Byla A-525-1441-11

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

2sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

3dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Vydmantui Grigoravičiui,

4atsakovo atstovei Jovitai Rinkevičiūtei,

5trečiajam suinteresuotam asmeniui J. U.,

6viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gabijos investicijos“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gabijos investicijos“ skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, J. U., S. P., I. M. dėl akto panaikinimo.

7Teisėjų kolegija

Nustatė

8I.

9Pareiškėjas UAB „Gabijos investicijos“ (toliau – ir Bendrovė) skundu (b.l. 1–7) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2010 m. kovo 18 d. pareiškėjui surašytą reikalavimą Nr. (7.9)-2D-2683 (toliau – ir Reikalavimas). Taip pat prašė priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai bylinėjimosi išlaidas (sumokėtą žyminį mokestį ir išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti).

10Nurodė, kad Inspekcija 2010 m. kovo 18 d. surašė Reikalavimą, kuriame nurodė, jog Bendrovės savavališkai įrengti inžineriniai tinklai ir susisiekimo komunikacijos žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. ( - ), esančiame ( - ), Vilniuje, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame I. M., S. P. ir J. U., eksploatuojami jų nepripažinus tinkamais naudoti. Reikalavime nurodyta nedelsiant sustabdyti nurodytų magistralinių inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų eksploatavimą. Teigė, kad ginčijamas Reikalavimas yra administracinis aktas, jame nėra nustatyta reikalavimų ar įpareigojimų pareiškėjui, kurie būtų tiesiogiai susiję su civilinėmis teisėmis ar pareigomis ir kuriais būtų siekiama taikyti civilinio teisinio pobūdžio neteisėtos statybos padarinių šalinimo priemones. Tokiame akte yra konstatuoti tariami viešosios teisės normų, reglamentuojančių statybą, pažeidimai. Jis yra priimtas viešojo administravimo subjekto, jam įgyvendinant Lietuvos Respublikos statybos įstatyme numatytas statybos valstybinės priežiūros funkcijas, kurių vykdymas laikytinas viešojo administravimo veikla. Pažymėjo, kad administracinio akto turiniui keliami tam tikri privalomi reikalavimai. Tuo tarpu ginčijamas individualus administracinis aktas yra ne tik nekonkretus, nenuoseklus, tačiau jame nenurodyta ir tokio administracinio akto apskundimo tvarka. Atsakovas apsiribojo tik savo galimų teisių konstatavimu (Reikalavime nurodyta, jog pareiškėjui neįvykdžius reikalavimų, atsakovas kreipsis į teismą). Atsakovas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo normas, surašė imperatyvių reikalavimų neatitinkantį individualų administracinį aktą. Atsižvelgdamas į Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalį, pažymėjo, kad savavališkos statinio statybos faktą galima konstatuoti tik tada, kai statyba vykdoma be statybos leidimo, kai statyba vykdoma nors ir turint galiojantį statybos leidimą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Kitais atvejais nėra pagrindo teigti, kad egzistuoja teisinis pagrindas statybos priežiūrą vykdančiam viešojo administravimo subjektui konstatuoti, jog statyba buvo vykdyta savavališkai. Todėl nagrinėjamu atveju nebuvo teisinio pagrindo Reikalavime konstatuoti, kad Bendrovė statybas vykdė savavališkai. Nurodė, jog atsakovui Faktinių duomenų patikrinimo akto surašymo metu 2010 m. sausio 27 d. pateikė Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir valstybinės priežiūros departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 16 d. išduotą statybos leidimą Nr. (101)-11.3-23 NS-5 (toliau – ir Statybos leidimas), kuriuo jam buvo suteikta teisė statyti daugiabučių gyvenamųjų namų kompleksą su magistraliniais inžineriniais tinklais ir susisiekimo komunikacijomis. Statybos leidimas išduotas pagal 2006 m. vasario 26 d. techninį projektą Nr. 050601/7AS, kurį parengė UAB „Architektūros grupė“. Tokiame techniniame projekte buvo suprojektuoti ir statybos leidime nurodyti magistraliniai inžineriniai tinklai bei susisiekimo komunikacijos, kurių dalies tiesimas numatytas ir žemės sklype, kuris dalinės nuosavybės teise priklauso tretiesiems suinteresuotiems asmenims. Pareiškėjas atsakovui pateikė ir techninio projekto ištrauką su suprojektuotais tinklais ir ši aplinkybė nurodyta tiek savavališkame statybos akte, tiek faktinių duomenų patikrinimo akte. Nurodė, jog tokie magistraliniai inžineriniai tinklai ir susisiekimo komunikacijos suprojektuoti, remiantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 29 d. patvirtintais detaliojo plano sprendiniais, ir buvo pateiktas detaliojo plano inžinerinių tinklų planas. Atkreipė dėmesį ir į tai, jog remdamasis Statybos leidimu, pareiškėjas pastatė ne vieną daugiabutį gyvenamąjį ir komercinės paskirties pastatą ir jie yra pripažinti tinkamais naudoti. Statybos leidimas nėra panaikintas, sustabdytas jo galiojimas, ar bet kokiu kitu būdu sustabdyta ar apribota pareiškėjo teisė vykdyti statybos darbus išduoto statybos projekto pagrindu pagal techninio projekto sprendinius. Konstatavo, kad nurodytos aplinkybės patvirtina, jog nėra teisinio ir faktinio pagrindo teigti, kad pareiškėjas savavališkos statybos akte nurodytus darbus vykdė, neturėdamas statybos leidimo ir tokiu būdu tariamai pažeidė Statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 211, 18.1 punkto reikalavimus. Pažymėjo, jog magistraliniai inžineriniai tinklai yra nutiesti pagal techninio projekto sprendinius, t. y. taip, kaip privaloma. Magistralinių inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų faktinė statybos vieta atitinka techninio projekto reikalavimus. Tokios aplinkybės, pareiškėjo manymu, patvirtina tai, jog neegzistuoja ir kitas teisinis pagrindas konstatuoti savavališkos statybos faktą. Atkreipė dėmesį į tai, kad Statybos leidimo galiojimo, jo galimo sustabdymo klausimą atsakovas J. U. prašymu jau sprendė ir 2007 m. rugsėjo 13 d. pateikė atsakymą, jog nėra jokio teisinio pagrindo sustabdyti Statybos leidimo galiojimą. Remdamasis Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 1892 straipsniu, pabrėžė, jog nei Statybos įstatymas, nei ATPK nenumato, kad tais atvejais, kai nustatoma galima priešinga teisei veika, susijusi su nepripažintų tinkamais naudoti statinių eksploatavimu, galimam pažeidėjui surašomas tik reikalavimas nutraukti tokią statinių eksploataciją. Viešojo administravimo subjektas, nustatęs galimą pažeidimą, privalo priimti nutarimą arba surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolą. Be to, Reikalavime, kaip galimas jo juridinis pagrindas, nepagrįstai nurodomi tarp Bendrovės ir trečiųjų suinteresuotų asmenų J. U., S. P. ir I. M. vykstantys civiliniai ginčai bei juose taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Tarp pareiškėjo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų J. U., S. P. ir I. M. kilusiame ginče civilinėje byloje Nr. 2-3245-465/2010 pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, draudžiančios pareiškėjui vykdyti statybos darbus žemės sklype ir leidžiančios (bet neįpareigojančios) demontuoti įrengtus magistralinius inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas. Pareiškėjo manymu, jis neprivalo tokių tinklų demontuoti, todėl atsakovas nepagrįstai rėmėsi tokiomis faktinėmis aplinkybėmis. Atkreipė dėmesį ir į tai, jog atsakovas praleido ATPK nurodytus reikalavimo surašymo ir galimos nuobaudos skyrimo terminus, nes atsakovas reikalavimą surašė praėjus daugiau kaip dvejiems metams po tokio galimo pažeidimo paaiškėjimo. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog dėl žemės sklype įrengtų magistralinių inžinerinių tinklų eksploatavimo nutraukimo Bendrovės administracijos vadovei D. S. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2008 m. gruodžio 2 d. buvo surašęs reikalavimą Nr. (101)11.12-226, kuriuo reikalavo nedelsiant nutraukti įrengtų inžinerinių tinklų eksploatavimą bei administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (101)11.12-225. Protokole nurodyta, jog ( - ), Vilniuje, eksploatuojami inžineriniai tinklai, kurie teisės aktų nustatyta tvarka nėra pripažinti tinkamais naudoti. Nurodyti inžineriniai tinklai buvo suprojektuoti techniniame projekte Nr. 050601/7-A6 (t. y. dokumente, kurio pagrindu išduotas statybos leidimas). Protokole nurodyta, jog tokiais veiksmais buvo pažeista ATPK 1892 straipsnio 1 dalis. Pareiškėjo administracijos vadovė D. S. tiek reikalavimą, tiek protokolą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Atitinkamai administracinėse bylose Nr. I-844-95/2009 ir Nr. II-236-142/09 buvo priimti sprendimas ir nutarimas, kuriais nurodyti administraciniai aktai buvo panaikinti. Pažymėjo, jog administracinėje byloje Nr. II-236-142/09 kaip nukentėjusysis asmuo dalyvavo ir žemės sklypo savininkai J. U. ir S. P. Atsižvelgė į ATPK 22 straipsnio 2 dalį ir pabrėžė, jog vienas iš pagrindinių administracinės teisės principų yra principas, draudžiantis už tą pačią veiką bausti du kartus, todėl Reikalavimo surašymas po to, kai dėl analogiškų tariamų pažeidimų jau buvo surašyti teismų panaikinti reikalavimas bei protokolas, laikytini bandymu už tą pačią veiką antrą kartą nubausti pareiškėją.

11Atsakovas Inspekcija atsiliepimu į skundą (b.l. 83–87) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

12Nurodė, kad pareiškėjos vykdytų inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų įrengimo darbų žemės sklype, kadastrinis Nr. ( - ), ( - ), Vilniuje, teisėtumo klausimas nuo 2006 metų pagal kompetenciją buvo nagrinėjamas Vilniaus apskrities viršininko administracijoje, vyko teisminiai procesai, tačiau iki šiol klausimas nebuvo išspręstas, savavališkos statybos aktas dėl inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų įrengimo darbų vykdymo, neturint teisės aktų nustatyta tvarka išduoto statybos leidimo, nebuvo surašytas. Nuo 2010 m. sausio 1 d. apskričių viršininkų administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros funkcijos buvo perduotos Inspekcijai. Remdamasi Statybos įstatymu, atsižvelgdama į pasikartojantį vieno iš minėto žemės sklypo bendrasavininkų J. U. kreipimąsi, siekdama objektyviai išnagrinėti ir įvertinti J. U. nurodytas aplinkybes, Inspekcija 2010 m. sausio 27 d. atliko faktinių aplinkybių patikrinimą vietoje. Patikrinimo metu buvo apžiūrėtas žemės sklypas, kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise yra valdomas I. M., S. P. ir J. U., atlikta fotofiksacija. Nustatyta, kad žemės sklype įrengti inžineriniai tinklai ir susisiekimo komunikacijos; inžinerinių tinklų ilgis – apie 24,75 m, į žemės sklypą taip pat patenka dalis įrengtų susisiekimo komunikacijų – asfaltuotos gatvės, įrengti 4 uždengti betoniniai požeminių komunikacijų šuliniai ir išvestos 3 inžinerinių tinklų atšakos, kurios susandarintos. Atsakovas nurodo, kad pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.06:2002 „Ypatingi statiniai“ (patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-16 įsakymu Nr. 184) 1 priedo 2 lentelės 11 punktą lauko vandentiekis (magistralės ir vandentakiai), nuotekų kolektoriai, magistraliniai ir skirstomieji šilumos tiekimo tinklai, dujotiekiai, naftotiekiai, 6/0,4 kV ir aukštesnės įtampos skirstyklos bei pastotės, aukštesnės kaip 0,4 kV įtampos elektros tiekimo tinklų statiniai yra priskiriami ypatingų statinių kategorijai. Tuo tarpu pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalį ir Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ (patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2002-04-30 įsakymu Nr. 218) 2 punktą, ypatingų statinių statybai privaloma teisės aktų nustatyta tvarka gauti statybos leidimą. Atkreipė dėmesį į tai, kad pagal Statybos leidimą pareiškėjas turėjo teisę vykdyti statybos darbus sklypuose, kurių kadastriniai Nr. ( - ), ( - ), ( - ) ir ( - ). Tuo tarpu I. M., S. P. ir J. U. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas Statybos leidime nėra nurodytas. Nurodė, kad neturi duomenų, jog buvo išduotas statybos leidimas vykdyti statybos darbus tokiame žemės sklype. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo atliktiems inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų įrengimo darbams pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalį reikalingas statybos leidimas, pareiškėjas nevaldo žemės sklypo nuosavybės teise ar kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, Bendrovė nepateikė statybos leidimo, kuris suteiktų teisę vykdyti statybos darbus ginčo sklype, konstatavo, kad pareiškėjo atlikti inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų įrengimo darbai žemės sklype kvalifikuotini kaip savavališkos statybos darbai, todėl pareiškėjo teiginys, kad nėra nei teisinių pagrindų, nei faktinių prielaidų, remdamasi kuriomis Inspekcija turėtų teisę Reikalavime konstatuoti, kad pareiškėjas statybas vykdė savavališkai, yra nepagrįstas. Pažymėjo, kad pareiškėjo nurodytame 2007 m. rugsėjo 13 d. rašte Nr. 7.9-504-U Inspekcija, pagal kompetenciją atsakydama į J. U. 2007 m. rugsėjo 3 d. rašte keltus klausimus, konstatavo, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija, išduodama pareiškėjui Statybos leidimą, nepažeidė Statybos įstatymo 23 straipsnio 5 dalies nuostatų. Inspekcija nenagrinėjo pareiškėjo vykdytų inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų įrengimo darbų žemės sklype teisėtumo klausimo, o pasisakė tik dėl Statybos leidimo išdavimo teisėtumo ir atitinkamų Statybos įstatymo nuostatų taikymo. Nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-3245-465/2010 pagal ieškovų J. U. ir S. P. ieškinį pareiškėjui dėl žemės sklypo valdymo atstatymo ir priėmė 2010 m. kovo 31 d. sprendimą, kuriuo įpareigojo pareiškėją nutraukti inžinerinių tinklų statymo, komunikacijų tiesimo bei kitus statybos darbus ieškovams J. U. ir S. P. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ir per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos sugrąžinti / rekultivuoti žemės sklypą į pradinę buvusią padėtį. Bylos nagrinėjimo metu teismas konstatavo, kad pareiškėjas ne tik neturi žemės sklypo bendrasavininkų sutikimo tiesti inžinerinius tinklus ginčo sklype, bet ir neįrodė, kad tokį sutikimą yra davę ankstesni sklypo savininkai. Atsižvelgdama į Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalį, 40 straipsnio 2 punktą, Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros bei statinių naudojimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 370 (toliau – ir Nuostatai), 34.19 punktą, pažymėjo, jog, Inspekcija, gavusi J. U. 2010 m. vasario 18 d. prašymą, kuriame informuojama apie iki šiol tęsiamą pareiškėjo įrengtų nepripažintų inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų eksploatavimą J. U. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, remdamasi 2010 m. sausio 27 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje užfiksuotais duomenimis, pateiktais dokumentais ir patikrinimo dalyvių žodiniais paaiškinimais bei teisės aktų nuostatomis, surašė pareiškėjui Reikalavimą, kuriuo pareikalavo nedelsiant sustabdyti nepripažintų tinkamais naudoti inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų, įrengtų minėtame žemės sklype, eksploatavimą. Nurodė, kad ATPK 35 straipsnio 1 dalis reglamentuoja administracinės nuobaudos skyrimo terminus, tačiau joje nėra apibrėžtas reikalavimo surašymo terminas. Pažymėjo, kad nors aplinkybės, susijusios su pareiškėjo žemės sklypo savavališkai įrengtų nepripažintų tinkamais naudoti inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų galimu eksploatavimu, jam buvo žinomos nuo J. U. 2008 m. rugpjūčio 1 d. kreipimosi, iki 2010 m. sausio 1 d. statybos valstybinę priežiūrą apskrities lygiu vykdė apskričių viršininkų administracijos ir tik nuo 2010 m. sausio 1 d. Inspekcija, perėmusi apskričių viršininkų administracijų teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentų (skyrių) funkcijas, teises ir pareigas, turėjo pagrindą surašyti reikalavimą dėl nepripažintų tinkamais naudoti inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų eksploatavimo.

13Tretieji suinteresuoti asmenys J. U. ir S. P. atsiliepimu į skundą (b.l. 73–76) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

14Nurodė, kad Bendrovė nuosavybės teise arba kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais nevaldė ir nevaldo žemės sklypo, esančio ( - ), Vilniuje, kadastrinis Nr. ( - ), priklausančio tretiesiems suinteresuotiems asmenims I. M., S. P. ir J. U., todėl neturėjo ir neturi teisės vykdyti statybos darbus tokiame žemės sklype. Pažymėjo, jog pareiškėjui išduotame Statybos leidime nurodyta statybų vieta žemės sklypuose, kurių kadastriniai Nr. ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), o ne tretiesiems suinteresuotiems asmenims I. M., S. P. ir J. U. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. ( - ). Todėl Bendrovės pateiktas Statybos leidimas yra visiškai nesusijęs su pareiškėjo atliktais savavališkos statybos darbais (inžinerinių tinklų ir komunikacijų tiesimu) tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausančiame žemės sklype. UAB „Gabijos investicijos“ net ir neturėdamas teisės, pagal Statybos įstatymo reikalavimus, vykdyti statybos darbus žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. ( - ), pažeidė ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 ir 11 punktų reikalavimus. Nurodė, jog ginčo žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )) pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio. Pažymėjo, jog pareiškėjas pats abejojo dėl atliekamų statybos darbų žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. ( - ), teisėtumu, kadangi dar 2006 m. rugsėjo 12 d. raštu (2.6)-S-G 0912 pranešė J. U., kad UAB „Gabijos investicijos“ su kitu bendrovės projektu padarė lauko inžinerinių tinklų projekto korektūrą, suderino ją teisės aktų nustatyta tvarka, kurioje numatyta, jog visi darbai bus vykdomi bei inžineriniai tinklai tiesiami, apeinant sklypo dalį. Teigė, kad atsakovas, laikydamasis teisės aktų reikalavimų, tinkamai ir teisėtai 2010 m. vasario 1 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-100-100201-00011 pareiškėjui dėl savavališkai vykdytų statybos darbų, įrengiant inžinerinius tinklus ir susisekimo komunikacijas žemės sklype, kadastrinis Nr. ( - ), esančiame ( - ), Vilniuje. Pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.103 straipsnio l dalis nustato, jog tuo atveju, jeigu statinys pastatytas savavališkai, statytojas neturi teisės tokiu statiniu naudotis, tačiau pareiškėjas jau eksploatuoja savavališkai pastatytus, nepripažintus tinkamais naudoti inžinerinius tinklus, esančius žemės sklype kadastrinis Nr. ( - ), vyksta nuolatinis, tęstinis CK 4.103 straipsnio 1 dalies ir Statybos įstatymo 24 straipsnio reikalavimų bei teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pažeidinėjimas. Nurodė, kad nustatydamas reikalavimą sustabdyti statinių eksploatavimą, atsakovas vykdė Statybos įstatyme numatytas statybos valstybinės priežiūros funkcijas. Atsakovas rėmėsi Inspekcijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 349, 8.24 punktu, turėdamas teisę pareikalauti nenaudoti statinio (jo dalies), jeigu jis nepripažintas tinkamu naudoti, arba kreiptis į teismą su prašymu įpareigoti vykdyti šį nurodymą. Ginčijamame Reikalavime nustatytas terminas iki 2010 m. balandžio 2 d. įvykdyti reikalavimą ir raštu informuoti atsakovą. Teigė, kad ATPK nenurodo terminų, iki kurių gali būti surašytas reikalavimas nenaudoti nepripažintų tinkamais statinių, ir atsakovas nėra skyręs pareiškėjui nuobaudos už savavališką statinių naudojimą, kol nustatyta tvarka statiniai nepripažinti tinkamais naudoti. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas įpareigojo UAB „Gabijos investicijos“ nutraukti inžinerinių tinklų statymo, komunikacijų tiesimo bei kitus statybos darbus ieškovams J. U. ir S. P. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (kadastro Nr. ( - )), esančiame ( - ), Vilniaus mieste, ir per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, sugražinti / rekultivuoti žemės sklypą į pradinę padėtį. Tuo tarpu Vilniaus apygardos administraciniame teisme išnagrinėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-236-142/2009, teismas 2009 m. birželio 22 d. nutarimu nustatė, kad žemės sklype, kadastrinis Nr. ( - ), konstatuoti inžinerinių tinklų eksploatavimo faktai niekaip negali būti siejami su inžinerinių tinklų eksploatavimu pagal projektą Nr. 050601/7-AS, nes tame projekte žemės sklypas nenurodytas.

15Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į skundą (b.l. 106–109) prašė skundą patenkinti.

16Nurodė, kad viešojo administravimo subjektai gali atlikti tik tokius veiksmus, kurie yra numatyti galiojančiuose teisės aktuose ir yra priskirti jų kompetencijai. Kadangi Inspekcija yra viešojo administravimo subjektas, jam yra taikomi Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinti principai. Inspekcijos įgaliojimai statybų valstybinės priežiūros srityje yra apibrėžti Statybos įstatymo 27 straipsnyje, kuriame nenumatyti Inspekcijos įgaliojimai surašyti reikalavimą nutraukti nepripažinto tinkamu naudoti statinio eksploatavimą. Padarė išvadą, jog Reikalavimas surašytas, pažeidžiant teisės aktais apibrėžtą Inspekcijos kompetenciją, todėl toks aktas negali būti laikomas teisėtu ir turėtų būti panaikintas. Atkreipė dėmesį į tai, jog atsakomybę už Statybos įstatymo 24 straipsnio 1, 3 dalių nuostatų nesilaikymą numato ne Statybos įstatymas, o ATPK 1892 straipsnio 1 dalis. ATPK numato administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo tvarką, apibrėžia, kokius veiksmus atlieka šias bylas nagrinėjantys pareigūnai, o pagal 259 straipsnį Inspekcijos atstovai, manydami, kad UAB „Gabijos investicijos“ eksploatuoja nepripažintus tinkamais naudoti inžinerinius tinklus ir dėl to buvo padaryta priešinga teisei veika, turėjo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Pažymėjo, jog Bendrovė statybos darbus ginčo žemės sklypo dalyje vykdė pagal Statybos leidimą, kuriame aiškiai nurodyta, jog statybos objektas yra daugiabučių gyvenamųjų namų kompleksas su magistraliniais inžineriniais tinklais ir susisiekimo komunikacijomis. Techninio projekto suvestiniame inžinerinių tinklų plane inžinerinių tinklų tiesimas yra numatytas ir per žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), dalį. Todėl nurodytos aplinkybės bei Statybos leidimas patvirtina, kad pareiškėjas inžinerinius tinklus bei susisiekimo komunikacijas žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), dalyje nutiesė, turėdamas statybos leidimą bei nenukrypdamas nuo statinio projekto sprendinių. Pabrėžė, jog Statybos leidimas yra galiojantis, jis nėra nuginčytas ar panaikintas. Remdamasis Statybos įstatymo 23 straipsnio 15 dalimis (redakcija, galiojusia Statybos leidimo išdavimo metu), teigė, jog inžineriniai tinklai bei susisiekimo komunikacijos gali būti suprojektuotos tiek statinio statybos sklype, tiek už jo ribų. Pastaruoju atveju statybos leidime visų žemės sklypų, kuriuose numatoma tiesti inžinerinius tinklus bei susisiekimo komunikacijas, kadastrinių numerių nurodyti nereikia. Kadangi nagrinėjamu atveju magistraliniai inžineriniai tinklai bei susisiekimo komunikacijos buvo suprojektuotos tiek daugiabučių gyvenamųjų namų statybos sklypuose, kurių kadastriniai numeriai nurodyti Statybos leidime, tiek už jų ribų, Statybos leidime nenurodant visų sklypų, kuriuose suprojektuoti inžineriniai tinklai bei susisiekimo komunikacijos, kadastrinių numerių, teisės aktų nuostatos nebuvo pažeistos. Pabrėžė, jog visų žemės sklypų, kuriuose pagal techninį projektą numatoma tiesti inžinerinius tinklus bei susisiekimo komunikacijas, kadastrinių numerių nenurodymas Statybos leidime nereiškia, jog statybos leidimas tiesti šiuos inžinerinius tinklus bei susisiekimo komunikacijas nebuvo išduotas. Teigė, kad Reikalavimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Nurodė, jog iš Reikalavimo turinio matyti, kad atsakovas jį surašė, išnagrinėjęs J. U. 2010 m. vasario 18 d. prašymą, todėl šiuo atveju taikytinos Viešojo administravimo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios administracinę procedūrą. Remdamasis Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi, atsižvelgdamas į Inspekcijos 2008 m. spalio 30 d. raštą Nr. 7.9-1049(2D-254), kuris patvirtina, jog atsakovas jau 2008 m. pabaigoje žinojo apie inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų žemės sklype, kadastrinis Nr. ( - ), eksploatavimą bei įpareigojo Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą imtis priemonių pažeidimams pašalinti, padarė išvadą, jog nuo Inspekcijos sužinojimo apie tariamą pažeidimą, eksploatuojant inžinerinius tinklus bei susisiekimo komunikacijas žemės sklype, kadastrinis Nr. ( - ), iki J. U. 2010 m. vasario 18 d. prašymo pateikimo Inspekcijai praėjo daugiau kaip vieneri metai. Be to, iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 22 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-236-142/2009 bei 2009 m. spalio 5 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-844-95/2009 matyti, kad Bendrovės direktorei D. S. Vilniaus apskrities viršininko administracijos pareigūnai 2008 m. gruodžio 2 d. surašė reikalavimą Nr. (101)-11.12-226 bei administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (101)11.12-225 dėl nepripažintų tinkamais naudoti inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų eksploatavimo, o 2008 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. (101)11.12-242 D. S. buvo paskirta bauda už tokį administracinį teisės pažeidimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas tokį reikalavimą bei nutarimą skirti baudą panaikino. Padarė išvadą, jog klausimas dėl inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų eksploatavimo jau buvo spręstas tiek viešojo administravimo subjekto, tiek teismo. Todėl, įvertinus tai, kad viešojo administravimo subjektas, t. y. Vilniaus apskrities viršininko administracija, ir teismas jau buvo priėmę sprendimą tuo pačiu klausimu, taip pat tai, kad nuo tariamo pažeidimo iki J. U. kreipimosi į Inspekciją praėjo daugiau kaip vieneri metai, atsakovas, remdamasi Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi, turėjo atsisakyti nagrinėti pareiškėjo prašymą. Atsakovas tokią teisės normą pažeidė, todėl administracinė procedūra buvo pradėta neteisėtai. Neteisėtai pradėjus administracinę procedūrą, negali būti laikomas teisėtu ir tokios procedūros rezultatas – atsakovo surašytas Reikalavimas, todėl pareiškėjo skundas dėl tokio Reikalavimo panaikinimo yra pagrįstas.

17II.

18Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 14 d. sprendimu (b.l. 138–147) skundą atmetė kaip nepagrįstą.

19Nustatė, kad J. U. 2010 m. vasario 18 d. pateikė Inspekcijai prašymą, kuriuo prašė teisės aktų nustatyta tvarka pareikalauti įmonių ar bendrovių, eksploatuojančių savavališkai pastatytus ir nepripažintus tinkamais naudoti statinius, nepažeidinėti įstatymų ir nutraukti neteisėtą statinių naudojimą žemės sklype (unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - )), esančiame Vilniaus mieste, ( - ). Inspekcija nustatė, kad pagal pareiškėjui išduotą Statybos leidimą pastatyti daugiabučiai gyvenamieji namai yra apgyvendinti ir eksploatuojami, o dalis tokių daugiabučių funkcionavimui įrengtų inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų patenka į J. U. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kadastrinis Nr. ( - ), ( - ), Vilnius. Šiame žemės sklype inžineriniai tinklai ir susisiekimo komunikacijos įrengti savavališkai ir nėra pripažinti tinkamais naudoti. Inspekcija, remdamasis Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 – 3 dalių nuostatomis, pareikalavo nedelsiant sustabdyti nepripažintų tinkamais naudoti inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų, įrengtų žemės sklype, kadastrinis Nr. ( - ), esančiame ( - ), Vilniuje, eksploatavimą.

20Nurodė, jog Inspekcija, nustatydama reikalavimą nedelsiant sustabdyti nepripažintų tinkamais naudoti inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų, įrengtų ginčo žemės sklype eksploatavimą, vykdė Statybos įstatyme numatytas statybos valstybinės priežiūros funkcijas, tai yra veikė kaip viešojo administravimo subjektas viešojo administravimo srityje. Ginčijamu Reikalavimu nutraukti statinių naudojimą iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad būtų įvykdyta Statybos įstatyme numatyta viešojo administravimo procedūra – statinių pripažinimas tinkamais naudoti (Statybos įstatymo 24 straipsnis). Tokiu Reikalavimu nėra siekiama pertvarkyti ar likviduoti sukurtą daiktinių teisių objektą, jis nėra nukreiptas į neteisėtos statybos padarinių šalinimą (statybos neteisėtumo klausimas nėra ginčo dalykas šioje byloje). Teismas, atsižvelgdamas į Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalį, 8 straipsnį, įvertinęs Reikalavimo turinį, konstatavo, kad jis yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, taikomos poveikio priemonės motyvuotos. Reikalavime aiškiai suformuluota pareiškėjui nustatyta pareiga: „nedelsiant sustabdyti nepripažintų tinkamais naudoti inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų, įrengtų žemės sklype, kadastrinis Nr. ( - ), esančiame ( - ), Vilniuje, eksploatavimą. Apie reikalavimo įvykdymą prašoma raštu informuoti Inspekciją iki 2010-04-02“. Pažymėjo, jog nors atsakovas nesilaikė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje numatyto reikalavimo aiškiai nurodyti priimto akto apskundimo tvarką, tai nesutrukdė pareiškėjui įstatymo nustatytu terminu kreiptis į teismą dėl galimai jo pažeistos teisės gynybos. Todėl vertino, jog šiuo atveju padarytas procesinis pažeidimas nėra esminis ir vien dėl jo nėra pagrindo naikinti ginčijamo sprendimo.

21Atsižvelgė į Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalį, 40 straipsnio 2 punktą ir nurodė, kad byloje nėra pateikta duomenų, kad žemės sklype, bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklausančiame J. U., S. P. ir I. M. (kadastro Nr. ( - )), esančiame ( - ), Vilniaus mieste, įrengti inžineriniai tinklai ir susisiekimo komunikacijos būtų pripažintos tinkamais naudoti. Nurodė pareiškėjas su skundu pateikė pripažinimo tinkamais naudoti aktai yra kitų statinių, o ne tų, dėl kurių kilo ginčas nagrinėjamoje byloje. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė pripažino, jog inžineriniai tinklai ir susisiekimo komunikacijos yra eksploatuojami, o jų pripažinimo tinkamais naudoti akto nėra. Padarė išvadą, jog pareiškėjas neįrodė, kad žemės sklype, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame J. U., S. P. ir I. M. (kadastro Nr. ( - )), esančiame ( - ), Vilniaus mieste, įrengti inžineriniai tinklai ir susisiekimo komunikacijos būtų pripažinti tinkamais naudoti. Remdamasis Nuostatų 34.19 punktu, Statybos įstatymo 12, 14, 15, 16, 22, 23, 231, 25. 27, 28, 32, 33, 34, 35, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 45 straipsniu įstatymu, pabrėžė, jog Inspekcijai buvo perduota ir Nuostatų 34.19 punkte nustatyta teisė pareikalauti nenaudoti statinio (jo dalies), jeigu jis nepripažintas tinkamu naudoti, arba kreiptis į teismą su prašymu įpareigoti vykdyti šį nurodymą. Konstatavo, kad Inspekcijai teisės aktai suteikė teisę surašyti ginčijamą Reikalavimą, todėl atmetė argumentą, kad Reikalavimas surašytas, pažeidžiant teisės aktais Inspekcijai nustatytas kompetencijos ribas. Pažymėjo, kad Inspekcijos teisė surašyti reikalavimą dėl nepripažintų tinkamais naudoti statinių eksploatavimo nėra sietina su ATPK 35 straipsnyje numatytais nuobaudos skyrimo terminais. Inspekcija, vykdydama Statybos įstatyme numatytas statybos valstybinės priežiūros funkcijas (veikdama kaip viešojo administravimo subjektas viešojo administravimo srityje), surašė Reikalavimą, kuris laikytinas individualiu administraciniu aktu. Reikalavimas nedelsiant sustabdyti nepripažintų tinkamais naudoti inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų eksploatavimą nėra nuobauda, paskirta pagal ATPK, todėl šiuo atveju nėra taikomi ATPK numatyti terminai. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalies nuostatos netaikomos, kadangi jos reglamentuoja administracinės procedūros atlikimo tvarką. Atsižvelgė į Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalį ir pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju J. U. kreipėsi į Inspekciją su prašymu ne dėl viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padaryto jo teisių ir teisėtų interesų pažeidimo, o dėl privataus juridinio asmens, t. y. UAB „Gabijos investicijos“, galimai daromų jo teisių pažeidimų.

22Pabrėžė, jog atsakovas, remdamasis Nuostatų 34.19 punktu, turėjo teisę surašyti Reikalavimą nenaudoti statinio (jo dalies), jeigu jis nepripažintas tinkamu naudoti. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju aplinkybė, ar statinys pastatytas savavališkai, ar pažeidžiant projektinę dokumentaciją, nenagrinėtina, kadangi ginčo dalykas yra Reikalavimo, kuriame nurodytas reikalavimas sustabdyti nepripažintų tinkamais naudoti inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų, įrengtų žemės sklype, kadastrinis Nr. ( - ), esančiame ( - ), Vilniuje, eksploatavimą, nesant statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto, teisėtumas ir pagrįstumas.

23Taip pat nurodė, jog kadangi pareiškėjo skundas yra atmestas, patirtos bylinėjimosi išlaidos jo naudai nepriteistinos.

24III.

25Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą (b.l. 154–158), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Reikalavimą. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai bylinėjimosi išlaidas (sumokėtą žyminį mokestį ir išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti). Apeliacinis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

261. Nesutinka su teismo išvada, jog ta aplinkybė, kad Reikalavime nebuvo nurodyta apskundimo tvarka ir terminai, nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą aktą. Nurodo, jog Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų veikla privalo būti teisėta. Be to, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta imperatyvi pareiga administraciniame akte aiškiai nurodyti jo apskundimo tvarką ir terminus, kurios neturi teisės nesilaikyti viešojo administravimo subjektas. Tuo tarpu ta aplinkybė, kad pareiškėjas tinkamai realizavo savo teisę į teisminę gynybą ir nepraleisdamas terminų kreipėsi dėl savo pažeistų teisių gynimo į teismą, nesuponuoja išvados, jog viešojo administravimo subjektas savo veikloje gali nesilaikyti įstatymo viršenybės ir teisėtumo principų.

272. Pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad Reikalavimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis, teisės aktų normomis ir yra motyvuotas, nepagrįsta, kadangi Reikalavimas yra chaotiškas ir nenuoseklus, nėra aiškus, nemotyvuotas. Atsakovas, surašydamas Reikalavimą, neturėjo teisės remtis neįsiteisėjusiais bendrosios kompetencijos teismų sprendimais, juose nurodytomis aplinkybėmis.

283. Pakartotinai nurodo, jog Reikalavimo surašymas po to, kai dėl analogiškų tariamų pažeidimų jau buvo surašyti teismų panaikinti reikalavimas ir protokolas (Bendrovės direktorei), vertintinas kaip bandymas pareiškėją nubausti antrą kartą už tą pačią veiką bei revizuoti kito viešojo administravimo subjekto – Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento – veiksmus.

294. Skundžiamame sprendime teismas nepasakė, kokiais terminais atsakovas apskritai turi teisę surašyti tokio pobūdžio Reikalavimą, ar tokia jo teisė yra neribota laike ir kita. Be to, pirmosios instancijos teismas nevertino tos aplinkybės, jog ATPK įtvirtintas nebaigtinis nuobaudų sąrašas. Reikalavimas vertintinas kaip specifinė nuobaudos rūšis, o tokia nuobauda turi būti skiriama, remiantis ATPK numatyta tvarka ir nustatytais terminais.

305. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog savavališkų statybų klausimas šiuo atveju nenagrinėtinas. Teigia, kad Reikalavime aiškiai konstatuota, jog Bendrovė, Inspekcijos nuomone, inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas įrengė savavališkai. Kadangi nagrinėjamos administracinės bylos dalyko ribas apibrėžia skundžiamo viešojo administravimo subjekto surašyto akto turinys, o pareiškėjas skundė aktą in corpore ir pasisakė dėl visų jame išdėstytų atsakovo motyvų, ginčą sprendžiantys teismai taip pat privalo išnagrinėti visus keliamus klausimus, įvertinti ir pasisakyti dėl viso skundžiamo Reikalavimo turinio.

31Tretieji suinteresuoti asmenys J. U. ir S. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 163–165) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundą pirmosios instancijos teisme, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

321. Nesutinka su argumentu, kad Reikalavimas vertintinas kaip specifinė nuobaudos rūšis. Pažymi, jog iš neteisės negali atsirasti teisė, o Reikalavimas nevertintinas kaip nuobauda, tai tėra reikalavimas laikytis įstatymų ir jų nepažeisti.

332. Nurodo, jog nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad dėl analogiškos veiklos surašytas analogiškas reikalavimas, nes Reikalavimu pareikalauta būtent ginčo žemės sklype nedelsiant sustabdyti nepripažintų tinkamais naudoti inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų eksploatavimą. Tuo tarpu Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2008 m. gruodžio 2 d. reikalavimas Bendrovės vadovei D. S. yra nesusijęs su ginčijamu Reikalavimu.

343. Pažymi, jog savavališkos statybos faktu atsakovas tik grindė Reikalavimą, o pats savavališkos statybos faktas buvo nustatytas administracinėje byloje įsiteisėjusiu procesiniu teismo sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-454/2010).

35Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 166–168) prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. sprendimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundą pirmosios instancijos teisme, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

361. Teigia, jog Reikalavimas yra motyvuotas ir pagrįstas objektyviais duomenimis. Reikalavimo surašymo pagrindas yra Nuostatų 31.4 ir 34.19 punktai, pagal kuriuos būtinomis ir pakankamomis reikalavimo pateikimo sąlygomis yra tai, kad statinys turi būti naudojamas ir turi būti nepripažintas tinkamu naudoti. Šiuo atveju tokios sąlygos Reikalavimo pateikimo metu egzistavo.

372. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (bylos Nr. A556-633/2008, A261-676/2008), pažymi, jog teismas kiekvienu atveju privalo vertinti, ar pažeidimai yra esminiai, ir, priklausomai nuo nustatytų pažeidimų masto ir pobūdžio, priimti sprendimą pripažinti arba nepripažinti akto negaliojančiu. Nagrinėjamu atveju teismas pagrįstai nustatė, jog akto trūkumas dėl nenurodytos apskundimo tvarkos yra neesminis.

383. Pabrėžia, jog ginčijamas Inspekcijos raštas apeliaciniame skunde nepagrįstai siejamas su administracinės atsakomybės taikymu. Tuo tarpu nei Statybos įstatymas, nei kiti teisės aktai nesieja reikalavimo neeksploatuoti nepripažintų tinkamais naudoti statinių su administracinės atsakomybės taikymu. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nepateikė jokių argumentų, dėl kurių Reikalavimas turėtų būti laikomas administracinės nuobaudos rūšimi. Be to, teisės aktai nenumato, kad administracinės atsakomybės taikymas yra būtina sąlyga pateikti reikalavimą nenaudoti statinio, nepripažinto tinkamu naudoti. Pažymi, jog teisės aktų reikalavimų pažeidimas negali būti tęsiamas, todėl nepriklausomai nuo to, ar pareiškėjui būtų taikoma administracinė atsakomybė, jam negalėtų būti netaikomi Statybos įstatymo reikalavimai.

394. Sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog klausimas dėl savavališkos statybos fakto nėra nagrinėjamas šioje byloje. Be to, savavališkos statybos faktas, nors ir nurodytas kaip aplinkybė Reikalavime, neturi įtakos skundžiamo akto galiojimui, nes net ir pripažinus, kad ginčo statyba nėra savavališka, pareiškėjas neturėtų teisės eksploatuoti nepripažintus tinkamais naudoti statinius.

405. Pabrėžia, jog pasikeitė teisinis reguliavimas ir nuo 2010 m. spalio 1 d. įsigaliojusioje naujoje Statybos įstatymo redakcijoje nebeliko draudimo naudoti statinį, nepripažintą tinkamu naudoti, todėl pareiškėjui nebėra pareigos vykdyti Inspekcijos Reikalavime nustatytus įpareigojimus. Daro išvadą, jog nebeliko ginčo, skundžiamas aktas pareiškėjui nebesukelia teisinių pasekmių, todėl byla turėtų būti nutraukta.

41Teisėjų kolegija

konstatuoja:

42IV.

43Apeliacinis skundas netenkintinas.

44Byloje ginčas kilo dėl Reikalavimo, kuriuo Inspekcija pareikalavo, kad pareiškėjas sustabdytų tinkamais naudoti nepripažintų inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų, įrengtų žemės sklype, kadastrinis Nr. ( - ), ( - ), Vilniuje, eksploatavimą. Taip pat nurodyta apie reikalavimo įvykdymą raštu informuoti Inspekciją iki 2010 m. balandžio 2 d.

45Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir išvadomis, padarytomis nagrinėjant pareiškėjo skundą, todėl atskirai dėl visų pareiškėjo skundo argumentų papildomai nepasisakys.

46Reikalavimo surašymo metu galiojusios Statybos įstatymo redakcijos 40 straipsnio 2 punktas įtvirtino statinių naudotojų pareigą nenaudoti statinio, kol jis nebaigtas statyti ir (ar) nustatyta tvarka nepripažintas tinkamu naudoti.

47Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas tokias nuostatas, yra nurodęs (byla Nr. A662-1376/2011), jog tokia įstatymo norma yra imperatyvaus pobūdžio, kas reiškia, kad minėta nuostata formuluoja privalomą, besąlygiškai vykdomą elgesio taisyklę (kategorišką paliepimą), ir turi tam tikrus viešuosius tikslus. Kitaip sakant, imperatyvi norma įsakmiai liepia atlikti joje apibrėžtus veiksmus ir neleidžia jokių vykdymo nukrypimų nuo joje suformuluotų reikalavimų. Tokio pobūdžio normose nustatyti draudimai, įpareigojimai ir kitokie privalomi nurodymai vykdytini tiksliai be jokių nukrypimų. Remiantis Nuostatų 34.19 punktu, apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentų (skyrių) pareigūnai turi teisę pareikalauti nenaudoti statinio (jo dalies), jeigu jis nepripažintas tinkamu naudoti, arba kreiptis į teismą su prašymu įpareigoti vykdyti šį nurodymą. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, Inspekcijai perėmus atitinkamas apskričių viršininkų administracijų funkcijas statybos srityje, Inspekcija atitinkamai įgijo teisę pateikti nurodytą reikalavimą.

48Vadinasi, nustačius, jog pareiškėjas naudojo nepripažintus tinkamai naudoti inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas, įrengtas žemės sklype, kadastrinis Nr. ( - ), ( - ), Vilniuje, Inspekcija turėjo pagrindą reikalauti, kad toks naudojimas būtų sustabdytas. Pažymėtina, jog byloje iš esmės nepateikta jokių įrodymų ir argumentų, kurie paneigtų išvadą, kad minėti statiniai naudoti, jų nepripažinus tinkamais naudoti. Tuo tarpu pareiškėjo pateiktais tinkamais naudoti aktais pripažinti tinkamais naudoti kiti, o ne ginčo statiniai, todėl tokie aktai negali paneigti fakto, kad ginčo statiniai nebuvo pripažinti tinkamais naudoti. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo ir dėl to, kad ginčo statinius pareiškėjas naudojo, todėl šiuo atveju buvo pagrindas priimti ginčijamą Reikalavimą.

49Pastebėtina, jog, sprendžiant kilusį ginčą, nėra svarbios aplinkybės, susijusios su tokių ginčo statinių statybos vertinimu kaip savavališkos, kadangi, kaip jau minėta, Reikalavimui pateikti užteko aplinkybės, jog naudojami statiniai nepripažinti tinkamais naudoti. Be to, savavališkos statybos faktas konstatuojamas konkrečiu administraciniu aktu, o vien aplinkybės dėl savavališkų statybų nurodymas ginčijamame akte, negali pažeisti pareiškėjo teisių ir atitinkamai jam sukelti su galimai savavališkų statybų vykdymu susijusių teisinių pasekmių. Todėl tokios aplinkybės šios bylos faktinių aplinkybių kontekste vertintinos kaip teisiškai nereikšmingos.

50Pareiškėjas taip pat teigė, jog Reikalavimas neatitinka Viešojo administravimo įstatyme keliamų reikalavimų individualiam administraciniam aktui. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (byla Nr. A556-633/2008), pažymi, jog ta aplinkybė, kad ginčijamame akte nebuvo nurodyta jo apskundimo tvarka, pareiškėjui tinkamai apskundus Reikalavimą, nesudaro pagrindo panaikinti Reikalavimą, kaip iš esmės pažeidžianti Viešojo administravimo įstatymo nuostatas. Tuo tarpu kiti teisės aktų reikalavimų pažeidimai, priimant Reikalavimą, nenustatyti.

51Pastebėtina ir tai, jog šiuo atveju Reikalavimo nėra pagrindo vertinti kaip specifinės nuobaudos, numatytos ATPK. Reikalavimas sustabdyti nepripažinto tinkamu naudoti statinio naudojimą nėra nuobauda už administracinio teisės pažeidimo padarymą. Ginčijamame akte suformuluotas reikalavimas nėra sankcija, o tik įpareigojimas naudoti statinį, laikantis teisės aktų reikalavimų. Taip pat Reikalavimo pareiškėjui surašymą nėra pagrindo vertinti kaip pakartotinį baudimą, nes, kaip jau minėta, pareiškėjas šiuo atveju nėra baudžiamas.

52Atsiliepime į apeliacinį skundą Inspekcija prašė nutraukti bylą, nes, priėmus naują Statybos įstatymo redakciją, nebeliko draudimo naudoti statinį, nepripažintą tinkamu naudoti. Pabrėžtina, jog šiuo atveju ginčas kilo būtent dėl Reikalavimo, o teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, ginčą sprendė iš esmės retrospektyviai, t.y. vertino, ar skundžiamas aktas atitiko jo priėmimo metu galiojusias teisės aktų nuostatas. Todėl šiuo atveju skundu prašant panaikinti konkretų aktą, o teismui konstatavus, jog pagal jo priėmimo metu galiojusius teisės aktus jis buvo teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo nutraukti bylą.

53Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

54Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

55pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gabijos investicijos“ apeliacinio skundo netenkinti.

56Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

57Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,... 3. dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Vydmantui Grigoravičiui,... 4. atsakovo atstovei Jovitai Rinkevičiūtei,... 5. trečiajam suinteresuotam asmeniui J. U.,... 6. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 7. Teisėjų kolegija... 8. I.... 9. Pareiškėjas UAB „Gabijos investicijos“ (toliau – ir Bendrovė) skundu... 10. Nurodė, kad Inspekcija 2010 m. kovo 18 d. surašė Reikalavimą, kuriame... 11. Atsakovas Inspekcija atsiliepimu į skundą (b.l. 83–87) prašė skundą... 12. Nurodė, kad pareiškėjos vykdytų inžinerinių tinklų ir susisiekimo... 13. Tretieji suinteresuoti asmenys J. U. ir S. P. atsiliepimu į skundą (b.l.... 14. Nurodė, kad Bendrovė nuosavybės teise arba kitais Lietuvos Respublikos... 15. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija... 16. Nurodė, kad viešojo administravimo subjektai gali atlikti tik tokius... 17. II.... 18. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 14 d. sprendimu... 19. Nustatė, kad J. U. 2010 m. vasario 18 d. pateikė Inspekcijai prašymą,... 20. Nurodė, jog Inspekcija, nustatydama reikalavimą nedelsiant sustabdyti... 21. Atsižvelgė į Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalį, 40 straipsnio 2... 22. Pabrėžė, jog atsakovas, remdamasis Nuostatų 34.19 punktu, turėjo teisę... 23. Taip pat nurodė, jog kadangi pareiškėjo skundas yra atmestas, patirtos... 24. III.... 25. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą (b.l. 154–158), kuriuo prašo... 26. 1. Nesutinka su teismo išvada, jog ta aplinkybė, kad Reikalavime nebuvo... 27. 2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad Reikalavimas yra... 28. 3. Pakartotinai nurodo, jog Reikalavimo surašymas po to, kai dėl analogiškų... 29. 4. Skundžiamame sprendime teismas nepasakė, kokiais terminais atsakovas... 30. 5. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog savavališkų... 31. Tretieji suinteresuoti asmenys J. U. ir S. P. atsiliepimu į apeliacinį... 32. 1. Nesutinka su argumentu, kad Reikalavimas vertintinas kaip specifinė... 33. 2. Nurodo, jog nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad dėl analogiškos... 34. 3. Pažymi, jog savavališkos statybos faktu atsakovas tik grindė... 35. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 166–168) prašo... 36. 1. Teigia, jog Reikalavimas yra motyvuotas ir pagrįstas objektyviais... 37. 2. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (bylos Nr.... 38. 3. Pabrėžia, jog ginčijamas Inspekcijos raštas apeliaciniame skunde... 39. 4. Sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog klausimas dėl... 40. 5. Pabrėžia, jog pasikeitė teisinis reguliavimas ir nuo 2010 m. spalio 1 d.... 41. Teisėjų kolegija... 42. IV.... 43. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 44. Byloje ginčas kilo dėl Reikalavimo, kuriuo Inspekcija pareikalavo, kad... 45. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, iš esmės sutinka su... 46. Reikalavimo surašymo metu galiojusios Statybos įstatymo redakcijos 40... 47. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas tokias nuostatas,... 48. Vadinasi, nustačius, jog pareiškėjas naudojo nepripažintus tinkamai naudoti... 49. Pastebėtina, jog, sprendžiant kilusį ginčą, nėra svarbios aplinkybės,... 50. Pareiškėjas taip pat teigė, jog Reikalavimas neatitinka Viešojo... 51. Pastebėtina ir tai, jog šiuo atveju Reikalavimo nėra pagrindo vertinti kaip... 52. Atsiliepime į apeliacinį skundą Inspekcija prašė nutraukti bylą, nes,... 53. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos... 54. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 55. pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gabijos investicijos“... 56. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. sprendimą... 57. Nutartis neskundžiama....