Byla 2K-371-697/2018
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 18 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 19 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Alvydo Pikelio (pranešėjas), teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. R. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 18 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 19 d. nutarties.

2Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 18 d. nuosprendžiu P. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį vienuolikos metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir paskirta galutinė subendrinta vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas taikyto sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2017 m. vasario 22 d. Vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 1 punktu, P. R. pripažintas pavojingu recidyvistu. Iš nuteistojo P. R. Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteista 422,78 Eur turtinei žalai atlyginti; nukentėjusiajai J. O. priteista 4059,68 Eur bei 118,46 Eur dydžio periodinė išmoka, mokant kas mėnesį nuo 2017 m. vasario 13 d. iki gyvos galvos, indeksuojant teisės aktų nustatyta tvarka turtinei žalai atlyginti; nukentėjusiesiems J. O., J. O. ir A. O. po 20 000 Eur, V. O. 8000 Eur neturtinei žalai atlyginti; nukentėjusiajai J. O. 1050 Eur atstovavimo išlaidų; nukentėjusiajam R. M. 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

3Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 19 d. nutartimi nuteistojo P. R. apeliacinis skundas atmestas.

4Teisėjų kolegija

Nustatė

5I. Bylos esmė

61.

7P. R. nuteistas už tai, kad 2017 m. vasario 13 d. apie 12.30 val. kieme, esančiame Vilniuje, prie Žirmūnų g. 149 namo, konflikto metu tyčia sudavė A. O. (A. O.) peiliu du kartus į krūtinę ir vieną kartą į sėdmenis, taip padarė durtines-pjautines krūtinės žaizdas su krūtinplėvės, širdiplėvės, širdies, aklu diafragmos ir aklu kairio plaučio pažeidimais – sužalojimus, vertinamus kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, durtinę-pjautinę kairio sėdmens žaizdą – sužalojimą, vertinamą kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl to nuo durtinių-pjautinių kiauryminių krūtinės sužalojimų, kas komplikavosi ūminiu vidiniu nukraujavimu į širdiplėvės ir kairę krūtinplėvės ertmes, širdies tamponada išsiliejusiu krauju, šoku ir ūminiu širdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimu, nukentėjusysis A. O. nuo patirtų sužalojimų mirė. Šiais veiksmais P. R. padarė nusikalstamą veiką, nurodytą BK 129 straipsnio 1 dalyje.

82.

9P. R. nuteistas už tai, kad 2017 m. vasario 13 d. apie 12.30 val. kieme, esančiame Vilniuje, prie Žirmūnų g. 149 namo, konflikto metu tyčia sudavė R. M. peiliu du kartus į krūtinę ir juosmenį, taip padarė nukentėjusiajam durtines-pjautines krūtinės ląstos kairės pusės ir juosmens kairės pusės žaizdas – sužalojimus, vertinamus kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šiais veiksmais P. R. padarė nusikalstamą veiką, nurodytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

10II.

11Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

123.

13Kasaciniu skundu nuteistasis P. R. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir pritaikius BK 28 straipsnį panaikinti jam baudžiamąją atsakomybę arba perduoti baudžiamąją bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasatorius skunde nurodo:

143.1.

15Teismai netinkamai taikė ir aiškino baudžiamąjį įstatymą (BK 28 straipsnį, 129 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį) bei padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimus (BPK 20 straipsnio 5 dalies, 115 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 ir 2 dalių, BPK 320 straipsnio 3 dalies). Pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatą, reglamentuojančią įrodinėjimą, nes teismo padarytos išvados yra prieštaringos, neparemtos visais byloje esančiais įrodomais, o tik nukentėjusiųjų parodymais. Teismas pažeidė BPK 305 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus, nes rėmėsi tik įrodymais, naudingais kaltinimui, jo (P. R.) paaiškinimus nepagrįstai atmetė. Teismai BK 129 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką jam (kasatoriui) inkriminavo formaliai, neatsižvelgdami į visas byloje nustatytas aplinkybes.

163.2.

17Teismų sprendimuose esančios abejonės ir netiesioginiai įrodymai nėra paremti bylos įrodymais, neatsižvelgta į svarbias bylos aplinkybes, netirti svarbūs bylai įrodymai ir klaidinančiai išdėstytos aplinkybės. Jo (P. R.) veiksmai buvo gynybinio pobūdžio, nes dujos ir peilis buvo panaudoti tik gynybos tikslais. Atrėmęs puolimą jis (P. R.) daugiau jokių smurtinių veiksmų neatliko. Teismo abejonės ir prielaidos yra nepagrįstos, įvykis nebuvo iki galo ištirtas, o buvo atrinktos tik tos įvykio vietos, kurios atitiko kaltinamąją versiją. Teismai neįvertino visos konfliktinės situacijos pavojingumo, sumenkino jam (P. R.) grėsusio pavojaus pobūdį, neatsižvelgė į konfliktuojančių pusių jėgų santykį bei jo (P. R.) galimybę atremti užpuolimą, galimos žalos jo (P. R.) sveikatai dydį, todėl padarė neteisingas išvadas ir be pagrindo taikė BK 129 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino, kad įvykio pradžioje jo (P. R.) sveikatai ir gyvybei grėsė pavojus, nes mašinoje girtuokliavusių asmenų kėsinimasis buvo pavojingas, realus ir akivaizdus (jau prasidėjęs). Tai patvirtina ne tik jo (P. R.) parodymai, jam padaryti sužalojimai, jų lokalizacija bei mechanizmas, bet ir įvykio situacija (du neblaivūs asmenys be jokio pagrindo savo agresyviais veiksmais sukūrė konfliktinę situaciją, kurios jis (kasatorius) pradžioje neįvertino, grasino susidoroti ir puolė. Jam (P. R.) pamėginus atremti puolimą papurškus dujas ir atsitraukiant, jį pasivijo ir, taip eskaluodami pačių pradėtą konfliktą, jam (kasatoriui), grįžusiam pasiimti savo telefono, sudavė smūgius bei bandė pasisavinti jo telefoną, o kai jam pavyko išsisukti ir jis mėgino atsitraukti nuo neteisėtus veiksmus prieš jį atliekančių neblaivių vyriškių, jis buvo apsuptas naudojant smurtą, po to jis ir panaudojo gynybai peilį. Šiuo atveju buvo būtinoji gintis (BK 28 straipsnis) ir jis (P. R.) turėjo teisę gintis. Tačiau teismas neteisingai įvardijo tai kaip muštynes. Teismai padarė nepagrįstą išvadą, kad jis (P. R.) tyčia mirtinai peiliu sužalojo A. O. ir sužeidė R. M.. Įstatymas neriboja gynybai nuo kėsinimosi naudojamų priemonių. Ribojamas tik žmogaus sveikatai padaromas žalos dydis. Nors jam (P. R.) padarytas tik nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau, atsižvelgiant į visą įvykio situaciją ir įvertinant tai, kad A. O. ir R. M. buvo apsvaigę nuo alkoholio, nusiteikę agresyviai, atsižvelgiant į jų kiekybinę persvarą, jo (kasatoriaus) gynyba atitiko kėsinimosi pobūdį bei pavojingumą, o būtinosios ginties ribų jis neperžengė. Jis (P. R.) peilį panaudojo išimtinai gynybos tikslais, o atrėmęs pavojingą, realų ir akivaizdų dviejų jaunų vyrų kėsinimąsi, jokių smurto veiksmų daugiau nebeatliko ir nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių, todėl baudžiamoji byla jam (kasatoriui) turi būti nutraukta. Be to, jei teismas netaikė jam BK 28 straipsnio, tai turėjo pritaikyti BK 130 straipsnį.

183.3.

19Teismas pažeidė reikalavimą pašalinti byloje esamus prieštaravimus, išrinko įrodymus, atitinkančius kaltinamąjį aktą, t. y. nevertino visų įrodymų kontekste, o dalies jį (P. R.) teisinančių įrodymų išvis netyrė. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad jo (P. R.) veiksmai įvykio dieną buvo spontaniški, kad iš išgąsčio, jog jam grasinama susidorojimu, išsigandęs, norėdamas atgrasyti agresyviai nusiteikusius neblaivius jaunus vyriškius, papurškė dujas. Apeliacinės instancijos teismo pateikti argumentai patvirtina tik tarpinius duomenis. Netiesioginių įrodymų vertinimas juos atsiejant nuo kitų byloje esamų duomenų lėmė neteisingą jo (P. R.) veiksmų įvertinimą pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį. Buvo būtina tiksliai nustatyti ir įvertinti reikšmingas įvykio faktines aplinkybes (nukentėjusiojo ir sužalojimus padariusio asmens tarpusavio santykius, jų kontakto pradžią, elgesį tiek iki sužalojimų padarymo, tiek jų darymo metu, tiek ir po pavojingų ir žalą padariusių veiksmų atlikimo), nustatyti veiksmų priežastis, siekius.

203.4.

21Teismai, pasisakydami dėl būtinosios ginties, netiksliai nustatė ir aprašė įvykio pradžią, eigą ir pabaigą, ignoravo svarbius momentus, kurie galėjo būti vertinami nuteistojo naudai. Teismas klaidingai vertino vaizdo įrašą, nepastebėdamas svarbių bylai momentų, tai rodo teismo aplaidumą. P. R. veiksmai buvo išprovokuoti pareikštu grasinimu, nes jis jautė realų pavojų. Teismas negalėjo remtis vien J. O., R. M. ir T. Z. parodymais, kadangi visi jie yra suinteresuoti asmenys šioje byloje. A. O. ir R. M. veiksmai gali būti vertinami kaip BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas atitinkantis pavojingas, realus ir akivaizdus kėsinimasis, dėl kurio galima būtinoji gintis.

223.5.

23Teismas atmetė jo (kasatoriaus) prašymus iškviesti liudytoją, kuris nuo vaikystės pažinojo A. O., išreikalauti nukentėjusiuosius charakterizuojančius duomenis, dar kartą peržiūrėti vaizdo įrašą ir kad jį ištirtų ekspertai, ištirti jo parodymų tikrumą poligrafu, ištirti ant jo telefono esančius pirštų atspaudus, tiksliai atkurti garso įrašą raštu. Apeliacinės instancijos teismas buvo nesuinteresuotas ištirti nagrinėjamą įvykį, nes neatlikta automobilio „Volvo“ krata, nenustatytas nukentėjusiojo R. M. girtumo laipsnis, nebuvo surastas žmogus, matęs įvykį iš automobilio, nepaimtas iš banko kokybiškesnis įvykio vaizdo įrašas, neapklaustas nukentėjusiojo R. M. tėvas, matęs įvykį. Nepagrįstai atmestas jo prašymas nušalinti prokurorą, kuris sąmoningai vilkino bylą, buvo šališkas ir neobjektyvus tiriant šį įvykį.

243.6.

25Apeliacinės instancijos teismas nevertino ekspertų išvados, kad A. O. buvo smegenų fibrozė ir tai galėjo turėti įtakos jo neadekvačiam ir agresyviam elgesiui. R. M. ir T. Z. versija dėl neva netvarkingai pastatyto jo (P. R.) automobilio neatitinka tikrovės ir turi būti atmesta, nes automobilis stovėjo tvarkingai ir niekam netrukdė. P. R. versija dėl matyto peilio negali būti atmetama. A. O. ir R. M. veiksmai vejantis ir puolant jį (P. R.) buvo neteisėti, nes jie turėjo galimybę sulaikyti jį (P. R.) iškvietę policiją. Abu nukentėjusieji puolė ir naudojo smurtą prieš jį (P. R.), taip norėdami susidoroti su juo. R. M. parodymai yra melagingi, nes neatitinka vaizdo įrašo ir liudininko V. Š. (V. Š.) bei jo (P. R.) parodymų.

263.7.

27Apeliacinės instancijos teismas nesilaikė jam keliamų reikalavimų, neištyrė apeliaciniame skunde nurodytų teisinių ir faktinių dviprasmybių, bylą išnagrinėjo deklaratyviai, neatliko išsamaus tyrimo, nepasisakė dėl netinkamo įstatymo aiškinimo ir taikymo, taip pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalį.

283.8.

29Teismas, skirdamas bausmę, turi laikytis BK 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos, kad bausmė skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatytos aplinkybės, į kurias teismas skirdamas bausmę privalo atsižvelgti, visų pirma į padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Teismas buvo neobjektyvus ir šališkas, nes neatsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes (BK 59 straipsnio 5, 6, 9, 10 dalys).

