Byla 2-2673/2013
Dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 9 d. nutarties, kuria panaikinta Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-2516-264/2013 pagal ieškovo G. G. ieškinį atsakovui bankrutuojančiais akcinei bendrovei Ūkio bankui dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas G. G. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu atsakovui BAB Ūkio bankui, prašydamas pripažinti negaliojančiomis tarp šalių 2009 m. kovo 18 d. sudarytą Kaupiamojo indėlio sutartį Nr. D0211640820 ir 2009 m. kovo 23 d. sudarytą Kaupiamojo indėlio sutartį Nr. D021_l647099, taikyti visišką restituciją, įpareigojant atsakovą grąžinti ieškovui 194 721,50 Eur (672 334,39 Lt), netaikant Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnio 3 dalyje, 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte numatytos tvarkos, taip pat priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

5Reikalavimų įvykdymui užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovo valdyme esančias lėšas 194 721,50 Eur (672 334,39 Lt) sumoje, uždraudžiant šiomis lėšomis disponuoti, paliekant atsakovui galimybę grąžinti pinigus ieškovui. Prašymą motyvavo tuo, kad įvertinus tai, kad atsakovui yra iškelta bankroto byla ir atsakovo sąskaitose esančios lėšos bus naudojamos atsakovo administravimui ir atsiskaitymui su jo kreditoriais, gali susiklostyti tokia situacija, kai nepritaikius lėšų arešto, ieškinio patenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba taps negalimas, nes atsakovas yra nemokus, o turimo turto gali nepakakti atsiskaityti su ieškovu. Be to, didelė ieškinio suma atsakovui yra didelė.

6Kauno apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartimi prašymą patenkino, ieškovo G. G. reikalavimų įvykdymui užtikrinti nutarė areštuoti atsakovo BAB Ūkio banko valdyme esančias lėšas 194 721,50 Eur (672 334,39 Lt) sumoje, uždraudžiant šiomis lėšomis disponuoti, paliekant atsakovui galimybę grąžinti pinigus ieškovui G. G..

7Atsakovas BAB Ūkio bankas, atstovaujamas advokatės D. U. – F., padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirąjį skundą motyvavo tuo, kad ieškovo reikalavimas taikyti visišką restituciją negali būti laikomas net tikėtinai pagrįstu, kadangi toks gynybos būdas yra draudžiamas imperatyviomis teisės normomis. Nurodė, kad šioje byloje ginčas kilo dėl buvusių prievolinių (indėlio sutarčių) santykių. Net ir pripažinus ginčijamą sandorį negaliojančiu, ĮBĮ 35 ir 87 straipsniai imperatyviai draudžia bankrutuojančiam subjektui vykdyti restituciją natūra. Todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad ieškovas tikėtinai nepagrindė reiškiamo reikalavimo dėl visiškos restitucijos taikymo, nes tokia restitucija yra uždrausta įstatymo. Be to, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra būtinas galimo palankaus sprendimo įvykdymui, nes jei teismas ir patenkintų ieškovo reikalavimą dėl sandorio nuginčijimo, ieškovas būtų laikomas atsakovo kreditoriumi. Ieškovas yra pareiškęs kreditorinį reikalavimą bankui, o pastarasis su tokiu reikalavimu sutinka ir teiks jį bankroto bylą nagrinėjančiam teismui patvirtinti. Dėl to atsakovui nėra ir nebus jokių kliūčių įgyvendinti savo, kaip banko kreditoriaus, teises.

8II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9Kauno apygardos teismas 2013 m. spalio 9 d. nutartimi atsakovo BAB Ūkio banko atskirąjį skundą patenkino ir panaikino Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas atsakovo BAB Ūkio banko valdyme esančios lėšos 194 721,50 Eur (672 334,39 Lt) sumoje bei uždrausta disponuoti areštuotomis lėšomis. Šia nutartimi teismas taip pat atmetė ieškovo G. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui.

10Teismas sutiko su atsakovo BAB Ūkio banko atskirajame skunde išdėstytais argumentais, kad ieškovo reikalavimas taikyti visišką restituciją negali būti laikomas tikėtinai pagrįstu, skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos ir nėra būtinos, todėl nėra pagrindo spręsti, kad jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys neįmanomu.

11III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12

13Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja:

14Atskirasis skundas atmestinas. Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 9 d. nutartis paliktina nepakeista.

15IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai

16Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Šios taisyklės taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 str.).

17Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl to, ar yra pagrindas nagrinėjamu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo BAB Ūkio banko valdyme esančių lėšų 194 721,50 Eur sumoje areštą ir draudimą disponuoti areštuotomis lėšomis.

18Ieškovas G. G. pareikštu ieškiniu, vadovaudamasis CK 1.90 straipsniu, prašo pripažinti negaliojančiomis tarp jo ir banko 2009 m. kovo 18 d. sudarytą Kaupiamojo indėlio sutartį Nr. D0211640820 ir 2009 m. kovo 23 d. sudarytą Kaupiamojo indėlio sutartį Nr. D021_l647099, taikyti visišką restituciją, įpareigojant atsakovą grąžinti ieškovui 194 721,50 Eur (672 334,39 Lt).

19Pagal CK 1.90 straipsnio 3 dalies nuostatą, jeigu iš esmės suklydus sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, taikomos CK 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatos. CK 1.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o, kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, - atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių.

20Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonei draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas). Todėl aplinkybė, kad atsakovas įgijo bankrutuojančiojo ūkio subjekto statusą, automatiškai apriboja ieškovo galimybes savo teises ginti alternatyviais teisių gynimo būdais.

21Teisėjų kolegija sutinka su atsakovu, kad vien jo statusas (jis yra bankrutuojantis) suponuoja draudimą, pripažinus ginčijamus sandorius negaliojančiais, įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovui lėšas, nes tai prieštarautų Įmonių bankroto įstatyme nustatytai atsiskaitymo su bankrutavusios įmonės (banko) kreditoriais tvarkai (ĮBĮ 35 str.; Bankų įstatymo 87 str.). Tokios pačios nuostatos laikomasi ir apeliacinės instancijos teismo bei kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2159/2013; 2013 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1803/2013 ir kt.)

22Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovo reikalavimas taikyti visišką restituciją negali būti laikomas tikėtinai pagrįstu, nes tokią išvadą suponuoja Įmonių bankroto ir Bankų įstatymų teisinis reglamentavimas (juose numatyti draudimai, apribojimai). Šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su ieškovu, jog teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą, iš anksto nusprendė dėl bylos baigties. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, tenkindamas atsakovo atskirąjį skundą, iš esmės nevertino reikalavimo dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, o preliminariai įvertino ieškinio reikalavimą dėl visiškos restitucijos taikymo.

23Taip pat teisėjų kolegija nesutinka su ieškovo teiginiu, jog teismo nutartis yra nemotyvuota. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad jis sutinka su atsakovo atskirajame skunde išdėstytais argumentais, kad ieškovo reikalavimas taikyti visišką restituciją negali būti laikomas tikėtinai pagrįstu. Taigi, t

24Negalima nesutikti ir su atsakovo teiginiu, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės suteiktų pranašumą vienam iš banko kreditorių – ieškovui, o tai prieštarautų ĮBĮ nustatytai kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkai.

25Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė pats panaikinti 2013 m. rugsėjo 23 d. priimtą nutartį, kuria buvo pritaikytas atsakovo BAB Ūkio banko valdyme esančių lėšų 194 721,50 Eur sumoje areštas ir draudimas disponuoti areštuotomis lėšomis, ir ieškovo G. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui atmesti, nes ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas prieštarautų viešajam interesui, imperatyvioms bankroto procesą reglamentuojančioms teisės normoms. Todėl skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.).

26Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

27Palikti Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 9 d. nutartį nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas G. G. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu atsakovui BAB... 5. Reikalavimų įvykdymui užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias... 6. Kauno apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartimi prašymą patenkino,... 7. Atsakovas BAB Ūkio bankas, atstovaujamas advokatės D. U. – F., padavė... 8. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 9. Kauno apygardos teismas 2013 m. spalio 9 d. nutartimi atsakovo BAB Ūkio banko... 10. Teismas sutiko su atsakovo BAB Ūkio banko atskirajame skunde išdėstytais... 11. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 12.
    13. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja:... 14. Atskirasis skundas atmestinas. Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 9 d.... 15. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai... 16. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos... 17. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl to, ar yra pagrindas nagrinėjamu atveju... 18. Ieškovas G. G. pareikštu ieškiniu, vadovaudamasis CK 1.90 straipsniu, prašo... 19. Pagal CK 1.90 straipsnio 3 dalies nuostatą, jeigu iš esmės suklydus... 20. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai... 21. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovu, kad vien jo statusas (jis yra... 22. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovo reikalavimas... 23. Taip pat teisėjų kolegija nesutinka su ieškovo teiginiu, jog teismo nutartis... 24. Negalima nesutikti ir su atsakovo teiginiu, kad pritaikytos laikinosios... 25. Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu teisėjų... 26. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 27. Palikti Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 9 d. nutartį nepakeistą....