Byla 3K-3-284/2013
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės (pranešėja), Egidijaus Laužiko ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Tegros investicija“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 12 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vokietijos įmonės KIM JAROLIM Im – Und Export GmbH ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „PNC Prekyba“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Tegros investicija“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas Vokietijos įmonė KIM JAROLIM Im – Und Export GmbH teismo prašė CK 6.66 straipsnio pagrindu (actio Pauliana) pripažinti 2008 m. spalio 15 d. atsakovo UAB „PNC prekyba” (ankstesnis pavadinimas UAB „Tegra“) ir atsakovo UAB „Tegros investicija” sudarytą intelektinės nuosavybės objektų perdavimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento bei pagal Vokietijos Wurzburg Žemės teismo 2009 m. gegužės 12 d. sprendimo pagrindu išduotą Europos vykdomąjį raštą leisti nukreipti išieškojimą į UAB „Tegros investicija” nuosavybės teise priklausančius intelektinės nuosavybės objektus, įgytus ginčo sutartimi.

5Ieškovas nurodė, kad apie ginčijamą sandorį ieškovas sužinojo 2009 m. liepos 30 d., kai jam buvo įteikta UAB „Tegros investicija“ ieškinio pareiškimo kitoje byloje kopija, iš kurios turinio buvo matyti, jog jis ginčo sutartimi perėmė teises į prekės ženklus. Ieškovas pažymėjo, kad jo aiškią ir neginčijamą reikalavimo teisę į atsakovą UAB „PNC prekyba” patvirtina Wurzburg Žemės teismo 2009 m. gegužės 12 d. sprendimas. Be to, atsakovas pripažino savo skolą ieškovui pasirašydamas ir patvirtindamas įmonės antspaudu 2008 m. balandžio mėnesio sąskaitų detalizaciją. Ginčijamos sutarties atsakovas UAB „PNC Prekyba” neprivalėjo sudaryti, ji pažeidžia ieškovo, kaip atsakovo kreditoriaus, teises patenkinti savo reikalavimą. Atsakovo skola, priteista Wurzburg Žemės teismo 2009 m. gegužės 12 d. sprendimu, yra didelė, o sudaręs ginčo sandorį atsakovas UAB „PNC Prekyba” prarado galimybes bent iš dalies atsiskaityti su ieškovu. Intelektinės nuosavybės objektai perleisti atsakovui UAB „Tegros investicija”, suteikiant jam nepagrįstą pirmenybę. Abu atsakovai yra susijusios įmonės, t. y. tos pačios įmonių grupės įmonės, turinčios tuos pačius akcininkus ir vadovus, todėl sudarydamos sutartį jos elgėsi nesąžiningai.

6Byloje kilo ginčas dėl teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senatį, actio Pauliana, teismo sprendimo prejudicinę galią ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 12 d. sprendimu atnaujino ieškinio senaties terminą ir ieškinį tenkino: pripažino atsakovo UAB „PNC prekyba” ir atsakovo UAB „Tegros investicija” 2008 m. spalio 15 d. sudarytą intelektinės nuosavybės objektų perdavimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento bei leido nukreipti išieškojimą pagal Europos vykdomąjį raštą, išduotą 2009 m. gegužės 12 d. Wurzburg Žemės teismo sprendimo pagrindu į UAB „Tegros investicija” nuosavybės teise priklausančius intelektinės nuosavybės objektus, kurie buvo įgyti 2008 m. spalio 15 d. Intelektinės nuosavybės objektų perdavimo sutartimi.

9Teismas konstatavo, kad ieškovo įvardytos aplinkybės: didelė suma, kurios išieškojimo, jo manymu, vengiama ginčo sandoriu, atstovų kaita, ieškovo teisės turėjo būti ginamos ne jo veiklos ir buveinės valstybėje, senaties terminas praleistas tik 13 dienų, teismo nuomone, sudaro pagrindą ieškinio senaties terminą jam atnaujinti.

10Teismas nurodė, kad ieškiniui tenkinti būtinos visos CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos actio Pauliana taikymo sąlygos. Pasisakydamas dėl sąlygos, kad kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, teismas nurodė, kad įsiteisėjusiu ir Lietuvoje vykdomu Vokietijos Wurzburg žemės teismo 2009 m. birželio 26 d. sprendimu nustatytos faktinės aplinkybės – prejudiciniai faktai nagrinėjamoje byloje: ieškovas atsakovui UAB „PNC Prekyba“ verslo santykių pagrindu tiekė prekes; jo reikalavimas atsakovui 2008 m. balandžio 30 d. sudarė 1 488 659 eurus, šis tokį reikalavimą pripažino pasirašytinai; Vokietijos teismas priteisė ieškovui iš atsakovo 1 484 584,86 euro skolos ir 2977,87 euro palūkanų. Teismas pažymėjo, kad byloje sprendžiant apie ieškovo reikalavimo teisės egzistavimą ginčijamo sandorio sudarymo metu neturi reikšmės nei tai, kada buvo pareikštas ieškinys, nei tai, kada apie tai buvo pranešta atsakovui, svarbu, kad ieškinys patenkintas jame konstatavus, jog skola egzistavo dar iki ginčo sandorio sudarymo ir buvo reikalaujama ją sumokėti. Teismas, pasisakydamas dėl sandorio neprivalomumo, konstatavo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių atsakovo UAB „PNC Prekyba“ prievolę sudaryti ginčo sandorį, todėl laikė, kad atsakovas UAB „PNC Prekyba“ ginčo sutarties sudaryti neprivalėjo.

11Teismas, remdamasis bylos duomenimis, kad išieškojimas pagal Vokietijos teismo sprendimą neįmanomas dėl to, jog nerasta skolininko turto, iš kurio būtų galima įvykdyti teismo sprendimą, sprendė, kad kreditoriaus teisės buvo pažeistos skolininko sudarytu sandoriu, kuris, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, bet sumažino turto, kuriuo buvo užtikrinta kreditoriaus reikalavimo teisė, vertę.

12Teismas pažymėjo, kad faktinė bylos situacija yra labai artima CK 6.67 straipsnio 7 punkte nustatytai nesąžiningumo prezumpcijai, kai skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su kitu juridiniu asmeniu, kurį skolininkas kontroliuoja, arba kai vienos iš sandorio šalių vadovas ar valdymo organo narys yra asmuo, tiesiogiai ar netiesiogiai, vienas ar kartu su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar artimaisiais giminaičiais turintis nuosavybės teise mažiausiai penkiasdešimt procentų kito juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.) arba abiejų juridinių asmenų akcijų (pajų, įnašų ir pan.). Byloje yra duomenų, patvirtinančių, kad UAB „Tegros investicija“ nuo 2008 m. kovo 31 d. iki 2009 m. birželio 15 d., turėjo 25,5 proc. skolininko UAB „PNC Prekyba“ (buvusi UAB „Tegra“) akcijų. Kiti du skolininko akcininkai skirtingais laikotarpiais vadovavo arba vadovauja atsakovui UAB „Tegros investicija“: A. L. (L.), turintis 25,5 proc. akcijų, – nuo 2000 m. vasario 24 d. iki 2006 m. spalio 2 d.; R. G., turintis 49 proc. akcijų, – nuo 2006 m. spalio 2 d., be to, jis nuo 2007 m. birželio 7 d. iki 2008 m. balandžio 18 d. buvo ir UAB „PNC Prekyba“ vadovas, tai reiškia, kad nuo 2006 m. spalio 2 d. iki 2008 m. balandžio 18 d. jis vadovavo abiem atsakovams. Nustatęs išvardytas ginčo sandorio šalių sąsajas ir kitas actio Pauliana sąlygas, teismas padarė išvadą, kad ginčo sandorio šalys nebuvo sąžiningos.

13Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. lapkričio 22 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 12 d. sprendimą paliko nepakeistą.

14Teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Kolegija sutiko su atsakovo pozicija, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas ne 13 dienų, o 25 dienas, kartu vertindama, kad terminas praleistas nedaug, bei sprendė, kad pirmosios instancijos teismas sprendime įvardytas aplinkybes pagrįstai pripažino svarbiomis ieškinio senaties terminui atnaujinti. Kolegija sprendė, kad ieškovas įgijo kreditoriaus reikalavimo teisę sutarties su atsakovu UAB „PNC Prekyba“ sudarymo dieną. Byloje nėra duomenų, kada sudaryta ši sutartis, tačiau iš įsiteisėjusio ir Lietuvoje vykdomo 2009 m. birželio 26 d. Vokietijos Wurzburg žemės teismo sprendimo, kuris turi prejudicinę galią šioje byloje, matyti, kad sutartis buvo sudaryta dar iki šioje byloje ginčijamo sandorio sudarymo dienos, nes jau 2008 m. balandžio 30 d. ieškovo reikalavimas atsakovui iš sutartinių verslo santykių sudarė 1 488 659 eurus. Dėl to atsakovas nepagrįstai teigia, kad ieškovo, kaip kreditoriaus, neabejotina ir galiojanti reikalavimo teisė atsirado tik nuo Vokietijos Wurzburg žemės teismo sprendimo priėmimo dienos. Atsakovas rėmėsi tik prielaida apie sąskaitų sąrašo kopijos neautentiškumą, tačiau nepateikė įrodymų, paneigiančių savo skolos ieškovui pripažinimą.

15Ginčo sandoris sudarytas, kai UAB „PNC Prekyba“ turtinė padėtis buvo sunki, antstoliui neradus atsakovo turto, iš kurio būtų galima išieškoti skolą ieškovui, byloje nėra duomenų, kur buvo panaudoti iš sandorio gauti pinigai. Įvertinusi šias aplinkybes teisėjų kolegija padarė išvadą, kad ginčijamu sandoriu iš esmės buvo sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, todėl konstatavo ieškovo, kaip kreditoriaus, teisių pažeidimą.

16Pirmosios instancijos teismo nustatytos ginčo sandorio šalių sąsajos ir tai, kad UAB „Tegros investicija“ buvo susipažinusi su UAB „PNC Prekyba“ finansinės atskaitomybės dokumentais, iš kurių buvo matyti sunki UAB „PNC Prekyba“ turtinė padėtis, įmonė turėjo daug kreditorių, su kuriais buvo delsiama atsiskaityti, tačiau vis tiek sudarė ginčijamą sandorį, leidžia daryti išvadą, kad ginčo sandorio šalys buvo nesąžiningos.

17III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

18Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Tegros investicija” prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 12 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 22 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir atitinkamai pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

191. Teismai nepagrįstai byloje nustatytas aplinkybes (didelė ieškovui kaip kreditoriui priteista suma; ieškovo atstovų kaita; ieškovo teisės ginamos ne jo veiklos ir buveinės valstybėje) pripažino svarbiomis priežastimis, pagal CK 1.131 straipsnį sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Nustatytos aplinkybės nėra tokios, kurios rūpestingam, protingam, atidžiam kreditoriui galėjo sukliudyti laiku kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, todėl ieškinio senaties termino atnaujinimas yra neproporcingas siekiamai apginti vertybei.

20Vertinant bylos sudėtingumą, turi būti atsižvelgiama į bylos esmę, jos medžiagos apimtį, nagrinėjamų teisinių klausimų naujumą ir sudėtingumą ir pan. Nagrinėjamoje byloje ginčijamas vienas sandoris, actio Pauliana instituto pagrindu pateiktas ieškinys nesudėtingas, jame keliami teisės aiškinimo ir taikymo klausimai nebuvo nauji. Kitų argumentų, patvirtinančių bylos sudėtingumą ir didelės ginčo sumos įtaką ieškinio senaties termino praleidimui, teismai nenurodė.

21Atstovų pasikeitimas galėtų būti kaip pateisinama termino praleidimo priežastis tais atvejais, kai vienas atstovas netinkamai atstovavo klientui, nevykdė įsipareigojimų, pažeidė profesinės etikos reikalavimus ar pan. Nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta jokių panašių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas sprendime nenurodė jokių konkrečių faktų, kokių atstovų ir kada įvykusį pasikeitimą jis pripažino tokia svarbia priežastimi.

22Ieškovas dar prieš ieškinio senaties termino pradžią turėjo Lietuvoje atstovus – profesionalius teisininkus, todėl teismai faktą, kad ieškovas yra užsienio įmonė, nepagrįstai laikė objektyvia priežastimi, sunkinančia jo teisių gynimą.

232. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Vokietijos Wurzburg žemės teismo 2009 m. birželio 26 d. sprendimą, nepagrįstai sprendė, kad ieškovo ir atsakovo UAB „PNC Prekyba“ sutartis buvo sudaryta dar iki ginčo sandorio sudarymo dienos ir, kad ieškovas įgijo kreditoriaus reikalavimo teisę šios sutarties sudarymo dieną. Vien sutarties sudarymo faktas nereiškia kreditoriaus reikalavimo teisės atsiradimo. Kad įgytų reikalavimo teisę, kreditorius turi įvykdyti savo prievolę pagal sutartį. Dėl to nagrinėjamu aspektu yra svarbios konkrečios sutarties vykdymo aplinkybės, o jos byloje nenustatytos. Kasatorius pažymi, kad iš esmės neginčija Vokietijos Wurzburg žemės teismo sprendimo rezoliucinės dalies, tačiau nesutinka su sprendime pateiktų faktų vertinimu, kurį atliko šią bylą nagrinėjantys teismai. Vokietijos teismo sprendimu konstatuota, kad UAB „PNC Prekyba“ buvo skolinga ieškovui apie 1,48 mln. eurų sumą sprendimo priėmimo dieną, t. y. 2009 m. gegužės 12 d., o ne 2008 m. balandžio 30 d. Atsakovo buhalterės vienasmeniškai pasirašytas sąskaitų sąrašas nepatvirtina fakto, jog skolininkas pripažino skolą ieškovui.

243. Teismai, Vokietijos Wurzburg žemės teismo sprendimą, priimtą už akių, vertindami kaip turintį prejudicinę galią, pažeidė CPK 182, 263, 266 straipsnių nuostatas. Prejudicinių faktų galią kitoje byloje nustatytos aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys. Pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis. Svarbu, kad nustatomas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Šiuo atveju nėra dviejų iš trijų privalomų sąlygų – šalių tapatumo ir nustatyto kitoje byloje fakto atitikties įrodinėjimo dalyko sampratai.

254. Teismai konstatavo ieškovo teisių pažeidimą, nurodę, kad ginčo sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, kad teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje. Svarbu tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu, kurį lėmė ginčijamas skolininko sudarytas sandoris. 2007 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis UAB „PNC Prekyba“ turėjo turto už 16 021 539 Lt, o įsipareigojimų už 13 152 677 Lt, todėl darytina priešinga išvada – skolininko turtinė padėtis buvo gera. Skolininko turtinė padėtis dėl ginčo sandorio sudarymo ne pablogėjo, o pagerėjo, nes jis gavo 223 600 Lt už turtą, kuris nebuvo įtrauktas į balansą. Aplinkybė, kad byloje nėra duomenų apie tai, kur buvo panaudoti skolininko gauti už turtą pinigai, nesudaro pagrindo teigti, kad ginčijamu sandoriu buvo siekiama išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.

265. Civiliniuose teisiniuose santykiuose galioja sąžiningumo prezumpcija, todėl ginčijamo sandorio šalių nesąžiningumą privalo įrodyti ieškovas. Vien tai, kad faktinė bylos situacija yra artima CK 6.67 straipsnio 7 punkte įtvirtintai nesąžiningumo prezumpcijai, nėra pagrindas kasatoriaus nesąžiningumo prezumpcijai konkrečiu atveju. Dėl to šios aplinkybės įrodinėjimo pareiga teko ieškovui. Kasatorius, susipažinęs su atsakovo balansu, sprendė, kad jo galimybės atsiskaityti su kreditoriais yra geros, o sudarius ginčo sandorį dar pagerės. Teismo išvada, kad įmonė turėjo daug kreditorių ir su jais buvo delsiama atsiskaityti, neįrodyta ir neargumentuota. Byloje nustatytų tam tikrų sąsajų egzistavimas tarp ginčo sandorio šalių per jų akcininkus nesudaro pagrindo konstatuoti, kad sandorio šalys buvo taip susijusios, jog tokį ryšį galima būtų laikyti teisiškai reikšmingu ir nulemiančiu nesąžiningumą CK 6.66 ir 6.67 straipsnių prasme. Taigi teismai išvadą, kad abu atsakovai buvo nesąžiningi, padarė pažeidę įrodymų vertinimo taisykles, taip pat neteisingai aiškinę ir taikę CK 6.67 straipsnį.

27Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo skundo netenkinti ir priteisti jam iš kasatoriaus bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodo šiuos argumentus:

281. Atsižvelgdami į nustatytų aplinkybių visumą, teismai teisingai konstatavo, kad ieškinio senaties terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Ieškovo – statybinių medžiagų gamintojo – pareiga domėtis viešais registrais, ypač – kitoje valstybėje, ginčytina. Kasatoriaus minimi advokatai ieškovui atstovavo skirtingose bylose.

292. Net ir tuo atveju, jeigu būtų pripažinta, kad Vokietijos Wurzburg Žemės teismo 2009 m. gegužės 12 d. sprendimu nėra nustatyti prejudiciniai faktai, tai šis dokumentas neabejotinai yra rašytinis įrodymas, o jame užfiksuotos aplinkybės, nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose nebuvo paneigtos. Skolininkas skolą ieškovui yra pripažinęs ne tik savo darbuotojos parengtomis 2008 m. balandžio mėn. sąskaitų išklotinėmis, tačiau ir atlikdamas mokėjimus į ieškovo sąskaitą 2008 m. gegužės – birželio mėnesiais. Jis skolos ieškovui fakto ir dydžio įstatymų nustatyta tvarka neginčijo, todėl kasatoriaus teisė ją ginčyti kvestionuotina.

303. Teismai, išanalizavę įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad, sudarydami ginčo sandorį, atsakovai buvo nesąžiningi, t. y. neveikė taip, kaip analogiškomis aplinkybėmis turėjo veikti protingi ir apdairūs asmenys.

31Teisėjų kolegija

konstatuoja:

32IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

33Dėl actio Pauliana instituto taikymo sąlygų

34Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Taigi actio Pauliana skirtas ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą.

35Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pabrėžiama, kad actio Pauliana suteikia ne sandorio šaliai – kreditoriui – teisę ginčyti skolininko su trečiaisiais asmenims sudarytus sandorius, todėl, taikydami šį institutą, kaip vieną išimtinių sandorių negaliojimo atvejų, teismai turi užtikrinti kreditoriaus, skolininko ir jo turtą įsigijusio trečiojo asmens interesų pusiausvyrą. Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012). Šiame nutarime taip pat akcentuota, kad sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu.

36Nagrinėjamoje byloje kasaciniu skundu iš esmės ginčijamos trys būtinosios actio Pauliana sąlygos: kreditoriaus reikalavimo teisė, kreditoriaus teisių pažeidimas ginčijamu sandoriu ir trečiojo asmens nesąžiningumas.

37Dėl neabejotinos ir galiojančios kreditoriaus reikalavimo teisės kaip actio Pauliana sąlygos

38Kreditorius, prievolės pagrindu įgydamas reikalavimo teisę skolininkui, taip pat įgyja teisę naudotis įstatymo suteikiama jo reikalavimo teisės apsauga bei gynimo būdais. Pirmiau minėtame Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos nutarime pažymėta, kad, teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą. Tai reikšminga, nes paprastai kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo: skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą. Sutartinių prievolių atsiradimo momentas paprastai siejamas su sutarties sudarymu (CK 6.181 straipsnis). Pagal actio Pauliana instituto reglamentavimą tokio ieškinio pareiškimo metu nereikalaujama, jog reikalavimo teisė būtų vykdytina, t. y. sprendžiant dėl kreditoriaus reikalavimo teisės egzistavimo, neturėtų būti atsižvelgiama į terminuotos prievolės termino suėjimo faktą.

39Kasatorius skundą argumentuoja tuo, kad byloje nėra nustatyta, jog kreditoriaus reikalavimo teisė egzistavo tuo metu, kai buvo sudarytas ginčijamas sandoris, nes Vokietijos Wurzburg Žemės teismo sprendimas, kuriuo rėmėsi bylą nagrinėję teismai, priimtas 2009 m. gegužės 12 d., po ginčijamo sandorio sudarymo, be to, jis neturi prejudicinės galios šioje byloje. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinių padarinių ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad tam tikras faktas pripažįstamas prejudiciniu pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą, kai jis atitinka tokias sąlygas: 1) faktas nustatytas teismo; 2) teismo sprendimas ar nutartis, kuriais nuspręsta dėl bylos esmės, yra įsiteisėję; 3) teismo sprendimas ar nutartis priimti kitoje, negu nagrinėjama, byloje; 4) teismo sprendimas ar nutartis priimti civilinėje arba administracinėje byloje; 5) kitoje byloje dalyvavo tie patys asmenys arba teismo sprendimas sukėlė teisinių padarinių ir nedalyvaujantiems byloje asmenims; 6) aplinkybė buvo įrodinėjimo dalykas kitoje byloje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Alytaus apskrities viršininko administracija v. VĮ Registrų centras, VĮ Registrų centro Alytaus filialas, bylos Nr. 3K-3-554/2009). Nors nagrinėjamu atveju Vokietijos Wurzburg Žemės teismo ir šioje byloje reikšmingas skolos susidarymo laikas ir ši aplinkybė nustatinėtina abiejose bylose, tačiau Vokietijos Wurzburg Žemės teismo 2009 m. gegužės 12 d. sprendimu nustatytos aplinkybės nelaikytinos prejudiciniais faktais šioje byloje, nes kasatorius nebuvo toje byloje dalyvaujančiu asmeniu, be to, teismo sprendimas priimtas už akių, tokiais sprendimais nustatytoms aplinkybėms prejudicinių faktų taisyklė taikoma ribotai. Dėl to šis teismo sprendimas vertintinas kaip rašytinis įrodymas, jo įrodomoji reikšmė bylos faktų konstatavimui vertintina kartu su kitais šioje byloje surinktais įrodymais. Iš šio rašytinio įrodymo turinio matyti, kad ieškovas egzistuojančią reikalavimo teisę į atsakovą UAB „PNC prekyba“ turėjo ne tik šio sprendimo priėmimo metu, kaip nurodo kasatorius, bet ir 2008 m. balandžio 30 d., t. y. iki ginčijamos 2008 m. spalio 15 d. intelektinės nuosavybės objektų perdavimo sutarties sudarymo. Galiojančią ieškovo reikalavimo teisę ginčijamo sandorio sudarymo metu patvirtina ir byloje esantis atsakovo UAB „PNC prekyba“ patvirtintas sąskaitų sąrašas. Pažymėtina, kad atsakovas UAB „PNC prekyba“ nagrinėjant civilinę bylą dėl skolos už patiektas prekes priteisimo Vokietijos Wurzburg Žemės teisme nei šio sąskaitų sąrašo, nei kitų ieškovo nurodytų aplinkybių (taip pat ir dėl skolos susidarymo momento) bei skolos fakto neginčijo ir jokių atsikirtimų į ieškinį neteikė. Actio Pauliana ieškinį reiškiantis kreditorius turi įrodyti savo galiojančią reikalavimo teisę. Ieškovas tokią teisę nagrinėjamoje byloje įrodinėjo, pateikęs pirmiau išvardytus įrodymus. Atsakovai (ginčijamo sandorio šalys), tvirtindami, kad ieškovas tuo metu, kai buvo sudarytas sandoris, dėl kurio teikiamas actio Pauliana, reikalavimo teisės dar neturėjo ir ją įgijo vėliau, turėjo pateikti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 178 straipsnis). Kasatoriaus nurodomas atsakovo UAB „PNC prekyba“ susirašinėjimas su ieškovu (T. 1, b. l. 171-173) nepaneigia skolos egzistavimo fakto ginčo sandorio sudarymo metu, nes jame apie skolos atsiradimo laiką nekalbama. Todėl pripažintina, kad kasatorius ir kitas atsakovas – UAB „PNC prekyba“ savo procesinės pareigos, nustatytos CPK 178 straipsnyje, neįvykdė ir į bylą įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kuria grindė savo atsikirtimus, nepateikė. Esant tokiai situacijai bylą nagrinėję teismai pagrįstai apie ieškovo reikalavimo teisės atsiradimo momentą sprendė ieškovo pateiktų įrodymų pagrindu ir nustatė, kad jis turėjo galiojančią reikalavimo teisę intelektinės nuosavybės objektų perdavimo sutarties su atsakovais sudarymo metu.

40Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo kaip būtinos actio Pauliana sąlygos

41CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

42Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ ir kt. v. UAB „Senega“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-167/2012). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad, nustatinėjant actio Pauliana instituto taikymo sąlygą – kitokį kreditoriaus teisių pažeidimą, būtina atkreipti dėmesį į tai, jog kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Cetarium“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB ,,Artrio-2“ v. UAB DnB Nord lizingas ir kt., bylos Nr. 3K-3-262/2008). Taigi, teismui sprendžiant dėl sandorio, kreditoriaus prašomo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, kaip pažeidžiančio kreditoriaus teises, būtina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Ši actio Pauliana taikymo sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismai kiekvienu atveju nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendžia, ar buvo kreditorių teisių pažeidimas.

43Bylą nagrinėję teismai, pripažindami, kad ginčijama sutartis turėjo įtakos atsakovo UAB „PCN Prekyba“ mokumo sumažėjimui ir galimybei atsiskaityti su ieškovu, atsižvelgė į pirmiau nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus. Apeliacinės instancijos teismas atsakovo UAB „PCN Prekyba“ veiklos rezultatus patvirtinančių dokumentų bei antstolio pažymų apie vykdomosios bylos eigą pagrindu nustatė, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu įmonės ekonominė būklė buvo prasta, dėl to ir pajėgumas atsiskaityti su kreditoriais buvo ribotas, o sandorio sudarymas dar labiau sumažino ieškovo galimybę bent iš dalies patenkinti savo reikalavimą. Kasatorius nesutinka su teismo išvada, kad byloje esantys įrodymai patvirtina blogą UAB „PCN Prekyba“ finansinę būklę. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių , kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis) Kasacinės instancijos teismas patikrina apskųstus sprendimus ar (ir) nutartis teisės taikymo aspektu; jis yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų faktinių aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nekeliamas klausimas dėl įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų taikymo, o tik dėstoma nuomonė, kad byloje esančių įrodymų pagrindu turėjo būti nustatytos kitokios faktinės aplinkybės, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl šio argumento nepasisako. Kasatorius taip pat nurodo, kad atsakovų sudaryta intelektinės nuosavybės objektų perdavimo sutartis atlygintinė, sutarties kainos ieškovas neginčija, todėl atsakovo UAB „PCN Prekyba“ turtas dėl šios sutarties sudarymo nesumažėjo. Teisėjų kolegija pažymi, kad atlygintinio sandorio atveju turto pardavimas už aiškiai mažesnę kainą yra tik vienas iš galimų turto vertės sumažinimo atvejų, po kurio kreditorius negali išsiieškoti skolos, nes skolininko gautos už parduotą turtą sumos ir likusio skolininko turto gali neužtekti skolai grąžinti. Nagrinėjamoje byloje ginčijama intelektinės nuosavybės objektų (prekių ženklų, dizaino ir kt.) perdavimo sutartis. Pagrindinė prekių ženklo funkcija yra garantuoti pirkėjui arba galutiniam vartotojui rinkoje esančios prekės šaltinio identiškumą, sudarant jam galimybę atskirti prekes ar paslaugas nuo kitų. Taip prekių ženklai supažindina visuomenę su atitinkama preke ar paslauga, padeda pritraukti ir išlaikyti pirkėją ar paslaugos gavėją. Tokią pačią funkciją atlieka ir gaminio dizainas, kurį vartotojas atpažįsta ir pagal tai renkasi prekę. Taigi perleistų intelektinės nuosavybės objektų nauda ilgalaikė, jie gali skatinti prekių (paslaugų) paklausą ir taip prisidėti prie jų savininko veiklos plėtimo bei pajamų gavimo. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šis turtas buvo pakeistas į itin likvidų – lėšas. Kaip matyti iš antstolio pažymų apie vykdomosios bylos eigą, nei lėšų, nei kitokio turto, pakankamo atsiskaityti su ieškovu, UAB „PCN Prekyba“ neturi. Tai rodo, kad ginčijamo sandorio sudarymas buvo vienas iš veiksnių, sukūrusių situaciją, kai UAB „PCN Prekyba“ tapo finansiškai nepajėgi patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus. Pažymėtina, kad kasatoriaus nurodoma UAB „PCN Prekyba“ turto balansinė vertė nereiškia tokios pat jo rinkos vertės. Jau vien ieškovo įrodymais pagrįstas ir byloje nepaneigtas faktas, kad UAB „PCN Prekyba“ neįvykdyti sutartiniai įsipareigojimai ieškovui 2008 m. balandžio 30 d. siekė 1 488 659 eurus, ši skola negrąžinta ir sudarant ginčo sandorį, nesuderinamas su kasatoriaus teiginiu apie gerą UAB „PCN Prekyba“ turtinę padėtį. Dėl to bylą nagrinėję teismai pagrįstai pripažino, kad skolininko UAB „PCN Prekyba“ sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus Vokietijos įmonės KIM JAROLIM Im – Und Export GmbH interesai CK 6.66 straipsnio prasme.

44Dėl trečiojo asmens nesąžiningumo

45Pagal CK 6.66 straipsnio 2 dalį dvišalį sandorį pripažinti negaliojančiu šio straipsnio 1 dalyje išvardytu pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. CK 6.67 straipsnyje nustatytas skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo prezumpcijos atvejų sąrašas. Esant bent vienam šių atvejų trečiojo asmens nesąžiningumas preziumuojamas, o trečiajam asmeniui, norinčiam šią prezumpciją paneigti, tenka įrodinėjimo našta. Kitais atvejais įrodyti trečiojo asmens nesąžiningumo faktą yra sandorį actio Pauliana pagrindu ginčijančio kreditoriaus pareiga. Nesąžiningumo prezumpcijos atvejų sąrašas baigtinis, todėl, nenustačius byloje aplinkybių, įtvirtintų šio straipsnio dispozicijoje, jis netaikytinas.

46Sąžiningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas, kurio kasacinis teismas nenagrinėja (CPK 353 straipsnio 1 dalis), tačiau, atsižvelgdamas į kasacinio skundo argumentus, patikrina, ar bylą nagrinėję teismai teisingai aiškino sąžiningumą nagrinėjamuose teisiniuose santykiuose. Kasaciniame skunde nurodoma, kad nors teismai ir nustatė, kad nagrinėjamoje byloje susiklosčiusi situacija neatitinka CK 6.67 straipsnyje išvardytų atvejų, tačiau taikė trečiojo asmens (kasatoriaus) nesąžiningumo prezumpciją. Toks kasatoriaus tvirtinimas nepagrįstas. Teismai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ginčijamo sandorio šalių padėtis artima nurodytai CK 6.67 straipsnio 7 punkte, tačiau pažymėjo, kad nesąžiningumo prezumpcijos atvejų sąrašas šiame straipsnyje išsamus, negali būti plečiamas, todėl vertino byloje esančius įrodymus, patvirtinančius atsakovų tarpusavio sąsajas per jų dalyvius ir valdymo organus, bei jų pagrindu sprendė, ar trečiajam asmeniui buvo žinoma apie kreditoriaus teisių pažeidimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sąžiningu gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Iš būsimos sandorio šalies yra pagrįsta reikalauti paaiškinimo ir kitų duomenų, ar ji neturi kreditorių, kurių interesams gali būti padaryta žala sandorio sudarymu. Jeigu asmuo gauna žinių apie galimo kontrahento kreditorių, tai privalo svarstyti, ar skolininko turto įgijimu nepažeis kreditoriaus interesų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 19 d. nutartį, priimta civilinėje byloje UAB ,,Neringos žuvis“ v. A. Pukelio IĮ ,,Altana“, bylos Nr. 3K-3-168/2007). Šią bylą nagrinėję teismai priėjo prie išvados, kad kasatoriui dėl artimų ryšių su atsakovu UAB „PCN Prekyba“ buvo žinoma šio atsakovo finansinė ūkinė padėtis, įsiskolinimai kreditoriui. Pažymėtina, kad intelektinės nuosavybės objektų perleidimo sutartyje nurodyta, jog teisių perėmėja (kasatorius šioje byloje) valdo visą įmonių grupės, kuriai priklauso ir teisių savininkė (atsakovas UAB „PCN Prekyba“ ), nekilnojamąjį turtą ir turtines teises. Tai rodo, kad kasatorius ne tik turėjo informaciją apie kitos sandorio šalies ekonominės veiklos rezultatus, bet ir galėjo daryti jiems įtaką. Kasatorius neneigia, kad žinojo atsakovo veiklos rodiklius, tačiau nurodo, kad vertino juos kaip gerus. Dėl to, kas išdėstyta teisėjų kolegija sutinka su bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad sandorio šalių veiksmai neatitinka sąžiningo elgesio standartų, taigi trečiojo asmens nesąžiningumas įrodytas.

47Dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo priežasčių

48Ieškinio senaties instituto tikslas – tiek sudaryti realią galimybę asmeniui per tam tikrą laiką apginti savo pažeistą teisę, tiek ir skatinti asmenis kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę, taip užtikrinant civilinių santykių stabilumą. Ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti, nes, praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis. Taigi ieškinio senaties institutas atitinka tiek ieškovo, tiek atsakovo interesus.

49Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, jei ginčo šalis reikalauja. Ieškinio senaties terminas nėra naikinamasis, todėl teismas, pripažinęs, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties, praleistą terminą atnaujina ir pažeistą teisę gina (CK (1.131 straipsnio 3 dalis). Svarbių priežasčių, kurias nustačius terminas turėtų būti atnaujinamas, įstatymai nenustato. Bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, kiekvienu atveju turi atsižvelgti į jo trukmę, nustatytą konkretiems santykiams (CK 1.125 straipsnis), įvertinti termino praleidimo trukmę ir ieškovo nurodomas priežastis, kreipimosi į teismą operatyvumą po priežasčių, sutrukdžiusių laiku paduoti ieškinį, išnykimo ir kitus ieškovo elgesio rūpestingumo, apdairumo aspektus, ginčo esmę bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, svarbu nustatyti ir tai, kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui ir kitų asmenų teisėms bei teisėtiems interesams. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „LRG farmacija“ v. UAB „Limedika“, bylos Nr. 3K-3-393/2012).

