Byla 1S-199-626/2018
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-05-08 nutarties

1Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Vitalija Norkūnaitė, teismo posėdyje rašymo proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo B. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-05-08 nutarties,

Nustatė

2Iš pateiktos medžiagos matyti, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo (pastaba – skundžiamojoje nutartyje neteisingai nurodyta Vilniaus apygardos teismo) 2008-05-22 nuosprendžiu V. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281 straipsnio 1 dalį. B. M. pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Vilniaus apygardos teismo 2015-05-14 nuosprendis įsiteisėjo 2015-05-14.

3Ieškovas B. M. baudžiamojoje byloje Nr. 1-1782-988/2018 pareiškė patikslintą 131 462,78 Lt dydžio civilinį ieškinį dėl V. M. nusikalstama veika jam padarytos turtinės žalos ir 200 000 Lt neturtinės žalos. Ieškinyje nurodė, kad tokio dydžio turtinę žalą sudaro 1 553,78 Lt dydžio išlaidos gydymui, 123 840 Lt dydžio negautos pajamos ir 6 069 Lt sugadinto automobilio vertė (2 t., b.l. 205-207).

4Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-05-08 nutartimi ieškovui B. M. nustatytas 20 dienų terminas, skaičiuojant nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, ieškinio trūkumams pašalinti.

5Ieškovas atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-05-08 nutartį panaikinti kaip nepagrįstą ir priimti naują sprendimą – įvykdyti STO neįgaliųjų žmonių teisių gynimo komiteto sprendimo 8 punktą. Ieškovas nesutinka su tuo, kad klausimą dėl jo pateikto civilinio ieškinio pirmosios instancijos teisme sprendžia vienas teisėjas, o ne teisėjų kolegija, kas prieštarauja Lietuvos Aukščiausio teismo nutarčiai Nr. 3K-7-245/2010) kuris laiko, kad panašaus pobūdžio bylas turi nagrinėti baudžiamojo skyriaus teisėjų kolegija. Ieškovas pažymi, kad skundžiamojoje nutartyje nenurodyta, kokia būtent baudžiamosios bylos medžiaga vadovavosi teisėjas, tokiu būdu atimant iš pareiškėjo galimybę patikrinti pagrįstumą šalintinų trūkumų.

6Skunde nurodoma, kad teismas pažymėjo, jog „vadovaujantis CPK 182 str. 3 p. ieškovui nereikia įrodinėti faktinio ieškinio pagrindo - buvusių nusikalstamos veikos padarinių jam, tačiau ieškovas turi pareigą pagrįsti padarytos jam turtinės žalos dydį“. Tačiau ieškovo teigimu, teismas prieštaraudamas įstatymui ir pačiam sau tuo pat metu reikalauja „... ieškinio trūkumų pašalinimui - nurodyti faktinį ieškinio dėl turtinės žalos, pagrindą...“ Ieškovas teigia, kad civilinės bylos Nr. e2-l 1118-608/2018 ir Nr.e2S-1632-467/2018 medžiagoje, STO komiteto dėl neįgalių žmonių teisių CRPD/C/18/D/30/2015 sprendimo medžiagoje ir baudžiamosios bylos Nr. 1-13-536/2008 medžiagoje yra nurodyti visi atsakovai pagal pareiškėjo ieškinį, nustatyta solidari atsakovų atsakomybė dėl materialinės žalos, atliktas pilnas materialinės žalos paskaičiavimas. Todėl ieškovo manymu, jokių teismo nurodytų trūkumų nėra. Anot ieškovo, teismas skundžiama nutartimi tyčia sudaro kliūtis jo civiliniam ieškiniui priimti, tuo tiesiogiai pažeidžiant Europos žmogaus teisių Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį ir Konstitucinę teisę į moralinės ir turtinės žalos atlyginimą.

7Atsiliepimų į skindą negautą.

8Atskirasis skundas atmestinas.

9Dėl teismo sudėties

10Ieškovas skunde nesutinka su tuo, kad klausimą dėl jo pateikto civilinio ieškinio pirmosios instancijos teisme sprendžia vienas teisėjas, o ne teisėjų kolegija, kas prieštarauja Lietuvos Aukščiausio teismo nutarčiai Nr. 3K-7-245/2010) kuris laiko, kad panašaus pobūdžio bylas turi nagrinėti baudžiamojo skyriaus teisėjų kolegija. Tačiau tokie ieškovo skundo argumentai atmestini. Ieškovas netinkamai aiškina procesinės teisės normas, reglamentuojančias baudžiamųjų bylų nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 221 straipsnio 1 dalimi, apylinkių teismuose baudžiamąsias bylas nagrinėja vienas teisėjas, išskyrus atvejus, kai bylai nagrinėti apylinkės teismo pirmininkas sudaro trijų teisėjų kolegiją. Civilinį ieškinį nagrinėja tas teismas, kuris nagrinėjo baudžiamąją bylą kaip pirma instancija. Nagrinėjamu atveju baudžiamąją bylą išnagrinėjo ir nuosprendį priėmė vienasmeniškai Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas, o ne teisėjų kolegija, todėl ieškovo civilinio ieškinio trūkumų nustatymo klausimą pirmosios instancijos teisėjas išsprendė vienasmeniškai.

11Dėl ieškinio trūkumų šalinimo

12Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai visiems asmenims užtikrinti teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą su ieškiniu reikalavimus (ieškinio formos ir turinio), kurių nesilaikant, nustatytinas terminas ieškinio trūkumams pašalinti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 115, 138 straipsniai). Pagal CPK 115 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Taigi procesinio dokumento pripažinimas nepaduotu ir grąžinimas jį padavusiam asmeniui yra ydingo trūkumų šalinimo ar jų nepašalinimo per nustatytą laiką pasekmė. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog tokias pasekmes pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovui taikė pagrįstai.

13Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas 2008-02-25 pateikė patikslintą 131 462,78 Lt dydžio civilinį ieškinį dėl V. M. nusikalstama veika jam padarytos turtinės žalos ir 200 000 Lt neturtinės žalos. Teismas skundžiamojoje nutartyje nurodė, kad ieškinyje prašoma priteisti turtinę žalą, kuri susideda iš ieškovo negautų pajamų, taip pat ieškovo patirtų išlaidų dėl sutuoktinės G. M. gydymosi, tačiau ieškinio faktiniame pagrinde nėra jokių rašytinių paaiškinimų, įvardintų faktinių duomenų ir/ar pridėtų įrodymų apie tokios rūšies žalos susidarymą (kur ir kuo dirbo ieškovas, kada dirbo, kokias pajamas gavo, kokias sutuoktinės gydymosi sąskaitas apmokėjo ir pan.). Be to, ieškinyje tik deklaratyviai konstatuojama dėl neturtinės žalos padarymo, tačiau nenurodomos jokios tai pagrindžiančios faktinės aplinkybės (ieškovo išgyvenimai, dvasinė būsena, psichikos sveikatos sutrikimai ir pan.). Dėl šios priežasties ieškovui nustatomas terminas ieškinio trūkumui pašalinti – įvardinti ieškinio faktinį pagrindą apie patirtą turtinę žalą dėl negautų pajamų, sutuoktinės gydymosi išlaidų bei neturtinės žalos bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus.

14Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia apibrėžti bylos nagrinėjimo teisme ribas, sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus, užtikrinti šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-07-10 nutartis Nr. 3K-3-380/2008; 2008-10-13 nutartis Nr. 3K-3-485/2008; kt.). Nesant bent vieno iš šių elementų, negalimas teisminis nagrinėjimas, todėl ieškinį pareiškiantis asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais, galėtų greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis). Taigi tinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas pirmiausia yra siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą, t. y. aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas ir ieškinio dalyką – suformuluotą materialinį teisinį reikalavimą atsakovui, nes šie ieškinio elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką bei nustato bylos nagrinėjimo ribas, kurių laikosi teismas, nagrinėdamas bylą. Iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, iš pareikšto ieškinio visiškai neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Tokia ieškinio trūkumų šalinimo instituto samprata atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-27 nutartis Nr. 3K-3-181/2009).

15Iš baudžiamojoje byloje 2008-02-25 pateikto patikslinto civilinio ieškinio matyti, kad atsakovu nurodomas tik V. M., nors ikiteisminio tyrimo ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu civiliniais atsakovais buvo įtraukti ir UAB „Virbarta“, UAB DK „PZU Lietuva“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje baudžiamojoje byloje 2008-05-22 nuosprendžiu nukentėjusiajam B. M. pripažinta teisė į jo nuteistajam V. M. pareikšto ieškinio patenkinimą, o šio ieškinio dydžio klausimas perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Iš bylos medžiagos ir teismų informacinės sistemos „Liteko“ matyti, kad nukentėjusiojo B. M. civilinio ieškinio dydžio klausimas iki šiol neišnagrinėtas. Pažymėtina, kad teismų praktikoje baudžiamojoje byloje civiliniam ieškovui pripažinus teisę į ieškinio patenkinimą ir perdavus ieškinio dydžio klausimą nagrinėti civilinio proceso tvarka, atskira civilinė byla neužvedama, bet, įsiteisėjus nuosprendžiui, to paties teismo iniciatyva tęsiamas procesas pagal Civilinio proceso kodekso taisykles. Kadangi šioje nagrinėjamojoje byloje B. M. pripažinta teisė tik į jo nuteistajam V. M. pareikšto ieškinio patenkinimą, o dėl kitiems atsakovams reiškiamų reikalavimų ieškovas B. M. turi teisę kreiptis su ieškiniu civilinio proceso tvarka, ką jis iš esmės ir daro.

16Pažymėtina, kad viskas turėtų būti nagrinėjama vienoje ir toje pačioje baudžiamojoje byloje, kurioje ieškovui pripažinta teisė į jo V. M. pareikšto civilinio ieškinio patenkinimą, todėl ieškovas turi patikslinti savo pareikštą 2008-02-25 patikslintą civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje ir šioje byloje pateikti savo reikalavimus pagrindžiančius įrodymus. Pažymėtina ir tai, kad civilinis ieškinys turi būti vientisas procesinis dokumentas, kuriame aiškiai išdėstyti ieškovo reikalavimai (ieškinio dalykas), pateikti visus įrodymus, todėl ieškovas turi šioje byloje pašalinti skundžiamojoje nutartyje nurodytus trūkumus ir pateikti vieną aiškų ir suprantamą civilinį ieškinį, o nesiremti civilinių bylų medžiagomis, kuriose, kaip nurodo skunde pareiškėjas, yra visi atsakymai į skundžiamojoje nutartyje nurodytus trūkumus. Aiškus ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia priešingai bylos šaliai – atsakovui, susižinoti priešingos šalies reikalavimus tam, kad galėtų tinkamai į juos atsikirsti jau pateikiant atsiliepimą į ieškinį. Teismas negali už ieškovą atlikti jam priklausančios procesinės pareigos pateikti aiškų ir suprantamą ieškinį, taip pat rinkti įrodymus kitose ieškovo nurodomose bylose, nes tai prieštarautų tiek teisėjų ir teismų nepriklausomumo ir nešališkumo, tiek rungimosi, dispozityvumo, šalių lygiateisiškumo ir kitiems pagrindiniams civilinio proceso principams (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 6, 12, 13, 17, 21 straipsniai).

17Apibendrindamas virš išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-05-08 nutartį. Atsižvelgiant į tai, kad terminas ieškinio trūkumams pašalinti yra pasibaigęs, pirmosios instancijos teismas, gavęs bylą iš apeliacinės instancijos, turės nustatyti naują terminą ieškinio trūkumams pašalinti.

18Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 377 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

19Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-05-08 nutartį palikti nepakeistą.

Ryšiai