvo medžiagų viršijančių užterštumo koncentracijos leistinas ribas) atsakovei priklausančią infrastruktūrą dėl ko pradėtas ikiteisminis tyrimas (I t. 132, 156, 157 b. l.). Nesant byloje kasdieninės nuotekų tyrimų rezultatų suvestinės už tam tikrą laikotarpį, kuri leistų daryti tikėtiną prielaidą, kad ieškovės gamybinės nuotekos neviršija leistinos teršiančių medžiagų užterštumo koncentracijos nustatytos Aprašo 6 p. ir 7 p., nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovė, siūlydama kitokį gamybinių nuotekų apmokestinimo būdą (pagal deklaruotą taršą), pažeidė galiojantį, pasikeitus teisės aktams, teisinį reglamentavimą ir sutartinius įsipareigojimus. Toks apmokestinimo būdas pripažintas tinkamu ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausio teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2014). Ieškovės argumentai, kad atsakovė nenurodo kokius prietaisus įsirengti faktinei taršai matuoti, jie nėra įvardinti ir teisės aktuose ir bylos medžiagoje esanti išsakyta ieškovės pozicija, jog bendrovė turi suplanuotą biudžetą, kuriame nėra numatytas nuotekų tinklų modernizavimas, nėra pagrindas suteikti ieškovei pačiai pasirinkti tokį pageidaujamą apmokėjimo už gamybines nuotekas būdą, dėl kurio atsakovė patirtų nuostolius.
  1. Apeliantės įsitikinimu, atmesdamas reikalavimą dėl įpareigojimo pašalinti mechanines kliūtis, teismas padarė išvadas visapusiškai neištyrinęs ir neįvertinęs byloje surinktų įrodymų. Šis apeliantės argumentas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino mechaninių kliūčių (grotų) įrengimo aplinkybes, į tai, kad jų pralaidumas yra didesnis nei pačios ieškovės įrengtos analogiškos kliūtys (sietas); dėl jų įrengimo pati apeliantė sutiko raštiškai.
  1. Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
  1. Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

13Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

14Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

15Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai