Byla e2-443-904/2018
Dėl žalos atlyginimo

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas Mantas Ūsas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio ketvirtąja dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios individualios įmonės „Gretara“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto vizija“, ieškinį atsakovui D. J. dėl žalos atlyginimo.

2Teismas

Nustatė

3ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti jai iš atsakovo 12680,08 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

4Atsakovui ieškinys ir jo priedai įteikti įstatymo nustatyta tvarka (CPK 130 straipsnis). Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovui teismo nustatytu terminu nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovei pateikus prašymą atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį priimti sprendimą už akių, yra pagrindas byloje priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).

5Ieškinys tenkintinas visiškai.

6Byloje pateiktų įrodymų formalus vertinimas sudaro pagrindą išvadai padaryti, kad reikalavimas yra pagrįstas (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

7Iš prie ieškinio pateiktų rašytinių įrodymų nustatytos faktinės bylos aplinkybės. 2016 m. balandžio 4 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi iškėlė bankroto bylą individualiai įmonei „Gretara“ ir bankroto administratore paskyrė uždarąją akcinę bendrovę „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“. 2016 m. gegužės 5 d. Klaipėdos apygardos teismas bankroto administratore paskyrė uždarąją akcinę bendrovę „Bankroto vizija“. Atsakovas D. J. bankrutuojančiuos individualios įmonės „Gretara“ savininku, vadovo ir likvidatoriumi buvo nuo 2010 m. gruodžio 7 d. iki 2016 m. balandžio 15 d. Individuali įmonė „Gretara“ finansinės atskaitomybės dokumentų nėra teikusi. Įmonė nemokumo požymius atitiko jau 2012 metais. Valstybinės mokesčių inspekcijos pateikta kreditorinio reikalavimo detalizacijoje matyti, kad įmonė 2012 metais jau nebegalėjo mokėti įmokų į valstybės biudžetą. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad nuo 2012 m. balandžio 25 d. įmonė nebemokėjo pridėtinės vertės mokesčio ir skolos kreditoriams didėjo, įmonė ir jos savininkas jokio turto neturėjo, priešingų duomenų bankroto administratorė neturi, tai rodo, kad įmonė nuo 2012 m. balandžio 25 d. buvo nemoki. Atsakovas, kaip įmonės vadovas, žinodamas, jog įmonė tampa nemoki ir negali atsiskaityti su kreditoriais, turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Be to, atsakovas nevykdė teismo nurodytos pareigos ir neperdavė administratorei įmonės turto pagal balansą. Atsakovas privalėjo žinoti, kad apie įmonės finansinę padėtį nuo 2013 m. liepos 1 d., kai iš įmonės buvo atleistas darbuotojas ir jam nebuvo išmokėtas darbo užmokestis. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. birelio 7 d. ir 2016 m. birželio 27 d. nutartimis patvirtino bankrutuojančios bendrovės kreditorinius reikalavimus 21738,81 Eur sumai. Ieškovės atstovė kreipėsi į bankroto bylą iškėlusį teismą su prašymu patvirtinti patikslintus kreditorinius reikalavimus – 11481,09 Eur sumai. Atsakovas savo veiksmais (ir neveikimu) sudarė situaciją, kad įmonė tapo nemoki, nevykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, elgėsi neatsargiai ir nerūpestingai ir buvo nesąžiningas bendrovės bei kreditorių atžvilgiu. Tokiais savo veiksmais atsakovas padarė bendrovei ir jos kreditoriams 12680,08 Eur žalą, kuri skaičiuojama nuo sužinojimo apie įmonės nemokumą 2013 m. liepos 6 d. (kai privalėjo kreiptis dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo) iki įmonės bankroto bylos iškėlimo.

8Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad įmonės vadovo civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovas veikia priešingai įmonės interesams, tiek tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, nustatančius tam tikras tokių asmenų garantijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinės bylos Nr. 3K-7-266/2006). Bendrovė privalo veikti atsižvelgdama į visų suinteresuotų asmenų, įskaitant ir kreditorių, interesus. Bendrovės vadovas, siejamas su bendrovė fiduciariniais ryšiais, todėl privalo šiuos interesus derinti ir siekti jų pusiausvyros. Kiekvienu atveju, taikant deliktinę atsakomybę, būtina nustatyti visus būtinus tam elementus: neteisėtą juridinio asmens vadovo veiką, žalos padarymo faktą, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos, ir juridinio asmens vadovo kaltę.

9Įmonės administracijos vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, santykis su juridiniu asmeniu yra specifinis – grindžiamas pasitikėjimu ir lojalumu. Įstatyme įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 1 dalis); būti jam lojalus ir laikytis konfidencialumo (CK 2.87 straipsnio 2 dalis); vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 straipsnio 3 dalis) ir kt. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalis numato, jog jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis).

10Ar įmonės vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Jeigu įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar kituose norminiuose aktuose nurodytas pareigas, tai jis privalo atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Individuali įmonė „Gretara“ buvo nemoki, tačiau įmonės vadovas nevykdė ĮBĮ reikalavimų, į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei nesikreipė.

11Iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovas, būdamas įmonės vadovu, savininku ir likvidatoriumi įmonės turtu ir jo apskaita tinkamai nesirūpino, Valstybės įmonei Registrų centrui neteikė įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų, nuo 2012 m. balandžio 25 d. įmonės skolos kreditoriams augo, įmonė nemokėjo įmokų į valstybės biudžetą, tuo buvo pažeista vadovo pareiga veikti kreditorių bei įmonės interesais bei nedaryti jai žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinės bylos Nr. 3K-7-444/2009, 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinės bylos Nr. 3K-3-528/2009, 2010 m. liepos 20 d. nutartis civilinės bylos Nr. 3K-3-334/2010).

12Atsakovui laiku ir rūpestingai atlikus jam teisės aktais priskirtas pareigas, kreditoriniai reikalavimai galėjo būti patenkinti, o ieškovė būtų galėjusi visiškai ar bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais, todėl galima konstatuoti, kad yra atsakovo neveikimo ir atsiradusios žalos priežastinis ryšys. Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių jo kaltę dėl žalos atsiradimo, nors teismo procesinius dokumentus gavo asmeniškai, todėl kaltės prezumpcija byloje nenuginčyta (CPK 178 straipsnis).

13Iš byloje esančių rašytinių ir teismo ištirtų įrodymų, nurodytų aplinkybių nustatyta, kad atsakovas tinkamai nevykdė savo kaip vadovo pareigų tinkamai, neteikė Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentų, žinodamas apie sunkią bendrovės finansinę padėtį, jos nemokumą, nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo ir toliau didino skolas kreditoriams, todėl atsakovui taikytina deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.245 straipsnio 4 dalis), ir iš atsakovo ieškovei priteistina 12680,08 Eur žalos (CK 6.249 straipsnis).

14Vadovaujantis CK 6.37 straipsniu, 6.210 straipsnio 2 dalimi, ieškovei iš atsakovo taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

15Ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), todėl iš atsakovo valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 285 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

16Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos, nes neviršija rekomenduojamų priteisti dydžių (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnis).

17Vadovaudamasis CPK 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais teismas,

Nutarė

18ieškinį tenkinti visiškai.

19Priteisti iš atsakovo D. J., asmens kodas ( - ) deklaruota gyvenamoji vieta ( - ), 12680,08 Eur žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 12680,08 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. gruodžio 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei bankrutuojančiai individualiai įmonei „Gretara“, įmonės kodas 302571965, adresas Erelių g. 12, Derceklių k., Klaipėdos r., atstovaujamai bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto vizija“.

20Priteisti iš atsakovės atsakovo D. J., asmens kodas ( - ) 285 Eur žyminio mokesčio valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtą žyminį mokestį valstybei yra būtina pateikti teismui.

21Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

22Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas Mantas Ūsas,... 2. Teismas... 3. ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti jai iš atsakovo 12680,08 Eur... 4. Atsakovui ieškinys ir jo priedai įteikti įstatymo nustatyta tvarka (CPK 130... 5. Ieškinys tenkintinas visiškai.... 6. Byloje pateiktų įrodymų formalus vertinimas sudaro pagrindą išvadai... 7. Iš prie ieškinio pateiktų rašytinių įrodymų nustatytos faktinės bylos... 8. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad įmonės vadovo civilinė... 9. Įmonės administracijos vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, santykis... 10. Ar įmonės vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal... 11. Iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovas, būdamas... 12. Atsakovui laiku ir rūpestingai atlikus jam teisės aktais priskirtas pareigas,... 13. Iš byloje esančių rašytinių ir teismo ištirtų įrodymų, nurodytų... 14. Vadovaujantis CK 6.37 straipsniu, 6.210 straipsnio 2 dalimi, ieškovei iš... 15. Ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies... 16. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos, nes... 17. Vadovaudamasis CPK 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais teismas,... 18. ieškinį tenkinti visiškai.... 19. Priteisti iš atsakovo D. J., asmens kodas ( - ) deklaruota gyvenamoji vieta (... 20. Priteisti iš atsakovės atsakovo D. J., asmens kodas ( - ) 285 Eur žyminio... 21. Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka,... 22. Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti...