Byla e2S-1485-781/2018
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 15 d. nutarties, priimtos, sprendžiant suinteresuoto asmens UAB „Boslita“ ir Ko atskirojo skundo padavimo ir priėmimo klausimą

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Boslita“ ir Ko atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 15 d. nutarties, priimtos, sprendžiant suinteresuoto asmens UAB „Boslita“ ir Ko atskirojo skundo padavimo ir priėmimo klausimą,

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė
  1. Suinteresuotas asmuo UAB „Boslita“ ir Ko pateiktu teismui atskiruoju skundu prašė atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 23 d. nutarties paduoti, šią teismo nutartį panaikinti ir pareiškėjo I. G. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis priimta 2018 m. sausio 23 d., todėl terminas atskirajam skundui paduoti (įskaitant dvi poilsio dienas) baigėsi 2018 m. sausio 30 d. UAB „Boslita“ ir Ko apie teismo nutartį tapo žinoma tik 2018 m. vasario 5 d., finansų direktoriui G. M. ją gavus registruota pašto siunta. Teismo nutartis iš teismo UAB „Boslita“ ir Ko buvo išsiųsta 2018 m. vasario 2 d., t. y. teismo nutarčiai jau įsiteisėjus. Tą pačią dieną, kuomet teismo nutartis buvo gauta, UAB „Boslita“ ir Ko darbuotojas informavo advokatus, kurie atstovauja jos interesus ginčuose su ( - ) šeima. Tą pačią dieną UAB „Boslita“ ir Ko atstovas advokatas T. P. kreipėsi į teismą su prašymu dėl prieigos suteikimo prie elektroninės bylos kortelės. UAB „Boslita“ ir Ko atstovas su bylos medžiaga, įskaitant pareiškėjo pareiškimu, suinteresuotų asmenų atsiliepimais, susipažino 2018 m. vasario 7 d., kuomet gavo prieigą prie elektroninės bylos kortelės. UAB „Boslita“ ir Ko atstovai, kurie turi įgaliojimus atstovauti ją teisminiuose ginčuose, apie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartį, kuria buvo priimtas pareiškėjo pareiškimas ir nustatytas terminas atsiliepimams pateikti, taip pat sužinojo tik 2018 m. vasario 5 d., kuomet UAB „Boslita“ ir Ko darbuotojas G. M., peržiūrėjęs gautus dokumentus, pamatė, kad 2017 m. gruodžio 7 d. teismo nutartis UAB „Boslita“ ir Ko buvo įteikta, tačiau apie inicijuotą teisminį procesą G. M. UAB „Boslita“ ir Ko atstovų (advokatų) per apsirikimą (žmogiškąją klaidą) neinformavo. 2018 m. vasario 5 d. elektroniniu laišku G. M. nurodė: „Paprastai Jums persiųsdavau visus dokumentus, susijusius su ( - ) klausimais, bet šito, ko gero, būsiu neišsiuntęs.“ Būtent dėl šio apsirikimo UAB „Boslita“ ir Ko nepateikė atsiliepimo į pareiškėjo pareiškimą, nedalyvavo paskirtame teismo posėdyje. Tai reiškia, kad dėl žmogiškosios UAB „Boslita“ ir Ko darbuotojo klaidos, ji, kuri aktyviai kovoja prieš ( - ) nesąžiningus veiksmus, pirmą kartą savo poziciją gali pareikšti tik teikdama atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria pareiškėjui buvo iškelta bankroto byla.

3II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 15 d. nutartimi atsisakė atnaujinti terminą suinteresuoto asmens UAB „Boslita“ ir Ko atskirajam skundui dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 23 d. nutarties paduoti; atsisakė priimti suinteresuoto asmens UAB „Boslita“ ir Ko atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 23 d. nutarties.
  2. Teismas nurodė, kad kreditorius du kartus gavo teismo šaukimus į teismo posėdį, juos pasirašė kreditoriaus finansų direktorius G. M.. Teismas pažymėjo, kad kreditoriui 2018 m. sausio 26 d. buvo įteikta ir nutartis, kuria buvo nutarta iškelti pareiškėjui bankroto bylą. Teismo vertinimu, termino atskirajam skundui paduoti praleidimą lėmė netinkamas kreditoriaus naudojimasis procesinėmis teisėmis, kuris bendriausia prasme pasireiškė pareigos rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jos reikalavimai ar atsikirtimai, be kita ko, atskirąjį skundą, t. y. proceso koncentracijos principo, pažeidimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Teismas taip pat pažymėjo, kad termino praleidimo negalima pripažinti kreditoriaus finansų direktoriaus G. M. žmogiška klaida (apsirikimu).

5III. Atskirojo skundo argumentai

6

  1. Suinteresuotas asmuo UAB „Boslita“ ir Ko pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriu prašo panaikinti 2018 m. vasario 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui pateikti; atskirąjį skundą priimti, bylą su skundu perduoti Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus pirmininkui; priteisti kreditoriaus UAB „Boslita ir Ko“ naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, kad teismas nekvestionavo, jog terminas yra praleistas ženkliai, tačiau įvertinus tai, kad kreditoriaus darbuotojui buvo žinoma apie bylą, vertino, jog kreditorius nesilaikė pareigos rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, o informacijos savalaikio neperdavimo kreditoriaus teisininkams nelaikė darbuotojo G. M. žmogiškąja klaida.
  3. Pažymi, kad kreditorius yra praleidęs terminą skundui paduoti, tačiau svarbu pažymėti, jog terminas yra praleistas nežymiai, o nurodytos termino praleidimo priežastys yra svarbios.
  4. Apeliantas teigia, kad kreditorius yra nukentėjęs asmuo, niekada nepiktnaudžiavo procesu, visais atvejais, išskyrus šį, aktyviai dalyvavo visuose teisminiuose procesuose, susijusiuose su ( - ) šeima, ir taip prisideda prie tiesos nustatymo teismų nagrinėjamose bylose, atskirasis skundas po susižinojimo apie teismo nutartį buvo parengtas operatyviai, todėl laiko, kad terminas atskirajam skundui paduoti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.

7IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8Atskirasis skundas netenkintinas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
  2. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 15 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
  3. Bylos medžiaga nustatyta, kad suinteresuotas asmuo UAB „Boslita“ ir Ko kreipėsi į teismą su atskiruoju skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 23 d. nutarties, kuria I. G. iškelta bankroto byla.
  4. Kasacinis teismas, nuosekliai formuodamas vienodą praktiką, yra pažymėjęs, kad, nors teisė į teismą nėra absoliuti ir galimi tam tikri šios teisės ribojimai, bet kokie teisinio ar faktinio pobūdžio ribojimai gali būti pripažįstami nesuderinamais su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, jei jie nepagrįstai pasunkina pareiškėjo teisės kreiptis į teismą efektyvumą, konkrečiai – teisės į teismą ribojimas turi turėti teisėtą tikslą ir pagrįstą proporcingumo ryšį tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. v. AB „Žemaitijos pienas“, bylos Nr. 3K-3-26/2010; 2010 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Baltasis pyragas“ v. AB „Vilniaus duona“, bylos Nr. 3K-3-149/2010; kt.).
  5. CPK 335 straipsnio 1 dalis nustato, kad atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Kai skundžiama teismo nutartis šio Kodekso nustatyta tvarka yra priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 3 dalį, atskirasis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas, prašymas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos. Nors teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymo nustatytam terminui, tačiau asmeniui, praleidusiam įstatymų nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, gali būti atnaujinamas praleistas terminas. Pažymėtina, kad konkrečių ,,svarbių priežasčių“, kurias nustačius terminas turėtų būti atnaujinamas, įstatymai nenustato. Bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl termino atnaujinimo, kiekvienu atveju turi atsižvelgti į trukmę, nustatytą konkrečiam procesiniam veiksmui atlikti, įvertinti termino praleidimo trukmę ir pareiškėjo nurodomas priežastis, kreipimosi į teismą operatyvumą po priežasčių, sutrukdžiusių laiku paduoti procesinį dokumentą, išnykimo ir kitus pareiškėjo elgesio rūpestingumo, apdairumo aspektus, ginčo esmę bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2013). Be to, įstatymų leidėjas, nustatydamas procesinių dokumentų pateikimo teismui terminus, siekia užtikrinti teismo sprendimų, o tuo pačiu ir civilinių santykių stabilumą. Todėl jeigu terminas praleistas žymiai, o šalies nurodomos priežastys negali pateisinti tokio ilgo praleidimo laikotarpio, pagrindo atnaujinti terminą nėra, nes termino atnaujinimas tokiomis aplinkybėmis prieštarautų įstatymo leidėjo ketinimui ir normų, reglamentuojančių procesinius terminus, tikslams (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2299/2013). Sprendžiant praleistų terminų atnaujinimo klausimą, taip pat labai svarbus yra subjektyvusis kriterijus, kuriuo remiantis yra daroma išvada, ar terminas yra praleistas dėl rimtų ir pateisinamų priežasčių. Kiekvienas civilinių teisinių santykių subjektas turi teisę pasirinkti savo teisių gynimo būdą ir šias teises įgyvendinti jam labiausiai priimtinu būdu. Sprendžiant klausimą dėl termino praleidimo priežasčių svarbumo, būtina atsižvelgti ir į termino praleidimo trukmę, į tai, ar prašančioji šalis sąžiningai ir tinkamai naudojasi procesinėmis teisėmis. (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-292/2008). Taigi, sprendžiant procesinio termino atnaujinimo klausimą svarbu vertinti ne tik nurodytų ,,svarbių priežasčių“ terminui atnaujinti visetą, bet ir pačios prašymą atnaujinti procesą teikiančios šalies procesinio elgesio sąžiningumą, t. y. tiek objektyviųjų, tiek subjektyvųjį kriterijus.
  6. Svarbiomis šio procesinio termino praleidimo priežastimis gali būti laikomos tik tos aplinkybės, kurios kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatyme nustatytą terminą ir kurios galėtų pateisinti termino praleidimo laikotarpį. Jeigu atskirojo skundo padavimo terminas yra praleistas nedaug, sąžiningai procesine prasme elgęsis proceso dalyvis vienos pagrindinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar nutartį apeliacine tvarka – neturėtų prarasti. Priešinga išvada prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2007, 2002 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-863/2002, 2001 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-800/2001). Jeigu terminas praleistas žymiai, o šalies nurodomos priežastys negali pateisinti tokio ilgo praleidimo laikotarpio, pagrindo atnaujinti terminą nėra, nes termino atnaujinimas tokiomis aplinkybėmis prieštarautų įstatymų leidėjo ketinimui ir normų, reglamentuojančių procesinius terminus, tikslams. Įstatymas neįvardija, kokios priežastys laikytinos svarbiomis, palikdamas šį klausimą spręsti teismui savo nuožiūra. Ar termino praleidimo priežastis yra svarbi ar ne, sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos faktines aplinkybes, taip pat į tai, kad kiekvienam asmeniui turi būti užtikrinta teisė į teisingą teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2003).
  7. Civilinio proceso įstatymas įpareigoja proceso dalyvius sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis proceso teisėmis, bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu, kad šis kuo greičiau išspręstų ginčą ir priimtų teisingą sprendimą (CPK 7 straipsnis, 8 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis).
  8. Praleisto termino atnaujinimo klausimas kiekvienu atveju turi būti sprendžiamas ieškant protingos pusiausvyros tarp viešojo intereso užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir viešojo intereso garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą.
  9. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 15 d. nutartimi netenkino apelianto UAB „Boslita“ ir Ko prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 23 d. nutarties paduoti, konstatavęs, jog apeliacinis skundas paduotas praleidus terminą bei, kad terminas praleistas ne dėl svarbių priežasčių. Iš prašymo terminui atnaujinti ir atskirojo skundo turinio matyti, kad apeliantas pripažįsta, jog terminą praleido suklydęs.
  10. Nei pirmiau nurodytose, nei kitose teisės normose nėra konkrečiai nurodyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, todėl teismui, nagrinėjančiam prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo, palikta spręsti, kokias termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis, o kokias – nesvarbiomis. Svarbiomis terminui atnaujinti gali būti pripažįstamos tik tokios priežastys, kurios realiai egzistavo per įstatymo nustatytą ar teismo paskirtą terminą ir objektyviai sutrukdė asmeniui ar atėmė iš jo galimybę atlikti procesinį veiksmą per įstatymo nustatytą ar teismo paskirtą terminą. Procesinis terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jei jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios. Sprendžiant procesinio termino atnaujinimo klausimą nuoroda į svarbias priežastis reiškia, kad praleistas procesinis terminas gali būti atnaujintas, jei jis praleistas dėl ekstraordinarių, išskirtinių aplinkybių.
  11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamuoju atveju apelianto nurodytos termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastys nėra svarbios. Remiantis LITEKO duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis priimta 2018 m. sausio 23 d., nutartis įsiteisėjo 2018 m. sausio 31 d., tuo tarpu atskirasis skundas per EPP sistemą buvo paduotas teismui 2018 m. vasario 15 d., t. y. praėjus nuo nutarties priėmimo 23 dienoms. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto nurodyta priežastis yra subjektyvaus pobūdžio. Suinteresuoto asmens įvardyta „žmogiškoji klaida“ praleistam terminui yra neadekvati. Formaliai apskundimo terminas yra praleistas, jokių objektyvių priežasčių apeliantas nenurodė nei pirmos instancijos teismui, nei skundą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
  12. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodytą procesinio termino praleidimo priežastį laikė nesvarbia ir pagrįstai atsisakė atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl 2018 m. sausio 23 d. Vilniaus apylinkės teismo nutarties paduoti.

9Dėl bylinėjimosi išlaidų ne/priteisimo

  1. Apeliantas atskiruoju skundu taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. CPK 98 straipsnyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Nagrinėjamu atveju, dokumentai, patvirtinantys patirtas bylinėjimosi išlaidas nebuvo pridėti prie atskirojo skundo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas nepateikė teismui dokumentų susijusių su patirtomis bylinėjimosi išlaidomis, todėl jos nėra priteisiamos.
  2. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, ir suinteresuoto asmens atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti (CPK 320 straipsnis).

10Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

11Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai