Byla e2A-595-467/2018
Dėl neteisėto sutarties nutraukimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjos Laima Gerasičkinienė, Asta Radzevičienė ir Alma Urbanavičienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Ekopartneriai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Ekopartneriai“ ieškinį atsakovui UAB „Toksika“ dėl neteisėto sutarties nutraukimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
        1. Ieškovas UAB „Ekopartneriai“ 2016 m. rugpjūčio 29 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Toksika“, kurį 2017 m. sausio 5 d. patikslino, ir prašė pripažinti 2016 m. birželio 27 d. atsakovo pranešimu vienašališką 2015 m. liepos 23 d. Pavojingų atliekų tvarkymo sutarties Nr. VAS 2015-50 nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu; priteisti ieškovo naudai iš atsakovo 1 085,34 EUR ieškovo patirtų nuostolių ir bylinėjimosi išlaidas.
        2. Ieškovas nurodė, kad 2015 m. liepos 23 d. šalys sudarė Pavojingų atliekų tvarkymo sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo priimti tvarkymui pavojingas atliekas, o ieškovas įsipareigojo, pristatydamas pavojingas atliekas, griežtai vadovautis „Atliekų tvarkymo taisyklėmis“, aplinkos apsaugos sanitarijos, darbų saugos ir kitais teisės aktais nustatytų reikalavimų, sandėliuojant ar savo transportu pervežant pavojingas atliekas.
        3. 2016 m. birželio 27 d. ieškovas gavo atsakovo pranešimą dėl minėtos sutarties nutraukimo, kuriame nurodyta, kad per laikotarpį nuo 2015 m. liepos 23 d. iki 2016 m. birželio 27 d. ieškovas nepristatė nei vieno kilogramo medicininių atliekų ir, atsižvelgiant į tai, kad, galimai siekdamas eksportuoti atliekas į užsienį, fiktyviai naudojasi atsakovo sutartimis, nutraukė su ieškovu sudarytą sutartį nuo 2016 m. liepos 27 d. Taip pat pranešime atsakovas iš karto ieškovui pasiūlė derėtis dėl naujų sutarties sąlygų.
        4. Ieškovas laiko, kad sutarties nutraukimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi atsakovas savo pranešime apie sutarties nutraukimą neinformavo ieškovo apie sutarties nutraukimą prieš 30 dienų, kaip numatyta CK 6.218 straipsnio 1 dalyje, bei nesuteikė termino pažeidimams ištaisyti; atsakovo nurodyti sutarties nutraukimo pagrindai yra nepagrįsti, tik formalios priežastys sutarčiai nutraukti, neatspindinčios realių sutarties nutraukimo priežasčių ir atsakovo tikrųjų ketinimų, kadangi ieškovas neįsipareigojo atsakovui pateikti konkretų kiekį per mėnesį ar kitokį terminą medicininių atliekų šalinimui, o atsakovas yra įsipareigojęs priimti iš ieškovo pavojingas atliekas.
        5. Taigi, per atsakovo minėtą laikotarpį ieškovas, nepristatydamas atsakovui medicininių atliekų šalinimui, nepažeidė nei vienos sutarties nuostatos. Be to ieškovas per atsakovo nurodytą laikotarpį atsakovui pristatė kitas pavojingas atliekas, dėl kurių bendrai ir buvo sudaryta sutartis ir būtent dėl atsakovo kaltės (sutarties nutraukimo) ieškovas neturi galimybių dalyvauti viešuosiuose konkursuose ir teikti paslaugų.
        6. Atsakovo prielaidos apie tariamai ieškovo eksportuojamas medicinines atliekas į užsienį yra visiškai nepagrįstos ir deklaratyvaus pobūdžio, neparemtos jokiais įrodymais, o ieškovo pasiūlytos sudaryti sutarties sąlygos iš esmės skyrėsi nuo sudarytos sutarties, įtvirtindamos dominuojančią atsakovo padėtį, kuria teisės aktai draudžia piktnaudžiauti.
        7. Ieškovo veikla yra pavojingų atliekų tvarkymas, kuris apima atliekų surinkimą, išvežimą ir šalinimą, todėl, atsakovui nutraukus sutartį su ieškovu, ieškovas neturės galimybės šalinti pavojingų atliekų ir savo klientams, tarp kurių yra ir gydymo įstaigų, negalės suteikti pavojingų atliekų tvarkymo paslaugos, kas neabejotinai sukels ieškovui didelius nuostolius ar net lems ieškovo veiklos pabaigą.
        8. Ieškovas pažymi, kad jis yra laimėjęs VšĮ „Kauno Centro poliklinika“ vykdytą mažos vertės pirkimą ir perkančioji organizacija reikalauja pateikti faktą apie galiojančią sutartį, dėl ko ieškovas prarado teisę teikti paslaugas šiai įstaigai. Tuo tarpu atsakovui ieškovo aptarnavimas (atliekų priėmimas), jeigu sutartis būtų vykdoma, jokių neigiamų pasekmių nesukeltų, atsakovui pavojingos atliekos yra pristatomos iš visos Lietuvos, todėl ieškovo teikiamų atliekų priėmimas atsakovo veiklos neapsunkintų.
        9. Ieškovas laiko, kad būtent dėl atsakovo neteisėto sutarties nutraukimo ieškovas neatitiko viešuosiuose pirkimuose keliamų reikalavimų, todėl sprendimas, kuriuo ieškovas buvo pripažintas laimėjusiu viešąjį pirkimą, buvo panaikintas, ko pasėkoje ieškovas patyrė 1 085,34 EUR dydžio nuostolius, kuriuos ieškovas prašo priteisti iš atsakovo.
        10. Atsakovas UAB “Toksika” atsiliepime prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ginčo sutartis buvo nutraukta teisėtai ir pagrįstai, kadangi ieškovas iš esmės nevykdė sutarties, t. y. per laikotarpį nuo 2015 m. liepos 23 d. iki 2016 m. birželio 27 d. ieškovas nepristatė nei vieno kilogramo medicininių atliekų bei nepristatė nei vieno kilogramo ir kitų pavojingų atliekų. Atsakovas taip pat iš esmės negavo to, ko tikėjosi pagal sutartį, dėl ko pagrįstai prarado interesą tęsti sutartinius santykius.
        11. Ieškovas naudojasi atsakovo sutartimi, siekdamas gauti leidimą (notifikaciją) atliekų eksportui į Latvijos Respubliką, bei klaidingai nurodo, jog Lietuvoje nėra medicininių atliekų apdorojimo pajėgumo. Ieškovas rėmėsi ginčo sutartimi, t. y. atsakovo pajėgumais, siekiant išimtinai sau naudingų tikslų, nes ieškovo tikrasis tikslas, sudarant ginčo sutartį, buvo kitas, todėl ginčo sutartis kvalifikuotina kaip tariamas sandoris CK 1.86 straipsnio prasme. Ieškovui per vienerių metų laikotarpį nepristačius nei vieno kilogramo atliekų, neatsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai.
        12. Kadangi ginčo sandoris yra niekinis, nesukelia teisinių pasekmių ir negalioja nuo sudarymo momento, nepagrįstais laikytini ieškovo argumentai, jog atsakovas, pranešdamas apie sutarties nutraukimą, turėjo laikytis 30 dienų termino; aplinkybė, kad ieškovas atsisakė sudaryti naują sutartį kitomis sąlygomis, patvirtina, jog ieškovas realiai nesinaudoja ir neketina naudotis atsakovo paslaugomis. Be to ieškovas metus laiko nesikreipė į atsakovą dėl per aukštos atliekų tvarkymo kainos, taigi ieškovas iš esmės niekada nesiekė vykdyti ginčo sutarties.
        13. Ieškovas dublike palaikė savo reikalavimus. Papildomai pažymėjo, kad nėra pagrindo pripažinti ginčo sutartį apsimestiniu sandoriu, kadangi ieškovas sutartį su atsakovu sudarė siekdamas vienintelio tikslo – gauti pavojingų atliekų šalinimo paslaugas, o atsakovas jokių įrodymų dėl sandorio apsimestinumo nepateikė, be to, turėdamas įtarimų, jog sutartis apsimestinė, nebūtų siekęs sudaryti naujos sutarties.
        14. Ieškovas dalyvavo ir laimėjo perkančiosios organizacijos VŠĮ „Kauno Centro poliklinikos“ vykdytą mažos vertės pirkimą „Medicininių atliekų šalinimo paslaugos ir parkavimo medžiagų pirkimas“, tačiau, ieškovui nepateikus galiojančios sutarties su atsakovu, ieškovas prarado teisę teikti paslaugas perkančiajai organizacijai. Šis faktas tik patvirtina šalių sudarytos ir atsakovo nutrauktos sutarties būtinumą ieškovo komercinėje veikloje. Todėl nėra jokio pagrindo tarp ieškovo ir atsakovo sudarytą sutartį laikyti apsimestine ir negaliojančia.
        15. Ieškovas yra tik nuo 2015 m. veikiantis verslo subjektas, kuris per vienerius metus laiko nespėjo suburti klientų rato, gauti pakankamą užsakymų kiekį, kad galėtų vykdyti sutartį pagal atsakovo pageidavimus, pristatant jo reikalaujamas medicinines atliekas. Būtent dėl atsakovo kaltės – sutarties nutraukimo, ieškovas negali dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir teikti paslaugų perkančiosioms organizacijoms.
        16. Atsakovas triplike savo poziciją palaikė, ieškinį prašė atmesti.

4II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5

        1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad tarp šalių 2015 m. liepos 23 d. buvo sudaryta Pavojingų atliekų tvarkymo sutartis Nr. VAS 2015-50, kurioje šalys atskirai neaptarė jos nutraukimo tvarkos. Nuo sutarties sudarymo iki jos nutraukimo 2016 m. birželio 27 d. sutartis faktiškai nebuvo vykdoma, šios aplinkybės šalys neginčija.
        2. Teismo vertinimu, yra pagrindas pripažinti, kad aplinkybė, jog Pavojingų atliekų tvarkymo sutartis faktiškai nebuvo vykdoma, yra esminis sutarties pažeidimas. Nors formaliai ieškovas nėra pažeidęs jokių sutarties nuostatų (sąlygų), tačiau šiuo atveju būtina atsižvelgti į šalių sudarytos sutarties tikslus ir šalis siejusių santykių pobūdį – tai, kad šie teisiniai santykiai susiklostė tarp dviejų juridinių asmenų, vykdančių komercinę veiklą ir siekiančių pelno, t. y. lygiaverčių sutarties dalyvių, pavojingų atliekų tvarkymo srityje. Sutarties objektas - pavojingų atliekų (infekuotų medicininių atliekų) tvarkymas (sutarties 1.1 punktas). Byloje nustačius, kad nuo sutarties sudarymo 2015 m. liepos 23 d. iki jos nutraukimo 2016 m. birželio 27 d., t. y. gana ilgą laiką ieškovas nepristatė nei vieno kilogramo pavojingų atliekų atsakovui, konstatuotina, jog atsakovo interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, atsakovas iš esmės negavo to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti. Ieškovo veiksmai, kai beveik metus laiko nėra atliekama jokių sutarties vykdymo veiksmų, taip pat nenurodomos jokios tokio nevykdymo priežastys ir aplinkybės, pripažintini esminiu sutarties pažeidimu.
        3. Aplinkybės, kad ieškovo įmonė yra neseniai įsikūrusi ir nėra laimėjusi viešųjų pirkimų konkursų, kas, ieškovo teigimu, sudarytų jam prielaidas ateityje vykdyti sutartį, esant byloje nustatytoms aplinkybėms dėl visiško sutarties nevykdymo pakankamai ilgą laiką, nesukuria atsakovui pareigos tęsti sutartinių santykių su ieškovu.
        4. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovas ginčo sutarties galiojimo laikotarpiu tam tikras atliekas vežė į užsienį – Latviją, dėl ko padarė išvadą, jog sutartis nebuvo vykdoma ir atsakovo lūkesčiai dėl sutarties vykdymo liko neįgyvendinti ne vien dėl to, jog ieškovas, kaip nurodo, neturėjo pavojingų atliekų pateikti atsakovui, bet ir dėl paties ieškovo aktyvių veiksmų, vežant atliekas kitam subjektui, t. y. sutartis nevykdyta sąmoningai to siekiant (tyčia). Be to byloje nustatyta, jog ieškovo nebetenkino ginčo sutartyje nustatyta atliekų tvarkymo kaina, dėl ko jis ieškojo kitų alternatyvų pas kitus tvarkytojus.
        5. Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos aplinkybės dėl nepagrįsto ieškovo sutarties nevykdymo, pavojingų atliekų vežimo kitam subjektui, šalių nepavykusių derybų sudaryti sutartį naujomis sąlygomis, leido teismui spręsti, kad šiuo atveju nėra įmanoma išsaugoti ginčo sutarties tokiomis sąlygomis, kokiomis ji buvo sudaryta, todėl, teismo vertinimu, atsakovas, naudodamasis jam suteiktais teisių gynimo būdais, pagrįstai pasinaudojo sutarties nutraukimu, kaip ultima ratio priemone.
        6. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovas sudarė sutartį su atsakovu, kadangi ji reikalinga dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose, kad atitikti kvalifikacinius kriterijus. Teismas vertino, kad toks ieškovo sutarties sudarymo tikslas neatitinka sutarties dėl pavojingų atliekų tvarkymo paslaugų esmės, nes atsakovas neturi pareigos sudarinėti sąlygų ieškovui įgyvendinti jo vykdomos komercinės veiklos tikslų.
        7. Ieškovo nesąžiningumą ir siekį naudoti ginčo sutartį kitiems tikslams patvirtina ir paties ieškovo teismo posėdžio metu nepaneigta aplinkybė, jog ieškovas, siekdamas gauti leidimą (notifikaciją) atliekų eksportui į Latvijos Respubliką, nurodė, kad Lietuvoje nėra pakankamų pajėgumų medicininių atliekų apdorojimui, t. y. pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją. Taigi teismas konstatavo, kad ieškovo sutarties sudarymo motyvai buvo kiti - ne realiai vykdyti sutartį, o sutarties pagrindu dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir, juos laimėjus, tiekti pavojingas atliekas kitoms įmonėms, taip pažeidžiant sąžiningo ginčo sutarties vykdymo reikalavimus. Dėl to teismas ex officio konstatavo, jog tarp ieškovo ir atsakovo 2015 m. liepos 23 d. sudaryta Pavojingų atliekų tvarkymo sutartis yra tariamas sandoris (CK 1.86 straipsnis).
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
        1. Ieškovas UAB „Ekopartneriai“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškinį, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
        2. Apeliantas nurodo, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes pirmosios instancijos teismas - netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias vienašalį sutarties nutraukimą ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos; netyrė ir nevertino aplinkybių, jog sutartis buvo nutraukta nesant jokio sutarties pažeidimo; išėjo už ieškinio ribų, nes byloje turėjo būti nagrinėjamas klausimas dėl neteisėto vienašalio sutarties nutraukimo, o sprendime išdėstyti motyvai dėl sutarties negaliojimo CK 1.86 straipsnio pagrindu; netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sutarties negaliojimą pagal CK 1.86 straipsnį.
        3. Apeliantas akcentuoja, kad pagal tarp šalių sudarytos sutarties 7.2 punktą sutartis įsigalioja nuo sutarties pasirašymo dienos ir galioja neterminuotai. Šioje sutartyje nebuvo aptartas ar nustatytas įpareigojimas apeliantui per tam tikrą laikotarpį pristatyti sutartinį kiekį pavojingų atliekų; vieninteliai apelianto įsipareigojimai, numatyti sutartyje, buvo laikytis Atliekų tvarkymo taisyklių, kitų teisės aktų, kiekvienai siuntai išrašyti krovinio važtaraštį ir nustatytos formos lydraštį, pavojingas atliekas išrūšiuoti, nesumaišyti su kitomis atliekomis (sutarties 3 punktas) bei laiku atsiskaityti už atliktas paslaugas.
