Byla 2A-38-527/2009

2Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Rūtos Palubinskaitės ir Arvydo Žibo, sekretoriaujant Elenai Skruodenienei, dalyvaujant ieškovams G. B., A. B., A. B., jų atstovui advokatui J. V. Meilučiui, atsakovo Kauno apskrities viršininko administracijos (toliau – KAVA) atstovei Jolantai Garmuvienei, atsakovo Kauno rajono savivaldybės atstovui V. M., atsakovui K. S. ir jo atstovei advokatei Virginijai Limantienei, atsakovo R. V. atstovui advokatui Gintarui Dabkevičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų G. B., A. B. ir A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-0091-358/2008 pagal ieškovų G. B., A. B. ir A. B. ieškinį atsakovams KAVA, Kauno rajono savivaldybei, Lietuvos Žemės Ūkio ministerijai (toliau – ŽŪM), K. S., R. V. ir A. M. dėl sprendimų, potvarkių, įsakymų pripažinimo dalinai negaliojančiais, pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, įpareigojimo atkurti nuosavybės teises (tretieji asmenys: Kauno miesto 1-ojo notarų biuro notarė Genovaitė Pakerytė, VĮ Registrų centro Kauno filialas),

Nustatė

4ieškovai 2004-09-24 ieškiniu, patikslintu 2004-11-05 ieškiniu (1 t., b. l. 16-20), prašė:

51) įpareigoti KAVA artimiausiu laiku pateikti Kauno r. apylinkės teismui suformuotą senosiose ribose tikslų S. B. ( - ) - 11,94 ha žemės sklypo planą ir Nemuno lankose - 1,11 ha žemės planą su gretimybėmis ir visais paskaičiavimais, nurodant, kuris dabartinis žemės naudotojas ir kokį S. B. žemės sklypo plotą yra užėmęs;

62) įpareigoti KAVA atkurti ieškovams nuosavybės teises į 13,05 ha žemės, iš jų: - 11,94 ha žemės vientisame sklype senosiomis ribomis (pagrindas ( - ) žemėtvarkininkės ( - ) 1998-09-12 žemės plano brėžinys) (t. 1, b. l. 47); - 1,11 ha žemės Nemuno lankose;

73) iš dalies panaikinti KAVA 2000-06-21 įsakymu sudarytos komisijos 2000-06-30 protokolą Nr. 1, kuriuo K. S. suteikta asmeninio ūkio žemės 2,15 ha ( - ), iš kurių 0,40 ha priklausė nuosavybės teisėmis S. B.;

84) iš dalies panaikinti KAVA 2000-08-04 įsakymą Nr. 02-05-6037, kuriuo patvirtintas piliečių, naudojančių asmeninio ūkio žemę ( - ) kadastro vietovėje sąrašas, pagal kurį žemė suteikta K. S., iš kurių 0,40 ha priklausė nuosavybės teisėmis S. B.;

95) iš dalies panaikinti asmeninio ūkio žemės sklypų ribų paženklinimo parodymo aktą 2001-10-17, pagal kurį K. S. atmatuota 0,40 ha asmeninio ūkio žemės;

106) iš dalies panaikinti KAVA 2003-03-18 sprendimą Nr. ( - ), kuriuo K. S. atkurtos ekvivalentine natūra nuosavybės teisės į 0,40 ha žemės ( - );

117) iš dalies panaikinti ( - ) Agrarinės reformos tarnybos (toliau – ART) 1992-01-21 posėdžio protokolą Nr. 1, kuriuo R. V. suteikiama 0,95 ha asmeninio ūkio žemės ( - ), kurios 0,95 ha žemės iki nacionalizacijos nuosavybės teise priklausė S. B.;

128) iš dalies panaikinti 1993-02-03 ŽŪM sprendimą Nr. ( - ), kuriuo R. V. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 10,41 ha žemės sklypą, ( - ), kurios 0,95 ha žemės iki nacionalizacijos nuosavybės teise priklausė S. B.;

139) iš dalies panaikinti 1997-07-23 R. V. pamatuoto žemės sklypo paženklinimo aktą (į 0,95 ha daliai, kuri iki nacionalizacijos nuosavybės teise priklausė S. B.;

1410) iš dalies panaikinti KAVA 1998-01-16 įsakymą Nr. ( - ), kuriuo pakeistas Kauno r. valdybos 1993-03-25 potvarkis Nr. 125 dėl žemės suteikimo asmeniniam ūkiui 0,95 ha žemės sklypo daliai, kuri iki nacionalizacijos nuosavybės teise priklausė S. B.;

1511) iš dalies panaikinti 1993-06-24 nekilnojamojo turto registro įrašą Nr. ( - ), kuriuo nepagrįstai R. V. vardu įregistruotas 0,95 ha žemės sklypas;

1612) iš dalies panaikinti Kauno r. savivaldybės valdybos ( - ) sprendimo Nr. 8 dalį, kuria iš Batniavos daržininkystės tarybinio ūkio (toliau Batniavos d. t. ū.) į žemės fondą valstiečių ūkiams steigti buvo sudarytas 43,93 ha fondas valstiečių ūkiams steigti, nes 5 lape Nr. 17 įvardintas A. M., kuriam suteiktos žemės dalis iki nacionalizacijos priklausė S. B.;

1713) iš dalies panaikinti 1990-06-29 Kauno r. valdybos valstybinį žemės nuosavybės aktą Nr. ( - ), kuriuo A. M. buvo suteikta 15,51 ha žemės, esančios ( - ), valstiečio ūkiui steigti, kadangi jam buvo suteikta S. B. sklypo dalis 2,50 ha;

1814) iš dalies panaikinti KAVA 1996-02-28 įsakymą Nr. ( - ), kuriuo leista A. M. išsipirkti 2,50 ha žemės sklypą ( - );

1915) iš dalies panaikinti 1996-03-28 notarės Genovaitės Pakerytės patvirtintą susitarimą, sudarytą tarp Kauno rajono valdybos ir A. M. (registra Nr. ( - ));

2016) iš dalies panaikinti valstybinės žemės pirkimo–pardavimo 1996-03-28 sutartį Nr. ( - ), kuria A. M. parduota valstiečių ūkiui suteikta žemė, esanti ( - ), iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis priklausiusi S. B.;

2117) iš dalies panaikinti KAVA 1996-02-28 įsakymą Nr. ( - ), kuriuo A. M. atkurta nuosavybės teisė ekvivalentine natūra į žemės sklypą ( - ), kuriuo neteisėtai buvo įtraukta 2,5 ha žemės, iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis priklausiusios S. B.;

2218) panaikinti 2,50 ha žemės sklypo ( - ) teisinę registraciją A. M. vardu;

2319) priteisti iš atsakovų bylos vedimo ir atstovavimo išlaidas.

24Ieškovai 2007-11-26 patikslintu ieškiniu (t. 4, b. l. 135-147) prašė:

251) įpareigoti KAVA artimiausiu laiku pateikti Kauno r. apylinkės teismui teisingus duomenis apie tai, kuris žemės naudotojas ir kokį žemės plotą yra užėmęs ir šiuo metu naudojasi ( - ) iš S. B. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis turėto žemės sklypo (pagal 1909 eksplikaciją);

262) įpareigoti KAVA atstatyti ieškovams nuosavybės teises į tėvo ir senelio S. B., Jono 13,05 ha žemės, iš jų: 1 ha ( - ) ir į vientisą sklypą senomis ribomis 12,05 ha viename sklype, esantį ( - );

273) iš dalies panaikinti Kauno r. savivaldybės valdybos 1990-05-04 sprendimo Nr. ( - ) dalį, kuria iš Batniavos d. t. ū. į žemės fondą valstiečių ūkiams steigti buvo skirta žemė atsakovui A. M.;

284) iš dalies (2,94 ha) panaikinti 1990-06-29 Kauno raj. valdybos valstybinį žemės nuosavybės aktą Nr. 50, kuriuo A. M. buvo suteikta 15,51 ha žemės, esančios ( - ), valstiečio ūkiui steigti, nes juo buvo pažeistos S. B. nuosavybės teisės;

295) iš dalies panaikinti Kauno r. valdybos 1993-02-04 potvarkio Nr. ( - ) punktą, kuriuo neteisėtai ir nepagrįstai leista A. M. pirkti 13,58 žemės sklypą, iš kurio apie 2,94 ha nuosavybės teisėmis priklausė S. B.;

306) iš dalies panaikinti KAVA 1996-02-28 įsakymo Nr. 05-711 dalį (t. 1, b. l. 79), kuriuo leista neteisėtai ir nepagrįstai išsipirkti 2,94 ha žemės sklypą ( - ), kuris iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis priklausė S. B.;

317) iš dalies panaikinti valstybinės žemės pirkimo–pardavimo 1996-03-28 sutartį Nr. ( - ), kuria A. M. parduota valstiečių ūkiui suteikta žemė, esanti Kauno r., ( - ), kuri iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis priklausė S. B.;

328) iš dalies panaikinti ( - ) ART 1992-01-21 posėdžio protokolą Nr. 1 ir kitų dokumentų dalis, kuriomis ( - ), R. V. žemė grąžinta natūra ir 1,45 ha dalimi sumažinti jam paskirtą (išpirktą) žemės sklypą (plotą), kuris įsiterpia į S. B. nuosavybės teisėmis iki žemės nacionalizacijos priklausiusį žemės sklypą;

339) iš dalies panaikinti 1993-02-03 ŽŪM sprendimą Nr. 11-293-12-633, kuriuo R. V. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 10,41 ha žemės sklypą, esantį ( - );

3410) iš dalies panaikinti Kauno r. valdybos 1993-03-25 potvarkio Nr. ( - ) 14 punktą, kuriuo R. V. suteikta naudotis 10,41 ha, žemės, esančios ( - ), iš kurios 1,45 ha priklausė nuosavybės teisėmis S. B.;

3511) iš dalies panaikinti 1997-07-23 R. V. pamatuoto žemės sklypo paženklinimo aktą (t. 1, b. l. 100) tai daliai, kuri priklausė nuosavybės teisėmis S. B.;

3612) iš dalies panaikinti KAVA 1998-01-16 įsakymą Nr. ( - ), kuriuo pakeistas Kauno r. valdybos 1993-03-25 potvarkis Nr. ( - ) dėl suteikimo žemės, priklausiusios nuosavybės teisėmis S. B. (1,45 ha);

3713) iš dalies panaikinti KAVA 2003-03-18 sprendimą Nr. ( - ), Kauno apskrities viršininko 2003-03-18 įsakymo Nr. ( - ) priedus 1, 6, kuriais K. S. atkurtos ekvivalentine natūra nuosavybės teisės asmeninio ūkio žemei ( - ), iš kurių 0,61 ha priklausė nuosavybės teisėmis S. B.;

3814) iš dalies panaikinti KAVA 2000-08-04 įsakymą Nr. ( - ), kuriuo patvirtintas piliečių, naudojančių asmeninio ūkio žemę ( - ) kadastro vietovėje, sąrašas pagal priedą, kuriuo asmeninio ūkio žemė 2,15 ha suteikta K. S., kurios 0,61 ha nuosavybės teisėmis valdė S. B.;

3915) iš dalies panaikinti asmeninio ūkio žemės sklypų ribų paženklinimo parodymo aktą 2001-10-17, pagal kurį K. S. atmatuota 0,61 ha S. B. nuosavybės teisėmis priklausiusios žemės;

4016) įpareigoti KAVA tinkamai įvykdyti 2007-04-06 Vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A4-358/2007, kurio KAVA per 1 mėn. tinkamai neįvykdė;

4117) priteisti iš atsakovų bylos vedimo ir atstovavimo išlaidas.

42Ieškovai nurodė, kad ieškovė G. B. ir S. B. (po jo mirties, 1993-04-06 jo teises perėmė jo įpėdiniai ieškovai A. B. ir A. B.) nuo 1991 m. yra išreiškę valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jų tėvo (senelio) S. B., mirusio ( - ), iki žemės nacionalizacijos 1940-07-22 ( - ) nuosavybės teisėmis valdytą 13,05 ha žemę, paveldėtą iš savo tėvo J. B., esančią ( - ), kurią dabar dalimis naudojasi atsakovai A. M., R. V., K. S. ir kiti. Ieškovai ieškinį grindžia Vidaus reikalų ministerijos (toliau – VRM) 1989-06-16 archyviniu pažymėjimu Nr. ( - ), kuriuo pažymima, kad S. B. su visa šeima nuo 1948-05-22 iki 1957-05-09 buvo ištremtas iš Lietuvos į Krasnojarsko kraštą, bei analogišku VRM 1999-09-23 pažymėjimu, kuriuo pažymima, kad buvo ištremta visa S. B. šeima, tame tarpe ir ieškovė bei jos brolis S. B.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1993-10-23 pažymėjimu Nr. ( - ), kuriuo pažymima, kad A. B. buvo neteisėtai represuotas ir nuteistas mirties bausme, kuri įvykdyta 1946-06-13 už rezistencinį pasipriešinimą. Žemė, kurią pretenduoja susigrąžinti ieškovai natūra, yra sunaikintos buvusios jų sodybos vietoje, o ieškovai ir jų broliai A. B. ir B. B. iki brolių žūties buvo vienos šeimos nariai, todėl, vadovaujantis LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymo) 4 str. 8 d., S. B. nuosavybės teisėmis turėta žemė turėjo ir turėtų būti paimama iš asmenų, kuriems ji buvo suteikta asmeniniam ūkiui ar pagal Valstiečių ūkio įstatymą, ir sugrąžinta ieškovams natūra. Ieškovė prašymą atkurti nuosavybės teises į tėvo žemę natūra buvusioje vietoje padavė 1991-10-28, ieškovų A. B. ir A. B. tėvas S. B. - 1991-12-27. Vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 str., jų prašymas atkurti nuosavybės teises į 13,05 ha žemės sklypą privalėjo būti išnagrinėtas ir sprendimas priimtas per 3 mėn. nuo dokumentų į nuosavybės teisę pateikimo dienos. Dalis žemės, į kurią ieškovai pretenduoja atkurti nuosavybės teises nuo 1991-10-28, ieškovams nepranešus buvo suteikta pašaliniams asmenims, t. y. atsakovams A. M., R. V. ir K. S..

431990-05-04 Kauno r. savivaldybės valdybos sprendimo Nr. ( - ) dalis dėl A. M. skirtos žemės ( - ) yra niekinė arba naikintina, nes A. M. sklypas ( - ) nebuvo įtrauktas į žemės fondą valstiečių ūkiams steigti. Tai patvirtina 1989-11-02 Kauno r. žemės skirstymo komisijos protokolas Nr. 4 ir 1989-11-15 Kauno r. žemės skirstymo komisijos protokolas Nr. 5. 1990-06-29 valstybinis Žemės nuosavybės aktas Nr. 50 iš dalies naikintinas, nes priimtas remiantis neteisėtu 1990-05-04 Kauno r. valdybos sprendimu Nr. 8, kuriuo A. M. „suteikiamas 15,51 ha žemės sklypas valstiečių ūkiui steigti“, o šiame nėra nurodyta nei steigiamo ūkio, nei kaimo, nei apylinkės, kur įsteigiamas A. M. valstiečių ūkis, o nurodoma tik sklypų numeriai (3-1 ir 3-2). 1993-02-04 Kauno r. valdybos potvarkis Nr. 41 iš dalies naikintinas, nes leista A. M. išsipirkti neteisėtai atmatuotą žemę valstiečio ūkiui steigti. 1993-02-25 pardavimo sutartis, pagal kurią Kauno r. valdyba pardavė A. M. neteisėtai atmatuotą žemės sklypą ( - ), yra neteisėta ir negaliojanti, nes 1996-02-28 KAVA įsakymu Nr. 05-711 „Dėl Kauno raj. valdybos 1993-02-04 potvarkio Nr. 41 dalinio pakeitimo“ ta pirkimo sutartis yra nutraukta. 1996-02-28 įsakymas neteisėtas, nes A. M. leista atstatyti nuosavybės teise ekvivalentine natūra į neteisėtai gautą valstiečio ūkio žemę. 1996-03-28 Valstybinės žemės pirkimo sutartis Nr. P52/96-2183, Nr. P52/96-2184, kuria nuosavybės teisėmis įgytas neteisėtai atmatuotas žemės sklypas, laikytinas imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančiais sandoriu, todėl yra niekinis ir negalioja.

44Iš dalies naikintinas Kauno r. ART 1992-01-21 posėdžio protokolas, nes KAVA, atstatydama atsakovui R. V. nuosavybės teises į jo senelės M. V. turėtą žemę ir leisdama steigti grąžintinose žemėse privatų ūkį, neturėjo teisės suteikti žemės, į kurią ieškovai siekė atstatyti nuosavybės teises. R. V. žemės reformos metu žinojo ar turėjo žinoti, kad jam dalis žemės Virbaliūnų kaime yra grąžintina ir nėra laisva. R. V. negalėjo būti atkurtos nuosavybės teisės į visą M. V. turėtą žemės sklypą natūra, o tik į tą, kuri buvo neužimta, o už užimtą pagal 1987-05-22 pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovas K. S. iš Batniavos daržininkystės t. ū. gyvenamąjį namą, R. V. KAVA turėjo siūlyti atstatyti nuosavybės teises ekvivalentine natūra kitoje vietoje arba atlyginti kompensacija, nes atsakovo K. S. namas pastatytas I. V. turėtoje žemėje.

45Visi administraciniai aktai, susiję su žemės paskyrimu K. S., naikintini, nes KAVA, žinodama, kad buvusio savininko S. B. šeimos nariai yra nukentėję nuo okupacinių režimų, kad S. B. vaikai siekė atstatyti nuosavybės teises į tėvo žemę, kad jie atstatę nuosavybės teises į žemę ketina steigti privatų ūkį, negalėjo K. S. atstatyti nuosavybės teisės į žemės dalį, kuri įsiterpusi į buvusio savininko S. B. žemę. K. S. nuosavybės teisė į jo turėtą žemę ( - ) galėjo būti atstatytos ( - ) tik laikantis eilės ir esant laisvos žemės fondui. Pats atsakovas K. S. žinojo ar turėjo žinoti, kad žemė ( - ) yra grąžintina ieškovams, todėl siekti atstatyti nuosavybės teises į šią žemę perkeliant žemes iš ( - ) negalėjo.

46Kauno rajono apylinkės teismas 2008-05-06 sprendimu (t. 5, b. l. 77-105) ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovų 545 Lt pašto išlaidų valstybei.

47Teismas nurodė, kad dalis grąžintinos žemės (3,85 ha) yra valstybės išperkama žemė, o 0,40 ha paskirta atsakovui K. S. asmeninio ūkio žemei, 2,50 ha atsakovo A. M. valstiečio ūkiui, 0,95 ha grąžinta atsakovui R. V.. Ieškovams ( - ) pamatuota natūra 7,20 ha žemės sklypas, ( - ) kadastro vietovėje žemės reformos žemėtvarkos projekte suformuoti sklypai, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius sklypus su 30 procentų padidinimu. Šiuo metu ieškovams atkurti nuosavybės teises yra paruošti visi dokumentai, tačiau ieškovai nepasirašo ant suformuotų žemės sklypo ribų ir nesutinka su tokiu nuosavybės teisės atkūrimu. Teismas nesutiko su ieškovų argumentais, kad šioje situacijoje pirmiausiai turi būti ginama jų teisė atkurti natūra nuosavybės teisę buvusio žemės sklypo ribose.

48Dėl K. S. suteiktos asmeninio ūkio žemės teisėtumo

49Teismas nustatė, kad K. S. priklausė asmenų grupei, turėjusiai teisę gauti atitinkamo dydžio asmeninio ūkio žemę. Iki 1994-07-01 buvo priimtas apylinkės tarybos sprendimas dėl žemės suteikimo asmeniniam ūkiui ir ne vėliau kaip iki 2004-12-31 priimtas apskrities viršininko sprendimas, patvirtinantis asmeninio ūkio žemės suteikimą ir asmens naudojamos asmeninio ūkio žemės plotą. Asmeninio ūkio žemė buvo naudojama ir yra naudojama šiam tikslui, atmatuota laisvoje valstybinio žemės fondo žemėje, kuri buvo numatyta naudoti gyventojų asmeniniam ūkiui pagal žemės reformos žemėtvarkos projektą 1991-06-18 įstatymo 12 str. 1 d. 3 p.

50Dėl A. M. žemės, suteiktos valstiečių ūkiui steigti

51Teismas, įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus (t. 1, b. l. 72-95), konstatavo, kad atsakovui A. M. žemė suteikta teisėtai ir pagrįstai. Teismo manymu, ieškovų argumentai, kad atsakovui buvo suteikta žemė ( - ), prieštarauja Kauno r. savivaldybės sprendimo Nr. 8 (t. l, b. l. 72) 1.2 punktui, kuriuo buvo nutarta paimti tris sklypus (1-2, 3-1, 3-2) iš Batniavos d. ū., ir sprendimo 3.17 p., kuriuo sklypai 3-1, 3-2 buvo skirti A. M..

52Dėl R. V. atkurtos nuosavybės teisės

53Teismas sutiko su atsakovo ŽŪM atsiliepime (t. l, b. 1. 212) išdėstytais argumentais. Teismas rėmėsi aplinkybe, kad ieškovai neginčija fakto, kad atsakovas neturėjo teisės atkurti nuosavybę į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Tai, kad dalis (0,95 ha) žemės jam pamatuota ginčo žemėje, atitiko Žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimo ir ekonominio pagrindo kaimo vietovėms metodikos, patvirtintos LRV 1991-10-12 nutarimu Nr. 423, 14 p., t. y. suteikė galimybę formuojant racionalias žemėvaldos ribas nukrypti nuo natūra grąžinamos buvusios žemėvaldos vietos.

54Teismas nurodė, kad K. S., A. M. ir R. V. įgyvendino savo teises atkurti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymų pagrindu. Ieškovė G. B. ir S. B. pagal 1991 m. įstatymą neturėjo galimybės atkurti nuosavybės teisės į visą buvusią žemės valdą natūra, nes neatitiko to meto reikalavimo - nebuvo pasirengę ūkininkauti. Ieškovams suformuota ir paženklinta vietoje grąžintina žemė natūroje, tačiau ieškovai su tuo nesutinka, nes ne visa grąžintina žemė atitinka buvusios žemės ribas. Teismas nurodė, kad ieškovų reikalavimas, vertinant ne tik ieškinio atmetimo argumentų atžvilgiu, bet ir protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų atžvilgiu, yra nepagrįstas.

55Dėl ieškinio senaties

56Teismas nurodė, kad ieškovų reikalavimui pripažinti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą 1996-03-28 tarp valstybės ir A. M., negaliojančia, taikytinas 10 m. ieškinio senaties terminas, todėl ir kitiems reikalavimams taikytinas šis terminas. Ieškovai ieškinį pareiškė 2004-09-24, todėl akivaizdu, kad terminas pareikšti ieškinį nepraleistas.

57Dėl įpareigojimo atkurti nuosavybės teises bei įpareigoti vykdyti Vyriausiojo administracinio teismo nutartį

58Teismas atmetė ieškovų reikalavimą dėl įpareigojimo atkurti nuosavybės teises buvusiose ribose, vadovaudamasis ieškinio atmetimo argumentais. Teismas taip pat nurodė, kad įpareigoti vykdyti teismo nutartį nėra šio teismo kompetencija.

59Apeliaciniu skundu (5 t., b. l. 107-118) ieškovai prašo teismo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį patenkinti visiškai.

601. Teismas padarė procesinės teisės pažeidimus, nes nenurodė argumentų, dėl kurių atmetė kai kuriuos įrodymus, vertino nesusijusius su ieškovų reikalavimais įrodymus ir išėjo iš ieškinio ribų, pagrindė sprendimą įrodymais, kurie neatitinka įstatymuose numatytų reikalavimų, nenagrinėjo ir nesprendė 1-ojo, 2-ojo ir 16-ojo ieškovų reikalavimų.

612. Teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, nesivadovavo teismų praktikoje suformuluotais teisės aiškinimais: 1) kad buvę savininkai savo nekilnojamą turtą nustojo valdyti prieš savo valią, nes jis buvo iš jų paimtas neteisėtai panaudojus prievartą, o valstybė, įsipareigojusi atkurti pažeistą nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, kaip faktinis to turto valdytojas, prisiėmė prievolę neperleisti to turto kitiems asmenims tol, kol nebus iki galo išspręstas šio turto grąžinimo klausimas; 2) kad nacionalizuotas nekilnojamasis turtas, į kurį pretendentas nori atkurti nuosavybės teisę, išlieka neteisėtai nusavintas prieš savininko valią iki to momento, kol nėra įstatymo nustatyta tvarka priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisės atkūrimo į šį turtą; 3) kad atkuriant nuosavybės teises pirmenybė yra teikiama turto grąžinimui natūra pretendentams ir tik atsižvelgiant į susiklosčiusius visuomenės santykius gali būti numatytas išlikusio nekilnojamojo turto išpirkimas iš asmenų, kurių nuosavybės teisės atkuriamos; 4) kad asmenų, kuriems žemė buvo suteikta asmeniniam ūkiui, interesai prioritetiškai ginami tik tuo atveju, jeigu ši žemė jiems buvo suteikta teisėtai, t. y. nepažeidžiant žemės suteikimo metu galiojusių teisės aktų (LAT 2003-09-12 nutartis Nr. 3K-3-961/2003; 2003-01-31 nutartis Nr. 3K-3-151/2003; 2001-06-20 nutartis Nr. 3K-3-665/2001; 2003-03-26 nutartis Nr. 3K-3-396/2003; KT 1994-05-27 ir 2002-05-10 nutarimai). Teismas nukrypo nuo LAT formuojamos praktikos c. b. Nr. 3K-3-294/2007.

623. Teismas nevertino, kad su prašymu atkurti nuosavybės teises į savo tėvo S. B. žemę ieškovai pateikė prašymą pagrindžiančius dokumentus, t. y. dokumentus, įrodančius nuosavybės teisę bei giminystės ryšį, Vidaus reikalų ministerijos 1989-06-16 archyvinį pažymėjimą Nr. 3004 ir 1999-09-23 pažymėjimą, LAT 1998-10-23 pažymėjimą Nr. 00251/98, A. B. Kario savanorio pažymėjimą. 1988-10-21 LTSR Aukščiausios Tarybos Prezidiumo įsakas „Dėl asmenų, iškeldintų iš LTSR teritorijos 1941-1952 reabilitavimo ir materialinės žalos atlyginimo" reabilitavo ieškovus (1 t., b. l. 51). 1990-05-02 LR įstatyme Nr. 1-180 „Dėl asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atstatymas" buvo konstatuota, kad asmenys, represuoti už pasipriešinimą okupaciniams režimams, yra nekalti Lietuvos Respublikai ir atstatomos visos jų pilietinės teisės. Pažymėtina, kad konfiskuoto turto grąžinimo klausimus turėjo spręsti rajonų savivaldybių vykdomieji organai. 1991-07-25 Žemės reformos įstatymo Nr. 1-1607 10 str. 1 d. 1 p. nustatė tremtiniams, politiniams kaliniams, nepriklausomai nuo to, kur jie dirbo ir dirba, pirmumo teisę pirkti žemę privatinėn nuosavybėn. 1991-06-18 įstatymo, 1997-07-01 Atkūrimo įstatymo preambulė (I skyrius) nustatė, kad LR piliečių prieš okupaciją įgytos nuosavybės teisės nepanaikintos ir turi tęstinumą, o LR Konstitucijos (toliau – LR K) 23 str. gina ir garantuoja nuosavybės teises. Tęstinis nuosavybės teisių atkūrimas grindžiamas 1991-06-18 LR įstatymo nuostatomis, kad LR piliečiams grąžinamas išlikęs nekilnojamas turtas. KAVA žinojo, kad ieškovai tremtiniai ir, vadovaudamasi 1991-07-25 Žemės reformos įstatymo Nr. 1-1607 10 str. 1 d. 1 p., privalėjo sugrąžinti turtą natūra turėtoje vietoje, o atsakovams, vadovaujantis įstatymais, žemė ūkininkauti turėjo būti suteikta kitoje vietovėje. Be to, teismas nevertino, kad žemė, kurią ieškovai siekia susigrąžinti natūra, yra būtent sunaikintos buvusios jų sodybos vietoje, o ieškovė ir jos broliai A. B. ir B. B. iki žūties buvo vienos šeimos nariai, todėl, vadovaujantis nurodytų įstatymų nuostatų visuma, buvusio savininko S. B. nuosavybės teisėmis turėta žemė negalėjo būti įgyjama kaip privatinė nuosavybė kitų asmenų, neišsprendus ieškovų nuosavybės teisės grąžinimo klausimo bei pasirengimo ūkininkauti grąžintinose žemėse. Ieškovė (planuotoja) ir S. B. (laikė gyvulius) siekė atstatyti nuosavybę bendrosios dalinės nuosavybės teise ir buvo susitarę bei pasirengę kartu ūkininkauti tėvo žemėje (1 t., b. l. 43, 44). S. B. turėjo du sūnus (ieškovus), vienas iš sūnų iki šiol nuomoja grąžintinos žemės dalį ir joje ūkininkauja. Teismas klaidingai nustatė, kad ieškovai nebuvo pasirengę bendrai žemės ūkio veiklai. Byloje esantys rašytiniai įrodymai bei ieškovų paaiškinimai teismo posėdžio metu patvirtina aplinkybę, kad ieškovai buvo pasirengę bendrai žemės veiklai ir pagal 1991-10-12 LRV nutarimo Nr. 423 2.1.2. p., kuriame nustatyta, kad vykdant žemės reformą žemė nuosavybės teise suteikiama buvusiems žemės savininkams (paveldėtojams) bendrai žemės ūkio veiklai, ieškovams (buvusio žemės savininko paveldėtojams) privalėjo būti suteikta bendrai žemės ūkio veiklai.

634. Teismas nenustatė reikšmingų aplinkybių, susijusių su atsakovo K. S. žemės suteikimu ir įforminimu asmeniniam ūkiui steigti, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei pažeidė procesinės teisės normas. K. S. skiriamo asmeninio ūkio žemės sklypų dydžiai keitėsi nuo 1991 iki 1994 m. ir nuo 1994 iki 2001 m.. 1991-11-07 Kauno r. Raudondvario apylinkės sprendimu Nr. 98 K. S. gavo du sklypus: pagal sąrašo Nr. 14 - 2,84 ha, po pastatais 1,40 ha ir pagal sąrašo Nr. 36 - 0,70 ha, po pastatais 0,20 ha. Tai patvirtina, kad K. S. žemė buvo suteikta ne ieškovų grąžintinoje žemėje, nes S. B. žemė nebuvo užstatyta pastatais (1,40 ha) ir iki šiol nėra užstatyta, o kita 0,20 ha užstatyta žemė laikytina užstatyta gyvenamaisiais pastatais, kuriuos šiuo metu nuosavybės teise valdo K. S. buvusios savininkės M. V. žemėje. Tuo tarpu kito buvusio savininko M. B. žemės dalis (pagal 1909 ( - ) eksplikaciją, sklypas Nr. 8) buvo užstatyta mūriniais pastatais (fermomis). Todėl laikytina, kad skirtas pirmasis vientisas 2,84 ha žemės sklypas (po pastatais 1,40 ha) buvo kito buvusio savininko M. B. žemėje, iš kurio šiuo metu K. S. įgijo nuosavybės teisę į 0,33 ha, o antrasis 0,70 ha sklypas (po pastatais 0,20 ha) buvo skirtas buvusios savininkės M. V. žemėje (vėliau ši dalis padidinta iki 1,46 ha). 1994-04-15 Raudondvario apylinkės tarybos sprendimu Nr. 681 buvo patvirtintas asmeninio žemės naudojimo plotų nuomotojų sąrašas 1994 m. K. S. buvo suteikta 2 ha žemės nuoma 1994 m. vietoj 2,84 ha ir 0,70 ha (skirtų pagal 1991-11-07 Kauno r. Raudondvario apylinkės sprendimą Nr. 98). Byloje nėra pateikta dokumentų, kurie patvirtintų aplinkybę, kad K. S. nuomavo ieškovų grąžintiną žemę 1994 m. Ginčijamas 1994-04-15 Raudondvario apylinkės tarybos sprendimas Nr. 681 nėra konkretaus pobūdžio. K. S. buvo suteikta tik teisė nuomotis 2 ha žemės sklypą. Sklypo paženklinimas įvyko tik 2001 m. Atsakovų veiksmai prieštaravo Žemės reformos įstatymo 6 str. 2 d. ir LRV 1993-10-29 nutarimu Nr. 816 patvirtintai Žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms dalims suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarkai. Pagal 1993-10-29 LRV nutarimo Nr. 816 14 p. žemės sklypų asmeniniam ūkiui matavimo darbai turėjo būti organizuojami kartu sprendžiant klausimus, susijusius su grąžinamų kaip privati nuosavybė žemės sklypų išdėstymu. Šių reikalavimų KAVA ir K. S. nevykdė. Nors 2001-10-16 Kauno apskrities viršininko pažyma Nr. 19 pažymi, kad K. S. naudojama asmeninio ūkio žemė neužima ieškovų tėvo buvusio savininko S. B. žemės dalies (pažymoje nurodoma, kad K. S. skirta asmeninio ūkio žemė užima 1,46 ha buvusios žemės savininkės M. V. žemės dalį ir 0,33 ha buvusio žemės savininko M. B. žemės dalį), tačiau po 2001-10-16 parengtas 2001-10-30 Kauno Žemėtvarkos instituto žemės sklypo planas rodo, kad K. S. skirtas žemės sklypas paženklintas buvusio savininko S. B. žemėje. 2006-06-06 KAVA išduotas raštas taip pat nurodo, kad 0,61 ha žemės dalis yra paženklinta buvusio savininko S. B. žemėje. 2003-03-18 sprendimu Nr. 52/16220 K. S. nuosavybės teisė į 1,79 ha buvo atkurta neteisėtai, kadangi jam nuosavybės teisė negalėjo būti atkurtos į ieškovų tėvo buvusio savininko S. B. žemės dalį (2001-10-16 Kauno apskrities viršininko pažyma Nr. 19. Teismas nepagrįstai rėmėsi 1992 m. Kauno r. Batniavos v. d. ū. žemės reformos žemėtvarkos preliminariu projektu, pasirašytu neturinčių teisės asmenų, nenurodant pasirašymo datų bei kuriame nebuvo atžymos, kad planas registruotas teritorinio planavimo dokumentų registre, kaip to reikalauja 1993-10-19 Vyriausybės nutarimo Nr. 785 1.14 p. Be to, 1993-07-15 įstatymas Nr. I-229 reikalavo, kad žemės reformos žemėtvarkos projektas būtų apsvarstytas, o ne preliminarus (parengtinis) ar svarstomas.

