Byla e2-191-1012/2017

Dėl skolos ir palūkanų priteisimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Jakutytė-Sungailienė,

2sekretoriaujant Romai Railianienei, Ilonai Zajančkauskaitei,

3dalyvaujant vertėjai Svetlanai Miniakovai,

4dalyvaujant ieškovo atstovams V. J., advokato padėjėjui Matui Balėnui, atsakovams A. F., M. F., atsakovų atstovui advokato padėjėjui Ignotui Ungailai,

5viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „VITROLAB“ patikslintą ieškinį atsakovams A. F. ir M. F. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

6Teismas

Nustatė

7ieškovas patikslintu ieškiniu prašo priteisti solidariai iš atsakovų A. F. ir M. F. 12 000, 00 Eur sumą, kuria atsakovai nepagrįstai praturtėjo ieškovo sąskaita, 425, 31 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2015 m. birželio 5 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi (su atpirkimo teise) (toliau – ginčo sutartis) atsakovai A. F. ir M. F. pardavė, o ieškovas UAB „VITROLAB“ nusipirko butą, esantį adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ) (toliau – ginčo butas). Nurodo, kad ieškovas su atsakovais tinkamai atsiskaitė, o vadovaujantis Sutarties 5.2 punktu, ieškovui nuosavybės teisė į butą perėjo, kai 2015 m. birželio 8 d. pasirašė Priėmimo-perdavimo aktą. 2015 m. liepos 15 d. ieškovo nuosavybės teisė į butą įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Ieškovas pažymi, kad faktiškai tik 2016 m. rugsėjo 30 d. atsakovai perdavė, o ieškovas priėmė raktus nuo buto, t. y. būtent nuo šio momento atsakovai nustojo nepagrįstai naudotis butu. Ieškovo turimais duomenimis, bute be atsakovų gyveno ir Rusijos Federacijos pilietė I. K. Ieškovas nurodo, paprašius atsakovų atlyginti už buto komunalinius patarnavimus, kuriuos visus metus mokėjo ieškovas, 2016 m. birželio 3 d. atsakovas A. F. ieškovui perdavė 3 221, 82 Eur. Pažymi, kad atsakovai 2016 m. spalio 18 d. ieškovui perdavė dar 488, 50 Eur už buto komunalinius patarnavimus laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. Ieškovo nuomone, aplinkybė, kad atsakovai sutiko kompensuoti ieškovo patirtas išlaidas už komunalinius patarnavimus už visą laikotarpį nuo 2015 m. birželio 5 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. tik patvirtina faktą, kad atsakovai aptariamu laikotarpiu bute iš tiesų gyveno bei juo naudojosi.

8Ieškovas remiasi skirtingais teisiniais reikalavimo pagrindais (nepagrįstu praturtėjimu ir deliktu), prašo teismą tenkinti ieškinį kuriuo nors iš dviejų pagrindų. Ieškovo vertinimu, jo kaip teisėto buto savininko teisės buvo pažeistos, kol atsakovai naudojosi butu, už tai nieko nemokėdami, tokiais savo veiksmais atsakovai nepagrįstai praturėjo ieškovo sąskaita, dėl ko jie turi pareigą atlyginti ieškovui patirtus nuostolius. Ieškovas, nustatydamas kokia apimtimi atsakovai nepagrįstai praturtėjo ieškovo sąskaita, vadovaujasi nekilnojamojo turto vertintojo pateikta informacine pažyma apie turto nuomos kainą, kurioje nurodoma, kad buto nuomos kaina rinkoje laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 5 d. iki 2016 m. rugpjūčio 8 d. buvo 750, 00 Eur už mėnesį. Ieškovas už laikotarpį nuo 2015 m. birželio iki 2016 m. rugsėjo paskaičiavo, kad atsakovai jam turėjo sumokėti 12 000, 00 Eur nuomos mokestį, būtent tokia suma, ieškovo vertinimu, atsakovai nepagrįstai praturtėjo. Ieškovas taip pat paskaičiavo ir prašo priteisti 425, 31 Eur palūkanų (5 proc. dydžio) nuo laiku nesumokėto nuomos mokesčio. Ieškovo vertinimu, atsakovų atžvilgiu gali būti taikoma ir deliktinė atsakomybė, kadangi dėl atsakovų veiksmų, t. y. dėl neišsikraustymo iš buto, kai buvo paraginti, gyvenimo bute nemokamai, ieškovas patyrė bent 12 000, 00 Eur nuostolių, nes negalėjo rinkos sąlygomis išnuomoti buto potencialiems nuomininkams ir taip negavo pajamų iš buto.

9Atsakovai pateikė atsiliepimą, nurodydami, kad yra gerbiamo amžiaus, silpnos sveikatos, neturėjo jokios galimybės susirasti kitą, tinkamą gyvenimui būstą, todėl naudojosi parduotu būstu. Atsakovų nuomone, ieškovo nustatyta 750, 00 Eur buto nuomos kaina yra neprotingai didelė. Atsakovai pažymi, kad panašaus buto nuomos vidutinės rinkos kainos yra nuo 300, 00 Eur už mėnesį, todėl ieškovas, padidindamas buto nuomos kainą, elgiasi nesąžiningai ir nori praturtėti atsakovų sąskaita. Atsakovai nurodo, kad jeigu asmuo gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. Taigi esminė pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą sąlyga yra prašomo išreikalauti turto įgijimo teisinio pagrindo nebuvimas, t. y. negalimumas pateisinti daikto ar pinigų gavimą nei įstatymu, nei sandoriu. Kadangi tarp šalių nebuvo sudarytas joks sandoris dėl naudojimosi butu, laikyti, kad tokiu būdu atsakovai praturtėjo, nėra jokio teisinio pagrindo. Nors tiek faktiniu, tiek teisiniu pagrindu ieškovas savo reikalavimą grindė turtinių prievolių atsiradimu dėl nepagrįsto praturtėjimo, tačiau sąlygų, dėl kurių šioje byloje galėtų būti taikomas nepagrįsto praturtėjimo ar be pagrindo įgyto turto institutas, nėra, todėl ieškinys atmestinas kaip neįrodytas.

10Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais. Pažymėjo, kad nors ieškovas neturi preliminarių sutarčių dėl nuomos, vertinat nekilnojamojo turto rinkos Vilniaus mieste specifiką, toks butas būtų išnuomotas praktiškai iškart, todėl šis argumentas nereikalauja papildomo įrodinėjimo.

11Teismo posėdžio metu atsakovų atstovas nurodė, kad atsakovams 2015 m. birželio mėnesį pardavus butą su atpirkimo teise, ieškovas savo konkliudentiniais veiksmais parodė, kad leidžia atsakovams neatlygintinai gyventi bute, t. y. nuo 2015 m. birželio iki 2016 m. rugsėjo atsakovai patys savarankiškai apmokėdavo už komunalines paslaugas, skaitiklių duomenis persiųsdavo ieškovo buhalterijai, minėtu laikotarpiu ieškovas jokia forma nereiškė reikalavimo sumokėti nuomos mokestį. Pažymi, kad ieškovo tikroji valia buvo leisti atsakovams neatlygintinai naudotis butu atpirkimo laikotarpiu, todėl prašė ieškinį atmesti kaip neįrodytą.

12Ieškinys atmestinas.

13Byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2015 m. birželio 5 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi (su atpirkimo teise) (1 t., e. b. l. 28-39) atsakovai A. F. ir M. F. pardavė, o ieškovas UAB „VITROLAB“ nusipirko butą, esantį adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ). Sutarties 5.4 punkte ginčo šalys susitarė, kad atsakovai turi teisę atpirkti ginčo butą iš ieškovo iki 2016 m. birželio 5 d. Sutarties 5.4.2.1. punkte nustatyta, kad atsakovai savo atpirkimo teise gali pasinaudoti prieš 60 dienų pranešant ieškovui apie šį ketinimą (viešai paskelbiant laikraštyje „Kauno diena“ ir pranešant VĮ Registrų centrui).

142015 m. birželio 8 d. Priėmimo-perdavimo aktu (1 t., e. b. l. 25) atsakovai perdavė ieškovui ginčo butą. 2015 m. birželio 25 d. pakvitavimu pas notarą (1 t., e. b. l. 22-24) atsakovai patvirtino, kad ieškovas yra atsiskaitęs pagal ginčo sutartį. Ieškovas savo nuosavybės teisę į ginčo butą 2015 m. liepos 15 d. įregistravo viešajame registre (1 t., e. b. l. 19-20).

152016 m. balandžio 25 d. raštu „Dėl išsikraustymo iš buto ( - )“ (1 t., e. b. l. 11-12) ieškovas pareikalavo atsakovų išsikraustyti iš ginčo buto. 2016 m. rugsėjo 30 d. patvirtinimu dėl raktų perdavimo-priėmimo (1 t., e. b. l. 67) ginčo šalys konstatavo, kad atsakovai atlaisvino ginčo butą ir perdavė raktus ieškovui, taip pat šalys susitarė taikiai išspręsti teisminius ginčus dėl ginčo sutarties vykdymo ir atsakovų iškeldinimo.

16Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad tarp ginčo šalių buvo kilę du teisminiai ginčai dėl ginčo sutarties: (i) Kauno apylinkės teisme atsakovai 2016 m. birželio 8 d. inicijavo civilinę bylą Nr. 2-16338-199/2016 (teisminio proceso Nr. 2-69-3-11723-2016-3), kurioje prašė įpareigoti UAB „VITROLAB“ įvykdyti 2015-06-05 notarinės nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties (su atpirkimo teise) punktą Nr. 5.4.1.; (ii) Vilniaus miesto apylinkės teisme 2016 m. birželio 16 d. ieškovas pareiškė ieškinį atsakovams dėl iškeldinimo iš ginčo buto (civilinė byla Nr. e2-28348-728/2016 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-21677-2016-1). Abi civilinės bylos buvo nutrauktos 2016 m. lapkričio mėn. proceso dalyviams atsisakius savo reikalavimų.

172016 m. birželio 3 d. ir 2016 m. spalio 18 d. patvirtinimais dėl grynųjų pinigų priėmimo (1 t., e. b. l. 13; 68) ieškovas patvirtino, kad gavo iš atsakovų 3 221,82 Eur ir 488,50 Eur grynaisiais už komunalinius mokesčius už ginčo butą. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovai už komunalinius mokesčius laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 8 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. yra atsiskaitę su ieškovu.

18Ieškovas teigia, kad nuo 2015 m. birželio 8 d. (kai ginčo butas buvo perduotas ieškovo nuosavybėn) iki 2016 m. rugsėjo 30 d. (kai atsakovai atlaisvino ginčo butą) atsakovai ginčo butu naudojosi neteisėtai, iš to gavo naudos, o ieškovas negavo nuomos kainos. Ieškovas remiasi skirtingais teisiniais reikalavimo pagrindais (nepagrįstu praturtėjimu ir deliktu), prašo teismą tenkinti ieškinį kuriuo nors iš dviejų pagrindų.

19Dėl atsakovų naudojimosi ginčo butu (ne)teisėtumo.

20Pirkimas–pardavimas su atpirkimo teise yra savarankiška pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią pardavėjas įsipareigoja parduoti daiktą pirkėjui kartu įgydamas teisę parduotą daiktą atpirkti, o pirkėjas įsipareigoja daiktą valdyti, naudoti ir juo disponuoti taip, kad pardavėjas galėtų įgyvendinti atpirkimo teisę. Atpirkimo teisę pardavėjas turi ne ilgiau kaip penkerius metus (CK 6.417 straipsnio 1, 3 dalys). Nagrinėjamoje byloje ginčo 2015 m. birželio 5 d. Pirkimo-pardavimo sutartis (su atpirkimo teise) (1 t., e. b. l. 28-39) atitinka CK 6.417 straipsnio nuostatas ir kvalifikuotina kaip pirkimas-pardavimas su atpirkimo teise.

21Pažymėtina, kad CK 6.417 – 6.418 straipsniai nereglamentuoja, kaip pirkėjas turėtų įgyvendinti savo įsipareigojimą daiktą valdyti, naudoti ir juo disponuoti taip, kad pardavėjas galėtų įgyvendinti atpirkimo teisę. Nagrinėjamu atveju atsakovai teigia, kad ginčo sutarties sudarymo metu žodžiu buvo susitarta, kad ieškovas leis atsakovams toliau gyventi ginčo bute tol, kol bus įgyvendinta atpirkimo teisė. 2017 m. birželio 19 d. teismo posėdyje ieškovo direktorius, teikdamas paaiškinimus (garso įrašas nuo 00:08:35 iki 00:10:09; 00:12:00 iki 00:18:00), nurodė, kad sudarius ginčo sutartį atsakovams buvo leista toliau gyventi ginčo bute už tam tikrą mokestį, t. y. buvo žodžiu susitarta ginčo butą nuomoti už 1000,00 Eur/mėn., tačiau nurodė, kad buvo susitarta per tarpininką, bet ne tiesiogiai su atsakovais. Atsakovai nurodė, kad niekuomet nesitarė dėl ginčo buto nuomos, nes siekė gauti kreditą iš ieškovo, jei būtų žinoję, kad reikės mokėti nuomos mokestį, atsakovai nebūtų sudarę ginčo sutarties.

22Rašytiniai įrodymai, esantys byloje, patvirtina, kad ieškovas pirmą kartą pareikalavo atsakovus atlaisvinti ginčo butą 2016 m. balandžio 25 d. raštu „Dėl išsikraustymo iš buto ( - )“ (1 t., e. b. l. 11-12), t. y. likus mažiau nei 60 dienų iki atpirkimo teisės įgyvendinimo pagal ginčo sutartį. Pažymėtina, kad šiame rašte ieškovas nereikalavo atsakovų mokėti neva sutartą 1000,00 Eur/mėn. nuomos mokestį, tik nurodė, kad neatlaisvinus ginčo buto, ieškovas imsis veiksmų iškeldinti atsakovus, prisiteisti žalą ir negautas pajamas.

23Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, teismas konstatuoja, kad atsakovai ginčo butu nuo 2015 m. birželio 8 d. (kai ginčo butas buvo perduotas ieškovo nuosavybėn) iki 2016 m. rugsėjo 30 d. (kai atsakovai atlaisvino ginčo butą) naudojosi su ieškovo žinia ir leidimu, t. y. teisėtai. Bylos medžiaga leidžia daryti išvadą, kad ieškovas leido atsakovams naudotis ginčo butu iki atpirkimo teisės įgyvendinimo, tokiu būdu ieškovas įgyvendino savo įsipareigojimą pagal ginčo sutartį ginčo butą valdyti, naudoti ir juo disponuoti taip, kad atsakovai galėtų įgyvendinti atpirkimo teisę (CK 6.417 straipsnio 1 dalis). Teismas konstatuoja, kad ieškovas neįrodė, jog susitarė su atsakovais dėl nuomos mokesčio mokėjimo už ginčo butą už laikotarpį nuo 2015 m. birželio 8 d. (kai ginčo butas buvo perduotas ieškovo nuosavybėn) iki 2016 m. rugsėjo 30 d. (kai atsakovai atlaisvino ginčo butą) (CPK 178 straipsnis). Šios nurodytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad atsakovams teisėtai naudojantis ginčo butu už ginčo laikotarpį, deliktinė atsakovų atsakomybė negali kilti, nes atsakovai neatliko jokių neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), todėl šiuo pagrindu ieškovo reikalavimai yra nepagrįsti ir atmestini.

24Dėl nepagrįsto praturtėjimo

25Ieškovas savo ieškinio reikalavimus taip pat grindžia nepagrįsto praturtėjimo teisiniu institutu.

26Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo (actio de in rem verso), turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos. Pirma, turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų. Antra, turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita). Nepagrįsto praturtėjimo priteisimas negalimas, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių. Trečia, turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo. Ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.). Penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį. Šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; 2015 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-690/2015). Toks ieškinio dėl nepagrįsto praturtėjimo tenkinimo prielaidų (sąlygų) traktavimas atitinka tarptautinių teismų praktiką šiuo klausimu (žr., pvz., Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimą Masdar (UK) Ltd prieš Europos Bendrijų Komisiją, byla C-47/07 P, 44–46, 49 punktai, Rink. P. I-9761; Teisingumo Teismo (penktoji kolegija) 2010 m. sausio 21 d. sprendimas Kornelis van Dijk prieš Gemeente Kampen, byla C-470/08, Rink. P. I-0000).

27Ieškovas ieškiniu neįrodė pirmosios nepagrįsto praturtėjimo prielaidos, t. y. turi būti nustatyta, kad atsakovai yra praturtėję ieškovo sąskaita, tačiau nagrinėjamoje byloje ieškovas neįrodė, kad atsakovai būtų ginčo butą nuomoję kitiems asmenims. Dar viena nepagrįsto praturtėjimo sąlyga yra tai, kad atsakovų praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.). Šiuo atveju, teismui konstatavus, kad atsakovai naudojosi ginčo buto teisėtai – žodinio susitarimo įgyvendinant pirkimo-pardavimo sutartį su atpirkimo teise pagrindu, ieškovas neįrodė šios nepagrįsto praturtėjimo taikymo sąlygos.

28Siekdamas įrodyti atsakovo praturtėjimą atitinkantį ieškovo turto sumažėjimą, ieškovas teikė įrodymus apie, ieškovo teigimu, jo negautas pajamas už nuomą (2 t., e. b. l. 108-141). Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Š. v. A. N., A. N. , bylos Nr. 3K-P-382/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. R. K., byla Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Jurgelionio firma „Tastos statyba“ v. Kauno miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-62/2008; 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Neiseris“ v. UAB „Ozo turtas“ Nr. 3K-3-391/2013).

29Nagrinėjamu atveju ieškovo direktorius patvirtino, kad ieškovo pagrindinė veikla nėra patalpų nuoma, ir nors ieškovo bendrovė nuomoja patalpas, jos yra komercinės paskirties, jokių gyvenamosios paskirties patalpų ieškovas nenuomoja ir iš tokios veiklos pajamų negauna; ginčo butas po jo perdavimo ieškovui buvo parduotas, o ne išnuomotas. Šias aplinkybes patvirtina ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai (2 t., e. b. l. 108-141). Tai leidžia teismui daryti išvadą, kad ieškovas neįrodė, kad sudarydamas ginčo sutartį ieškovas numatė iš anksto gauti nuomos pajamas ir pagrįstai tikėjosi gauti šias pajamas, tačiau negavo dėl neteisėtų atsakovų veiksmų, todėl šiuo pagrindu ieškovo reikalavimai taip pat yra nepagrįsti ir atmestini.

30Dėl bylinėjimosi išlaidų

31CPK 98 straipsnyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

32Teismui atmetus ieškovo ieškinį, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų nepriteistinos. Atsakovai nepateikė teismui įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl šis prašymas netenkintinas.

33Nagrinėjamoje byloje pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma yra 10,88 Eur. Vadovaujantis CPK 92 straipsnio ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. 1R-234/1K-326 patvirtinto Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu civilinėje byloje, dydžius ir apmokėjimo tvarkos aprašo nuostatomis, ši suma (10,88 Eur) priteistina iš ieškovo į valstybės biudžetą. Nurodyta suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, j. a. k. 188659752, įmokos kodas 5660.

34Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais,

Nutarė

35Ieškovo UAB „VITROLAB“ ieškinį atmesti.

36Priteisti iš ieškovo UAB „VITROLAB“, j. a. k. 235279070, į valstybės biudžetą 10,88 Eur (dešimt eurų ir 88 ct.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Nurodyta suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, j. a. k. 188659752, įmokos kodas 5660. Sumokėjus nurodytą sumą, tai patvirtinantys įrodymai pateikti pirmosios instancijos teismui.

37Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.