        4. 2016 m. birželio 27 d. apeliantas gavo atsakovo pranešimą dėl sutarties nutraukimo, kuriame nurodyta, kad per laikotarpį nuo 2015 m. liepos 23 d. iki 2016 m. birželio 27 d. apeliantas nepristatė nei vieno kilogramo medicininių atliekų, pažymėtų kodais 18 01 01, 18 01 02, 18 01 03, 18 01 04, ir atsižvelgiant į tai, kad, galimai siekdamas eksportuoti atliekas į užsienį, fiktyviai naudojasi atsakovo sutartimis, nutraukė su apeliantu sudarytą sutartį nuo 2016 m. liepos 27 d. Taigi atsakovas vienašaliame pranešime dėl sutarties nutraukimo nenurodė, koks sutarties punktas yra pažeistas, bei neįrodė, kad toks pažeidimas yra esminis, nepateikė jokių dokumentų, pagrindžiančių, kad apeliantas fiktyviai naudojasi atsakovo sutartimis, nesuteikė termino tariamiems sutarties pažeidimams ištaisyti.
        5. Apeliantas laiko, kad teismas netyrė ir nevertino į bylą pateiktų įrodymų, sutarties turinio, šalių elgesio po sutarties sudarymo, neatsižvelgė į ypač svarbią aplinkybę, kad po pranešimo apie sutarties nutraukimą, netrukus atsakovas pateikė pasiūlymą dėl naujos sutarties sudarymo ir sutarties projektą, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovas siekė nesąžiningai nutraukti galiojančią sutartį dėl to, kad galėtų sudaryti naują – jam žymiai palankesnėmis sąlygomis, sutartį. Be to, nors apelianto ieškinys buvo paduotas dėl neteisėto sutarties nutraukimo, teismas kaip nereikšmingą aplinkybę laikė, jog byloje nenustatyta sutarties pažeidimo ar dėl to nekilusių neigiamų padarinių atsakovui. Teismas visiškai nevertino tarp šalių sudarytos sutarties pobūdžio, neatsižvelgė, kad ši sutartis sudaryta ne trumpalaikėms, o nuolatinėms paslaugoms teikti, tad aplinkybė, jog apeliantas kurį laiką nevežė pavojingų atliekų atsakovui negali būti laikomas esminiu sutarties pažeidimu.
        6. Apeliantas akcentavo, kad UAB „Toksika“ yra valstybės valdoma įmonė, kuri vienintelė Lietuvos Respublikoje turi teisę vykdyti pavojingų atliekų šalinimo funkciją, dėl to manytina, kad UAB „Toksika” piktnaudžiauja dominuojančia padėtimi rinkoje ir sutarties nutraukimu siekia priversti apeliantą prisiimti visiškai nepalankius jam įsipareigojimus. Atsakovas žino, kad apeliantas, vykdydamas pavojingų atliekų tvarkymo funkcijas, dalyvaudamas viešuosiuose konkursuose dėl atliekų tvarkymo ir šalinimo paslaugų (pavojingų (medicininių) atliekų tvarkymo paslaugos yra paprastai perkamos viešųjų įstaigų – ligoninių ir poliklinikų), vis tiek privalės sudaryti sutartį su atsakovu. Būtent dėl šios priežasties sutarties neteisėtas nutraukimas buvo sąlygotas ne esminio sutarties pažeidimo, o tik noro apeiti galiojančios sutarties normas, kad sąlygos ir įkainiai gali būti keičiami tik dėl objektyviai kintančių atliekų šalinimo sąnaudų, o sutarties su tam tikromis išimtimis negali būti keičiamos per visą sutarties galiojimo laikotarpį (sutarties 2.3 ir 7.3 punktai).
        7. Naujos atsakovo pasiūlytos sutarties sąlygos yra aiškiai pažeidžiančios sąžiningą konkurenciją bei sutarties laisvės principą. Teismas iš viso nevertino sutarties specifiškumo, be to padarė niekuo nepagrįstą išvadą, kad apeliantas tam tikras atliekas vežė į užsienį – Latviją. Tokia išvada nėra pagrįsta jokiu dokumentu, o Tarpvalstybinio judėjimo/ atliekų vežimo pranešimo dokumentas nepagrindžia, kad atliekos iš tiesų buvo išvežtos į Latviją, be to ši notifikacija tik suteikia teisę apeliantui atliekas vežti į Latviją, o apeliantui joks teisės aktas nedraudžia, vykdant paslaugas, pasitelkti kelis subtiekėjus.
        8. Pažymi, kad sutartyje tarp šalių nebuvo aptarta sutarties nutraukimo tvarka, tačiau sutarties 7.4 punktas numatė, kad šalių ginčai, kylantys dėl sutarties, sprendžiami derybų keliu ir, tik nepavykus, nepasiekus susitarimo, po 30 dienų nuo pirmos pretenzijos išsiuntimo dienos, ginčas perduodamas Lietuvos Respublikos teismams. Šiuo atveju atsakovas nesilaikė sutarties 7.4 punkto, nevedė derybų su apeliantu, o pareiškė apie vienašalį sutarties nutraukimą, nesant tam jokio pagrindo.
        9. Teismas visiškai netyrė ir nevertino aplinkybės, kad sutartis buvo sudaryta daugkartiniam paslaugų teikimui ir tam, kad apeliantui, prireikus pašalinti pavojingas atliekas, jis turėtų nevaržomą galimybę pavojingas atliekas nedelsiant pristatyti atsakovui ir dėl to, kad atliekų turėtojui tokios rašytinės formos sutarties turėjimą įpareigoja įstatymas. Be to teismas, spręsdamas, kad tarp šalių buvo sudarytas tariamas sandoris (CK 1.86 straipsnis), visiškai nenustatinėjo, kokia yra sudarytos sutarties prigimtis – jog tai yra ne vienkartinė paslaugų teikimo sutartis, taip pat nenustatė, kad tiek apeliantas įgijo realią pareigą sumokėti už suteiktas paslaugas, tiek atsakovas įgijo realią pareigą nustatyta tvarka priimti pavojingas atliekas ir jas šalinti.
        10. Teismas tyrė ir vertino tik vienos šalies – apelianto valią ir priėmė visiškai nepagrįstą išvadą, kad apeliantas, sudarydamas ginčo sutartį, nesiekė sukurti teisinių santykių, elgėsi nesąžiningai. Teismas netyrė kitos šalies valios ir siekio sudaryti tariamą sandorį - atsakovo. Byloje nustatyta, kad atsakovas siekė sukurti teisinius santykius, siekė suteikti pavojingų atliekų šalinimo paslaugas, pateikė pranešimą dėl vienašalio sutarties nutraukimo, kas pagrindžia faktą, kad atsakovas šią sutartį laikė sudarytą teisėtai, galiojančią, tik neva netinkamai vykdomą.
        11. Apeliantas pažymėjo, kad tariami sandoriai nėra akivaizdžiai niekiniai, todėl šiuo atveju teismas peržengė ieškinio ribas, nagrinėjo, ar sutartis yra niekinė, nors byloje nėra pateiktas atsakovo priešieškinys.
        12. Atsakovas UAB „Toksika“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad UAB „Toksika“ iš esmės negavo to, ko tikėjosi pagal sutartį, nes ieškovas per visą sutarties vykdymo laikotarpį nepristatė nei vieno kilogramo medicininių atliekų, todėl teigtina, jog UAB „Toksika“ pagrįstai prarado interesą tęsti sutartinius santykius ir teisėtai pasinaudojo vienašaliu sutarties nutraukimu bei 2016-06-27 pranešimu informavo UAB „Ekopartneriai" apie tai, kad sutartis nutraukiama, o sutarties nutraukimą atsakovas laiko nuo 2016-07-27, taip, kaip numatoma CK 6.218 straipsnio 1 dalyje.
        13. Mano, kad UAB „Ekopartneriai“ veiksmai, kai beveik metus laiko nėra atliekama jokių sutarties vykdymo veiksmų, taip pat nenurodomos jokios, tokio nevykdymo priežastys ir aplinkybės, o į kitą sutarties šalį - UAB „Toksika“ nėra kreipiamasi dėl sutarties sąlygų pakeitimo, jei pastarosios tapo neįgyvendinamos (sunkiai įgyvendinamos), pagrįstai pripažinti esminiu sutarties pažeidimu, kadangi buvo iš esmės suvaržyti UAB „Toksika“ interesai, kuri negavo to, ko pagrįstai tikėjosi, sudarydama Pavojingų atliekų tvarkymo sutartį.
        14. Byloje buvo nustatyta, kad ieškovo sutarties sudarymo motyvai buvo ne realiai vykdyti sutartį, o sutarties pagrindu dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir, juos laimėjus, tiekti pavojingas atliekas kitoms įmonėms, taip pažeidžiant sąžiningo ginčo sutarties vykdymo reikalavimus.
        15. Tiek šio ginčo atveju, tiek esant bet kuriam teisminiam ginčui, ginčo ribos yra nustatomos pagal ieškovo ieškinyje pareikštus reikalavimus ir tuo pagrindu suformuluotus atsakovo atsikirtimus, todėl iš esmės nesutiktina su apelianto UAB „Ekopartneriai“ dėstoma pozicija, jog teismas, priimdamas sprendimą, peržengė ginčo ribas.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
        1. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
        2. Ši byla nagrinėjama ieškovo UAB „Ekopartneriai“ apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai ir motyvai iš esmės sudaro pagrindą pripažinti dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą neteisėtu ir nepagrįstu.
        3. Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių kilo dėl šalių 2015 m. liepos 23 d. sudarytos Pavojingų atliekų tvarkymo sutarties Nr. VAS 2015-50 nutraukimo teisėtumo. Šalys neginčija, kad sutartyje nėra atskirai aptartos sąlygos dėl sutarties nutraukimo, o sutartis sudaryta neterminuotai. Taigi ginčo sutartis buvo nutraukta bendraisiais CK 6.217 straipsnyje numatytais pagrindais – dėl esminio sutarties pažeidimo. Taiga nagrinėjamu atveju yra aktualu nustatyti, ar toks pažeidimas buvo padarytas. Pirmosios instancijos teismas, palaikydamas atsakovo poziciją, konstatavo, kad esminis pažeidimas buvo, dėl ko sutartis nutraukta pagrįstai. Tuo tarpu apeliantas su tokiu vertinimu nesutinka, teigdamas priešingai, ir teisėjų kolegija iš esmės pritaria apeliantui.
        4. Sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis). Sutarties laisvės principas apima ir sutarties šalių teisę bet kada nutraukti sutartį jų bendru sutarimu. Tačiau tais atvejais, kai sutartį nutraukti pageidauja tik viena sutarties šalis, prioritetas teikiamas sutarties vykdymui. Vienašalė sutarties šalies iniciatyva nutraukti sutartį ribojama galiojančių įstatymų ir sutarties šalių įsipareigojimų vykdymo privalomumo. Vienašališkai nutraukti sutartį šalis gali tik įstatyme (CK 6.217 straipsnio 1 dalis, 6.497, 6.498 straipsniai; kt.) ar sutartyje (CK 6.217 straipsnio 5 dalis) numatytais atvejais. Be to sutarties šalių galimybė vienašališkai nutraukti sutartį ribojama ir tuo, kad įstatyme nustatyta privaloma vienašališko sutarties nutraukimo tvarka (CK 6.218 straipsnis).
        5. CK 6.217 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus. Kiekvienu atveju sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo didžiąja dalimi to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat, ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar ir dėl kitų priežasčių. Svarbu atsižvelgti ir į sutarties vykdymo metu tarp šalių susiklosčiusią praktiką, taip pat į sutartį pažeidusios šalies vaidmenį, t. y. nustatytina, ar sutartis netinkamai įvykdyta sąmoningai to siekiant (tyčia), ar dėl aplaidumo (didelio neatsargumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2011; 2010-12-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010; kt.).
        6. Vien tik formalus sutarties esminių nuostatų pažeidimas, jeigu neatsiranda neigiamų padarinių (žalos) nukentėjusiai šaliai, paprastai leidžia daryti išvadą, kad esminio sutarties pažeidimo nebuvo, o nukentėjusios šalies rėmimasis tokia aplinkybe, vienašališkai nutraukiant sutartį, reiškia bandymą įrodyti tariamą ar apsimestinį sutarties nutraukimo pagrindą. Vienašalis sutarties nutraukimas kaip nukentėjusios šalies interesų savigynos priemonė įstatymų leidėjo yra įtvirtinta ir laikoma adekvačia reakcija į sutartį pažeidusios šalies elgesį – esminį sutarties pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-06-29 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004).
        7. Nagrinėjamu atveju atsakovas 2016 m. birželio 27 d. pranešime dėl sutarties Nr. VAS 2015-50 nutraukimo nurodė, kad sutartį nutraukia, nes per laikotarpį nuo 2015 m. liepos 23 d. iki 2016 m. birželio 27 d. ieškovas nepristatė nei vieno kilogramo medicininių atliekų (kodais 18 01 01, 18 01 02, 18 01 03, 18 01 04) ir, atsižvelgiant į tai, kad galimai, siekiančios eksportuoti atliekas į užsienį, įmonės fiktyviai naudojasi atsakovo sutartimis. Taigi atsakovas nutraukė su ieškovu sudarytą sutartį nuo 2016 m. liepos 27 d. dėl to, kad ieškovas netiekė atsakovui tam tikros rūšies pavojingų atliekų. Tačiau, kaip matyti iš šalių sutarties sąlygų, ieškovas turėjo teisę teikti atsakovui ne tik medicinines atliekas, pažymėtais kodais 18 01 01, 18 01 02, 18 01 03, 18 01 04, neįsipareigodamas atsakovui pateikti jų konkretų kiekį per konkretų terminą (mėnesį, metus ar pan.), nes sutartis buvo sudaryta neterminuotam laikui, bet ir kitas pavojingas atliekas, dėl kurių pateikimo atsakovui ginčo nėra. Taigi ieškovas per atsakovo nurodytą laikotarpį, atsakovui pristatė kitas pavojingas atliekas, dėl kurių bendrai ir buvo sudaryta sutartis, o atsakovas, įsipareigojęs priimti iš ieškovo pavojingas atliekas, jas priėmė. Vadinasi, per atsakovo nurodytą laikotarpį ieškovas, nepristatydamas atsakovui medicininių atliekų šalinimui, nepažeidė sutarties nuostatų.
        8. Atsakovas, o iš esmės palaikydamas jo poziciją ir pirmosios instancijos teismas, savo poziciją grindžia tuo, kad atsakovas iš ginčo sutarties negavo to, ko pagrįstai tikėjosi gauti. Tačiau tokie atsakovo argumentai vertintini kaip deklaratyvūs ir neįrodyti jau vien dėl to, kad sutarties galiojimo laikas buvo neterminuotas, todėl visiškai nesuprantama, dėl kokių priežasčių ir aplinkybių atsakovas padarė išvadą, kad būtent per laikotarpį nuo 2015 m. liepos 23 d. iki 2016 m. birželio 27 d. ieškovas, nepristatydamas nei vieno kilogramo medicininių atliekų (kodais 18 01 01, 18 01 02, 18 01 03, 18 01 04), nepateisino atsakovo lūkesčių. Duomenų, kad per nurodytą laikotarpį atsakovui būtų atsiradę kokių nors neigiamų padarinių (žalos), nepateikta.
        9. Be to, kaip tvirtina sutarties sąlygos, joje (sutartyje) apskritai nebuvo aptartas ar nustatytas įpareigojimas apeliantui per tam tikrą laikotarpį pristatyti sutartinį kiekį pavojingų atliekų; vieninteliai apelianto įsipareigojimai, numatyti sutartyje, buvo laikytis Atliekų tvarkymo taisyklių, kitų teisės aktų, kiekvienai siuntai išrašyti krovinio važtaraštį ir nustatytos formos lydraštį, pavojingas atliekas išrūšiuoti, nesumaišyti su kitomis atliekomis (sutarties 3 punktas) bei laiku atsiskaityti už atliktas paslaugas. Taigi iš esmės nėra aišku, kokį kiekį ir kokių pavojingų atliekų per nagrinėjamą laikotarpį privalėjo pristatyti ieškovas ir pagrįstai tikėjosi gauti atsakovas iš vykdomos sutarties.
        10. Ieškovas tvirtina ir byloje nebuvo paneigta, kad ieškovas - juridinis asmuo buvo įsteigtas 2015 m. balandžio mėnesį, ginčo sutartis buvo sudaryta tų pačių metų liepos mėnesį, taigi ieškovas buvo dar tik bepradedantis vykdyti veiklą. Be to, atsižvelgiant į ieškovo vykdomos veiklos specifiškumą, ieškovas negali prisiimti pareigos per atitinkamą konkretų laikotarpį atsakovui pateikti tam tikrą kiekį pavojingų atliekų, nes tai tiesiogiai priklauso nuo ieškovo laimėtų viešųjų konkursų kiekio, ligoninių, poliklinikų pateikiamų pavojingų atliekų kiekio, o ne nuo ieškovo valios.
        11. Ieškovas neneigia, kad, dalyvaudamas viešuosiuose konkursuose, turi turėti galiojančią sutartį dėl pavojingų atliekų tiekimo ir teisę remtis subtiekėjų pajėgumais (Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos), todėl tai, kad ieškovas sudarė sutartį su atsakovu, kadangi ji reikalinga dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose atitikti kvalifikacinius kriterijus, negali būti vertinama kaip ieškovo neketinimas vykdyti sutartį. Pirmosios instancijos teismo vertinimas, kad toks ieškovo sutarties sudarymo tikslas neatitinka sutarties dėl pavojingų atliekų tvarkymo paslaugų esmės, nes atsakovas neturi pareigos sudarinėti sąlygų ieškovui įgyvendinti jo vykdomos komercinės veiklos tikslų, yra neteisingas iš esmės, nes šalių ginčo sutartis ir buvo sudaryta abiejų šalių interesais, jų komercinės veiklos vykdymo tikslais.
        12. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad pavojingų atliekų pristatymas atsakovui sunaikinimui tiesiogiai priklausė nuo apelianto laimėtų viešųjų konkursų pobūdžio ir kiekio, o, atsižvelgiant į šią reikšmingą aplinkybę, konstatuotina, kad pavojingų atliekų nepristatymą atsakovui lėmė tai, kad ieškovas nebuvo laimėjęs viešųjų konkursų, o ne tai, kad ieškovas tyčia būtų pavojingas atliekas sulaikęs ir nevežęs sunaikinimui. Nepaisant to, pažymėtina, kad šalių sutartyje nebuvo nurodytos sąlygos, kuri įpareigotų ieškovą per metus pristatyti tam tikrą kiekį pavojingų atliekų, todėl aptarta aplinkybė negali būti laikoma ir šalių sutarties pažeidimu.
        13. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė, kad formaliai ieškovas nėra pažeidęs jokių šalių sutarties nuostatų (sąlygų), tačiau neteisingai įvertinęs šalių sudarytos sutarties tikslus ir šalis siejusių santykių pobūdį, padarė nepagrįstą išvadą, kad Pavojingų atliekų tvarkymo sutartis faktiškai nebuvo vykdoma ir kad tai yra esminis sutarties pažeidimas.
        14. Pirmosios instancijos teismas taip pat padarė niekuo nepagrįstą išvadą, kad ieškovas tam tikras atliekas vežė į užsienį – Latviją, dėl ko laikė, kad sutartis nebuvo vykdoma ir pažeista. Tokia išvada, kaip teisingai nurodo apeliantas, nėra pagrįsta jokiu dokumentu ir yra nelogiška, nes byloje nėra duomenų, nei kad atliekos iš tikrųjų buvo vežamos į Latviją, nei kokios rūšies atliekos, nei kokiam tikslui, nei koks tų atliekų kiekis, nei kaip toks atliekų vežimas į užsienį galėjo pažeisti su atsakovu sudarytą sutartį, nei, kad ginčo sutartis draustų tokius veiksmus. Be to byloje esantis Tarpvalstybinio judėjimo/ atliekų vežimo pranešimo dokumentas nepagrindžia, kad atliekos iš tiesų buvo išvežtos į Latviją, nes ši notifikacija tik suteikia teisę apeliantui atliekas vežti į Latviją, o apeliantui joks teisės aktas nedraudžia, vykdant paslaugas, pasitelkti kelis subtiekėjus.
        15. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl ieškovo argumento, kad atsakovas nesuteikė ieškovui įstatyme numatyto termino neva esamiems pažeidimams ištaisyti. Atkreiptinas dėmesys, kad sutarties 7.4 punkte yra nustatyta, kad visi tarp šalių kylantys ginčai yra sprendžiami derybų būdu per 30 kalendorinių dienų, tačiau atsakovas ne tik nenustatė 30 dienų termino neva esantiems pažeidimams ištaisyti, bet ir nepasisakė į ieškovo atsakymą dėl vienašalio sutarties nutraukimo, tik pateikė naują sutartį dėl medicininių atliekų šalinimo, su iš esmės naujomis sutarties sąlygomis ieškovui, kurias pastarasis vertina kaip jam nepalankias.
        16. Šalys ginčo sutartyje, be kita ko, susitarė, kad sutarties sąlygos negali būti keičiamos visą sutarties galiojimo laikotarpį (sutarties 7.3 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas iš karto po sutarties nutraukimo (netgi tame pačiame pranešime dėl sutarties nutraukimo) siūlė ieškovui sudaryti analogišką sutartį tik kitomis sąlygomis, sudaro pakankamą pagrindą spręsti, kad atsakovas tokiu būdu siekė nenutraukti bendradarbiavimo tarp šalių, tačiau iš esmės siekė pakeisti sutarties sąlygas, siūlydamas atsakovui nepalankias sąlygas.
        17. Pirmosios instancijos teimas ex officio sprendė, kad ginčo sutartis yra tariamas sandoris. Tačiau, kaip iš esmės teisingai nurodo apeliantas, tokiu atveju teismas įvertino tik vienos sandorio šalies poziciją – ieškovo ir konstatavo (dėl aukščiau aptartų argumentų konstatavo nepagrįstai), kad ieškovas, sudarydamas ginčo sutartį, nesiekė sukurti teisinių santykių, elgėsi nesąžiningai. Bet teismas visiškai neatsižvelgė ir nenagrinėjo kitos šalies – atsakovo pozicijos ir jo sandorio vertinimo, nes pagal CK CK 1.86 straipsnį būtina nustatyti abiejų sandorio šalių valią – ketinimą arba neketinimą sukurti teisines pasekmes. Tuo tarpu bylos duomenys liudija apie abiejų sandorio šalių valią ir siekį sudaryti ginčo sandorį.
        18. Ieškovo valią ir siekį sudaryti ginčo sandorį rodo jau aptarti motyvai ir jo veiksmai – dalyvavimas viešuosiuose pirkimuose. Atsakovas taip pat siekė sukurti teisinius santykius - siekė suteikti pavojingų atliekų šalinimo paslaugas: iš atsakovo pranešimo ieškovui dėl vienašalio sutarties nutraukimo matyti, kad atsakovas šią sutartį laikė sudarytą teisėtai, galiojančią, tik neva netinkamai vykdomą.
        19. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, jog ginčo sutartis negali būti laikoma tariamu sandoriu dar ir dėl to, kad atsakovas, nutraukęs ginčo sutartį, iš karto pasiūlė sudaryti kitą (iš esmės analogišką) sutartį, kurioje būtų modifikuotas (susiaurintas) sutarties objektas – iš pavojingų atliekų tvarkymo į medicininių atliekų tvarkymą, pakeistos kitos sutarties sąlygos (kaina, terminai ir pan.). Tagi, ieškovui teikiant prieštaravimą dėl sutarties nutraukimo, o atsakovui ją nutraukus, laikytina, kad abi šalys suvokė, kad ginčo sutartimi abi šalys prisiėmė realius įsipareigojimus ir sutarties nuostatų keitimas keičia jų teises ir pareigas. Taigi tiek apeliantas įgijo realią pareigą sumokėti už suteiktas paslaugas, tiek atsakovas įgijo realią pareigą nustatyta tvarka priimti pavojingas atliekas ir jas šalinti. Tai, kad ieškovas tam tikrą laiką netiekė atliekų atsakovui, nepaneigia fakto, kad jis tokių atliekų neketino tiekti ateityje, pavyzdžiui, šalims suderėjus palankesnes sąlygas (kainą), ypatingai atsižvelgiant į tai, kad buvo sudaryta neterminuota sutartis.
        20. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas, pažeidžiant įrodymų vertinimą ir įrodinėjimą civiliniame procese reglamentuojančias teisės normas, sąlygojusias ir netinkamą materialiosios teisės normų taikymą, dėl ko negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo ieškovo ieškinys tenkinamas - atsakovo UAB „Toksika“ 2016 m. birželio 27 d. vienašališkas 2015 m. liepos 23 d. Pavojingų atliekų tvarkymo sutarties Nr. VAS 2015-50 nutraukimas pripažįstamas neteisėtu ir negaliojančiu.
        21. Patikslintame ieškinyje ieškovas nurodė, kad dėl atsakovo neteisėto sutarties nutraukimo ieškovas neatitiko viešuosiuose pirkimuose keliamų reikalavimų, todėl sprendimas, kuriuo ieškovas buvo pripažintas laimėjusiu viešąjį pirkimą, buvo panaikintas, ko pasėkoje ieškovas patyrė 1 085,34 EUR dydžio nuostolius, kuriuos ieškovas prašo priteisti iš atsakovo. Prieštaravimų šiam reikalavinui atsakovas iš esmės nepateikė, išskyrus tai, jog teigė ir įrodinėjo, kad jo vienašališkas šalių sutarties nutraukimas buvo teisėtas. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo ieškinį dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, atmetė ir ieškovo reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo.
        22. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas padaro priešingas išvadas nei pirmosios instancijos teismas ir tenkina ieškovo ieškinį dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, tenkina ir ieškovo reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo – priteisia ieškovui iš atsakovo 1 085,34 EUR dydžio nuostolius, kurie yra pagrįsti į bylą pateiktais įrodymais.
        23. Patenkinus ieškinį, iš atsakovo taip pat priteistinos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.), kurias sudaro 62 EUR žyminio mokesčio, sumokėto už ieškinį ir apeliacinį skundą.

6Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

Nutarė

7Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

8Pripažinti atsakovo UAB „Toksika“ 2016 m. birželio 27 d. pranešimu vienašališką 2015 m. liepos 23 d. Pavojingų atliekų tvarkymo sutarties Nr. VAS 2015-50 nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu.

9Priteisti iš atsakovo UAB „Toksika“ ieškovui UAB „Ekopartneriai“ 1 085,34 EUR (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt penkis eurus 34 euro centus) nuostolių atlyginimui ir 62 EUR (šešiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai