Byla 2A-313-324/2015
Dėl nuostolių priteisimo regreso tvarka

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, dalyvaujant atsakovo atstovui advokatui D. M., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo E. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2683-285/2014 pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams E. J., uždarajai akcinei bendrovei „Pikunda“ dėl nuostolių priteisimo regreso tvarka,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas prašė priteisti solidariai iš atsakovų 2 340,98 Lt nuostoliams atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

4Nurodė, kad 2011 m. vasario 1 d Lenkijoje dėl E. J., vairavusio UAB „Pikunda“ priklausančią transporto priemonę „SCANIA R 124 LA“ (valstybinis Nr. ( - ) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė „SCANIA R 124 LA“ (valstybinis Nr. ( - ) nebuvo apdrausta Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) reikalavimus atitinkančiu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (TPVCAPDĮ 4 str. 1 d., 41 str. 3, 8 d.). Eismo įvykio valstybės – Lenkijos – nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą ir pateikė reikalavimą 2 875,73 PLN (2 340,98 Lt) sumai transporto priemonės registracijos valstybės – Lietuvos – nacionaliniam draudikų biurui. Ieškovas sumokėjo Lenkijos nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamus 2 875,73 PLN (2 340,98 Lt) (TPVCAPDĮ 17 str. 5 d.). Tai padaręs, ieškovas, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 23 straipsnyje įtvirtinta teise reikalauti grąžinti dėl padarytos ir administruotos žalos išmokėtą sumą iš atsakingo už žalos padarymą asmens (šiuo atveju – E. J.) arba asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (šiuo atveju – UAB „Pikunda“), raštu kreipėsi į bendraatsakovius, reikalaudamas grąžinti Lenkijos nacionaliniam draudikų biurui sumokėtus 2 340,98 Lt. Atsakovai nesumokėjo ieškovui reikalaujamos sumos.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Kauno apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 4 d. sprendimu patenkino ieškinį. Priteisė ieškovui solidariai iš atsakovų 2 340,98 Lt (678 Eur) nuostoliams atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2013 m. lapkričio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisė ieškovui iš atsakovų po 36 Lt (10 Eur) žyminio mokesčio ir 101 Lt (29 Eur) už ieškinio priedų vertimą į lietuvių kalbą. Nustatė, kad Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė „SCANIA R 124 LA“ (valstybinis Nr. ( - ) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Konstatavo, kad byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių atsakovo E. J. nurodytas aplinkybes, jog jis dirbo UAB „Pikunda“. Pažymėjo, kad pateiktas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazės išrašas patvirtina, jog eismo įvykio metu (2011 m. vasario 1 d.) atsakovas E. J. dirbo UAB „Geschel transporte“. Padarė išvadą, kad atsakovui E. J. teismo posėdžio metu pripažinus savo kaltę dėl eismo įvykio, yra visos sąlygos jo civilinei atsakomybei kilti. Sprendė, kad nagrinėjamoje byloje taip pat kyla atsakovės UAB „Pikunda“, kuri yra transporto priemonės „SCANIA R 124 LA“ (valstybinis Nr. ( - ) savininkė, atsakomybė, tačiau ne dėl žalos padarymo, o dėl pareigos apdrausti automobilį transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu nevykdymo. Konstatavo, kad atsakovų solidarioji atsakomybė atsiranda ne iš CK 6.279 straipsnio normos, nustatančios atsakomybę už kelių asmenų bendrai padarytą žalą, bet iš TPVCAPDĮ. Pažymėjo, kad atsakovai pažeidė TPVCAPDĮ 4 straipsnio draudžiamųjų ir imperatyviųjų teisės normų reikalavimus ir dėl tokių pažeidimų buvo padaryta žala ieškovui, todėl atsakovų atžvilgiu taikytina solidarioji atsakomybė.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

8Apeliaciniame skunde atsakovas E. J. nurodo, jog sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.

