Byla e2A-1407-432/2020
Dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo, pareikštą ieškovui

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Laimos Gerasičkinienės ir Visvaldo Kazakiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės N. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-03-17 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. J. ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, pareikštą atsakovei N. K. ir atsakovės N. K. priešieškinį dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo, pareikštą ieškovui.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

41. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas atidalinti šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą- ieškovui M. J. priteisiant atsakovei N. K. asmeninės nuosavybės teise priklausančias 3/16 dalis 0,12 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ) ir 42,66 kv.m. ploto sodo namo, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ), o atsakovei N. K. iš ieškovo M. J. priteisiant piniginę kompensaciją- 4 593,75 Eur. 2. Nurodė, kad jam ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,12 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ) ir 42,66 kv. m. ploto sodo namas, unikalus Nr. ( - ), esantys ( - ). Ieškovui pagal 2007-02-23 dovanojimo sutartį Nr. JG-480 priklauso 13/16 dalių šio turto, o atsakovei, 2002-10-01 pagal paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 5476– 3/16 dalys. Ieškovas nurodė, kad kreipiasi į teismą dėl jam priklausančio turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, nes konfliktuojant su atsakove, bendras naudojimasis turtu nėra įmanomas- negali užsiimti sodo namo pastato remontu, renovacija, įrengimu, negali naudotis sklypu pagal jo paskirtį. Ginčo atveju daikto natūra atidalinti, nepadarant neproporcingos žalos daiktui, neįmanoma. Atsakovei priklausanti sodo žemės sklypo dalis sudaro 2,25 aro (12x3/16). Atsakovei priklausanti sodo namo dalis sudaro 8 kv. m. (42,66 x 3/16) bendro ploto, arba 4,86 kv.m. (25,91x3/16) pagrindinio ploto. Tokios apimties turto dalyje suformuoti dviejų atskirų butų (namo dalių) neįmanoma. Paaiškino, kad net jei techniškai būtų įmanoma įrengti atskirą įėjimą, suformuoti katilinės, sanitarines patalpas, tai reikėtų atlikti naudingo ploto sąskaita, taigi gyvenamųjų patalpų praktiškai neliktų. Tokio turto vertė neproporcingai sumažėtų. Be to, paaiškino, kad sodo pastatas pastatytas ne prie gatvės, o tolimesniame sklypo gale, todėl suformavus dvi atskiras valdas, nemažą sklypo dalį tektų paskirti bendram naudojimui (privažiavimui, plotui aplink namą), todėl atsakovei asmeniškai atitenkanti sklypo dalis sumažėtų taip, kad jos racionaliai naudoti nebebūtų įmanoma. Turtą dalinti natūra būtų neracionalu, nenaudinga ir praktiškai neįmanoma. Optimalus, nepažeidžiantis nė vienos iš šalių interesų atidalijimo būdas yra kompensacija pinigais. Kompensacija pinigais mokėtina atsakovei, nes jos sklypo dalis yra žymiai mažesnė ir atidalijus racionaliai nebepanaudojama. Ieškovas turi pakankamai lėšų ir sutinka sumokėti atsakovei kompensaciją, atitinkančią jos turto vertę, ieškovui priteisiant natūra jos turto dalį. 3. Ieškinyje nurodyta, kad pagal VĮ Registrų centro nustatytą vidutinę rinkos vertę, 0,12 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), vidutinė rinkos kaina- 16 700 Eur. Atitinkamai, 3/16 dalių vertė- 3 131,25 Eur (16 700x3/16). 42,66 kv.m. ploto sodo namo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), vidutinė rinkos kaina- 7 800 Eur, o 3/16 dalių vertė– 1 462,50 Eur (7800x3/16). Ieškovas mano, kad atsakovei turėtų būti priteista- 4 593,75 Eur (3 131,25+1 462,50) kompensacija. Ieškovo nuomone, siūlomos piniginės kompensacijos suma yra pagrįsta ir teisinga, visiškai kompensuojanti atsakovei priklausančios nuosavybės dalies vertę. 4. Atsakovė prašė ieškinį patenkinti iš dalies– priteisti kompensaciją už namo dalį, o likusią reikalavimų dalį dėl žemės sklypo atidalinimo atmesti, nes siūloma pinigų suma jai yra per maža, pažeidžiama jos nuosavybės teisė– atsakovė ketina užsiimti daržininkyste, todėl prašo nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką. Atsakovė pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), ( - ), pagal G. M. IĮ „G.M.“ 2019-12-02 parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą M 1:500, nustatant, kad: atsakovė naudojasi žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „A”; ieškovas M. J. naudojasi žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „B”. 5. Atsakovė nurodė, jog perleidus nuosavybės teises ieškovui į sodo namo dalį, yra galimybė žemės sklypą šalims naudoti ir valdyti atskirai pagal nustatytą naudojimosi tvarką. Teigia, jog tai atitiktų tiek principą, kad pirmenybė teikiama suteikiant bendraturčiams galimybę turtą valdyti natūra, o ne išmokėti kompensaciją už turto dalį, tiek visų ginčo šalių interesus, nes ieškovas galėtų netrukdomai naudotis statiniu ir aplink jį esančiu žemės sklypu su visomis galimybėmis privažiuoti ir rekonstruoti statinį bei ilsėtis jam tenkančioje žemės sklypo dalyje. Atsakovė jai tenkančią sodo žemės sklypo dalį naudotų sodininkystei pagal tiesioginę jos paskirtį. Teismui teikė G. M. IĮ „G.M.“ 2019-12-02 parengtą žemės sklypo naudojimo tvarkos planą, pagal kurį atsakovė reiškia reikalavimus dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Pagal atsakovės siūlomą naudojimosi tvarką, tiek atsakovei, tiek ieškovui priskirtų ir suformuotų žemės sklypo dalių plotai yra pakankami naudoti pagal žemės sklypų tikslinę paskirtį- sodininkystę ir kiekviena šalis galėtų pati spręsti, kokia sodininkystės forma užsiimti, kad būtų vykdomi visi teisės aktų reikalavimai, auginant daržoves, sodinant medžius ar krūmus bei statant kitus objektus. Ieškovo išsakyti argumentai, kad atsakovė iki šiol niekada nesinaudojo žemės sklypo dalimi, yra nepagrįsti, nes būtent ieškovas nesinaudojo jam priklausančia žemės sklypo dalimi, kadangi ieškovas daug metų gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose ir niekada juo nuo išvykimo nesinaudojo. Atsakovė teigė, kad nuolat užsuka į sklypą, tačiau jai naudotis sklkypu iki šiol trukdė aplinkybė, kad ieškovui priklauso didesnė sklypo nuosavybės dalis, o šalys nebuvo sudariusios susitarimo dėl sklypo dalių naudojimo, todėl atsakovei nebuvo žinoma, kurioje dalyje ji gali vystyti sodininkystę. 6. Ieškovas priešieškinį prašo atmesti, nes jis ilgą laiką gyveno ir dirbo užsienyje, sodo žemės sklypas ir namas ilgą laiką nebuvo naudojamas, sodo namas griautinas. Per tą laiką atsakovei nebuvo poreikio atvykti į nuosavybės objektą, užsiimti sodininkyste. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymas pagal atsakovės projektą pratęs šalių konfliktą, nes atsakovė pagal norminius aktus neturės teisės statyti statinio, sodinti medžių. Patekimas viešuoju transportu į sodo sklypą ribotas, automobilis turės būti sklype, nes sodininkų bendrijoje gatvės siauros, pravažiavimo niekas neleis blokuoti.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

67. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-03-17 sprendimu ieškinį patenkino, o priešieškinį atmetė. 8. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad žemės sklypas ir sodo namelis yra sodininkų bendrijoje, sodo namas netinkamas gyventi– reikalingas kapitalinis remontas arba, nugriovus, statyti naują namą. Atsakovės dalinė nuosavybė yra maža– negali naudotis namu, žemės sklypu pagal paskirtį, o teisių apimtis leidžia ginčyti ieškovo, kaip bendraturčio veiksmus, siekiant pakeisti žemės sklypo paskirtį, derinant statinio projektą. Teismas ieškinį patenkino, nes atsakovės turima dalinė nuosavybė yra itin maža, šalys dažnai konfliktuoja. 9. Sprendimą priėmęs teismas nurodė, jog žemės sklypo kainą lemia galimybė statyti gyvenamąjį namą, elektros, dujų, vandentiekio tinklų infrastruktūros išplėtojimas, susisiekimo, prekybos objektai, taršos lygis. Pagal Lietuvos Respublikoje taikomus statybos techninius reikalavimus, minimalus sklypo plotas gyvenamajam namui statyti turi būti 4 arai. Ieškovas atsakovei kompensaciją už žemės sklypo dalį skaičiavo pagal žemės sklypo kainą, kuriame galima statyti gyvenamąjį namą. Ieškovo siūloma piniginė kompensacija apskaičiuota sąžiningai: ieškovas atsakovei, kurios turima žemės sklypo dalis pagal norminius aktus yra labai riboto naudojimo, siūlo sumokėti pinigų sumą kaip už žemės sklypo plotą, kurio panaudojimas yra neapribotas nei statybos normų, nei reikalavimų sodininkystei. 10. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog vertinant nekilnojamąjį turtą, gali būti remiamasi Nekilnojamojo turto registro duomenimis- Nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutinė turto rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu, t. y. apskaičiuojant ne konkretaus turto vertę, o vidutinę panašių objektų vertę, neatsižvelgiant į individualias turto savybes. Atsakovė teismui turimos konkrečios žemės sklypo dalies individualaus įkainojimo nepateikė, todėl, pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovo pateiktas įkainojimas, pagrįstas Nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutine turto rinkos verte, yra teisingas.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

811. Apeliantė (atsakovė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-03-18 sprendimo dalį ir priimti naują sprendimą– ieškovo ieškinio dalį dėl reikalavimo atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą, ieškovui priteisiant atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančias 3/16 dalis 0,12 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ) atmesti, atsakovės priešieškinį patenkinti. 12. Apeliantė teigia, jog nustačius atsakovės siūlomą naudojimosi žemės sklypu tvarką, bendraturčių žemės sklypo dalys būtų vientisos ir atskirtos viena nuo kitos, neliktų bendrojo naudojimo objektų, kas sudarytų sąlygas jas atsitverti ir išvengti bet kokių galimų ginčų dėl naudojimosi žemės sklypu ar jo tvarkymo. Atsakovės siūlomos naudojimosi tvarkos nustatymas nedaro neigiamos įtakos ieškovui nuosavybės teise priklausančio turto techninei būklei ar racionaliam naudojimui (turimo nuosavybės teises plotas nesumažėja, patekimas prie namo nepasunkėja). Pagal pateiktą atsakovės naudojimosi tvarką, ir atsakovei, ir ieškovui priskirtų ir suformuotų žemės sklypų plotai yra pakankami naudoti pagal žemės sklypų tikslinę paskirtį- sodininkystę ir kiekviena šalis galėtų pati spręsti, kokia sodininkystės forma užsiimti, kad būtų vykdomi visi teisės aktų reikalavimai, auginant daržoves, sodinant medžius ar krūmus bei statant kitus objektus. 13. Nurodo, jog ieškovo pateiktas žemės sklypo atidalijimo būdas, t. y. atsakovei priklausančią žemės sklypo dalį perleidžiant ieškovui už jo nurodytą kainą, naudingas ir užtikrina vien tik ieškovo interesus, todėl apeliantės vertintinas kaip piktnaudžiavimas teisėmis 14. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog pats savaime turto atidalijimo natūra būdas nėra laikytinas teisės į nuosavybę pažeidimu, kadangi toks atidalijimas yra tiesiogiai leidžiamas pagal įstatymus, atsakovės nuosavybė nėra atimama, o tik pakeičiama į kitos rūšies turtą– pinigus. Ieškovas nesutinka su apeliantės akcentuojamu atidalijimo pinigais „ypatingumu, išimtinumu“, nes įstatyme tai nėra nurodyta, o tik numatytas atidalijimo natūra (jei tokia galimybė egzistuoja) prioritetas. Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra, kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. 15. Ieškovas nurodo, jog atsakovė kitokio atidalijimo būdo nepasiūlė, o teismas savo iniciatyva, atsižvelgęs į atidalijamo turto specifiką, jo taikyti negalėjo (norint atidalinti žemės sklypą natūra, būtina nustatyti atidalijamo sklypo ribas, parengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą). Atsakovė tik deklaratyviai savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ateityje galbūt tokį projektą rengs, tačiau su tuo susijusių prašymų teismui nepareiškė. Ieškovas nurodo, jog atsakovės turto dalis yra ypač maža (2,25 a), o interesas naudotis– ypač mažas (sklypas yra toli nuo atsakovės namų; jau daug metų stovi apleistas, nenaudojamas; neturi išskirtinių požymių, dėl kurių jis būtų unikalus ir labiau tinkamas naudoti atsakovės deklaruojamam tikslui- sodininkystei– nei bet kuris kitas sodo ar žemės ūkio paskirties sklypas). Su atsakove liekant bendraturčiais, jos sutikimas būtų reikalingas, keičiant žemės sklypo paskirtį, statant ar rekonstruojant sklype statinius, liktų neišspręstas sklypo atidalijimo ateityje klausimas. Atsižvelgiant į konfliktišką atsakovės elgesį, dėl disponavimo bendru turtu tektų bylinėtis teisme. 16. Ieškovas taip pat paaiškina, jog šalių bendrosios nuosavybės teise valdomas žemės sklypas turi teritorijų planavimo dokumentuose nustatytą ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės ūkio paskirtį ir mėgėjų sodo žemės sklypo naudojimo būdą. Pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 6 dalies nuostatas, mėgėjiško sodo teritorijoje sodininkai, nekeisdami pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, nuosavybės teise valdomame sodo sklype gali statyti ar rekonstruoti statybos įstatymo nustatyta tvarka parengę projektą ir gavę statybos leidimą– vieną gyvenamąjį namą ir vieną jo priklausinį. Jei atsakovė atsidalintų 2,25 arų ploto sklypo dalį, gyvenamojo namo statyba tokiame sklype būtų draudžiama pagal Statybos techninio reglamento (STR) 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ nuostatas (projektuojant, statant naują statinį, rekonstruojant statinį ar keičiant statinio paskirtį, namui skirtas žemės sklypas negali būti mažesnis kaip 400 m2, Reglamento 9 priedo 3 dalis). Tokiu būdu atidalinto, naujai suformuoto žemės sklypo naudojimo būdas nebeatitiktų Sodininkų bendrijų įstatyme nustatyto ir nekilnojamojo turto registre nurodyto šio žemės sklypo naudojimo būdo. Atidalijus turtą natūra, būtų sukurtas naujas daiktas su defektais– sodo sklypas su apribojimais (negalimumas statyti namą), kurių jis pagal įstatyme numatytą paskirtį ir naudojimo būdą negalėtų turėti. Ši aplinkybė nėra susijusi su pačios atsakovės deklaruojamais ketinimais nestatyti namo, užsiimti tik mėgėjiška sodininkyste ir pan., kadangi naujai suformuotas žemės sklypas, jo naudojimo paskirtis ir būdas yra registruojami viešame registre ir nepriklauso nuo jo savininko. Žemės sklypas gali būti perleistas, atitekti kitiems asmenims dėl paveldėjimo, išieškojimo kreditorių naudai ar kitų priežasčių. Kiti savininkai netikėtai susidurtų su naudojimosi žemės sklypu suvaržymais, galėtų reikšti ieškinį buvusiam savininkui ar valstybei dėl įsigyto daikto defektų, negalėjimo juo naudotis. 17. Ieškovas teigia, jog reikšdamas reikalavimą dėl piniginės kompensacijos atsakovei išmokėjimo, jos dydį pagrindė VĮ Registrų centro nustatyta turto (konkrečių turtinių vienetų) vidutine rinkos kaina, pateikė atitinkamus išrašus. Atsakovė, nesutikdama su ieškovo nurodyta žemės sklypo vidutine rinkos kaina ir teigdama, kad ji neatitinka šiuo metu esančių rinkos kainų, yra verta daugiau, nepateikė pakankamų įrodymų, pagrindžiančių kitokią, negu ieškovo nurodyta kaina ir nepareiškė reikalavimo dėl didesnės pinginės kompensacijos priteisimo. Ieškovas pažymi, kad VĮ Registrų centro nustatytos vidutinės rinkos kainos pakankamai tiksliai atitinka realias rinkos kainas.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10Atsakovės apeliacinis skundas atmestinas. 18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1- 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas. 19. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašų nustatyta, kad ieškovui ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,12 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ) ir 42,66 kv. m. ploto sodo namas, unikalus Nr. ( - ), esantys ( - ). Ieškovui pagal 2007-02-23 dovanojimo sutartį Nr. JG-480 priklauso 13/16 dalių šio turto, o atsakovei pagal 2002-10-01 paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 5476– 3/16 dalys (1 t., e. b. l. 5- 7). Pagal VĮ Registrų centro vidutinės rinkos vertės duomenis, sodo namas įkainotas 7 800 Eur, o žemės sklypas 16 700 Eur (e. b. l. 9-10). Atsakovė sutiko gauti už jai priklausančią sodo namo dalį, unikalus Nr( - )., E. S. 10-ojoje g. 7, Vilniuje, kuris yra avarinės būklės ir griautinas, piniginę kompensaciją- 462,50 Eur. Ieškovas nurodo, kad atidalijus nekilnojamąjį turtą, išmokant piniginę kompensaciją už žemės dalį, būtų išspręstas kilęs ginčas ir nebūtų ginčų ateityje. Atsakovė prašė nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, nes ketina užsiimti sodininkyste, nurodo, kad pagal žemės sklypų pardavimo skelbimus, ieškovo siūloma piniginė kompensacija atsakovei yra maža. 20. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). 21. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno bendraturčio teisė reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai, kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. 22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatose įtvirtinta bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis– visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). 23. Pagal CK 4.75 straipsnyje įtvirtintus bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principus, atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016). Tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek apeliaciniame skunde atsakovė nesiūlė kito atidalijimo būdo negu siūlo ieškovas- išmokėti atsakovei piniginę kompensaciją. Pagal teismų praktiką, atidalijimas neturi padaryti neproporcingos žalos sklypui, tačiau atidalijimo atveju atsakovei tektų maža žemės sklypo dalis- 2,25 a. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, jog atsakovės žemės sklypo nuosavybės dalis yra maža ir ji negali tinkamai naudotis šia dalimi pagal paskirtį. Spręstina, jog ieškovui ir atsakovei liekant bendraturčiais, atidalinus sklypą ar nustačius naudojimosi tvarką, atsakovės sutikimas būtų reikalingas, keičiant žemės sklypo paskirtį, statant ar rekonstruojant sklype statinius ar kitaip disponuojant šia nuosavybe. Tokiu atveju liktų neišspręstas sklypo atidalijimo ateityje klausimas, o šalių santykiams esant konfliktiškiems, šalims tektų bylinėtis teisme. 24. Apeliantė nesiūlo ir neprašo taikyti kito bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto atidalijimo būdo, tačiau ginčija patį atidalijimą. Apskųstąjį sprendimą priėmęs teismas nurodė, jog atidalijimas natūra nėra galimas. Nors apeliantė nereiškė minėto nuosavybės gynimo būdo, tačiau pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog toks sklypo atidalijimo būdas šalių sklype nėra įmanomas. Sutiktina ir su ieškovo pozicija, jog šalių bendrosios nuosavybės teise valdomas žemės sklypas turi teritorijų planavimo dokumentuose nustatytą ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės ūkio paskirtį ir mėgėjų sodų žemės sklypo naudojimo būdą. Pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 6 dalies nuostatas, mėgėjiško sodo teritorijoje sodininkai, nekeisdami pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, nuosavybės teise valdomame sodo sklype gali statyti ar rekonstruoti statybos įstatymo nustatyta tvarka parengę projektą ir gavę statybos leidimą – vieną gyvenamąjį namą ir vieną jo priklausinį. Jei atsakovė atsidalintų 2,25 arų ploto sklypo dalį, gyvenamojo namo statyba tokiame sklype būtų draudžiama pagal Statybos techninio reglamento (STR) 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ nuostatas, kurios nustato, kad projektuojant, statant naują statinį, rekonstruojant statinį ar keičiant statinio paskirtį, namui skirtas žemės sklypas negali būti mažesnis kaip 400 m2 (reglamento 9 priedo 3 dalis). Tokiu būdu atidalinto, naujai suformuoto žemės sklypo naudojimo būdas nebeatitiktų Sodininkų bendrijų įstatyme nustatyto ir nekilnojamojo turto registre nurodyto šio žemės sklypo naudojimo būdo. Taip pat pastebėtina, jog pagal Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 6 dalies nuostatas žemės reformos žemėtvarkos projektuose numatomi grąžinti, perduoti arba suteikti nuosavybėn neatlygintinai, parduoti ar kitaip įsigyti naudojimuisi žemės sklypai turi būti racionalių ribų, kurios derinamos prie vietovės situacijos kontūrų ir turi sudaryti palankias sąlygas žemės sklypo naudojimui pagal paskirtį. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovui pagal 2007-02-23 dovanojimo sutartį Nr. JG-480 priklauso 13/16 dalių šio turto, o atsakovei pagal 2002-10-01 paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 5476– 3/16 dalys, atsakovės žemės sklypo dalis yra per maža ir atidalijus sklypą, atsakovė ja negalės naudotis pagal paskirtį, nes ji bus neracionalaus dydžio. 25. Apeliantė skundžia ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl jai nustatytos piniginės kompensacijos už jos sklypo dalį. Apeliantė kitos sumos nenurodo, nes laikosi pozicijos, jog nori nustatyti naudojimosi sklypu tvarką. 26. Atidalijimo būdo, priteisiant kompensaciją pinigais, taikymo išimtinumą lemia Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas bei CK 4.93 straipsnyje nustatytos savininko teisių apsaugos garantijos, todėl, taikant šį atidalijimo būdą, būtina užtikrinti bendraturčių, kaip turto savininkų, interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-611/2016, 26 punktas). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, turto vertės nustatymas pagal Nekilnojamojo turto registre nurodytą vidutinę turto rinkos vertę yra pripažįstamas tinkamu ir leistinu turto vertės nustatymo būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-611/2016), o be to, teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kartu reikšminga ir tai, kad vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad atidalijimas, priteisiant piniginę kompensaciją, yra teisėtas ir nepažeidžia bendraturčių teisių tik tuo atveju, kai kompensacija atitinka tikrąją atidalijamos dalies vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Dėl to prieš atidalijant bendraturčio dalį, būtina išsiaiškinti, ar nėra ginčo dėl dalies dydžio ir parinkti teisingą kompensacijos dydį. Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2014 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014). Taigi, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, esminis reikalavimas nustatant kompensaciją (jos dydį), kai taikomas išimtinis, CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas, turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas– kad ji būtų teisinga. 27. Pirmosios instancijos teismas patenkino ieškovo pasiūlymą atsakovei už jos sklypo ir sodo namelio dalis priteisti piniginę kompensaciją- 4 593,75 Eur. Ieškovas pateikė VĮ Registrų centro vidutinės rinkos vertės duomenis, jog sodo namas įkainotas 7 800 Eur, o žemės sklypas- 16 700 Eur. Ieškovo siūloma kompensacija už atidalijamą atsakovei priklausančią žemės sklypo dalį- 3 131,25 Eur. Sprendimą priėmęs teismas priėjo prie išvados, jog ieškovo siūloma piniginė kompensacija apskaičiuota sąžiningai: ieškovas atsakovei, kurios turima žemės sklypo dalis pagal norminius aktus yra riboto naudojimo, sumokės pinigų sumą kaip už žemės sklypo plotą, kurio panaudojimas yra neapribotas nei statybos normų, nei reikalavimų sodininkystei. Atsakovė buvo pateikusi tik išrašus iš internetinių portalų ir nepateikė naujų įrodymų apie kitokią sklypo kainą. Atsižvelgiant į formuojamą kasacinio teismo praktiką, spręstina jos pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo teismų praktikos ir pagrįstai priteisė atsakovei ieškovo siūlomą kompensaciją už sklypo ir sodo namo dalį. 28. Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl dėl jų nepasisakoma. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). 29. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio atsakovės apeliacinio skundo argumentais panaikinti ar pakeisti nėra teisinio pagrindo. Dėl to atsakovės apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-03-17 sprendimas paliktinas nepakeistas. 30. Byla išspręsta ne apeliantės naudai, todėl jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ieškovas pateikė įrodymus, kad dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme patyrė bylinėjimosi išlaidas- 1 162,50 Eur. Šios išlaidos neperžengia CPK 98 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų. Ieškovui iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos- 1 162,50 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis, 302 straipsnis).

11Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas,

Nutarė

12Atmesti atsakovės N. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-03-17 sprendimo.

13Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-03-17 sprendimą.

14Priteisti ieškovui M. J., a. k. ( - ) iš atsakovės N. K., a. k. ( - ) bylinėjimosi išlaidas- 1 162,50 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą šešiasdešimt du eurus 50 ct).

15Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Ryšiai