Byla 2S-1782-524/2012
Dėl sprendimo–atsakymo panaikinimo, įpareigojimo Tauragės rajono savivaldybę parduoti sodą ne aukciono būdu

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. O. atskirąjį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2012-07-30 nutarties civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovo A. O. ieškinį atsakovei Tauragės rajono savivaldybei dėl sprendimo–atsakymo panaikinimo, įpareigojimo Tauragės rajono savivaldybę parduoti sodą ne aukciono būdu, ir

Nustatė

2ieškovas prašė įpareigoti Tauragės rajono savivaldybę parduoti jam sodą ne aukciono būdu, panaikinti Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus 2012-05-09 sprendimą–atsakymą Nr.3480 (14.34.104)-1940. Nurodė, kad sodas yra ( - ), užima 5 arų ploto žemės sklypą.

3Tauragės rajono apylinkės teismas 2012-07-10 nutartimi ieškovui nustatė terminą trūkumams pašalinti iki 2012-07-25. Nurodė, kad ieškovas turi pateikti VĮ Registrų centro pažymą apie ginčo sklype asmeninės nuosavybės teise priklausančius pastatus, pridėti bendrą sklypo planą, sodo planą, į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, turi įtraukti namo, kuris stovi sklype, kurio dalį nori nusipirkti ieškovas, gyventojus, sumokėti 9 Lt žyminio mokesčio, pateikti ieškinio nuorašų tiek, kad užtektų teismui ir kitoms bylos šalims.

4Tauragės rajono apylinkės teismas 2012-07-30 nutartimi ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį pateikusiam asmeniui. Nurodė, kad per teismo nustatytą terminą nebuvo pašalinti nurodyti trūkumai.

5Ieškovas atskiruoju skundu prašo įpareigoti apylinkės teismą nustatyti, kad ginčo vietoje yra sodas, įpareigoti savivaldybės administraciją atlikti sodo detalųjį planą, leisti ieškovui sodą privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenagrinėja ieškinio. Mano, kad teismas nepagrįstai nustatė ieškinio trūkumus. Pažymi, kad ieškovui nereikia primokėti 9 Lt žyminio mokesčio.

6Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

7Pirmosios instancijos teismas paliko ieškinį nenagrinėtą ir grąžino jį pateikusiam asmeniui, nes nebuvo ištaisyti ieškinio trūkumai. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.

8LR CPK 138 str. įtvirtinta, kad ieškinio trūkumai šalinami LR CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka. LR CPK 115 str. 2 d. nustatyta, kad tuo atveju, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti.

9Pažymėtina, kad LR CPK 5 str. įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra LR CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų (LR CPK 111 str., 135 str.), ji yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Tuo tarpu teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais (LR CPK 2 str.), imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai. Pažymėtina, kad civilinis procesas pagrįstas šalių disponavimu joms suteiktomis procesinėmis teisėmis laisva valia. Dispozityvumo principas, be kita ko, reiškia, jog civilinė byla gali būti iškelta tik ieškovo iniciatyva, tik jis turi teisę pasirinkti, kokiam asmeniui ar kokiems asmenims reikšti reikalavimus, kokius reikalavimus jam reikšti, kokiomis aplinkybėmis grįsti pareikštus reikalavimus, kokiais įrodymais įrodinėti išdėstytas aplinkybes (LR CPK 13 str.). Teismas neturi įgaliojimų nurodinėti ieškovui, kokius reikalavimus jis turi reikšti, kokius įrodymus pateikti, kad ieškinys, teismo nuomone, įgytų prasmę ir galėtų būti patenkintas. Darytina išvada, kad ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo suformulavimas yra ieškovo išimtinė teisė. Šią teisę, kaip minėta, jis turi įgyvendinti griežtai laikydamasis proceso įstatymo reikalavimų, nes kiekviena subjektinė teisė, tarp kurių ir teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, asmeniui sukelia teigiamus teisinius padarinius tik tuomet, kai jis ja naudojasi tinkamai.

10Atskirąjį skundą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, t. y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą (gali būti dalyvaujančiu byloje asmeniu, turi atitinkamus įgalinimus, jeigu kreipiasi į teismą kito asmens vardu) ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (LR CPK 137 str.), kad perspektyvoje vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (LR CPK 2 str.), būtų įgyvendintas nepaneigiant asmens pažeistų teisių gynybos, teisingumo, koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų civilinio proceso principų. Tik tuomet, kai teismas nustato, jog pateiktas ieškinys neatitinka jam keliamų formos ar turinio reikalavimų, jis nutartimi paskiria terminą trūkumams pašalinti (LR CPK 115 str. 2 d., 138 str.). Taigi teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio. Šioje proceso stadijoje materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybių, susijusių su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, teismas analizuoti neturi, nes tai yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Šią aplinkybę savo nutartyse ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-02-17 nutartis c.b. Nr.3K-3-244/2003, 2008-07-10 nutartis c.b. Nr. 3K-3-380/2008 ir kt.).

11Tauragės rajono apylinkės teismo 2012-05-02 nutartyje teismas nurodė ištaisyti ieškinio trūkumus, pateikti išrašus iš VĮ Registrų centro pažymos, sklypo planą ir kt. Pažymėtina, kad civilinių bylų procese dispozityviose bylose be išimčių taikoma LR CPK 178 str. nustatyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis apibrėžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių LR CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (LR CPK 182 str.). Ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes. Jeigu jis neįrodo tų aplinkybių, tai sudaro pagrindą teismui atmesti jo ieškinį kaip nepagrįstą. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nustatyti terminą trūkumams pašalinti ir nepriimti ieškinio (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-115/2011). Teismas, nustatęs, kad prie ieškinio nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą, negali iš ieškovo reikalauti tų ieškinio įrodymų, kurie, teismo nuomone, būtų pakankami ieškiniui patenkinti, nes ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės. Atkreiptinas dėmesys, kad įrodymų nepakankamumo klausimas gali būti sprendžiamas ir parengiamojo teismo posėdžio metu (LR CPK 230 str. 1 d.). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį, išreikalauti reikiamus bylos nagrinėjimui dokumentus ir pan. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas teismui, priėmus procesinį dokumentą nagrinėjimui, numato galimybę prireikus tikslinti šalių pareigą įrodinėti (LR CPK 225 str. 1 p. ir 5 p.) bei atlikti kitus veiksmus, kurie, teismo manymu, reikalingi tinkamai išnagrinėti bylą. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai reikalavo pateikti duomenis, kurie susiję su reikalavimo pagrįstumu.

12Apeliantas nurodo, kad nepagrįstai pirmosios instancijos teismas reikalavo primokėti trūkstamą – 9 Lt, žyminio mokesčio dalį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiomis išvadomis. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad vadovaujantis LR CPK 1 d. 5 p. kituose ginčuose mokamas vieno šimto litų žyminis mokestis. LR CPK 82 str. 1 d. nustatyta, kad šiame Kodekse nustatytą žyminį mokestį, sprendimų vykdymo išlaidas ir teismo baudas, išskyrus apskaičiuojamas procentais, teismai indeksuoja atsižvelgdami į ketvirčio vartojimo kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110. Remiantis CPK LR CPK 82 str. 2 d., taikytinas indeksas apskaičiuojamas laikotarpiui nuo įstatymo, kuriame nustatytas žyminis mokestis ir teismo baudos, įsigaliojimo mėnesio iki kiekvieno ketvirčio pradžios. Paskelbtas indeksas taikomas nuo atitinkamo ketvirčio antro mėnesio 1 dienos. Lietuvos statistikos departamentas, 2012 m. balandžio 14 d. pranešimu Nr. 10 paskelbė du indeksus – 2003 m. sausio 1 d. nustatytoms tvirtoms sumoms ir 2011 m. spalio 1 d. nustatytoms naujoms tvirtoms žyminio mokesčio sumoms: 2012 m. kovo mėn., palyginti su 2003 m. sausio mėn., – 141,8; 2012 m. kovo mėn., palyginti su 2011 m. spalio mėn., – 101,7. Darytina išvada, kad apeliantas už pateiktą ieškinį turėjo sumokėti 142 Lt žyminio mokesčio, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį – 9 Lt. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė tik vieną ieškinio trūkumą – primokėti žyminio mokesčio dalį, tačiau šis trūkumas nesudaro pagrindo palikti ieškinio nenagrinėto ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui. Siekiant neužkirsti šaliai teisės į teisminę gynybą, žyminio mokesčio dalies primokėjimo klausimas gali būti išsprendžiamas ir priimant galutinį sprendimą byloje.

13Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų šalinimo institutą, todėl priimta nutartis naikintina dėl joje padarytų proceso teisės normų pažeidimų, turinčių esminę reikšmę nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui (LR CPK 337 str. 1 d. 2 p.), ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas teismui nagrinėti iš naujo.

14Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis LR CPK 337 str. 1 d. 2 p.,

Nutarė

15Tauragės rajono apylinkės teismo 2012-07-30 nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai