Byla 2A-2161-324/2012
Dėl savivaldybės tarybos sprendimo panaikinimo, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, išeitinės išmokos, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą, neturtinės žalos priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Jolitos Cirulienės, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintauto Koriagino, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. V. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-956-722/2012 pagal J. V. ieškinį atsakovei Jonavos rajono savivaldybės tarybai dėl savivaldybės tarybos sprendimo panaikinimo, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, išeitinės išmokos, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą, neturtinės žalos priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė prašė panaikinti atsakovės 2012 m. vasario 17 d. sprendimą Nr. 1TS-37 atleisti ieškovę iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, pripažinti, kad darbo sutartis su ieškove nutraukta pagal DK 129 straipsnį teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną, priteisti ieškovei iš atsakovės keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką (DK 140 str. 1 d. 4 p.), vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo neteisėto atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

5Nurodė, kad 2006 m. lapkričio 30 d. atsakovės sprendimu Nr. 1TS-205 ieškovė buvo paskirta eiti Jonavos rajono Batėgalos pagrindinės mokyklos (toliau – mokykla) direktorės pareigas. 2011 m. lapkričio 21 d. Jonavos rajono savivaldybės administracijos (toliau – savivaldybės administracija) direktoriaus pavedimu savivaldybės administracijos centralizuota vidaus audito tarnyba (toliau – audito tarnyba) atliko operatyvinį patikrinimą mokykloje dėl mokinių bei mokytojų pavėžėjimo į mokyklą. Po atlikto patikrinimo audito tarnyba savivaldybės administracijai pateikė patikrinimo aktą Nr. 1VA-23/11, kuriame užfiksavo tyrimo metu neva nustatytus pažeidimus dėl mokyklos autobuso važiavimo maršruto ir dalyvavimo priešgaisrinės saugos mokymuose darbo metu. Vadovaujantis audito tarnybos patikrinimo aktu ir nepaisant ieškovės žodinio pasiaiškinimo, 2011 m. gruodžio 9 d. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 16B-452K ieškovei buvo paskirta drausminė nuobauda – pastaba. 2011 m. gruodžio 9 d. mokykloje buvo pradėtas dar vienas audito tarnybos patikrinimas, besitęsęs iki 2012 m. sausio 9 d. Šio patikrinimo metu neva nustatyti pažeidimai nurodyti audito tarnybos rašte Nr. 1VA-1. 2012 m. vasario 17 d. įvyko atsakovės neeilinis posėdis, kuriame buvo priimtas sprendimas Nr. 1TS-37. Juo, vadovaujantis DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 235 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 237 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 240 straipsnio 1 dalimi, 177 straipsniu, ieškovei paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, t. y. už netinkamą atsakovės 2011 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. 1TS-230 gautų lėšų pagal tikslinę paskirtį panaudojimą; atsargų inventorizacijos aprašų, ilgalaikio turto nurašymo aktų, trumpalaikio turto atidavimo naudoti ūkinėje veikloje, atsargų nurašymo aktų už 2011 metus, nepateikimą mokyklos apskaitą tvarkančiai specialistei V. K.; mokyklos raštvedės D. Š. įdarbinimą 0,5 etato budėtojos pareigose, nors šias funkcijas už ją vykdė bei atlygio už šių funkcijų vykdymą negavo mokyklos kiemsargė ir valytojos. Ieškovei drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – skirta nepagrįstai ir neteisėtai. Mokyklos buhalterinę apskaitą pagal 2010 m. liepos 12 d. sutartį Nr. 10/03-537 centralizuotai tvarkantis savivaldybės administracijos Centralizuotas biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos skyrius ieškovei nurodęs, kad mokyklos pinigų likutis yra daugiau nei 18 000 Lt, nepaaiškino, kad jos gali būti naudojamos tik aplinkai (komunalinėms paslaugoms). Dėl šios priežasties ieškovė už likusius nepanaudotus pinigus nupirko mokyklos ir prie jos prijungto darželio aplinkos tvarkymui (aplinkai) ir buities pagerinimui būtinus daiktus: vejos pjovimo traktorių (vertė – 5 820 Lt), marmitą valgyklai (vertė – 4 500 Lt), baldus darželiui (vertė – 8 935,85 Lt), čiužinius, patalynę (vertė – 3 251,04 Lt) ir kitų prekių. Ieškovė neiššvaistė pinigų, panaudojo juos ne savo asmeniniams poreikiams tenkinti, bet mokyklos ir prie jos prijungto darželio naudai, nupirkdama reikmenų, kurie buvo būtini. Inventorizacija už 2011 m., turto aprašai, nurašymo aktai buvo parengti ir paruošti atiduoti mokyklos turto apskaitą tvarkantiems atsakovės specialistams laiku, tačiau pastarieji atsisakydavo juos priimti, motyvuodami dideliu darbuotojų užimtumu, tvarkant įstaigų pristatytus dokumentus už praėjusius metus. D. Š. budėtojos pareigas nuolatos vykdydavo jai faktiškai priskirtu metu. Vidaus audito laikotarpiu dalį vienos darbo dienos D. Š. kaip budėtojos funkcijas faktiškai atliko kiemsargė ir valytojos, tačiau tik todėl, jog darbuotoja iš anksto suderinusi su mokyklos direktore turėjo išvykti iš darbo vietos dėl svarbių priežasčių. Tai buvo išskirtinis atvejis, tačiau auditą atliekantys specialistai tai nepagrįstai įvardino kaip nuolatinį teisės aktų pažeidinėjimą. Atsakovė iš anksto turėjo tikslą atleisti ieškovę iš mokyklos direktorės pareigų. Darbo sutartis su ieškove buvo nutraukta neteisėtai, objektyviai ir nešališkai neišsiaiškinus visų reikšmingų aplinkybių. Tai rodo atsakovės neteisėtus veiksmus (CK 6.246 str.) ir kaltę (CK 6.248 str.). Dėl neteisėtų ir kaltų atsakovės veiksmų ieškovei sutriko sveikata – nuo 2012 m. vasario 19 d. iki 2012 m. kovo mėn. vidurio ieškovė gydėsi ligoninėje, jai buvo diagnozuota sunkios formos depresija, ieškovė pajuto aplinkinių žmonių apkalbas, kai kurie iš jų davė užuominų, kad ji dėl neva netinkamo elgesio yra nepageidaujama, ieškovė įgijo menkavertiškumo jausmą, dėl nuolatinių patikrinimų ieškovė negalėjo ramiai dirbti, nuolat nerimavo, jaudinosi, iki šiol jaučia baimę dėl galimo visuotinio pasmerkimo, apie susidariusią situaciją spaudoje pasirodė straipsniai, kuriuose buvo menkinamas ieškovės darbas, iškraipomos faktinės aplinkybės, smerkiamas jos elgesys, nuo kasdieninės įtampos ir streso ieškovę dažnai ištikdavo nerimo protrūkiai. Darbo sutartį nutraukus DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu, ieškovė darbo rinkoje bus vertinama nepalankiai, todėl, sumažėjus jos galimybėms įsidarbinti, ji jaučia didelį nerimą dėl ateities.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Jonavos rajono apylinkės teismas 2012 m. liepos 3 d. sprendimu ieškinį iš dalies patenkino (aiški aritmetinė klaida ištaisyta 2012 m. liepos 5 d. nutartimi). Priteisė ieškovei iš atsakovės 799,02 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką ir 24,5 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atmetė kitą ieškinio dalį. Konstatavo, kad ieškovė, žinodama, jog iš tikslinių 30 000 Lt lėšų, skirtų komunalinėms paslaugoms, liko per 18 000 Lt, nepateikė prašymo Finansų ir biudžeto skyriui dėl šių lėšų paskirties pakeitimo, perkėlimo į kitą eilutę, straipsnį ir jų panaudojimo mokyklai reikalingoms prekėms įsigyti. Teismas nepatikėjo ieškovės parodymais, kad ji nesuprato, ką galima pirkti/įsigyti už komunalinėms paslaugoms skirtus pinigus. Nustatė, kad ji netinkamai panaudojo mokyklai 2011 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. 1TS-230 komunalinėms paslaugos skirtas tikslines lėšas – už jas nupirko prekių ir įrengimų. Sprendė, kad, tinkamai vykdydama savo pareigas ir vadovaudamasi atsakovės 2011 m. rugsėjo 22 d. sprendimu Nr. 1TS-311 patvirtinto „Jonavos rajono savivaldybės biudžeto sudarymo, vykdymo ir atskaitomybės tvarkos aprašo“ 40 punkto nuostatomis, minėtą lėšų sumą ieškovė privalėjo grąžinti į savivaldybės biudžetą. Netinkamą tikslinių lėšų panaudojimą ir nepanaudotų tikslinių lėšų negrąžinimą į savivaldybės biudžetą kvalifikavo kaip savavaliavimą, pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punktą pripažįstamą šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu, sudarančiu pagrindą nutraukti darbo sutartį pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą. Nustatė, kad ieškovė centralizuotai buhalterijai duomenis pateikė 2011 m. gruodžio 30 d., tačiau su trūkumais ir klaidomis, kurių neištaisė centralizuotos buhalterijos darbuotojai V. K. žodžiu nurodžius trūkumus. Teismas nepatikėjo ieškovės atstovo parodymais, kad ieškovei žodžiu niekas iš centralizuotos buhalterijos darbuotojų nesakė, jog jos 2011 m. gruodžio 30 d. ir 2012 m. sausio mėn. pradžioje pateikti buhalteriniai dokumentai nėra tinkamai surašyti, kad juos reikia taisyti. Ieškovės neveikimą – tinkamai parengtų atsargų inventorizacijos aprašų, ilgalaikio turto nurašymo aktų, trumpalaikio turto atidavimo naudoti ūkinėje veikloje, atsargų nurašymo aktų už 2011 metus nepateikimą, teisės aktuose numatytų pareigų vykdymo arba teisių įgyvendinimo tvarkos nepaisymą taip pat kvalifikavo kaip savavaliavimą. Padarė išvadą, kad budėtojų budėjimo grafikas ir darbo užmokesčio žiniaraščiai įrodo, jog budėtojos funkcijas už D. Š. vykdė ir atlygio už šių funkcijų vykdymą negavo mokyklos kiemsargė ir valytojos. Sprendė, kad atsiliepimas į telefono skambučius visos darbo dienos metu įeina į mokyklos raštvedės (sekretorės) pareigas, o ne į budėtojų pareigas. Konstatavo, kad ieškovės veiksmai – raštvedės D. Š. įdarbinimas nuo 2011 m. rugpjūčio 26 d. 0,5 etato budėtojos pareigose, mokant jai atlygį už šį darbą, o funkcijas pavedant atlikti mokyklos valytojoms, nemokant už tai joms atlygio, yra teisės aktuose numatytų pareigų vykdymo nepaisymas. DK 99 straipsnio 3 dalies ir 228 straipsnio pažeidimus kvalifikavo kaip savavaliavimą. Padarė išvadą, kad atsakovė pažeidė DK 141 straipsnio 1 dalį, todėl, viršydamas ieškinio reikalavimus (CPK 417 str.), ieškovei iš atsakovės priteisė vidutinį darbo užmokestį už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Nustatęs, kad griežčiausia drausminė nuobauda ieškovei skirta pagrįstai ir ieškovės atleidimo iš darbo nepripažinęs neteisėtu, atmetė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9Apeliaciniu skundu ieškovė nurodo, jog sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.

10Nepagrįstai pripažinta, jog ieškovės veiksmai turi būti kvalifikuojami kaip savavaliavimas ir šiurkštus darbo drausmės pažeidimas, kurio pagrindu galima nutraukti darbo sutartį neperspėjus darbuotojo iš anksto. Ieškovės veiksmuose nebuvo nustatytos visos drausminės atsakomybės taikymo sąlygos (neteisėti veiksmai, kaltė, priežastinis ryšis, žala). Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, darbdavys (atsakovė) privalo įrodyti, jog darbuotojas šiurkščiai pažeidė darbo pareigas. Atsakovė nepateikė neginčijamų įrodymų, jog ieškovės veiksmai turi būti kvalifikuojami kaip itin netoleruotini, išskirtiniai pagal savo pobūdį bei akivaizdžiai tyčiniai ir dėl to vertinami itin griežtai, t. y. kaip šiurkštus darbo drausmės pažeidimas (DK 235 str.). Dėl to paskirta nuobauda yra neadekvati ir pažeidžianti bendruosius protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principus (CK 1.5 str.).

11Nepagrįstai ieškovės veiksmai dėl dokumentų pateikimo centralizuotai buhalterijai kvalifikuoti kaip šiurkštus darbo drausmės pažeidimas, nes bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog ieškovė centralizuotai buhalterijai inventorizacijos dokumentus pateikė laiku – 2011 m. gruodžio 30 d. Ieškovės pateiktuose dokumentuose buvo nustatyti tik minimalūs formalūs trūkumai (nesunumeruoti puslapiai, trūko datų, parašų), kurie negali būti kvalifikuojami kaip šiurkštus darbo drausmės pažeidimas. Šie trūkumai netrukdė centralizuotai buhalterijai parengti būtinas ataskaitas. Niekas iš centralizuotos buhalterijos darbuotojų ieškovės neinformavo, jog pateikti dokumentai buvo su trūkumais. Ieškovė, nesulaukusi pastabų dėl pateiktų dokumentų, laikė, jog savo pareigą pateikti dokumentus atliko tinkamai, pateikti dokumentai buvo tvarkingi, todėl šie ieškovės veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip kalti ir būti drausminės atsakomybės pagrindas.

12Nepagrįstai nepatikėta, jog ieškovei žodžiu niekas iš centralizuotos buhalterijos darbuotojų nesakė, kad jos 2011 m. gruodžio 30 d. ir 2012 m. sausio mėn. pradžioje buhalterijai pateikti dokumentai nėra tinkamai surašyti, kad juose kažko trūksta. Nepateikti įrodymai, kad centralizuotos buhalterijos darbuotojai ieškovę bent kartą informavo apie pateiktų dokumentų trūkumus. Manytina, jog centralizuotos buhalterijos darbuotojai nebuvo suinteresuoti teikti ieškovei pastabas ir nustatinėti papildomus terminus dokumentų trūkumams pašalinti, nes jie iš anksto galėjo žinoti apie mokykloje atliekamą auditą, kurio išvados lėmė, jog ieškovė buvo atleista iš darbo.

13Raštvedės įdarbinimą 0,5 etato budėtojos pareigose pripažįstant šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu, neįvertinti visi pateikti įrodymai, svarbios faktinės aplinkybės, ieškovės paaiškinimai. D. Š. darbo funkcijas atlikdavo raštvedės kabinete, įleisdavo lankytojus į mokyklą, juos palydėdavo pas direktorę, atsiliepdavo į skambučius. Mokykloje nėra parengtų budėtojos ir raštvedės pareiginių nuostatų, kuriuose būtų apibrėžtos jų pareigos ir funkcijos. Teismas iš esmės neanalizavo klausimo, kur ir kokias funkcijas privalo atlikti mokyklos budėtoja ir raštvedė (sekretorė), nepagrįstai sprendė, kad atsiliepimas į telefono skambučius įeina į raštvedės (sekretorės), o ne į budėtojos pareigas. Tai, jog D. Š. neskambindavo skambučiu į pamokas, taip pat nesudaro prielaidos daryti išvadą, jog ji apskritai neatliko budėtojos funkcijų. Aplinkybė, kad D. Š. iki įdarbinimo budėtojos pareigose mokykloje dirbdavo 4 val. per dieną, o po įdarbinimo – 8 val. per dieną, įrodo, jog D. Š. buvo pavesta atlikti papildomas budėtojos funkcijas ir už tai ji gaudavo darbo užmokestį.

14Neteisingai ieškovės veiksmai kvalifikuoti kaip DK 99 straipsnio 3 dalies ir 228 straipsnio pažeidimai, nes ieškovė su raštvede D. Š. sudarė darbo sutartį 0,5 etato budėtojos pareigoms. Ieškovė, įdarbindama D. Š. budėtojos pareigose, nepažeidė jokių teisės aktų, dėl to nei atsakovei, nei kitiems asmenims nekilo žalingų padarinių.

15Neatsižvelgta į kasacinio teismo išaiškinimus dėl savavaliavimo darbo santykiuose sąvokos apibrėžimo, neteisėtai ir nepagrįstai ieškovės veiksmai įvertinti kaip akivaizdus teisės aktų nustatytų pareigų vykdymo arba teisių įgyvendinimo tvarkos nepaisymas, nes ieškovė apie metų pabaigoje sąskaitoje esantį pinigų likutį konsultavosi su centralizuotos buhalterijos darbuotojais, tačiau jie nesuteikė ieškovei esminės ir jiems žinomos informacijos apie tikslinę likusių pinigų paskirtį. Atsakomybė dėl tikslinių lėšų panaudojimo tenka centralizuotos buhalterijos specialistams, nes jie netinkamai vykdė 2010 m. liepos 12 d. centralizuotos buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartimi jiems priskirtas funkcijas. Centralizuotos buhalterinės apskaitos tvarkymo skyriaus vyriausioji specialistė V. K., gavusi apmokėjimui sąskaitas faktūras, vykdydama jai pavestas funkcijas atlikti išankstinę mokyklos finansų kontrolę, privalėjo raštu informuoti ieškovę, jog sąskaitų apmokėjimui nepakanka tam skirtų asignavimų ir bankinius pavedimus šioms sąskaitoms apmokėti patvirtinti tik gavusi ieškovės nurodymą raštu.

16Neatsižvelgta į tai, kad ieškovė pinigus panaudojo ne savo asmeniniams poreikiams, bet mokyklai reikalingiems daiktams pirkti.

17Iš esmės netirti ieškovės argumentai dėl išankstinio atsakovės tikslo atleisti ieškovę iš pareigų. Visi audito tarnybos neva nustatyti pažeidimai buvo nepagrįsti, formalūs. Tai rodo, jog buvo tendencingai ieškoma bet kokio pagrindo skirti ieškovei drausminę nuobaudą, o vėliau atleisti ją iš darbo. Tokį atsakovės tikslą patvirtina ir faktas, jog biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos skyriaus vedėja apie tai, kad ieškovė neva vėluoja pristatyti dokumentus skyriaus darbuotojai V. K., visų pirma informavo audito tarnybą, o ne ieškovę.

18Neįvertintos staigaus ieškovės sveikatos pablogėjimo priežastys 2011 m. pabaigoje–2012 m. pradžioje. Sveikatos pablogėjimą lėmė atsakovės veiksmai: nuolatiniai audito tarnybos patikrinimai, reikalavimai pasiaiškinti, drausminių nuobaudų skyrimai ir kt.

19Prašo panaikinti sprendimą.

20Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo sprendimo nekeisti. Nurodo, kad ieškovė, vertindama nesunumeruotus inventorizacijos aprašų puslapius, inventorizacijos aprašo lapo pabaigoje skaitmenimis ir žodžiais neįrašytus faktiškai rasto turto kiekius natūriniais rodikliais, datų, parašų trūkumus ir inventorizacijos aprašų kopijų pateikimą kaip minimalius formalius trūkumus, nėra tinkamai susipažinusi su Lietuvos Respublikos teisės aktais, reglamentuojančiais inventorizacijos atlikimo taisykles. Liudytojų parodymais yra nustatyta, kad ieškovė buvo informuota apie pateiktų dokumentų trūkumus. Šį faktą patvirtina ir Jonavos rajono savivaldybės administracijos Centralizuotos vidaus audito tarnybos Batėgalos pagrindinės mokyklos valdymo ir veiklos vidaus audito ataskaita Nr. 1VA-1. Ieškovės aplaidumas, nerūpestingumas, teisinis neišprusimas lėmė, kad ieškovė, kuriai, kaip įstaigos vadovei, taikomi aukštesni rūpestingumo, sąžiningumo ir atidumo standartai, nepateikė tinkamai paruoštų inventorizacijos aprašų. Ieškovė pati 2011 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. VI-34 patvirtino budėtojos ir raštvedžio pareigybės aprašymus. Iš budėtojo pareigybės aprašymo nuostatų matyti, jog viena pagrindinių budėtojo pareigų yra mokinių kvietimas į pamokas skambučiu. Lankytojų priėmimas ir atsiliepimas telefonu priskiriami mokyklos raštvedės pareigoms. Bylos nagrinėjimo metu liudytojai patvirtino, kad mokyklos raštvedė D. Š. skambučiu neskambindavo. Vadovaujantis budėtojos pareigybės aprašymo 17 punktu, budėtojui budėjimo metu yra nustatyta pareiga nepasitraukti iš savo darbo vietos. Sutampant darbo laikui abejose darbo sutartyse (nuo 8 val. iki 12 val.), neaišku, kaip D. Š. vykdė raštvedės pareigas, nepalikdama budėtojos darbo vietos. Teismui buvo pateikti ieškovės patvirtintas 2011 m. rugsėjo–gruodžio mėn. budėtojų budėjimo grafikas, kuriame yra tik mokyklos kiemsargės ir valytojų pavardės, taip pat 2011 m. rugsėjo–gruodžio mėn. darbo užmokesčio žiniaraščiai, patvirtinantys, jog mokyklos kiemsargė ir valytojos negavo atlygio už jų atliekamą budėtojos darbą. Ieškovė žinojo ir suvokė, kad lėšos skirtos komunalinėms paslaugoms, o ne turto įsigijimui, kadangi prašymai turto įsigijimui nebuvo tenkinti. Atsakovės 2010 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. 1TS-137 paskirta drausminė nuobauda – papeikimas ir Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 16B-452K skirta drausminė nuobauda – pastaba patvirtina, kad ieškovė sistemingai darė darbo drausmės pažeidimus. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, jog ieškovės darbo kokybe nebuvo patenkinta kaimo bendruomenė. 2012 m. kovo 19 d. pažyma dėl gydymosi, 2012 m. gegužės 23 d. VšĮ Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro raštas Nr. 1179, ieškovės sveikatos istorija neįrodo, kad sveikatos sutrikimai atsirado dėl ieškovės atleidimo iš darbo. Iš ieškovės sveikatos istorijos matyti, jog jos sveikatos sutrikimai yra nuolatinio pobūdžio, dažnai besikartojantys, nulemti kitų veiksnių.

21IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22Apeliacinis skundas netenkintinas.

23Apygardos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinusi, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo aplinkybių, nenustatė CPK 329, 330 straipsniuose reglamentuotų pagrindų skundžiamam sprendimui panaikinti ar pakeisti (CPK 320 str. 2 d.).

24Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė dėl darbo sutarties nutraukimo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą pagrįstumo.

25Darbuotojo drausminės atsakomybės taikymo pagrindas yra darbo drausmės pažeidimas, t. y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 str.). Viena drausminių nuobaudų rūšių – atleidimas iš darbo (DK 237 str. 1 d. 3 p.). Nagrinėjamoje byloje apeliantė atleista iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo samprata pateikta DK 235 straipsnio 1 dalyje, o DK 235 straipsnio 2 dalyje nustatyti šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo atvejai, šis sąrašas nėra baigtinis. Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas – tai darbo pareigų pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ir nustatytai darbo tvarkai. Sprendžiant klausimą, ar darbo drausmės pažeidimas priskirtinas prie šiurkščių, būtina analizuoti darbo drausmės pažeidimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius – darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius nuostolius bei kitokius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltę ir jos formas, kitų asmenų veiksmų įtaką šiam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. Zarasų rajono savivaldybės taryba, bylos Nr. 3K-3-59/2006). Kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas darbuotojas teisme ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą, įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius darbuotojo nusižengimo kvalifikavimą kaip šiurkštaus, turi pateikti darbdavys, o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar darbdavys padarytą nusižengimą pagrįstai kvalifikavo kaip šiurkštų darbo pareigų pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. K. v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-532/2005; 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. UAB „TELE-3“, bylos Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. A. v. UAB „Barker textiles“, bylos Nr. 3K-3-424/2011; kt.).

26Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė 2006 m. rugpjūčio 26 d. darbo sutarties Nr. 03-509 pagrindu dirbo Jonavos rajono Batėgalos pagrindinės mokyklos direktore. Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 682 patvirtinto Jonavos rajono Batėgalos pagrindinės mokyklos direktoriaus pareigybės aprašymo 50 punkte nustatyta, kad mokyklos direktorius atsako už įstaigos vadybinę, pedagoginę, ūkinę veiklą ir jos rezultatus, įstaigos išlaidų sąmatos vykdymą bei mokyklos nuostatų, pareigybės aprašymo reikalavimų vykdymą. Pagal DK 229 straipsnio nuostatą darbdaviui ir administracijai nustatyta pareiga tinkamai organizuoti darbą, laikytis darbo įstatymų, darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių ir kitų teisės aktų reikalavimų, rūpintis darbuotojų poreikiais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus; administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. J. J. v. J. B., kt., bylos Nr. 3K-7-266/2006). Darytina išvada, kad administracijos vadovams taikomi didesni rūpestingumo, atidumo ir apdairumo darbe standartai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės, kaip biudžetinės įstaigos vadovės, veiksmai tokių standartų neatitiko. Atlikus Jonavos rajono Batėgalos pagrindinės mokyklos valdymo ir veiklos vidaus auditą, audito tarnybos 2012 m. sausio 16 d. ataskaitoje Nr. 1VA-1 nustatyti įvairūs ieškovės darbo trūkumai: nepatvirtinti buhalterinės apskaitos registrai, nevykdoma išankstinė finansų kontrolė, Centralizuotam biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos skyriui neteikiami pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai arba jie pateikiami netinkamai įforminti, 2011 m. mokyklos valdomo turto sąraše už 2010 m. pateikti klaidingi duomenys, 2011 m. įstaigos turto metinė inventorizacija atlikta ir įforminta nesilaikant LR Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 patvirtintų Inventorizacijos taisyklių reikalavimų, vidaus norminiai dokumentai rengiami, tvarkomi ir apskaitomi nesilaikant Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 įsakymais Nr. V-11.7 ir Nr. V-1.18 patvirtintų Dokumentų rengimo taisyklių bei Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių reikalavimų, ne su visais darbuotojais sudarytos tinkamos darbo sutartys, nepatvirtinta įstaigos struktūra ir pareigybių sąrašas, mokyklos raštvedei nustatytas didesnis tarnybinio atlyginimo koeficientas, skirti priedai darbuotojams, D. Š. priskirtas mokyklos budėtojos (0,5 etato) funkcijas faktiškai atlieka valytojos, kai kurių mokyklos darbuotojų 2011 m. spalio–gruodžio mėnesiais dirbto laiko trukmė viršijo nustatytą maksimalų valandų skaičių, viešieji pirkimai vykdyti nesilaikant Viešųjų pirkimų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies, 24 straipsnio 8 dalies, 85 straipsnio 4 dalies, 86 straipsnio ir mokyklos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių 24 punkto nuostatų. Audito tarnyba 2012 m. sausio 25 d. rašte Nr. 1VA-3/01 papildomai nurodė, kad komunalinėms paslaugoms skirtos lėšos nebuvo visiškai panaudotos, o jas perskirsčius panaudotos ne pagal paskirtį. Atsakovė griežčiausią drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo – skyrė už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, t. y. už netinkamą atsakovės 2011 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. 1TS-230 gautų lėšų pagal tikslinę paskirtį panaudojimą, atsargų inventorizacijos aprašų, ilgalaikio turto nurašymo aktų, trumpalaikio turto atidavimo naudoti ūkinėje veikloje, atsargų nurašymo aktų už 2011 metus, nepateikimą mokyklos apskaitą tvarkančiai specialistei V. K., mokyklos raštvedės D. Š. įdarbinimą 0,5 etato budėtojos pareigose, nors šias funkcijas už ją vykdė bei atlygio už šių funkcijų vykdymą negavo mokyklos kiemsargė ir valytojos. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė įrodė griežčiausios drausminės nuobaudos skyrimo apeliantei pagrįstumą.

27Apeliantės darbo drausmės pažeidimas pripažintas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, vadovaujantis DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punktu. Pagal jį šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu inter alia laikoma savavaliavimas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme savavaliavimas aiškintinas kaip akivaizdus teisės aktų nuostatų dėl pareigų vykdymo arba teisių įgyvendinimo tvarkos nepaisymas, pavyzdžiui, darbuotojo veikimas akivaizdžiai ir nepateisinamai nepaisant nustatytos jo kompetencijos, veiksmų atlikimas ignoruojant privalomą jų atlikimo tvarką ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje J. B. v. UAB „TELE-3“, bylos Nr. 3K-3-139/2010). Ieškovės atleidimo iš darbo pagrindu esančių aplinkybių įvertinimas, atliktas pirmosios instancijos teismo, šiuos išaiškinimus atitinka.

28Apeliaciniame skunde teigiama, jog apeliantė inventorizacijos dokumentus pateikė laiku – 2011 m. gruodžio 30 d., o juose nustatyti minimalūs formalūs trūkumai (nesunumeruoti puslapiai, trūko datų, parašų) negali būti kvalifikuojami kaip šiurkštus darbo drausmės pažeidimas. Teisėjų kolegija su šiuo teiginiu nesutinka. Batėgalos pagrindinės mokyklos valdymo ir veiklos vidaus audito ataskaitoje Nr. 1VA-1 nurodyta, kad mokyklos turto inventorizacijos aprašų paskutiniai lapai nepasirašyti materialiai atsakingo asmens A. Č., buhalterijai pateikti inventorizacijos aprašai nesunumeruoti, nenurodyta, pagal kurios dienos apskaitos duomenis atlikta inventorizacija, nenurodytas inventorizacijos aprašo lapų kiekis, trumpalaikio turto inventorizacijos aprašo kiekvieno lapo pabaigoje skaitmenimis ir žodžiais neįrašytas faktiškai rasto turto kiekis natūriniais rodikliais (susumavus lape įrašyto turto kiekį natūriniais rodikliais), abiejų inventorizacijos aprašų paskutinio lapo pabaigoje skaitmenimis ir žodžiais neįrašytas paskutinio įrašo eilės numeris bei faktiškai rasto turto kiekis natūriniais rodikliais, buhalterijai pateikti ne inventorizacijos aprašų pirmieji egzemplioriai, bet jų kopijos, aprašuose nenurodyta turto buvimo vieta inventorizacijos metu. Inventorizacijos atlikimo tvarką reglamentuoja LR Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 patvirtintos Inventorizacijos taisyklės. 2012 m. sausio 16 d. vidaus audito ataskaitoje išvardinti ilgalaikio ir trumpalaikio turto inventorizacijos aprašų trūkumai yra Inventorizacijos taisyklių 56 ir 58 punktuose nustatytų inventorizacijos įforminimo reikalavimų, kurie apeliantei, kaip įstaigos vadovei, turėjo būti žinomi, pažeidimai. Su vidaus audito ataskaita apeliantė susipažino 2012 m. sausio 23 d., tačiau audito tarnybos 2012 m. sausio 25 d. rašte pažymėta, kad situacija nesikeičia: nėra sutvarkytų ilgalaikio turto, atsargų nurašymo aktų už 2011 metus, toliau nepagrįstai kaupiamos atsargos, nepateikti inventorizacijos aprašai. Šiame rašte taip pat nurodyta, kad dėl netinkamai įformintų dokumentų pateikimo Centralizuoto biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos skyriaus specialistė V. K. negalėjo laiku pateikti ataskaitų finansų skyriui. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad buhalterija duomenis turėjo surinkti iš faktiškai buhalterijoje esamų dokumentų. Ši aplinkybė paneigia apeliacinio skundo argumentą, kad apeliantės pateiktų inventorizacijos dokumentų trūkumai buvo minimalūs ir formalūs, netrukdę centralizuotai buhalterijai parengti būtinas ataskaitas. 2010 m. liepos 12 d. centralizuotos buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartyje Nr. 10/03-537 nustatyta, kad Jonavos rajono Batėgalos pagrindinė mokykla atsako už pirminių apskaitos dokumentų pateikimo pilnumą, teisingumą ir savalaikį pateikimą Jonavos rajono savivaldybės administracijai. Darbuotojas privalo dirbti dorai ir sąžiningai, laikytis įstatymų ir darbo drausmės, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, nepažeisti darbdavio teisių ir įstatymų saugomų interesų (DK 35, 228 str.), todėl iš karto tinkamai paruoštų inventorizacijos ir kitų dokumentų pateikimas buvo ieškovės (įstaigos vadovės) pareiga, kurią ji turėjo tinkamai įvykdyti be Centralizuoto biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos skyriaus specialistų pagalbos. Be to, įvertinus Centralizuotam biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos skyriui kilusius sunkumus tinkamai įgyvendinti jam priskirtas funkcijas, nėra pagrindo netikėti atsakovės teiginiais apie žodžiu apeliantei nurodytus pateiktų inventorizacijos dokumentų trūkumus. Šiuos teiginius patvirtina liudytojos D. K. parodymai. Apeliantės argumentai apie centralizuotos buhalterijos darbuotojų nesuinteresuotumą teikti jai pastabas tėra įrodymais nepagrįsti pamąstymai, kurie vertintini kritiškai.

29Paneigdama apeliacinio skundo argumentą, kad mokykloje nėra parengtų budėtojos ir raštvedės pareiginių nuostatų, atsakovė su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė budėtojo ir raštvedžio pareigybės aprašymus, patvirtintus mokyklos direktoriaus, t. y. apeliantės, 2011 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. V1-34. Raštvedžio pareigybės aprašymo 19 ir 27 punktuose nustatyta, kad raštvedžio pareigos yra priimti lankytojus (mokinių tėvus, globėjus, kitus interesantus), suteikti jiems juos dominančią informaciją, nurodyti pedagogus, vadovus, kurie kompetentingi spręsti lankytojams iškilusius klausimus, atsakyti į lankytojų klausimus, teikti dalykinę informaciją, priimti ir suteikti informaciją telefonu. Darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad D. Š. vykdyta funkcija – atsiliepimas į telefono skambučius visos darbo dienos metu – įeina į mokyklos raštvedės (sekretorės), o ne budėtojos pareigas. Teisėjų kolegija pažymi, kad į raštvedės pareigas įeina ir lankytojų priėmimas, dalykinės informacijos teikimas, todėl apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog D. Š. atidarydavo mokyklos duris lankytojams, atsiliepdavo telefonu, palydėdavo lankytojus pas direktorę, neįrodo, kad D. Š. atliko budėtojos pareigas. Be to, budėtojo pareigybės aprašymo 13 punkte yra nustatyta budėtojo pareiga skambinti pagal įstaigos ugdymo tvarką nustatytą pamokų ir pertraukų laiką, tačiau šios pareigos D. Š. nevykdė. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2011 m. rugsėjo–gruodžio mėn. budėtojų budėjimo grafikas ir darbo užmokesčio žiniaraščiai įrodo, jog budėtojos funkcijas už D. Š. vykdė ir atlygio už šių funkcijų vykdymą negavo mokyklos kiemsargė ir valytojos. Nustačius šias aplinkybes, nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, kad ji, įdarbindama D. Š. budėtojos pareigose, nepažeidė jokių teisės aktų ir tai niekam nesukėlė žalingų padarinių. Ieškovė toleravo su D. Š. sudarytoje darbo sutartyje numatytų darbuotojos pareigų nevykdymą, šiai darbuotojai buvo mokamas darbo užmokestis už kitų asmenų atliekamą darbą. Tuo buvo pažeistas Darbo kodekso 2 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintas teisingo apmokėjimo už darbą principas.

30Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog dėl netinkamo tikslinių lėšų panaudojimo yra atsakingi Jonavos rajono savivaldybės administracijos Centralizuoto biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos skyriaus specialistai. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pagal 2011 m. birželio 2 d. apeliantės prašymą Nr. VI3-145 mokyklai buvo papildomai skirta 30 000 Lt komunalinėms paslaugoms. Apeliantė 2011 m. birželio 2 d. raštu taip pat prašė skirti lėšų vėjapjovės pirkimui, 2011 m. birželio 9 d. raštu – marmito įsigijimui, 2011 m. gegužės 24 d. raštu – mokykliniam inventoriui. Pastarieji apeliantės prašymai nebuvo patenkinti, todėl apeliantė turėjo suvokti, kad likusios lėšos skirtos komunalinėms paslaugoms, o ne turto įsigijimui. Apeliantės teiginys, kad apie metų pabaigoje sąskaitoje esantį pinigų likutį konsultavosi su centralizuotos buhalterijos darbuotojais, tačiau jie nesuteikė esminės ir jiems žinomos informacijos apie tikslinę likusių pinigų paskirtį, nepagrįsti įrodymais. Be to, 2010 m. liepos 12 d. centralizuotos buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartyje Nr. 10/03-537 nustatyta, kad Jonavos rajono Batėgalos pagrindinė mokykla atsako už ūkinių operacijų teisėtumą, lėšų naudojimą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka (7.2 p.), taip pat už efektyvų, ekonomišką, rezultatyvų, skaidrų valstybės ir savivaldybės lėšų ir turto naudojimą, jų naudojimą pagal paskirtį (7.3 p.). Ieškovė, kaip įstaigos vadovė, atsako už šių pareigų tinkamą vykdymą. Jonavos rajono Batėgalos pagrindinės mokyklos direktoriaus pareigybės aprašymo 53 punkte įtvirtinta mokyklos direktoriaus kaip asignavimų valdytojo pareiga užtikrinti asignavimų naudojimo efektyvumą ir rezultatyvumą, todėl netinkamas, apeliantės teigimu, informavimas apie likusių lėšų paskirtį neeliminuoja jos atsakomybės dėl netinkamo jų panaudojimo.

31Formuodamas teismų praktiką dėl darbo drausmės pažeidimo sampratos, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas akcentuoja, kad neteisėtu darbuotojo elgesiu pripažįstamas toks asmens elgesys, kuris prieštarauja norminių teisės aktų nustatytoms taisyklėms, taip pat nustatytoms darbo tvarkos taisyklėse ir pareiginėse instrukcijose. Neteisėtai veikai paprastai būdinga tai, kad ja ne tik pažeidžiamas norminis teisės aktas, bet ir nukentėjusiojo (tokiu atveju – darbdavio) subjektyvioji teisė, pakenkiama jo tam tikram interesui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartis byloje R. B. v. Viešoji įstaiga Kauno 2–oji klinikinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-472/2008). Atsakovės 2011 m. rugsėjo 22 d. sprendimu Nr. 1TS-311 patvirtinto Jonavos rajono savivaldybės biudžeto sudarymo, vykdymo ir atskaitomybės tvarkos aprašo 40 punkte nustatyta, kad biudžetiniams metams pasibaigus, gautas, bet nepanaudotas pagal tikslinę paskirtį lėšas asignavimų valdytojai grąžina į rajono savivaldybės biudžeto sąskaitą ne vėliau kaip iki kitų metų sausio 5 dienos, o Finansų ir biudžeto skyrius likusias nepanaudotas tikslinės paskirties lėšas, skirtas savivaldybei priimant atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą ar atskirais įstatymais ir Vyriausybės nutarimus, iki sausio 10 dienos perveda iš savivaldybės biudžeto sąskaitos į valstybės iždo sąskaitą, jeigu atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu nenustatyta kitaip. To paties aprašo 36.1 punkte įtvirtinta asignavimų valdytojo teisė biudžetiniais metais, ne vėliau kaip likus 10 dienų iki atitinkamo ketvirčio pabaigos, keisti patvirtintų jo vadovaujamos įstaigos ir jam pavaldžių įstaigų programoms patvirtintų asignavimų pagal ekonominę klasifikaciją paskirtį, neviršijant patvirtintų tam tikrai programai bendrųjų asignavimų išlaidoms, iš jų – darbo užmokesčiui, sumų ir informuojant apie pakeitimus Finansų ir biudžeto skyrių per savivaldybės apskaitos sistemą. Byloje nėra duomenų, kad apeliantė, žinodama apie likusias nepanaudotas lėšas, pateikė prašymą Finansų ir biudžeto skyriui dėl šių lėšų paskirties pakeitimo, kad jas galėtų panaudoti mokyklai reikalingoms prekėms įsigyti. Nors apeliantė komunalinėms paslaugoms skirtų lėšų nepasisavino, jas panaudojo mokyklai reikalingiems daiktams pirkti, tai nepaneigia fakto, kad tikslinės lėšos buvo panaudotos netinkamai. Nepakeitus lėšų paskirties, jos turėjo būti grąžintos į savivaldybės biudžeto sąskaitą. Ši aplinkybė teisėjų kolegijai leidžia konstatuoti, kad apeliantė atliko veiksmus, trukdančius tinkamai naudoti darbdavio (atsakovės) resursus ir taip kenkiančius darbdavio interesams.

32Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės atlikti veiksmai atitinka šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo sampratą, pateiktą DK 235 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 4 punkte, todėl atsakovė turėjo teisinį pagrindą dėl jų nutraukti darbo sutartį. Aukščiau aptartas ieškovės, kuriai kaip įstaigos vadovei, taikomi aukštesni rūpestingumo, sąžiningumo ir atidumo standartai, neveikimas ir netinkamas veikimas yra pakankama kaltės forma drausminei atsakomybei taikyti. Tarp ieškovės neveikimo ir veiksmų, dėl kurių darbdaviui atsirado nutartyje nurodytos neigiamos pasekmės, yra pakankamai artimas priežastinis ryšys. Tuo vadovaujantis atmestinas apeliantės argumentas dėl drausminės atsakomybės taikymo sąlygų nebuvimo.

33Teisėjų kolegija, konstatavusi, jog apeliantės padaryti nusižengimai pagrįstai kvalifikuoti kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, nevertina apeliacinio skundo argumentų apie išankstinį atsakovės tikslą atleisti ieškovę iš pareigų, audito tarnybai nepagrįstai nustačius pažeidimus, apeliantės sveikatos pablogėjimo priežastis.

34Vadovaujantis išdėstytais argumentais, CPK 263 straipsnio reikalavimus atitinkantis pirmosios instancijos teismo sprendimas nekeistinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

35Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Nutarė

36palikti nepakeistą Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 3 d. sprendimą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė prašė panaikinti atsakovės 2012 m. vasario 17 d. sprendimą Nr.... 5. Nurodė, kad 2006 m. lapkričio 30 d. atsakovės sprendimu Nr. 1TS-205... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Jonavos rajono apylinkės teismas 2012 m. liepos 3 d. sprendimu ieškinį iš... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 9. Apeliaciniu skundu ieškovė nurodo, jog sprendimas neteisėtas ir... 10. Nepagrįstai pripažinta, jog ieškovės veiksmai turi būti kvalifikuojami... 11. Nepagrįstai ieškovės veiksmai dėl dokumentų pateikimo centralizuotai... 12. Nepagrįstai nepatikėta, jog ieškovei žodžiu niekas iš centralizuotos... 13. Raštvedės įdarbinimą 0,5 etato budėtojos pareigose pripažįstant... 14. Neteisingai ieškovės veiksmai kvalifikuoti kaip DK 99 straipsnio 3 dalies ir... 15. Neatsižvelgta į kasacinio teismo išaiškinimus dėl savavaliavimo darbo... 16. Neatsižvelgta į tai, kad ieškovė pinigus panaudojo ne savo asmeniniams... 17. Iš esmės netirti ieškovės argumentai dėl išankstinio atsakovės tikslo... 18. Neįvertintos staigaus ieškovės sveikatos pablogėjimo priežastys 2011 m.... 19. Prašo panaikinti sprendimą.... 20. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo sprendimo nekeisti. Nurodo,... 21. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 22. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 23. Apygardos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal apeliaciniame... 24. Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas... 25. Darbuotojo drausminės atsakomybės taikymo pagrindas yra darbo drausmės... 26. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė 2006 m. rugpjūčio 26 d. darbo... 27. Apeliantės darbo drausmės pažeidimas pripažintas šiurkščiu darbo... 28. Apeliaciniame skunde teigiama, jog apeliantė inventorizacijos dokumentus... 29. Paneigdama apeliacinio skundo argumentą, kad mokykloje nėra parengtų... 30. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog dėl... 31. Formuodamas teismų praktiką dėl darbo drausmės pažeidimo sampratos,... 32. Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 33. Teisėjų kolegija, konstatavusi, jog apeliantės padaryti nusižengimai... 34. Vadovaujantis išdėstytais argumentais, CPK 263 straipsnio reikalavimus... 35. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 36. palikti nepakeistą Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 3 d....