Byla e2S-1632-467/2018

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo B. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo B. M. ieškinį atsakovams V. M., UAB “Virbarta”, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir papildomo ieškinio atsakovams V. M., UAB “Virbarta”, ADB “Gjensidige”, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl turtinės žalos atlyginimo priėmimo klausimą.

2Teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

41. Ieškovas B. M. 2018 m. vasario 23 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos 200 000 EUR neturtinei žalai atlyginti, iš atsakovo V. M. – 100 000 EUR neturtinei žalai atlyginti. Ieškinyje nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2008-05-22 nuosprendžiu V. M. buvo pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

52. Iki ieškinio priėmimo klausimo išsprendimo ieškovas pateikė ieškinio pakeitimą, kuriuo papildė ieškinį naujais reikalavimais ir prašė priteisti iš atsakovų V. M., UAB „Virbarta“ ir ADB „Gjensidige“ 91 324,77 EUR turtinei žalai atlyginti (80 119,92 EUR negautos pajamos, 2 996,64 EUR negautos pensijos, 3 794,02 EUR laidotuvių išlaidos, 3 303,79 EUR G. M. gydymo išlaidos, 1 110,40 EUR automobilio Volvo 760 sugadinimo žala su delspinigiais), 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 18,50 EUR bylinėjimosi išlaidas, priteisti nuo 2018 m. vasario mėn. kiekvieną mėnesį mokėti ieškovui 41,01 EUR negautos pensijos dalies.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

73. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 6 d. nutartimi nustatė ieškovui B. M. 10 dienų nuo šios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Taip pat atsisakė priimti ieškovo B. M. papildomą ieškinį atsakovams V. M., UAB „Virbarta“, ADB „Gjensidige“, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl turtinės žalos atlyginimo. Išaiškino, kad ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo reikia paduoti ieškovo pasirinkimu Vilniaus apygardos teismui arba Šiaulių apygardos teismui.

84. Teismas konstatavo, kad ieškinyje nenurodytas ieškinio pagrindas, t. y. ieškinio pagrindas suformuluotas netiksliai ir iš jo nėra galimybės identifikuoti ginčo ribas. Ieškinyje ieškovas nurodo, kad neturtinė žala jam padaryta teisėjui V. P. priimant nuosprendį, taip pat prokurorui neįtraukus ieškovo sutuoktinės G. M. į civilinius ieškovus, tačiau nenurodo faktinių aplinkybių ir įrodymų, kuriais grindžiamas minėtų teismo ir prokuroro veiksmų neteisėtumas, bei veiksmų priežastinis ryšys su prašoma priteisti neturtine žala, ieškovo teisių pažeidimu. Ieškovas savo reikalavimus grindžia teisės normų citatomis, taip pat deklaratyviais pareiškimais, jog ieškinyje nurodyti teismo ir prokuroro veiksmai yra neteisėti, tačiau toks faktinis ieškinio pagrindas neatitinka LR CPK 135 str. 1 d. 3 p. reikalavimų, nes minėta teisės norma įpareigoja ieškovą nurodyti faktines aplinkybes ir įrodymus, patvirtinančius ieškinio dalyką. Tai reiškia, kad kaip ieškinio pagrindas turi būti nurodyti ne abstraktūs teiginiai, o konkretūs faktai bei šiuos faktus patvirtinantys įrodymai, kurie turi būti susieti su ieškinio dalyku.

95. Be to teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ieškovas nurodė, kad neturtinė žala atsirado dėl to, jog teismas ir prokuroras neįtraukė ieškovo sutuoktinės G. M. į civilinius ieškovus, tačiau tokia ieškinio pagrindo formuluotė yra abstraktaus pobūdžio ir neapibūdina, kokius pažeidimus padarė kiekvienas atsakovas ir kokią žalą ieškovas patyrė dėl tokių konkrečių kiekvieno atsakovo veiksmų.

106. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovas prašo teismo atnaujinti ieškinio senaties terminą, nes jis praleistas dėl kreipimosi į prezidentę Dalią Grybauskaitę, tarptautinių organizacijų institucijas bei ligos, tačiau iš tokios prašymo formuluotės neaišku, koks senaties terminas taikytinas ieškovo reikalavimams, šio termino eigos pradžia, termino praleidimo priežastys ir kodėl jos pripažintinos svarbiomis.

117. Ieškovas atsakovu taip pat nurodo ir uždarąją akcinę bendrovę „Virbarta“, tačiau šiam asmeniui nereiškia reikalavimų.

128. Dėl elektroniniu paštu pateikto ieškinio pakeitimo teismas nurodė, kad ieškovas prašo priteisti 91 324,77 EUR turtinei žalai atlyginti. Minėto reikalavimo dalį sudaro bendrai iš visų atsakovų prašoma priteisti 80 119,92 EUR negautų pajamų suma. Šio ieškovo reikalavimo negalima išskaidyti į kelis savarankiško pobūdžio reikalavimus, galinčius būti savarankišku ieškinio dalyku. Ieškovas papildomą ieškinį reiškia atsakovams – juridiniams ir fiziniam asmeniui, kurių buveinės ir gyvenamosios vietos adresai yra Vilniaus mieste ir Telšių r. sav. Pagal LR CPK 27 str. 1 d., 30 str. 5 d., 6 d. nustatytas teismingumo taisykles ieškovo reikalavimas yra teismingas ieškovo pasirinkimu ieškovo arba atsakovų gyvenamosios vietos (buveinės), žalos padarymo vietos apygardos teismui, kaip pirmosios instancijos teismui. Todėl, nors papildomas ieškinys neatitinka LR CPK 111 str. 2 d. 7 p., 135 str. 1 d. 1 p., 2 p., 3 p., 2 d. reikalavimų, numatytų ieškinio turiniui, ieškovui nenustatė termino trūkumams pašalinti, o papildomą ieškinį priimti atsisakė (LR CPK 137 str. 2 d. 2 p.).

13III. Atskirojo skundo argumentai

149. Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 6 d. nutartį, išreikalauti ir prijungti baudžiamąją bylą Nr. 1-13-536/2008, prijungti Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto sprendimą Nr. CRPD/C/18/D/30/2015, vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją (29, 30 straipsniai), ir Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto sprendimą, p. 8 (a), (i).

1510. Apeliantas nurodo, kad ieškovui teisė į ieškinio patenkinimą jau konstatuota Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, be to ieškovo reikalavimų faktinis pagrindas nurodytas ir Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto sprendime Nr. CRPD/C/18/D/30/2015.

1611. Be to baudžiamąją bylą nagrinėjęs teisėjas V. P. nesuteikė teisinės apsaugos nukentėjusiajai neįgaliajai G. M., gavęs pareiškimus apie įrodymų klastojimą ir prašymus patraukti baudžiamojon atsakomybėn nusikaltusius asmenis, šiuos prašymus ignoravo ir nuslėpė nuo teisėsaugos institucijų, nes nesiėmė jokių veiksmų nusikaltimui ištirti. G. M. baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu negavo nei vieno procesinio dokumento ir net nuosprendžio. Teismo posėdžių metu buvo atskleista konfidenciali informacija apie G. M. sveikatos būklę be jos sutikimo ir buvo leista kaltinamajam šią informaciją kopijuoti.

17IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

1812. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

1913. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija bei Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina vieną iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų – teisminės gynybos prieinamumo principą. Teisė kreiptis į teismą, kad būtų apgintos pažeistos teisės, įtvirtinta ir CPK 5 straipsnyje. Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes, siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, įstatymai nustato tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti teisę į teisminę gynybą.

2014. Suinteresuotas asmuo, siekiantis apginti galimai pažeistą subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą, turi pateikti teismui procesinį dokumentą (ieškinį, pareiškimą, skundą), kuris atitiktų įstatyme nustatytus formos ir turinio reikalavimus. Teismas, spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą). Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu (CPK 115 str. 2, 3 dalys).

2115. Nagrinėjamu atveju ieškovas teikė du procesinius dokumentus: 2018 m. vasario 23 d. ieškinį ir 2018 m. vasario 27 d. – ieškinio pakeitimą, kuriuo prašė papildyti anksčiau teiktą civilinį ieškinį. Taigi šie procesiniai dokumentai turi būti vertinami kaip vienas, vienas kitą papildantis, procesinis dokumentas. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškiniui nustatytini trūkumai, o papildomą ieškinį atsisakytina priimti.

2216. Be to ieškovas B. M. ieškiniu dėl 300 000 EUR neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovo Lietuvos Respublikos bei V. M. kreipėsi dar 2017 m. rugsėjo 25 dieną, užvesta civilinė byla Nr. e2-3320-820/2018. Ši civilinė byla buvo išnagrinėta 2018 m. vasario 5 d. nutartimi, kuri Vilniaus apygardos teismo 2018-03-22 nutartimi buvo palikta nepakeista. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 5 d. nutartimi ieškovo ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovui. Taigi nagrinėjamoje civilinėje byloje pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti ieškinį dėl to, kad teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad civilinė byla Nr. e2-3320-820/2018 yra baigta nepriėmus ieškinio, apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl pirmosios instancijos teismo 2018 m. kovo 6 d. nutarties, kuria nustatyti ieškinio trūkumai, o papildomą ieškinį atsisakyta priimti, teisėtumo.

2317. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2008 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu V. M. pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 1 d., ir paskyrė jam trisdešimties minimalių gyvenimo lygių, t.y. trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties litų dydžio baudą. Tuo pačiu nuosprendžiu teismas pripažino B. M. teisę į jo V. M. pareikšto civilinio ieškinio patenkinimą, o šio ieškinio dydžio klausimą perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka. Teismas motyvuojamoje dalyje nurodė, kad baudžiamojoje byloje, vertinant pareikštą civilinį ieškinį, teismui nekyla jokių abejonių, kad kaltinamojo V. M. veiksmais B. M. buvo padaryta tiek moralinės, tiek turtinės žalos, tačiau materialinei žalai apskaičiuoti teismui pateiktų faktinių duomenų nepakanka. Dėl automobilio „Volvo 750“ sugadinimo patirtos žalos dydis nustatytas. Nuosprendis įsiteisėjo 2008 m. birželio 11 d.

2418. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, baudžiamojoje byloje civiliniam ieškovui pripažinus teisę į ieškinio patenkinimą ir perdavus ieškinio dydžio klausimą nagrinėti civilinio proceso tvarka, atskira civilinė byla neužvedama, bet, įsiteisėjus nuosprendžiui, to paties teismo iniciatyva tęsiamas procesas pagal CPK taisykles. Paprastai ieškinį nagrinėja tas teismas, kuris nagrinėjo baudžiamąją bylą, t. y. paprastai ieškinį nagrinėja Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-245/2010). Tokiu atveju CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos dėl civilinių bylų teismingumo pagal pareikšto ieškinio sumą yra netaikomos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-26 nutartį civilinėje byloje Nr. 2K-317-697/2015).

2519. Atkreiptinas dėmesys, kad tais atvejais, kai taikoma BPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta išimtis, civilinės atsakomybės sąlygas nustato teismas, priimantis apkaltinamąjį nuosprendį, nes, nesant civilinės atsakomybės sąlygų, ieškinys turėtų būti atmestas ir nebūtų teisinio pagrindo išimčiai taikyti. Jeigu teismas nustato, kad yra sąlygos civilinei atsakomybei taikyti ir pripažįsta civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o ieškinį dėl žalos dydžio nustatymo perduoda nagrinėti civilinio proceso tvarka, tai ieškinį nagrinėjantis teismas nebegali iš naujo spręsti dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo ir tuo pagrindu atmesti ieškinį. Teisės į ieškinio patenkinimą pripažinimas baudžiamajame procese reiškia, kad ieškinys negali būti atmestas civiliniame procese. Asmenys, nesutinkantys su apkaltinamajame nuosprendyje civiliniam ieškovui pripažinta teise į ieškinio patenkinimą, gali skųsti nuosprendį baudžiamojo proceso nustatyta tvarka (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje bylose Nr. 3K-3-303/2009; 2015-05-26 nutartį civilinėje byloje Nr. 2K-317-697/2015; kt.).

2620. Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje teismas nuosprendžiu pripažino B. M. teisę tik į V. M. pareikšto civilinio ieškinio patenkinimą. O reiškiamu ieškiniu ir ieškinio papildymu reikalavimai nukreipiami keliems atsakovams, t. y. ne tik V. M., bet ir UAB „Virbarta“, ADB „Gjensidige“ ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Generalinės prokuratūros ir Teisingumo ministerijos, todėl pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias trūkumų šalinimą, nes teismo konstatuoti ieškovo pradinio ieškinio trūkumai yra akivaizdūs ir šalintini.

2721. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinio pakeitimą (papildymą) dėl turtinės žalos atlyginimo, atsiedamas jį nuo pagrindinio ieškinio ir tokiu būdu nurodydamas inicijuoti dar vieną civilinę bylą, nors, kaip jau minėta, viskas turėtų būti nagrinėjama vienoje ir toje pačioje baudžiamoje byloje, kurioje ieškovui pripažinta teisė į jo V. M. pareikšto civilinio ieškinio patenkinimą, o šio ieškinio dydžio klausimas perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

2822. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų priėmimą ir jų trūkumų šalinimą, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kurią yra pagrindas panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

29Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

Nutarė

30Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 6 d. nutartį panaikinti ir B. M. ieškinio, įskaitant papildomo ieškinio, atsakovams V. M., UAB „Virbarta“, ADB „Gjensidige“ ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Generalinės prokuratūros bei Teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma... 2. Teismas... 3. I. Ginčo esmė... 4. 1. Ieškovas B. M. 2018 m. vasario 23 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu,... 5. 2. Iki ieškinio priėmimo klausimo išsprendimo ieškovas pateikė ieškinio... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. 3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 6 d. nutartimi nustatė... 8. 4. Teismas konstatavo, kad ieškinyje nenurodytas ieškinio pagrindas, t. y.... 9. 5. Be to teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ieškovas nurodė, kad... 10. 6. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovas prašo teismo atnaujinti ieškinio... 11. 7. Ieškovas atsakovu taip pat nurodo ir uždarąją akcinę bendrovę... 12. 8. Dėl elektroniniu paštu pateikto ieškinio pakeitimo teismas nurodė, kad... 13. III. Atskirojo skundo argumentai... 14. 9. Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės... 15. 10. Apeliantas nurodo, kad ieškovui teisė į ieškinio patenkinimą jau... 16. 11. Be to baudžiamąją bylą nagrinėjęs teisėjas V. P. nesuteikė... 17. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 18. 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo... 19. 13. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija bei... 20. 14. Suinteresuotas asmuo, siekiantis apginti galimai pažeistą subjektinę... 21. 15. Nagrinėjamu atveju ieškovas teikė du procesinius dokumentus: 2018 m.... 22. 16. Be to ieškovas B. M. ieškiniu dėl 300 000 EUR neturtinės žalos... 23. 17. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad... 24. 18. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, baudžiamojoje byloje civiliniam... 25. 19. Atkreiptinas dėmesys, kad tais atvejais, kai taikoma BPK 115 straipsnio 2... 26. 20. Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje teismas nuosprendžiu pripažino... 27. 21. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti... 28. 22. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas... 29. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1... 30. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 6 d. nutartį panaikinti ir B....