645. Teismas nenustatė reikšmingų bylai aplinkybių, susijusių su atsakovo R. V. žemės grąžinimu natūra bei privataus ūkio kūrimu buvusio savininko S. B. žemės dalyje. Teismas sprendime formaliai sutiko su atsakovo ŽŪM atsiliepime pateiktais argumentais ir nevertino kitų įrodymų, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas. Teismas neteisingai nurodė, jog ieškovai neginčija aplinkybės, kad atsakovas R. V. neturėjo teisės atkurti nuosavybę į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Atsakovo R. V. prašymas atstatyti nuosavybės teises į M. V. žemę nėra pateiktas į bylą. Atsakovas R. V. pateikė tik Piliečių prašymų atstatyti nuosavybės teisę į žemę padavimo tvarkos 4 priedą (įstatymų nustatyta tvarka nepatvirtintą kopiją), kuriame pirmuoju numeriu įrašytas V. R., S. Šis įrašas liudija, kad atsakovas R. V. pateikė prašymą 1991-09-30 į buvusios savininkės M. V. žemę ir užsakė archyvinę pažymą apie buvusios savininkės M. V. žemę (įmokėtas mokestis 50 rublių). 1992-01-21 Raudondvario ART duotas R. V. leidimas steigti privatų ūkį grąžintinoje M. V. žemėje (t. 2, b. l. 168) ir 1992-03-25 Raudondvario ART išduota išvada R. V. grąžinti natūra 10,41 ha žemės buvusioje vietoje yra neteisėti, nes paduoti asmens, tuo metu neatitinkančio įstatyme nustatytus kriterijus. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo įstatymo pirma redakcija nenumatė vaikaičiams teisės pateikti prašymus dėl nuosavybės teisės atstatymo į žemę. Tik 1992-05-20 įsigaliojus 1992-03-04 LRV nutarimui Nr. 145 R. V., kaip vaikaitis, įgijo teisę paduoti prašymą atkurti nuosavybės teises, prie prašymo pateikti nuosavybės teisę ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus, tačiau to nepadarė. Bylos medžiaga liudija, kad R. V. giminystę patvirtinančius dokumentus pateikė tik 2006 m. 1992-01-21 Raudondvario ART susirinkimo protokolas Nr. 1 liudija, kad susirinkimo metu buvo nutarta R. V. leisti steigti privatų ūkį 10,41 ha ( - ) ir žemę grąžinti natūra asmeniui, kuriam įstatymas nenumatė tokios teisės (pretendentų sąraše R. V. tuo metu negalėjo būti), kad svarstomas asmens prašymas, kuris dar neparašytas, nes byloje yra pateiktas R. V. prašymas steigti privatų ūkį paduotas 1992-02-10. 1992-03-25 Raudondvario ART išvada, kad R. V. grąžinti natūra 10,41 ha žemės buvusioje vietoje, išduota asmeniui, neturinčiam teisės paduoti prašymą. 1992-04-29 Raudondvario ART žemės sklypo ribų parodymo ir jų vietoje paženklinimo aktas liudija, kad nebuvo rajono valdybos potvarkio, kurio pagrindu surašytas minėtas aktas ir kad R. V., neturėdamas teisės, inicijavo žemės sklypo ribų paženklinimą ir savavališkai pastatė laikinus matavimo ženklus ant sklypo Nr. 6 ( - ) (Nr. 6 sklypas ( - ) priklausė ieškovų tėvui S. B.). 1992-04-29 Raudondvario ART žemės sklypo ribų parodymo ir jų vietoje paženklinimo aktas neatitinka įstatymų numatytų reikalavimų ir negali būti įrodymas byloje. 1992-08-18 Kauno r. valdybos skubota ir neteisėta išvada dėl nuosavybės teisės atstatymo R. V. grąžinant natūra 10,41 ha atstatant nuosavybės teises R. V. privačiam ūkiui steigti, kuri grindžiama Raudondvario ART parengtais dokumentais, nėra teisėta, nes visa procedūra buvo inicijuota asmens, neturinčio teisės. 1993-02-03 ŽŪM sprendimas Nr. 11-293-12-633, 1993-03-29 Kauno r. valdybos potvarkis Nr.125 liudija, kad šių dokumentų išdavimas prieštarauja įstatymų numatytai tvarkai. Byloje 2005-12-30 raštu išreikalauti iš atsakovo R. V. giminystės ryšį su buvusia savininke M. V. įrodantys dokumentai patvirtina aplinkybę, kad R. V. atstatytos nuosavybės teisės į buvusios savininkės M. V. žemę neturint giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų. Kad R. V. yra M. V. vaikaitis, įrodyta tik 2006-01-06 (archyvo pažyma Nr. (P1-137)P2-195. Laikytina, kad atstatant nuosavybės teises į M. V. žemę natūra buvo nesilaikyta įstatymuose nustatytų reikalavimų, nes R. V. atsiradus teisei atstatyti nuosavybę 1992-05-20 nepateikė prašymo atstatyti nuosavybės teises į M. V. žemę bei giminystės ryšių įrodančių dokumentų. Raudondvario ART išduotas trečiasis priedas, kuriuo leidžiama R. V. atstatyti nuosavybės teisę, neatitinka įstatymuose numatytų reikalavimų, nes yra be datos, todėl negali būti įrodymu byloje. Buvusios savininkės M. V. žemę sudarė sklypas ( - )Nr. 7 ir trijose vietose lankos prie Nemuno (pagal 1909 ( - ) planą), todėl KAVA grąžinant natūra tai turėjo įvertinti ir viename plote 10,71 ha ( - ) negalėjo atkurti ant buvusio savininko S. B. žemės dalies, pateisindama racionalia žemėnauda. Racionali žemėnauda negali būti pateisinama atkuriant nuosavybę natūra ne buvusiose valdose (vientisame sklype Nr. 7 ir trijose vietose lankose prie Nemuno). M. V. žemės dalis 1991 metais buvo užstatyta K. S. sodybiniu sklypu, kuris pagal LR įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, vėliau Atkūrimo įstatymą turėjo būti priskirtas valstybės išperkamai, o ne grąžintas natūra, todėl KAVA grąžinant natūra tai turėjo įvertinti ir viename plote 10,71 ha ( - ) negalėjo atkurti ant buvusio savininko S. B. žemės dalies, pateisindama racionalia žemėnauda. Racionali žemėnauda negali būti pateisinama išperkamos žemės sąskaita. Teismas laikė, kad dalis (0,95 ha) (nors ši dalis kito nuo 0,95 ha iki 1,45 ha), pamatuota ginčo žemėje, atitiko Žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimo ir ekonominio pagrindimo kaimo vietovėms metodikos, patvirtintos LRV 1991-10-12 nutarimu Nr. 423, 14 punktą, tačiau R. V. žemė priskirta abipus griovio, kas prieštarauja racionalios žemėnaudos formavimo principams. KAVA, formuodama atsakovui R. V. „racionalią žemėnaudą", pažeidė ieškovų teisę į racionalią žemėnaudą grąžintinoje tėvo žemėje (ieškovai laiku buvo padavę prašymus ūkininkauti grąžintinoje žemėje). KAVA nepateikė jokio susirinkimo protokolo, kuris įrodytų, kad ieškovų prašymai būtų nagrinėjami Raudondvario ART susirinkimo metu ir tenkinti arba atmesti, o apie tai pranešta ieškovams, todėl ieškovai negalėjo pasinaudoti teise pagal 1991-10-12 LRV nutarimą Nr. 423 60 punktą apskųsti apylinkės ART sprendimus LR ŽRĮ 19 str. nustatyta tvarka. KAVA apie veiksmus, susijusius su buvusio savininko S. B. žeme, pranešė tik 1998 m. Visuma nustatytų aplinkybių pažeidė nuosavybės teisių atstatymą ieškovams, nes ieškovai laiku padavė prašymus atkurti nuosavybės teises į tėvo žemę natūra, o R. V. nėra pateikęs prašymo iki šiol; ieškovai padavė prašymus steigti privatų ūkį 1992-08-25, o R. V. prašymo steigti privatų ūkį po jam įstatyme suteiktos teisės nėra pateikęs iki šiol (1992-02-10 prašymas negalėjo būti svarstytas); ieškovų teisėtas prašymas ūkininkauti iki šiol nėra nagrinėtas, o R. V. neteisėtas prašymas ūkininkauti, paduotas asmens, neturinčio tam teisės, skubotai nagrinėtas (nesilaikant procedūros) ir neteisėtai tenkintas, suteikiant ieškovų tėvo grąžintinos žemės dalį.

656. Teismas nenustatė reikšmingų aplinkybių, susijusių su atsakovo A. M. žemės suteikimu ir įforminimu valstiečių ūkiui steigti buvusio savininko S. B. žemės dalyje, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas. A. M. žemė buvo suteikta ( - ) kaime , o savavališkai įforminta ( - ) k.. Teismas nevertino aplinkybės, kad 1990-05-04 Kauno rajono valdybos sprendimas Nr. 8 grindžiamas rajono žemės skirstymo komisijos išvadomis ir Respublikinio žemėtvarkos projektavimo instituto parengtais žemės sklypų projektais (1 p.). Pagal 1 p. matyti, kad Žemės skirstymo komisijos sprendimai buvo būtina procedūros dalis skiriant žemę valstiečio ūkiui. Pagal LTSR Ministrų tarybos 1989-07-24 nutarime Nr. 161 „Žemės paėmimo į valstiečių ūkiams skiriamą žemės fondą ir žemės suteikimo valstiečių ūkiams steigti nurodymai" nustatytą tvarką asmuo turėjo rašyti prašymą Žemės skirstymo komisijai dėl žemės suteikimo valstiečio ūkiui steigti. Atsakovas A. M. pripažino, kad kreipėsi su prašymu į Žemės skirstymo komisiją, vėliau pats pripažino, kad prašė skirti žemę ( - ) k., tačiau jam Žemės skirstymo komisija 1989-11-02 protokolo Nr. 4 IV p. atsisakė skirti prašomą ( - ) k. žemę valstiečio ūkiui steigti, o 1989-11-15 protokolo Nr. 5 IV punktu skyrė žemę apie 15 ha ( - ) kaime (Batniavos daržininkystės ūkis) valstiečio ūkiui steigti. 1990-03-19 VK pirmininko R. M. užsakymo Nr. 182 projektavimo institutui 18 punktu buvo prašoma parengti apie 15 ha žemės skyrimo projektą A. M. ( - ) apylinkėje, ( - ) k. (Batniavos d. t. ū.). 1990-03-30 Valstiečio ūkio ribų nustatymo protokolas ir 1990-03-30 Valstiečio ūkiui suteikiamo žemės sklypo apžiūrėjimo aktas liudija, kad Respublikinio žemėtvarkos projektavimo instituto inžinierė J. M. kartu su A. M. ir Batniavos d. t. ū. agronomu V. A., nustatant žemės sklypo ribas privalėdami vadovautis žemės skirstymo komisijos išvadomis dėl žemės skyrimo ( - ) k., nustatė sklypo ribas ( - ) k. Valstiečio ūkio brėžinyje matyti abu kaimai, ties įrašu M. A. įrašyta ( - ) bei Nr. 5-1989.11.15, t. y. minėtas protokolas Nr. 5, kuriuo nutarta skirti sklypą ( - ) k. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybę, kad A. M. žemė ( - ) k. neturėjo būti suteikta. Pagal procedūrą žemė A. M. valstiečio ūkiui steigti buvo suteikta ( - ) k. (Specialusis įstatymas LTSR Ministrų tarybos 1989-07-24 nutarimas Nr. 161 „Žemės paėmimo į valstiečių ūkiams skiriamą žemės fondą ir žemės suteikimo valstiečių ūkiams steigti nurodymai" įgaliojo sudarytas žemės skirstymo komisijas priimti sprendimus dėl piliečiams suteikiamų žemių valstiečių ūkiui steigti. Šio nutarimo 2 p įpareigoja rajono žemės skirstymo komisiją išnagrinėti žemės sklypų dydžio ir skyrimo tikslingumą, apžiūrėti vietoje sklypą, nustatyti sklypo paėmimą į valstiečių ūkiams skirtą žemės fondą ir jo suteikimą valstiečio ūkiui bei naudojimosi sąlygas). Respublikinio žemėtvarkos projektavimo instituto parengtas žemės sklypo projektas A. M. ( - ) k. prieštarauja rajono žemės skirstymo komisijos sprendimui Nr. 5, prieštarauja specialiame įstatyme LTSR Ministrų tarybos 1989-07-24 nutarime Nr. 161 nustatytai tvarkai, todėl negali būti teisėtas žemėnaudos teisinės priklausomybės įforminimo pagrindas. Kadangi 1990-05-04 Kauno r. valdybos sprendimas Nr. 8 dėl A. M. skiriamos žemės grindžiamas neteisėtu žemės planu, tai šis administracinis aktas neteisėtas ir nepagrįstas. Be to, pačiame sprendime nėra nurodyta sklypų vietovė (sprendime prie kitų asmenų, gavusių valstiečių ūkius, identifikuotos sklypų vietovės). Neteisėtas ir nepagrįstas šio neteisėto administracinio akto pagrindu išduotas ir 1990-06-29 Valstybinis Žemės nuosavybės aktas Nr. 50. Neteisėtų administracinių aktų pagrindu negali kilti teisinės pasekmės A. M.. 1993-02-04 Kauno r. valdybos potvarkis Nr. 41, leidžiantis A. M. išsipirkti žemę pagal neteisėtai parengtą žemės sklypo projektą valstiečio ūkiui steigti, ir 1993-02-25 pardavimo sutartis, pagal kurią Kauno r. valdyba pardavė A. M. neteisėtai pamatuotą žemės sklypą ( - ) k., yra neteisėti ir negaliojantys. Kadangi 1996-03-28 Valstybinės žemės pirkimo sutartis Nr. P52/96-2183 su atsakovu buvo sudaryta neteisėtų administracinių aktų pagrindu, tai ji taip pat neteisėta. Šie sandoriai imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantys sandoriai, todėl yra niekiniai ir negalioja (CK 1.80 str. 1 d.). Kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį ( CK 1.80 str. 2 d.). Teismas iš esmės nevertino pateiktų rašytinių įrodymų (t. 4, b. l. 103-105; t. 4, b. l. 106-109; t. 4, b. l. 110-111; 1 t., b. l. 221; 1 t., b. 1. 223; 1 t., b. l. 222; 1 t., b. l. 72), nenustatė bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, klaidingai pritaikė materialiosios teisės normas ir priėmė šioje dalyje neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Netgi vėliau, prasidėjus nuosavybės atstatymo procesui, A. M., žinodamas, kad žemė jam suteikta ne ( - ) k. ir kad dalis jo valstiečių ūkiui suformuotos žemėnaudos ( - ) k. yra grąžintina ieškovams, nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų pašalintos neteisėtos pasekmės, toliau elgėsi nesąžiningai, atstatė sutuoktinės turėtos nuosavybės teises į suformuotą žemėnaudą.

667. Teismas nesprendė ieškovo reikalavimo dėl KAVA įpareigojimo pateikti teisingus duomenis apie tai, kuris žemės naudotojas ir kokį žemės plotą yra užėmęs ir šiuo metu naudojasi ( - ) iš S. B. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis turėto žemės sklypo (pagal 1909 m. eksplikaciją).

671) Teismas nepagrindė, kokiu dokumentu vadovaujantis ir kodėl nustatė, kad 3,85 ha yra valstybės išperkama ir paskirta atsakovui K. S. - 0,4 ha, atsakovui R. V. - 0,95 ha ir atsakovui A. M. - 2,5 ha. Kiekvieno atsakovo konkreti žemės sklypo dalis, įeinanti į buvusio savininko S. B. žemės teritoriją, KAVA pateiktuose raštuose nuolat kito: K. S. 0,4 ha (1 t., b. l. 116), 0,6 (2 t., b. l. 23), 0,47 ha (3 t., b. l. 86, 111), 0,61 ha (4 t., b. l. 42-43); 2) R. V. 0,95 ha iki griovio (1 t., b. l. 116), 1,0 ha (2 t., b. l. 23), 1,05 ha (3 t., b. l. 86), 1,45 ha (3 t., b. l. 111, 4 t., b. l. 42-43); 3) A. M. 2,5 ha (1 t., b. l. 116), 2,94 ha (2 t., b. l. 23), 2,40 ha (3 t., b. l. 86, 111), 1,8 ha (4 t., b. l. 42-43).

682) Teismas nesprendė, kuris KAVA raštas atitinka ieškovų turimus nuosavybės teisę patvirtinančius įrodymus (1909 ( - ) k. eksplikaciją (t. 5, b. l. 55-57), 1929 metų Kauno apskrities rūšiavimo knygos išrašą (t. l, b. l. 45), 1992-03-13 archyvo pažymėjimą dėl B. S. žemės (t. l, b. l. 46)). Žemės sklypo dydis, vieta ir ribos Kauno AVA pateiktuose ieškovams raštuose nuolat kito. Teismas konstatavo, kad KAVA atliko kartografinius darbus ir pateikė ribų planą dėl ieškovų žemės sklypų ( - ). Tačiau tai neatitinka tikrovės, nes KAVA nepaženklino K sklypo (virš 0,13 ha) (pagal 1909 metų eksplikaciją), nepaženklino sklypo arti Nemuno Kulautuvos teritorijoje (0,54 ha) preliminariame dokumente (t. 4, b. l. 126, 127) ir negali būti pagrindas teisinės žemės priklausomybės įforminimui. Teismas nevertino, kad KAVA pateikti raštai dėl buvusio savininko S. B. žemės sklypo (t. l, b. l. 116; t. 2, b. l. 23; t. 3, b. l. 86; t. 3, b. l. 111; t. 4, b. l. 42-43) patvirtina aplinkybę, kad KAVA nevykdė 1992-10-12 Vyriausybės nutarimo Nr. 423 24 p., kuriame nustatyta, kad apylinkių agrarinės reformos tarnybų žemėtvarkininkai, vadovaudamiesi pareiškėjų pateikta dokumentacija ir turimais planais bei kita medžiaga, vietoje turėjo nustatyti ir pažymėti planuose visų suinteresuotų asmenų, norinčių susigrąžinti žemę ar gauti už ją kompensaciją, prašymuose nurodytas buvusias žemės valdas. Teismas nevertino aplinkybės, kad jeigu atsakovė KAVA būtų vykdžiusi 1992-10-12 Vyriausybės nutarimo Nr. 423 24 p. ir pažymėjusi planuose buvusio savininko žemės valdas, parengusi pažymą apie buvusias žemės valdas (1992-10-12 Vyriausybės nutarimo Nr. 423 25 p.), išnagrinėjusi ir priėmusi sprendimą per 3 mėn. nuo dokumentų į nuosavybės teisę pateikimo dienos (Įstatymo 19 str.), tai atsakovams, neišsprendus ieškovų nuosavybės teisių grąžinimo klausimo, nebūtų suteikta buvusio savininko S. B. žemė. Teismas iš esmės suklydo grįsdamas sprendimą aplinkybe, kad ieškovams atkurta nuosavybės teisė į virš 7 ha žemės, ją grąžinant natūra. Ieškovams iki šiol nuosavybės teisės nėra atkurtos, nėra priimtas apskrities viršininko sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Teismas išėjo iš ieškinio ribų, grįsdamas sprendimą aplinkybe, kad ieškovams suprojektuoti du lygiaverčiai sklypai padidinti 30 proc. (turėjo būti 100 proc.).

69Teismas nevertino aplinkybės, kad KAVA procedūrinis pažeidimas parengiamųjų žemės reformos darbų stadijoje buvo priežastis neteisinėms pasekmėms atsirasti. Atsakovai KAVA, Kauno rajono savivaldybė nesilaikė įstatyme nustatytos tvarkos: 1) l991-07-25 Žemės reformos įstatymo Nr. 1-1607 10 str. 1 d. 1 p. - neatsižvelgė, kad ieškovai tremtiniai, jų šeimos narys karys savanoris, ir nesuteikė žemės įsigyti privatinėn nuosavybėn pagal pirmumo teisę; 2) laiku nenagrinėjo ieškovų prašymų dėl nuosavybės teisės atstatymo bei dėl pasirengimo bendrai ūkio veiklai; 3) nevykdė 1991-10-12 Vyriausybės nutarimo Nr. 423 2.1.2. - nesuteikė žemės nuosavybės teisės kaip buvusio žemės savininko S. B. vaikams bendrai žemės ūkio veiklai; 4) nevykdė 1991-10-12 Vyriausybės nutarimo Nr. 423 24 p. - laiku nepažymėjo buvusio savininko S. B. žemės valdų; 5) nevykdė 1991-10-I Vyriausybės nutarimo Nr. 423 25 p. - laiku nepateikė ieškovams pažymos apie buvusias žemės valdas; 6) nevykdė LR įstatymo Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų 19 str. - nenagrinėjo ir nepriėmė sprendimo per 3 mėn. nuo dokumentų į nuosavybės teisę pateikimo dienos; 7) Raudondvario ART nepranešė ieškovams apie priimamus sprendimus - ieškovai negalėjo pasinaudoti teise apskųsti RART sprendimus pagal 1991-10-12 Vyriausybės nutarimo Nr. 423 60 punktą; 8) nevykdė LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo įstatymo pirmos redakcijos 2 str. - rengė dokumentus nuosavybės teisės atkūrimui atsakovui R. V., neturinčiam teisės paduoti prašymą ir nepateikusiam giminystę patvirtinančius dokumentus; 9) nesilaikant įstatyme nustatytos tvarkos skubotai atkūrė atsakovui R. V. nuosavybės teisę į žemę; 10) nevykdė LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo įstatymo 12 str. - nepriskyrė valstybės išperkamai buvusios savininkės M. V. žemės dalį, užimtą pastatais ir sodybiniu sklypu; 11) neteisingai kvalifikavo racionalią žemėnaudą, atstatydami nuosavybės teisę natūra R. V.; 12) nevykdė Žemės reformos įstatymo 6 str. 2 d. ir 1993-10-29 Vyriausybės nutarimo Nr. 816 14 p. - organizuodami K. S. asmeninio ūkio matavimo darbus kartu nesprendė klausimų, susijusius su ieškovams grąžinamų privačion nuosavybėn žemės sklypų išdėstymu, neišsprendus ieškovų nuosavybės teisės atkūrimo klausimo, suteikė žemę K. S. asmeniniam ūkiui; 13) neteisėtų administracinių aktų pagrindu suteikė A. M. žemę ne iš valstiečio ūkiui steigti sudaryto žemės fondo (buvusio savininko S. B. žemė nebuvo įtraukta į minėtą fondą; 14) KAVA iki šiol nėra tinkamai paženklinusi buvusio savininko žemės valdų. Dėl visumos šių aplinkybių ieškovų nuosavybės teisė į grąžintiną žemę privalo būti prioritetiškai ginama.

70Atsakovas ŽŪM nesilaikant įstatyme nustatytos tvarkos priėmė sprendimą dėl R. V. nuosavybės atstatymo, todėl ieškovų nuosavybės teisė į grąžintiną žemę privalo būti prioritetiškai ginama.

71Atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 5, b. l. 122-123) atsakovas A. M. prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodo, kad jo prašymo Rajono žemės skirstymo komisija 1989-11-02 nepatenkino dėl tos priežasties, jog buvo prašyta skirti žemę ( - ) k. drėkinamuose plotuose, kur buvo Batniavos d. ū. įrengtos drėkinimo sistemos. 1989-11-15 posėdyje atsakovo prašymas skirti 15 ha žemės sklypą valstiečio ūkiui steigti buvo patenkintas ir skirtas žemės plotas nedrėkinamuose to paties daržininkystės ūkio teritorijos plotuose. Kadangi oficialių dokumentų, nurodančių tikslias laukais einančių kaimų ribas, nebuvo, buvo laikoma, kad nedrėkinami laukai priklauso ( - ) k., o drėkinami - ( - ) k.. Dėl šios priežasties Rajono žemės skirstymo komisijos akte buvo įrašyta, kad žemė jam skirta ( - ) kaime. Tuomet kaimų pavadinimai neturėjo esminės reikšmės, jie nurodė tik apytikrę išskirto žemės sklypo vietą. Pagrindinę reikšmę turėjo žemės ūkio įmonių (tarybinių ūkių, daržininkystės ūkių ar kolūkių) pavadinimai ir jų užimamos teritorijos. Apeliantai pripažįsta, kad A. M. 15 ha sklypas valstiečio ūkiui steigti buvo suteiktas Kauno j. valdybos 1990-05-04 sprendimu Nr. 8, priimtu Respublikinio žemėtvarkos projektavimo instituto paruošto žemės sklypo projekto pagrindu. Taip pat pripažįsta, kad pamatuoto ir paženklinto sklypo ribos atitinka minėtame sklypo projekte nustatytas ribas. Savo ieškinyje apeliantai nereikalavo teismo pripažinti neteisėtu Respublikinio žemėtvarkos projektavimo instituto paruošto žemės sklypo projekto, pagal kurį buvo suteiktas ir vietovėje pažymėtas žemės sklypas. CPK 265 str. 2 d. draudžia teismui peržengti byloje pareikštus reikalavimus, todėl teismas nenagrinėjo ir nepriėmė sprendimo dėl nurodyto dokumento teisėtumo, o nenuginčijus dokumento, kurio pagrindu priimtas ginčijamas administracinis aktas, nėra teisinio pagrindo šį aktą naikinti ar pripažinti negaliojančiu. Todėl nenuginčijus administracinio akto, kuriuo buvo suteikta žemė valstiečio ūkiui steigti, netenka pagrindo reikalavimai panaikinti 1993-02-04 Kauno r. valdybos potvarkį Nr. 41, 1993-02-25 žemės pirkimo-pardavimo sutartį bei 1990-06-29 Valstybinį žemės nuosavybės aktą Nr. 50.

72Atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 5, b .l. 124-126) atsakovas K. S. prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nesutinka su ieškovų reikalavimais iš dalies panaikinti KAVA 2000-08-04 įsakymą Nr. 02-05-6037, kuriuo jam buvo patvirtintas 2,15 ha asmeninio ūkio žemės suteikimo teisėtumas, dalinai panaikinti asmeninio ūkio sklypo ribų paženklinimo ir parodymo 2000-10-17 aktą, pagal kurį jam buvo priskirta 0,6 ha apeliantų ginčijamo žemės sklypo teritorijoje, iš dalies panaikinti KAVA 2003-03-18 sprendimą ir tos pačios datos įsakymą, kuriais jam neatlygintinai suteiktas lygiavertis žemės sklypas vietoje turėtos žemės ( - ) r. Vadovaujantis LR įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų", LR Žemės reformos įstatymo bei Atkūrimo įstatymo nuostatomis žemė, pagal galiojusius įstatymus suteikta gyventojų asmeniniam ūkiui, buvo ir yra valstybės išperkama ir natūra savininkams negražinama. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas įtvirtina savo nuostatą siekti stabilumo ir ginti faktinių teisėtų žemės naudotojų interesus. LAT ir Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas (toliau - LVAT), formuodami vienodą teismų praktiką, laikosi nuostatos, kad asmenų, kuriems žemė buvo suteikta asmeniniam ūkiui, interesai yra prioritetiniai prieš interesus asmenų, kurie pageidauja atkurti nuosavybės teises į žemę susigrąžinant ją natūra, tuo atveju, jeigu žemė asmeniniam ūkiui buvo suteikta teisėtai. Atsakovas nurodo, jog teismas nenustatė, kad jam suteikiant asmeninio ūkio žemę tuomet galioję įstatymai ir poįstatyminiai aktai būtų buvę pažeisti. Vadovaujantis LR AT 1990-07-26 nutarimu Nr. 1-411 „Dėl kaimo gyventojų sodybinių sklypų išplėtimo" buvo pradėtas žemės suteikimas kaimo gyventojų asmeniniams ūkiams. LRV 1990-10-11 nutarimo Nr. 308 „Dėl žemės asmeniniam ūkiui suteikimo, įforminimo ir apskaitos tvarkos" 2 p. buvo nurodyta, kad žemė asmeniniam ūkiui suteikiama apylinkės tarybos sprendimu, atsižvelgiant į žemės ūkio ar kitų įmonių ir pretendentų gauti asmeninio ūkio paskirties žemės interesus. Buvę žemės savininkai ar pretendentai ją susigrąžinti šiuose norminiuose aktuose neminimi. Vykdant minėtų teisinių aktų reikalavimu, Kauno r. Raudondvario apylinkės taryba pirmojo šaukimo 19 sesijos 1991-11-07 sprendimu Nr. 98 patvirtino sąrašą asmenų, kuriems buvo suteikta asmeninio ūkio žemė. Šiame sąraše atsakovas įrašytas 14 numeriu. Apeliantai ieškinyje pirmos instancijos teisme šio sprendimo nereikalavo pripažinti negaliojančiu. Įsigaliojus LRV 1993-10-29 nutarimui Nr. 816 „Dėl žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms dalims suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarkos patvirtinimo" išliko nuostata, kad žemės sklypai asmeniniam ūkiui suteikiami apylinkės tarybos sprendimu. Be to, šios tvarkos 5 p. numatė, kad „jei asmeninio ūkio žemės sklypai suteikti pagal LRV nutarimu Nr. 308 nustatytą tvarką ir jų naudotojų sąlygos nepakito, suteiktų sklypų dydis negali būti mažinamas". Apeliantų teiginiai, kad teismas neteisingai aiškino žemės reformą reglamentuojančių teisės aktų taikymą ir neatsižvelgė į tai, kad asmeninio ūkio žemė buvo skiriama po to, kai apeliantų prašymai atkurti nuosavybės teises į S. B. turėtą žemę jau buvo pateikti agrarinės tarnybos darbuotojams, neturi teisinio pagrindo. LAT nutartyje Nr. 3K-3-363/1999 konstatavo, kad nei LR AT, nei LRV nutarimai nereikalavo, kad prieš suteikiant žemę asmeniniam ūkiui būtų aiškinamasi, kam ši žemė priklausė iki nacionalizavimo. Vykdant LRV 1993-10-29 nutarimo Nr. 816 reikalavimus Kauno r. Raudondvario apylinkės taryba 1994 m. pavasarį patvirtino RAAT pateiktą asmeninio ūkio žemės naudotojų sąrašą, deja, šis sąrašas buvo prarastas. Dėl šios priežasties Kauno apskrities viršininkas, vykdydamas LR Žemės reformos įstatymo papildymo įstatymo reikalavimą, organizavo asmeninio ūkio suteikimo teisėtumo patikrinimą ir 2000-08-04 įsakymu patvirtino asmenų, kuriems teisėtai buvo suteikti asmeninio ūkio paskirties žemės sklypai Kauno r. Raudondvario sen., sąrašą. Šiuo įsakymu patvirtintame sąraše nurodoma, kad atsakovas teisėtai naudojasi 2,15 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypu. Be to, vadovaudamasis LR Žemės reformos įstatymo 15 str. Kauno apskrities viršininkas 2004-12-28 įsakymu Nr. 02-05-12398 „Dėl asmeninio ūkio žemės suteikimo ir fizinių asmenų naudojamos asmeninio ūkio žemės ploto patvirtinimo Kauno rajone" patvirtino sąrašą asmenų, kuriems nuo 1991-07-26 iki 1994-07-01 buvo teisėtai suteikta asmeninio ūkio žemė, tačiau žemės suteikimo dokumentai neišlikę. Šiame sąraše atsakovas įrašytas 55 numeriu. Ieškovai šio įsakymo, kaip ir 1991-11-07 Raudondvario apylinkės tarybos sprendimo Nr. 98 pripažinti negaliojančiu neprašė, todėl nenuginčijus administracinių aktų, patvirtinančių asmeninio ūkio suteikimo teisėtumą, netenka prasmės ir teisinio pagrindo reikalavimai dalinai naikinti administracinius aktus dėl lygiaverčio žemės sklypo suteikimo nuosavybės vietoje turėtos žemės Jurbarko rajone.

73Atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 5, b. l. 127-131) atsakovas R. V. prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą dėl šių priežasčių:

741) teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai taikė bei aiškino teisės normas reglamentuojančias ginčo teisinius santykius. Įsigaliojus LR įstatymui „Dėl piliečių nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, atsakovas kreipėsi į Raudondvario apylinkės ART, prašydamas atkurti nuosavybės teises į M. V. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 10,41 ha žemės sklypą, esantį ( - ). Nurodyto įstatymo 4 str. nustatė, kad nuosavybės teisė į žemės ūkio paskirties žemę galėjo būti atstatoma pagal nustatyta tvarka sudarytus atitinkamos žemėtvarkos projektus. LRV 1991-10-12 nutarimu Nr. 423 patvirtino žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimo ir ekonominio pagrindimo kaimo vietovėms metodiką, kurios 14 p. nustatė, kad privačių ūkių žemėnaudos turi sudaryti kompaktišką vientisą masyvą, žemėnaudos ribos sutapti su stabiliais kraštovaizdžio objektais, valstybinės nuosavybės upių ir ežerų, kitų vandens telkinių krantais, valstybinės reikšmės kelių ir geležinkelių žemės ribomis, eiti privačių upelių ar griovių viduriu, senomis ežiomis, o lygumoje dirbamų laukų žemėnaudos ribos kirstis tiesiomis linijomis ir suformuoti taisyklingi sklypai - stačiakampiai ar jam artimos formos, žemėnaudų išdėstymas derinamas ir su upelių, želdinių, melioracijos sistemų ribomis, nepaliekant įsiterpusių sklypų - o projektuojama žemėnauda sutapti su buvusių žemės valdų ribomis gali sutapti tik tuo atveju, kai išlaikomi minėti reikalavimai. Taigi tokia nuostata suteikė galimybę formuojant racionalias žemėvaldos ribas nukrypti nuo natūra grąžinamos buvusios žemėvaldos vietos. Atsakovo žemėtvarkos preliminariame projekte ir buvo suprojektuotas 10,41 ha žemės sklypas, kuris visiškai atitiko racionalios žemėvaldos reikalavimus;

752) nurodomo sklypo paženklinimo aktas buvo surašytas 1992-04-29, o prieš tai Raudondvario ART 1992-03-25, apsvarsčiusi atsakovo pateiktus dokumentus bei žemėtvarkos projektavimo instituto rengiamą Batniavos valstybinio ūkio žemės reformos žemėtvarkos projektą, nusprendė, jog yra tikslinga atkurti atsakovui nuosavybės teises į 10,41 ha žemės sklypą, grąžinant natūra buvusioje vietoje. Kauno . valdyba tokiam sprendimui pritarė ir 1992-08-18 nusprendė tenkinti atsakovo prašymą atkurti nuosavybės teises į 10,41 ha žemės sklypą ( - ). Tokių dokumentų pagrindu ŽŪM 1993-02-03 sprendimu Nr. 11-293-12633 atkūrė nuosavybės teises į nurodytą sklypą, kurį iki nacionalizacijos valdė M. V., o 1993-03-25 Kauno r. valdyba potvarkiu Nr. 125 14 p. suteikė teisę naudotis šiuo sklypu;

763) 1997-08-20 VŽĮ Kauno regioniniam kadastro ir geodezijos centrui atlikus geodezinius matavimus nustatyta 0,3435 ha paklaida ir 1997-07-23, surašius naują žemės sklypo ribų paženklinimo aktą ir įvertinant šią paklaidą, KAVA 1998-01-16 įsakymu Nr. 05-160 dalinai pakeitė 1993-03-25 Kauno r. valdybos potvarkio Nr. 125 14 p., suteikdama naudotis atsakovui R. V. 10,7535 ha žemės sklypu. Nuosavybės teisės į žemės sklypą atsakovui buvo atkurtos teisėtai ir laikantis tuo metu galiojusių teisės aktų nuostatų;

774) apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovo nuosavybės teisės atkurtos neteisėtai, nes jis, kaip vaikaitis, neturėjo teisės iki 1992-05-20 (kai įsigaliojo 1992-03-04 LRV nutarimas Nr. 145) paduoti prašymo atkurti nuosavybės teises. Šie argumentai taip pat visiškai nepagrįsti, nes atsakovas prašė suteikti žemę privačiam ūkiui steigti ir tik kai teisės aktai leido pradėta nuosavybės teisės atkūrimo procedūra, todėl atsakovas teisės aktų reikalavimų nepažeidė ir jam nuosavybės teisė atkurta teisėtai;

785) atsakovas nesutinka su ieškovų teigimu, kad jie turi prioritetinę teisę atstatyti nuosavybės teisę į sklypą natūrą buvusio žemės sklypo ribose. Lietuvos teisinėje sistemoje pripažįstama, kad Lietuvos piliečiai turi teisę susigrąžinti jiems (jų artimiesiems) nuosavybės teise priklausiusį turtą natūrą, tačiau pabrėžtina, kad tokia teisė gali ir turi būti įgyvendinama tik teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais, t.y. tokia teisė nėra absoliuti. Kita vertus, teisės aktai taip pat nustato galimybę, nesant galimybės susigrąžinti turtą natūrą, gauti tinkamą kompensaciją (KT 2001-04-02 nutarimu konstatavo, kad teisinga kompensacija taip pat užtikrina nuosavybės teisės atkūrimą). Taigi apeliantai savo teises į turtą natūra galėjo įgyvendinti tik teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau, kaip patvirtina bylos medžiaga, jie to nepadarė, t.y. Atkūrimo įstatymo nustatytais terminais nepareiškė valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo, tuo metu neatitiko būtino reikalavimo - nebuvo pasirengę ūkininkauti, reikalaujama grąžinti žemė yra priskirta prie valstybės išperkamos žemės. Taip pat labai svarbu tai, kad apeliantams šiuo metu ( - ) k. yra pamatuota natūra 7,20 ha žemės sklypas, ( - ) kadastro vietovėje žemės reformos žemėtvarkos projekte suformuoti sklypai perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiagrečius sklypus su 30 % padidinimu - taigi yra paruošti visi dokumentai atstatyti nuosavybės teises, tačiau apeliantai nepasirašo suformuotų sklypų ribų aktų ir nesutinka su tokiu nuosavybės teisės atkūrimu (nors didžioji dalis siūlomos grąžinti žemės atitinka, reikalaujamos grąžinti žemės ribas);

796) atsakovo manymu, jis neteisingai yra patrauktas byloje atsakovu, kadangi ieškinio reikalavimai nėra susiję su atsakovo veiksmais. Kauno r. apylinkės teismas ieškovams pasiūlė pakeisti jo procesinę padėtį į trečiojo asmens, tačiau ieškovai tai daryti atsisakė.

80Atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 5, b. l. 132-135) atsakovė Kauno r. savivaldybė prašo apeliacinį skundą atmesti, sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovė nurodo, kad teismas pagrįstai konstatavo, kad K. S. priklausė asmenų grupei, turėjusiai teisę gauti asmeninio ūkio žemę (t. 2, b. 1. 37, t. 3, b. 1. 174-176). Šio asmeninio ūkio žemė buvo naudojama ir yra naudojama šiam tikslui, ji atmatuota laisvoje valstybinio žemės fondo žemėje, kuri buvo numatyta naudoti gyventojų asmeniniam ūkiui pagal žemės reformos žemėtvarkos projektą. Žemės sklypas R. V. asmeniniam ūkiui suteiktas pagrįstai. Vadovaujantis LRV 1991-10-12 nutarimu Nr. 423 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimo ir ekonominio pagrindimo kaimo vietovėms 14 p., Kauno r. Raudondvario apylinkės ART nutarė suteikti ūkio steigimui 10,41 ha žemės sklypą ( - ) k. ir pripažino, kad R. V. yra pasirengęs ūkininkauti. ŽŪM šių sprendimų pagrindu 1993-02-03 sprendimu Nr. 11-293-12633 atkūrė R. V. nuosavybės teises į 14,41 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Kauno r. savivaldybės valdyba, sudarydama žemės fondą valstiečių ūkiams steigti, 1990-05-04 sprendimu Nr. 8 nusprendė paimti iš Batniavos d. t. ū. į minėtą fondą ginčo sklypo dalį ir suteikti ją A. M. - valstiečio ūkiui steigti. To metu galioję teisės aktai nenustatė prievolės aiškintis, kas galimai bus pretendentu atkuriant nuosavybės teises į šią žemę. Suteikiant žemės sklypą A. M. nėra prieštaravimo dėl šio sklypo priskyrimo ( - ) ar ( - ) kaimui, kadangi iki šiol nėra nustatytas administracinis žemės sklypo priklausomumas konkrečiam kaimui, o ginčo sklypas yra tarp minėtų kaimų. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad A. M. valstiečio ūkiui buvo suteiktas vienas žemės sklypas, t. y. būtent tas, į kurio dalį pretenduoja ieškovai. Be to, vadovaujantis LR Valstiečio ūkio įstatymo 9 str. 1 d., valstiečio ūkiui suteikto žemės sklypo dydis gali būti pakeistas tik ūkininko sutikimu, o atsakovas A. M. tokio sutikimo nėra nedavęs. LR KT 1994-05-27 nutarime (Žin., 1994, Nr. 42-771) konstatavo, kad „nuostata, kad jeigu negalima grąžinti turto natūra, turi būti skiriama kompensacija, neprieštarauja nuosavybės neliečiamumo ir nuosavybės gynimo principui, nes teisinga kompensacija taip pat užtikrina nuosavybės teisių atstatymą". LR Seimas, priimdamas 1997-07-01 Atkūrimo įstatymą, patvirtino nuostatą ginti asmenų, kuriems žemė buvo suteikta asmeniniam ūkiui, interesus. Įstatymų leidėjas, konstatuodamas, jog reikia atkurti neteisėtai nutrauktas nuosavybės teises, pripažino, kad tai turi būti vykdoma nustatyta tvarka ir nustatytomis sąlygomis. KT 1995-06-20 nutarime (Žin., 1995, Nr. 52-1284) konstatavo, kad įstatymas „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų" vertinamas kaip kompromisinis sprendimas tarp siekimo likviduoti okupacijos padarinius ekonominių santykių srityje ir kartu būtinumo atsižvelgti į Lietuvoje susiformavusius socialinius - ekonominius santykius. Šis įstatymas vertintinas ir kaip aktas, kuriuo buvo sprendžiama, kokiu būdu realiai grįžti prie privatinės nuosavybės teise grindžiamos ekonomikos, siekiama bent iš dalies atkurti iki okupacijos buvusią nuosavybės santykių sankloda. Įstatymas padeda atstatyti okupacijos metais pažeistas nuosavybės teises, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, kad juo apskritai pažeidžiamos prigimtinės teisės (LR K 18 straipsnis). Dėl minėtų aplinkybių įstatymų leidėjas nerado galimybių taikyti visiškos restitucijos, t. y. vykdyti visuotinio pažeistų teisių atstatymo. Pasirenkant ribotos restitucijos būdą, nustatant nuosavybės teisių atstatymo sąlygas ir tvarką, buvo siekiama atsižvelgti į pakitusias socialines ir teisines realijas, taip pat užtikrinti, kad atstatant vienų asmenų teises nebūtų pažeistos kitų asmenų teisės. Tokia pozicija buvo suformuota dar AT 1990-03-11 priimtame įstatyme „Dėl LR Laikinojo Pagrindinio Įstatymo", kurio preambulėje rašoma apie būtinumą suderinti atstatytos 1938 m. LR K nuostatas su pakitusiais politiniais, ekonominiais ir kitais visuomeniniais santykiais. LR Seimas, priimdamas 1997-07-01 LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, patvirtino nuostatą ginti asmenų, kuriems žemė buvo suteikta asmeniniam ūkiui, interesus, todėl atsakovas mano, kad apeliantų apeliacinis skundas atmestinas.

81Atsiliepimu į apeliacinį skundą (t.5, b.l.136-140) atsakovė KAVA prašo apeliacinį skundą atmesti, sprendimą palikti nepakeistą dėl šių priežasčių.

821) kad žemė būtų laikoma grąžintina natūra, pretendentas turėjo atitikti tam tikras sąlygas, t. y. žemę buvo galima grąžinti natūra tik tuo atveju, jei piliečiai dirba žemę arba grįžta ūkininkauti, o tais atvejais, kai pretendentai gyveno arba dirbo kito ūkio, negu yra grąžintinas žemės sklypas, ribose, jiems pageidaujant ir esant valstybinio žemės fondo, sklypas galėjo būti suteikiamas pagal gyvenamąją vietą. K. S. asmeninio ūkio žemė buvo skirta dar 1991-11-07 Kauno r. Raudondvario apylinkės tarybos sprendimu. Atkreiptinas dėmesys, kad pretendentas S. B. prašymą atkurti nuosavybės teises pateikė 1991-12-27. 1990-07-26 vadovaujantis AT nutarimu Nr. 1-411 „Dėl kaimo gyventojų sodybinių sklypų išplėtimo" Lietuvoje buvo pradėtas asmeninio ūkio žemės suteikimas. 1990-10-11 LRV nutarimu Nr. 308 „Dėl žemės asmeniniam ūkiui suteikimo, įforminimo ir apskaitos tvarkos" buvo nustatyta, kad žemė asmeniniam ūkiui apylinkės tarybos sprendimu atsižvelgiant į žemės ūkio ar kitų įmonių ir pretendento į asmeninį ūkį interesus. Minėtuose teisės aktuose nebuvo reikalaujama atsižvelgti į buvusio žemės savininko interesus suteikiant žemę naudoti asmeninio ūkio naudotojams, nors tuo metu privatinės nuosavybės institutas pagal Laikinąjį pagrindinį įstatymą jau buvo grąžintas į šalies teisės sistemą. Žemė asmeniniam ūkiui buvo suteikiama atsižvelgiant tik į žemės ūkio įmonės ar kitų įmonių ir pretendento į asmeninį ūkį interesus. Tokios kitiems asmenims asmeniniam ūkiui naudoti suteiktos žemės išpirkimas iš asmenų turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, bei numatymas galimybės asmeninio ūkio žemės naudotojams šią žemę neterminuotai naudoti ar net gi įsigyti nuosavybėn KT 1995-03-08 nutarimu buvo pripažintas neprieštaraujančiu LR K. LAT savo praktikoje yra konstatavęs, kad nei AT nei Vyriausybės nutarimas nereikalavo, kad prieš suteikiant žemę asmeniniam ūkiui, būtų aiškinamasi, kam ši žemė priklausė anksčiau (c. b. Nr. 3K-3-363/1999). O tai, kad sklypo paženklinimas įvyko po asmeninio ūkio žemės suteikimo, nesudaro pagrindo vėlesnį tokio veiksmo atlikimą laikyti neteisėtu;

832) valstiečio ūkis A. M. iki LR Žemės reformos įstatymo įsigaliojimo, o žemės reformos įstatymui įsigaliojus atimti ar neparduoti valstiečio ūkio žemės institucijos neturėjo jokio teisinio pagrindo. 1991-06-18 įstatymo ,,Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų" 12 str. 3 p. nustatyta, kad išperkama žemė, kuri pagal galiojusius įstatymus yra suteikta ūkininkui, taip pat užimta sodybinių sklypų ir suteikta prie nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų namų bei kitų pastatų (sodybų) kaimo vietovėje. Be to, šis punktas 1993-07-15 įstatymu papildytas nuostata, kad išperkama žemė, kuri pagal galiojusius įstatymus suteikta valstiečio ūkiui steigti. Iš tokių įstatymo nuostatų išplaukia, kad valstybė įsipareigojo ginti piliečių, įgijusių žemę pagal Valstiečių ūkio įstatymą, teises, o buvusiems savininkams atitinkamai kompensuoti. Kauno apskrities viršininko administracijos nuomone, visiškai pagrįsta ir teisinga yra pirmosios instancijos teismo išvada, kad iškilęs ginčas turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Ginčo žemė valstiečio ūkiui buvo suteikta 1990-05-04, tuo tarpu įstatymas ,,Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų" buvo priimtas 1991-06-18. Tik priėmus šį įstatymą buvo nustatyta, kas yra pretendentai atkurti nuosavybės teises, į kokį turtą yra atkuriamos nuosavybės teisės ir t.t. Taigi 1990 m. suteikiant žemę valstiečio ūkiui, nebuvo teisinio pagrindo teigti, kad toks suteikimas pažeidžia kitų asmenų teises, nes nuosavybės teisių atkūrimo procesas dar nebuvo prasidėjęs;

843) įstatymo leidėjui priėmus teisės aktus, reglamentuojančius nuosavybės teisių atkūrimą buvo nustatytas kompensavimo mechanizmas už valstybės išperkamą turtą. Apeliantai ginčija ir nuosavybės teisių atkūrimą R. V., tačiau iš esmės vienintelis jų argumentas pirmosios instancijos teisme buvo tai, kad atsakovui natūra sugrąžintas sklypas suformuotas ne visai buvusio sklypo ribose. Šiuo atveju apeliacinis skundas yra grindžiamas aplinkybėmis, kuriomis ieškovai savo ieškinio pirmosios instancijos teisme negrindė. Nuosavybės teisės atsakovui buvo atkurtos ŽŪM 1993-02-03 sprendimu. Priimant sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo R. V. galiojo LRV 1991-10-12 nutarimas Nr. 423 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimo ir ekonominio jų pagrindimo kaimo vietovėms metodikos patvirtinimo", kuriuo patvirtinto Žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimo ir ekonominio pagrindimo kaimo vietovėms metodikos 14 p. buvo nustatyti reikalavimai žemėnaudų formavimui, kurie numatė, kad žemės sklypo dydis turi atitikti asmens pasirengimą ir galimybes ūkininkauti, kad žemėnauda turi sudaryti vientisą kompaktišką masyvą, kad žemėnaudų ribos turi sutapti su stabiliais kraštovaizdžio objektais, valstybinės nuosavybės upių ir ežerų, kitų vandens telkinių krantais, miškų, valstybinės reikšmės kelių ir geležinkelių žemės ribomis, eiti privačių upelių arba griovių viduriu, senomis ežiomis. Pabrėžtina yra tai, kad teisės aktai numatė, jog projektuojama žemėnauda galėjo sutapti su buvusių žemės valdų ribomis tik tuo atveju, jeigu tai atitiko aukščiau minėtos metodikos 14.1-14.5 p. reikalavimus. Todėl darytina išvada, kad R. V. žemės sklypas buvo suformuotas vadovaujantis tuo metu galiojusių teisės aktų nuostatomis;

854) LR KT 1994-05-27 nutarime pažymėjo, jog nuostata, kad jei neįmanoma grąžinti turto natūra, turi būti skiriama kompensacija, neprieštarauja nuosavybės neliečiamumo ir nuosavybės teisių gynimo principams, nes teisinga kompensacija taip pat užtikrina nuosavybės teisių atkūrimą. Pretendentams į S. B. žemę yra suprojektuotas 7,20 ha žemės sklypas susigrąžinti natūra, taip pat remiantis patvirtintomis išvadomis yra suformuoti du sklypai atkurti nuosavybės teises ekvivalentine natūra;

865) pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas neteisingai pritaikius teisės normas. LAT 2006-04-19 nutartyje Nr. 3K-3-280/2006 konstatavo, kad LR įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų" 20 str. buvo nustatytas 20 d. terminas, per kurį šio įstatymo 18 str. nurodytų institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisės atstatymo <...> galėjo būti apskųsti teismui. Šis terminas nėra ieškinio senaties terminas ir jis tiesiogiai taikomas tik piliečiams, kuriems priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisės atstatymo, ir asmenims, kurių teises ar įstatymų saugomus interesus šis sprendimas pažeidžia ir kurie kreipiasi į teismą gindami savo teises ir įstatymų saugomus interesus. LAT šioje byloje nurodė, kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai ginčijamo potvarkio apskundimui taikė specialiajame įstatyme numatytą 20 d. terminą. Specialusis įstatymas numatė kreipimosi į teismą terminą, todėl bendrosios CK normos, reglamentuojančios ieškinio senaties terminą, neturėjo būti taikomos.

87Atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 5, b. l. 142-147) atsakovė ŽŪM prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą vadovaujantis šiais argumentais:

881) CPK 306 str. 2 d. numatyta, jog apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Nagrinėjant šią civilinę bylą pirmosios instancijos teisme ieškovai neginčijo atsakovo R. V. teisės atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės M. V. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę, taip pat neginčijo ir Raudondvario sen. ART 1992-01-21 posėdžio protokolo Nr. 1 (t. 1, b. l. 97), Raudondvario ART 1992-03-25 išvados, Kauno r. valdybos 1992-08-18 išvados, ŽŪM 1993-02-03 sprendimo Nr. 11-293-12633 (t. 1, b. l. 98) bei Kauno r. valdybos 1993-03-25 potvarkio Nr. 125 14 p. (t. 1, b. l. 101), 1992-04-29 žemės sklypo ribų parodymo ir jų vietoje paženklinimo akto teisėtumo (t. 1, b. l. 194-195) apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, todėl vadovaujantis minėta CPK nuostata, šios aplinkybės bei argumentai negali būti nagrinėjami vertinant teismo sprendimo pagrįstumą nagrinėjant civilinę bylą apeliacine tvarka;

892) apeliantų teiginys, jog R. V. ŽŪM 1993-02-03 sprendimu Nr. 11-293-12633 negalėjo būti atkurtos nuosavybės teisės į 10,41 ha žemės sklypą, esantį ( - ), o Kauno r. valdybos 1993-03-25 potvarkio Nr.125 14 p. (t. 1 b. l. 101) šis žemės sklypas negalėjo būti suteiktas naudotis, motyvuojant tuo, jog nebuvo pateiktas prašymas atkurti nuosavybės teises į žemę bei nuosavybės teisę, taip pat nebuvo pateikti giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinantys dokumentai, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Teismui buvo pateikta Piliečių prašymų atstatyti nuosavybės teises į žemę registracijos žurnalo, kuriame 1991-09-30 registruotas R. V. prašymas atkurti nuosavybės teises į M. V. valdytą žemę, kopija, taip pat pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinantys dokumentai. Kauno r. Raudondvario apylinkės ART 1992-01-21 posėdžio protokolas (t. 1, b. l. 97) patvirtina, jog R. V. buvo pasirengęs ūkininkauti;

903) teisę atkurti nuosavybės teises į senelių nuosavybės teise valdytą žemę asmenys įgijo 1992-01-31, įsigaliojus LR įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų" papildymo ir pakeitimo įstatymui (Žin., 1992, Nr. 3-40). Šiame įstatyme nebuvo numatyta, jog asmenys, pagal šį įstatymą įgiję teisę atkurti nuosavybės teises į žemę, privalo iš naujo teikti prašymus, be to, byloje nėra duomenų, kad Raudondvario ART būtų priėmusi sprendimą ar informavusi R. V., kad jo pateiktas prašymas atkurti nuosavybės teises nebus nagrinėjamas. Atsižvelgiant į tai, manytina, jog įsigaliojus minėtiems įstatymo pakeitimams, t. y. buvusių savininkų vaikaičiams įgijus teisę atkurti nuosavybės teises į senelių nuosavybės teise valdytą žemę, R. V. 1991-09-30 pateiktas prašymas pagrįstai buvo nagrinėjamas bei sprendžiamas nuosavybės teisių atkūrimo jam klausimas. Todėl apeliantų argumentai, kad nuosavybės teisių atkūrimo procedūra inicijuota asmens, neturinčio teisės į nuosavybės teisių atkūrimą, dėl ko negalėjo būti priimti minėti ginčijami administraciniai aktai, yra nepagrįsti;

914) Žemėtvarkos preliminariniame projekte R. V. suprojektuotas 10,41 ha žemės sklypas atsižvelgiant į minėtus teisės aktų reikalavimus. Žemės sklypo, skiriamo privačiam ūkiui steigti, vietos apžiūrėjimo akte, surašytame 1992-04-29, nurodyta, jog R. V. projektuojamo žemės sklypo, esančio ( - ) kaime, ( - ) apylinkėje, riba iš vakarų pusės eina griovio (K-6) viduriu. Tai atsispindi ir teismui pateiktame ( - ). R. V. žemės sklypo plane, pažymėtame žemėtvarkos preliminariniame projekte, bei VĮ VŽI projekto autorės J. M. 2005-02-08 parengtoje ištraukoje iš žemės reformos žemėtvarkos projekto, parengto 1999 m. (M 1:10000). Todėl apeliacinio skundo argumentas, jog R. V. yra priskirta žemė, esanti abipus griovio, yra nepagrįstas įrodymais; 1992-03-25 Raudondvario apylinkės ART, apsvarsčiusi pateiktus dokumentus bei žemėtvarkos projektavimo instituto rengiamą Batniavos valstybinio ūkio žemės reformos žemėtvarkos projektą, nusprendė, jog tikslinga R. V. atkurti nuosavybės teises į 10,41 ha žemės grąžinant natūra buvusioje vietoje. Kauno r. valdyba 1992-08-18 taip pat nusprendė patenkinti R. V. prašymą ir atkurti nuosavybės teises į 10,41 ha žemės ūkio paskirties žemės ( - ).. Vadovaujantis nurodytais dokumentais, R. V. nuosavybės teisės grąžinant natūra 10,41 ha žemės, esančios Kauno r., Raudondvario apylinkėje, Raudondvario k., ŽŪM 1993-02-03 sprendimu Nr.11-293-12633 buvo atkurtos nepažeidžiant tuo metu galiojusių teisės aktų. Pastarojo sprendimo dėl nuosavybės teisės atstatymo pagrindu Kauno r. valdyba 1993-03-25 potvarkio Nr. 125 14 punktu R. V. suteikė naudotis 10,41 ha žemės sklypą žemės ūkio veiklai. Taigi tiek formuojant minėtą žemės sklypą, tiek atkuriant nuosavybės teises į jį nebuvo pažeisti teisės aktų, ginčijamų administracinių aktų priėmimo metu galiojusių bei reglamentavusių nuosavybės teisių atkūrimo teisinius santykius, žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimą kaimo vietovėse, reikalavimai;

925) tai, jog ieškovams gali būti grąžinama ne visa buvusio savininko S. B. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdyta žemė natūra, t.y. buvusioje vietoje, nes dalis jos tiek pagal LR įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų", tiek pagal Atkūrimo įstatymo (Žin., 1997, Nr. 65-1558) nuostatas priskirtina valstybės išperkamai, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos apeliantų teisės sprendžiant nuosavybės teisių į minėtą žemę atkūrimo klausimą. Už valstybės išperkamą žemę, kuri negali būti grąžinama natūra, pretendentams atkurti nuosavybės teises atlygintina Atkūrimo įstatymo 16 str. numatytais būdais. Todėl apeliantų teiginys, jog atsakovams žemė ūkininkauti turėjo būti suteikta kitoje vietoje,-nepagrįstas;

936) ginčijamo ŽŪM sprendimo priėmimo metu galiojusio LR įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų" 20 str. (1993-01-12 redakcija) buvo nustatytas 20 d. terminas apskųsti teismui institucijų sprendimus dėl nuosavybės teisių atstatymo ar kompensacijos išmokėjimo. Kadangi ginčijamas ŽŪM sprendimas Nr. 11-293-12633, priimtas 1993-02-03, bei su juo susiję administraciniai aktai, ieškovai praleido ieškinio senaties terminą, per kurį turėjo teisę ginti savo tariamai pažeistas teises pareikšdami ieškinį.

94Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

95Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Be to, neatsižvelgdama į apeliacinio skundo ribas, kolegija patikrino ir tai, ar nėra CPK 329 str. 2 d. numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.), kurių kolegija nenustatė.

96Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas vertino ne visus rašytinius įrodymus bei nenurodė argumentų, kodėl atmetė kai kuriuos įrodymus ir argumentus. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas tinkamai vertino byloje surinktų įrodymų visumą, tuo labiau, kad CPK nenumato pareigos aptarti absoliučiai visus į bylą pateiktus įrodymus (CPK 270 str. 3 d. 2 ir 3 p.). Apeliantų argumentas dėl reabilitacijos pažymų vertinimo ir apeliaciniame skunde minimos tremtinių, politinių kalinių pirmumo teisės, nustatytos 1991-07-25 Žemės reformos įstatymo 1-1607 10 str. 1 d. 1 p., kolegijos nuomone, nėra susijęs su šia byla, nes ši teisės akto nuostata numatė būtent pirmumo teisę pirkti žemės sklypą, tuo tarpu šioje byloje ginčas kyla iš nuosavybės teisių atkūrimo.

97LR KT 1994-05-27 nutarime pažymėjo, jog nuostata, kad jei neįmanoma grąžinti turto natūra, turi būti skiriama kompensacija, neprieštarauja nuosavybės neliečiamumo ir nuosavybės teisių gynimo principams, nes teisinga kompensacija taip pat užtikrina nuosavybės teisių atkūrimą. Byloje nustatyta, jog pretendentams į S. B. žemę (ieškovams) yra suprojektuotas 7,20 ha žemės sklypas susigrąžinti natūra, taip pat remiantis patvirtintomis išvadomis yra suformuoti du sklypai atkurti nuosavybės teises ekvivalentine natūra, tačiau ieškovai mano, jog visa S. B. žemė jiems turi būti sugrąžinta natūra.

98LAT ne kartą yra pabrėžęs, kad asmens, kuriam žemė suteikta valstiečio ar asmeniniam ūkiui, interesai prioritetiškai ginami tik tuo atveju, jeigu ši žemė jam suteikta teisėtai, t. y. nepažeidžiant žemės suteikimo metu galiojusių teisės aktų. Tik tada, kai nustatoma, kad žemė suteikta neteisėtai, turi būti ginamos pretendentų atkurti nuosavybės teisę į žemę teisės (LAT 2001-06-20 nutartis Nr. 3K-3-665/2001; 2003-09-22 nutartis Nr. 3K-3-837/2003; 2004-03-24 nutartis Nr. 3K-3-206/2004 ir kt.). Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad tiek nuosavybės teisės į žemę atkūrimas, tiek žemės suteikimas valstiečio ūkiui yra sudėtinės žemės reformos dalys ir kad abu šie procesai vyko ir vyksta kartu. Dėl to, būtina derinti visų gyventojų grupių interesus.

99Dėl K. S. suteiktos asmeninio ūkio žemės teisėtumo

100Ieškovai ieškiniu prašo iš dalies panaikinti šiuos administracinius aktus dalyje 0,61 ha S. B. nuosavybės teisėmis priklausiusios žemės:1) KAVA 2003-03-18 sprendimą Nr. 52/16220 (t. 1, b. l. 108) ir 2003-03-18 įsakymo Nr. 02-05-1727 priedus 1, 6 (t. 1, b. l. 159-160), kuriais K. S. atkurtos ekvivalentine natūra nuosavybės teisės asmeninio ūkio žemei ( - ) k., ( - ) sen.; 2) KAVA 2000-08-04 įsakymą Nr. 02-05-6037 (t. 1, b. l. 70-71; 2 t., b. l. 53-66), kuriuo patvirtintas piliečių, naudojančių asmeninio ūkio žemę Bubių kadastro vietovėje, sąrašas pagal priedą, kuriuo asmeninio ūkio žemė 2,15 ha suteikta K. S.; 3) asmeninio ūkio žemės sklypų ribų paženklinimo parodymo aktą 2001-10-17 (t. 1, b. l. 106). Pažymėtina, jog 2003-03-18 įsakymo Nr. 02-05-1727 (1 t., b. l. 157-158) priedą Nr. 1, kuriuo KAV perdavė K. S. nuosavybėn neatlygintinai asmeninio ūkio sklypą 1,79 ha (1 t., b. l. 159), bei priedą Nr. 6, kuriuo KAV suteikė K. S. ( - ) kaime 125-1 skl. (1,46 ha) ir 125-2 skl. (0,33 ha) žemės ūkio naudmenų (1 t., b. l. 160), ieškovai pirmą kartą užginčijo tik 2007-11-23 patikslintu ieškiniu.

101Ieškovų nuomone, visi šie administraciniai aktai naikintini, nes KAVA, žinodama, kad buvusio savininko S. B. šeimos nariai yra nukentėję nuo okupacinių režimų, kad S. B. vaikai siekė atstatyti nuosavybės teises į tėvo žemę, kad jie atstatę nuosavybės teises į žemę ketina steigti privatų ūkį, negalėjo K. S. atstatyti nuosavybės teisės į žemės dalį, kuri įsiterpusi į buvusio savininko S. B. žemę. K. S. nuosavybės teisė į jo turėtą žemę Tauragės rajone galėjo būti atstatytos ( - ) k. tik laikantis eilės ir esant laisvos žemės fondui. Pats atsakovas K. S. žinojo ar turėjo žinoti, kad žemė ( - ) k. yra grąžintina ieškovams, todėl siekti atstatyti nuosavybės teises į šią žemę perkeliant žemes iš Tauragės apskrities negalėjo.

102Kolegija pritaria apylinkės teismo išvadoms, kad K. S. priklausė asmenų grupei, turėjusiai teisę gauti atitinkamo dydžio asmeninio ūkio žemę. Iki 1994-07-01 buvo priimtas apylinkės tarybos sprendimas dėl žemės suteikimo asmeniniam ūkiui ir ne vėliau kaip iki 2004-12-31 priimtas apskrities viršininko sprendimas, patvirtinantis asmeninio ūkio žemės suteikimą ir asmens naudojamos asmeninio ūkio žemės plotą. Asmeninio ūkio žemė buvo naudojama ir yra naudojama šiam tikslui, atmatuota laisvoje valstybinio žemės fondo žemėje, kuri buvo numatyta naudoti gyventojų asmeniniam ūkiui pagal žemės reformos žemėtvarkos projektą 1991-06-18 įstatymo 12 str. 1 d. 3 p.

103Kad žemė būtų laikoma grąžintina natūra, kolegijos nuomone, pretendentas turėjo atitikti tam tikras sąlygas, t. y. žemę buvo galima grąžinti natūra tik tuo atveju, jei piliečiai dirba žemę arba grįžta ūkininkauti, o tais atvejais, kai pretendentai gyveno arba dirbo kito ūkio, negu yra grąžintinas žemės sklypas, ribose, jiems pageidaujant ir esant valstybinio žemės fondo, sklypas galėjo būti suteikiamas pagal gyvenamąją vietą. Nustatyta, kad K. S. asmeninio ūkio žemė buvo skirta dar 1991-11-07 Kauno r. Raudondvario apylinkės tarybos sprendimu (3 t., b. l. 39). Atkreiptinas dėmesys, kad pretendentas S. B. prašymą atkurti nuosavybės teises pateikė 1991-12-27. 1990-07-26 vadovaujantis AT nutarimu Nr. 1-411 „Dėl kaimo gyventojų sodybinių sklypų išplėtimo“ Lietuvoje buvo pradėtas asmeninio ūkio žemės suteikimas. 1990-10-11 LRV nutarimu Nr. 308 „Dėl žemės asmeniniam ūkiui suteikimo, įforminimo ir apskaitos tvarkos“ buvo nustatyta, kad žemė asmeniniam ūkiui suteikiama apylinkės tarybos sprendimu atsižvelgiant į žemės ūkio ar kitų įmonių ir pretendento į asmeninį ūkį interesus. Minėtuose teisės aktuose nebuvo reikalaujama atsižvelgti į buvusio žemės savininko interesus suteikiant žemę naudoti asmeninio ūkio naudotojams, nors tuo metu privatinės nuosavybės institutas pagal Laikinąjį pagrindinį įstatymą jau buvo grąžintas į šalies teisės sistemą. Žemė asmeniniam ūkiui buvo suteikiama atsižvelgiant tik į žemės ūkio įmonės ar kitų įmonių ir pretendento į asmeninį ūkį interesus. Tokios kitiems asmenims asmeniniam ūkiui naudoti suteiktos žemės išpirkimas iš asmenų, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, bei numatymas galimybės asmeninio ūkio žemės naudotojams šią žemę neterminuotai naudoti ar netgi įsigyti nuosavybėn KT 1995-03-08 nutarimu buvo pripažintas neprieštaraujančiu LR Konstitucijai. Apeliantų teiginiai, kad teismas neteisingai aiškino žemės reformą reglamentuojančių teisės aktų taikymą ir neatsižvelgė į tai, kad asmeninio ūkio žemė buvo skiriama po to, kai ieškovų prašymai atkurti nuosavybės teises į S. B. turėtą žemę jau buvo pateikti agrarinės tarnybos darbuotojams, kolegijos nuomone, neturi teisinio pagrindo. LAT nutartyje Nr. 3K-3-363/1999 konstatavo, kad nei LR AT, nei LRV nutarimai nereikalavo, kad prieš suteikiant žemę asmeniniam ūkiui būtų aiškinamasi, kam ši žemė priklausė iki nacionalizavimo. O tai, kad sklypo paženklinimas įvyko po asmeninio ūkio žemės suteikimo, nesudaro pagrindo vėlesnį tokio veiksmo atlikimą laikyti neteisėtu;

104Vadovaujantis LR įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų", LR Žemės reformos įstatymo bei Atkūrimo įstatymo nuostatomis žemė, pagal galiojusius įstatymus suteikta gyventojų asmeniniam ūkiui, buvo ir yra valstybės išperkama ir natūra savininkams negrąžinama. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas įtvirtina savo nuostatą siekti stabilumo ir ginti faktinių teisėtų žemės naudotojų interesus. LAT ir Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas (toliau - LVAT), formuodami vienodą teismų praktiką, laikosi nuostatos, kad asmenų, kuriems žemė buvo suteikta asmeniniam ūkiui, interesai yra prioritetiniai prieš interesus asmenų, kurie pageidauja atkurti nuosavybės teises į žemę susigrąžinant ją natūra, tuo atveju, jeigu žemė asmeniniam ūkiui buvo suteikta teisėtai.

105Kolegijos nuomone, nėra nustatyta, jog suteikiant asmeninio ūkio žemę K. S. tuomet galioję įstatymai ir poįstatyminiai aktai būtų buvę pažeisti. Vadovaujantis LR AT 1990-07-26 nutarimu Nr. 1-411 „Dėl kaimo gyventojų sodybinių sklypų išplėtimo“ buvo pradėtas žemės suteikimas kaimo gyventojų asmeniniams ūkiams. LRV 1990-10-11 nutarimo Nr. 308 „Dėl žemės asmeniniam ūkiui suteikimo, įforminimo ir apskaitos tvarkos“ 2 p. buvo nurodyta, kad žemė asmeniniam ūkiui suteikiama apylinkės tarybos sprendimu, atsižvelgiant į žemės ūkio ar kitų įmonių ir pretendentų gauti asmeninio ūkio paskirties žemės interesus. Buvę žemės savininkai ar pretendentai ją susigrąžinti šiuose norminiuose aktuose neminimi. Vykdant minėtų teisinių aktų reikalavimu, ( - )r. ( - ) apylinkės taryba pirmojo šaukimo 19 sesijos 1991-11-07 sprendimu Nr. 98 (2 t., b. l. 86) patvirtino sąrašą asmenų, kuriems buvo suteikta asmeninio ūkio žemė. Pažymėtina, jog šis sprendimas yra galiojantis, o ieškovai pirmos instancijos teisme šio sprendimo net nereikalavo pripažinti negaliojančiu. Apeliantai, teigdami, jog 1991-11-07 sprendimu Nr. 98 asmeninio ūkio žemė atsakovui buvo suteikta ne S. B. žemėje, šio argumento neginčijamais įrodymais nepagrindė. Įsigaliojus LRV 1993-10-29 nutarimui Nr. 816 „Dėl žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms dalims suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarkos patvirtinimo“ išliko nuostata, kad žemės sklypai asmeniniam ūkiui suteikiami apylinkės tarybos sprendimu. Be to, šios tvarkos 5 p. numatė, kad „jei asmeninio ūkio žemės sklypai suteikti pagal LRV nutarimu Nr. 308 nustatytą tvarką ir jų naudotojų sąlygos nepakito, suteiktų sklypų dydis negali būti mažinamas“.

106Vykdant LRV 1993-10-29 nutarimo Nr. 816 reikalavimus ( - ) r. ( - ) apylinkės taryba 1994-04-15 sprendimu Nr. 681 patvirtino Raudondvario apylinkės ART parengtą asmeninio žemės naudojimo plotų nuomotojų sąrašą 1994 metams (2 t., b. l. 144), kuris nėra išlikęs kartu su kitomis Raudondvario apyl. Tarybos sesijų bylomis už 1993-95 m (2 t., b. l. 145). Dėl šios priežasties Kauno apskrities viršininkas, vykdydamas LR Žemės reformos įstatymo papildymo įstatymo reikalavimą, organizavo asmeninio ūkio suteikimo teisėtumo patikrinimą ir 2000-08-04 įsakymu (2 t., b. l. 53-66) patvirtino Piliečių, naudojančių asmeninio ūkio žemę Bubių kadastro vietovėje, sąrašą (t. y. asmenų, kuriems teisėtai buvo suteikti asmeninio ūkio paskirties žemės sklypai) pagal priedą, kurio 72 p. nurodytas atsakovas K. S. su jam skirtu 2,15 ha žemės sklypu. Šis įsakymas patvirtina, kad atsakovas teisėtai naudojasi 2,15 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypu. Be to, vadovaudamasis LR Žemės reformos įstatymo 15 str., KAV 2004-12-28 įsakymu Nr. 02-05-12398 „Dėl asmeninio ūkio žemės suteikimo ir fizinių asmenų naudojamos asmeninio ūkio žemės ploto patvirtinimo Kauno rajone“ (2 t., b. l. 148-155) patvirtino sąrašą Asmenų, kurių asmeninio ūkio žemės suteikimo dokumentai neišliko ir kuriems asmeninio ūkio žemės suteikimas Raudondvario apylinkės teritorijoje 1991 m. liepos 26 d. – 1994 m. lipos 1 d. laikotarpiu apylinkės tarybos sprendimu buvo įformintas kaip žemės nuoma arba jeigu sprendime klaidingai nurodyta pavardė, vardas ar žemės plotas. Šiame sąraše atsakovas įrašytas 55 numeriu, o jo naudojamos žemės plotas 0,85. Ieškovai šio įsakymo, kaip ir 1991-11-07 Raudondvario apylinkės tarybos sprendimo Nr. 98 pripažinti negaliojančiu neprašė, todėl nenuginčijus administracinių aktų, patvirtinančių asmeninio ūkio suteikimo teisėtumą, netenka prasmės ir teisinio pagrindo reikalavimai dalinai naikinti administracinius aktus dėl lygiaverčio žemės sklypo suteikimo nuosavybės vietoje turėtos žemės Jurbarko rajone.

107Dėl A. M. žemės, suteiktos valstiečių ūkiui steigti

108Ieškovai ieškiniu prašo dalyje 2,94 ha S. B. nuosavybės teisėmis priklausiusios žemės panaikinti: 1) Kauno r. savivaldybės valdybos 1990-05-04 sprendimo Nr. 8 dalį (t. 1, b. l. 72-74), kuria iš Batniavos d. t. ū. į žemės fondą valstiečių ūkiams steigti buvo skirta žemė atsakovui A. M.; 2) 1990-06-29 Kauno r. valdybos valstybinį žemės nuosavybės aktą Nr. 50 (t. 1, b. l. 75-76), kuriuo A. M. buvo suteikta 15,51 ha žemės, esančios ( - ), valstiečio ūkiui steigti; 3) Kauno r. valdybos 1993-02-04 potvarkio Nr. 41 2 punktą (t. 1, b. l. 77), kuriuo neteisėtai ir nepagrįstai leista A. M. pirkti 13,58 žemės sklypą; 4) KAVA 1996-02-28 įsakymo Nr. 05-711 dalį (t. 1, b. l. 79), kuriuo leista išsipirkti dalį 4,78 ha žemės sklypo ( - ), 5) valstybinės žemės pirkimo–pardavimo 1996-03-28 sutartį Nr. p52/96-2183 (t. 1, b. l. 93), kuria A. M. parduota valstiečių ūkiui suteikta žemė (4,78 ha), esanti ( - ), iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis priklausiusi S. B..

109Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad tiek nuosavybės teisės į žemę atkūrimas, tiek žemės suteikimas valstiečio ūkiui yra sudėtinės žemės reformos dalys ir kad abu šie procesai vyko ir vyksta kartu. Dėl to, būtina derinti visų gyventojų grupių interesus. Žemės suteikimą valstiečių ūkiams nustatė 1989-07-01 įstatymas „Dėl Lietuvos TSR valstiečio ūkio" ir Lietuvos Ministrų Tarybos 1989-07-24 nutarimas Nr. 161 „Dėl priemonių Valstiečio ūkio įstatymo nuostatoms įgyvendinti". Remiantis šiais teisės aktais pageidaujantiems ūkininkauti asmenims žemė buvo suteikiama nemokamai iš valstiečių ūkiams skiriamos žemės fondo, o į šį fondą žemė buvo paimama iš valstybinio rezervo, valstybinių miškų fondo, tarybinių ūkių, kolūkių ir kitų įmonių bei organizacijų. Žemės paėmimas į valstiečių ūkiams skiriamos žemės fondą buvo nustatytas ir 1990-04-05 įstatymu papildžius Žemės kodeksą 481 str.. Remiantis nurodytu straipsniu žemės sklypai į šį fondą buvo imamai neatsižvelgiant į buvusių savininkų nuosavybės teises, nors jau egzistavo privatinės nuosavybės institutas. Žemės skyrimas pagal Valstiečių ūkio įstatymą nutrauktas tik 1991-09-01, įsigaliojus Žemės reformos įstatymui. Vis dėlto žemės suteikimas valstiečių ūkiams steigti negalėjo paneigti Lietuvos valstybės siekio atkurti pažeistas buvusių savininkų teises. Žemės reformos įstatyme patvirtinta valstybės nuostata atkurti nuosavybės teisę buvusiems savininkams. Žemės skyrimas ir pardavimas po nurodyto įstatymo įsigaliojimo turėjo atitikti jo nuostatas ir užtikrinti jo įgyvendinimą. Dėl to bet kokie pažeidimai suteikiant ar parduodant valstiečių ūkiui steigti žemę, į kurią buvusieji savininkai pretenduoja atkurti nuosavybės teises, turi būti vertinami kaip tokių asmenų teisių pažeidimas.

110Kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog atsakovui A. M. žemė suteikta teisėtai ir pagrįstai. Apeliantų argumentai, kad atsakovui buvo suteikta žemė Gineitų k., o savavališkai įforminta ( - ) k., kolegijos nuomone, prieštarauja Kauno r. savivaldybės sprendimo Nr. 8 (t. l, b. l. 72) 1.2 punktui, kuriuo buvo nutarta paimti tris sklypus (1-2, 3-1, 3-2) iš Batniavos d. ū., ir sprendimo 3.17 p., kuriuo sklypai 3-1, 3-2 buvo skirti A. M.. Suteikiant žemės sklypą A. M., kolegijos nuomone, nėra prieštaravimo dėl šio sklypo priskyrimo ( - ) ar ( - ) kaimui, nes, kaip nustatyta atsakovų Kauno rajono savivaldybės ir KAVA atstovų paaiškinimais, iki šiol nėra nustatytas administracinis žemės sklypo priklausomumas konkrečiam kaimui, oficialių dokumentų, nurodančių tikslias laukais einančių kaimų ribas, nebuvo, o ginčo sklypas yra tarp minėtų kaimų. Be to, kaip nustatyta Mizgaičio paaiškinimu, Rajono žemės skirstymo komisija 1989-11-02 protokolu Nr. 4 94 t., b. l. 103-105) jo prašymo dėl žemės skyrimo valstiečių ūkiui steigti svarstymą nusprendė atidėti dėl tos priežasties, jog jis prašė skirti žemę ( - ) k. drėkinamuose plotuose, kur buvo Batniavos d. ū. įrengtos drėkinimo sistemos. Kaip matyti iš 1989-11-15 posėdžio protokolo Nr. 5 (4 t., b. l. 106-111), atsakovo prašymas skirti 15 ha žemės sklypą valstiečio ūkiui steigti buvo patenkintas ir skirtas žemės plotas nedrėkinamuose to paties daržininkystės ūkio teritorijos plotuose. Apeliantai įrodymais nenuginčijo atsakovo nurodytos aplinkybės, kad, nesant oficialių dokumentų, nurodančių tikslias laukais einančių kaimų ribas, buvo laikoma, kad nedrėkinami laukai priklauso ( - ) k., o drėkinami - ( - ) k., ir kad tik dėl šios priežasties Rajono žemės skirstymo komisijos akte buvo įrašyta, kad žemė jam skirta ( - ) kaime.

1111991-06-18 įstatymo ,,Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 12 str. 3 p. nustatyta, kad išperkama žemė, kuri pagal galiojusius įstatymus yra suteikta ūkininkui, taip pat užimta sodybinių sklypų ir suteikta prie nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų namų bei kitų pastatų (sodybų) kaimo vietovėje. Be to, šis punktas 1993-07-15 įstatymu papildytas nuostata, kad išperkama žemė, kuri pagal galiojusius įstatymus suteikta valstiečio ūkiui steigti. Iš tokių įstatymo nuostatų išplaukia, kad valstybė įsipareigojo ginti piliečių, įgijusių žemę pagal Valstiečių ūkio įstatymą, teises, o buvusiems savininkams atitinkamai kompensuoti. Kolegijos nuomone, visiškai pagrįsta ir teisinga yra pirmosios instancijos teismo išvada, kad iškilęs ginčas turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Nustatyta, kad Kauno r. savivaldybės valdyba, sudarydama žemės fondą valstiečių ūkiams steigti, 1990-05-04 sprendimu Nr. 8 nusprendė paimti iš Batniavos d. t. ū. į minėtą fondą ginčo sklypo dalį ir suteikti ją A. M. - valstiečio ūkiui steigti. Vadinasi, ginčo žemė valstiečio ūkiui buvo suteikta 1990-05-04, tuo tarpu įstatymas ,,Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų" buvo priimtas 1991-06-18. Tik priėmus šį įstatymą buvo nustatyta, kas yra pretendentai atkurti nuosavybės teises, į kokį turtą yra atkuriamos nuosavybės teisės ir t.t. Taigi 1990 m. suteikiant žemę valstiečio ūkiui, nebuvo teisinio pagrindo teigti, kad toks suteikimas pažeidžia kitų asmenų teises, nes nuosavybės teisių atkūrimo procesas dar nebuvo prasidėjęs. To metu galioję teisės aktai nenustatė prievolės aiškintis, kas galimai bus pretendentu atkuriant nuosavybės teises į šią žemę. Kadangi valstiečio ūkis A. M. buvo suteiktas ir iki LR Žemės reformos įstatymo įsigaliojimo, šiam įstatymui įsigaliojus žemės reformą vykdančios institucijos atimti iš A. M. ar neparduoti jam valstiečio ūkio neturėjo jokio teisinio pagrindo. Be to, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad A. M. valstiečio ūkiui buvo suteiktas vienas žemės sklypas, t. y. būtent tas, į kurio dalį pretenduoja ieškovai. Be to, vadovaujantis LR Valstiečio ūkio įstatymo 9 str. 1 d., valstiečio ūkiui suteikto žemės sklypo dydis gali būti pakeistas tik ūkininko sutikimu, o atsakovas A. M. tokio sutikimo nėra davęs.

112Apeliantai pripažįsta, kad A. M. 15 ha sklypas valstiečio ūkiui steigti buvo suteiktas Kauno raj. valdybos 1990-05-04 sprendimu Nr. 8, priimtu Respublikinio žemėtvarkos projektavimo instituto paruošto žemės sklypo projekto pagrindu. Taip pat pripažįsta, kad pamatuoto ir paženklinto sklypo ribos atitinka minėtame sklypo projekte nustatytas ribas. Savo ieškinyje apeliantai nereikalavo teismo pripažinti neteisėtu Respublikinio žemėtvarkos projektavimo instituto paruošto žemės sklypo projekto, pagal kurį buvo suteiktas ir vietovėje pažymėtas žemės sklypas. CPK 265 str. 2 d. draudžia teismui peržengti byloje pareikštus reikalavimus, todėl teismas nenagrinėjo ir nepriėmė sprendimo dėl nurodyto dokumento teisėtumo, o nenuginčijus dokumento, kurio pagrindu priimtas ginčijamas administracinis aktas, nėra teisinio pagrindo šį aktą naikinti ar pripažinti negaliojančiu. Todėl nenuginčijus administracinio akto, kuriuo buvo suteikta žemė valstiečio ūkiui steigti, netenka pagrindo reikalavimai panaikinti 1993-02-04 Kauno r. valdybos potvarkį Nr. 41, 1993-02-25 žemės pirkimo-pardavimo sutartį bei 1990-06-29 Valstybinį žemės nuosavybės aktą Nr. 50.

113Dėl R. V. atkurtos nuosavybės teisės

114Ieškovai patikslintu ieškiniu prašė 1,45 ha dalyje, priklausiusia nuosavybės teisėmis S. B., panaikinti: 1) Kauno r., Raudondvario sen. ART 1992-01-21 posėdžio protokolą Nr. 1 (t 1, b. l. 97) ir kitų dokumentų dalis, kuriomis ( - )., R. V. žemė grąžinta natūra; 2) 1993-02-03 ŽŪM sprendimą Nr. 11-293-12-633 (t. 1, b. l. 98), kuriuo R. V. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 10,41 ha žemės sklypą, esantį ( - ); 3) Kauno r. valdybos 1993-03-25 potvarkio Nr. 125 14 punktą (t. 1, b. l. 101), kuriuo R. V. suteikta naudotis 10,41 ha, žemės, esančios ( - ), 4) 1997-07-23 R. V. pamatuoto žemės sklypo paženklinimo aktą (t. 1, b. l. 100); 5) iš dalies panaikinti KAVA 1998-01-16 įsakymą Nr. 05-160 (t. 1, b. l. 102), kuriuo pakeistas Kauno r. valdybos 1993-03-25 potvarkis Nr. 125 dėl žemės suteikimo. Ieškovų nuomone, Kauno r. ART 1992-01-21 posėdžio protokolas (1 t., b. l. 97) naikintinas, nes KAVA, atstatydama atsakovui R. V. nuosavybės teises į jo senelės M. V. turėtą žemę ir leisdama steigti grąžintinose žemėse privatų ūkį, neturėjo teisės suteikti žemės, į kurią ieškovai siekė atstatyti nuosavybės teises. R. V. žemės reformos metu žinojo ar turėjo žinoti, kad jam dalis žemės ( - ) kaime yra grąžintina ir nėra laisva. R. V. negalėjo būti atkurtos nuosavybės teisės į visą M. V. turėtą žemės sklypą natūra, o tik į tą, kuri buvo neužimta, o už užimtą pagal 1987-05-22 pirkimo–pardavimo (sutartį R. V. KAVA turėjo siūlyti atstatyti nuosavybės teises ekvivalentine natūra kitoje vietoje arba atlyginti kompensacija, nes atsakovo K. S. nuosavybės teisėmis priklausantis namas pastatytas I. V. turėtoje žemėje.

115Teismas sutiko su atsakovo ŽŪM atsiliepime (t. l, b. 1. 212) išdėstytais argumentais. Teismas rėmėsi aplinkybe, kad ieškovai neginčija fakto, kad atsakovas neturėjo teisės atkurti nuosavybę į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Tai, kad dalis (0,95 ha) žemės jam pamatuota ginčo žemėje, atitiko Žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimo ir ekonominio pagrindo kaimo vietovėms metodikos, patvirtintos LRV 1991-10-12 nutarimu Nr. 423, 14 p., t. y. suteikė galimybę formuojant racionalias žemėvaldos ribas nukrypti nuo natūra grąžinamos buvusios žemėvaldos vietos.

116Apeliantų nuomone, atstatant nuosavybės teises į M. V. žemę natūra buvo nesilaikyta įstatymuose nustatytų reikalavimų, nes R. V. atsiradus teisei atstatyti nuosavybę 1992-05-20 nepateikė prašymo atstatyti nuosavybės teises į M. V. žemę ir giminystės ryšių įrodančių dokumentų.

117CPK 306 str. 2 d. numatyta, jog apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Nagrinėjant šią civilinę bylą pirmosios instancijos teisme ieškovai neginčijo atsakovo R. V. teisės atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės M. V. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę, taip pat neginčijo ir Raudondvario sen. ART 1992-01-21 posėdžio protokolo Nr. 1 , Raudondvario ART 1992-03-25 išvados, Kauno r. valdybos 1992-08-18 išvados, ŽŪM 1993-02-03 sprendimo Nr. 11-293-12633 bei Kauno r. valdybos 1993-03-25 potvarkio Nr. 125 14 p., 1992-04-29 žemės sklypo ribų parodymo ir jų vietoje paženklinimo akto teisėtumo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, todėl, kolegijos nuomone, šios aplinkybės bei argumentai negali būti nagrinėjami vertinant teismo sprendimo pagrįstumą nagrinėjant civilinę bylą apeliacine tvarka.

118Apeliacinio skundo teiginys, jog R. V. ŽŪM 1993-02-03 sprendimu Nr. 11-293-12633 negalėjo būti atkurtos nuosavybės teisės į 10,41 ha žemės sklypą, esantį ( - ), o Kauno r. valdybos 1993-03-25 potvarkio Nr.125 14 p. (t. 1 b. l. 101) šis žemės sklypas negalėjo būti suteiktas naudotis, motyvuojant tuo, jog nebuvo pateiktas prašymas atkurti nuosavybės teises į žemę bei nuosavybės teisę, taip pat nebuvo pateikti giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinantys dokumentai, kolegijos nuomone, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Teismui buvo pateikta Piliečių prašymų atstatyti nuosavybės teises į žemę registracijos žurnalo, kuriame 1991-09-30 registruotas R. V. prašymas atkurti nuosavybės teises į M. V. valdytą žemę, kopija, taip pat pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinantys dokumentai. Kauno r. Raudondvario apylinkės ART 1992-01-21 posėdžio protokolas (t. 1, b. l. 97) patvirtina, jog R. V. buvo pasirengęs ūkininkauti.

119Teisę atkurti nuosavybės teises į senelių nuosavybės teise valdytą žemę asmenys įgijo 1992-01-31, įsigaliojus LR įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų" papildymo ir pakeitimo įstatymui (Žin., 1992, Nr. 3-40). Šiame įstatyme nebuvo numatyta, jog asmenys, pagal šį įstatymą įgiję teisę atkurti nuosavybės teises į žemę, privalo iš naujo teikti prašymus, be to, byloje nėra duomenų, kad Raudondvario ART būtų priėmusi sprendimą ar informavusi R. V., kad jo pateiktas prašymas atkurti nuosavybės teises nebus nagrinėjamas. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, jog įsigaliojus minėtiems įstatymo pakeitimams, t. y. buvusių savininkų vaikaičiams įgijus teisę atkurti nuosavybės teises į senelių nuosavybės teise valdytą žemę, R. V. 1991-09-30 pateiktas prašymas pagrįstai buvo nagrinėjamas bei sprendžiamas nuosavybės teisių atkūrimo jam klausimas. Todėl apeliantų argumentai, kad nuosavybės teisių atkūrimo procedūra inicijuota asmens, neturinčio teisės į nuosavybės teisių atkūrimą, dėl ko negalėjo būti priimti minėti ginčijami administraciniai aktai, kolegijos nuomone, yra visiškai nepagrįsti.

120Nustatyta, kad Žemėtvarkos preliminariniame projekte R. V. suprojektuotas 10,41 ha žemės sklypas atsižvelgiant į minėtus teisės aktų reikalavimus. Žemės sklypo, skiriamo privačiam ūkiui steigti, vietos apžiūrėjimo akte, surašytame 1992-04-29, nurodyta, jog R. V. projektuojamo žemės sklypo, esančio ( - ), riba iš vakarų pusės eina griovio (K-6) viduriu. Tai atsispindi ir teismui pateiktame ( - ) R. V. žemės sklypo plane, pažymėtame žemėtvarkos preliminariniame projekte, bei VĮ VŽI projekto autorės J. M. 2005-02-08 parengtoje ištraukoje iš žemės reformos žemėtvarkos projekto, parengto 1999 m. (M 1:10000). Todėl apeliacinio skundo argumentas, jog R. V. yra priskirta žemė, esanti abipus griovio, yra nepagrįstas įrodymais. 1992-03-25 Raudondvario apylinkės ART, apsvarsčiusi pateiktus dokumentus bei žemėtvarkos projektavimo instituto rengiamą Batniavos valstybinio ūkio žemės reformos žemėtvarkos projektą, nusprendė, jog tikslinga R. V. atkurti nuosavybės teises į 10,41 ha žemės, grąžinant natūra buvusioje vietoje. Kauno r. valdyba 1992-08-18 taip pat nusprendė patenkinti R. V. prašymą ir atkurti nuosavybės teises į 10,41 ha žemės ūkio paskirties žemės ( - ) apylinkėje, ( - ) k.. Vadovaujantis nurodytais dokumentais, R. V. nuosavybės teisės grąžinant natūra 10,41 ha žemės, esančios ( - ), ŽŪM 1993-02-03 sprendimu Nr.11-293-12633 buvo atkurtos nepažeidžiant tuo metu galiojusių teisės aktų. Pastarojo sprendimo dėl nuosavybės teisės atstatymo pagrindu Kauno r. valdyba 1993-03-25 potvarkio Nr. 125 14 punktu R. V. suteikė naudotis 10,41 ha žemės sklypą žemės ūkio veiklai. Taigi tiek formuojant minėtą žemės sklypą, tiek atkuriant nuosavybės teises į jį, kolegijos nuomone, nebuvo pažeisti teisės aktų, ginčijamų administracinių aktų priėmimo metu galiojusių bei reglamentavusių nuosavybės teisių atkūrimo teisinius santykius, žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimą kaimo vietovėse, reikalavimai.

121Tai, jog ieškovams gali būti grąžinama ne visa buvusio savininko S. B. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdyta žemė natūra, t. y. buvusioje vietoje, nes dalis jos tiek pagal LR įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, tiek pagal Atkūrimo įstatymo (Žin., 1997, Nr. 65-1558) nuostatas priskirtina valstybės išperkamai, kolegijos nuomone, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos apeliantų teisės sprendžiant nuosavybės teisių į minėtą žemę atkūrimo klausimą. Už valstybės išperkamą žemę, kuri negali būti grąžinama natūra, pretendentams atkurti nuosavybės teises atlygintina Atkūrimo įstatymo 16 str. numatytais būdais. Todėl apeliantų teiginys, jog atsakovams žemė ūkininkauti turėjo būti suteikta kitoje vietoje, kolegijos nuomone, taip pat yra nepagrįstas.

122Ginčijamo ŽŪM sprendimo priėmimo metu galiojusio LR įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų" 20 str. (1993-01-12 redakcija) buvo nustatytas 20 d. terminas apskųsti teismui institucijų sprendimus dėl nuosavybės teisių atstatymo ar kompensacijos išmokėjimo. Kadangi ieškovai ginčija ŽŪM sprendimą Nr. 11-293-12633, priimtą 1993-02-03, konstatuotina, jog ieškovai yra praleidę ieškinio senaties terminą, per kurį turėjo teisę ginti savo tariamai pažeistas teises pareikšdami ieškinį.

123Be to, kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovų reikalavimui pripažinti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą 1996-03-28 tarp valstybės ir A. M., negaliojančia, taikytinas 10 m. ieškinio senaties terminas, todėl ir kitiems reikalavimams taikytinas šis terminas. Patys ieškovai ieškinyje nurodė, kad apie jų žemės suteikimą asmeniniam ir valstiečių ūkiui steigti jie sužinojo tik 1998 metais. Ieškovų nuomone, jie nepraleido bendro 3 metų ieškinio senaties termino. Kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieškovai su ieškiniu į teismą kreipėsi tik 2004-09-24, o su patikslintu, kuriame dalis reikalavimų buvo pareikšti pirmą kartą - tik 2007-11-26, vadovaudamasi CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 str., konstatuoja, jog ieškovai praleido CK 1.125 str. 4 d. įtvirtintą 3 mėnesių ieškinio senaties terminą pripažinti negaliojančiais kitus šioje byloje ginčijamus administracinius aktus, nesant svarbių priežasčių. Tai, kad šis sutrumpintas ieškinio senaties terminas taikytinas ne tik reikalavimams pripažinti juridinių asmenų (tokių kaip akcinės bendrovės) įstatuose nurodytų valdymo organų sprendimus negaliojančiais (CK 2.82 str. 4 d.), bet ir ginčijant valstybės valdymo ir savivaldybės institucijų priimtų aktus, patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (2005 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2005). Be to, pažymėtina, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. (2000 m. rugsėjo 19 d. red.) numato, jog jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Nors ieškovai šioje byloje ginčijamų administracinių aktų administraciniam teismui neskundė, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad administraciniai aktai turėjo būti skundžiamas būtent administraciniam teismui (jeigu su jais nebūtų buvę pareikštas vienintelis grynai civilinio pobūdžio reikalavimas pripažinti negaliojančia žemės pirkimo-pardavimo sutartį, nulėmę ginčo teismingumą bendrosios kompetencijos teismui), pripažintina, jog bendrojo CK 1.125 str. 1 d. numatyto 10 metų ieškinio senaties termino taikymas bendrosios kompetencijos teisme ginčijant valstybės valdymo ir savivaldybės institucijų priimtų aktus prieštarautų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, nes suteiktų nepagrįstas privilegijas asmenims, administracinius aktus ginčijantiems bendrosios kompetencijos teismuose. Kolegijos nuomone, nekonstatavus ieškinio senaties termino pažeidimo, itin būtų pažeidžiamos atsakovų R. V. ir K. S. teisės ir teisėti interesai, nes šioje byloje yra ginčijami tik jų atžvilgiu priimti administraciniai aktai.

124Kolegija taip pat pritaria apylinkės teismo išvadai, jog ieškovų reikalavimai neturėtų būti tenkinami, vertinant ne tik ieškinio atmetimo argumentus, bet ir vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijais.

125Sprendimo dalis, kuria tarpe visų atmestų reikalavimų yra atmestas ir ieškinio reikalavimas įpareigoti KAVA atkurti ieškovams nuosavybės teises į 13,05 ha žemės, iš jų 11,94 ha žemės vientisame sklype senosiomis ribomis (pagrindas Raudondvario seniūnijos žemėtvarkininkės ( - ) 1998-09-12 žemės plano brėžinys) ir 1,11 ha žemės Nemuno lankose, kolegijos nuomone, naikintinas ir šis ieškinio reikalavimas paliktinas nenagrinėtas. Kolegija pažymi, kad netenkindamas ieškinio šioje dalyje, teismas pažeidė ieškovų teises ateityje kreiptis į teismą dėl nuosavybės teisės į ginčo sklypus atkūrimo. Pagal 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 17 ir 18 straipsnius piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises nagrinėja ir sprendimus priima įstatyme nurodytos institucijos, o kilus ginčui teismine tvarka yra tikrinamas šių sprendimų teisėtumas. Kadangi Kauno apskrities viršininko administracija dėl nuosavybės teisių atkūrimo (atsisakymo atkurti) nėra pateikusi savo sprendimo, kurį būtų galima skųsti įstatymo nustatyta tvarka, kolegija ieškinį šio reikalavimo dalyje palieka nenagrinėtą, o ne jį atmeta, kad tuo nebūtų užkertamas kelias ieškovams ateityje ginti savo teises.

126Kolegija nesutinka su apeliantais, kad teismas nesprendė ieškovo reikalavimo dėl KAVA įpareigojimo pateikti teisingus duomenis apie tai, kuris žemės naudotojas ir kokį žemės plotą yra užėmęs ir šiuo metu naudojasi ( - ) iš S. B. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis turėto žemės sklypo (pagal 1909 m. eksplikaciją). Tai nėra atskiras ieškinio reikalavimas, todėl teismo sprendimo dėl jo ir nepasisakyta. Iš 2005-02-24 nutarties (1 t., b. l. 231) matyti, jog teismas buvo įpareigojęs KAVA pateikti S. B. turėtų iki 1940 m. sklypų ( - ) kaime planą su gretimybėmis ir paskaičiavimais, nurodant kuris dabartinis žemės naudotojas ir kokį S. B. žemės sklypo plotą yra užėmęs. Be to, 2005-07-21 raštu (3 t., b. l. 72), 2005-10-04 raštu (3 t., b. l. 109) ir kt. teismas pakartotinai buvo įpareigojęs KAVA pateikti tikslius duomenis apie tai, kuris dabartinis žemės naudotojas ir kokį S. B. žemės sklypo plotą yra užėmęs.

127Be to, atsižvelgdama į tai, jog šioje byloje negali būti sprendžiamas nuosavybės teisių ieškovams atkūrimo klausimas bei į tai, jog nėra nustatyta, kad ginčijamais aktais žemė atsakovams yra suteikta pažeidžiant įstatymų reikalavimus, kolegija nepasisako dėl to, kokiais KAVA raštais remiantis ir kokie konkretūs dydžiai S. B. priklausiusios žemės patenka į atsakovams K. S., A. M. ir R. V. priklausančią žemę.

128Be to, pažymėtina, jog vienu iš reikalavimų ieškovai prašė įpareigoti KAVA tinkamai įvykdyti 2007-04-06 Vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A4-358/2007, kurio KAVA per 1 mėn. tinkamai neįvykdė. Teismas šį reikalavimą atmetė, nurodęs, jog įpareigoti vykdyti teismo nutartį nėra teismo kompetencija, be to, KAVA atliko kartografinius darbus ir pateikė ribų planą dėl ieškovų žemės sklypų Nemuno lankose. Administracinių bylų teisenos įstatymo 97 str. reglamentuoja administracinių teismų priimtų sprendimų vykdymą. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, jog, įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo skundas (prašymas) patenkinamas, jo nuorašas nusiunčiamas vykdyti administravimo subjektui, kurio veiksmai ar neveikimas buvo apskųsti, taip pat pareiškėjui. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jog jeigu per penkiolika dienų ar teismo nustatytą terminą sprendimas neįvykdomas, pareiškėjo prašymu atitinkamas administracinis teismas išduoda jam vykdomąjį raštą kartu nurodydamas jį vykdyti teismo antstolių kontorai prie apylinkės teismo pagal atsakovo buveinės vietą CPK nustatyta tvarka. Akivaizdu, jog ieškovai, teigdami, jog teismo sprendimas iki šiol nėra tinkamai įvykdytas, pirmiausia su prašymu turėjo kreiptis į antstolių kontorą dėl vykdomojo rašto išdavimo, nes būtent antstoliai vykdo sprendimus ir įstatymo priemonėmis užtikrina jų tinkamą įvykdymą, o teismui gali būti skundžiami neteisėti antstolių veiksmai. Kadangi ieškovai šia išankstine tvarka, kuria dar gali pasinaudoti, nepasinaudojo, kolegija ieškinį šio reikalavimo dalyje taip pat palieka nenagrinėtą (CPK 296 str. 1 d. 1 p.).

129Kolegija, išdėstytus argumentus vertindama kaip pakankamus nuspręsti dėl likusių (išskyrus tuos, kurie paliktini nenagrinėtais) ieškinio reikalavimų nepagrįstumo ir dėl apeliacinio skundo tų reikalavimų dalyje atmetimo, nebepasisako dėl likusių apeliacinio skundo argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų apeliacijos rezultatui.

130Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl teismo padarytų procesinės teisės normų pažeidimo pakeičia ir ieškinio reikalavimus įpareigoti KAVA atkurti ieškovams nuosavybės teises į 13,05 ha žemės, iš jų 11,94 ha žemės vientisame sklype senosiomis ribomis (pagrindas Raudondvario seniūnijos žemėtvarkininkės ( - ) 1998-09-12 žemės plano brėžinys) ir 1,11 ha žemės ( - ), taip pat įpareigoti KAVA tinkamai įvykdyti 2007-04-06 Vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A4-358/2007, palieka nenagrinėtus, panaikindama šių reikalavimų dalyje priimtą sprendimą ieškinį atmesti, o likusioje dalyje teismo sprendimą palikdama nepakeistą (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Be to, kolegija priteisia iš ieškovų po 233 Lt atsakovui K. S. jo turėtų advokatų pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų (200+500= 700/3).

131Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Nutarė

132apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 9 d. sprendimą pakeisti.

133Sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas įpareigoti KAVA atkurti ieškovams nuosavybės teises į 13,05 ha žemės, iš jų 11,94 ha žemės vientisame sklype senosiomis ribomis (pagrindas Raudondvario seniūnijos žemėtvarkininkės ( - ) 1998-09-12 žemės plano brėžinys) ir 1,11 ha žemės ( - ), taip pat sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją tinkamai įvykdyti 2007-04-06 Vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A4-358/2007, panaikinti ir šiuos ieškinio reikalavimus palikti nenagrinėtus.

134Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

135Priteisti iš ieškovų G. B., A. B. ir A. B. po 233 Lt atsakovui K. S. advokatų pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
2. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 4. ieškovai 2004-09-24 ieškiniu, patikslintu 2004-11-05 ieškiniu (1... 5. 1) įpareigoti KAVA artimiausiu laiku pateikti Kauno r. apylinkės... 6. 2) įpareigoti KAVA atkurti ieškovams nuosavybės teises į 13,05 ha žemės,... 7. 3) iš dalies panaikinti KAVA 2000-06-21 įsakymu sudarytos komisijos... 8. 4) iš dalies panaikinti KAVA 2000-08-04 įsakymą Nr. 02-05-6037, kuriuo... 9. 5) iš dalies panaikinti asmeninio ūkio žemės sklypų ribų... 10. 6) iš dalies panaikinti KAVA 2003-03-18 sprendimą Nr. ( - ), kuriuo K.... 11. 7) iš dalies panaikinti ( - ) Agrarinės reformos tarnybos (toliau –... 12. 8) iš dalies panaikinti 1993-02-03 ŽŪM sprendimą Nr. ( - ), kuriuo... 13. 9) iš dalies panaikinti 1997-07-23 R. V. pamatuoto žemės sklypo... 14. 10) iš dalies panaikinti KAVA 1998-01-16 įsakymą Nr. ( - ), kuriuo... 15. 11) iš dalies panaikinti 1993-06-24 nekilnojamojo turto registro įrašą Nr.... 16. 12) iš dalies panaikinti Kauno r. savivaldybės valdybos ( - )... 17. 13) iš dalies panaikinti 1990-06-29 Kauno r. valdybos valstybinį žemės... 18. 14) iš dalies panaikinti KAVA 1996-02-28 įsakymą Nr. ( - ), kuriuo... 19. 15) iš dalies panaikinti 1996-03-28 notarės Genovaitės Pakerytės... 20. 16) iš dalies panaikinti valstybinės žemės pirkimo–pardavimo 1996-03-28... 21. 17) iš dalies panaikinti KAVA 1996-02-28 įsakymą Nr. ( - ), kuriuo A.... 22. 18) panaikinti 2,50 ha žemės sklypo ( - ) teisinę registraciją A. M.... 23. 19) priteisti iš atsakovų bylos vedimo ir atstovavimo išlaidas.... 24. Ieškovai 2007-11-26 patikslintu ieškiniu (t. 4, b. l. 135-147)... 25. 1) įpareigoti KAVA artimiausiu laiku pateikti Kauno r. apylinkės teismui... 26. 2) įpareigoti KAVA atstatyti ieškovams nuosavybės teises į tėvo ir... 27. 3) iš dalies panaikinti Kauno r. savivaldybės valdybos 1990-05-04 sprendimo... 28. 4) iš dalies (2,94 ha) panaikinti 1990-06-29 Kauno raj. valdybos valstybinį... 29. 5) iš dalies panaikinti Kauno r. valdybos 1993-02-04 potvarkio Nr. ( -... 30. 6) iš dalies panaikinti KAVA 1996-02-28 įsakymo Nr. 05-711 dalį (t. 1, b. l.... 31. 7) iš dalies panaikinti valstybinės žemės pirkimo–pardavimo 1996-03-28... 32. 8) iš dalies panaikinti ( - ) ART 1992-01-21 posėdžio protokolą Nr.... 33. 9) iš dalies panaikinti 1993-02-03 ŽŪM sprendimą Nr. 11-293-12-633, kuriuo... 34. 10) iš dalies panaikinti Kauno r. valdybos 1993-03-25 potvarkio Nr. ( -... 35. 11) iš dalies panaikinti 1997-07-23 R. V. pamatuoto žemės sklypo... 36. 12) iš dalies panaikinti KAVA 1998-01-16 įsakymą Nr. ( - ), kuriuo... 37. 13) iš dalies panaikinti KAVA 2003-03-18 sprendimą Nr. ( - ), Kauno... 38. 14) iš dalies panaikinti KAVA 2000-08-04 įsakymą Nr. ( - ), kuriuo... 39. 15) iš dalies panaikinti asmeninio ūkio žemės sklypų ribų paženklinimo... 40. 16) įpareigoti KAVA tinkamai įvykdyti 2007-04-06 Vyriausiojo administracinio... 41. 17) priteisti iš atsakovų bylos vedimo ir atstovavimo išlaidas.... 42. Ieškovai nurodė, kad ieškovė G. B. ir S. B. (po jo mirties, 1993-04-06 jo... 43. 1990-05-04 Kauno r. savivaldybės valdybos sprendimo Nr. ( - ) dalis... 44. Iš dalies naikintinas Kauno r. ART 1992-01-21 posėdžio protokolas, nes KAVA,... 45. Visi administraciniai aktai, susiję su žemės paskyrimu K. S.,... 46. Kauno rajono apylinkės teismas 2008-05-06 sprendimu (t. 5, b. l.... 47. Teismas nurodė, kad dalis grąžintinos žemės (3,85 ha) yra valstybės... 48. Dėl K. S. suteiktos asmeninio ūkio žemės teisėtumo... 49. Teismas nustatė, kad K. S. priklausė asmenų grupei, turėjusiai teisę gauti... 50. Dėl A. M. žemės, suteiktos valstiečių ūkiui steigti... 51. Teismas, įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus (t. 1, b. l.... 52. Dėl R. V. atkurtos nuosavybės teisės... 53. Teismas sutiko su atsakovo ŽŪM atsiliepime (t. l, b. 1. 212) išdėstytais... 54. Teismas nurodė, kad K. S., A. M. ir R. V. įgyvendino savo teises atkurti... 55. Dėl ieškinio senaties... 56. Teismas nurodė, kad ieškovų reikalavimui pripažinti valstybinės žemės... 57. Dėl įpareigojimo atkurti nuosavybės teises bei įpareigoti vykdyti... 58. Teismas atmetė ieškovų reikalavimą dėl įpareigojimo atkurti nuosavybės... 59. Apeliaciniu skundu (5 t., b. l. 107-118) ieškovai prašo... 60. 1. Teismas padarė procesinės teisės pažeidimus, nes nenurodė argumentų,... 61. 2. Teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas,... 62. 3. Teismas nevertino, kad su prašymu atkurti nuosavybės teises į savo tėvo... 63. 4. Teismas nenustatė reikšmingų aplinkybių, susijusių su atsakovo K. S.... 64. 5. Teismas nenustatė reikšmingų bylai aplinkybių, susijusių su atsakovo R.... 65. 6. Teismas nenustatė reikšmingų aplinkybių, susijusių su atsakovo A. M.... 66. 7. Teismas nesprendė ieškovo reikalavimo dėl KAVA įpareigojimo pateikti... 67. 1) Teismas nepagrindė, kokiu dokumentu vadovaujantis ir kodėl nustatė, kad... 68. 2) Teismas nesprendė, kuris KAVA raštas atitinka ieškovų turimus... 69. Teismas nevertino aplinkybės, kad KAVA procedūrinis pažeidimas... 70. Atsakovas ŽŪM nesilaikant įstatyme nustatytos tvarkos priėmė sprendimą... 71. Atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 5, b. l. 122-123)... 72. Atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 5, b .l. 124-126)... 73. Atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 5, b. l. 127-131)... 74. 1) teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai taikė bei... 75. 2) nurodomo sklypo paženklinimo aktas buvo surašytas 1992-04-29, o prieš tai... 76. 3) 1997-08-20 VŽĮ Kauno regioniniam kadastro ir geodezijos centrui atlikus... 77. 4) apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovo nuosavybės teisės atkurtos... 78. 5) atsakovas nesutinka su ieškovų teigimu, kad jie turi prioritetinę teisę... 79. 6) atsakovo manymu, jis neteisingai yra patrauktas byloje atsakovu, kadangi... 80. Atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 5, b. l. 132-135)... 81. Atsiliepimu į apeliacinį skundą (t.5, b.l.136-140)... 82. 1) kad žemė būtų laikoma grąžintina natūra, pretendentas turėjo... 83. 2) valstiečio ūkis A. M. iki LR Žemės reformos įstatymo įsigaliojimo, o... 84. 3) įstatymo leidėjui priėmus teisės aktus, reglamentuojančius nuosavybės... 85. 4) LR KT 1994-05-27 nutarime pažymėjo, jog nuostata, kad jei neįmanoma... 86. 5) pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas neteisingai pritaikius... 87. Atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 5, b. l. 142-147)... 88. 1) CPK 306 str. 2 d. numatyta, jog apeliacinis skundas negali būti... 89. 2) apeliantų teiginys, jog R. V. ŽŪM 1993-02-03 sprendimu Nr. 11-293-12633... 90. 3) teisę atkurti nuosavybės teises į senelių nuosavybės teise valdytą... 91. 4) Žemėtvarkos preliminariniame projekte R. V. suprojektuotas 10,41 ha... 92. 5) tai, jog ieškovams gali būti grąžinama ne visa buvusio savininko S. B.... 93. 6) ginčijamo ŽŪM sprendimo priėmimo metu galiojusio LR įstatymo „Dėl... 94. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 95. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų,... 96. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas vertino ne visus rašytinius... 97. LR KT 1994-05-27 nutarime pažymėjo, jog nuostata, kad jei neįmanoma... 98. LAT ne kartą yra pabrėžęs, kad asmens, kuriam žemė suteikta valstiečio... 99. Dėl K. S. suteiktos asmeninio ūkio žemės teisėtumo... 100. Ieškovai ieškiniu prašo iš dalies panaikinti šiuos administracinius aktus... 101. Ieškovų nuomone, visi šie administraciniai aktai naikintini, nes... 102. Kolegija pritaria apylinkės teismo išvadoms, kad K. S. priklausė asmenų... 103. Kad žemė būtų laikoma grąžintina natūra, kolegijos nuomone, pretendentas... 104. Vadovaujantis LR įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį... 105. Kolegijos nuomone, nėra nustatyta, jog suteikiant asmeninio ūkio žemę K. S.... 106. Vykdant LRV 1993-10-29 nutarimo Nr. 816 reikalavimus ( - ) r. ( - )... 107. Dėl A. M. žemės, suteiktos valstiečių ūkiui steigti... 108. Ieškovai ieškiniu prašo dalyje 2,94 ha S. B. nuosavybės teisėmis... 109. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad tiek nuosavybės teisės į žemę... 110. Kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog... 111. 1991-06-18 įstatymo ,,Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį... 112. Apeliantai pripažįsta, kad A. M. 15 ha sklypas valstiečio ūkiui steigti... 113. Dėl R. V. atkurtos nuosavybės teisės... 114. Ieškovai patikslintu ieškiniu prašė 1,45 ha dalyje,... 115. Teismas sutiko su atsakovo ŽŪM atsiliepime (t. l, b. 1. 212) išdėstytais... 116. Apeliantų nuomone, atstatant nuosavybės teises į M. V. žemę natūra buvo... 117. CPK 306 str. 2 d. numatyta, jog apeliacinis skundas negali būti grindžiamas... 118. Apeliacinio skundo teiginys, jog R. V. ŽŪM 1993-02-03 sprendimu Nr.... 119. Teisę atkurti nuosavybės teises į senelių nuosavybės teise valdytą žemę... 120. Nustatyta, kad Žemėtvarkos preliminariniame projekte R. V. suprojektuotas... 121. Tai, jog ieškovams gali būti grąžinama ne visa buvusio savininko S. B. iki... 122. Ginčijamo ŽŪM sprendimo priėmimo metu galiojusio LR įstatymo „Dėl... 123. Be to, kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog... 124. Kolegija taip pat pritaria apylinkės teismo išvadai, jog ieškovų... 125. Sprendimo dalis, kuria tarpe visų atmestų reikalavimų yra atmestas ir... 126. Kolegija nesutinka su apeliantais, kad teismas nesprendė ieškovo reikalavimo... 127. Be to, atsižvelgdama į tai, jog šioje byloje negali būti sprendžiamas... 128. Be to, pažymėtina, jog vienu iš reikalavimų ieškovai prašė įpareigoti... 129. Kolegija, išdėstytus argumentus vertindama kaip pakankamus nuspręsti dėl... 130. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kolegija pirmosios instancijos teismo... 131. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,... 132. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m.... 133. Sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas įpareigoti KAVA atkurti... 134. Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 135. Priteisti iš ieškovų G. B., A. B. ir A. B. po 233 Lt atsakovui K. S....