9Pažeidus įrodymų vertinimo principus, padaryta nepagrįsta išvada, kad atsakovas E. J. nepateikė įrodymų, jog dirbo UAB „Pikunda“. VĮ „Regitra“ pažyma patvirtina, kad transporto priemonė „SCANIA R124 LA“ yra registruota UAB „Pikunda“ vardu, tačiau neįvertinta tai, jog pažymoje nėra duomenų, kad atsakovas E. J. būtų valdęs jam perduotą transporto priemonę kokių nors sutartinių santykių pagrindu (pvz., lizingo ar panaudos sutarties pagrindu). Taip pat neįvertinti atsakovo E. J. paaiškinimai, kad jis dirbo UAB „Pikunda“ vairuotoju, pateikė prašymą priimti dirbti vairuotoju, jam buvo mokamas darbo užmokestis, krovinį vežė kaip pervežėjo UAB Pikunda“ vairuotojas ir tik sužinojęs, kad jo darbo santykiai nebuvo įteisinti, atsakovas E. J. paliko šią bendrovę. Byloje nėra įrodymų, paneigiančių šias atsakovo E. J. nurodytas aplinkybes. Atsakovas E. J. nurodė, kad jo ir UAB „Pikunda“ faktinius darbo santykius gali patvirtinti D. Š., kuriai atsakovas E. J. pateikė prašymą dėl darbo sutarties sudarymo ir kuri jam teikdavo kelionės dokumentus, nurodydavo, kokiu reisu vykti. Atsakovas negalėjo apklausti šios liudytojos pirmosios instancijos teisme, kadangi ji neatvykdavo į teismo posėdžius. Taip pat atsakovas E. J. pateikė UAB „Pikunda“ jam išduotas tachografo korteles, tačiau pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl jų įrodomosios reikšmės šioje byloje. Šios kortelės patvirtina ir reiso, kurio metu įvyko ieškinyje nurodytas eismo įvykis, duomenis, t. y. transporto priemonė judėjo beveik iki 15.25 val., o eismo įvykis įvyko 14.45 val. vietos laiku (Lietuvos ir Lenkijos oficialus laikas skiriasi valanda), įvykus eismo įvykiui, atsakovas sustojo ir pradėjo važiuoti tik 16.20 val. Atsakovas E. J. buvo pateikęs prašymą išreikalauti iš atsakovės UAB „Pikunda“ keliones lapus ir sutartis dėl pervežimų transporto priemone „SCANIA“ (valstybinis Nr. ( - ) laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. vasario 1 d., tačiau šie duomenys nebuvo išreikalauti. Nepagrįstai atsakovui E. J. buvo perkelta pareiga įrodyti, kad jis dirbo UAB „Pikunda“. Nukrypta ir nuo kasacinės instancijos teismo formuojamos teisminės praktikos, aiškinantis santykius, susiklosčiusius tarp darbdavio ir darbuotojo.

10Netinkamai taikytos materialinės teisės normos, reglamentuojančios draudimo biuro teisę reikalauti atlyginti atsiradusią žalą, darbdavio ir darbuotojo pareigas. TPVCAPDĮ 23 straipsnyje įtvirtinta draudimo biuro teisė pasirinkti iš ko reikalauti žalos atlyginimo. Įstatyme aiškiai nurodyta, kad biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą. Taigi įstatymas nesuteikia biurui teisės reikalauti solidariai atlyginti išmokėtą žalą ir iš žalą padariusio asmens, ir iš asmens, neįvykdžiusio įstatymo nustatytos pareigos apdrausti transporto priemonę. Be to, įstatyme vartojama sąvoka „atsakingas už žalos padarymą asmuo“ turėtų būti aiškinama atsižvelgiant į CK nuostatas. Šiam ginčui taikytinos CK 6.264 straipsnio nuostatos. Įstatymuose nėra numatyta darbuotojo pareiga drausti darbo priemones.

11Prašo panaikinti sprendimą, priimti naują sprendimą ir atmesti ieškinį.

12Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo sprendimo nekeisti. Nurodo, kad apeliantas nepateikė darbo sutarties, kitų tinkamų įrodymų, patvirtinančių, kad eismo įvykio metu tarp jo ir atsakovės UAB „Pikunda“ buvo darbiniai teisiniai santykiai, apie tariamus darbo teisinius santykius nebuvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, nors, kaip teigė apeliantas, pastarieji truko 1,5 metų. Civilinės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu apeliantas buvo atstovaujamas advokato, o CPK numato daug įrodinėjimo priemonių, suteikiančių galimybę civilinės bylos šaliai patvirtinti/paneigti reikšmingas bylai aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog TPVCAPDĮ 23 straipsnyje įtvirtinta solidari ieškovo reikalavimo teisė tiek į atsakingą už eismo įvykio metu padarytą žalą asmenį, tiek į atsakingą už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr. AC-34-1). Net konstatavus, jog tarp apelianto ir UAB „Pikunda“ buvo susiklostę darbiniai teisiniai santykiai, apeliantas minėtoje įmonėje dirbo nelegaliai, todėl šioje civilinėje byloje apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo nepriteistinos. Žodinio bylos proceso metu pageidavo bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant.

13Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

14IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Apeliacinis skundas netenkintinas.

16Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

17Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė dėl transporto priemonės, neapdraustos privalomuoju draudimu, savininkės ir valdytojo solidarinės atsakomybės draudikų biurui, atlyginusiam šia transporto priemone padarytą žalą.

18Atmestinas apelianto argumentas apie netinkamai pritaikytą TPVCAPDĮ 23 straipsnį, kuriame įtvirtinta draudimo biuro pasirinkimo teisė, iš ko – atsakingo už žalos padarymą asmens ar transporto priemonės valdytojo – reikalauti žalos atlyginimo.

19Ieškovo ieškinys yra pagrįstas TPVCAPDĮ 23 straipsniu, pagal kurį draudikų biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

20TPVCAPDĮ 4 straipsnis, numatantis pareigą sudaryti draudimo sutartį, nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota (1 dalis). Už draudimo sutarties sudarymą šio įstatymo 43 straipsnio nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas (toliau – atsakingas už draudimo sutarties sudarymą asmuo). Jeigu transporto priemonė naudojama asmens, kuris transporto priemonę naudoja pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar pagal kitą panašaus pobūdžio sutartį (toliau – lizingo sutartis), už draudimo sutarties sudarymą yra atsakingas šis asmuo. Jeigu transporto priemonė priklauso keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise, už draudimo sutarties sudarymą šie asmenys atsako solidariai, jeigu jie nėra susitarę kitaip (2 dalis). Straipsnio trečioji dalis įtvirtina, kad straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. TPVCAPDĮ 2 straipsnio 17 dalyje apibrėžta, kad transporto priemonės valdytojas yra asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir (ar) naudojantis transporto priemonę. Transporto priemonės valdytoju taip pat laikomas fizinis asmuo, kuris tiek teisėtai, tiek neteisėtai vairuoja transporto priemonę.

21Tokiu būdu pagal TPVCAPDĮ 4 straipsnio 3 dalies normą apeliantas neturėjo teisės naudoti privalomuoju draudimu neapdrausto automobilio nepriklausomai nuo jo nurodomo naudojimo pagrindo.

22Formuodamas teismų praktiką sprendžiant, kokia atsakomybė – dalinė ar solidarioji – taikoma privalomuoju draudimu neapdrausto automobilio savininkui ir valdytojui TPVCAPDĮ pagrindu, kasacinis teismas nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-3-325/2008 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams A. G. ir K. B. dėl nuostolių atlyginimo, rėmėsi bendruoju principu, kad bendraskolių prievolė yra dalinė, išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus atvejus (CK 6.5 straipsnis). Nurodė, kad šios taisyklės išimtis nustatyta CK 6.6 straipsnio 3 dalyje ir 6.279 straipsnio 1 dalyje – bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. CK 6.6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Aiškindama TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalį, šioje nutartyje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nurodė, kad vertinant, kokia atsakomybė (dalinė ar solidarioji) taikoma tuo atveju, kai yra reikalavimas, susijęs su žalos atlyginimu, atsakomybės taikymo pagrindą sudaro konkrečių veiksmų įvertinimas. TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta maksimali transporto priemonės savininko ar valdytojo atsakomybė draudikų biurui tuo atveju, kai šis sumoka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims. Įstatymo formuluotės aiškinimas kaip subjektų atsakomybės alternatyva, kai atsako vienas, pažeidęs teisės reikalavimus, bet neatsako kitas, neatitiktų nei dalinės, nei solidariosios atsakomybės taikymo kriterijų. Transporto priemonės nedraudimas tuo atveju, kai ją privaloma apdrausti, tokios transporto priemonės perdavimas naudoti ir jos naudojimas yra tyčiniai draudžiamųjų ir imperatyviųjų teisės normų reikalavimų pažeidimai. Automobilio savininko atsakomybė draudikų biurui atsiranda ne dėl žalos padarymo, bet dėl to, kad neįvykdė įstatymo imperatyvo ir pažeidė draudžiamąją įstatymo normą. Tokiu atveju automobilio savininko ir valdytojo solidarioji atsakomybė atsiranda ne iš CK 6.279 straipsnio normos, nustatančios atsakomybę už kelių asmenų bendrai padarytą žalą, bet iš TPVCAPDĮ (analogiška yra ir vėlesnė kasacinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose, išvardintose apeliacine tvarka vertinamame sprendime).

23Vadovaujantis nurodytomis nuostatomis apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad, atsakovams UAB „Pikunda“ ir apeliantui pažeidus TPVCAPDĮ 4 straipsnio draudžiamųjų ir imperatyviųjų teisės normų reikalavimus ir dėl tokių pažeidimų ieškovui padarius žalos, pirmosios instancijos teismas jų atžvilgiu pagrįstai pritaikė solidariąją atsakomybę.

24Nesutiktina su apeliantu, kad autoįvykio metu jis buvo UAB „Pikunda“ darbuotojas, todėl pagal CK 6.264 straipsnį žalą, atsiradusią dėl darbuotojų, einančių savo darbines pareigas, kaltės privalo atlyginti darbuotojus samdantis asmuo. Minėta, jog automobilio savininko ir valdytojo solidarioji atsakomybė abiems atsakovams šiuo atveju atsirado iš TPVCAPDĮ 4 straipsnio reikalavimų nevykdymo. Antra vertus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantas nėra UAB „Pikunda“ darbuotojas – jis nepateikė jokių šią aplinkybę patvirtinančių leistinų įrodymų nei iš bendrovės, nei iš VSDFSV duomenų bazės. Apelianto teiginiai apie nukrypimą nuo kasacinės instancijos teismo formuojamos teisminės praktikos, aiškinantis santykius, susiklosčiusius tarp darbdavio ir darbuotojo, pagal kurią darbo santykius jis įrodinėjo UAB „Pikunda“ vadybininkės D. Š. parodymais ir tachografo kortelėmis, teigdamas apie nepagrįstai perkeltą įrodinėjimo naštą, galėtų būti aktualūs sprendžiant ieškinio reikalavimą dėl darbo santykių fakto pripažinimo ar kitokių su darbo santykiais susijusių reikalavimų (kasacinio teismo bylose Nr.3K-3-300/2007, 3K-3-602/2008, 3K-3-318/2008, 3K-3-62/2013, kuriomis remiasi apeliantas, buvo nagrinėjami ginčai dėl atleidimo iš darbo, darbo sutarties sąlygų pakeitimo, drausminių nuobaudų panaikinimo, kt.), tačiau apeliacine tvarka vertinamoje byloje toks reikalavimas nebuvo pareikštas, o nelegalus darbas apelianto pageidaujamų pasekmių nesukuria (autoįvykio metu galiojusios Darbo kodekso redakcijos 93, 95, 98 straipsniai). Civiliniame procese taikomi rungtyniškumo ir šalių lygiateisiškumo principai darbo santykių įmonėje fakto neleidžia įrodinėti liudytojo parodymais (CPK 177 straipsnio 3 dalis, 197 straipsnis). Remiantis VSDFV duomenimis, autoįvykio metu apeliantas dirbo UAB „Geschel transport“, o ne UAB „Pikunda“. Apeliacinės instancijos teismas nesiremia apelianto atstovo nurodytu Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr.2-10742-773/2013 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras ieškinį atsakovui E. J. dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka, tretieji asmenys BUAB „Bartukai“, UAB „Swedbank lizingas“, „BTA Insurance Company SE filialas Lietuvoje“, nes šiuo sprendimu nėra nustatyti CPK 182 straipsnio 2 punkte reglamentuoti prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai turintys faktai.

25Vadovaujantis išdėstytais motyvais, pirmosios instancijos teismo sprendimas nekeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

26Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Nutarė

27Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovas prašė priteisti solidariai iš atsakovų 2 340,98 Lt nuostoliams... 4. Nurodė, kad 2011 m. vasario 1 d Lenkijoje dėl E. J., vairavusio UAB... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Kauno apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 4 d. sprendimu patenkino ieškinį.... 7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 8. Apeliaciniame skunde atsakovas E. J. nurodo, jog sprendimas neteisėtas ir... 9. Pažeidus įrodymų vertinimo principus, padaryta nepagrįsta išvada, kad... 10. Netinkamai taikytos materialinės teisės normos, reglamentuojančios draudimo... 11. Prašo panaikinti sprendimą, priimti naują sprendimą ir atmesti ieškinį.... 12. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo sprendimo nekeisti. Nurodo,... 13. Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.... 14. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 15. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 17. Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas... 18. Atmestinas apelianto argumentas apie netinkamai pritaikytą TPVCAPDĮ 23... 19. Ieškovo ieškinys yra pagrįstas TPVCAPDĮ 23 straipsniu, pagal kurį... 20. TPVCAPDĮ 4 straipsnis, numatantis pareigą sudaryti draudimo sutartį,... 21. Tokiu būdu pagal TPVCAPDĮ 4 straipsnio 3 dalies normą apeliantas neturėjo... 22. Formuodamas teismų praktiką sprendžiant, kokia atsakomybė – dalinė ar... 23. Vadovaujantis nurodytomis nuostatomis apeliacinės instancijos teismas daro... 24. Nesutiktina su apeliantu, kad autoįvykio metu jis buvo UAB „Pikunda“... 25. Vadovaujantis išdėstytais motyvais, pirmosios instancijos teismo sprendimas... 26. Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 27. Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą....