Byla e2A-577-614/2019
Dėl skolos ir palūkanų priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. birželio 6 d. sprendimo už akių, civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovei K. K. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą

Nustatė

3I.

4Ginčo esmė 1.

5Ieškovė pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 689,62 Eur negrąžinto kredito, 137,80 Eur bendros vartojimo kredito kainos, 688,10 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2014 m. gruodžio 9 d. pradinis kreditorius UAB „4finance“ su atsakove K. K. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 9790508001 (toliau – Sutartis). Atsakovei nusprendus pasiskolinti papildomai, buvo sudaryti Sutarties priedai – 2014 m. gruodžio 18 d., 2015 m. sausio 12 d., 2015 m. sausio 15 d., 2015 m. sausio 30 d., 2015 m. vasario 13 d., kurių pagrindu atsakovei buvo suteiktas 689,62 Eur kreditas 15 (penkiolikos) mėnesių terminui su 83,34 proc. dydžio metine palūkanų norma (bendra kredito kainos metinė norma 123,80 proc.). Atsakovė įsipareigojo grąžinti 689,62 Eur paskolą pradiniam kreditoriui ir sumokėti 442,13 Eur kredito kainą iki 2016 m. gegužės 9 d., tačiau atsakovė prisiimtų įsipareigojimų nevykdė ir su pradiniu kreditoriumi neatsiskaitė.

6II.

7Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 2.

8Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. birželio 6 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės K. K. 689,62 Eur negrąžinto kredito, 137,80 Eur bendros vartojimo kainos, 62,07 Eur kompensuojamųjų palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. balandžio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 20 Eur žyminio mokesčio ir 71,01 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „Legal Balance“ naudai. 3.

9Teismas padarė išvadą, kad ieškovės paskaičiuotos palūkanos po kredito grąžinimo termino yra nepagrįstai didelės, juolab kad buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, todėl jos sąlygos turi būti aiškinamos vartotojo naudai. Teismas sprendė, kad Sutarties 7.1. punkte numatytos palūkanos, pagal šalių susitarimą mokamos tik esant Sutarties pažeidimui, atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą, ir savo esme yra sutartinės netesybos. 4.

10Teismas sprendė, kad ieškovės prašomos priteisti sutartinės palūkanos pažeidžia Vartojimo kredito įstatyme nustatytą minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą, todėl mažintinos iki 0,05 procento (CK 6.37 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktu, palūkanų dydis skaičiuojamas už 180 dienų ir sudaro 62,07 Eur, todėl ieškovo reikalavimas dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovės 62,07 Eur palūkanų sumą, kuri laikytina pagrįsta ir pakankama atlyginti ieškovęs turėtus nuostolius.

11III.

12Apeliacinio skundo argumentai 5.

13Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. birželio 6 d. sprendimą už akių dalyje dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po Sutarties nutraukimo ir priteisti ieškovei iš atsakovės 688,10 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po Sutarties nutraukimo; pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. birželio 6 d. sprendimą už akių dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovei iš atsakovo 155 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. birželio 6 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą; priteisti ieškovei iš atsakovo 15 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

145.1.

15Teismas tinkamai neidentifikavo ieškovės prašomų priteisti sumų rūšies, kilmės bei paskirties. Ieškovė neprašė priteisti nei nuostolių, nei netesybų, nei kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų. Ieškovė ieškinyje aiškiai nurodė, kad prašo priteisti bendros vartojimo kredito kainos iki Sutarties nutraukimo sumą bei mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po Sutarties nutraukimo sumą. Tačiau teismas, neatsižvelgęs į egzistuojančią Lietuvos Respublikos teismų praktiką dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų skaičiavimo tvarkos, savo iniciatyva ieškovės prašytas priteisti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas po Sutarties nutraukimo kvalifikavo kaip kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, jas sumažino bei dalį priteisė.

165.2.

17Teismas skundžiamame sprendime visiškai neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalgoje Nr. AC-37-1 aptartą mokėjimo, kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų bei netesybų skaičiavimo tvarką. Teismas tiesiog preziumavo faktą, kad visais atvejais palūkanos, kurios skaičiuojamos po kredito grąžinimo termino pabaigos, yra kompensuojamąją funkciją atliekančios palūkanos.

185.3.

19Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė ne tik sumažino mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po Sutarties nutraukimo dienos normą, bet ir geranoriškai šias palūkanas paskaičiavo tik už 437 kalendorines dienas, nors atsakovas pagal 2014 m. vasario 6 d. sudarytą Sutartį vėluoja atsiskaityti daugiau nei 4 metus.

205.4.

21Sutartyje įtvirtinta 114,60 proc. bendros vartojimo kredito kainos metinė norma atitinka sutarties sudarymo metu galiojusios Vartojimo kredito įstatymo redakcijos 21 str. 1 d. reikalavimus, todėl nei ji, nei Sutartyje įtvirtinta 83,34 proc. metinė palūkanų norma, kuri sudaro tik dalį bendros vartojimo kredito kainos metinės normos, teismo negalėjo būti mažinama. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 6.

22Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. 7.

23Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014 m. gruodžio 9 d. pradinis kreditorius UAB „4finance“ su atsakove K. K. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 9790508001. Atsakovei nusprendus pasiskolinti papildomai, buvo sudaryti Sutarties priedai – 2014 m. gruodžio 18 d., 2015 m. sausio 12 d., 2015 m. sausio 15 d., 2015 m. sausio 30 d., 2015 m. vasario 13 d., kurių pagrindu atsakovei buvo suteiktas 689,62 Eur kreditas 15 (penkiolikos) mėnesių terminui su 83,34 proc. dydžio metine palūkanų norma (bendra kredito kainos metinė norma 123,80 proc.). Atsakovė įsipareigojo grąžinti 689,62 Eur paskolą pradiniam kreditoriui ir sumokėti 442,13 Eur kredito kainą iki 2016 m. gegužės 9 d., tačiau atsakovė prisiimtų įsipareigojimų nevykdė ir su pradiniu kreditoriumi neatsiskaitė. 8.

24Iš apeliacinio skundo motyvų matyti, jog apeliantė nesutinka tik su ta teismo sprendimo dalimi, kuria teismas prašomas priteisti mokėjimo palūkanas laikė netesybomis ir sumažino prašomą priteisti palūkanų dydį taikydamas Vartojimo kredito įstatymo reikalavimus netesybų dydžiui. Apeliantės vertinimu teismas netinkamai kvalifikavo prašomas priteisti palūkanas byloje. Apeliantės vertinimu, teismas neturėjo atlikti teisinių santykių kvalifikavimo, nes teismui pateiktame ieškinyje buvo nurodytas ieškovės reikalavimas. 9.

25Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas proceso normas, yra ne kartą konstatavęs, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinių santykių kvalifikavimą vykdo teismas. Teisės taikymas yra teismo prerogatyva. Tai teismas atlieka pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes. Įstatymą, taikomą byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas parenka savo nuožiūra (Civilinio proceso kodekso 265 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-219/2016, 20 punktas). Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad teismas, ištyręs ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus, nustato faktus, atlieka jų teisinį vertinimą, kvalifikuoja ginčo santykius, aiškina teisės normas ir taiko jas ginčo santykiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą dėl pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012; 2015 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-313/2015; 2016 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-687/2016 18 punktą). 10.

26Iš nurodytos teismų praktikos matyti, jog teismas priimdamas sprendimą yra saistomas tik šalių nurodytų faktinių aplinkybių ir suformuluotų reikalavimų, tačiau teisinių santykių kvalifikavimą privalo atlikti pats. Šalių nurodytas teisinių santykių kvalifikavimas, nulemtas šalių pozicijos byloje, negali būti pagrindas atitinkamam procesiniam sprendimui priimti. Teismas kiekvienoje nagrinėjamoje byloje privalo kvalifikuoti šalis siejusius teisinius santykius įvertinti byloje taikomas įstatymo nuostatas ir priimti pagrįstą sprendimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nesivadovaudamas apeliantės atlikta teisinių santykių kvalifikacija byloje, tinkamai vykdė pareigą kvalifikuoti teisinius santykius byloje, todėl šie apeliantės argumentai atmetami kaip nepagrįsti. 11.

27Formuodamas teismų praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (Civilinio kodekso 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2009; kt.). 12.

28Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Sutarties 7.1 punkte numatyta, kad kredito gavėjui praleidus mokėjimo terminus, nurodyta bendra metinė palūkanų norma skaičiuojama toliau už visą pradelsimo laikotarpį sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas sprendė, kad kredito Sutarties 7.1 punkte numatytos palūkanos, pagal šalių susitarimą mokamos esant sutarties pažeidimui, todėl atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Su tokiu teisinių santykiu kvalifikavimu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka. Šalių sudarytoje sutartyje aiškiai nurodyta kada ir kokiu pagrindu yra mokamos palūkanos. Kaip jau minėta, Sutarties 7.1 punkte numatyta, kad palūkanos mokamos esant sutarties pažeidimui, tai yra, atsakovui tinkamai nevykdant prisiimtų įsipareigojimų, o ne kaip mokestis už tai, kad apeliantė atsakovei skolino pinigus. 13.

29Įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (Civilinio kodekso 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Minėta, nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į Civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, bankų mokamų palūkanų dydį, Civilinio kodekso 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013). 14.

30Pirmosios instancijos teismas sumažino netesybas, pripažinęs, jog netesybos yra nepagrįstai didelės, jų dydis prieštarauja Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatytam netesyboms taikytinam 0,05 procento dydžiui nuo pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo atliktas prašomų priteisti netesybų sumažinimas atliktas teisėtai ir pagrįstai. 15.

31Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmos instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl atsakovės apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas palieka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

32Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

33Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. birželio 6 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą... 3. I.... 4. Ginčo esmė 1.... 5. Ieškovė pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 689,62 Eur... 6. II.... 7. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 2.... 8. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. birželio 6 d. sprendimu už akių... 9. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės paskaičiuotos palūkanos po kredito... 10. Teismas sprendė, kad ieškovės prašomos priteisti sutartinės palūkanos... 11. III.... 12. Apeliacinio skundo argumentai 5.... 13. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ prašo pakeisti Vilniaus... 14. 5.1.... 15. Teismas tinkamai neidentifikavo ieškovės prašomų priteisti sumų rūšies,... 16. 5.2.... 17. Teismas skundžiamame sprendime visiškai neatsižvelgė į Lietuvos... 18. 5.3.... 19. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė ne tik sumažino mokėjimo... 20. 5.4.... 21. Sutartyje įtvirtinta 114,60 proc. bendros vartojimo kredito kainos metinė... 22. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 23. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014 m. gruodžio 9 d. pradinis kreditorius UAB... 24. Iš apeliacinio skundo motyvų matyti, jog apeliantė nesutinka tik su ta... 25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas proceso normas, yra ne kartą... 26. Iš nurodytos teismų praktikos matyti, jog teismas priimdamas sprendimą yra... 27. Formuodamas teismų praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra... 28. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Sutarties 7.1 punkte numatyta, kad... 29. Įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos,... 30. Pirmosios instancijos teismas sumažino netesybas, pripažinęs, jog netesybos... 31. Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas... 32. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 33. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. birželio 6 d. sprendimą už akių...