Byla 2A-763/2012
Dėl skolos priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Marytės Mitkuvienės ir Gintaro Pečiulio,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Big Stone“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 21 d. sprendimo, kuriuo ieškinys iš dalies patenkintas, ir papildomo teismo2011 m. birželio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2908-232/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Salgesta“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Big Stone“, trečiajam asmeniui D. L. dėl skolos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas UAB ,,Salgesta“ 2008-10-20 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo UAB ,,Big Stone“ 343 258 Lt skolos ir 22 020,01 Lt palūkanų. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas ieškinį patikslino, sumažindamas reikalavimus, ir prašė priteisti iš atsakovo 203 090,37 Lt skolos, 13 028,25 Lt palūkanų ir 11,84 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų.

6Nurodė, kad ieškovo UAB ,,Salgesta“ (rangovas) ir atsakovo UAB „Big Stone“ (užsakovas) 2007-08-01 sudarytos statybos rangos sutarties Nr. 01/08/2007 (toliau ir Sutartis) pagrindu ieškovas atsakovui priklausančiame viešbutyje „Big Stone“, esančiame Ukmergėje, atliko bendrastatybinius ir apdailos darbus. Pagal Sutarties 2.1 ir 13.1 punktus darbų apimtys ir kaina privalėjo būti nurodyti šalių patvirtintose lokalinėse sąmatose, kurios turėjo būti neatskiriami šios Sutarties priedai, tačiau to nebuvo padaryta, todėl atsakovas atsiskaitydavo pagal pateiktus šalių pasirašytus atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus ir jų pagrindu išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Teigė, kad atsakovas už ieškovo atliktus darbus atsiskaitė iš dalies, t. y. sumokėjo 192 935,27 Lt, tačiau liko skolingas ieškinyje nurodytą pinigų sumą. Taip pat prašė nustatyti priverstinę hipoteką atsakovui nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), siekiant užtikrinti tinkamą teismo sprendimo įvykdymą.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies –priteisė ieškovui iš atsakovo 140 132,02 Lt skolą, 13 802,64 Lt bylinėjimosi išlaidų, valstybei – 60,55 Lt pašto išlaidų ir atmetė reikalavimą dėl priverstinės hipotekos atsakovo turtui nustatymo. Teismas 2011 m. birželio 17 d. papildomu sprendimu priteisė iš atsakovo ieškovui 11,84 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir 778,08 Lt išlaidų už pakartotinę ekspertizę, o atsakovui iš ieškovo – 4 400 Lt bylinėjimosi išlaidų.

9Teismas nustatė, kad tarp šalių ginčas kilo dėl atsakovui priklausančiame viešbutyje ieškovo atliktų statybos remonto darbų apimties ir kainos, nes dėl jų šalys Sutartimi nenustatė. Vadovaudamasis Sutarties nuostatomis, teismo ekspertų išvadomis, CK 6.653, 6.198 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis, VĮ „Statybos produktų sertifikavimo centras“ rekomenduojamomis kainomis (Aplinkos ministro 2006 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. D1-492), liudytojų parodymais, atsižvelgdamas į tai, kad praktikoje, sudarant rangos sutartis, naudojamasi „Sistela“ informacine sistema, teismas sprendė, jog ieškovas iš viso atliko darbų už 295 988,84 Lt. Teismas taip pat padarė išvadą, kad ieškovas atliko ir teismo eksperto nurodytus galimus darbus už 38 814,92 Lt, tačiau iš šios pinigų sumos atėmė ieškovo be reikalo atliktus lubų glaistymo ir dažymo darbus, nes laikė, jog ieškovas, kaip savo srities profesionalas, privalėjo pats įvertinti šių darbų rezultatą. Dėl to konstatavo, kad nesumokėta skola už ieškovo darbus yra 131 684,46 Lt.

10Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad darbai turėjo būti atlikti pagal Ukmergėje galiojusias kainas, konstatavęs, jog Sutartis nenumatė jokių kainos išlygų dėl objekto geografinės padėties, o atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo nurodomą darbų kainą.

11Teismas sprendė, kad Sutarties 6.1 punkte ieškovo prisiimtos sąnaudos pateikti visą darbo jėgą, užtikrinti darbuotojų atvežimą ir išvežimą iš darbo vietos, suteikti specialią aprangą, apgyvendinti, socialinio draudimo mokesčiai ir kt. turi atsispindėti sąmatos eilutėje „darbo užmokestis“, nes jos į sąmatą neįtrauktos atskira eilute. Tačiau pripažino nepagrįstais ieškovo taikytus didesnius nei rekomenduojamus darbo užmokesčio koeficientus, nes Sutartyje nebuvo aptarta išlyga dėl darbų kainos didėjimo užsakovui nepateikus projekto, tokio kainų didinimo nenumato ir rekomendacijos.

12Teismas, spręsdamas dėl ieškovo atliktų darbų kokybės, vadovavosi pakartotinės teismo ekspertizės išvada, kad defektų kaina yra 1 200 Lt, tačiau remdamasis Sutarties 10 punkto nuostata, numatančia garantinį terminą, taip pat tuo, kad atsakovas nereiškė priešpriešinio reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo, nurodė, kad nemažina priteistinos 131 684,46 Lt kainos už atliktus darbus.

13Teismas, iš dalies patenkinęs ieškinį, priteisė ieškovui 8 447,56 Lt palūkanų (netesybų) (Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, prevencijos įstatymas, CK 1.125 str.).

14Teismas papildomame sprendime nurodė, kad buvo neišspręstas ieškovo reikalavimas dėl procesinių palūkanų, todėl jas priteisė (CK 6.37 str. 2 d., Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 str. 1, 3 d., 3 str. 4 d.). Nustatęs, jog už papildomą teismo ekspertizę ieškovas sumokėjo 1 200 Lt bei atsižvelgdamas į tai, kad vietoje reikalavimo priteisti 216 118,62 Lt, ieškovui yra priteista 140 132,02 Lt, teismas priteisė ieškovui iš atsakovo 778,08 Lt išlaidų ir atitinkamai atsakovui 4 400 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 79, 88, 93, 98 str.)

15III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

16Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Big Stone“ prašo panaikinti teismo 2011 m. balandžio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų atmestas. Apeliaciniu skundu dėl teismo 2011 m. birželio 17 d. papildomo sprendimo prašo priteisti iš ieškovo visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, o atmetus jo apeliacinį skundą dėl teismo 2011 m. balandžio 21 d. sprendimo, priteisti jam iš ieškovo 4 603,20 Lt už pakartotinę teismo ekspertizę, 4 314,80 Lt už pradinę teismo ekspertizę bei 6 425,97 Lt išlaidų advokato pagalbai atlyginti.

17Skundai grindžiami šiais argumentais:

  1. Teismo išvada, kad objektyviais duomenimis nepagrįsti atsakovo teiginiai dėl faktinio darbo užmokesčio skaičiavimo, yra alogiška ir prieštarauja teismo ekspertizės aktams, kitiems rašytiniams įrodymams, liudytojų parodymams, paties teismo sprendimo motyvuojamajai daliai ir yra neargumentuota. Teismas turėjo vadovautis jo pateiktais skaičiavimais (suvestine lentele), iš kurios matyti, kiek ieškovas faktiškai yra sumokėjęs savo darbuotojams ir atitinkamai, kiek nuo to turėjo sumokėti kitų mokesčių. Be to, dar aprašomojoje dalyje teismas nurodė, kad šie jo įrodymai yra nepagrįsti. Dėl to teismo sprendimas neatitinka CPK 270 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktuose nustatytų turinio reikalavimų ir yra prieštaringas.
  2. Teismas netinkamai pritaikė CK 6.653, 6.198 straipsnių nuostatas, nes disponuodamas objektyviais duomenimis apie ieškovo de facto patirtas išlaidas darbo užmokesčiui sumokėti, šių duomenų nevertino ir dėl jų nepasisakė, o tikėtiną darbų kainą, kurią sudaro darbo užmokestis, medžiagos ir mechanizmai, nustatė išimtinai remdamasis teismo eksperto S. Mitkaus pateiktais teoriniais skaičiavimais. Dėl to be pagrindo nustatė didesnę kainą nei įprasta imti už tokių darbų atlikimą atitinkamoms aplinkybėms.
  3. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 str.). Visų pirma, nepagrįsta teismo išvada, kad darbo jėgos, darbų vykdymui būtinų įrankių, darbuotojų atvežimą į darbo vietą ir išvežimą iš jos, apgyvendinimo, išlaikymo, specialios aprangos, medicininio aptarnavimo, aprūpinimo buitinėmis patalpomis išlaidos bei ieškovo mokamos darbuotojų socialinės draudimo išlaidos turi atsispindėti lokalinės sąmatos eilutėje „darbo užmokestis“, suskaičiuotoje naudojant „Sistela“ programą, nes šios išlaidos patenka į ekspertizės aktuose nurodytas papildomas su darbo užmokesčiu susijusias ir nuo jo faktinio dydžio skaičiuojamas išlaidas. Be to, liudytojai parodė, kad ieškovas nevežiojo savo darbuotojų, o atsakovas šiuos darbuotojus neatlygintinai maitino, suteikė buitines patalpas ir apgyvendino. Antra, teismas nenurodė jokių argumentų, dėl kurių nesivadovavo teismo eksperto E. Berteškos aktu, ir be teisėto pagrindo skyrė pakartotinę ekspertizę (CPK 219 str. 2 d., 218 str., 270 str. 4 d. 3 p.). Trečia, teismas neteisėtai teismo eksperto Sigito Mitkaus nurodytus galimai ieškovo atliktus darbus pripažino atliktais de facto, nes apie jų atlikimą liudijo tik ieškovui palankūs asmenys.
  4. Papildomu sprendimu teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, vadovaudamasis patikslintais (sumažintais), o ne pradiniais, ieškovo reikalavimais ir tai prieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams. Įstatymas nedetalizuoja nuo kokios ieškinio sumos turi būti skaičiuojamos bylinėjimosi išlaidos, tačiau šiuo atveju yra svarbu, kad ieškinys buvo patikslintas po teismo ekspertų išvadų. Dėl to bylinėjimosi išlaidos turėjo būti paskirstytos taip: iš atsakovo ieškovui turėjo būti priteista 4 603,20 Lt už pakartotinę ekspertizę, o jam iš ieškovo – 4 314,80 Lt už pradinę ekspertizę, 6 425,97 Lt advokato pagalbos išlaidų.

18Atsiliepimu ieškovas UAB „Salgesta“ prašo atsakovo apeliacinius skundus dėl teismo sprendimo ir papildomo sprendimo atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime teigiama:

191. Teismas teisingai taikė CK 6.653, 6.98 straipsnių nuostatas, nustatydamas atliktų darbų kainą. Pirma, apeliantas nepateikė jokių objektyvių duomenų ir nenurodė, dėl kokių priežasčių išlaidos medžiagoms, mechanizmams turėtų būti skaičiuojamos pagal nustatytas rekomenduojamas kainas, o darbo užmokesčio išlaidos – pagal faktiškai darbuotojams sumokėtas pinigų sumas. Antra, teismas pagrįstai vadovavosi „Sistela“ sistemos duomenimis, teisingai įvertino statybos verslo ypatumus. Trečia, abi teismo ekspertizės ieškovo atliktų darbų kainą nustatė vadovaujantis UAB „Sistela“ parengtomis statinių statybos kainos nustatymo rekomendacijomis. Ketvirta, atsakovas niekuomet nereiškė pretenzijų dėl kainų skaičiavimų ir sąskaitas laiku apmokėdavo. Penkta, apeliantas neginčija statybos darbų atlikimo fakto.

202. Teismas pagrįstai byloje skyrė pakartotinę ekspertizę, nurodęs, jog kilo abejonių dėl ekspertizės akto tinkamumo ir siekdamas teisingai išspręsti šalių ginčą. Tuo tarpu apelianto teiginiai, kad teismas iš viso nepasisakė dėl pirminės ekspertizės išvadų ir neteisingai, jo manymu, įvertino bylos įrodymus, nesudaro pagrindo naikinti teisingo teismo sprendimo (CPK 329 str. 1 d.) .

213. Apeliantas be pagrindo tvirtina, kad neteisėta teismo išvada, jog pakartotinės ekspertizės akte nurodyti galimai atlikti darbai buvo pripažinti atliktais. Visų pirma, šie darbai buvo atlikti prieš 4 metus, todėl ieškovui sudėtinga pateikti šiuos darbus patvirtinančius rašytinius įrodymus; antra, apie šiuos darbus paliudijo liudytojai.

224. Apelianto argumentai dėl papildomų su darbo užmokesčiu susijusių išlaidų priskyrimo prie darbo užmokesčio yra teisiškai nereikšmingi, nes nepriklausomai nuo to, prie kurios išlaidų grafos jos būtų priskirtos, galutinė kaina būtų ta pati. Dėl to šie argumentai nekeičia teismo sprendimo esmės.

235. Apelianto argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teismo papildomame sprendime yra nepagrįsti, nes CPK 42 straipsnyje įtvirtinta ieškovo teisė keisti ieškinio pagrindą arba dalyką iki nutarties, skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje. Dėl to jis turėjo teisę sumažinti ieškinio reikalavimus, o teismas pagrįstai ir teisėtai patenkintų reikalavimų proporciją skaičiavo nuo 203 090,37 Lt skolos ir atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

24IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25Kaip yra žinoma, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, ginčas vyksta tarp privačių juridinių asmenų, todėl teisėjų kolegija nagrinėja bylą neperžengdama atsakovo UAB „Big Stone“ apeliaciniame skunde dėl teismo 2011 m. balandžio 21 d. sprendimo ir atitinkamai jo apeliaciniame skunde dėl papildomo teismo 2011 m. birželio 17 d. sprendimo nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d., 329 str.).

26Dėl teismo 2011 m. balandžio 21 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo

27Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas UAB „Salgesta“ (rangovas) ir atsakovas UAB „Big Stone“ (užsakovas) 2007-08-01 sudarė statybų rangos sutartį (toliau ir Sutartis), pagal kurią ieškovas įsipareigojo atlikti bendrastatybinius ir apdailos darbus atsakovui viešbutyje „Big Stone“ bei perduoti juos atsakovui, o pastarasis įsipareigojo sumokėti už atliktus darbus Sutartyje numatytais terminais ir kaina (1 t., 5-11 b. l.). Nors pagal Sutarties sąlygas jos sudėtinėmis ir neatskiriamomis dalimis turėjo būti šalių pasirašyti Priedas Nr. 1 (sąmatos su darbų atlikimo terminais ir nurodytais avansais (pagal susitarimą) ir projektine dokumentacija, patvirtinta užsakovo) ir Priedas Nr. 2 (projektinė dokumentacija) (Sutarties 13.1, 18.2.1, 18.2.2 p.), taip pat buvo aptarta dėl darbų kainos, nustatytos šiuose prieduose, keitimo tvarkos, papildomų darbų atlikimo (Sutarties 13.6, 13.7 p.), tačiau tokios lokalinės sąmatos prie Sutarties nebuvo pridėtos. Dėl to sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Sutarties šalys konkrečiai nebuvo patvirtinusios sutartinių darbų rūšies, apimties, jų kainų bei kainų nustatymo taisyklių – esminių statybos rangos sutarties sąlygų (CK 6.681 str.). Taigi tarp Sutarties šalių yra kilęs ginčas dėl faktiškai atliktų darbų kiekio ir kainos, – tai yra, atsakovas (užsakovas) nesumoka ieškovui (rangovui) pagal šio pateiktus 2007 m. lapkričio mėn., 2008 m. sausio, vasario mėn. atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus ir tvirtina, jog dalis ieškovo nurodytų darbų faktiškai nebuvo atlikti, jog yra nurodyti didesni darbų kiekiai, išlaidos, jog pritaikyti didesni sąnaudų normatyvai, jog jo sumokėti ieškovui 192 935,27 Lt yra visa sutarties kaina už šiame objekte atliktus darbus.

28Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas, siekdamas visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti visų ieškovo faktiškai atliktų darbų apimtį ir jų kainą, 2009-06-19 nutartimi paskyrė statinio (minėto viešbučio) ekspertizę, kurią pavedė atlikti dėl teismo ekspertui E. Berteškai, o iškilus pagrįstoms abejonėms dėl šios ekspertizės išvadų – 2010-10-13 nutartimi skyrė pakartotinę statinio ekspertizę, kurią pavedė atlikti teismo ekspertui S. Mitkui (CPK 212, 219 str.). Analizuodamas tiek pradinės, tiek pakartotinės teismo ekspertizės išvadas, kitus įrodymus, teismas pripažino, kad ieškovas iš viso minėtame atsakovo viešbutyje yra atlikęs darbų už 324 619,73 Lt, įskaitant teismo eksperto S. Mitkaus akte nurodytus galimus, tačiau nevertintus darbus be 10 184 Lt vertės restorano lubų glaistymo ir dažymo darbų, bei priteisė ieškovui iš atsakovo 131 684,46 Lt skolos už darbus ir 8 447,56 Lt netesybų, iš viso 140 132,02 Lt.

29Kaip minėta, atsakovas UAB „Big Stone“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti visą teismo sprendimą ir ieškinį atmesti, tačiau iš jo turinio matyti, kad apeliantas neginčija teismo sprendimo dalies, kuria ieškovo reikalavimai netenkinti, o skundą iš esmės motyvuoja tuo, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus dėl ieškovui priteistos darbų kainos dalies, susijusios su darbo užmokesčiu, kurį, anot apelianto, sudaro de facto ieškovo darbuotojams sumokėtas darbo užmokestis (atlyginimas), 31 proc. socialinio draudimo mokestis, 30 proc. pridėtinės vertės išlaidos bei 5 proc. pelno marža, t. y. 91 702,25 Lt, o ne 127 4970 Lt kaip, jo teigimu, nustatė pirminė teismo ekspertizė, ar 176 640 Lt, kaip nustatė pakartotinė ekspertizė. Šį skundo argumentą apeliantas grindžia jo pateiktomis suvestinėmis lentelėmis apie UAB „Salgesta“ darbo užmokesčio ir kitų pinigų sumų skaičiuojamų nuo darbo užmokesčio apskaičiavimu pagal pirminės, pakartotinės teismo ekspertizių metu atliktus suvestinius skaičiavimus ir paties apelianto skaičiavimus pagal byloje esančias UAB „Salgesta“ pažymas apie viešbutyje dirbusiems asmenims priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį ir teigia, kad ekspertai nustatė tik hipotetines šias išlaidas, o jis – realias (3 t., 120-124, 176-178 b. l.). Teisėjų kolegija, nesutinka su šiuo argumentu ir sprendžia, jog teismas, nustatydamas darbų kainą, teisingai įvertino bylos įrodymų visetą ir pagrįstai nesuteikė didesnės įrodomosios reikšmės atsakovo pateiktam įrodymui, kuriuo grindžiamas jo atsikirtimas dėl reikalaujamų atlyginti išlaidų darbo užmokesčiui, atliekant sutartinius darbus.

30Iš tiesų, kaip teisingai nurodo apeliantas, darbų kaina yra rangovo turėtų išlaidų kompensavimas ir atlyginimas jam už darbą, t. y. rangovo pelnas (CK 6.653 str. 2 d.). Šiuo atveju, kaip minėta, kaina nebuvo nurodyta Sutartyje, ar prieduose prie jos. Dėl to teismas vadovavosi pakartotinės teismo ekspertizės išvadomis dėl faktiškai atliktų darbų kainos, įskaitant išlaidas darbo užmokesčiui, bei sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog darbo užmokesčio išlaidas sudaro de facto ieškovo darbuotojams sumokėtas mėnesinis atlyginimas, socialinio draudimo, pridėtinės vertės išlaidos bei pelno marža. Teisėjų kolegija sutinka su šia teismo išvada.

31Visų pirma, kaip matyti iš Sutarties sąlygų, šalys nebuvo susitarę dėl to, kad darbų kainos dalį „išlaidos darbo užmokesčiui“ sudarys de facto rangovo savo darbuotojams sumokėtas darbo užmokestis bei nuo jo skaičiuojamos kitos aukščiau apelianto nurodytos lėšos (mokesčiai). Priešingai, pagal sutartines nuostatas, darbo užmokesčio išlaidos, turėjo būti iš anksto nustatytos pridedamose lokalinėse sąmatose (CK 6.193, 6.200 str.). Antra, kaip teisingai sprendė teismas, darbo užmokestis, kurį darbdavys moka savo darbuotojams kas mėnesį, ir išlaidos darbo užmokesčiui statybos rangos teisiniuose santykiuose, nėra tapačios sąvokos, nes statybos rangos sutartis sudaryta tarp verslo subjektų, kurie, kaip minėta, nebuvo sutarę dėl šios kainos (išlaidų) dalies konkrečios sudėties. Be to, darbuotojo ir darbdavio susitarimas dėl atlyginimo yra reglamentuojamas DK normų, tuo tarpu sudarant verslo sandorius, kaip teisingai teigiama ieškovo atsiliepime į skundą, kainos yra nustatomos atsižvelgiant į rinkos ekonomiką, verslo subjektų kaštų valdymą, siekiant pelno ir kt. Kaip žinoma, nesant Sutartyje nustatytos (aptartos) darbų kainos, taikoma CK 6.198 straipsnio 1 dalies prezumpcija, t. y. laikoma, kad sutarties šalys turėjo omenyje kainą, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu tokios kainos nėra – atitinkančią protingumo kriterijų kainą (CK 6.653 str.).

32Esant tokiai darbų kainos nustatymo tvarkai, kaip teisingai nurodė teismas ir neginčija apeliantas, vadovaujamasi Aplinkos ministro 2006-10-26 įsakymo Nr. D1-492 pagrindu VĮ „Statybos produktų sertifikavimo centras“ registruotomis ir skelbiamomis juridinių asmenų, fizinių asmenų ir mokslo įstaigų parengtomis rekomendacijomis dėl statinių statybos skaičiuojamų kainų nustatymo. Iš pakartotinės teismo statinio ekspertizės išvadų matyti, kad ekspertas S. Mitkus, vadovavosi statinių skaičiuojamosios kainos nustatymo rekomendacijomis darbų atlikimo metu, kurias parengė UAB „Sistela“ ir kurios yra įregistruotos VĮ „Statybos produktų sertifikavimo centras“ direktoriaus 2007-04-11 įsakymu Nr.B-007 ir 2007-10-31 įsakymu Nr. B-013 (pakartotinė ekspertizė, 30 b. l.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokios rekomendacijos yra sudaromos vadovaujantis Aplinkos ministro 2005 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. D1-323 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. D1-708 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ patvirtinimo pakeitimo“ (Žin., 2005, Nr. 85-3185) patvirtintais statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo principais ir Aplinkos ministerijos 2005-08-02 parengtomis statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo rekomendacijomis (Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos informacinis pranešimas, 2005, Nr. 61) (toliau Rekomendacijos). Pagal šių Rekomendacijų 12 punktą statybos objektų (darbų) skaičiuojamoji kaina yra nustatoma apskaičiuojant išlaidas, kurias galima būtų pripažinti tiesiogiai susijusiomis su statinio statybos sutartimi, ir netiesiogines išlaidas, kurias pagrįstai galima būtų priskirti statinio statybos sutarčiai. Darbo užmokesčio išlaidos yra priskiriamos prie tiesioginių išlaidų, kurios apskaičiuojamos taip: darbininkų darbo užmokestis apskaičiuojamas sumuojant darbų vienetui atlikti reikalingų darbo sąnaudų vertę, apskaičiuotą darbo valandos skaičiuojamosiomis arba rinkos kainomis, padauginus jas iš darbų vienetų kiekio; darbininkų skaičiuojamąjį darbo užmokestį sudaro visų rūšių priskaičiuojamas darbo užmokestis, taip pat priedai už vadovavimą brigadoms, užmokestis už atostogų laikotarpį bei kitokie darbo užmokesčio priskaičiavimai; apskaičiuojant darbo užmokestį, atsižvelgiama į atliekamų darbų sudėtingumą, reikalingą darbininkų kvalifikaciją (kategoriją), darbų sezoniškumą, sunkumą, darbo aplinkos sąlygas ir kitokią specifiką. Paprastai tai įvertinama apskaičiuojant vienos darbo valandos užmokestį (16 p.). Priešingai nei teigia apeliantas, būtent nuo tokių išlaidų yra skaičiuojamos socialinio draudimo išlaidos (17 p.). Be to, kaip teisingai nurodė teismas, į šias darbo užmokesčio išlaidas taip pat turi būti įtrauktos ir nurodytos Sutarties 6.1 punkte (dėl darbuotojų komandiruočių, darbininkų pervežimo ir kt.), priskirtinos statybvietės išlaidoms, nes jos nebuvo išskirtos atskira lokaline sąmata. Nors apeliantas tvirtina, kad Sutarties 6.1 punkto išlaidos yra nurodytos ekspertizės aktų lokalinių sąmatų pabaigoje kaip papildomos su darbo užmokesčiu susijusios ir nuo jo faktinio dydžio skaičiuojamos išlaidos, tačiau tai nepaneigia teismo išvados apie jų įskaičiavimą į darbo užmokesčio išlaidas. Tuo tarpu apelianto teismui pateiktoje jo sudarytoje ieškovo darbo užmokesčio apskaičiavimo pažymoje šios išlaidos iš viso nėra nurodytos (3 t., 178 b. l.). Be to, apelianto nurodyta aplinkybė, kad, jo darbuotojai buvo apgyvendinti atsakovui priklausančiame viešbutyje, maitinami, nepaneigia teismo išvados apie ieškovo darbo užmokesčio išlaidų dydį, nes pagal bylos duomenis šios konkrečios išlaidos nebuvo įskaičiuotos į darbų kainą. Trečia, kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, teismas pripažino pagrįstais atsakovo teiginius, kad ieškovas be pagrindo taikė darbuotų darbo užmokestį didinančius koeficientus, ką taip pat patvirtino tiek pirminės, tiek pakartotinės teismo statinio ekspertizės išvados ir dėl to ieškinį tenkino tik iš dalies. Tuo tarpu apeliantas nepaneigė teismo argumentų šiuo klausimu ir dėl to nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad ši priteista kainos dalis yra neįprasta ar neprotinga.

33Kartu teisėjų kolegija dar kartą pažymi, kad šios bylos šalys yra įmonės, užsiimančios ūkine komercine veikla, jų tikslas yra pelno siekimas, todėl jos veikia savo rizika ir šiems ūkio subjektams taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo. Taigi, priešingai nei teigia apeliantas, jis žinojo arba privalėjo žinoti, kad, nesant susitarimo dėl tam tikrų darbų kainos, tokių atliktų darbų kainos nustatymui vadovaujantis CK 6.653 straipsnio 1 dalimi taikytinos CK 6.198 straipsnio 1 dalies taisyklės. Kitaip tariant, jam turėjo būti žinoma, kad esant ginčui dėl jau atliktų darbų kainos, rangos sutarties šalių bendradarbiavimo pareigos (CK 6.691 str. 1 d.) vykdymo išraiška yra įprastos kainos nustatymas, o jeigu tokia kaina neegzistuoja – protingumo kriterijus atitinkančios kainos nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009). Dėl to atmestini apelianto argumentai, kad teismas šiuo klausimu netinkamai aiškino ir taikė CK 6.653, 6.198 straipsnių nuostatas (CPK 185 str.).

34Taip pat apeliantas tvirtina, kad teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir konkrečiai jo pateiktas aukščiau minėtas darbo užmokesčio suvestines lenteles, pritaikė įrodymų vertinimo taisykles, pažeidė proceso teisės normas, 2010-10-13 nutartimi paskirdamas pakartotinę statinio-viešbučio „Big Stone“ ekspertizę, kurią pavedė atlikti teismo ekspertui S. Mitkui ( 3 t., 101-102 b. l.). Teisėjų kolegija atmeta šiuos skundo argumentus dėl proceso teisės pažeidimų. Visų pirma, kaip yra žinoma, CPK 185 straipsnyje yra įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas ir apie tam tikrų faktų įrodytumo laipsnį sprendžia remdamasis savo vidiniu įsitikinimu, pasiektu kruopščiai ir visapusiškai ištyrus visas bylos aplinkybes. Šiuo atveju, kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, teismas įrodymus ištyrė vadovaudamasis CPK nustatyta tvarka, o išvadas pagrindė kruopščiai nustatytomis ir įvertintomis aplinkybėmis ir vadovaudamasis leistinais įrodymais (CPK 177-185 str.). Antra, kaip matyti iš 2010-10-13 nutarties, paskirdamas pakartotinę ekspertizę, teismas įvertino tai, kad eksperto E. Berteškos atlikta viešbučio „Big Stone“ statybos-techninė ekspertizė turi trūkumų ir yra neišsami, nedetali ir kelia abejonių, todėl nusprendė skirti pakartotinę ekspertizę, siekiant teisingai išspręsti bylą, be kita ko, nurodė, kad atsakovas neteikė kitos, nei ieškovo nurodytos, eksperto kandidatūros. Tuo tarpu apelianto argumentai nesudaro pagrindo spręsti, kad pakartotinė teismo ekspertizė buvo paskirta nepagrįstai, tuo labiau, kad pats apeliantas iš dalies sutinka su šios pakartotinės teismo ekspertizės išvadomis ir jomis remiasi. Trečia, teisėjų kolegija taip pat atmeta apelianto teiginius, kad yra neįrodyti ieškovo atlikti darbai, pakartotinės teismo ekspertizės išvadose nurodyti kaip galimai atlikti, tačiau nevertinami darbai: palėpės patalpose išardyti betoniniai gulekšniai ir išvežtos statybinės šiukšlės, gipskartonio pertvaros nugriovimas, betoninių grindų išardymas ir šių šiukšlių išvežimas, drėgmės surinktuvo naudojimas. Teismas, spręsdamas dėl šių darbų faktiško atlikimo, rėmėsi liudytojų, trečiojo asmens parodymais, eksperto išvada, tuo tarpu apeliantas neigdamas šiuos darbus nurodo tik teiginius apie minėtų asmenų galimą suinteresuotumą duoti tokius parodymus, tačiau neteikia jokių įrodymų, kad tokie darbai buvo neatlikti, kad jų nebuvo būtina atlikti, kad kitus darbus ieškovas galėjo atlikti ir be šių darbų, kad drėgmės surinktuvas, atsižvelgiant tiek į darbų sezoniškumą, patalpų šiltumą ir kitas ypatybes, naudojamų medžiagų specifiką ir kt. nebuvo reikalingas, kad betoninių gulekšnių, gipskartonio pertvaros nebuvo, ar kad jas bei betonines grindis išardė bei šiukšles išvežė kiti asmenys ir pan., t. y. nepagrindė savo teiginių (CPK 178 str.).

35Atsižvelgdama į tai, kas paminėta aukščiau, teisėjų kolegija atmeta atsakovo apeliacinį skundą, nes jo argumentai nepaneigia teismo išvadų, padarytų kruopščiai išnagrinėjus Sutarties sąlygas, išsiaiškinus tikruosius šalių (juridinių asmenų, statybų ir viešbučių verslo profesionalų) ketinimus, įvertinus šių asmenų tarpusavio bendradarbiavimą (kooperavimasį), elgesį, darbų vykdymo organizavimo tvarką ir tinkamai nustačius šalių sutartą ir ieškovo atliktą darbų apimtį, kainą, įskaitant ir darbo užmokesčio išlaidas, bei galimus darbų kokybės trūkumus ir jų vertę (CK 6.189, 6.193 str.). Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 263, 329, 330 str.)

36Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

37Dėl teismo 2011 m. birželio 17 d. papildomo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo

38Kaip minėta, teismas papildomu sprendimu paskirstė šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurios nebuvo priteistos priimant 2011 m. balandžio 21 d. sprendimą. Apeliantas UAB „Big Stone“ teigia, kad teismas, iš dalies patenkinęs ieškinį, bylinėjimosi išlaidas šalims turėjo paskirstyti, patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporciją nustatydamas pagal ieškovo pradinio ieškinio reikalavimų apimtį, nes, anot apelianto, šiuo atveju yra svarbu, kad ieškinys buvo patikslintas (sumažintas) po teismo ekspertizių išvadų. Tvirtina, kad bylinėjimosi išlaidos turėjo būti paskirstytos taip: iš jo ieškovui priteista 4 603,20 Lt už pakartotinę ekspertizę, o jam iš ieškovo – 4 314,80 Lt už pradinę ekspertizę ir 6 425,97 Lt advokato pagalbos išlaidų. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apelianto argumentais.

39Kaip žinoma, CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad patenkinus ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos, nustačius patenkintų bei atmestų materialinių teisinių reikalavimų proporciją. Nors, kaip nurodo apeliantas, įstatymas tiesiogiai nedetalizuoja nuo kokios ieškinio sumos turi būti skaičiuojamos bylinėjimosi išlaidos, esant patikslintiems ieškinio reikalavimams, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad CPK 42 straipsnio 1 dalis suteikia šaliai remiantis dispozityvumo principu tikslinti ieškinio reikalavimus iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo, į tai, kad CPK 85 straipsnio 1 dalis numato turtinio ieškinio sumos nustatymo taisykles, į tai, kad teismas nagrinėja galutiniame ieškinyje suformuluotus reikalavimus, darytina išvada, jog teismas teisėtai ir pagrįstai, nepažeisdamas proceso teisės normų paskirstė šalims jų turėtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant sumas, sumokėtas ekspertinėms įstaigoms, remdamasis ne pradiniame ieškinyje nurodyta 365 278,17 Lt reikalavimo suma, bet galutiniame patikslintame ieškinyje nurodyta 216 118,62 Lt suma (CPK 88, 93 str.). Toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymas neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams (CK 1.5 str.). Pažymėtina, kad apeliantas niekuomet nepripažino ieškovo reikalavimų, be to, nenurodė jokių argumentų, kad bylinėjimosi išlaidų dydis būtų tiesiogiai ir betarpiškai priklausęs nuo pradinio ieškovo reikalavimo.

40Taip pat teisėjų kolegija atmeta apelianto teiginius, kad jam turi būti priteistos visos turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme nes, anot jo, teismas motyvuojamoje dalyje nenurodė konkretaus šių išlaidų dydžio. Priešingai nei teigia apeliantas, teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodė ir priteistiną 4400 Lt pinigų sumą ir kriterijus, kuriais remiantis buvo priteista būtent tiek advokato pagalbos išlaidų.

41Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

42Netenkinus atsakovo UAB „Big Stone“ apeliacinių skundų, ieškovui UAB „Salgesta“ priteistinos jo turėtos advokato išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Nors ieškovas yra pateikęs įrodymus, kad turėjo 4 356 Lt advokato pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų, tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau Rekomendacijos) 8.11 punkte nurodytus dydžius, į bylos sudėtingumą, į apeliaciniuose skunduose keltus teisinius klausimus, ir skundų apimtis, į tai, kad ieškovui atstovavo tas pats advokatas, kaip ir pirmosios instancijos teisme, vadovaudamasi teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, ieškovo prašymą tenkina iš dalies, ir priteisia jam iš atsakovo 1 200 Lt advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str.).

43Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

44Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 21 d. sprendimą ir teismo 2011 m. birželio 17 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.

45Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Big Stone“ (juridinio asmens kodas 125864085) ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Salgesta“ (juridinio asmens kodas 224047430) 1200 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas UAB ,,Salgesta“ 2008-10-20 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir... 6. Nurodė, kad ieškovo UAB ,,Salgesta“ (rangovas) ir atsakovo UAB „Big... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino... 9. Teismas nustatė, kad tarp šalių ginčas kilo dėl atsakovui priklausančiame... 10. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad darbai turėjo būti... 11. Teismas sprendė, kad Sutarties 6.1 punkte ieškovo prisiimtos sąnaudos... 12. Teismas, spręsdamas dėl ieškovo atliktų darbų kokybės, vadovavosi... 13. Teismas, iš dalies patenkinęs ieškinį, priteisė ieškovui 8 447,56 Lt... 14. Teismas papildomame sprendime nurodė, kad buvo neišspręstas ieškovo... 15. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai... 16. Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Big Stone“ prašo panaikinti teismo 2011... 17. Skundai grindžiami šiais argumentais:
  1. Teismo išvada, kad... 18. Atsiliepimu ieškovas UAB „Salgesta“ prašo atsakovo apeliacinius skundus... 19. 1. Teismas teisingai taikė CK 6.653, 6.98 straipsnių nuostatas, nustatydamas... 20. 2. Teismas pagrįstai byloje skyrė pakartotinę ekspertizę, nurodęs, jog... 21. 3. Apeliantas be pagrindo tvirtina, kad neteisėta teismo išvada, jog... 22. 4. Apelianto argumentai dėl papildomų su darbo užmokesčiu susijusių... 23. 5. Apelianto argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teismo... 24. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 25. Kaip yra žinoma, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio... 26. Dėl teismo 2011 m. balandžio 21 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo... 27. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas UAB „Salgesta“ (rangovas) ir... 28. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas, siekdamas visapusiškai... 29. Kaip minėta, atsakovas UAB „Big Stone“ apeliaciniu skundu prašo... 30. Iš tiesų, kaip teisingai nurodo apeliantas, darbų kaina yra rangovo turėtų... 31. Visų pirma, kaip matyti iš Sutarties sąlygų, šalys nebuvo susitarę dėl... 32. Esant tokiai darbų kainos nustatymo tvarkai, kaip teisingai nurodė teismas ir... 33. Kartu teisėjų kolegija dar kartą pažymi, kad šios bylos šalys yra... 34. Taip pat apeliantas tvirtina, kad teismas netinkamai įvertino byloje surinktus... 35. Atsižvelgdama į tai, kas paminėta aukščiau, teisėjų kolegija atmeta... 36. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi reikšmės teisingam bylos... 37. Dėl teismo 2011 m. birželio 17 d. papildomo sprendimo teisėtumo ir... 38. Kaip minėta, teismas papildomu sprendimu paskirstė šalių turėtas... 39. Kaip žinoma, CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad patenkinus ieškinį iš... 40. Taip pat teisėjų kolegija atmeta apelianto teiginius, kad jam turi būti... 41. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme... 42. Netenkinus atsakovo UAB „Big Stone“ apeliacinių skundų, ieškovui UAB... 43. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 44. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 21 d. sprendimą ir teismo 2011 m.... 45. Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Big Stone“...