Byla eI-1689-142/2017
Dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos priteisimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Jolitos Rasiukevičienės ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjo R. V. (R. V.) atstovui – advokatui Aivarui Alimui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. V. skundą atsakovams VĮ „Regitra“, VĮ „Regitra“ Vilniaus filialui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai VĮ „Regitra“, dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos priteisimo.

2Teismas

Nustatė

3R. V. (toliau – pareiškėjas), atstovaujamas advokato Aivaro Alimo, 2016 m. gruodžio 2 d. kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamas: 1) panaikinti VĮ „Regitra“ (toliau – Regitra) Vilniaus filialo 2016 m. spalio 12 d. pranešimą Nr. 13807043 (toliau – pranešimas); 2) panaikinti Regitros 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. (1.19)-24-4211 (toliau – sprendimas); 3) įpareigoti Regitros Vilniaus filialą atlikti transporto priemonės ( - ) (toliau – automobilis) registraciją Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre (toliau – registras); 4) priteisti pareiškėjui 200,00 Eur neturtinę žalą (toliau – skundas).

4Pareiškėjas skunde paaiškina, kad automobilį 2016 m. rugsėjo 25 d. įsigijo Vokietijos Federacinėje Respublikoje (toliau – Vokietija). Automobiliui 2016 m. spalio 12 d. buvo atlikta techninė apžiūra ir pateikta išvada, kad automobilis atitinka techninius reikalavimus. Skundžiamu pranešimu buvo atsisakyta įregistruoti automobilį. Šį pranešimą pareiškėjas apskundė Regitrai, kuri skundžiamu sprendimu taip pat atsisakė registruoti automobilį, nes pareiškėjas nepateikė Lietuvos Respublikos techninės ekspertizės įmonės išduotos techninės ekspertizės pažymos. Pareiškėjas paaiškina, kad automobilio ekspertizė buvo atlikta dar 2016 m. rugsėjo 6 d. Vokietijoje ir buvo konstatuota, kad automobilis yra skirtas važiuoti dešine eismo puse. Nurodo, kad Regitra šį ekspertizės aktą atsisakė priimti iš pareiškėjo ir automobilį atsisakė registruoti. Mano, kad taip buvo pažeistas 1999 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvos 1999/37/EB dėl transporto priemonių registracijos dokumentų (toliau – Direktyva 1999/37/EB) 4 straipsnis, numatantis, kad perregistruojant transporto priemonę vienoje valstybėje narėje išduotas registracijos liudijimas pripažįstamas kitoje valstybėje narėje ir jo turėjimas yra pakankama sąlyga registruoti transporto priemonę. Be to, pasak pareiškėjo, Regitra pažeidė Europos Bendrijos sutarties 28 straipsnį, numatantį lygiaverčio poveikio priemonių draudimą, sudarantį ar galintį sudaryti prekybos Bendrijos viduje kliūtis. Nurodo, kad Europos Sąjungos Komisija dėl motorinių transporto priemonių, kurių kilmės šalis yra kita valstybė narė, registravimo tvarkos yra pažymėjusi, kad tokiais atvejais gali būti atsisakoma registruoti transporto priemonę, tik jei ši priemonė tikrai kelia pavojų visuomenės sveikatai. Mano, kad Regitros Vilniaus filialas ir Regitra neturėjo teisėto pagrindo atsisakyti registruoti automobilį. Paaiškina, kad dėl to pareiškėjui kilo neturtinė žala (nepatogumai ir neigiami išgyvenimai), kurią įvertina 200,00 Eur suma.

5Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.

6Regitra, atstovaudama ir Lietuvos valstybei bei Regitros Vilniaus filialui, atsiliepimuose nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad transporto priemonių registraciją vykdo pagal Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 260 (toliau – Taisyklės). Taisyklių 45 punktas numato, kad registracijai kartu su kitais dokumentais turi būti pateikta ir Lietuvos Respublikos techninės ekspertizės įmonės išduota techninės ekspertizės pažyma. Nurodo, kad automobilis Vokietijoje buvo įregistruotas, vadovaujantis individualiu patvirtinimu, kurio galiojimas pagal 2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/46/EB (toliau – Direktyva 2007/46/EB) 24 straipsnio 6 dalį, apsiriboja patvirtinimą suteikusios valstybės narės teritorija. Pasak Regitros, atsakovai neteisėtų veiksmų neatliko, todėl valstybės atsakomybė neatsirado.

7Teismo posėdyje atsakovų atstovai nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai. Teismo posėdžio dieną Regitra ir Regitros Vilniaus filialas pateikė prašymą atidėti teismo posėdį ir įpareigoti Valstybinę kelių transporto inspekciją prie Susisiekimo ministerijos pateikti teismui išvadą, ar šiuo konkrečiu atveju būtinas papildomas dokumentas (techninės ekspertizės pažyma), kuris patvirtintų, kad transporto priemonės techninės nuostatos, pagal kurias buvo individualiai patvirtinta transporto priemonė, yra lygiavertės Lietuvos Respublikos nustatytoms techninėms nuostatoms. Prašė nagrinėti prašymą teismo posėdyje atsakovų atstovui nedalyvaujant.

8Teismas

konstatuoja:

9Skundas tenkintinas iš dalies.

10Byloje nagrinėjamas ginčas dėl atsisakymo įregistruoti automobilį teisėtumo ir pagrįstumo.

11Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. rugsėjo 25 d. pareiškėjas su Vokietijos įmone sudarė sutartį, pagal kurią pareiškėjas už 9 800,00 Eur įsigijo naudotą automobilį. Šiam automobiliui Vokietijos Transporto priemonių techninės patikros įstaigoje 2016 m. rugsėjo 6 d. buvo atlikta ekspertizė, kurios metu buvo įvertinta, kaip automobilis atitinka techninius potvarkius, kuriais remiantis turi būti išduotas automobilio eksploatavimo leidimas pagal Vokietijos reglamentą dėl transporto priemonių eksploatavimo leidimų išdavimo. Ekspertizės metu buvo nustatyta, kad automobilis iš esmės atitinka galiojančius potvarkius, todėl 2016 m. rugsėjo 20 d. buvo išduotas leidimas automobilį eksploatuoti. Ekspertizėje, be kita ko, nurodyta, kad automobilis skirtas važiuoti dešine eismo puse. 2016 m. rugsėjo 20 d. automobilis buvo užregistruotas Vokietijoje, jam išduotas registracijos liudijimas, kuriame, be kita ko, įrašyta, kad buvo pateiktas tiek atitikties sertifikatas, tiek duomenų patvirtinimas, tiek ekspertizė pagal Vokietijos reglamento 21 straipsnį, tiek ir ekspertizė pagal Europos Reglamento dėl transporto priemonių EB tipo atitikties deklaracijos išdavimo 13 straipsnį. Registracijos liudijime taip pat įrašyta, kad automobilis skirtas eismui dešine puse.

12Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad 2016 m. spalio 12 d. Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“ atliko automobilio privalomąją techninę apžiūrą ir konstatavo, kad automobilis atitinka techninius reikalavimus. Tą pačią dieną pareiškėjas pateikė Regitros Vilniaus filialui prašymą Nr. 13807043 „Dėl transporto priemonės registracijos“ (toliau – prašymas). Regitros Vilniaus filialas taip pat tą pačią dieną priėmė skundžiamą pranešimą, kuriame nurodė, kad automobilį atsisakoma registruoti, nes nebuvo pateikta techninės ekspertizės pažyma pagal Taisyklių 44.1.1 punkto reikalavimą. 2016 m. spalio 31 d. pareiškėjas su skundu dėl minėto pranešimo kreipėsi į Regitrą, prašydamas panaikinti pranešimą ir įpareigoti Regitros Vilniaus filialą automobilį įregistruoti. Skunde pareiškėjas paaiškino, kad Regitros Vilniaus filialas atsisakė priimti iš pareiškėjo ekspertizės, atliktos Vokietijoje, aktą. Nurodė, kad būtent šio akto pagrindu automobilis buvo įregistruotas Vokietijoje, kurioje eismas vyksta dešiniąja kelio eismo puse. Skunde pareiškėjas nurodė, kad reikalavimas pakartotinai atlikti automobilio ekspertizę, kuri jau buvo atlikta prieš priimant sprendimą automobilį registruoti Vokietijoje, laikytinas lygiaverčio poveikio priemone, kurią draudžia Europos Sąjungos teisė. Išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, Regitra skundžiamu sprendimu atsakė pareiškėjui, kad nėra pagrindo tenkinti jo skundą ir įregistruoti automobilį registre, nes nepateiktas kilmės dokumentas (Lietuvos Respublikos techninės ekspertizės įmonės išduota techninės ekspertizės pažyma). Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad Regitra paieškos sistemoje EUCARIS pateikė paieškos užklausą pagal automobilio identifikacinį numerį, buvo nustatyta, kad automobilis pirmą kartą buvo registruotas 2011 m. kovo 31 d., automobilis buvo skirtas važiavimui kaire eismo puse. Regitra skundžiamame sprendime nurodė, kad automobilis buvo perdirbtas, perkeliant vairo mechanizmą iš dešinės pusės į kairę. Paaiškino, kad perdirbtiems automobiliams taikomas Motorinių transporto priemonių, jų priekabų gamybos ir perdirbimo bei motorinių transporto priemonių, priekabų, kurioms uždrausta dalyvauti viešajame eisme, remonto ir techninės ekspertizės atlikimo tvarkos aprašas, patvirtintas Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 2B-515 (toliau – Ekspertizės atlikimo aprašas). Nurodė, kad transporto priemonę registruojančios institucijos specialistai turi teisę reikalauti techninės ekspertizės pažymos, jei nustato, kad transporto priemonė yra perdirbta. Šį savo argumentą Regitra grindė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2014 m. spalio 9 d. raštu ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2014 m. spalio 22 d. raštu, kuriuose buvo atkreiptas dėmesys, kad ne visais atvejais privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros kontrolierius turi objektyvią galimybę nustatyti transporto priemonės perdirbimo požymius. Nesutikdamas su tokiu Regitros sprendimu, pareiškėjas kreipėsi į teismą.

13Kaip minėta, pareiškėjas mano, kad tokie Regitros ir Regitros Vilniaus filialo reikalavimai (dėl automobilio ekspertizės atlikimo Lietuvoje) prieštarauja Europos Sąjungos teisei, pažeidžia laisvo prekių judėjimo principą.

14Registro tvarkymo funkcija įstatymu yra pavesta Regitrai (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – Saugaus eismo įstatymas) 271 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras 2015 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. 1V-638 patvirtino Regitros įstatus, kurių 4 punkte nustatyta, kad Regitra savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau – Konstitucija), Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, kitais teisės aktais bei šiais įstatais.

15Konstitucijos 150 straipsnyje įtvirtinta, kad Konstitucijos sudedamąja dalimi yra 2004 m. liepos 13 d. Konstitucinis aktas „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“. Šio akto 2 dalyje nustatyta, kad Europos Sąjungos teisės normos yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis ir kad jeigu tai kyla iš sutarčių, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, Europos Sąjungos teisės normos taikomos tiesiogiai, o teisės normų kolizijos atveju jos turi viršenybę prieš Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus. Taigi, Regitra, o taip pat ir jos teritoriniai padaliniai (filialai), savo veikloje turi vadovautis ne tik nacionaliniais teisės aktais, tačiau ir Lietuvos teisinės sistemos dalimi esančiais Europos Sąjungos teisės aktais, o tam tikrais atvejais šiuos teisės aktus turi taikyti tiesiogiai. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 288 straipsnis, inter alia, nustato, kad visuotinai ir tiesiogiai taikomi yra reglamentai, o direktyvų įgyvendinimo formą ir būdus pasirenka nacionalinės valdžios institucijos. Taigi, direktyvos neturi tiesioginio veikimo valstybėse narėse.

16Asmenys nacionaliniuose teismuose prieš valstybę gali pasiremti direktyvų nuostatomis, jei jos savo turiniu yra besąlygiškos ir pakankamai tikslios, o valstybė per nurodytą laikotarpį jos neperkėlė į nacionalinę teisę ar ją perkėlė neteisingai (ESTT 1991 m. lapkričio 19 d. sprendimas sujungtose bylose Francovich ir kt. prieš Italijos valstybę, C-6/90 ir C-9/90). Tačiau atvirkštinis atvejis – kai valstybės institucijos nori remtis direktyvomis prieš piliečius – nėra galimas, nes pagal nusistovėjusią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką pati direktyva negali įpareigoti asmens ir dėl to ja iš esmės negalima remtis prieš asmenį (2004 m. sausio 7 d. sprendimas byloje Wells, C-201/02; 2010 m. sausio 19 d. sprendimas byloje Kucukdeveci, C-555/07 ir kt.). Atitinkamai, atsižvelgiant į tai, kad direktyvos neturi tiesioginio veikimo ir jomis valstybės institucijos neturi teisės remtis santykiuose su piliečiais, Regitros atsiliepimų argumentai, susiję su Direktyva 2007/46/EB, teisėjų kolegijos yra atmetami.

17Kaip minėta, pareiškėjas remiasi Direktyvos 1999/37/EB 4 straipsniu, kuris numato, kad perregistruojant transporto priemonę kitoje valstybėje narėje, vienoje valstybėje narėje išduotas registracijos liudijimas pripažįstamas kitose valstybėse narėse. Pareiškėjas nenurodė, kad minėta direktyvos nuostata būtų neperkelta arba netinkamai perkelta į nacionalinę teisę. Be to, ši nuostata savo turiniu nėra pakankamai tiksli, kad ja būtų galima remtis tiesiogiai. Byloje taip pat nėra duomenų, kad Lietuvoje nėra pripažįstami kitų Europos Sąjungos valstybių narių registracijos liudijimai. Registracijos liudijimo pripažinimas nėra tiesiogiai susijęs su transporto priemonės registravimo procedūromis, t. y. šis pripažinimas nereiškia, kad transporto priemonė, kuriai yra išduotas kitos valstybės narės registracijos liudijimas, jokiais atvejais nebeturi būti registruojama kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje. Be to, pareiškėjas neneigia, kad automobilis turi būti įregistruotas registre, tačiau nesutinka su tuo, kad iš jo prašoma pateikti techninę ekspertizę, kuri jau buvo atlikta prieš įregistruojant automobilį Vokietijoje. Pareiškėjo manymu, toks reikalavimas yra draudžiamas Europos Sąjungoje, nes tai iš esmės yra lygiaverčio poveikio priemonė.

18Motorinių transporto priemonių registracijai yra skirtas Saugaus eismo įstatymo (redakcija, galiojusi skundžiamo pranešimo priėmimo metu) 27 straipsnis, kuriame nėra nurodyta, kokie konkrečiai dokumentai turi būti pateikti registraciją atliekančiai institucijai dėl transporto priemonės įregistravimo registre, tačiau minėto straipsnio 4 dalis numato, kad leidimas transporto priemonei dalyvauti viešajame eisme gali būti sustabdomas, jei nustatoma, kad neatlikta motorinės transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra arba kad motorinė transporto priemonė neapdrausta, arba kad nesumokėti valstybės nustatyti mokesčiai. Per 180 dienų nepašalinus šių priežasčių, transporto priemonė išregistruojama (Saugaus eismo įstatymo 27 straipsnio 5 dalis). Iš aptartų įstatymo nuostatų matyti, kad motorinės transporto priemonės registracija Saugaus eismo įstatyme yra siejama su tam tikrų būtinų sąlygų buvimu (privalomos techninės apžiūros atlikimu, draudimu ir mokesčių sumokėjimu).

19Kaip minėta, Regitros Vilniaus filialas atsisakė įregistruoti pareiškėjo automobilį, nes pareiškėjas nepateikė techninės ekspertizės pažymos. Šį savo reikalavimą tiek Regitros Vilniaus filialas, tiek ir Regitra grindžia Taisyklių 44.1.1 punktu. Regitra, be minėto Taisyklių punkto, skundžiamame sprendime remiasi ir Taisyklių 67.4 punktu, numatančiu, kad transporto priemonę įregistruoti pageidaujantis asmuo turi pateikti transporto priemonės kilmės dokumentus.

20Regitra ir Regitros Vilniaus filialas savo atsiliepimuose nurodo, kad kilmės dokumentu pripažįstamas dokumentas, išduotas vadovaujantis Motorinių transporto priemonių, priekabų ir šių transporto priemonių sudedamųjų dalių atitikties įvertinimo atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2009 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 3-169 (toliau – Atitikties įvertinimo taisyklės) arba Ekspertizės atlikimo aprašo nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad dokumentai, kurie yra pripažįstami transporto priemonės kilmės dokumentais yra įvardyti ne tik Taisyklių 44.1.1 punkte, bet visame 44 punkte, suskirstant šiuos dokumentus į tris grupes. Taigi, kilmės dokumentais pagal Taisyklių 44 punktą yra: a) transporto priemonės patvirtinimą ar perdirbimą patvirtinantys dokumentai; b) transporto priemonės registraciją patvirtinantys dokumentai; c) transporto priemonės naudojimą patvirtinantys dokumentai. Taisyklių 44.1.1 punkte nurodyti dokumentai sudaro tik vieną pirmosios kilmės dokumentų grupės (transporto priemonės patvirtinimą ir perdirbimą patvirtinantys dokumentai) dalį. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad Taisyklių 67.4 punktas nenumato, kurios grupės kilmės dokumentas turi būti pateiktas Regitrai. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Regitros Vilniaus filialui pateikė kitai kilmės dokumentų grupei priklausančius dokumentus, t. y. transporto priemonės registraciją patvirtinančius dokumentus, numatytus Taisyklių 44.2.1 punkte (Vokietijoje išduotą automobilio registracijos liudijimą, atitinkantį Direktyvos 1999/37/EB reikalavimus). Nepaisant to, Regitros Vilniaus filialas ir Regitra reikalavo iš pareiškėjo pateikti kitą automobilio kilmės dokumentą, t. y. tą, kuris yra numatytas Taisyklių 44.1.1 punkte.

21Taisyklių 44.1.1 punktas numato, kad toks dokumentas turi būti išduotas pagal Taisyklių 5 punkte nurodyto teisės akto arba pagal Ekspertizės atlikimo aprašo nuostatas. Taisyklių 5 punkte nurodytos Atitikties įvertinimo taisyklės. Regitra skundžiamame sprendime nurodė, kad reikalaujamas pateikti dokumentas (techninės ekspertizės pažyma) turi būti išduotas, remiantis Ekspertizės atlikimo aprašo nuostatomis. Šio aprašo taikymo baigtinis sąrašas atvejų yra nurodytas minėto aprašo 2 punkte. Ekspertizės atlikimo aprašo 2.3 punkte nustatyta, kad aprašas taikomas iš Europos Sąjungos įvežamoms perdirbtoms transporto priemonėms, kurias ketinama įregistruoti Lietuvos Respublikoje, ir kai perdirbtos transporto priemonės duomenys neatitinka įrašų registracijos dokumentuose. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjo pateiktuose automobilio kilmės dokumentuose (registracijos liudijime) buvo nurodyta, kad automobilis skirtas eismui dešine kelio puse, t. y. perdirbto automobilio duomenys (vairavimo mechanizmas iš dešinės pusės perkeltas į kairę) atitiko įrašus automobilio registracijos dokumentuose. Ekspertizės atlikimo aprašo 2.5 punkte nustatyta, kad aprašas taip pat taikomas naudotoms transporto priemonėms, registruojamoms Lietuvos Respublikoje, kai transporto priemonių individualaus patvirtinimo, mažos serijos nacionalinio tipo patvirtinimo, nacionalinio tipo patvirtinimo, suteikto kitoje Europos Sąjungos šalyje, techninės nuostatos nebuvo lygiavertės Lietuvos Respublikoje tuo metu galiojusioms individualaus patvirtinimo, mažos serijos nacionalinio tipo patvirtinimo ar nacionalinio tipo patvirtinimo nuostatoms. Nei skundžiamame pranešime, nei skundžiamame sprendime nebuvo nurodytos aplinkybės, susijusios su šios sąlygos egzistavimu. Taigi, teisėjų kolegija neturi pakankamo pagrindo išvadai, kad šiuo atveju pareiškėjo automobiliui turėjo būti taikomos Ekspertizės atlikimo aprašo nuostatos. Be to, pagal minėto aprašo 3 punktą, techninės apžiūros įmonės privalomosios techninės apžiūros metu kontroliuoja pagamintas ir perdirbtas transporto priemones ir neišduoda techninę apžiūrą patvirtinančių dokumentų, jeigu transporto priemonė pagaminta ar perdirbta nesilaikant šio aprašo. Pagal Saugaus eismo įstatymo 29 straipsnio 6 dalį, sprendimus dėl motorinės transporto priemonės techninės būklės atitikties nustatytiems reikalavimas priima techninės apžiūros kontrolierius. Direktyvos 1999/37/EB 3 straipsnio 5 dalyje taip pat nustatyta, kad techninės apžiūros centrams turi būti prieinami techniniai transporto priemonių duomenys. Taigi, būtent techninės apžiūros centruose dirbantys specialistai yra kompetentingi nustatyti ne tik tai, kad automobilis buvo perdirbtas, bet ir tai, ar perdirbtas automobilis atitinka jam keliamus techninius reikalavimus, be kita ko, tai, ar automobilis buvo perdirbtas laikantis Ekspertizės atlikimo aprašo reikalavimų.

22Kaip minėta, Taisyklių 44.1.1 punktas numato, kad transporto priemonės patvirtinimą ar perdirbimą patvirtinantys dokumentai turi būti išduoti arba pagal Ekspertizės atlikimo aprašo arba pagal Atitikties įvertinimo taisyklių nuostatas. Regitra skundžiamame sprendime nurodė, kad kilmės dokumentas turi būti išduotas pagal Ekspretizės atlikimo aprašo, o ne pagal Atitikties įvertinimo taisyklių nuostatas, tačiau teismui pateiktuose atsiliepimuose Regitra remiasi Atitikties įvertinimo taisyklių nuostatomis, t. y. jų 120 punktu, numatančiu, kad transporto priemonę galima registruoti, jei techninės nuostatos, pagal kurias buvo patvirtinta transporto priemonė, yra lygiavertės Lietuvoje nustatytoms techninėms nuostatoms. Regitra atsiliepimuose nurodė, kad ji nėra kompetentinga spręsti, ar kitoje valstybėje suteikto individualaus patvirtinimo techninės nuostatos yra lygiavertės Lietuvoje nustatytoms techninėms nuostatoms. Atsižvelgdama į tai, Regitra pateikė teismui prašymą įpareigoti tokią informaciją (išvados forma) pateikti Valstybinę kelių transporto inspekciją prie Susisiekimo ministerijos, t. y. įpareigoti šią instituciją nurodyti, ar šiuo atveju yra būtinas papildomas dokumentas (techninės ekspertizės pažyma). Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas šiuo aspektu nurodė, kad būtent Regitra yra atsakinga už transporto priemonių registraciją, todėl visos šios aplinkybės (jei dėl jų kilo kokių nors abejonių) turėjo būti išsiaiškintos dar iki skundžiamų sprendimų priėmimo. Teisėjų kolegija atmetė šį atsakovių prašymą, nes tokių teismo procesinių veiksmų (tam tikros institucijos įpareigojimo pateikti išvadą vienu ar kitu klausimu) nenumato Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pareiškėjo atstovo teismo posėdyje šiuo klausimu pateikta pozicija. Regitros teismui pateiktas prašymas patvirtinta, kad skundžiami sprendimai nebuvo pagrįsti objektyviais duomenimis kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnis.

23Teisėjų kolegija dėl Atitikties įvertinimo taisyklių taikymo ginčo teisiniams santykiams pažymi, kad šių taisyklių taikymo ribas apibrėžia minėtų taisyklių 2 punktas, pagal kurį taisyklės, be kita ko, taikomos iš kitų šalių įvežtoms transporto priemonėms, kurias ketinama registruoti Lietuvos Respublikoje ir apie kurias neturima duomenų arba jų trūksta, arba kai transporto priemonės duomenys neatitinka įrašų registracijos dokumentuose, taip pat perdirbtoms transporto priemonėms, kai transporto priemonės duomenys neatitinka įrašų registracijos dokumentuose. Kaip minėta, byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjo automobilio duomenys atitinka įrašus automobilio registracijos dokumentuose, kuriuos išdavė Vokietijos kompetentinga institucija. Byloje taip pat nėra duomenų, kad Regitrai trūko tam tikrų konkrečių duomenų apie pareiškėjo automobilį. Atsižvelgiant į tai, kad nėra nei vienos Atitikties įvertinimo taisyklių 2 punkte nurodytos sąlygos, lemiančios minėtų taisyklių taikymą, darytina išvada, kad remtis Atitikties įvertinimo taisyklių nuostatoms šiuo atveju nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Regitros nurodytas Atitikties įvertinimo taisyklių 120 punktas nurodo, kad transporto priemonę, kuriai kita valstybė narė suteikė individualų patvirtinimą, galima parduoti, registruoti ar pradėti eksploatuoti, jei techninės nuostatos, pagal kurias buvo patvirtinta transporto priemonė, yra lygiavertės Lietuvoje nustatytoms techninėms nuostatoms. Atitikties įvertinimo taisyklių 112 punkte nustatyta, kad transporto priemonei individualus patvirtinimas atliekamas prieš transporto priemonės įregistravimą. Taigi, minėtas 120 punktas, atsižvelgiant į Atitikties įvertinimo taisyklių 2 punkte apibrėžtas taisyklių taikymo ribas, taikomas tais atvejais, kai transporto priemonei kita valstybė narė yra suteikusi individualų patvirtinimą, o užregistruoti transporto priemonę yra siekiama Lietuvoje. Šiuo atveju, kaip minėta, pareiškėjo įsigytas automobilis buvo užregistruotas Vokietijoje. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo automobilio duomenys neatitinka įrašų automobilio registracijos dokumentuose.

24Taisyklių 45 punktas numato, kada yra būtina transporto priemonės registravimui pateikti Regitros šiuo atveju reikalaujamą pateikti kilmės dokumentą, nurodytą Taisyklių 44.1.1 punkte. Taisyklių 45 punktas nustato, kad Taisyklių 44.1.1 punkte nurodytas dokumentas turi būti visais atvejais pateikiamas kartu, jei teikiami kilmės dokumentai numatyti Taisyklių 44.1.3, 44.2.2 ir 44.3 punktuose. Taisyklių 44.1.3 punkte numatyti dokumentai teikiami, kai transporto priemonės nebuvo registruotos ir naudotos, Taisyklių 44.2.2 punkte numatyti dokumentai teikiami, kai transporto priemonės registracijos dokumentai neatitinka Direktyvos 1999/37/EB reikalavimų. Taigi, šiuo atveju minėtuose Taisyklių punktuose nurodyti dokumentai neturėjo būti pateikti, nes nebuvo sąlygų, kurioms esant jie turėtų būti teikiami. Taip pat byloje nėra duomenų, kad egzistavo sąlygos, kurioms esant turėjo būti pateikti Taisyklių 44.3 punkte nurodyti dokumentai. Darytina išvada, kad, nesant reikalavimo pateikti šiuos dokumentus, pareiškėjas, atitinkamai, neturėjo pareigos pateikti dokumentą, nurodytą Taisyklių 44.1.1 punkte. Taisyklių 45 punkte taip pat nustatyta, kad Taisyklių 44.1.1 punkte nurodytas dokumentas yra teikiamas kartu su Taisyklių 44.1.2 ir 44.2.1 punktuose išvardytais dokumentais, kai transporto priemonės perdirbamos po taisyklių 44.1.2 ir 44.2.1 punktuose išvardytų dokumentų išdavimo. Taisyklių 44.1.2 punkte yra nurodytas transporto priemonės Europos Bendrijos atitikties liudijimas, o Taisyklių 44.2.1 punkte nurodytas Europos ekonominės erdvės (toliau – EEE) šalyse išduotas transporto priemonės registracijos liudijimas, atitinkantis Direktyvos 1999/37/EB reikalavimus ir išduotas registruojant transporto priemones, atitinkančias Europos Bendrijos patvirtintą tipą arba kuriomis yra suteiktas individualus Europos Bendrijos patvirtinimas. Kitaip tariant, šiuo atveju tam kad būtų reikalaujama Taisyklių 44.1.1 punkte nurodyto dokumento, turi būti tenkinamos dvi sąlygos, kurios abi yra būtinos, t. y. transporto priemonė buvo perdirbta po Europos Bendrijos atitikties liudijimo išdavimo ir po registracijos liudijimo EEE šalyse išdavimo. Šiuo atveju nėra antrosios būtinosios sąlygos, t. y. automobilis buvo perdirbtas iki registracijos liudijimo Vokietijoje išdavimo. Kaip minėta, Vokietijoje išduotas automobilio registracijos liudijimas atitinka Direktyvos 1999/37/EB reikalavimus. Regitra nurodė teismui, kad automobiliui Vokietijoje buvo išduotas individualus patvirtinimas. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad Regitrai pateiktas automobilio registracijos dokumentas atitiko Taisyklių 44.2.1 punkto reikalavimus, o, įvertinus tai, kad automobilis buvo perdirbtas dar iki šio registracijos liudijimo išdavimo, Regitra, priešingai nei teigiama atsiliepimuose, neturėjo pagrindo, nustatyto Taisyklių 45 punkte, reikalauti iš pareiškėjo pateikti automobilio kilmės dokumentą, nurodytą Taisyklių 44.1.1 punkte. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas pranešimas ir skundžiamas sprendimas naikintini kaip neteisėti. Pareiškėjo automobilio neregistravimo priežastis buvo tik viena (nepateikta Lietuvos Respublikos techninės ekspertizės įmonės išduota techninės ekspertizės pažyma), todėl, nustačius, kad ji buvo neteisėta bei nepagrįsta, Regitros Vilniaus filialas įpareigotinas įregistruoti pareiškėjo automobilį registre. Pripažinus, kad nacionaliniai teisės aktai šiuo atveju nenumato pareiškėjui pateikti Lietuvos Respublikos techninės ekspertizės įmonės išduotą techninės ekspertizės pažymą, teismui nėra pagrindo analizuoti pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su tuo, kad tokios pažymos reikalavimas (kai techninė ekspertizė buvo atlikta prieš įregistruojant automobilį Vokietijoje) prieštarauja Europos Sąjungos pirminei teisei ir jos pamatiniam principui dėl laisvo prekių judėjimo Europos Sąjungoje.

25Pareiškėjas skunde taip pat kelia reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo.

26Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) yra ne kartą akcentavęs, jog pagal Konstituciją valstybė ne tik turi užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių gynimą nuo kitų asmenų neteisėtų kėsinimųsi, bet ir jokiu būdu neleisti, kad į jas neteisėtai kėsintųsi, jas pažeistų pačios valstybės institucijos ar pareigūnai (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai). Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Taigi, būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai).

27VAĮ 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnyje nustatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Taigi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Administracinių teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (LVAT administracinės bylos Nr. A5-665/2005, Nr. A525-1355/2010, Nr. A82-932/2011). Valstybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

28VAĮ 3 straipsnyje nustatyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje turi vadovautis įstatymo viršenybės principu, kuris, be kita ko, reiškia, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti. Atsižvelgiant į tai, kad teismas konstatavo, kad skundžiamais aktais buvo nepagrįstai atsisakyta įregistruoti pareiškėjo automobilį registre, konstatuotina, kad Regitra (ir jos Vilniaus filialas) pažeidė VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintą pareigą savo veikloje vadovautis įstatymų viršenybės principu ir priimti pagrįstus sprendimus. LVAT savo praktikoje yra nurodęs, kad teisėtumo principas taip pat reikalauja, kad viešojo administravimo subjektų sprendimai būtų pagrįsti (LVAT 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-450/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-15/2010). VAĮ 3 straipsnyje yra įtvirtintas visiems viešojo administravimo subjektams privalomas laikytis atsakomybės už priimtus sprendimus principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas administracinius sprendimus, turi prisiimti atsakomybę už priimtų administracinių sprendimų sukeltus padarinius.

29Pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą. Paaiškino, kad patyrė neigiamus išgyvenimus, neapibrėžtumą dėl savo turto.

30Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt. Pagal savo pobūdį neturtinė žala – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklausanti nuo jo paties išgyventų emocijų. CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją ir ši dvasinė skriauda nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (LVAT 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1409/2013). Teisėjų kolegija, šioje byloje esančių įrodymų kontekste, sprendžia, kad atsisakymas įregistruoti pareiškėjo įsigytą automobilį iš esmės lėmė, kad pareiškėjas visą šį laiką (nuo 2016 m. spalio 12 d.) įsigyto turto negalėjo naudoti pagal paskirtį, t. y. automobilis negalėjo dalyvauti kelių transporto eisme. Kaip minėta, pareiškėjas automobilį įsigijo už 9 800,00 Eur. Atsižvelgdama į visa tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjas dėl atsisakymo įregistruoti automobilį neabejotinai patyrė pakankamai intensyvaus pobūdžio neigiamus išgyvenimus ir nepatogumus, kurių nebūtų buvę, jei kompetentinga institucija būtų tinkamai taikiusi jos veiklą reglamentuojančius teisės aktus ir priėmusi teisėtą bei pagrįstą sprendimą dėl pareiškėjo pateikto prašymo. Konstatuotina, kad pareiškėjas turi teisę į neturtinės žalos kompensavimą.

31Pareiškėjas savo patirtą neturtinę žalą įvertino 200,00 Eur suma.

32Kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Analogišką nuostatą yra suformulavęs savo praktikoje ir LVAT, konstatuodamas, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiškėjas turėtų likti indiferentiškas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai, po to, kai ši žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu (LVAT 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008). Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Europos Žmogaus Teisių Teismas neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją). LVAT savo praktikoje yra nurodęs, kad neturtinė žala, kitaip nei turtinė, gali būti kompensuojama ne tik finansinėmis, bet ir kitomis priemonėmis, pvz., paskelbiant sprendimą spaudoje ir kt. (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-548/2010). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (LAT 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir LVAT nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (LVAT 2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007; LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; LVAT 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; LVAT 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; LVAT 2012 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2542/2012).

33Pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu šiuo atveju laikytinas pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjo patirtai neturtinei žalai kompensuoti. Teisėjų kolegijos vertinimu ši satisfakcija atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 6.250 straipsnis). Pareiškėjo prašymas priteisti 200,00 Eur piniginę neturtinės žalos kompensaciją atmetamas kaip nepagrįstas.

34Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pareiškėjo skundą tenkina iš dalies, t. y. panaikina Regitros Vilniaus filialo pranešimą ir Regitros sprendimą bei įpareigoja Regitros Vilniaus filialą įregistruoti registre pareiškėjo automobilį.

35Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1–2 punktais ir 132 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

36Pareiškėjo R. V. (R. V.) skundą tenkinti iš dalies.

37Panaikinti VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo 2016 m. spalio 12 d. pranešimą Nr. 13807043 „Dėl transporto priemonės registravimo“ ir VĮ „Regitra“ 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. (1.19)-24-4211 „Dėl transporto priemonės ( - ) registravimo“.

38Įpareigoti VĮ „Regitra“ Vilniaus filialą įregistruoti transporto priemonę (( - )) Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre.

39Kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

40Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teismas... 3. R. V. (toliau – pareiškėjas), atstovaujamas advokato Aivaro Alimo, 2016 m.... 4. Pareiškėjas skunde paaiškina, kad automobilį 2016 m. rugsėjo 25 d.... 5. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus... 6. Regitra, atstovaudama ir Lietuvos valstybei bei Regitros Vilniaus filialui,... 7. Teismo posėdyje atsakovų atstovai nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą,... 8. Teismas... 9. Skundas tenkintinas iš dalies.... 10. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl atsisakymo įregistruoti automobilį... 11. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. rugsėjo 25 d. pareiškėjas su... 12. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad 2016 m. spalio 12 d. Lietuvos ir... 13. Kaip minėta, pareiškėjas mano, kad tokie Regitros ir Regitros Vilniaus... 14. Registro tvarkymo funkcija įstatymu yra pavesta Regitrai (Lietuvos Respublikos... 15. Konstitucijos 150 straipsnyje įtvirtinta, kad Konstitucijos sudedamąja dalimi... 16. Asmenys nacionaliniuose teismuose prieš valstybę gali pasiremti direktyvų... 17. Kaip minėta, pareiškėjas remiasi Direktyvos 1999/37/EB 4 straipsniu, kuris... 18. Motorinių transporto priemonių registracijai yra skirtas Saugaus eismo... 19. Kaip minėta, Regitros Vilniaus filialas atsisakė įregistruoti pareiškėjo... 20. Regitra ir Regitros Vilniaus filialas savo atsiliepimuose nurodo, kad kilmės... 21. Taisyklių 44.1.1 punktas numato, kad toks dokumentas turi būti išduotas... 22. Kaip minėta, Taisyklių 44.1.1 punktas numato, kad transporto priemonės... 23. Teisėjų kolegija dėl Atitikties įvertinimo taisyklių taikymo ginčo... 24. Taisyklių 45 punktas numato, kada yra būtina transporto priemonės... 25. Pareiškėjas skunde taip pat kelia reikalavimą dėl neturtinės žalos... 26. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas)... 27. VAĮ 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi... 28. VAĮ 3 straipsnyje nustatyta, kad viešojo administravimo subjektai savo... 29. Pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą. Paaiškino, kad patyrė... 30. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis... 31. Pareiškėjas savo patirtą neturtinę žalą įvertino 200,00 Eur suma.... 32. Kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias... 33. Pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu šiuo atveju... 34. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pareiškėjo skundą tenkina... 35. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 36. Pareiškėjo R. V. (R. V.) skundą tenkinti iš dalies.... 37. Panaikinti VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo 2016 m. spalio 12 d. pranešimą... 38. Įpareigoti VĮ „Regitra“ Vilniaus filialą įregistruoti transporto... 39. Kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.... 40. Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliacine...