Byla e2S-994-883/2017
Dėl vykdomojo rašto išdavimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „General Financing“ atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-3420-169/2017 pagal pareiškėjos UAB „General Financing“ prašymą suinteresuotam asmeniui I. P. dėl vykdomojo rašto išdavimo.

2Teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 6 d. nutartimi patvirtino pareiškėjos UAB „General Financing“ ir skolininkės I. P. sudarytą taikos sutartį, kuria šalys susitarė dėl skolininkės skolos apmokėjimo pareiškėjai dalimis.
  2. Pareiškėja UAB „General Financing“ pateikė teismui prašymą išduoti vykdomąjį raštą, kadangi skolininkė I. P. netinkamai vykdo taikos sutarties sąlygas. Pareiškėja nurodė, kad skolininkė, išmokėjusi susidariusios skolos įmokas pagal taikos sutarties 3 punkte nurodytą grafiką, netinkamai vykdo vartojimo kredito sutarčių Nr. 3, Nr. 4 ir Nr. 5 grafikus, todėl vėl kaupiasi pradelstų įmokų skola.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartimi pareiškėjos prašymo netenkino. Teismas nurodė, kad 2015-11-06 nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje šalys susitarė būtent dėl suinteresuoto asmens susidariusio 1113,06 Eur įsiskolinimo ir taikos sutarties 7 punkte numatytas suinteresuoto asmens sąlygų nevykdymas yra susijęs su minėta 1113,06 Eur dydžio įsiskolinimo suma. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad I. P. tinkamai vykdė taikos sutarties sąlygas ir šios sutartis 3 punkte nustatytu grafiku ir terminais sumokėjo 1113,06 Eur įsiskolinimą pareiškėjui. Teismas nurodė, kad tai, jog I. P. tam tikru laikotarpiu vėlavo sumokėti einamas įmokas pagal sudarytos sutarties Nr. ( - ) finansavimo sandorius Nr. 3, Nr. 4 ir Nr. 5, nesudaro pagrindo išduoti vykdomąjį dokumentą dėl likusios nesumokėtos skolos, kadangi šių įmokų mokėjimas nebuvo aptartas sutartyje.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8

  1. Atskiruoju skundu pareiškėjas UAB „General Financing“ prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
    1. Kadangi skolininkė, išmokėjusi pradelstų įmokų skolą – 1113,06 Eur, vėliau pagal Vartojimo kredito sutartį įmokas mokėjo vėluodama, o nuo 2017-05-10 bendrovė negavo nė vienos įmokos, akivaizdu, kad skolininkė nemoka įmokų toliau pagal vartojimo kredito sutarties grafiką ir vėl kaupiasi pradelstų įmokų skola.
    2. Taikos sutarties 1 punkte nurodyta, kad taikos sutartimi šalys sutarė dėl bendros bendrovei grąžintinos sumos bei tos sumos mokėjimo grafiko. Kadangi vartojimo kredito sutarties sandoriai buvo pridėti prie taikos sutarties, vartojimo kredito sutartyje nurodyta kredito mokėjimo tvarka ir įmokų mokėjimo grafikas, vartojimo kredito sutartis yra taikos sutarties sudedamoji dalis. Taikos sutartyje įtvirtinta bendra skolos suma, todėl tolimesnis įmokų mokėjimo grafikas kaip perteklinis į taikos sutartį nebuvo perkeltas.
    3. Kadangi bendrovė su skolininke susitarė ir taikos sutartyje įtvirtino visą grąžintą skolos sumą, iš taikos sutarties sisteminio aiškinimo suprantama, kad tokią sumą skolininkė turi pareigą grąžinti, ir, netinkamai vykdant taikos sutartį, bendrovė turi teisę tokią sumą iš skolininkės reikalauti.
  2. Suinteresuotas asmuo I. P. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

9Teismas

konstatuoja:

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

11Atskirasis skundas atmetamas.

  1. Apeliacijos objektą sudaro nutarties, kuria išduotas vykdomasis raštas pagal teismo patvirtintą taikos sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
  2. Byloje nustatyta, kad pareiškėja UAB „General Financing“ su suinteresuotu asmeniu I. P. sudarė: 2014-12-11 finansavimo sandorį Nr. 1 – 596,06 Eur, paskolos grąžinimo terminas – 2014-11-16 (pagal šį sandorį skolininkė visiškai atsiskaitė 2014-12-01); 2014-12-11 finansavimo sandorį Nr. 3 – 1104,86 Eur, paskolos grąžinimo terminas – 2020-02-10; 2015-01-27 finansavimo sandorį Nr. 4 – 1985,19 Eur, paskolos grąžinimo terminas – 2020-03-10 ir 2015-04-01 finansavimo sandorį Nr. 5 – 2382,30 Eur, paskolos grąžinimo terminas – 2020-05-10. I. P. netinkamai vykdant minėtus sandorius, susidarė pradelstų įmokų skola ir buvo pradėto skaičiuoti delspinigiai. 2015-10-19 UAB „General Financing“ ir I. P. pasirašė taikos sutartį, pagal kurią įsipareigojo per keturis mėnesius, nuo 2015-11-15 iki 2016-02-15, kiekvieno mėnesio 15 d. mokamais mokėjimais padengti susidariusią pradelstų įmokų skolą – 1113,06 Eur.
  3. CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdomas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra vykdytinas dokumentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.985 str. 1 d., CPK 584 str. 1 d. 4 p.). Vadovaujantis CPK 646 straipsnio 1 dalimi, vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą, šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti (CPK 646 str. 3 d.). Pagal šią teisės normą pagrindas išduoti vykdomąjį raštą yra siejamas šiomis aplinkybėmis: pirma, teismas turi nustatyti, jog sąlyga, dėl kurios nevykdymo ir vykdomojo rašto išdavimo į teismą kreipėsi ieškovas, yra numatyta taikos sutartyje; antra, teismas pagal pateiktus įrodymus privalo įvertinti, ar sąlyga, numatyta taikos sutartyje, yra įvykdyta, ar ne.
  4. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu šalių sudarytos taikos sutarties aiškinimu, pagal kurį, kaip nustatė Mažeikių rajono apylinkės teismas, pareiškėja neįgijo teisės reikalauti iš skolininkės likusios nesumokėtos skolos ir 5 proc. metinių palūkanų nuo 8637,89 Eur už laikotarpį nuo 2015-11-15 iki taikos sutarties visiško įvykdymo.
  5. Kasacinio teismo sutarčių aiškinimo ir jų nuostatų taikymo praktika yra gausi ir pakankamai išplėtota. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes. Pagal CK 6.193 straipsnio 5 dalį aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo, sutarties vykdymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200-219/2015; kt.). Teismui taikant įstatyme išdėstytus ir teismų praktikoje pripažintus sutarčių aiškinimo būdus, turi būti kiek įmanoma tiksliau išaiškinta išreikšta šalių valia joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2010).
  6. Tikrieji sutarties šalių ketinimai turi būti bendri abiem šalims ir jeigu šalių pozicijos skiriasi dėl sutarties teksto ar atskirų jos nuostatų prasmės, turi būti vadovaujamasi ta sutarties prasme, kurią sutarčiai būtų teikę analogiškoje situacijoje protingi asmenys. Nustatant tikruosius šalių ketinimus, kai šalių pozicijos skiriasi, būtina atsižvelgti ne tik į tam tikrų sąvokų įprastinę sampratą, bet kartu įvertinti sutarties tikslus bei pobūdį.
  7. Šalių sudarytos taikos sutarties 2 punkte buvo numatyta, kad, pradedant 2015 m. lapkričio mėnesiu ir baigiant 2016 m. vasario mėnesiu, klientas privalo sumokėti bendrovei 1113,06 eurų einamąjį įsiskolinimą ir mokėti įmokas toliau pagal sutarties grafiką. Sutarties 3 punkte šalys sutarė, kad I. P. 2015-11-15 sumokės 77 Eur įmoką, 2015-12-15 – 330,00 Eur; 2016-01-15 – 330,00 Eur ir 2016-02-15 – 376,06 Eur įmoką, iš minėtos sumos 47,95 Eur yra delspinigiai. Sutarties 3 punkte šalys taip pat susitarė, kad bendrovė įsipareigoja nurašyti 47,95 Eur delspinigių, kurie susikaups klientui įmokas mokant dalimis, jeigu klientas dengs savo įsipareigojimus laiku, kiekvieno mėnesio 15 dieną, minėtu grafiku. Sutarties 7 punkte šalys susitarė, kad, jeigu klientas ilgiau nei 10 kalendorinių dienų pažeidžia bet kurį taikos sutarties 3 punkte numatytą mokėjimo terminą, bendrovė turi teisę iš kliento reikalauti sumokėti visą nesumokėtos skolos dalį (nesumokėtos įmokos bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 8637,89 Eur per laikotarpį nuo 2015-11-15 iki taikos sutarties visiško įvykdymo), neatsižvelgiant į skolos išdėstymą dalimis.
  8. Iš byloje esančio sutarties Nr. ( - ) balanso matyti, kad skolininkė I. P. savo įsipareigojimą pagal šalių sudarytos taikos sutarties 2 punktą vykdė tinkamai, tai patvirtina ir pati pareiškėja. Tačiau pareiškėja teigia, kad skolininkei tinkamai įvykdžius taikos sutarties 2 punktą, pareiškėja ėmė netinkamai vykdyti savo finansinius įsipareigojimus pagal nepadengtus finansavimo sandorius Nr. 3, Nr. 4 ir Nr. 5, o nuo 2017-05-10 bendrovė apskritai negavo nė vienos įmokos, todėl, pareiškėjos teigimu, ji įgijo teisę prašyti skolininkės sumokėti visą nesumokėtos skolos dalį – nesumokėtas įmokas bei 5 proc. metines palūkanas nuo 8637,89 Eur per laikotarpį nuo 2015-11-15 iki taikos sutarties visiško įvykdymo ir kreipėsi į teismą prašydama išduoti vykdomąjį raštą. Su tokiais pareiškėjos argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
  9. 2015-10-19 šalių sudarytoje taikos sutarties 2 punkte aiškiai nurodyta, kad klientas (I. P.) įsipareigoja bendrovei sumokėti 1113,06 eurų einamąjį įsiskolinimą. Minėto įsiskolinimo mokėjimo grafikas buvo aiškiai išdėstytas sutarties 3 punkte. Taikos sutarties 7 punkte buvo numatyta, kad klientui ilgiau nei 10 kalendorinių dienų praleidžiant bet kurį sutarties 3 punkte numatytą mokėjimo terminą, bendrovė turi teisę iš kliento reikalauti sumokėti visą nesumokėtos skolos dalį (nesumokėtos įmokos, bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 8637,89 eurų per laikotarpį nuo 2015-11-15 iki taikos sutarties visiško įvykdymo), neatsižvelgiant į skolos išdėstymą dalimis. Taigi šalys sudaryta taikos sutartimi iš esmės sutarė, kad skolininkė turės galimybę einamąjį įsiskolinimą pagal finansavimo sandorius Nr. 3, Nr. 4 ir Nr. 5 padengti per 4 mėnesius. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pareiškėjos argumentu, jog tolimesnis įmokų mokėjimo grafikas, kaip perteklinis, nebuvo pridėtas prie taikos sutarties dėl to, kad Vartojimo kredito sutarties sandoriai buvo pridėti prie taikos sutarties, vartojimo kredito sutartyje nurodyta kredito mokėjimo tvarka ir įmokų mokėjimo grafikas, o vartojimo kredito sutartis yra taikos sutarties sudedamoji dalis. Teismo vertinimu šalių sudarytos taikos sutarties punktai, numatantys pradelsto einamojo įsipareigojimo padengimą yra aiškūs ir nedviprasmiški ir šioje sutartyje šalys nesitarė dėl likusių sumų mokėjimo grafiko. Šalių sudarytose vartojimo kredito sutartyse Nr. 3, Nr. 4 ir Nr. 5 ir mokėjimo grafikuose nurodyti suinteresuoto asmens mokėjimo terminai. Šalių sudaryta taikos sutartis, kaip buvo nurodyta jos 2 punkte, buvo sudaryta dėl suinteresuoto asmens einamojo 1113,06 Eur įsiskolinimo nuo bendros bendrovei grąžintinos sumos pagal vartojimo kredito sutartis Nr. 3, Nr. 4 ir Nr. 5.
  10. Bylos duomenimis nustatyta, kad skolininkė šalių sudarytą taikos sutartį įvykdė tinkamai ir padengė pradelstą 1113,06 Eur įsiskolinimą, o pareiškėjos reikalavimas išduoti vykdomąjį dokumentą dėl likusios nesumokėtos skolos sumos bei 5 proc. metinių palūkanų nuo 8637,89 Eur už laikotarpį nuo 2015-11-15 iki taikos sutarties visiško įvykdymo yra nesusijęs su įvykdyta taikos sutartimi. Šalys taikos sutartyje nesitarė dėl tolimesnių mokėjimų vykdymo, o skolininkei prievolė mokėti likusias įmokas kyla pagal finansavimo sandorius Nr. 3, Nr. 4 ir Nr. 5. Todėl pareiškėja, siekdama išreikalauti skolininkės nemokamas sumas pagal minėtus finansavimo sandorius turi kreiptis į teismą su atskiru reikalavimu, o pareiškėjos prašymas išduoti vykdomąjį raštą dėl likusios nesumokėtos skolos bei palūkanų laikytinas nepagrįstu.
  11. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės ir materialinės teisės normas, pagrįstai atsisakė išduoti vykdomąjį raštą pagal šalių sudarytą taikos sutartį, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

12Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

13Palikti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartį nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai