Byla 1-93-383/2019
Dėl patirtos politraumos- daugybinių sumušimų, šonkaulių lūžių, plonosios žarnos pasaito plyšimų išsivysčius ūmiam nukraujavimui į pilvaplėvės ertmę A. S. mirė įvykio vietoje, tokiu būdu tyčia nužudė A. S., po ko, nakties metu, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, nutempė A. S. kūną į A. S. gyvenamą kambarį Nr. (duomenys neskelbtini) esantį tame pačiame bendrabutyje ir ten jį paliko

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Jakučiui, Virginijui Sokolovui, vertėjai Virginijai Jefremovai, kaltinamiesiems R. G., A. B., gynėjams advokatams Rimantui Bučmai, Kęstučiui Dobilui, nukentėjusiajai J. D. P., teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

2R. G., gim. ( - ), a.k. ( - ) lietuvis, LR pilietis, išsituokęs, aukštojo mokslo, dirb. UAB ,,E. B." apsaugos darbuotoju, neteistas, deklaravęs gyv. vietą ( - ), gyv. ( - ), yra kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje padarymu;

3A. B., a.k. ( - ) gimęs ( - ), lietuvis, LR pilietis, išsituokęs, išsilavinimas aukštasis universitetinis, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, dekl. gyvenamoji vieta ( - ), gyv. ( - ), neteistas, yra kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje padarymu, ir

Nustatė

4R. G. 2017 m. gruodžio 10 d. vakare, laikotarpyje nuo 16.00 val. iki 18.41 val., tyrimu tiksliau nenustatytu laiku, bendrabučio kambaryje, esančiame ( - ), priklausančiame Z. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimos veikos padarymui, tarp jo ir A. S. kilusio konflikto metu, tyčia sudavė ne mažiau kaip du smūgius ant lovos sėdinčiam A. S. į kairį šoną, po ko tyčia pargriovė A. S. ant grindų bei sudavė smūgius rankomis ir kojomis A. S. į įvairias kūno vietas, ne mažiau kaip 9 smūgiais padarė A. S. minkštųjų audinių sumušimus ir kraujosruvas dešinio smilkinio srityje, sprande, nugaroje, abiejose krūtinės ląstos pusėse su abipusiais šonkaulių lūžiais, pilvo sumušimą su kraujosruva dešiniame tiesiajame pilvo raumenyje bei plonažarnės pasaito plyšimus, paviršinę muštinę odos žaizdelę kaktoje ir odos nubrozdinimus nosyje, ko pasekoje dėl patirtos politraumos- daugybinių sumušimų, šonkaulių lūžių, plonosios žarnos pasaito plyšimų išsivysčius ūmiam nukraujavimui į pilvaplėvės ertmę A. S. mirė įvykio vietoje, tokiu būdu tyčia nužudė A. S., po ko, nakties metu, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, nutempė A. S. kūną į A. S. gyvenamą kambarį Nr. ( - ) esantį tame pačiame bendrabutyje ir ten jį paliko.

5Tokiais veiksmais R. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje.

6A. B., matydamas kaip R. G. 2017 m. gruodžio 10 d. vakare, laikotarpyje nuo 16.00 val. iki 18.41 val., tyrimu tiksliau nenustatytu laiku, bendrabučio kambaryje, esančiame ( - ), suduoda daugybę smūgių A. S., ko pasekoje įvykio vietoje A. S. mirė. Taip pat sužinojęs iš R. G., kad A. S. mirė, ir mirusį A. S. R. G. nutempė į nužudytojo kambarį. Taip A. B. suprato, kad A. S. nužudytas. Jis be svarbios priežasties nepranešė teisėsaugos įstaigai apie jam žinomą padarytą labai sunkų nusikaltimą.

7Tokiais veiksmais A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 238 straipsnio 1 dalyje.

8Įrodymai ir jų vertinimas

9Kaltinamasis A. B. kaltu dėl jam inkriminuoto kaltinimo savo kaltės nepripažino visiškai, ir paaiškino, kad jis A. S. nesudavė nei vieno smūgio. Jis vartojo alkoholį maždaug dvi savaites kartu su savo draugu R. G.. R. iš jo išvažiuodavo į darbą ir po darbo grįždavo pas jį, nes neturėjo kur gyventi. R. tuo laikotarpiu naudojosi jo kreditine kortele, pats jam ją davė, pasakė PIN kodą. R. su kortele pirkdavo maistą, sultis, alkoholį. Per tą savaitę kai jie gėrė su R., pas jį gal kokius du- keturis kartus buvo atėjęs kaimynas A. S., kuris gyveno kambary Nr. ( - ). Gruodžio 10 dieną jis ir R. dviese gėrė degtinę nuo ryto. Kai jau buvo tamsu, negali pasakyti kiek tada buvo valandų, jiems baiginėjosi degtinė, jie abu jau buvo išgėrę, tingėjo eiti į parduotuvę. Jis pasikvietė A. pas save. Tada jis įpylė A. dar vieną čerkutę, kad jis greičiau eitų į parduotuvę, tačiau A. greit apsvaigo ir nebenorėjo eiti į parduotuvę. Jis sakė A., kad šis jau eitų į parduotuvę, nes įpylė jam ir ant vienos ir ant kitos kojos. A. kažką mykė ir į parduotuvę nėjo. R. pradėjo pykti ant A., klausė, ar šis eis ar neis. Jis pats ant A. nepyko ir nieko šiam nesakė. R. ir A. pradėjo tarpusavyje konfliktuoti žodžiais. R. atsistojo, priėjo prie A. ir trenkė dešinės rankos kumščiu A. į kairės pusės smilkinį. A. susvyravo. R. paėmė A. už bliuzono kairės pusės ties petimi ir nutraukė A. nuo lovos, parvertė ant grindų. Tada R. gulinčiam ant šono A. gal kokius 4 kartus spyrė dešine koja į pilvo sritį. Jis tada šiek tiek išsigando, sakė R. ,, raminkis", tačiau R. neklausė, spyrė dar kelis kartus, A. parvirto ant nugaros. R. paėmęs A. už drabužių pečių srityje jį pasodino. R. daužė A. rankomis ir spardė kojomis. Visi smūgiai buvo į pilvą ir į krūtinę. R. pylė A. vandenį ant galvos iš juodo arbatinio. R. nuėjo į savo automobilį. R. grįžo ir atsinešė iš automobilio elektrošoką. Nieko nesakęs parvertė A. ant grindų pagriebęs jam už drabužių. R. kažkaip patempė A., pakėlė jam viršutinius drabužius ir pridėjo elektrošoką A. prie kairio šono daugiau nugaros pusėje, apačioje. A. gulinčiam ant grindų R. kelis kartus visu svoriu šonu krito ant A. suduodamas jam sulenkta alkūne į krūtinės ląstą ir į pilvą. Taip R. krito ant A. kokius 2- 3 kartus. A. tada nustojo šaukti. R. A. koja paspyrė ir pasakė kai išsimiegos tai išeis namo. Visą tą laiką jis pats sėdėjo ant lovos. Buvo išsigandęs ir bandė žodžiu R. nuraminti. Po kažkiek laiko jis ir R. nuėjo miegoti. A. liko gulėti ant grindų. Jie užmigo. Apie 02.00 val. nakties R. atsikėlė, išlipo iš lovos. Jis pats liko gulėti lovoje, pusiau miegojo. Girdėjo, kad R. kažką daro, kažką čiupinėja. Pagalvojo, kad ieško batų ar tapkių. Girdėjo, kad atsidarė kambario durys ir pasigirdo keistas garsas, lyg kažką vilktų. Tą garsą girdėjo apie 5 minutes ir jis vis tolo ir tolo. Jis nesusigaudė kas tai per garsas. Dar girdėjo kažkokį trenksmą. Tada girdėjo garsą, kad kažkas eina. Grįžo į kambarį R., uždarė duris. Jis jau visai prabudo. R. atsisėdo ant lovos ir pasakė, kad A. šaltas, nekvėpuoja. Suprato, kad R. ištempė iš kambario A.. R. papasakojo, kad jis naktį atsikėlė, norėjo eiti į tualetą, palietė A. ir pajuto, kad A. šaltas ir nekvėpuoja. R. pasakė, kad A. negyvą nutempė į jo paties kambarį. R. pasakė, kad kai tempė A. buvo dvi valandos nakties. Antradienį kaimynė R., kuri gyvena šalia už sienos, paprašė padėti iš mašinos į jos kambarį atnešti baldus. Kai sunešė baldus R. pasakė, kad turi seną spintelę, kad ją reikia atiduoti S.. R. paprašė, kad jis nueitų paklaustų A., ar jam reikia spintelės. Jis pasakė, kad nueis, nors žinojo, kad A. negyvas. Po kiek laiko R. paklausė ar jis buvo nuėjęs pas A., atsakė, kad ne. Jis buvo jau strese. Tada jo kaimynas V. iš ( - ) kambario pasakė, kad nešame A. tą spintelę, kurią atiduoda R.. Jie abu pasiėmė tą spintelę ir nunešė iki pat A. kambario durų. Pastatė spintelę ant žemės. V. atidarė kambario duris ir abu pamatė ant grindų ant nugaros gulintį A. A. gulėjo kojomis į duris prie pat durų. A. maikė buvo pakelta iki pažąstų, kelnės nusmukę iki gaktos. V. pasakė, žiūrėk guli. Tada jis pasakė V., žiūrėk, atrodo jis nekvėpuoja. Taip pasakė, nes žinojo, kad A. negyvas, taip pat norėjo, kad A. kūną kas nors rastų. Tada V. pakvietė kitus kaimynus, paskambino greitajai, policijai. Jis pats apsimetė, kad apie A. nužudymą nieko nežino, nes bijojo, kad R. jam nepadarytų to paties.

10Kaltinamasis R. G. paaiškino, kad A. B. pažįsta nuo senų laikų, bet daugiau metų nei jis pasakė, susipažino dirbdamas apsaugoje. Paskutinį kartą kai buvo pas jį, gėrė kiekvieną dieną, gal savaitę, kaip jis ir sako. 2017-12-10 trise gėrė. A. prašė savo kaimyną eiti į parduotuvę, bet tas kaimynas nėjo į parduotuvę, nes jam buvo bloga, paprašė nueiti manęs. Jis ėjau į parduotuvę ir atnešė degtinės. Jie sukonfliktavo, kalbėjo „pydaras, gaidys“. Tas kaimynas sudavė A., A. sudavė atgal. Tada jis įsikišo, kad nebūtų tų muštynių. Jis sudavė tam kaimynui du kartus į šoną, su ranka. Jis iš mašinos nieko neatsinešė, tą elektrošoką turėjo prie savęs, bet jis buvo išsikrovęs. Į mašiną ėjo atsinešti cigarečių. Toliau gėrė, kas išgers daugiau, gėrė stiklinėm, jis užmigo ir kas buvo toliau nežino. A. jį prikėlė ir pasakė, kad skambino viršininkas, paskui jis pats pakėlė ragelį. Jo paklausė kur jis yra, tada greitai atsikėlė, apsirengė ir išbėgo į darbą. Kambaryje nieko nematė.

11Kaltinamasis atsakydas į klausimus, papildė, kad jis sudavė du kartus su ranka į šoną. B. jam sudavė 2-3 smūgius į galvą. Kaip kaimyno kūnas atsidaro jo paties kambaryje, jis nežino. Jis nepamena ar kalbėjo su A. drauge, nematė, nežino ar ji buvo atėjusi.

12Ikiteisminio tyrimo metu R. G. pirmos apklausos metu nurodė, kad A. susipyko su kaimynu, ir A. vieną kartą sudavė kaimynui į galvą, o tada jis du kartus A. S. sudavė kumščiu į pilvą, ir teigė, kad buvo labai girtas ir nieko neprisimena (t.3, b.l. 78-80). Papildomai apklaustas parodė, kad pirmoje apklausoje kalbėjo tai, ką jam sakė operatyvininkai. Taip pat pripažino, kad sudavė du smūgius į šonkaulius ir nupurtė elektrošoku. Taip pat nurodė, kad A. pradėjo muštis su kaimynu (t.3, b.l. 84-85).

13Nukentėjusioji J. D. P. parodė, kad 2017-12-12, 21.02 val. jai paskambino V. D. ir pasakė, kad ką tik užėjo į jos butą ( - ), kur gyveno jos brolis A. S. ir ant grindų prie durų rado A. sustingusį lavoną. Atvykusi į vietą įsitikino, kad brolis miręs. Vietoje žodžiu bendravo su kaimyne A. M., kuri pasakė, kad paskutinį kartą jį matė gyvą vakar. Jos brolis gyveno vienas, vedė asocialų gyvenimo būdą, piktnaudžiavo alkoholiu. Sirgo epilepsija, širdies liga. Krisdavo nuo epilepsijos ir yra turėjęs ne mažiau trijų kaukolės lūžių. Brolis turėjo ir psichikos sutrikimų, nes iš šiukšlių konteinerių nešdavo visokius daiktus į butą. Buto duryse nebuvo spynos, nes brolis dažnai pamesdavo daiktus, raktus ir išlauždavo duris. Nuo ko mirė brolis nežino. Ji atvažiavusi pamatė brolį ant grindų, jo rankos buvo pakeltos, kelnės nusmauktos, smurto žymių nematė. Kai ji atvažiavo jau buvo policija, greitoji. Vėliau, kai nuvažiavo į morgą, sužinojo, kad jis nužudytas. Brolį laidojo ji, civilinis ieškinys 21395,31 eurų, ieškinį palaiko, pašo priteisti. Turtinė žala sudaro laidotuvių išlaidos 1395, 31 eurų, laidojimo pašalpos iš šios sumos išminusuotos, o neturtinė žala 20000 eurų. Su broliu bendravo visą laiką, ji jį prižiūrėjo, ji su broliu nupirko jam tą butuką. Jis buvo geras žmogus, paskutinius 5 metus jis pradėjo išgėrinėti. Brolis buvo vedęs, turi sūnų, bet bendravo jie mažai.

14Liudytojas E. S. parodė, kad yra A. S. brolis. 2017 metais gruodžio mėnesio viduryje, tikslios datos ir laiko neprisimena, jam paskambino sesuo J. P. ir pranešė, jog yra įtarimas, kad miręs jų brolis A. S. ir kad reikia važiuoti patikrinti. Jis nuvažiavo, pasiėmė seserį iš jos namų ir abu nuvažiavo į ( - ) esantį namą- bendrabutį, kur antrame aukšte, buto numerio nežino, gyveno jo brolis A.. Atidarę buto duris rado prie pat durų gulintį A. lavoną, kuris buvo nenormalioje padėtyje, atsmauktos kelnės. Vaizdas buvo kraupus, jam pasidarė bloga ir jis išėjo į lauką. Buvo grįžęs į koridorių, tačiau iki A. kambario jis jau nėjo. Vėliau sutiko policijos pareigūnus. Kiek jam sakė policijos pareigūnai ant A. kūno smurto žymių nesimatė. Prie jo arti buvo tik sesuo, jis arti nebuvo. Po to jie sulaukė medikų, šie konstatavo mirtį ir A. kūną išvežė į morgą. Tiksliai neprisimena kada, gal po dienos ar dviejų, sesuo nuvažiavo į morgą pasiimti A. kūno ir tada jai pasakė, kad kūno neatiduos, nes įtariama smurtinė mirtis ir bus atliekamas skrodimas.

15Liudytoja I. P. parodė, kad A. B. jos draugas, bet kartu negyveno, bendro ūkio nevedė, nėra sugyventiniai. Apie įvykį su A. kalbėjosi, kai jis grįžo iš sulaikymo, jis sakė, kad jam buvo prigrąsinta ir jo laukia tai, kas nutiko tam kaimynui. Daugiau nieko nepasakojo jis, nes jam sakė yra per sunku. Dabar ne viską prisimena. Pamena, kai buvo apklausta, tuomet kalbėjo tiesą.

16Liudytoja I. P. ikiteisminio tyrimo metu yra parodžiusi, kad A. B. yra jos draugas, jį pažįsta apie septynis mėnesius laiko, kartu jie negyvena, bendro ūkio neveda, susitinka į savaitę vieną du kartus. Pas A. B. į namus ji ateina vidutiniškai kas antrą savaitgalį. 2017 m. gruodžio 8 d. apie 20 val. ji užėjo pas A. B. į namus. Kai ji atėjo, A. B. buvo vienas. Jiems būnant kartu su A. B. šio namuose, apie 21 val. atėjo A. B. draugas vardu R., kurį ji matė antrą kartą, pirmą kartą jį buvo mačiusi 2017 m. rugpjūčio mėn., kada ji trumpam buvau užėjusi pas A. B. į namus ir R. tą kartą iš A. B. jai atėjus išėjo. Penktadienį, gruodžio 8 d. atėjus R., ji ketino eiti į savo namus, bet A. B. paprašė, kad liktų, todėl liko su jais nakčiai. Tą naktį A. B. ir R. negėrė. Šeštadienio, gruodžio 9 d. ryte, R. pirmas išėjo iš A. B. namų, po to ir ji išėjo namo. A. B. liko namuose. Šeštadienį iš A. B. namų ji išėjo apie 13 val., prieš tai dar išplovė indus, į spintą sudėjo tuščius butelius. Šeštadienį su A. B. išėjusi daugiau nebendravo. Sekmadienį, gruodžio 10 d. apie 17 val. jai į mobilų telefoną paskambino A. B., paprašė atvažiuoti ir su juo pabūti. Jiems besikalbant iš A. B. telefoną perėmė R. ir pasakė ,, mano draugo niekas nevadins gaidžiu". Dar R. sakė, kad kaimynas ,,gavo į nosį". R. kalba buvo padrika, suprato, kad šis girtas. Ji klausė kokiam kaimynui, bet R. jai nieko neaiškino. Po pokalbio su R. su A. B. daugiau nekalbėjo, nes R. padėjo ragelį. Po keletos minučių jai vėl paskambino iš A. B. telefono, bet kalbėjo R., pasakė ,, ko čia skambinėji". Ji šiam paaiškino, kad skambino ne ji, o A. B.. Suprato, kad R. labai girtas, todėl su juo daugiau nieko nekalbėjo ir padėjo ragelį. Nors A. B. prašė, kad ji ateitų, tačiau ji pas jį nėjo, nes paaiškino, kad turi mokyklai suruošti savo sūnų. 2017 m. gruodžio 11 d. ji apie 09 val. 30 min. susiskambino su A. B., šis pasakė, kad blogai jaučiasi, prašė atvežti jam mineralinio. Tą pačią dieną apie 10 val. ji užėjo pas A. B. į namus. Kai užėjo pas A. B. gruodžio 11 d., R. buvo labai girtas ir gulėjo A. B. lovoje. Gulėdamas lovoje R. klausė kokie jos ir A. B. santykiai, bet ji su juo į kalbas nesileido, sakė, kad tai ne jo reikalas. A. B. jautėsi prastai, nes kaip suprato, jis buvo gėręs kelias dienas. Ji atnešė A. B. mineralinio ir netrukus išėjo, pasakiusi kad paskambintų kai atsigaus. Išeidama jokių šiukšlių ar butelių iš A. B. namų ji neišnešė. Būdama pas A. B. namuose kraujo dėmių ar kokių kitokių grumtynių požymių ji nepastebėjo. Ji dar paklausė, kokiam kaimynui R. davė į nosį. A. B. pasakė, kad jis nieko nežino, R. pasakė, kad jis neprisimena ir užvedė kalbą apie jos ir A. B. santykius. A. B. kaimyną A. ji žinojo, jį ne kartą buvo mačiusi koridoriuje, matė užėjusį ir pas A. B. į namus, kai gruodžio 6 d. buvo užėjusi pas A. B., R. tą dieną pas A. B. nebuvo. Gruodžio 6 d. A. B. jai pasakojo, kad R. perka degtinę ir jį girdo ir kad jis nebenori daugiau gerti, bet R. neturi kur gyventi, todėl jam neša degtinę, kad galėtų pas jį pernakvoti. Išėjusi iš A. B., ji iš savo mobilaus telefono R. parašė SMS, kad daugiau negirdytų A. B.. R. jai paskambino ir pats pritarė, kad A. B. užteks gerti ir kad gerai būtų, kad jis užsikoduotų. R. telefono numerį ji žinojo, nes šio telefono nr. buvo užrašytas ant lapuko A. B. namuose. Ji pas A. B. namuose niekada nėra mačiusi elektrošoko ar kokio panašaus įrenginio. Apie elektrošoką pats A. B. jai niekada nieko nepasakojo. Ji tvarkydavo A. B. daiktus, bet elektrošoko niekda nematė. Ji žinojo, kad R. dirbo apsaugoje M. parduotuvėje, bet buvo išmestas dėl kažkokio incidento. Matė, kad R. segi diržą, kuriame kažkas sudėta, tačiau kas konkrečiai ji nežino. Gruodžio 11 d. ryte, apie 10 ar 11 val. jai paskambino A. B. ir pasakė, kad kaimynė jo paprašė padėti A. nunešti spintą. Spintą jis nešęs kartu su kaimynu V., bet kai pravėrė A. kambario duris, pamatė, kad šis guli negyvas. A. B. sakė, kad V. patikrino pulsą ir suprato, kad A. tikrai negyvas. Ji nieko A. B. neklausinėjo ir jie baigė pokalbį. Dar su A. B. telefonu kalbėjosi apie pietus, jis sakė, kad jaučiasi geriau, kad buvo pašte, pasiėmė siuntinį. Po to su A. B. daugiau nekalbėjo. Vakare, apie 23 val. jai paskambino A. B. kaimynė Ž. D. ir pasakė, kad A. B. išsivežė policija, nes tiria A. nužudymą. Pats A. B. apie A. sumušimą ir nužudymą jai pasakojo tik, kiek telefonu R. užsiminė pasakydamas dvi frazes, kad ,, mano draugo niekas nevadins gaidžiu", bei ,, kaimynas gavo į nosį" ( b.l. 72- 74, t. 1).

17Papildomi liudytoja I. P. yra parodžiusi, kad ji turi du telefono numerius, su A. B. bendrauja abiem telefono numeriais, priklausomai kuriame papildyta sąskaita. 2017-12-10, 11:28 gali būti, kad ji skambino A., dabar to neprisimena. Po to vakare, gali būti, kad 18:41 jai paskambino A. Jis prašė, kad ji pas šį atvažiuotų. To pokalbio metu A. draugas R., pavardės nežino, atėmė iš A. telefoną ir jai pasakė ,, mano draugo nei vienas nevadins gaidžiu" ir dar pasakė ,, daviau jam į nosį". Iš balso atrodė, kad R. labai neblaivus. R. tą patį, kad davė kaimynui į nosį ir kad jo draugo niekas nevadins gaidžiu, kartojo kelis kartus, po to klausė kokie jos ir A. santykiai. Ji klausė R. kuriam kaimynui šis davė į nosį, tačiau R. jai į tai neatsakė. R. telefoną perdavė A., jie dar truputį pakalbėjo su A. Po pokalbio už kelių minučių, paskambino R. ir pasakė jai ,, ko čia skambinėji". Ji šiam paaiškino, kad čia jie skambino ir pokalbis baigėsi. Už minutės vėl paskambino iš A. telefono R. ir dabar jau prašė, kad ji atvažiuotų pas A. Ji nesutiko. Tada telefoną paėmė A., jie dar truputį su juo pakalbėjo. A. skundėsi, kad nebegali daugiau gerti, kad jo širdis neatlaikys, ir kad R. jį vis tiek girdo, naudojasi pas jį laisvu plotu, kad turėtų kur miegoti. Iš A. balso gali pasakyti, kad kai kalbėjosi gruodžio 10 dieną, jis buvo labai girtas. Pokalbių metu ji neklausė A., kokiam kaimynui R. davė į nosį. A. buvo labai girtas. Ji žino, kad A. girtas visada eina miegoti ir miegodamas nieko negirdi, jei A. eina miegoti girtas- jis kitą dieną miega ilgai nepriklausomai kada nuėjo miegoti. Ilgai tai iki kokios 10.00 valandos. Sekančią dieną ji A. paskambino 09.48 ir tik paklausė ar šis atsikėlęs. A. pasakė, kad atsikėlęs ir kad nori mineralinio. Truputį po 10.00 val. ji atvažiavo pas A.. Jai atvažiavus A. sėdėjo ant lovos, o R. labai girtas miegojo A. lovoje. Jai atėjus R. prabudo ir pradėjo kalbėti visokias nesąmones kaip ko čia atėjo, kokie jų santykiai ir panašiai. Ryte R. buvo daug girtesnis už A. A. buvo išsipagiriojęs ir labai smarkiai drebėjo. Apie tai kam R. davė į nosį ji A. ir R. neklausė. R. girtas labai kišosi į jos ir A. pokalbį, todėl ji greitai išėjo ( b.l. 75- 76, t. 1). Liudytoja pagarsintus parodymus patvirtino.

18Liudytoja K. C. parodė, kad žino R. G.. Jis atvažiavo rytą, ji jį pamaitino ir jis išvažiavo. Kada tai buvo negali prisiminti, jų santykiai buvo draugiški. Nelabai šiuo metu prisimena. Apklausiama pas tyrėją sakė tai ką žinojo.

19Liudytoja K. C. ikiteisminio tyrimo metu yra parodžiusi, kad apie 20 metų pažįsta R. G.. R. G. tikrai piknaudžiavo alkoholiu, dažniausiai per išeigines. Žino vieną jo draugą/pažįstamą- A. B.. Yra jį mačiusi tikriausiai du kartus. Paskutinį kartą A. B. matė maždaug lapkričio mėnesį, jie buvo abu atvykę pas ją į darbą ir tiek. R. G. ji paskutinį kartą matė šį antradienį, 2017-12-12, jis buvo atvykęs pas ją, jie parūkė, pakalbėjo bendromis temomis ir viskas. Jis buvo blaivus, kiek jai pasirodė. Atvyko jis automobiliu Mercedes Benz , kurį jos brolis buvo davęs naudotis R. G.. Jo elgesys jai įtarimo jokio nesukėlė, nieko keisto jo elgesyje nematė. Dar matė R. G. ir trečiadienį, nes šis atvyko, nusipirko butelį alkoholio ir išvyko. Žino tai, kad paskutiniu metu, antradienį, R. G. jau neturėjo kur gyventi, sakė jai, kad turi pasiimti iš V. namų savo daiktus, nes jis nebenori, kad R. G. ten gyventų. Kiek jai žinoma, keletą naktų R. G. pragyveno Mercedes Benz automobilyje. Jai atrodo, kad jau visą savaitę pas V. R. G. nebegyveno, nes jam buvo duotas terminas išsikraustyti. Šeštadienį R. G. buvo pas draugą A. B., kur šis gyvena nežino, tik kad gyvena kažkokiame bendrabutyje. Jie vartojo alkoholinius gėrimus, nes kai su R. G. šeštadienį ( 2017-12-09) apie pietus kalbėjosi telefonu, iš šio balso jau suprato, kad šis neblaivus. R. G. sakė, kad yra pas A., bet ar buvo dar šalia kažkokių asmenų nežino, jis to jai nesakė. Jokių garsų, balsų kalbėdama su juo telefonu negirdėjo. Trumpai su R. G. pabendravo ir daugiau šeštadienį jam neskambino. Sekmadienį ( 2017-12-10) 15.15 val. jai paskambino R. G.. Tai buvo labai trumpas pokalbis, truko 2 min. 4 s., paklausė ką veikia, paklausė ar dar pas A., paklausė ar negeria po vakar gėrimo, o jai R. G. atsakė, kad vis dar yra pas A. ir kad negeria. Daugiau lyg tą dieną su juo nebendravo. Kiek suprato, R. G. ir nakvojo pas tą A., bet jis pats jai nesakė to. Jai niekada R. G. nesakė, kad kažkuriuo tai metu gyveno pas tą A., tokių dalykų ji ir nežinojo. Ji nieko apie jokį įvykį nežino ir nieko papasakoti negali. Jai R. G. nieko nepasakojo, iš jo elgesio jai nepasirodė, kad jis būtų kitoks ( b.l. 101- 103, t. 1).

20Papildomai liudytoja K. C. yra parodžiusi, kad 2017-12-11, pirmadienį, po pietų, R. G. pas ją atvyko į darbą. Jis buvo pachmielingas, atrodė ne kaip. Pavargęs, suirzęs. R. prieš tai dvi- tris dienas ji buvo nemačiusi. Klausė R. kas atsitiko, ką prisidirbo, nes R. girtas dažnai prisišneka ką nereikia. R. jai nieko nesakė, jis rūkė ir tylėjo. Dar jis pavalgė sriubos. Sakė, kad neturi kur miegoti, daugiau nieko nesakė. R. nesakė, kad jis būtų ką prisidirbęs. Po tos dienos R. ir toliau gėrė. R. nuvažiavo gerti pas jos buvusį sugyventinį M. S.. Tai buvo antradienis ar trečiadienis, tiksliai neprisimena. Jai atrodo, vakare ji paskambino R. į telefoną tačiau atsiliepė jos buvęs sugyventinis M.. M. pasakė žodžius ,, ar tu žinai?" Ji pasakė šiam ,, ką aš turiu žinoti?". Ji susierzino, kad atsiliepė M., nes jų santykiai nėra geri ir todėl nieko neklausė ką sako M., tik pasakė, kad perduotų R., kad paskambintų jai ( b.l. 104- 105, t. 1). Liudytoja pagarsintus parodymus patvirtina.

21Liudytojas V. D. parodė, kad gyvena tame bendrabutyje, Kalniečių g. 126 A, kur buvo įvykis. Jo kambarys buvo priešais A. S.. Buvo išvažiavę, grįžo 2017-12-11. Pastebėjo, kad koridoriuje, prie durų matėsi žymės, pagalvojo, kad kažkas blogai išplovė grindis. Jis išvažiavo į darbą. Po darbo važiavo L. padėti parsivežti spintą. Ji pasakė, kad seną reikėtų nunešti į S. kambarį. Kartu su B. nešė. Tik pradarius duris pamatė A. S. ant grindų gulintį. Pagalvojo, kad girtas ir miega. B. sako, kad negali būti. Pasilenkė prie jo, palietė ranką ir suprato, kad jis jau senai miręs. B. persigando matėsi, kad pergyvena, pradėjo drebėti, išsigando. Jis paprašė V. duoti S. sesers telefono numerį ir pasakė, kad reikia kviesti tarnybas, nes jis negyvas. Suvažiavo tarnybos policija, greitoji. B. dirbo, išgerdavo. Būdavo, kad geria savaitę, dvi, bet jis būdavo ramus. B. su S. bendravo kaip ir visi. Nežinau ar jie buvo susipykę. B. nekonfliktiškas, ramus ir būdamas išgėręs.

22Liudytojas V. K. parodė, kad gyvena tame bendrabutyje, ( - ), tame pačiame aukšte kur ir S. gyveno. Tą dieną jis grįžo iš žvejybos. Į duris pasibeldė D. su B., pasakė, kad kaimynas A. negyvas. Paprašė jo sesers telefono numerio. Jis turėjau S. sesers numerį, nes ji kartais mokėdavo už dujas. Paskui iš kaimynų sužinojo, kad S. gėrė su B. ir G., o daugiau nieko negali pasakyti. Jam D. ir B. pasakė, kad S. negyvas. Sakė, kad jie ten nešė kažkokį baldą. S. išgerdavo. B. girto nematė. Kas nužudė S. jis nežino. Su B. jis nebendravo, teko kalbėtis kelis kartus. Jam atrodo, kad B. gana uždaras, ramus žmogus. Agresyvus jis nebuvo, niekada neteko nieko panašaus matyti.

23Liudytoja R. L. parodė, kad gyvena ( - ). Ji 2017-12-10 išvažiavo pas sūnų į ( - ), grįžusi prie namo ji girdėjau A. S. balsą, jis keikėsi. Garsas sklido iš B. kambario. Užlipus į viršų to garso nesigirdėjo. Garsas buvo toks rėkiantis, sklido keiksmažodžiai. Paprastai jis ilgai triukšmaudavo, kai nebesigirdėjo, nusprendė, kad baigėsi baliukas. Sugalvojau nusipirkti spintą, laukė kaimyno Danilevičiaus, atlikusią dalį sekcijos nusprendė pasiūlyti S.. D. su B. nusinešė spintos dalį prie S. durų. Jie atidarė duris, bet pradėjo trypčioti, pašaukė ją ir pasakė, kad jis negyvas. Nuėjo ir ji pasižiūrėti. Tik pradarius duris matėsi, kad jis miręs. Pranešė seseriai, pranešė tarnybom. B. buvo mandagus, paslaugus. Neteko pastebėti, kad Aurimas vaikščiotų pas A. S. ar šis pas jį.

24Liudytojas V. V. parodė, kad įvykį dėl kurio pakviestas, pamena. Kiek jam žinoma, R. G. yra nužudęs žmogų, daugiau aplinkybės žinomos iš tyrėjos, tiek ir težino. Su G. supažindino A. C., jis yra jo kaimynas, draugas ir darbuotojas. G. neturėjo kur gyventi, o pas jį buvo problemos, buvo daromi vandalizmo aktai, nebuvo aišku, kas juos atlieka, tai sutarė, kad R. įmonės ofisiuke naktimis bus, tad leido naudotis, gyventi ir prižiūrės teritoriją. Pusmetis prieš nelemtą įvykį jis apsigyveno pas jį. Jis visada ten ir buvo iki paskutinių savo nuotykių, situacija pablogėjo, kai išsiaiškino, jog jis išgėrinėja, jis jam buvo davęs naudoti automobilį Mersedez Benz su sąlyga, kad jis negers ir galės juo naudotis, kad sutars, jog už automobilį kažkaip bus atsiskaityta. Tada išsiaiškino, kad su tuo automobiliu jis važiuoja išgėręs, tai mūsų draugystė kaip ir baigėsi, tai buvo liepta jam išsikraustyti. Tas terminas buvo maždaug dvi savaitės, tai tų dviejų savaičių bėgyje įvyko tas įvykis, žmogžudystė. Iki to įvykio maždaug 2 savaitės buvo įspėjimas, kad reikia jam išsikraustyti. Jam žodžiu pasakė, su juo kalbėjo gyvai, skambino telefonu, priminė apie terminą. G. sakė, kad nepamiršo. Paklausė, ar turi kur išsikraustyti, jis sakė, kad neturi, tai pasakė, jog ieškotųsi. A. C. papasakojo apie įvykį. Tuo metu buvo išvykęs iš miesto trim dienom ir pasiskambino paklausti, kas gero, kaip sekasi, nes A. liko atsakingas už tranposrtą, už ūkį, tai paskambinus paklausė kaip sekasi ir tuo pačiu paklausė, kaip su R.. Tai kai paklausė, kas gero su R., tai papasakojo, kas nutiko. Jis buvo šokiruotas. Pas G. elektros šoko prietaisą yra matęs. Jis buvo apsaugos darbuotojas, tai jam ne naujiena, kad apsaugos darbuotojai nešiojasi elektros šokus, žibintuvėlius, tai nekreipė dėmesio. Kai kratė daiktus, to prietaiso nerado. G. yra stiprus vyras, fiziškai labai gerai sudėtas. Kiek teko su juo bendrauti, šiam žmogui reikia gydymo, nes jis yra psichiškai nestabilus, turėjo sunkią vaikystę, yra pasakojęs, kaip jį vaikystėje daužydavo mokykloje, nes jis iš Lietuvos, jam vaikystė paliko didelę traumą. Jis kaip vaikas, vieną sekundę jis geras, kitą sekundę jis susinervuoja. Jis gyena iliuzijoje. Jis įpratęs kovoti, už save pastovėti, todėl jis bus arba sugniuždytas, arba bandys save apsaugoti.

25Liudytoja Ž. D. parodė, kad ji gyvena name, kur įvyko įvykis. Tiek težino, kad kaimynas buvo nužudytas. Apie A. S. gali pasakyti, kad ji asmeniškai jo bijodavo, iš toli girdėdavo, kai jis girtas pareidavo namo, jis rėkdavo, koliodovosi. Tai buvo gruodį. S. gyveno šalia jos, jis dažnai gerdavo. Su B. jie bendraudavo tada, kai abu gerdavo. Įvykio dieną namuose nebuvo, buvo išvykusi. Grįžo pirmadienį, gruodžio 11 dienos ryte, tai atkreipė dėmesį, kad grindys buvo ištepliotos, taip tarsi kažkas tempta, tai ji pagalvojo, kad tai tiesiog ištepliota, šiaip nieko nepastebėjo. Kaimynė pirko spintą, jos vyras grįžęs iš darbo parvežė tą spintą ir paprašė pas A., kad padėtų panešti. Kaimynė R. L. sekcijos dalį norėjo išmesti ir sako, kad S. norėjo. Nunešė tą spintą, tai nuėjo ir rado, kad S. yra miręs. Apie Aurimą nieko blogo pasakyti negali, jis gėrė, bet su mumis nesipyko, jis nebuvo konfliktiškas. Jis tik sau blogai darė, kad gėrė.

26Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. ( - ) yra nustatyta, kad A. S. mirė nuo patirtos politraumos- daugybinių sumušimų, šonkaulių lūžių, plonosios žarnos pasaito plyšimų išsivysčius ūmiam nukraujavimui į pilvaplėvės ertmę. A. S. mirė apie kelios- keliolika valandų iki GMP iškvietimo 2017-12-12, 21:28 val. Tai patvirtina GMP bei autopsijos duomenys. Tiksliau spręsti apie mirties laiką remiantis vien turimais medicininiais duomenimis šiuo atveju negalima. Prieš mirtį A. S. buvo gausiai vartojęs surogatinio, turinčio izopropanolio priemaišų etilo alkoholio ( lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2, 02 ‰ ( promilės) etilo alkoholio, kraujyje iš išlajos pilvo ertmėje nustatyta mažiausia koncentracija 2, 03 ‰ ( promilės) etilo alkoholio, šlapime nustatyta mažiausia koncentracija 2, 40 ‰ ( promilės) etilo alkoholio. Kraujyje rasta 0, 28 ‰ ( promilės) izopropilo alkoholio, kraujyje iš išlajos pilvo ertmėje rasta 0, 29 ‰ (promilės) izopropilo alkoholio, šlapime rasta 0, 32 ‰ ( promilės) izopropilo alkoholio). Tokia alkoholio koncentracija kraujyje vertinama vidutiniu girtumo laipsniu. A. S. kūne konstatuoti šie sužalojimai: minkštųjų audinių sumušimai ir kraujosruvos dešinio smilkinio srityje, sprande, nugaroje, abiejose krūtinės ląstos pusėse su abipusiais šonkaulių lūžiais, pilvo sumušimas su kraujosruva dešiniame tiesiajame pilvo raumenyje bei plonžarnės pasaito plyšimais, paviršinė muštinė odos žaizdelė kaktoje ir odos nubrozdinimas nosyje. Mirtis ištiko nuo sužalojimų visumos, tačiau svarbiausi sužalojimai tanatogenezėje yra krūtinės ir pilvo sumušimai, pasireiškę abipusiais šonkaulių lūžiais ir plonžarnės pasaito plyšimais. Šie sužalojimai vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Konstatuoti sužalojimai padaryti smūgiuojant kietu buku daiktu, su didele jėga ir greičiausiai spardant bei suduodant ne mažiau kaip 9 smūgiais. Sužalojimai padaryti per trumpą laiko tarpą ir labai greitai baigėsi mirtimi nuo nukraujavimo į pilvaplėvės ertmę. Tai patvirtina didelės apimties plonžarnės pasaito plyšimai, uždegiminės reakcijos sužalojimų vietose nebuvimas, beveik vienoda alkoholių koncentracija periferiniame kraujyje bei kraujyje iš išlajos pilvaplėvės ertmėje. Tik sužalojimai veide- žaizdelė kaktoje, odos nubrozdinimas nosyje galėjo išsivystyti griūvant ( b.l. 6- 11, t. 2).

27Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus papildomoje specialisto išvadoje Nr. ( - ) yra nustatyta, kad A. S. mirė nuo patirtos politraumos- daugybinių sumušimų, šonkaulių lūžių, plonosios žarnos pasaito plyšimų išsivysčius ūmiam nukraujavimui į pilvaplėvės ertmę. Šie sužalojimai vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Pats žmogus taip susižaloti negalėjo, išskyrus paviršinius sužalojimus, t.y. odos žaizdelę kaktoje bei odos nubrozdinimą nosyje. Šie sužalojimai paviršiniai, galėjo išsivystyti griūnant, neturėjo esminės įtakos mirčiai ir atskirai vertinant atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijus. Kovos ir savigynos pėdsakų nėra. Po patirtų sužalojimų mažai tikėtina, jog žmogus būtų galėjęs atlikti kokius nors savarankiškus veiksmus t.y. judėti, gintis, šaukti. Tačiau išlieka maža tikimybė, jog taip sužalotas žmogus labai trumpą laiką po patirtos traumos galėjo judėti ar panašiai. Sužalojimai padaryti mažiausiai 9 smūgiais. Sužalojimai atspindi tik bendruosius traumos kietu buku daiktu požymius ir detaliau apibūdinti žalojusį paviršių, įrankį ar daiktą, juo labiau spręsti apie identifikavimą, negalima. Sužalojimai padaryti su didele jėga. Tai patvirtina daugybiniai šonkaulių lūžiai, didelės apimties plonosios žarnos pasaito plyšimai (t.2, b.l. 17).

28Specialistas Ą. S. yra dėl išvadų paaiškininęs, kad pagal jo pateiktas išvadas ( - ) ir ( - ), duotas atlikus A. S. kūno tyrimą, kad sužalojimai galvoje, t.y. muštinė žaizda kairėje kaktos pusėje, minkštųjų audinių sumušimas ir karaujosruva dešinio smilkinio srityje, sprande, nugaroje, odos nubrozdinimai nosyje, dešiniame klube padaryti mažiausiai 5 poveikiais. Šie sužalojimai esminiai neįtakojo mirties nuo krūtinės ir pilvo traumos. Esminiai tanatogenezėje sužalojimai, tai yra abipusiai daugybiniai šonkaulių lūžiai bei plonažarnės pasaito plyšimai padaryti mažiausiai keturiais smūgiais. Šie smūgiai buvo suduoti į krūtinės ir pilvo priekinį paviršių. Pagrinde nuo šių smūgių visumos, t.y. nuo keturių smūgių į pilvą ir krūtinę, įvyko mirtis. Suduoti smūgiai yra stiprūs ir paprastai tokios apimties sužalojimai padaromi tik spardant, o smūgiuojant ranka taip sužaloti paprastai tegali specialiai treniruotas žmogus ( b. l. 21- 22, t. 2).

29Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018-03-16 specialisto išvadoje Nr. ( - ) yra nustatyta, kad ant tirti pateiktų A. S. drabužių ( bliuzono, megztinio, marškinėlių, sportinių kelnių) nėra pluoštų iš A. B. drabužių ( sportinių kelnių, megztinio).

30Ant tirti pateiktų A. S. drabužių (bliuzono, megztinio, marškinėlių, sportinių kelnių) nėra pluoštų iš A. B. šlepečių mikrodalelių.

31Ant tirti pateiktų A. S. sportinių kelnių rastas žalsvai geltonos spalvos poliesterinis pluoštas, vienodas su R. G. liemenės trikotažo pluoštais.

32Ant tirti pateiktų A. S. bliuzono rastas mėlynai juodos spalvos poliesterinis pluoštas, vienodas su R. G. kelnių audeklo atitinkamais pluoštais.

33Ant tirti pateiktų A. S. bliuzono, sportinių kelnių rasta pavienių dviejų tipų žalsvai juodos spalvos akrilinių pluoštų, vienodų su R. G. megztinio trikotažo atitinkamais pluoštais.

34Ant tirti pateiktų A. S. bliuzono, megztinio, marškinėlių rasta juodos spalvos vilnos pluoštų vienodų su R. G. megztinio trikotažo atitinkamais pluoštais.

35Ant tirti pateiktų A. S. drabužių ( bliuzono, megztinio, marškinėlių, sportinių kelnių) nėra pluoštų iš R. G. striukės ir mikrodalelių iš liemenės atšvaito.

36Ant tirti pateiktos A. B. dešinės šlepetės rastas melsvai juodos spalvos poliesterinis pluoštas vienodas su A. S. sportinių kelnių trikotažo atitinkamais pluoštais.

37Ant tirti pateiktų A. B. drabužių ( sportinių kelnių, megztinio) nėra pluoštų iš A. S. drabužių ( bliuzono, megztinio, marškinėlių, sportinių kelnių)

38Ant tirti pateiktos R. G. liemenės rastas žalsvai pilkos spalvos akrilinis pluoštas, vienodas su A. S. megztinio trikotažo atitinkamais pluoštais.

39Ant tirti pateiktų A. S. drabužių ( bliuzono, megztinio, marškinėlių, sportinių kelnių) rasta pašalinių oranžiniai rudos spalvos ( netolygiai dažytų) viskozės pluoštų, vienodų su pašaliniu oranžiniai rudos spalvos ( netolygiai dažytu) viskozės pluoštu, rastu ant A. B. dešinės šlepetės. Rasti pluoštai nepriklauso tirti pateiktų objektų pluoštinei sudėčiai.

40Ant tirti pateiktų A. S. drabužių ( bliuzono, megztinio, marškinėlių, sportinių kelnių) rasta pašalinių oranžiniai rudos spalvos ( netolygiai dažytų) viskozės pluoštų, vienodų su pašaliniu oranžiniai rudos spalvos ( netolygiai dažytu) viskozės pluoštu, rastu ant A. B. sportinių kelnių. Rasti pluoštai nepriklauso tirti pateiktų objektų pluoštinei sudėčiai.

41Ant tirti pateiktų A. S. bliuzono, megztinio, sportinių kelnių ir ant A. B. megztinio, sportinių kelnių, šlepečių rasta vienodų pašalinių rudai geltonos spalvos dažų mikrodalelių.

42Ant tirti pateiktų A. S. bliuzono ir ant A. B. sportinių kelnių rasta vienodų pašalinių šviesiai geltonos spalvos porolono mikrodalelių.

43Ant tirti pateiktų A. S. drabužių ( bliuzono, megztinio, marškinėlių, sportinių kelnių) ir ant A. B. drabužių ( sportinių kelnių, megztinio), ant R. G. drabužių (kelnių, megztinio, liemenės, striukės) rasta vienodų pašalinių dalelių - juodų ( dažytų) gyvūno odos dalelių.

44Ant tirti pateiktų A. S. bliuzono, megztinio, sportinių kelnių ir ant A. B. megztinio, R. G. megztinio, striukės rasta vienodų pašalinių dalelių- tokio paties gyvūno- šuns juodų akuotinių plaukų.

45Ant tirti pateiktų A. S. bliuzono, sportinių kelnių ir ant R. G. megztinio rasta vienodų pašalinių dalelių- tokio paties gyvūno- katės margų: baltų su rudais periferiniu ir bazaliniu galais akuotinių plaukų.

46Ant tirti pateiktų A. S. bliuzono, marškinėlių, ir ant R. G. megztinio, striukės rasta vienodų pašalinių dalelių- tokio paties gyvūno- ančių pūkinių plunksnų.

47Ant tirti pateiktų A. S. bliuzono, megztinio ir ant A. B. šlepetės rasta vienodų pašalinių dalelių - tokio paties gyvūno - kalakuto pūkinių plunksnų.

48Ant tirti pateiktų A. S. drabužių ( bliuzono, megztinio, marškinėlių, sportinių kelnių) ir ant tirti pateiktų R. G. drabužių ( kelnių, megztinio, liemenės, striukės) nėra vienodų pašalinių pluoštų ( nepriklausančių tirti pateiktų objektų pluoštinei sudėčiai) dažų ir plastikų mikrodalelių ( b.l. 34- 50, 51- 55, t. 2).

49Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2018-08-03 specialisto išvadoje Nr. ( - ) nustatyta:

50Ant tirti pateikto tampono su nuoplova nuo durų ( gauto voke Nr. 10), padaryto 2017-12-13 papildomai apžiūrint įvykio vietą ( - ), tiriant pažymėto Nr. 3, žmogaus kraujo nerasta, rasta susimaišiusių ne mažiau kaip dviejų asmenų biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR.

51Ant tirti pateiktų nuoskutų nuo slenksčio ( gautų voke Nr. 3), paimtų 2017-12-13 papildomai apžiūrint įvykio vietą ( - ), tampono su nuoplova nuo stalo ( gauto voke Nr. 7), padaryto 2017-12-13 papildomai apžiūrint įvykio vietą ( - ), tiriant pažymėto Nr. 1, ir tampono su nuoplova nuo grindų ( gauto voke Nr. 11), padaryto 2017-12-13 papildomai apžiūrint įvykio vietą ( - ), tiriant pažymėto Nr. 4, rasta žmogaus kraujo, rasta susimaišiusių ne mažiau kaip dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš kurių asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR tinkami yra vieno asmens, vyro, biologiniai pėdsakai, kurių genotipas sutampa su A. B. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas asmuo, kurio genotipas identiškas ištirtų A. B. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0, 00000000000000003 %. Negalima atsakyti, kuriam asmeniui priklauso ant nuoskutų nuo slenksčio, tampono su nuoplova nuo stalo ir tampono su nuoplova nuo grindų rastas žmogaus kraujas.

52Ant tirti pateikto tampono su nuoplova nuo durų staktos ( gauto voke Nr. 9), padaryto 2017-12-13 papildomai apžiūrint įvykio vietą ( - ), tiriant pažymėto Nr. 2, žmogaus kraujo nerasta, rasta vyro biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su A. B. genotipu.

53Ant tirti pateiktos dešinės kojos šlepetės ( gautos pakete Nr. 5), paimtos 2017-12-13 papildomai apžiūrint įvykio vietą ( - ), rasta žmogaus kraujo (mėg. Nr. 33), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su A. B. genotipu. Ant dešinės kojos šlepetės rasta žmogaus kraujo ( mėg. Nr. 32), rasta susimaišiusių daugiau kaip dviejų asmenų biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Negalima atsakyti, kuriam asmeniui priklauso ant dešinės kojos šlepetės mėginyje Nr. 32 rastas žmogaus kraujas.

54Ant tirti pateiktos kairės kojos šlepetės ( gautos pakete Nr. 5), paimtos 2017-12-13 papildomai apžiūrint įvykio vietą ( - ), kraujo nerasta.

55Ant tirti pateikto megztinio ( gauto pakete Nr. 14), paimto 2017-12-13 papildomai apžiūrint įvykio vietą ( - ), kraujo nerasta ( b.l. 63- 72, t. 2).

562017-12-22 apžiūros protokolas: apžiūrėtas asmens kratos metu iš A. B. paimtas mobilaus ryšio telefonas ,, Blackview" . Apžiūros metu nustatyta, kad abonentui Nr. ( - ) įvardintu vardu I. buvo skambinta 2017-12-10, sekmadienį, 18:41 val. , 19:00 val., 19:01 val. ( b. l. 109- 115, t. 2).

572017-12-14 apžiūros protokolas: apžiūrėtas I. P. savanoriškai pateiktas mobilaus ryšio telefonas ,, Samsung Galaxy S4" . Apžiūros metu nustatyta, kad abonetas, įvardintas ,,( - )" skambino 2017 12 13, 19:55 val. ( b.l. 125- 129, t. 2).

58Teismas, vertindamas aukščiau aptartus įrodymus, daro tokias išvadas.

59Kaltinamasis A. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu duodamas paaiškinimus dėl įvykio aplinkybių, tiek teisminio nagrinėjimo metu buvo nuoseklus dėl esminių įvykio aplinkybių. Kaltinamasis R. G. nebuvo nuoseklus duodamas paaiškinimus dėl jam inkriminuoto nusikaltimo. Pirmoje apklausoje jis teigė, kad dėl girtumo mažai ką prisimena. Paskesnėje apklausoje jis teigė, kad sakė tai, ką jam kalbėjo operatyvininkai, bei pradėjo aiškinti, kad A. B. mušėsi su kaimynu.

60Teismas, ištyręs ir įvertinęs įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamasis A. B. duoda teisingus parodymus. Kaltinamojo R. G. parodymų nenuoseklumą, bei neigimą savo kaltės, bei teigimą, kad A. S. nužudė A. B., vertina kritiškai, kaip siekimą išvengti bausmės.

61Kaltinamasis A. B. nuosekliai tvirtino, kad kaimyną A. S. mušė R. G.. A. B. patvirtino esmines įvykio aplinkybes, kad R. G. ir A. S. pradėjo tarpusavyje konfliktuoti žodžiais. R. atsistojo, priėjo prie A. ir trenkė dešinės rankos kumščiu A. į kairės pusės smilkinį. A. susvyravo. R. paėmė A. už bliuzono kairės pusės ties petimi ir nutraukė A. nuo lovos, parvertė ant grindų. Tada R. gulinčiam ant šono A. gal kokius 4 kartus spyrė dešine koja į pilvo sritį. Jis tada šiek tiek išsigando, sakė R. ,, raminkis", tačiau R. neklausė, spyrė dar kelis kartus, A. parvirto ant nugaros. R. paėmęs A. už drabužių pečių srityje jį pasodino. R. daužė A. rankomis ir spardė kojomis. Visi smūgiai buvo į pilvą ir į krūtinę. R. pylė A. vandenį ant galvos iš juodo arbatinio. R. nuėjo į savo automobilį. R. grįžo ir atsinešė iš automobilio elektrošoką. Nieko nesakęs parvertė A. ant grindų pagriebęs jam už drabužių. R. kažkaip patempė A., pakėlė jam viršutinius drabužius ir pridėjo elektrošoką A. prie kairio šono daugiau nugaros pusėje, apačioje. A. gulinčiam ant grindų R. kelis kartus visu svoriu šonu krito ant A. suduodamas jam sulenkta alkūne į krūtinės ląstą ir į pilvą. Taip R. krito ant A. kokius 2- 3 kartus. A. tada nustojo šaukti. R. A. koja paspyrė ir pasakė kai išsimiegos tai išeis namo. Visą tą laiką jis pats sėdėjo ant lovos. Buvo išsigandęs ir bandė žodžiu R. nuraminti. Po kažkiek laiko jis ir R. nuėjo miegoti. A. liko gulėti ant grindų. Jie užmigo. Apie 02.00 val. nakties R. atsikėlė, išlipo iš lovos. Jis pats liko gulėti lovoje, pusiau miegojo. Girdėjo, kad R. kažką daro, kažką čiupinėja. Pagalvojo, kad ieško batų ar tapkių. Girdėjo, kad atsidarė kambario durys ir pasigirdo keistas garsas, lyg kažką vilktų. Tą garsą girdėjo apie 5 minutes ir jis vis tolo ir tolo. Jis nesusigaudė kas tai per garsas. Dar girdėjo kažkokį trenksmą. Tada girdėjo garsą, kad kažkas eina. Grįžo į kambarį R., uždarė duris. Jis jau visai prabudo. R. atsisėdo ant lovos ir pasakė, kad A. šaltas, nekvėpuoja. Suprato, kad R. ištempė iš kambario A.. R. papasakojo, kad jis naktį atsikėlė, norėjo eiti į tualetą, palietė A. ir pajuto, kad A. šaltas ir nekvėpuoja. R. pasakė, kad A. negyvą nutempė į jo paties kambarį. R. pasakė, kad kai tempė A. buvo dvi valandos nakties.

62Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. ( - ) patvirtina kaltinamojo A. B. nurodytas esmines faktines aplinkybes, kad R. G. stiprius smūgius ranka, koja ir alkūne sudavė A. S. į pilvo sritį ir krūtinę. Šioje specialisto išvadoje (Nr. ( - ) yra nustatyta, kad A. S. mirė nuo patirtos politraumos- daugybinių sumušimų, šonkaulių lūžių, plonosios žarnos pasaito plyšimų išsivysčius ūmiam nukraujavimui į pilvaplėvės ertmę. Pats žmogus taip susižaloti negalėjo, išskyrus paviršinius sužalojimus, t.y. odos žaizdelę kaktoje bei odos nubrozdinimą nosyje. Šie sužalojimai paviršiniai, galėjo išsivystyti griūnant, neturėjo esminės įtakos mirčiai ir atskirai vertinant atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijus. Kovos ir savigynos pėdsakų nėra. Po patirtų sužalojimų mažai tikėtina, jog žmogus būtų galėjęs atlikti kokius nors savarankiškus veiksmus t.y. judėti, gintis, šaukti. Tačiau išlieka maža tikimybė, jog taip sužalotas žmogus labai trumpą laiką po patirtos traumos galėjo judėti ar panašiai. Sužalojimai padaryti mažiausiai 9 smūgiais. Sužalojimai atspindi tik bendruosius traumos kietu buku daiktu požymius ir detaliau apibūdinti žalojusį paviršių, įrankį ar daiktą, juo labiau spręsti apie identifikavimą, negalima. Sužalojimai padaryti su didele jėga. Tai patvirtina daugybiniai šonkaulių lūžiai, didelės apimties plonosios žarnos pasaito plyšimai.

63Specialistas Ą. S. yra paaiškinęs, kad sužalojimai galvoje, t.y. muštinė žaizda kairėje kaktos pusėje, minkštųjų audinių sumušimas ir karaujosruva dešinio smilkinio srityje, sprande, nugaroje, odos nubrozdinimai nosyje, dešiniame klube padaryti mažiausiai 5 poveikiais. Šie sužalojimai neturėjo įtakos mirčiai. Esminiai tanatogenezėje sužalojimai, tai yra abipusiai daugybiniai šonkaulių lūžiai bei plonažarnės pasaito plyšimai padaryti mažiausiai keturiais smūgiais. Šie smūgiai buvo suduoti į krūtinės ir pilvo priekinį paviršių. Pagrinde nuo šių smūgių visumos, t.y. nuo keturių smūgių į pilvą ir krūtinę, įvyko mirtis. Suduoti smūgiai yra stiprūs ir paprastai tokios apimties sužalojimai padaromi tik spardant, o smūgiuojant ranka taip sužaloti paprastai tegali specialiai treniruotas žmogus ( b. l. 21- 22, t. 2).

64Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018-03-16 specialisto išvadose Nr. ( - ) yra nustatyta, kad ant tirti pateiktų A. S. sportinių kelnių rastas žalsvai geltonos spalvos poliesterinis pluoštas, vienodas su R. G. liemenės trikotažo pluoštais. Ant tirti pateiktų A. S. bliuzono rastas mėlynai juodos spalvos poliesterinis pluoštas, vienodas su R. G. kelnių audeklo atitinkamais pluoštais. Ant tirti pateiktų A. S. bliuzono, sportinių kelnių rasta pavienių dviejų tipų žalsvai juodos spalvos akrilinių pluoštų, vienodų su R. G. megztinio trikotažo atitinkamais pluoštais. Ant tirti pateiktų A. S. bliuzono, megztinio, marškinėlių rasta juodos spalvos vilnos pluoštų vienodų su R. G. megztinio trikotažo atitinkamais pluoštais. Ant tirti pateiktos R. G. liemenės rastas žalsvai pilkos spalvos akrilinis pluoštas, vienodas su A. S. megztinio trikotažo atitinkamais pluoštais.

65Ši specialisto išvada patvirtina, kad R. G. kontaktavo su A. S.. Tuo pačiu patvirtina ir kaltinamojo A. B. parodymus, kad R. G. krito su alkūne ant A. S., alkūne suduodamas stiprius smūgius į krūtinę.

66Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018-03-16 specialisto išvadose Nr. ( - ) yra nustatyta, kad ant tirti pateiktų A. S. drabužių ( bliuzono, megztinio, marškinėlių, sportinių kelnių) nėra pluoštų iš A. B. drabužių ( sportinių kelnių, megztinio). Ant tirti pateiktų A. S. drabužių (bliuzono, megztinio, marškinėlių, sportinių kelnių) nėra pluoštų iš A. B. šlepečių mikrodalelių. Ant tirti pateiktų A. B. drabužių ( sportinių kelnių, megztinio) nėra pluoštų iš A. S. drabužių ( bliuzono, megztinio, marškinėlių, sportinių kelnių).

67Ši specialisto išvada patvirtina, kad A. B. nekontaktavo su A. S..

68Apklausti liudytojai taip pat patvirtino svarbias aplinkybes. Liudytoja I. P. patvirtino, kad telefonu R. G. pasakė, kad mano draugo niekas nevadins gaidžiu ir kad kaimynas gavo į nosį. Liudytojas V. D. patvirtino, kad A. B. nekonfliktiškas, ramus, neblaivus taip pat būna ramus. Liudytojas V. K. patvirtino, kad A. B. ramus žmogus, niekada nematė jo agresyvaus. Liudytojas V. V. patvirtino, kad R. G. yra stiprus vyras, fiziškai labai gerai sudėtas, kad jis vieną sekundę geras, o kitą susinervuoja, jis įpratęs kovoti, už save pastovėti.

69Teismas, vertindamas ištirtų įrodymų visetą, daro išvadą, kad tik kaltinamasis R. G. sudavė smūgius A. S. į pilvą ir krūtinę, kas pastarajam sukėlė mirtį.

70Jeigu tikėti kaltinamojo R. G. teiginiu, kad A. B. sudavė ranka keletą kartų A. S. į galvos sritį, tai šie smūgiai į galvą (pagal specialisto išvadą) neturėjo jokios įtakos A. S. mirčiai. Tačiau, kaip aukščiau buvo vertinta R. G. parodymai, juos teismas atmetė kaip neatitinkančius faktinių teismo nustatytų įvykio aplinkybių.

71Teisminėje praktikoje nustatyta, kad atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. Jei nukentėjusiojo mirties priežastis buvo kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui, taip pat nepriklausomai nuo to, ar jis buvo netinkamai gydomas, ar netinkamai diagnozuoti jo sužalojimai, ir kad, nesant šių aplinkybių, mirties galbūt buvo galima išvengti.

72Šioje byloje nustatyta, kad A. S. mirė nuo patirtos politraumos- daugybinių sumušimų, šonkaulių lūžių, plonosios žarnos pasaito plyšimų išsivysčius ūmiam nukraujavimui į pilvaplėvės ertmę, ir tai vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu. Taip pat teismas nustatė, kad smūgius nukentėjusiajam sudavė kaltinamasis R. G..

73Nužudymas padarytas netiesiogine tyčia, kadangi faktinės bylos aplinkybės rodo, kad buvo suduota smūgiai ranka, koja į pilvo ir krūtinės sritį, ir ne specialiai pritaikytais įrankiais atimti žmogui gyvybę. Kaltinamasis R. G. tiesiogiai nesiekė A. S. mirties, tačiau suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė kad tokios pasekmės gali būti, nors jų ir nenorėjo, bet sąmoningai joms leido atsirasti.

74Kaltinamojo R. G. nusikalstama veika kvalifikuota tinkamai pagal LR BK 129 str. 1 dalį.

75Kaltinamojo A. B. nusikalstama veika iš LR BK 129 str. 1 dalies perkvalifikuojama į LR BK 238 str. 1 dalį. Kaltinamasis A. B. suprato ir žinojo, kad R. G. nužudė A. S., tačiau nepranešė teisėsaugos institucijoms, nors tam turėjo laiko. Jo aiškinimas, kad bijojo R. G., nepašalina baudžiamosios atsakomybės.

76 Bausmės skyrimas

77Teismas, skirdamas bausmę kaltinamiesiems, vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį ir jų pavojingumo laipsnį, į kaltininko asmenybę, į bylos aplinkybes.

78Kaltinamojo R. G. baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šią aplinkybę patvirtino pats kaltinamasis, bei kaltinamasis A. B., kad jie įvykio metu vartojo alkoholinius gėrimus. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam R. G., atsižvelgia į charakterizuojančią medžiagą, - charakterizuojamas patenkinamai. Skiriant bausmę kaltinamajam R. G., atsižvelgiama į tai, kad jis padarė tyčinį labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 1 d., už kurį baudžiamasis įstatymas numato tik griežtą realią laisvės atėmimo bausmę. Taip pat į tyčios formą – nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia. Taip pat į tai, kad pirmą kartą yra teisiamas. Atsižvelgiant į visa tai, kaltinamajam R. G. pagal BK 129 str. 1 d. skiriama straipsnio sankcijoje numatyta reali laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatomas pagal bausmės vidurkį.

79Kaltinamojo A. B. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino faktines aplinkybes ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančią aplinkybe,- kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio – yra šalinama, kadangi tai neturėjo įtakos nepranešti teisėsaugos institucijai apie padarytą labai sunkų nusikaltimą. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. B., atsižvelgia į charakterizuojančią medžiagą, - charakterizuojamas patenkinamai. Skiriant bausmę kaltinamajam A. B., atsižvelgiama į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 238 str. 1 d., už kurį baudžiamasis įstatymas numato eilę alternatyvių bausmių. Taip pat į tai, kad pirmą kartą yra teisiamas. Todėl jam skiriamas areštas.

80Teisiamiesiems į bausmės laiką įskaitytinas laikas išbūtas laikiname sulaikyme ir suėmime.

81Dėl civilinio ieškinio

82Nukentėjusioji J. D. P. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamųjų 20000 (dvidešimt tūkstančių) eurų neturtinei žalai atlyginti ir 1395 (vieną tūkstantį tris šimtus devyniasdešimt penkis) eurus turtinei žalai atlyginti.

83Civilinis ieškinys J. D. P. tenkinamas.

84Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę: 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Tai reiškia, kad teismo sprendime nepakanka vien formalaus neturtinės žalos dydžio kriterijų nurodymo: jie turi būti išnagrinėti, įvertinant kiekvieno atskiro kriterijaus ir jų visumos reikšmę konkrečiam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti.

85Teismas pažymi, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą ir formuojamą teismų praktiką neturtinio pobūdžio išgyvenimų ir praradimų patyrusiam asmeniui priteistinos neturtinės žalos, dėl savo prigimties negalinčios visiškai atlyginti patirtos dvasinės skriaudos, taigi ir būti tiksliai apskaičiuotos piniginiu ekvivalentu, atlyginimo dydžio nustatymas grindžiamas teisingo neturtinės žalos atlyginimo, be kita ko, kompensacinio, bet ne baudinio civilinių teisių gynimo būdo, koncepcija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas) kuri, viena vertus, apima teismo siekį nustatyti teisingą, kuo labiau sušvelninančią neigiamus padarinius kompensaciją už asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus ir praradimus, kita vertus, reikalavimą laikytis žalos atlyginimo subjektų interesų pusiausvyros, taip pat lygiateisiškumo principo, kuris neturtinės žalos atlyginimo srityje reiškia teismo pareigą parinkti žalos atlyginimo dydį, panašų į analogiško pobūdžio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius.

86Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje pabrėžiama, kad nustatyti neturtinės žalos atlyginimo dydį, t. y. parinkti teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu jau suformuotą teismų praktiką, yra teismo funkcija. Kadangi kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymu saugoma teisinė vertybė, ir tai vertybei padaroma skirtingo dydžio žala, - neturtinė žala patiriama individualiai, tai, be CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų ir teismo konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintų aplinkybių, kaip į vieną iš kriterijų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti, teismas privalo atsižvelgti į pažeistos teisinės vertybės pobūdį, specifiką. Pažymėtina tai, kad, siekiant užtikrinti nuketėjusiojo patirtą dvasinį bei fizinį skausmą kuo labiau kompensuojantį ir kartu lygiateisiškumo bei proporcingumo principus atitinkantį neturtinės žalos atlyginimą, pažeistos vertybės pobūdis, specifika, kaip objektyvus kriterijus, pripažintinas vienu iš esminių neturtinės žalos atlyginimo dydžio parinkimo kriterijų, į kurį atsižvelgiant nustatomi teisės pažeidimo sukelti neigiami neturtinio pobūdžio padariniai nukentėjusiam asmeniui. Tačiau, teisingo neturtinės žalos atlyginimo koncepcijai reikalaujant ne tik užtikrinti protingą nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens skirtingų interesų pusiausvyrą bei proporcingumo principo laikymąsi, bet ir kuo labiau individualizuoti neturtinės žalos atlyginimo nustatymo procesą. Kadangi kiekvienam asmeniui jo teisių pažeidimas turi skirtingą poveikį, neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti turi reikšmės visos tiek susijusios su pažeistų teisių ir teisių pažeidimo pobūdžiu, tiek leidžiančios įvertinti konkrečią nukentėjusiojo, taip pat žalą padariusio asmens situaciją ir taip individualizuoti piniginės kompensacijos dydžio parinkimą – bylos aplinkybės. Dėl to, sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į ginamos vertybės pobūdį ir specifiką, būtina įvertinti kriterijų visumą, t. y. vadovautis tiek įstatyme nustatytais, tiek teismų praktikoje suformuotais bei taikomais vertinamaisiais kriterijais, sudarančiais pagrindą nustatyti didesnį ar mažesnį atlygintinos neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje, taip pat atsižvelgti į teismų ankstesnėse analogiško pobūdžio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius (LAT nutartys: 2K-191-697/2018; 2K-184-895/2018; 2K-371-697/2018; 2K-7-74-788/2019; 2K-41-648/2019; 2K-49-693/2019). Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, jog už tokio pobūdžio nusikaltimus neturtinės žalos dydis vidutiniškai yra apie 30 000 eurų.

87Taigi, šioje byloje nustatant neturtinės žalos dydį nukentėjusiajai, teismas atsižvelgia į nusikaltimo padarymo aplinkybes ir sukeltas pasekmes – buvo nužudytas artimas žmogus. Nukentėjusioji rūpinosi broliu, palaikė pastovų bendravimą. Sunkios negrįžtamos pasekmės sukėlė nukentėjusiajai neigiamas emocijas ir dvasinius išgyvenimus. Taigi, prašomas neturtinės žalos atlyginimo dydis nėra per didelis.

88Pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas ir priteistinas pilnai.

89Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297 str. - 308 str.,

Nutarė

90R. G. pripažinti kaltu įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 129 str. 1 d. ir jį nubausti vienuolika metų laisvės atėmimo.

91Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Į atliktos bausmės laiką įskaityti išbūtą laiką laikiname sulaikyme ir kardomajame kalinime nuo 2017-12-14 iki 2019-04-18.

92Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2019-04-18d.

93Kardomąją priemonę – suėmimą – palikti iki nuosprendžio vykdymo dienos.

94A. B. pripažinti kaltu įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 238 str. 1 d. ir jį nubausti trisdešimt parų arešto, atliekant poilsio dienomis.

95Į atliktos bausmės laiką įskaityti išbūtą laiką laikiname sulaikyme ir kardomajame kalinime nuo 2017-12-13 iki 2019-12-26.

96Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o kitas kardomąsias priemones panaikinti.

97Priteisti iš R. G. 20 000 (dvidešimt tūkstančių) eurų neturtinei žalai ir 1 395 (vieną tūkstantį tris šimtus devyniasdešimt penkis) erus turtinei žalai atlyginti nukentėjusiajai J. D. P..

98Daiktinius įrodymus: 1. Vokas su dažų pavyzdžiu nuo grindų – sunaikinti. 2. Vokas su galimai biologinės kilmės pėdsakais – sunaikinti. 3. Vokas su galimai biologinės kilmės pėdsakais – sunaikinti. 4. Vokas su galimai biologinės kilmės pėdsakais – sunaikinti. 5. Vokas su galimai biologinės kilmės pėdsakais – sunaikinti. 6. Vokas su galimai biologinės kilmės pėdsakais – sunaikinti. 7. A. S. guminės šlepetės, megztinis, kelnės, stiklinė, stikliukai, arbatinukas, pirštinės – sunaikinti. 8. Tualetinio popieriaus skiautė – sunaikinti. 9. Žieminė striukė su kailiu – grąžinti R. G.. 10. Žalios spalvos tinklinė liemenė su atšvaitais – grąžinti R. G.. 11. Megztinis, kelnės, odiniai batai – grąžinti R. G.. 12. Mobiliojo ryšio telefonas "LG" – grąžinti R. G.. 13. Mobiliojo ryšio telefonas "Samsung" – grąžinti R. G.. 14. Kairės rankos nagų nuokrpos su panagių segmentu – sunaikinti. 15. Dešinės rankos nagų nuokrpos su panagių segmentu – sunaikinti. 16. A. B. lyginamieji seilių pavyzdžiai – sunaikinti.

99Apeliaciniai skundai dėl nuosprendžio gali būti paduoti per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo gavimo dienos, Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas... 2. R. G., gim. ( - ), a.k. ( - ) lietuvis, LR pilietis, išsituokęs, aukštojo... 3. A. B., a.k. ( - ) gimęs ( - ), lietuvis, LR pilietis, išsituokęs,... 4. R. G. 2017 m. gruodžio 10 d. vakare, laikotarpyje nuo 16.00 val. iki 18.41... 5. Tokiais veiksmais R. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 6. A. B., matydamas kaip R. G. 2017 m. gruodžio 10 d. vakare, laikotarpyje nuo... 7. Tokiais veiksmais A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 8. Įrodymai ir jų vertinimas... 9. Kaltinamasis A. B. kaltu dėl jam inkriminuoto kaltinimo savo kaltės... 10. Kaltinamasis R. G. paaiškino, kad A. B. pažįsta nuo senų laikų, bet... 11. Kaltinamasis atsakydas į klausimus, papildė, kad jis sudavė du kartus su... 12. Ikiteisminio tyrimo metu R. G. pirmos apklausos metu nurodė, kad A. susipyko... 13. Nukentėjusioji J. D. P. parodė, kad 2017-12-12, 21.02 val. jai paskambino V.... 14. Liudytojas E. S. parodė, kad yra A. S. brolis. 2017 metais gruodžio mėnesio... 15. Liudytoja I. P. parodė, kad A. B. jos draugas, bet kartu negyveno, bendro... 16. Liudytoja I. P. ikiteisminio tyrimo metu yra parodžiusi, kad A. B. yra jos... 17. Papildomi liudytoja I. P. yra parodžiusi, kad ji turi du telefono numerius, su... 18. Liudytoja K. C. parodė, kad žino R. G.. Jis atvažiavo rytą, ji jį... 19. Liudytoja K. C. ikiteisminio tyrimo metu yra parodžiusi, kad apie 20 metų... 20. Papildomai liudytoja K. C. yra parodžiusi, kad 2017-12-11, pirmadienį, po... 21. Liudytojas V. D. parodė, kad gyvena tame bendrabutyje, Kalniečių g. 126 A,... 22. Liudytojas V. K. parodė, kad gyvena tame bendrabutyje, ( - ), tame pačiame... 23. Liudytoja R. L. parodė, kad gyvena ( - ). Ji 2017-12-10 išvažiavo pas sūnų... 24. Liudytojas V. V. parodė, kad įvykį dėl kurio pakviestas, pamena. Kiek jam... 25. Liudytoja Ž. D. parodė, kad ji gyvena name, kur įvyko įvykis. Tiek težino,... 26. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr.... 27. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus papildomoje specialisto... 28. Specialistas Ą. S. yra dėl išvadų paaiškininęs, kad pagal jo pateiktas... 29. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018-03-16 specialisto išvadoje Nr. ( - )... 30. Ant tirti pateiktų A. S. drabužių (bliuzono, megztinio, marškinėlių,... 31. Ant tirti pateiktų A. S. sportinių kelnių rastas žalsvai geltonos spalvos... 32. Ant tirti pateiktų A. S. bliuzono rastas mėlynai juodos spalvos poliesterinis... 33. Ant tirti pateiktų A. S. bliuzono, sportinių kelnių rasta pavienių dviejų... 34. Ant tirti pateiktų A. S. bliuzono, megztinio, marškinėlių rasta juodos... 35. Ant tirti pateiktų A. S. drabužių ( bliuzono, megztinio, marškinėlių,... 36. Ant tirti pateiktos A. B. dešinės šlepetės rastas melsvai juodos spalvos... 37. Ant tirti pateiktų A. B. drabužių ( sportinių kelnių, megztinio) nėra... 38. Ant tirti pateiktos R. G. liemenės rastas žalsvai pilkos spalvos akrilinis... 39. Ant tirti pateiktų A. S. drabužių ( bliuzono, megztinio, marškinėlių,... 40. Ant tirti pateiktų A. S. drabužių ( bliuzono, megztinio, marškinėlių,... 41. Ant tirti pateiktų A. S. bliuzono, megztinio, sportinių kelnių ir ant A. B.... 42. Ant tirti pateiktų A. S. bliuzono ir ant A. B. sportinių kelnių rasta... 43. Ant tirti pateiktų A. S. drabužių ( bliuzono, megztinio, marškinėlių,... 44. Ant tirti pateiktų A. S. bliuzono, megztinio, sportinių kelnių ir ant A. B.... 45. Ant tirti pateiktų A. S. bliuzono, sportinių kelnių ir ant R. G. megztinio... 46. Ant tirti pateiktų A. S. bliuzono, marškinėlių, ir ant R. G. megztinio,... 47. Ant tirti pateiktų A. S. bliuzono, megztinio ir ant A. B. šlepetės rasta... 48. Ant tirti pateiktų A. S. drabužių ( bliuzono, megztinio, marškinėlių,... 49. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2018-08-03 specialisto... 50. Ant tirti pateikto tampono su nuoplova nuo durų ( gauto voke Nr. 10), padaryto... 51. Ant tirti pateiktų nuoskutų nuo slenksčio ( gautų voke Nr. 3), paimtų... 52. Ant tirti pateikto tampono su nuoplova nuo durų staktos ( gauto voke Nr. 9),... 53. Ant tirti pateiktos dešinės kojos šlepetės ( gautos pakete Nr. 5), paimtos... 54. Ant tirti pateiktos kairės kojos šlepetės ( gautos pakete Nr. 5), paimtos... 55. Ant tirti pateikto megztinio ( gauto pakete Nr. 14), paimto 2017-12-13... 56. 2017-12-22 apžiūros protokolas: apžiūrėtas asmens kratos metu iš A. B.... 57. 2017-12-14 apžiūros protokolas: apžiūrėtas I. P. savanoriškai pateiktas... 58. Teismas, vertindamas aukščiau aptartus įrodymus, daro tokias išvadas.... 59. Kaltinamasis A. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu duodamas paaiškinimus dėl... 60. Teismas, ištyręs ir įvertinęs įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamasis A.... 61. Kaltinamasis A. B. nuosekliai tvirtino, kad kaimyną A. S. mušė R. G.. A. B.... 62. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (... 63. Specialistas Ą. S. yra paaiškinęs, kad sužalojimai galvoje, t.y. muštinė... 64. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018-03-16 specialisto išvadose Nr. ( - )... 65. Ši specialisto išvada patvirtina, kad R. G. kontaktavo su A. S.. Tuo pačiu... 66. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018-03-16 specialisto išvadose Nr. ( - )... 67. Ši specialisto išvada patvirtina, kad A. B. nekontaktavo su A. S..... 68. Apklausti liudytojai taip pat patvirtino svarbias aplinkybes. Liudytoja I. P.... 69. Teismas, vertindamas ištirtų įrodymų visetą, daro išvadą, kad tik... 70. Jeigu tikėti kaltinamojo R. G. teiginiu, kad A. B. sudavė ranka keletą... 71. Teisminėje praktikoje nustatyta, kad atsakomybė už žmogaus gyvybės... 72. Šioje byloje nustatyta, kad A. S. mirė nuo patirtos politraumos- daugybinių... 73. Nužudymas padarytas netiesiogine tyčia, kadangi faktinės bylos aplinkybės... 74. Kaltinamojo R. G. nusikalstama veika kvalifikuota tinkamai pagal LR BK 129 str.... 75. Kaltinamojo A. B. nusikalstama veika iš LR BK 129 str. 1 dalies... 76. Bausmės skyrimas... 77. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamiesiems, vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK... 78. Kaltinamojo R. G. baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina... 79. Kaltinamojo A. B. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina... 80. Teisiamiesiems į bausmės laiką įskaitytinas laikas išbūtas laikiname... 81. Dėl civilinio ieškinio... 82. Nukentėjusioji J. D. P. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti... 83. Civilinis ieškinys J. D. P. tenkinamas.... 84. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK... 85. Teismas pažymi, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą ir formuojamą... 86. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje pabrėžiama,... 87. Taigi, šioje byloje nustatant neturtinės žalos dydį nukentėjusiajai,... 88. Pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas ir priteistinas pilnai.... 89. Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297 str. - 308 str.,... 90. R. G. pripažinti kaltu įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 129... 91. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Į atliktos bausmės laiką... 92. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos –... 93. Kardomąją priemonę – suėmimą – palikti iki nuosprendžio vykdymo... 94. A. B. pripažinti kaltu įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 238... 95. Į atliktos bausmės laiką įskaityti išbūtą laiką laikiname sulaikyme ir... 96. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki... 97. Priteisti iš R. G. 20 000 (dvidešimt tūkstančių) eurų neturtinei žalai... 98. Daiktinius įrodymus: 1. Vokas su dažų pavyzdžiu nuo grindų –... 99. Apeliaciniai skundai dėl nuosprendžio gali būti paduoti per dvidešimt...