Byla 2A-11-524/2009

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Erika Misiūnienė, kolegijos teisėjai Danguolė Martinavičienė, Audrius Saulėnas sekretoriaujant Jolantai Dryžienei, Monikai Pociūtei, viešame teismo posėdyje dalyvaujant ieškovės atstovams Tomui Kazlauskui, adv. Snieguolei Šermukšnei, atsakovės atstovams Rimai Stankevič, adv. Antanui Lekstučiui, žodinio proceso tvarka apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Minestas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Minestas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Rialsta“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Rialsta“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Minestas“ dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

2ieškovė UAB „Minestas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 66804,32 Lt skolos už atliktus statybos darbus, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakove sudarė rangos sutartį, pagal kurią įsipareigojo įrengti sporto klubą, ( - ). Teigia, jog atsakovė priėmė iš ieškovės statybos darbus pagal keturis atliktų darbų aktus, vėliau pradėjo reikšti rangovui pretenzijas dėl darbų kokybės ir atsisakė priimti bei sumokėti už statybos darbus pagal kitus keturis atliktų darbų aktus.

3Atsakovė UAB „Rialsta“ pateikė priešieškinį, kuriuo prašo priteisti iš ieškovės 72257 Lt žalos atlyginimo, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė nevykdė įsipareigojimų pagal rangos sutartį, praleido darbų atlikimo terminą, daugelį darbų atliko nekokybiškai, šių darbų ištaisymui būtinos didelės išlaidos, todėl ieškovė privalo atlyginti patirtą 72257 Lt žalą.

4Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008 m. balandžio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino iš dalies. Priteisė atsakovei iš ieškovės UAB „Minestas“ 60 000 Lt žalos atlyginimo, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 10 000 Lt bylinėjimosi išlaidų, kitą priešieškinio dalį atmetė. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad atsakovė įrodė defektų atsiradimo faktą ir jų pašalinimo darbų vertę, ieškovė neginčijo defektų atsiradimo fakto, todėl privalo atsakyti už statinio defektus pagal rangos sutartį ir įstatymą. Pažymėjo, kad statybos defektus atsakovė įrodė atestuoto statinių eksperto atlikta statinio vidaus apdailos daline technine ekspertize, kurioje nurodytų statybos defektų priežasčių ieškovė nepaneigė. Nurodė, kad tenkinti ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės pinigus už atliktus darbus nėra pagrindo, nes darbai atlikti nekokybiškai ir trūkumams ištaisyti jie turi būti atlikti iš naujo. Sumažino ieškovės atsakomybę, nes nustatė, jog atsakovė turėdama teisę kontroliuoti ir prižiūrėti atliekamus statybos darbus, neatlikusi to, iš dalies neužkirto kelio statybos defektų atsiradimui.

5Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovės 49 746,71 Lt skolos už atliktus statybos darbus, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas, priešieškinį atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas bei pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, todėl priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą. Apeliantė pažymi, kad teismas rėmėsi atsakovės pateikta dalinės techninės ekspertizės išvada, kuri atlikta nesilaikant procesinių reikalavimų bei statybos ekspertizės tvarkos. Nurodo, kad teismas nevertino ieškovės pateikto pripažinimo tinkamu naudoti akto, kuris CPK 197 str. 2 d. prasme turi didesnę įrodomąją dalį, bei fakto, jog atsakovė yra tik ginčo statinio patalpų nuomininkė ir negali reikšti pretenzijų dėl sienų metalinio karkaso ir sienų apdailos gipso kartono plokštėmis įrengimo. Teigia, jog teismas padarė klaidingą išvadą apie statinio techninę priežiūrą, nes vadovaujantis LR statybos įstatymo 12 str. 1 d. 5 p. šios funkcijos atlikimas yra ne rangovo, statytojo (atsakovo) pareiga.

6Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Rialsta“ prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovas, ginčydamas ekspertizės aktą, nepateikia jokių įrodymų, jog jis atliktas netinkamai. Teigia, kad ekspertizę atliko atestuotas statinių ekspertas, jo kompetencija patvirtinta šią teisę turinčios institucijos, o teismas savo iniciatyva nėra įpareigotas skirti ekspertizę.

7Apeliacinis skundas atmestinas.

8Šioje byloje ieškovas iškėlė ginčą dėl apmokėjimo už rangos sutartyje numatytus ir atliktus darbus, o atsakovė, nesutikdama sumokėti už šiuos darbus, iškėlė ginčą dėl jų kokybės.

9Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-03-17 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2009, yra išaiškinęs rangovo atsakomybės apimtį, kylančią vykdant rangos sutartį, bei įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šios kategorijos bylose. Pagal CK 6.256 straipsnio 4 dalį tais atvejais, kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita. Taigi tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės, nes rangovas, specializuodamasis statybos darbų srityje, jau sutarties sudarymo etape turi realiai įvertinti savo pajėgumus, konkretaus objekto specifiką ir kitus galimus veiksnius, kad nesuklaidintų užsakovo. Jeigu sutarties vykdymo metu iškyla kliūčių, trukdančių tinkamai ir laiku įvykdyti sutartį, rangovas privalo imtis visų nuo jo priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti ir taip įgyvendinti CK 6.691 straipsnyje įtvirtintą imperatyviąją įstatymų numatytą statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo sutarties vykdymo metu pareigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Polikopija“ v. J. B. reklamos paslaugų įmonė „Era“, bylos Nr. 3K-3-530/2007; 2008 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. A. S., bylos Nr. 3K-3-396/2008, ir kt.). Tačiau ši griežta, t. y. be kaltės, atsakomybė taikytina atsižvelgiant į CK 6.667 straipsnio 3 dalies nuostatas. CK 6.697 straipsnio 1 dalyje numatyta įstatymų nustatyta rangovo darbų kokybės garantija, o 3 dalyje nustatyta, kad rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, ir rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti, kad defektai atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų. Taigi defektų faktą privalo įrodyti užsakovas, bet jų susidarymo priežastis, šalinančias rangovo atsakomybę, privalo įrodyti rangovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Panevėžio statybos trestas“v.UAB AK „ Aviabaltika“, bylos Nr. 3K-3-652/2004, Teismų praktika 23,p. 95-102; 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. UAB „ Mindija“, bylos Nr. 3K-3-371/2005). Tačiau net ir tuo atveju, kai nenustatoma rangovo atsakomybę šalinančių priežasčių, ši sutarties šalis turės atsakyti už sutarties nevykdymą be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis) tik nustačius sutartinei civilinei atsakomybei atsirasti kitas būtinas sąlygas: neteisėtus veiksmus, t. y. sutarties įsipareigojimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą, nuostolius ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, atsiradusių dėl šių veiksmų (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Todėl įvertinus paminėtas nuostatas bei bylos medžiagą darytina išvada, kad ieškovė neįrodė, jog ji darbus, už kuriuos prašo priteisti apeliaciniame skunde nurodytą sumą-49 746,71 Lt, atliko tinkamai ar pašalino ekspertizės akte (b.l.148) nurodytus darbų trūkumus per garantinį laiką, numatytą sutarties 7 p. ir LR statybos įstatyme.

10CK 6.681 straipsnio 1 dalyje statybos rangos sutartis apibrėžta kaip sutartis, kuria rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal atsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Šias įstatymų nuostatas yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007-12-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2007 taip pat pažymėdamas, jog vienos iš esminių rangos sutarties sąlygų yra šalių susitarimas dėl darbų atlikimo terminų bei darbų perdavimas ir priėmimas. Todėl šalių sudarytos rangos sutarties ( b.l.6-7) nuostatos dėl perdavimo ir priėmimo bei apmokėjimo už atliktus darbus sulaikymo aiškintinos pagal CK 6.193 str. ir teismų praktikoje suformuluotas sutarčių aiškinimo taisykles: sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu . Be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, jų elgesį po jos sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes.

11Visų pirma ieškovė ieškiniu reikalauja sumokėti už darbus, nurodytus atliktų darbų aktuose Nr. 5,6, 7, 8 (b.l.13-16). Šie aktai yra atsakovės, t.y. užsakovo, nepasirašyti ir ieškovė neįrodė, kad atsakovė juos vengė pasirašyti ar nepasirašė nepagrįstai. Atsakovės pozicija dėl prašomų apmokėti darbų kokybės yra nuosekli, nes atsakovė nuo šių aktų pateikimo jai pasirašyti dienos kėlė pretenzijas dėl darbų kokybės ir tai įrodo raštai (b.l. 18, 20) bei 2007-07-24 buvo sudarytas preliminarus defektacijos aktas (b.l.21), tačiau iš šalių paaiškinimo nustatyta, kad ieškovė, būdama pagal paminėtas teismų praktikoje suformuluotas nuostatas, atsakinga už atliktų darbų kokybę, iki šiol nesprendė darbų trūkumų pašalinimo klausimo. Tai, kad darbų aktuose atlikti darbai yra nekokybiški, įrodo ieškovo prašymu skirta teismo ekspertizė (b.l.148), kurios išvados įrodo, kad praktiškai visi darbai, nurodyti 5-8 aktuose, už kuriuos ieškovė reikalauja sumokėti, yra atlikti nekokybiškai, nes 9 ekspertizės išvada konstatavo, kad ieškovas nesilaikė statybos technologijos reikalavimų ir darbus atliko nekruopščiai. Be to, ekspertas 4 išvadoje pažymėjo, kad galėjimas naudoti patalpas pagal paskirtį nereiškia, kad visi statybos darbai yra atlikti kokybiškai. Šiuo atveju yra įrodyta, kad ieškovas netinkamai vykdė sutartį ir jos neteisėti veiksmai buvo susiję priežastiniu ryšiu su atsakovei padaryta žala. Šioje byloje įvertintina tai, kad ieškovė nuo atliktų darbų aktų sudarymo datos - 2007m. liepos mėnesio – nesprendė savo darbo trūkumų ištaisymo, todėl kvalifikuojant šalių teisinius santykius darytina išvada, kad ieškovė neturi teisės reikalauti atlyginimo už nekokybiškai atliktą darbą iki kol ištaisys trūkumus. Todėl įrodytos visos paminėtos civilinės sutartinės atsakomybės sąlygos, būtinos atsakovės priešieškiniui patenkinti. Padarytos atsakovei žalos dydis įrodytas ekspertizės akto 11 išvada, įrodančia, jog reikia atlikti apdailos darbus iš naujo ir jų kaina be medžiagų (tapetų, plytelių ir kt.) yra 39213,04 Lt. Atsakovo pateikta pažyma(b.l. 163) įrodo, kad medžiagų- tapetų, grindų plytelių ir sieninių plytelių kaina atsakovui yra 24 552, 10 Lt. Todėl pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 60 000 Lt žalos atlyginimo, neviršijo realiosios žalos visiško atlyginimo principo, nes paminėtos sumos viršija 60 000 Lt sumą, tačiau nesant atsakovo apeliaciniam skundui nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, šios sumos keisti nėra pagrindo. Tai, kad atsakovė nepraturtėjo ieškovės sąskaita, įrodo atsakovės lokalinė sąmata (b.l.164), įrodanti, jog jos planuota visų nekokybiškų darbų ištaisymo sąmata yra 91020, 72 Lt.

12Paminėtais motyvais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas, todėl nustačius, kad ieškovė rangos būdu padarė nekokybiškus darbus, per garantinį terminą trūkumų nepašalino ir neketina pašalinti, todėl neturi teisės reikalauti sumokėti už šiuos darbus ir privalo atlyginti atsakovei padarytą žalą dėl netinkamo sutarties vykdymo, skundžiamo teismo sprendimo naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo(CPK 326 str. 1d.1p.).

13Iš ieškovės atsakovei priteistini 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1d., 98 str.).

14Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325-330 straipsniais, teismas

Nutarė

15Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti UAB,,Rialsta‘‘ iš UAB,,Minestas‘‘ 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai