Byla P-858-9-14

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens V. V. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A261-559/2013 pagal trečiojo suinteresuoto asmens V. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Kauno apygardos prokuratūros prašymą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Valstybinė miškų tarnyba, valstybės įmonė Dubravos eksperimentinė–mokomoji miškų urėdija, S. J., V. V.) dėl administracinių aktų panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Pareiškėjas Kauno apygardos prokuratūra (toliau – ir pareiškėjas), siekdamas apginti viešąjį interesą, kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą (t. I, b. l. 91-96) prašydamas:

41) panaikinti 2009 m. kovo 31 d. Kauno apskrities viršininko sprendimo Nr. 52/24327 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje S. J.“ dalį, kuria buvo atkurtos nuosavybės teisės S. J. į 1,06 ha žemės sklypą (unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - )), esantį ( - ) kaime, ( - )seniūnijoje, Kauno rajone;

52) panaikinti 2009 m. kovo 31 d. Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-05-2970 „Dėl Kauno apskrities viršininko 2006 m. liepos 5 d. įsakymo Nr. 02-05-8363, 2006 m. liepos 20 d. įsakymo Nr. 02-05-8888, 2007 m. kovo 14 d. įsakymo Nr. 02-05-2536, 2007 m. balandžio 26 d. įsakymo Nr. 02-05-4228, 2008 m. vasario 25 d. įsakymo Nr. 02-05-1750, 2008 m. balandžio 11 d. įsakymo Nr. 02-05-4283 pakeitimo bei nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (Kauno r.)“ dalį, kuria buvo atkurtos nuosavybės teisės S. J. į 1,06 ha žemės sklypą (unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - )), esantį ( - ) kaime, ( - ) seniūnijoje, Kauno rajone.

6Nurodė, kad 2011 m. birželio 21 d. buvo gautas Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento raštas Nr. KR12-1845, kuriuo buvo prašoma ginti viešąjį interesą dėl nepagrįstai atkurtų nuosavybės teisių į 23 žemės sklypus, kurių dalys patenka į valstybinės reikšmės miškų plotą. Kartu su šiuo raštu buvo pateiktos ir Valstybinės miškų tarnybos pažymos Nr. 25976 ir Nr. 25977 (valstybinės reikšmės miškų schemos fragmentas ir taksaciniai rodikliai). Nagrinėjant bylą Kauno rajono apylinkės teisme Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas pateikė pažymas Nr. 28026 ir Nr. 28055. Šių pažymų duomenys patvirtino, kad ginčo sklypo dalis (0,98 ha) patenka į valstybinės reikšmės miško plotą, patvirtintą 2004 m. lapkričio 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1370. Ši sklypo dalis taip pat pateko ir į teritoriją, kuri 2006 m. gegužės 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 454 buvo perduota valdyti patikėjimo teise VĮ Dubravos eksperimentinei miškų urėdijai. Šias aplinkybes taip pat patvirtino ir ginčijamo sprendimo bei įsakymo duomenys. Minėti ginčijami administraciniai aktai turi būti panaikinti dalyje 1,06 ha ploto žemės sklypo atžvilgiu, kadangi prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 47 straipsniui, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 13 straipsnio 1 dalies 1 punktui, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – ir Miškų įstatymas) 4 straipsnio 4 dalies 6 punktui, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 6 straipsnio 2 daliai, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.7 straipsnio 2 daliai. Pareiškėjas pabrėžė, kad valstybinės reikšmės miškai yra išimtinė valstybės nuosavybė, kurią teisės aktai draudžia perduoti privačion ar savivaldybių nuosavybėn. Galiojantys teisės aktai numato, kad tai valstybės išperkamas turtas.

7Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo prašymą (t. I, b. l. 98-100) prašė prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

8Nurodė, kad atkuriant nuosavybės teises (perduodant lygiavertį žemės sklypą) atsakovo turimi duomenys patvirtino, jog ginčo sklypas nepateko į valstybinės reikšmės miškų plotą. Dėl to laisvoje valstybinėje žemėje ir buvo suformuotas žemės sklypas nuosavybės teisių atkūrimui. Be to, valstybinės reikšmės miško ribos kadastro žemėlapyje buvo pažymėtos 2008 m. sausio 14 d., o ginčo žemės sklypo ribos buvo pažymėtos vėliau – 2009 m. balandžio 23 d. 2004 m. lapkričio 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1370 buvo patvirtinti valstybinės reikšmės miškų plotai, tačiau jie buvo patvirtinti remiantis netikslia kartografine medžiaga. Turimi duomenys taip pat patvirtina, kad nesutampa VĮ Registrų centro ir Miškų valstybės kadastro duomenys.

9Tretieji suinteresuoti asmenys S. J., V. V. Kauno apygardos administracinio teismo prašė pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

10Tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepimuose (t. I, b. l. 44-47, 72-75) nurodė, kad šiuo atveju pirmenybė turi būti teikiama VĮ Registrų centre esantiems duomenims. Žemės reformos žemėtvarkos projekto duomenys patvirtino, kad ginčo sklypas nepateko į valstybinės reikšmės miškų plotus. Toliau tretieji suinteresuoti asmenys iš esmės atkartojo atsakovo išdėstytus argumentus. Be to, pareiškėjas praleido tiek Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ), tiek Atkūrimo įstatyme numatytus terminus administraciniams aktams apskųsti.

11Tretieji suinteresuoti asmenys Aplinkos ministerija, Valstybinė miškų tarnyba, VĮ Dubravos eksperimentinė–mokomoji miškų urėdija prašė pareiškėjo prašymą tenkinti.

12Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos ministerija atsiliepime (t. I, b. l. 52-55) nurodė, kad ginčijami administraciniai aktai iš dalies yra nepagrįsti. Ginčijamų įsakymo bei sprendimo dalimi fiziniam asmeniui nepagrįstai atkurtos nuosavybės teisės į 0,98 ha valstybinės reikšmės miško, kuris išimtinai yra Lietuvos Respublikos nuosavybė. Pabrėžė, kad nuo 2004 metų beveik visas ginčo sklypas patenka į valstybinės reikšmės miško plotą (ginčo vietoje yra žemė, skirta miškui įveisti, taip pat auga keletas medžių). 2003 metais šį plotą Kauno apskrities viršininko administracija perdavė urėdijai kaip žemę, skirtą miškui įveisti. 2006 metais ginčo plotas (valstybinės reikšmės miškas) buvo perduotas patikėjimo teise valdyti urėdijai. Likusieji argumentai iš esmės sutapo su pareiškėjo argumentais dėl teisiškai reikšmingų aplinkybių įvertinimo bei administracinių aktų neteisėtumo pagrindų.

13II.

14Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 10 d. sprendimu (t. I, b. l. 130-135) pareiškėjo prašymą tenkino visiškai ir panaikino 2009 m. kovo 31 d. Kauno apskrities viršininko sprendimo Nr. 52/24327 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje S. J.“ dalį, kuria buvo atkurtos nuosavybės teisės S. J. į 1,06 ha žemės sklypą (unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - )), esantį ( - ) kaime, ( - ) seniūnijoje, Kauno rajone. Panaikino 2009 m. kovo 31 d. Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-05-2970 „Dėl Kauno apskrities viršininko 2006 m. liepos 5 d. įsakymo Nr. 02-05-8363, 2006 m. liepos 20 d. įsakymo Nr. 02-05-8888, 2007 m. kovo 14 d. įsakymo Nr. 02-05-2536, 2007 m. balandžio 26 d. įsakymo Nr. 02-05-4228, 2008 m. vasario 25 d. įsakymo Nr. 02-05-1750, 2008 m. balandžio 11 d. įsakymo Nr. 02-05-4283 pakeitimo bei nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (Kauno r.)“ dalį, kuria buvo atkurtos nuosavybės teisės S. J. į 1,06 ha žemės sklypą (unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - )), esantį ( - ) kaime, ( - ) seniūnijoje, Kauno rajone.

15Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 25 d. nutartimi (administracinė byla Nr. A525-19/2010), kurioje aiškintas Atkūrimo įstatymo 13 straipsnio taikymas ir konstatuota, kad ši norma yra imperatyvi ir aiškiai nustato, kad tam tikras sąlygas atitinkantys miškai yra išperkami. Šioje nuostatoje yra vartojama bendrinė sąvoka „miškas“, kurios definicijos Atkūrimo įstatymas atskirai nepateikia ir jos konkrečiai nesusieja su iki nacionalizacijos ir jos metu buvusiu ar sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo metu esamu mišku atitinkamame žemės sklype. Tai duoda pagrindą išvadai, jog Atkūrimo įstatymo 13 straipsnio taikymo sritis apima ir tą mišką, kuris šio įstatymo 4 straipsnyje yra įvardijamas kaip „žemė, apaugusi mišku“. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, jog taikant Atkūrimo įstatymo 13 straipsnį turi būti vadovaujamasi bendruoju miško apibrėžimu, esančiu Miškų įstatyme, ir būtent jo pagrindu sprendžiama, ar tam tikra teritorija yra valstybės išperkamas miškas. Dėl to Atkūrimo įstatymo 13 straipsnio nuostatos laikytinos specialiosiomis, kurios taikytinos visiems atvejams, kai teritorija, į kurią numatoma atkurti nuosavybės teises, atitinka miško sąvoką pagal Miškų įstatymą. Todėl teisiškai nereikšminga, ar sklype, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, miškas (kaip jis suprantamas pagal Miškų įstatymą) buvo dar iki nacionalizacijos ar susiformavo jau po jos. Jei sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo metu tam tikra teritorija yra miškas (kaip jis suprantamas pagal Miškų įstatymą) ir tenkinama bent viena iš Atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, šis Atkūrimo įstatymo straipsnis privalo būti taikomas ir miškas išperkamas, nepriklausomai nuo to, ar nuosavybė atkuriama pagal Atkūrimo įstatymo 4, 5, 6 straipsnius.

16Teismas taip pat pabrėžė, kad ne tik atkuriant nuosavybės teises trečiajam suinteresuotam asmeniui į ginčo žemės sklypą, bet ir nuo 2004 m. lapkričio 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1370 įsigaliojimo beveik visas sklypas pateko į valstybinės reikšmės miškų plotą. Dėl to teismas laikė teisiškai nereikšmingais proceso dalyvių argumentus dėl sklypo suformavimo momento, viešųjų registrų duomenų netikslumo, atskirų institucijų pareigūnų pritarimo (arba nepritarimo) atskiriems planams, Nekilnojamo turto registro viršenybės ir t. t. (ABTĮ 57 str.). Taigi, įvertinęs minėtą teisinį reglamentavimą, teismas konstatavo, kad prokuroro prašomi panaikinti administraciniai aktai (įsakymas, sprendimais) dėl nuosavybės teisių atkūrimo yra dalyje neteisėti iš esmės – savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams ir tai yra pakankamas pagrindas įsakymo bei sprendimo atitinkamas dalis naikinti (ABTĮ 57 str., 89 str. 1 d. 1 p.). Be to, būtent atsakovo priimti įsakymas, sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo sukūrė atitinkamas teises ir sukėlė tam tikras pasekmes, o ne konkrečios kadastrinės vietovės patvirtintas žemėtvarkos projektas, todėl pagrįstai pareiškėjas ginčija atsakovo individualius administracinius aktus, o ne įsakymą dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo ar pan.

17Teismui pateiktų duomenų visuma patvirtino, kad pareiškėjas nepraleido ABTĮ 33 straipsnyje nustatyto termino administraciniams aktams apskųsti. Prokuroras į teismą kreipėsi iš karto, kai tik surinko pakankamą pagrindą faktinių duomenų, duodančių pagrindą pateikti prašymui dėl individualių administracinių aktų panaikinimo. Atsakovų argumentus dėl teisinių santykių stabilumo, proporcingumo, teisėtų lūkesčių principų pažeidimo teismas laikė nepagrįstais bei nepakankamais pareiškėjo prašymui atmesti, nes iš esmės yra ginčijamas nekilnojamojo turto objektų, kurie išimti iš civilinės apyvartos, paleidimas į civilinę apyvartą. Teismas kitus argumentus laikė pertekliniais, tiesiogiai nesusijusiais su prašymo pagrindu bei dalyku (ABTĮ 57 str.).

18Teismas pabrėžė, kad sprendžiant ginčą šioje byloje, be nacionalinės teisės – konstitucinių ir civilinių teisės normų, reguliuojančių nuosavybės teisių apsaugą, reikšmingas subsidiarus Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – ir Konvencija) įtvirtintų nuostatų dėl nuosavybės teisių apsaugos taikymas. Dėl to turi būti įvertinta Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnio, įtvirtinančio, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę netrukdomas naudotis savo nuosavybe, taikymo praktika. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) 2009 m. liepos 21 d. sprendime Aleksa prieš Lietuvą nurodė, kad Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnis savaime negarantuoja teisės atkurti nuosavybę ir negali būti aiškinamas, kaip sukuriantis bendrą pareigą susitariančiosioms valstybėms atkurti nuosavybę, kuri buvo nusavinta iki Konvencijos ratifikavimo, arba kaip kokiu nors būdu ribojantis jų laisvę nustatyti nuosavybės teisių atkūrimo apimtį ir sąlygas buvusiems savininkams. Taigi asmens teisės į nuosavybės teisių atkūrimą įgyvendinimą lemia nacionaliniai teisės aktai, tačiau jų taikymas neturi pažeisti Konvencijos dalyvių pareigų Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnio taikymo prasme. Todėl, panaikinus įsakymo, sprendimo dalis bei įvertinus minėtą teisinį reglamentavimą, Nacionalinei žemės tarnybai atsiranda pareiga nedelsiant tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą trečiajam suinteresuotam asmeniui jo pasirinktu būdu ir griežtai laikantis teisės aktų reikalavimų.

19III.

20Trečiasis suinteresuotas asmuo V. V. pateikė apeliacinį skundą (t. I, b. l. 140-146), prašydamas panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – Kauno apygardos prokuratūros prašymą atmesti.

21Pareiškėjas Kauno apygardos prokuratūra atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą (t. I, b. l. 151-154) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

22Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą (t. I, b. l. 167-170) prašė jį tenkinti.

23Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą (t. I, b. l. 158-160) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

24Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė miškų tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą (t. I, b. l. 161-165) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

25IV.

26Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. balandžio 12 d. nutartimi (t. I, b. l. 178-190) trečiojo suinteresuoto asmens V. V. apeliacinį skundą atmetė ir Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimą paliko nepakeistą.

27Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, jog 2009 m. kovo 31 d. Kauno apskrities viršininko sprendimo Nr. 52/24327 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje S. J.“ buvo atkurtos nuosavybės teisės S. J. į 1,06 ha žemės sklypą (unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - )), esantį ( - ) kaime, ( - ) seniūnijoje, Kauno rajone. 2009 m. kovo 31 d. Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-05-2970 „Dėl Kauno apskrities viršininko 2006 m. liepos 5 d. įsakymo Nr. 02-05-8363, 2006 m. liepos 20 d. įsakymo Nr. 02-05-8888, 2007 m. kovo 14 d. įsakymo Nr. 02-05-2536, 2007 m. balandžio 26 d. įsakymo Nr. 02-05-4228, 2008 m. vasario 25 d. įsakymo Nr. 02-05-1750, 2008 m. balandžio 11 d. įsakymo Nr. 02-05-4283 pakeitimo bei nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (Kauno r.)“ buvo atkurtos nuosavybės teisės S. J. į 1,06 ha žemės sklypą (unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - )), esantį ( - ) kaime, ( - ) seniūnijoje, Kauno rajone. Minėtais aktais atkuriant nuosavybės teises į perduotą S. J. žemės sklypą pateko 0,98 ha valstybinės reikšmės miško. Šios aplinkybės buvo pagrįstos įrodymais ir nepaneigtos.

28Pabrėžė, jog ginčijamo sprendimo priėmimo metu galiojusio Žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punktu buvo nustatyta, kad Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės miškams ir parkams (2006 m. gruodžio 14 d. įstatymo Nr. X-982 redakcija, galiojusi nuo 2006 m. gruodžio 19 d.). Šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi buvo nustatyta, kad Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančios žemės įsigyti savivaldybių ar privačion nuosavybėn negalima, taip pat Atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punktu nustatyta, kad valstybė išperka miškus, kurie priskirti valstybinės reikšmės miškams <..>. Šių miškų plotus <...> tvirtina Vyriausybė. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ patvirtintus valstybinės reikšmės miškų plotus, žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), dalis – 0,98 ha patenka į valstybinės reikšmės miškų plotų teritoriją.

29Nurodė, jog trečiojo suinteresuoto asmens argumentai, kad ginčo žemės sklypas nepatenka į valstybinės reikšmės miškų teritoriją ir būtina tikslinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ patvirtintus valstybinės reikšmės miškų plotus, yra nepagrįsti. Tai paneigia Valstybinės miškų tarnybos 2011 m. gegužės 27 d. pažyma Nr. 25976, 2011 m. spalio 13 d. pažyma Nr. 28055 ir 2011 m. spalio 14 d. pažyma Nr. 28026. Teismas neturėjo pagrindo netikėti šiais įrodymais, nes jie buvo nenuginčyti ar nepaneigti nustatyta tvarka.

30Teismas nurodė, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu yra patvirtintas Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas). Teismas rėmėsi Aprašo 1, 15 punktais ir nurodė, jog prašymus ištaisyti galiojančiose valstybinės reikšmės miškų plotų schemose pastebėtas valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos ar schemos rengimo klaidas ir atitinkamai patikslinti valstybinės reikšmės miškų plotų schemas fiziniai ir juridiniai asmenys teikia rengėjui. Gavęs šiuos prašymus, rengėjas sprendžia klausimą dėl duomenų patikrinimo vietoje tikslingumo, atlieka patikrinimus vietoje, patikslina Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis ir patikrinimo aktų, kuriuose užfiksuotos valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos klaidos, kopijas su pasiūlymais tikslinti valstybinės reikšmės miškų plotų schemas teikia rengimo organizatoriui arba raštu pateikia motyvuotus sprendimus dėl atsisakymo šiuos pasiūlymus teikti. Nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad šio ginčo atveju minėta procedūra buvo atlikta ir kad jos rezultatai patvirtino trečiojo suinteresuoto asmens V. V. argumentus, todėl teismas rėmėsi Valstybinės miškų tarnybos pateiktais duomenimis. Nurodė, jog šiam ginčui nėra reikšminga, kada paaiškėjo, jog į suformuotą nuosavybės teisių atkūrimui sklypą pateko dalis valstybinės reikšmės miško. Priežastys, nulėmusios valstybės institucijos aktų priėmimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, negali turėti įtakos padaryto teisės pažeidimo panaikinimui.

31Teismas pažymėjo, jog ginčo atveju 0,98 ha valstybinės reikšmės miško plotas, perduotas privačion nuosavybėn, pagal savo plotą ir jo dislokacijos vietą negali būti pripažintas valstybinės reikšmės miško ploto atžvilgiu mažareikšmiu, taip pat sklypas yra apaugęs mišku, kurį pagal Valstybinės miškų tarnybos 2011 m. spalio 14 d. pažymą Nr. 28026 sudaro B-2, Gi-2, J-9 medžių rūšys. Įvertinus, kad ginčo sklypo dalis yra Nemuno upės prieigose, kuri yra visuomenės ypatingas objektas, tai suponuoja, kad viešo intereso poreikio prasme miško vietovė pripažintina ypač vertinga visuomenei. Todėl šiuo atveju viešo intereso poreikis yra proporcingas nuosavybės teisių ribojimui, panaikinant aktus, kurių pagrindu 0,98 ha valstybinės reikšmės miško plotas buvo perduotas privačion nuosavybėn.

32Teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad pareiškėjas, teikdamas pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo, pareiškimo padavimo terminų nepraleido, nes pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (toliau – ir Prokuratūros įstatymas) 19 straipsnio 1 dalį prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą. Todėl ABTĮ 33 straipsnyje numatytas vieno mėnesio terminas teismui paduoti pareiškimą skaičiuojamas nuo to momento, kai yra surinkta pakankamai duomenų apie viešojo intereso pažeidimą. Šio ginčo atveju termino pradžia skaičiuotina nuo 2011 m. liepos 14 d., kada buvo gauta S. J. nuosavybės teisių atkūrimo byla, o ieškinys teisme gautas 2011 m. liepos 29 d., t. y. nesuėjus vieno mėnesio terminui.

33Nurodė, jog, kadangi S. J. perduotas nuosavybėn žemės sklypas perleistas tretiesiems asmenims, šioje byloje teismas nesprendžia dėl žemės sklypo paėmimo, todėl jis taip pat nesprendžia restitucijos taikymo bei galimų žemės savininkų nuostolių atlyginimo.

34V.

35Trečiasis suinteresuotas asmuo V. V. pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo, prašydamas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A261-559/2013 ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2, 10, 12 punktų pagrindais (t. II, b. l. 1-6).

36Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, jog jis, siekdamas išsiaiškinti, kaip jam bus kompensuota už iš jo paimtą ginčo žemės sklypą, sužinojo, kad buvo susiklosčiusi analogiška situacija kaip ir šioje byloje, tačiau buvo priimti galutiniai sprendimai visiškai priešingi. Trečiasis suinteresuotas asmuo nebuvo šių bylų dalyvis, neturėjo galimybės apie priimtus sprendimus sužinoti po jų priėmimo. Apie skirtingos teisminės praktikos buvimą tokio ginčo atvejais sužinojo atsitiktinai – 2013 metų rugpjūčio pabaigoje. Tą pačią aplinkybę V. V. patvirtino ir Kauno apygardos prokuroras Kauno apylinkės teisme, kur sprendžiamas ginčas dėl teisme nuginčytų aktų pagrindu sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Prokuroras pasakė, kad iš aštuonių analogiškų bylų keturiose prokuroro skundai buvo tenkinti, o kitose keturiose – atmesti. Svarbu yra tai, kad minėtų bylų faktinės aplinkybės yra analogiškos, o ginčo sklypai išsidėstę toje pačioje teritorijoje, nuosavybės buvo įgyti iš dalies tų pačių administracinių aktų pagrindu. Taigi administracinėje byloje Nr. A261-559/13 procesas turi būti atnaujintas siekiant užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. V. V. teigimu, praktikos nevienodumas analogiškų ginčų atveju sukuria teisinio nesaugumo situaciją, pažeidžia asmenų lygybės prieš įstatymą principą.

37Prašydamas atnaujinti procesą administracinėje byloje ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu V. V. nurodo, kad jis išsiaiškino, jog jo žemės sklypas, kadastrinis Nr. ( - ), į VĮ Dubravos eksperimentinei–mokomajai miškų urėdijai perduodamų žemės plotų ribas nepatenka. Šias aplinkybes patvirtina naujai gautas įrodymas – 2013 m. rugsėjo 12 d. L. P., dirbusio Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno rajono Žemėtvarkos skyriaus vyresniuoju specialistu, raštas. Iš šio rašto tapo aišku, kokiu būdu jo žemės sklypas buvo priskirtas miško žemei. Be to, L. P. nurodė, kad jo žemės sklypas į VĮ Dubravos eksperimentinei–mokomajai miškų urėdijai perduodamų žemės plotų ribas nepatenka, nes tai miško teritorijai žemės plotai priskirti dėl to, kad žemė nebuvo tinkama žemės ūkio veiklai. Rengiant Piliuonos kadastro vietovės žemės vietovės žemėtvarkos projektą pagal Vyriausybės nutarimą Nr. 1330 2003 m. spalio 28 d. perduodamos VĮ Dubravos eksperimentinei–mokomajai miškų urėdijai žemės plotų ribos buvo patikslintos ir pagal perdavimo aktą žemės sklypai Nr. 67 – 106,1 ha ir Nr. 65 – 15,6 perduoti ir užregistruoti VĮ Registrų centre. Dėl nepaaiškinamų priežasčių valstybinės reikšmės miško sklypo plane sklypo Nr. 67 jau buvo nurodytas plotas 112,25, nors sprendimo dėl patikslinimo nebuvo, todėl žemės sklypas Nr. 67 nepagrįstai ir neteisėtai padidėjo 6,15 aro ploto, dėl ko buvo neteisėtai iš jo paimtas žemės sklypas. Pažymi, jog V. V. tiesiogiai nebendraujant su L. P., jis neturėjo galimybės sužinoti nurodytų aplinkybių.

38Kiek tai susiję su netinkamu materialinės teisės normų taikymu, V. V. nurodo, kad 2009 m. kovo 31 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-05-2970 ir tos pačios dienos sprendimu Nr. 52/24327 S. J. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusios savininkės O. J. iki nacionalizacijos valdytą 1,64 ha žemės, perduodant neatlygintinai šešis lygiaverčius turėtajam žemės sklypus. Nors pareiškėjas teigė, kad 1,06 ha žemės sklypo (proj. Nr. 810-6, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - )) dalis, t. y. 0,98 ha, žemės, patenka į valstybinės reikšmės miškų plotus, t. y. žemės, skirtos miškui įveisti plotą, tačiau ginčo sklypo eksplikacijoje nurodoma, kad žemės sklype yra tik 0,11 ha medžių ir krūmų želdinių. Todėl yra akivaizdu, kad atkūrimo byloje esantys kadastro duomenys nesutampa su Valstybinės miškų tarnybos pažyma, tačiau teismai šių įrodymų netyrė, dėl jų nepasisakė ir nevertino. Pažymi, jog teismai priimdami sprendimus nepagrįstai vertino Valstybinės miškų tarnybos 2011 m. gegužės 27 d. pažymą Nr. 25976, Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmentą 2011 m. gegužės 27 d. Nr. 25977, nes pagal pateiktas pažymas galima daryti išvadą, jog 2011 m. gegužės 27 d. ginčo žemės sklypas buvo priskirtas valstybinės reikšmės miško plotui, o ne 2009 m. kovo 31 d., kai Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-05-2970 ir tos pačios dienos sprendimu Nr. 52/24327 S. J. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusios savininkės O. J. iki nacionalizacijos valdytą 1,64 ha žemės.

39V. V. teigimu, Valstybinės miškų tarnyba privalėjo pateikti pažymą, kuri patvirtintų valstybinės reikšmės plotus, buvusius 2009 m. kovo 31 d., t. y. kai S. J. buvo atkurtos nuosavybės teisės į ginčo plotą. Teismas turėjo vertinti tai, ar tuo metu, kai buvo atkurtos nuosavybės teisės S. J., ginčo sklypas pateko į valstybinės reikšmės miško plotus. Ta aplinkybė, jog teismas priimdamas galutinį sprendimą rėmėsi Valstybinės miškų tarnybos 2011 m. gegužės 27 d. pažyma Nr. 25976, Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmentu 2011 m. gegužės 27 d. Nr. 25977 leidžia daryti išvadą, jog teismas iš esmės netinkamai taikė materialinės teisės normas. Pažymi, jog Kauno apskrities viršininko administracijai vykdant nuosavybės teisių atkūrimą žemės sklypas, proj. Nr. 810-6, unikalus Nr. ( - ), nepateko į valstybinės reikšmės miško plotus.

40Pažymi, jog po Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. balandžio 17 d. nutarimo „Dėl valstybinės reikšmės miškų perdavimo patikėjimo teise valstybės įmonėms miškų urėdijoms“ Nr. 454 įsigaliojimo 2007 m. gruodžio 20 d. VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas parengė valstybinės reikšmės miškų žemės sklypų planus Piliuonos kadastrinėje vietovėje. Vadovaujantis minimais planais, ginčo žemės sklypas nepatenka į valstybinės reikšmės miško teritoriją. Su parengtais planais ir sklypų ribomis sutiko valstybinės reikšmės miškų patikėtinis VĮ Dubravos eksperimentinė–mokomoji miškų urėdija, pasirašydama 2008 m. vasario 7 d. valstybinės reikšmės miškų perdavimo patikėjimo teise VĮ Dubravos eksperimentinei–mokomajai miškų urėdijai perdavimo ir priėmimo aktą Nr. PT52/2008-0008. Taigi ginčo žemė nepateko į valstybinės reikšmės miško teritoriją.

41Pabrėžia, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl valstybinės reikšmės plotų patvirtinimo“ keitėsi kelis kartus, taip pat keitėsi valstybiniam miškui priskiriami dydžiai bei teritorijos. Be to, jeigu dalis V. V. priklausančio žemės sklypo patenka į valstybinės reikšmės miško plotą, tai pareiškėjo skundas turėjo būti tenkintas iš dalies. Taigi dalis nuosavybės yra atimta be teisinio pagrindo.

42V. V. nurodo, jog apie nevienodą teismų praktiką jis sužinojo 2013 m. rugpjūčio 21 d., kai nuvyko į Kauno rajono žemėtvarkos skyrių bandydamas išsiaiškinti, kokiu jam bus kompensuota už iš jo paimtą žemės sklypą. Tokia informacija jam buvo suteikta žodžiu, taip jam buvo pateiktas valstybinės reikšmės miško žemės sklypo planas, iš kurio tapo aišku, kad jo sklypas nepatenka į valstybinės reikšmės miškų plotą. Taigi šiuo atveju prašymui atnaujinti procesą administracinėje byloje pateikti nėra praleistas trijų mėnesių terminas.

konstatuoja:

43VI.

44Prašymas dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje netenkintinas.

45Proceso atnaujinimo institutas administracinėje teisėje yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) IV skyriuje. Teisėjų kolegija pastebi, jog proceso atnaujinimo instituto įtvirtinimu buvo siekta, be kita ko, kaip ir nustatant teismų sprendimų instancinės kontrolės mechanizmą, užtikrinti, kad būtų įvykdytas teisingumas. Kita vertus, šis institutas pripažįstamas kaip išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, todėl jis yra taikomas laikantis ABTĮ numatyto teisinio reguliavimo, esant jo taikymo sąlygoms ir pagrindams.

46Nurodyta išvada yra grindžiama siekiu užtikrinti normalią teisinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą tokiu sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas.

47Europos Žmogaus Teisių Teismas, pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo taip pat yra pažymėjęs, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, garantuojama Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnyje, turi būti aiškinama Konvencijos preambulės kontekste, kurioje teisės viršenybės principas įtvirtintas kaip bendro Konvenciją taikančių šalių paveldo dalis. Vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą turi būti ribojami laiku, ir res judicata galią įgijęs teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindams bei juos taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisės atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimą, priimtą byloje Brumarescu prieš Rumunija (pareiškimo Nr. 28342/95), 2002 m. liepos 25 d. sprendimą, priimtą byloje Sovtransavto Holding prieš Ukraina (pareiškimo Nr. 48553/99), 2007 m. kovo 1 d. sprendimą, priimtą byloje Sypchenko prieš Rusija (pareiškimo Nr. 38368/04), 2007 m. kovo 15 d. sprendimą, priimtą byloje Volkov prieš Rusija (pareiškimo Nr. 8564/020), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P502-48/2013, 2013 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P556-139/2013, išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-818/2013).

48Taigi administracinės bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik laikantis ABTĮ nustatytos tvarkos, t. y. per nurodyto įstatymo apibrėžtą terminą ir tik tais pagrindais, kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje. ABTĮ 158 straipsnio 2 dalis imperatyviai taip pat numato įpareigojimą administraciniam teismui nagrinėjant prašymą dėl proceso atnaujinimo patikrinti šių nurodytų aplinkybių buvimą, t. y. ar prašymas dėl proceso atnaujinimo yra paduotas nepraleidus nustatytų terminų ir ar jis pagrįstas įstatymų numatytais proceso atnaujinimo pagrindais. Prireikus administracinis teismas turi teisę pareikalauti iš prašymą padavusio asmens papildomų įrodymų minėtais klausimais.

49Kiek tai susiję su terminu kreiptis su prašymu dėl proceso atnaujinimo atitinkamoje administracinėje byloje pažymėtina, kad ABTĮ 156 straipsnio 1 dalis numato, jog prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. To paties straipsnio 3 dalis nustato, jog prašymas dėl proceso atnaujinimo negali būti paduodamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą atvejį.

50Nagrinėjamu atveju trečiasis suinteresuotas asmuo V. V. pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A261-559/2013 ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2, 10 ir 12 punktuose numatytais pagrindais, todėl atitinkamai dėl šių pagrindų buvimo pasisakytina atskirai.

51Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10, 12 punktuose numatytais pagrindais

52Teisėjų kolegija, prieš vertindama V. V. pateikiamus argumentus dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A261-559/2013 pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10, 12 punktus, pirmiausiai patikrina, ar terminas kreiptis su prašymu dėl proceso atnaujinimo įvardintais pagrindais nėra praleistas.

53Šiuo aspektu teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog iš ABTĮ 156 straipsnio 1 dalies nuostatos matyti, kad prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminas skaičiuojamas ne tik nuo sužinojimo apie nurodomo proceso atnaujinimo pagrindo buvimą, bet ir nuo turėjimo sužinoti apie tokias aplinkybes momento. Nustačius, jog prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis subjektas apie jo nurodomą proceso atnaujinimo pagrindą turėjo sužinoti anksčiau nei jo nurodomas sužinojimo momentas, prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminas turi būti skaičiuojamas ne nuo nurodomo sužinojimo momento, bet nuo turėjimo sužinoti apie nurodomą proceso atnaujinimo pagrindą momento (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P442-16/2009). Be to, pastebėtina, jog ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto trijų mėnesio termino pradžios nustatymas gali skirtis priklausomai nuo pagrindo, nurodyto prašyme dėl proceso atnaujinimo.

54Kiek tai susiję su terminu pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo grindžiant jį ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytu pagrindu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, jeigu kaip proceso atnaujinimo pagrindas nurodomas padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį, tokios aplinkybės paaiškėjimo (turėjimo paaiškėti) momentas (taigi ir trijų mėnesių termino pradžios eiga) paprastai siejamas su sprendimo byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, įsiteisėjimo (pirmosios instancijos teisme) ar paskelbimo (apeliacinės instancijos teismo sprendimo atveju) momentu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P143-84/2009, 2009 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P822-166/2009, 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P146-17/2012, 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P146-73/2012).

55Iš esmės tokia nuostata paprastai yra taikoma ir siekiant atnaujinti procesą grindžiant būtinybe užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą (ABTĮ 153 str. 2 d. 12 p.). Šiuo atveju yra manoma, kad baigiamojo teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dieną asmuo turi galimybę įvertinti baigiamąjį aktą jos atitikimo buvusiai administracinių teismų praktikai aspektu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P442-16/2009).

56Nagrinėjamu atveju administracinės bylos medžiaga patvirtina, jog administracinė byla Nr. A261-559/2013 buvo užbaigta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutartimi (t. I, b. l. 178-190), taigi trečiasis suinteresuotas asmuo prašymą dėl proceso atnaujinimo, jį grįsdamas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktų pagrindais, pateikdamas jį 2013 m. rugsėjo 18 d. (t. II, b. l. 29), praleido ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje numatytą trijų mėnesių prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą. Be to, teisėjų kolegija pastebi, kad šiuo atveju nėra pagrįsto pagrindo kitaip vertinti nurodyto termino pradžios momento ir jį skaičiuoti ne nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutarties priėmimo.

57Kita vertus pažymėtina, kad ABTĮ 156 straipsnio 2 dalis numato, jog asmenims, praleidusiems prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas, jeigu prašymas dėl termino atnaujinimo paduotas ne vėliau kaip po vienerių metų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. ABTĮ 156 straipsnio 3 dalis įtvirtina, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo negali būti paduodamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus šio įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą atvejį. Pažymėtina, jog ABTĮ 156 straipsnyje įtvirtintų terminų atnaujinimui, jų pasibaigimo teisinių pasekmių vertinimui taikytinos bendros ABTĮ įtvirtintos procesinius terminus reglamentuojančios normos.

58Nagrinėjamu atveju trečiasis suinteresuotas asmuo V. V. aplinkybių, susijusių su termino pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu praleidimu, nenurodė. Atitinkamai, nustačius, kad trečiojo suinteresuoto asmens prašymas atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytu pagrindu paduotas praleidus prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą ir nėra nurodytos aplinkybės dėl praleisto termino atnaujinimo, teisėjų kolegija trečiojo suinteresuoto asmens argumentų, jo teigimu, pagrindžiančių proceso atnaujinimo buvimą nurodytu pagrindu, neanalizuoja ir nevertina.

59Kita vertus, pažymėtina, jog trečiasis suinteresuotas asmuo V. V. pabrėžia, kad apie nevienodą administracinių teismų praktiką (t. y. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimtas nutartis administracinėse bylose Nr. A261-2351/2012, Nr. A261-2875/2012) jis sužinojo 2013 m. rugpjūčio 21 d., kai nuvyko į Kauno rajono žemėtvarkos skyrių bandydamas išsiaiškinti, kokiu jam bus kompensuota už iš jo paimtą žemės sklypą. Tada jam ir buvo pateikta informacija apie priimamas skirtingas teismo nutartis esant iš esmės toms pačioms faktinėms aplinkybėms (t. II, b. l. 1-6). Pastebėtina, jog nors V. V. expresis verbis nepateikė prašymo praleistą terminą dėl proceso atnaujinimo nurodytu pagrindu pateikti atnaujinti, bet atsižvelgus į pateikto prašymo turinį ir nurodytas aplinkybes, susijusias apie sužinojimą apie priimtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, šiuo atveju yra vertintina, ar nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą praleistą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti atnaujinti.

60Šiuo aspektu teisėjų kolegija pabrėžia, kad administracinių teismų praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikomos tik išskirtinės, objektyvios, nuo asmenų valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku realizuoti tam tikras teises. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą įstatymų numatytą terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik įstatymo nustatyto termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą įgyvendinti savo teises, ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1644/2012).

61Atitinkamai, ar ABTĮ nustatytas terminas praleistas dėl svarbių priežasčių teismas kiekvienu atveju sprendžia vertindamas aplinkybių, kurias asmuo prašo pripažinti svarbiomis terminų praleidimo priežastimis, realų buvimą (nebuvimą), jų atsiradimo momentą, trukmę, galimą įtaką asmens realioms galimybėms pačiam ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus iki įstatymu nustatyto termino pabaigos, ar asmuo kreipėsi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo per protingą terminą jei nustatomos aplinkybės, kurios asmeniui atitinkamą laiką objektyviai kliudė kreiptis į teismą.

62Teisėjų kolegija, nagrinėjamu atveju vertindama trečiojo suinteresuoto asmens V. V. nurodytas aplinkybes apie sužinojimą apie skirtingą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, visų pirma pažymi, kad Lietuvos Respublikoje priimti teismų sprendimai yra viešai skelbiami, tačiau nepažeidžiant asmens duomenų apsaugos, valstybės, tarnybos, komercinės, profesinės ir kitų įstatymų saugomų paslapčių apsaugos reikalavimų, taip pat laikantis kitų įstatymuose numatytų apribojimų ir draudimų (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 7 str. 2 d., 39 str.). Šiuo atveju administracinėje byloje nėra pateikta duomenų, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo baigiamieji procesiniai aktai, priimti administracinėse bylose Nr. A261-2351/2012, Nr. A261-2875/2012, nebuvo paskelbti viešai. Priešingai, nurodytų nutarčių viešą paskelbimą patvirtina teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys. Atitinkamai, trečiasis suinteresuotas asmuo V. V. turėjo galimybę susipažinti su jo įvardintais teismų sprendimais priimtais nurodytose administracinėse bylose. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog teisės aktai taip pat nenumato asmenims reikalavimo informuoti kitus asmenis apie formuojamą teismų praktiką ir priimamus sprendimus, asmuo pats turi domėtis savo galimai pažeidžiamų teisių gynimu ir jas ginti įstatymų nustatytais terminais. Taigi būtent trečiajam suinteresuotam asmeniui kyla pareiga aktyviai rūpintis savo teisių įgyvendinimu ir gynimu. Teismų praktikoje, sprendžiant dėl praleistų terminų atnaujinimo, be kita ko, yra vertinama, ar asmuo, prašantis atnaujinti atitinkamą praleistą terminą, buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008). Nagrinėjamos administracinės bylos aplinkybių kontekste teisėjų kolegija sprendžia, kad V. V. nebuvo pakankamai atidus, rūpestingas, gindamas savo teises jis galėjo domėtis priimamais teismų sprendimais ir suformuota teismų praktika jam aktualiu klausimu. Taigi tai, kad asmuo vėliau sužinojo apie priimtas teismo nutartis, šiuo konkrečiu atveju nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu pateikti.

63Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas termino paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo praleidimo priežastis, atsižvelgusi į šiuo klausimu suformuotą praktiką, konstatuoja, kad V. V. nurodytas termino praleidimo priežastis nėra pagrindo pripažinti svarbiomis priežastimis, kurios jam objektyviai sutrukdė paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo per įstatymu nustatytą trijų mėnesių terminą. Atitinkamai, ir nėra pagrindo atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti.

64Pabrėžtina, jog, nustačius, kad trečiojo suinteresuoto asmens V. V. prašymas atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatytu pagrindu paduotas praleidus prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą ir nėra pagrindo jį atnaujinti, teisėjų kolegija trečiojo suinteresuoto asmens argumentų, jo teigimu, pagrindžiančių proceso atnaujinimo buvimą nurodytu pagrindu, neanalizuoja ir nevertina.

65Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytu pagrindu

66Trečiasis suinteresuotas asmuo V. V. taip pat prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto, numatančio, kad procesas administracinėje byloje gali būti atnaujinamas, kai naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu, pagrindu.

67Trečiasis suinteresuotas asmuo naujai paaiškėjusia aplinkybe įvardija L. P. 2013 m. rugsėjo 12 d. paaiškinimą, kuriame jis nurodo, kokiu būdu žemės sklypas, kadastrinis Nr. ( - ), buvo priskirtas miško žemei (t. II, b. l. 27). V. V. nurodo, jog jam tiesiogiai nebendraujant su L. P. jis negalėjo žinoti šias aplinkybes ir pateikti nurodytus paaiškinimus (t. II, b. l. 4).

68Teisėjų kolegija, vertindama, ar nėra praleistas terminas pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, pažymi, kad šiuo atveju terminas prašymui paduoti skaičiuojamas nuo sužinojimo apie esmines, trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, naujai paaiškėjusias bylos aplinkybes. Anot trečiojo suinteresuoto asmens, naujos aplinkybės jam paaiškėjo 2013 m. rugsėjo 12 d. Taigi atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui buvo išsiųstas 2013 m. rugsėjo 18 d. (t. II, b. l. 29), konstatuotina, kad ABTĮ įtvirtintas trijų mėnesių prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminas, argumentuojant naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis, šiuo atveju yra nepraleistas, todėl šioje dalyje pateiktas prašymas yra nagrinėtinas iš esmės.

69Pasisakydama iš esmės dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu teisėjų kolegija pabrėžia, kad naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis laikytinos tik tokios, dėl kurių ginčijami teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia, be to, jos turi atitikti ir šiuos kriterijus: 1) jos egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; 2) aplinkybės nebuvo ir negalėjo būti žinomos asmeniui bylą nagrinėjant iš esmės; 3) apie šias aplinkybes asmuo sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) jos turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P525-150/2010, 2011 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P438-58/2011). Teisėjų kolegija pabrėžia, kad procesas gali būti atnaujintas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu tik tuo atveju, jei proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjantis teismas konstatuoja visų keturių nurodytų sąlygų, keliamų naujai paaiškėjusioms aplinkybėms, buvimą.

70Papildomai pažymėtina, jog vertinant, ar nauji įrodymai laikytini naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, būtina išsiaiškinti ir tai, ar pateiktas įrodymas negalėjo būti pateiktas anksčiau ne dėl asmens kaltės (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P438-215/2010, 2010 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P858-220/2010). Faktas, kad su atitinkamomis aplinkybėmis susijusius dokumentus asmuo gavo jau išnagrinėjus bylą, automatiškai nedaro šių aplinkybių naujai paaiškėjusiomis, t. y. tokiomis, apie kurias asmuo bylos nagrinėjimo metu nežinojo ir negalėjo žinoti.

71Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pažymėtina, jog V. V. prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodo, kad jam besigilinant į administracinės bylos situaciją paaiškėjo, kad jo žemės sklypas, kadastrinis Nr. ( - ), į VĮ Dubravos eksperimentinei–mokomajai miškų urėdijai perduodamų žemės sklypų ribas nepatenka. Šias aplinkybes patvirtino ir naujai gautas įrodymas – L. P. 2013 m. rugsėjo 12 d. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad jis nuo 1998 metų iki 2009 m. rugsėjo mėnesio dirbo Kauno apskrities administracijos tvarkymo departamento Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vyresniuoju specialistu ir nurodė, jog žemės sklypas, kadastrinis Nr. ( - ), į VĮ Dubravos eksperimentinei–mokomajai miškų urėdijai perduodamų žemės sklypų ribas nepatenka, kad miško teritorijai žemės sklypai buvo priskirti dėl to, kad žemė nebuvo tinkama žemės ūkio veiklai (t. II, b. l. 1-6, 27). Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija V. V. nurodytą proceso atnaujinimo pagrindą vertina bylos aplinkybių kontekste, siekdama išaiškinti, ar nurodytos aplinkybės leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu.

72Teisėjų kolegija pasisakydama dėl nurodytų aplinkybių visų pirma pažymi, jog L. P. 2013 m. rugsėjo 12 d. paaiškinime yra nurodyti tik abstraktūs teiginiai dėl nurodyto žemės sklypo priskyrimo VĮ Dubravos eksperimentinei–mokomajai miškų urėdijai (t. II, b. l. 27). Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas, tirdami administracinėje byloje pateiktus įrodymus, sprendė, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ patvirtintus valstybinės reikšmės miškų plotus, žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), dalis – 0,98 ha patenka į valstybinės reikšmės miškų plotų teritoriją. Ši išvada buvo padaryta ištyrus byloje pateiktus rašytinius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas V. V. teiginius, kad ginčo žemės sklypas nepatenka į valstybinės reikšmės miškų teritoriją, laikė nepagrįstais, be kita ko, nurodė, kad juos paneigia Valstybinės miškų tarnybos 2011 m. gegužės 27 d. pažymoje Nr. 25976, 2011 m. spalio 13 d. pažymoje Nr. 28055 ir 2011 m. spalio 14 d. pažymoje Nr. 28026 nurodyti duomenys (t. I, b. l. 178-190).

73Teisėjų kolegija pažymi, jog atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių galima tada, kai tokios aplinkybės egzistavo nagrinėjant bylą, tačiau dėl objektyvių, nuo asmens valios nepriklausančių priežasčių nebuvo ir negalėjo būti jam žinomos. Teisėjų kolegijos vertinimu, V. V., veikdamas kaip rūpestingas, protingas ir apdairus asmuo, turėjo galimybę operatyviai per protingą terminą (taip pat ir bylos nagrinėjimo metu, iki sprendimo priėmimo) imtis veiksmų, kreiptis į atitinkamas institucijas prašant suteikti aktualią ginčui reikalingą informaciją. Pats V. V. pripažįsta, kad naujus įrodymus jis gavo besigilindamas į administracinės bylos medžiagą po priimto teismo sprendimo (t. II, b. l. 1-6). Tačiau šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, jog iš esmės įrodymai turi būti renkami ir pateikiami teismui vykstant teisminiam procesui, o ne jam pasibaigus. Šiuo atveju tai nebuvo padaryta laiku V. V. pačiam pasirinkus atitinkamą elgesio modelį.

74Papildomai teisėjų kolegija pažymi, jog iš trečiojo suinteresuoto asmens pateikto prašymo dėl proceso atnaujinimo iš esmės matyti, kad jis iš esmės kelia įrodymų vertinimo klausimą jau išnagrinėtoje ir patikrintoje apeliacine tvarka administracinėje byloje. Tokia aplinkybė suponuoja išvadą, jog V. V. dar kartą prašo peržiūrėti administracinę bylą ir kitaip vertinti surinktus įrodymus, atsižvelgiant į L. P. pateiktame paaiškinime įvardytas aplinkybes. Tačiau pastebėtina, jog esminis naujai paaiškėjusios aplinkybės pobūdis suprantamas kaip svarbiausių bei turėjusių didžiausią reikšmę priimant atitinkamą teismo procesinį sprendimą duomenų pasikeitimas, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P438-131/2009). Šiuo atveju L. P. 2013 m. rugsėjo 12 d. paaiškinime nurodytos aplinkybės, įvertinus teismo spendimo motyvaciją, šioje teismo nutartyje nurodytus argumentus, negalima teigti, kad galėtų turėti esminės reikšmės kitaip vertinti administracinės bylos aplinkybes. Sprendžiant prašymą dėl proceso atnaujinimo teismas yra saistomas ir ta teisine argumentacija, kurios pagrindu buvo priimtas skundžiamas teismo sprendimas, o šiuo atveju nėra pagrįsto pagrindo teigti, kad šios nurodytos aplinkybės turi esminę reikšmę bylai ir dėl jų galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas. Tokios reikšmės buvimo taip pat nepagrindė ir trečiasis suinteresuotas asmuo V. V. pateiktame prašyme dėl proceso atnaujinimo (t. II, b. l. 1-6).

75Teisėjų kolegija taip pat pastebi, jog V. V. prie prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikė 2007 m. gruodžio 20 d. VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto parengtą Valstybinės reikšmės miškų žemės sklypo plano dalį (t. II, b. l. 28). Tačiau pažymėtina, jog atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose jau buvo nurodęs apie šį planą, kad remiantis juo ginčo žemės sklypas nepatenka į valstybinės reikšmės miško teritoriją (t. I, b. l. 59-62). Taigi šios aplinkybės buvo žinomos pirmosios, apeliacinės instancijos teismams ir jie ją vertino priimdami byloje procesinius sprendimus (ABTĮ 57 str.).

76Atsižvelgus į nurodytus argumentus darytina išvada, kad šiuo atveju nėra nustatyta pagrindo atnaujinti procesą administracinėje byloje ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

77Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrįsto pagrindo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A261-559/2013 (ABTĮ 159 str. 1 d.).

78Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Nutarė

79trečiojo suinteresuoto asmens V. V. prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A261-559/2013 netenkinti.

80Proceso administracinėje byloje Nr. A261-559/2013 pagal trečiojo suinteresuoto asmens V. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Kauno apygardos prokuratūros prašymą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Valstybinė miškų tarnyba, valstybės įmonė Dubravos eksperimentinė–mokomoji miškų urėdija, S. J., V. V.) dėl administracinių aktų panaikinimo neatnaujinti.

81Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. Pareiškėjas Kauno apygardos prokuratūra (toliau – ir pareiškėjas),... 4. 1) panaikinti 2009 m. kovo 31 d. Kauno apskrities viršininko sprendimo Nr.... 5. 2) panaikinti 2009 m. kovo 31 d. Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr.... 6. Nurodė, kad 2011 m. birželio 21 d. buvo gautas Kauno regiono aplinkos... 7. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 8. Nurodė, kad atkuriant nuosavybės teises (perduodant lygiavertį žemės... 9. Tretieji suinteresuoti asmenys S. J., V. V. Kauno apygardos administracinio... 10. Tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepimuose (t. I, b. l. 44-47, 72-75)... 11. Tretieji suinteresuoti asmenys Aplinkos ministerija, Valstybinė miškų... 12. Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos ministerija atsiliepime (t. I, b. l.... 13. II.... 14. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 10 d. sprendimu (t. I,... 15. Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 25... 16. Teismas taip pat pabrėžė, kad ne tik atkuriant nuosavybės teises trečiajam... 17. Teismui pateiktų duomenų visuma patvirtino, kad pareiškėjas nepraleido... 18. Teismas pabrėžė, kad sprendžiant ginčą šioje byloje, be nacionalinės... 19. III.... 20. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. V. pateikė apeliacinį skundą (t. I, b. l.... 21. Pareiškėjas Kauno apygardos prokuratūra atsiliepime į trečiojo... 22. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 23. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija... 24. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė miškų tarnyba atsiliepime į... 25. IV.... 26. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. balandžio 12 d.... 27. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, jog 2009 m. kovo 31 d.... 28. Pabrėžė, jog ginčijamo sprendimo priėmimo metu galiojusio Žemės... 29. Nurodė, jog trečiojo suinteresuoto asmens argumentai, kad ginčo žemės... 30. Teismas nurodė, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d.... 31. Teismas pažymėjo, jog ginčo atveju 0,98 ha valstybinės reikšmės miško... 32. Teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad pareiškėjas,... 33. Nurodė, jog, kadangi S. J. perduotas nuosavybėn žemės sklypas perleistas... 34. V.... 35. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. V. pateikė prašymą dėl proceso... 36. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, jog jis, siekdamas išsiaiškinti,... 37. Prašydamas atnaujinti procesą administracinėje byloje ABTĮ 153 straipsnio 2... 38. Kiek tai susiję su netinkamu materialinės teisės normų taikymu, V. V.... 39. V. V. teigimu, Valstybinės miškų tarnyba privalėjo pateikti pažymą, kuri... 40. Pažymi, jog po Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. balandžio 17 d.... 41. Pabrėžia, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl... 42. V. V. nurodo, jog apie nevienodą teismų praktiką jis sužinojo 2013 m.... 43. VI.... 44. Prašymas dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje netenkintinas.... 45. Proceso atnaujinimo institutas administracinėje teisėje yra įtvirtintas... 46. Nurodyta išvada yra grindžiama siekiu užtikrinti normalią teisinių... 47. Europos Žmogaus Teisių Teismas, pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo taip... 48. Taigi administracinės bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu,... 49. Kiek tai susiję su terminu kreiptis su prašymu dėl proceso atnaujinimo... 50. Nagrinėjamu atveju trečiasis suinteresuotas asmuo V. V. pateikė prašymą... 51. Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10, 12 punktuose... 52. Teisėjų kolegija, prieš vertindama V. V. pateikiamus argumentus dėl proceso... 53. Šiuo aspektu teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog iš ABTĮ 156... 54. Kiek tai susiję su terminu pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo... 55. Iš esmės tokia nuostata paprastai yra taikoma ir siekiant atnaujinti procesą... 56. Nagrinėjamu atveju administracinės bylos medžiaga patvirtina, jog... 57. Kita vertus pažymėtina, kad ABTĮ 156 straipsnio 2 dalis numato, jog... 58. Nagrinėjamu atveju trečiasis suinteresuotas asmuo V. V. aplinkybių,... 59. Kita vertus, pažymėtina, jog trečiasis suinteresuotas asmuo V. V.... 60. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pabrėžia, kad administracinių teismų... 61. Atitinkamai, ar ABTĮ nustatytas terminas praleistas dėl svarbių... 62. Teisėjų kolegija, nagrinėjamu atveju vertindama trečiojo suinteresuoto... 63. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas termino paduoti prašymą dėl... 64. Pabrėžtina, jog, nustačius, kad trečiojo suinteresuoto asmens V. V.... 65. Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytu... 66. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. V. taip pat prašo atnaujinti procesą... 67. Trečiasis suinteresuotas asmuo naujai paaiškėjusia aplinkybe įvardija L. P.... 68. Teisėjų kolegija, vertindama, ar nėra praleistas terminas pateikti prašymą... 69. Pasisakydama iš esmės dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies... 70. Papildomai pažymėtina, jog vertinant, ar nauji įrodymai laikytini naujai... 71. Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pažymėtina, jog V. V. prašyme... 72. Teisėjų kolegija pasisakydama dėl nurodytų aplinkybių visų pirma pažymi,... 73. Teisėjų kolegija pažymi, jog atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių... 74. Papildomai teisėjų kolegija pažymi, jog iš trečiojo suinteresuoto asmens... 75. Teisėjų kolegija taip pat pastebi, jog V. V. prie prašymo dėl proceso... 76. Atsižvelgus į nurodytus argumentus darytina išvada, kad šiuo atveju nėra... 77. Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu... 78. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 79. trečiojo suinteresuoto asmens V. V. prašymo atnaujinti procesą... 80. Proceso administracinėje byloje Nr. A261-559/2013 pagal trečiojo... 81. Nutartis neskundžiama....