304.

31Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Jolita Urbelienė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo P. R. kasacinį skundą atmesti. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

324.1.

33Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, patvirtinančius, kad P. R. sudavė smūgius peiliu nukentėjusiesiems A. O. ir R. M., padarydamas jiems sužalojimus, dėl kurių A. O. mirė, o R. M. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 129 straipsnio 1 dalis, 138 straipsnio 1 dalis). Skundžiamame nuosprendyje ir nutartyje, priešingai nei teigia kasatorius, BPK 20 straipsnio nuostatos nepažeistos. Pirmosios instancijos teismas betarpiškai ir išsamiai ištyrė visus byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, kad kaltinamasis P. R. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

344.2. Bylą nagrinėję teismai, spręsdami ir vertindami, ar P. R. smurtiniai veiksmai buvo padaryti esant būtinosios ginties situacijai, pagrįstai atmetė nuteistojo parodymus, kad jis tik gynėsi nuo pradėto ir pavojingo kėsinimosi. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvų matyti, kad teismui įvertinus įrodymų visumą buvo padaryta išvada, jog P. R. smurtiniai veiksmai negali būti vertinami kaip būtinoji gintis. Pirmosios instancijos teismas motyvuodamas išvadą, kad neįžvelgia būtinosios ginties situacijos, vertino ne tik konflikto pradžią, jo eigą, tačiau ir smurtinių veiksmų pabaigą bei nukentėjusiųjų ir nuteistojo elgesį po konflikto.

354.3.

36Iš byloje priimtos apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas, nors neatliko įrodymų tyrimo, kurio siekė kasatorius ir jo gynėja, tačiau išnagrinėjo bylą nepažeisdamas apeliacinį procesą reglamentuojančių teisės normų (BPK 320, 324 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismo nutartyje į esminius nuteistojo apeliacinio skundo argumentus yra atsakyta, pateikti motyvai, kodėl apelianto argumentai atmetami, taip pat pasisakyta dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytų įrodymų vertinimo.

374.4.

38Nėra pagrindo pripažinti, kad teismas nesilaikė BK 54, 61 straipsnių reikalavimų ir paskyrė P. R. per griežtą bausmę.

39III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

404.

41Nuteistojo P. R. kasacinis skundas atmestinas.

42Dėl BK 28 straipsnyje nustatytų reikalavimų pripažįstant būtinosios ginties sąlygas

435.

44Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo turi teisę į būtinąją gintį ir neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nustatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Šią teisę asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas (BK 28 straipsnio 1, 2 dalys). To paties BK 28 straipsnio 3 dalis nustato atsakomybę būtinosios ginties peržengimo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Būtinosios ginties peržengimu nelaikoma dėl didelio sumišimo ar išgąsčio, kurį sukėlė pavojingas kėsinimasis, arba ginantis nuo įsibrovimo į būstą padaryta veika.

456.

46Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad būtinoji gintis yra atsakomybę šalinanti aplinkybė tik tada, kai ji atitinka tam tikras sąlygas, t. y. kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Kėsinimosi pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, visuomenės ar valstybės interesams. Taip pat išaiškinta, kad BK 28 straipsnio 2 ir 3 dalys įtvirtina šias būtinosios ginties teisėtumo sąlygas: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-336/2008, 2K-277/2009, 2K-205/2010, 2K-279/2010, 2K-350-222/2015, 2K-568-139/2015, 2K-31-788/2015).

477.

48Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal pateiktą nuteistojo apeliacinį skundą, visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjo visus bylos proceso metu surinktus įrodymus – nukentėjusiojo R. M., liudytojų T. Z., V. Š. parodymus, paties nuteistojo parodymus, taip pat vaizdo įrašo duomenis apie įvykio aplinkybes, teismo medicininių ekspertizių išvadas apie nukentėjusiesiems padarytus sužalojimus, P. R. elgesį iš karto po įvykio. Teisėjų kolegija teisingai vadovavosi BPK 20 straipsnio nuostatomis įvertindama šiuos bylos duomenis ir pripažindama juos P. R. kaltės įrodymais. Remiantis minėtais duomenimis, padarytos pagrįstos išvados dėl nusikaltimų padarymo. Kaip jau buvo minėta, šias išvadas patvirtina ir nuteistojo elgesys po nusikaltimo padarymo – jis nesikreipė pagalbos nei į medicinos įstaigą, nei į policijos pareigūnus, nors viso proceso metu parodė, kad pats buvo užpultas ir sužalotas, be to, išmetė, taip paslėpdamas, nusikaltimo įrankį – peilį, o pats slapstėsi nuo policijos pareigūnų nenustatytoje vietoje. Toks elgesys, nepaisant jau minėtų nuoseklių byloje esančių kaltės įrodymų, patvirtina, jog nuteistasis suvokė padaręs nusikaltimą, o jo pateikta versija dėl veikos aplinkybių yra tik gynybinė taktika.

498.

50Apeliacinės instancijos teismas teisingai vadovavosi baudžiamojo įstatymo nuostatomis ir teismų praktikos suformuluotais išaiškinimais šios kategorijos bylose. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos proceso metu surinktais ir teismo proceso metu išnagrinėtais įrodymais, išanalizavo ir atskleidė visą įvykusio tarp nukentėjusiųjų ir nuteistojo konflikto bei nusikaltimo padarymo dinamiką. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai rėmėsi suformuotos teismų praktikos kriterijais nustatydamas būtinosios ginties sąlygas, jog vertinant kėsinimosi pobūdį atsižvelgiama į vertybes, kurioms dėl kėsinimosi gresia pavojus (nuosavybė, gyvybė, sveikata ir pan.), o vertinant pavojingumą – į kėsinimosi intensyvumą, besikėsinančiųjų skaičių, jėgų santykį, kėsinimosi metu naudojamas priemones, galimos žalos dydį ir pan. Bylos proceso metu nebuvo surinkta jokių duomenų, jog nuteistojo gyvybei, sveikatai ar nuosavybei būtų grėsęs koks nors realus pavojus, juolab kad nuteistasis pats pirmas atliko puolamuosius veiksmus papurkšdamas dujas į automobilio saloną. Nėra pagrindo pripažinti ir būtinosios ginties ribų peržengimo aplinkybę, nes, kaip teisingai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, padarydamas išvadą, P. R., pirmas atlikęs agresyvius veiksmus, vėliau muštynių metu vartodamas smurtą, taip pat ir suduodamas smūgius peiliu, neveikė būtinosios ginties situacijoje, o jos nenustačius, negalimas ir būtinosios ginties ribų peržengimas. Nutartyje taip pat teisingai pažymėta, jog suformuota teismų praktika (kasacinės nutartys paminėtos pirmiau nutartyje), pagal kurią pripažįstama, kad, esant specifinei konfliktinei muštynių situacijai, besiginančiųjų nėra – abi pusės puolančiosios. Kai muštynių metu abi pusės naudoja fizinį smurtą ne gynybos, bet puolimo tikslais, teisė į būtinąją gintį nekyla, išskyrus atvejį, kai viena iš pusių muštynes nutraukia, o kita puola toliau.

519.

52Nesutiktina su kasacinio skundo teiginiais, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas bylą buvo šališkas ir neišnagrinėjo visų apeliaciniame skunde keliamų klausimų. Šiuo aspektu pažymėtina, kad teismai neprivalo nagrinėti visų kaltinamojo keliamų versijų ar reiškiamų prašymų, jei įvertinus tuos prašymus matyti, kad jie neturi tiesioginio ryšio su inkriminuota veika ar veikai kvalifikuoti ir bausmei skirti reikšmingomis aplinkybėmis. Todėl kasaciniame skunde išdėstyti teiginiai, kad teismas atmetė jo (kasatoriaus) prašymus iškviesti liudytoją, kuris nuo vaikystės pažinojo A. O., išreikalauti nukentėjusiuosius charakterizuojančius duomenis, dar kartą peržiūrėti vaizdo įrašą ir kad jį ištirtų ekspertai, ištirti jo parodymų tikrumą poligrafu, ištirti ant jo telefono esančius pirštų atspaudus, tiksliai atkurti garso įrašą raštu, neturi teisiškai reikšmingos sąsajos su kaltinimu, už kurį nuteistas P. R., ir negali paneigti tų įrodymų, kurie išnagrinėti teismo posėdžio metu. Niekuo neparemti ir neturintys tarpusavio nuoseklios loginės sąsajos bei su veika, kuri pripažinta įrodyta, kasacinio skundo teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas buvo nesuinteresuotas ištirti nagrinėjamą įvykį, nes neatlikta automobilio „Volvo“ krata, nenustatytas nukentėjusiojo R. M. girtumo laipsnis, nesurastas žmogus, matęs įvykį iš automobilio, nepaimtas iš banko kokybiškesnis įvykio vaizdo įrašas, neapklaustas nukentėjusiojo R. M. tėvas, matęs įvykį. Todėl šie teiginiai plačiau kasacinėje nutartyje neaptariami.

5310.

54Padriki ir neatitinkantys kasacinio skundo argumentams keliamų reikalavimų nuteistojo skunde išdėstyti teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas nevertino ekspertų išvados, jog A. O. buvo smegenų fibrozė ir tai galėjo turėti įtakos jo neadekvačiam ir agresyviam elgesiui, o R. M. ir T. Z. versija dėl neva netvarkingai pastatyto jo (P. R.) automobilio neatitinka tikrovės ir turi būti atmesta, nes automobilis stovėjo tvarkingai ir niekam netrukdė. Niekuo neparemta, todėl plačiau nenagrinėta ir nuteistojo versija dėl matyto peilio pas nukentėjusiuosius, todėl pagrįstai atmesta, kaip ir teiginys, jog nukentėjusieji puolė ir naudojo smurtą prieš jį (P. R.), taip norėdami susidoroti su juo.

5511.

56Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalimi, išnagrinėjo visus šiuos teiginius atsižvelgdamas į jų reikšmę nustatant tikrąsias įvykio aplinkybes bei išdėstė dėl jų nutartyje išsamius teisinius argumentus.

57Dėl bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų taikymo skiriant bausmę P. R.

5812.

59BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyti bendrieji bausmių skyrimo pagrindai. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmės teisingumo principas – vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų baudžiamajame įstatyme, jo sudėtinė dalis yra proporcingumo principas, kuris reiškia, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą.

6013.

61Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs nuteistojo parodymų analizę, padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistasis viso proceso metu teigė veikęs būtinosios ginties situacijoje, kuri nebuvo nustatyta. Nuteistasis vienpusiškai, sau palankiai interpretavo kilusį konfliktą ir jo paties pradėtą bei toliau besitęsusią agresiją. Teismams nustačius, kad jo parodymai prieštarauja kitiems objektyviems įrodymams, tokie P. R. parodymai pagrįstai nelaikytini nuoširdžiu prisipažinimu ir nepripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nurodyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Bylos proceso metu nustatyta, kad nuteistasis P. R. dėl menkavertės dingsties, pasireiškusios žodiniu konfliktu tarp jo ir nukentėjusiųjų, reagavo pavojingu būdu – purškė į automobilio saloną nukentėjusiesiems ašarines dujas, taip išprovokuodamas nukentėjusiuosius imtis priemonių jam sulaikyti, todėl nebuvo pagrindo svarstyti, jog jo veikos padarymui turėjo įtakos BK 59 straipsnio 1 dalies 5, 6 ir 10 punktuose nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

6214.

63Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės – veikos padarymo peržengiant būtinosios ginties ribas nutartyje buvo pasisakyta anksčiau, todėl atskirai tai dar kartą neaptartina. Taip pat teismai pagrįstai pripažino, kad nėra pagrindo išvadai, jog P. R. nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs. Bylos proceso metu nustatyti duomenys patvirtina, kad jis nepranešė apie padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, po įvykio ne tik išmetė nusikaltimo įrankį, bet ir pats slapstėsi nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, o į policijos įstaigą atvyko tik pasirodžius viešai informacijai apie jo paiešką. Ir nors proceso metu jis bent keletą kartų nurodė, kad jam gaila, apmaudu dėl to, kas atsitiko, jis atsiprašė ir nukentėjusiųjų artimųjų, tačiau tokios atgailos, vertinant jį pirmiau nurodytų aplinkybių kontekste, teismai pagrįstai nusprendė nelaikyti nuoširdžia pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Už BK 129 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo padarymą nuteistajam paskirta sankcijos vidurkį atitinkanti bausmė (vienuolikos metų laisvės atėmimas), o už BK 138 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo padarymą – kiek mažesnė už sankcijos vidurkį bausmė (vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimas). Teismai, atsižvelgdami į tai, kad P. R. praeityje yra padaręs sunkius, susijusius su smurtu bei kūno sužalojimu nusikaltimus, pagrįstai pripažino P. R. itin pavojingu recidyvistu. Paskirtos bausmės įstatymo taikymo aspektu atitinka formaliuosius įstatymo reikalavimus bei teismų praktiką, todėl pritartina apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad jos yra teisingos, atitinkančios BK 41, 61 straipsnių reikalavimus ir tinkamai individualizuotos, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmei skirti reikšmingas teisines aplinkybes.

6415.

65Teismai tinkamai pritaikė BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalis bei 5 dalies 2 punktą ir bausmės subendrintos apėmimo būdu, nustatant galutinę subendrintą vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmę.

66Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

67Nuteistojo P. R. kasacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 18 d. nuosprendžiu P. R. nuteistas... 3. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 4. Teisėjų kolegija... 5. I. Bylos esmė... 6. 1.... 7. P. R. nuteistas už tai, kad 2017 m. vasario 13 d. apie 12.30 val. kieme,... 8. 2.... 9. P. R. nuteistas už tai, kad 2017 m. vasario 13 d. apie 12.30 val. kieme,... 10. II.... 11. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 12. 3.... 13. Kasaciniu skundu nuteistasis P. R. prašo panaikinti pirmosios instancijos... 14. 3.1.... 15. Teismai netinkamai taikė ir aiškino baudžiamąjį įstatymą (BK 28... 16. 3.2.... 17. Teismų sprendimuose esančios abejonės ir netiesioginiai įrodymai nėra... 18. 3.3.... 19. Teismas pažeidė reikalavimą pašalinti byloje esamus prieštaravimus,... 20. 3.4.... 21. Teismai, pasisakydami dėl būtinosios ginties, netiksliai nustatė ir aprašė... 22. 3.5.... 23. Teismas atmetė jo (kasatoriaus) prašymus iškviesti liudytoją, kuris nuo... 24. 3.6.... 25. Apeliacinės instancijos teismas nevertino ekspertų išvados, kad A. O. buvo... 26. 3.7.... 27. Apeliacinės instancijos teismas nesilaikė jam keliamų reikalavimų,... 28. 3.8.... 29. Teismas, skirdamas bausmę, turi laikytis BK 54 straipsnio 1 dalyje... 30. 4.... 31. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo... 32. 4.1.... 33. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus,... 34. 4.2. Bylą nagrinėję teismai, spręsdami ir vertindami, ar P. R. smurtiniai... 35. 4.3.... 36. Iš byloje priimtos apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti,... 37. 4.4.... 38. Nėra pagrindo pripažinti, kad teismas nesilaikė BK 54, 61 straipsnių... 39. III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 40. 4.... 41. Nuteistojo P. R. kasacinis skundas atmestinas.... 42. Dėl BK 28 straipsnyje nustatytų reikalavimų pripažįstant būtinosios... 43. 5.... 44. Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo turi teisę į būtinąją gintį ir... 45. 6.... 46. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad būtinoji gintis yra atsakomybę... 47. 7.... 48. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal pateiktą... 49. 8.... 50. Apeliacinės instancijos teismas teisingai vadovavosi baudžiamojo įstatymo... 51. 9.... 52. Nesutiktina su kasacinio skundo teiginiais, kad apeliacinės instancijos... 53. 10.... 54. Padriki ir neatitinkantys kasacinio skundo argumentams keliamų reikalavimų... 55. 11.... 56. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalimi,... 57. Dėl bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų taikymo skiriant bausmę P. R.... 58. 12.... 59. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyti bendrieji bausmių skyrimo pagrindai.... 60. 13.... 61. Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs nuteistojo parodymų analizę,... 62. 14.... 63. Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytos atsakomybę lengvinančios... 64. 15.... 65. Teismai tinkamai pritaikė BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalis bei 5 dalies 2 punktą... 66. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi... 67. Nuteistojo P. R. kasacinį skundą atmesti....