50Ar ieškovo nurodomos ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios, sprendžia pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, tai faktinių bylos aplinkybių (ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių svarbos) vertinimas, nesantis kasacijos dalyku, todėl teisėjų kolegija iš naujo ieškovo nurodytų aplinkybių nevertina ir pažymi, kad bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių svarbumo, atsižvelgė į pirmiau nurodytus kriterijus, išvadą išsamiai motyvavo, taigi, įvertinę nustatytų aplinkybių visumą, pagrįstai sprendė, kad ieškinio senaties terminas atnaujintinas.

51Nurodytais motyvais kolegija konstatuoja, kad nenustatė pagrindų pakeisti ar panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą, todėl kasacinis skundas netenkintinas (CPK 346 straipsnis).

52Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

53Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 25,25 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybei iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

54Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

55Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

56Priteisti valstybei iš UAB „Tegros investicija“ (kodas 125257765) 25,25 Lt (dvidešimt penkis litus 25 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

57Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas Vokietijos įmonė KIM JAROLIM Im – Und Export GmbH teismo prašė... 5. Ieškovas nurodė, kad apie ginčijamą sandorį ieškovas sužinojo 2009 m.... 6. Byloje kilo ginčas dėl teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senatį,... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 12 d. sprendimu atnaujino... 9. Teismas konstatavo, kad ieškovo įvardytos aplinkybės: didelė suma, kurios... 10. Teismas nurodė, kad ieškiniui tenkinti būtinos visos CK 6.66 straipsnyje... 11. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, kad išieškojimas pagal Vokietijos... 12. Teismas pažymėjo, kad faktinė bylos situacija yra labai artima CK 6.67... 13. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012... 14. Teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino... 15. Ginčo sandoris sudarytas, kai UAB „PNC Prekyba“ turtinė padėtis buvo... 16. Pirmosios instancijos teismo nustatytos ginčo sandorio šalių sąsajos ir... 17. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 18. Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Tegros investicija” prašo panaikinti... 19. 1. Teismai nepagrįstai byloje nustatytas aplinkybes (didelė ieškovui kaip... 20. Vertinant bylos sudėtingumą, turi būti atsižvelgiama į bylos esmę, jos... 21. Atstovų pasikeitimas galėtų būti kaip pateisinama termino praleidimo... 22. Ieškovas dar prieš ieškinio senaties termino pradžią turėjo Lietuvoje... 23. 2. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Vokietijos Wurzburg... 24. 3. Teismai, Vokietijos Wurzburg žemės teismo sprendimą, priimtą už akių,... 25. 4. Teismai konstatavo ieškovo teisių pažeidimą, nurodę, kad ginčo... 26. 5. Civiliniuose teisiniuose santykiuose galioja sąžiningumo prezumpcija,... 27. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo skundo netenkinti ir... 28. 1. Atsižvelgdami į nustatytų aplinkybių visumą, teismai teisingai... 29. 2. Net ir tuo atveju, jeigu būtų pripažinta, kad Vokietijos Wurzburg Žemės... 30. 3. Teismai, išanalizavę įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad,... 31. Teisėjų kolegija... 32. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 33. Dėl actio Pauliana instituto taikymo sąlygų... 34. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko... 35. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje... 36. Nagrinėjamoje byloje kasaciniu skundu iš esmės ginčijamos trys būtinosios... 37. Dėl neabejotinos ir galiojančios kreditoriaus reikalavimo teisės kaip actio... 38. Kreditorius, prievolės pagrindu įgydamas reikalavimo teisę skolininkui, taip... 39. Kasatorius skundą argumentuoja tuo, kad byloje nėra nustatyta, jog... 40. Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo kaip būtinos actio Pauliana sąlygos... 41. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent... 42. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad formuluotė „kitaip pažeidžiamos... 43. Bylą nagrinėję teismai, pripažindami, kad ginčijama sutartis turėjo... 44. Dėl trečiojo asmens nesąžiningumo... 45. Pagal CK 6.66 straipsnio 2 dalį dvišalį sandorį pripažinti negaliojančiu... 46. Sąžiningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas, kurio kasacinis... 47. Dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo priežasčių... 48. Ieškinio senaties instituto tikslas – tiek sudaryti realią galimybę... 49. Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas taiko tik tuo... 50. Ar ieškovo nurodomos ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra... 51. Nurodytais motyvais kolegija konstatuoja, kad nenustatė pagrindų pakeisti ar... 52. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 53. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 25,25 Lt bylinėjimosi... 54. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 55. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012... 56. Priteisti valstybei iš UAB „Tegros investicija“ (kodas 125257765) 25,25 Lt... 57. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...