Byla 2S-867-252/2013

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Utenos autoservisas“ atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-90-356-2013 pagal ieškovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovui UAB „Utenos autoservisas“ dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo bei pagal atsakovo UAB „Utenos autoservisas“ priešieškinį ieškovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sutarties sąlygų pakeitimo ir

Nustatė

2Utenos rajono apylinkės teismas 2013 m. kovo 5 d. priėmė sprendimą ir priteisė iš atsakovo UAB ,,Utenos autoservisas“ ieškovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos 77 506 Lt skolos, 20 Lt palūkanų ir 4 803,75 Lt delspinigių (t. 2, b. l. 139-144).

3Atsakovas 2013-07-10 pateikė teismui prašymą išdėstyti teismo sprendimu priteistos skolos sumokėjimą ketveriems metams – iki 2017 m. birželio 11 d., mokant kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 11 dienos po 1 715,21 Lt. Nurodė, kad įmonės veikla dėl ekonominės krizės 2009 m. tapo nuostolinga ir iki šio laiko iš esmės nepakito (nuostoliai 2009 m. – 32 643 Lt, 2010 m. – 127 942 Lt, 2011 m. – 161 200 Lt, 2012 m. – 92 360 Lt); metinės pajamos iš nekilnojamojo turto nuomos – 100 000 Lt, tačiau jų neužtenka skolai ir veiklos sąnaudoms padengti (kyla pavojus, kad būtų nutraukta įmonės veikla); pradėjus priverstinį išieškojimą, varžytinėse būtų parduotas atsakovo nekilnojamasis turtas, iš kurio nuomos atsakovas gauna pajamas, atsakovui grėstų bankrotas, o teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas atsakovo prašomu būdu leistų užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą, išsaugoti darbo vietas, atsiskaityti su kitais kreditoriais; ieškovui neigiamų pasekmių nebūtų sukelta, nes jis atgautų visą skolą, nors ir per ilgesnį laikotarpį; žemės sklypas yra įkeistas; pagal Vyriausybės nutarimo nuostatas atsakovas turėjo teisę sumokėti žemės sklypo kainą per 15 metų, o šiuo atveju prašo išdėstyti mokėjimą dalimis tik 4 metams; užtikrinus įmonės veiklos tęstinumą, atsakovas mokės valstybei mokesčius, o tai ieškovui, kaip valstybės institucijai, bus naudinga; tokiu būdu būtų užtikrinta išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyra, o tai, kad atsakovas vykdys teismo sprendimą (išdėsčius mokėjimą), užtikrins šalių lygiateisiškumo ir sutartinės pusiausvyros principus; būtina apsaugoti atsakovą, kaip ūkio subjektą, nuo bankroto ir tam, kad nebūtų pažeisti kitų atsakovo kreditorių interesai (viešasis interesas); išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija sutiko, kad panašaus dydžio atsakovo skolos mokėjimas būtų išdėstytas 5 metams.

4Utenos rajono apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartimi atsakovo prašymą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą atmetė. Konstatavo, kad atsakovo pateikti įmonės finansinę būklę patvirtinantys rašytiniai įrodymai nepatvirtina, jog atsakovo finansinė padėtis būtų sudėtinga arba kad atsakovui būtų susidarę labai nepalankios aplinkybės teismo sprendimą įvykdyti tuoj pat. Atsakovo skola ieškovui, palyginus jos dydį su atsakovo valdomu turtu, yra nedidelė. Teismo vertinimu, atsakovo prašymas teismo sprendimo įvykdymą išdėstyti dalimis net 4 metams yra ilgas laikotarpis, todėl pažeistų šalių interesų pusiausvyros principą ir ieškovo teisėtus lūkesčius per kuo trumpesnį laiką atgauti teismo priteistą sumą. Pažymėjo, jog prašyme atsakovas nenurodė darbuotojų skaičiaus, be to, tai, kad atsakovas moka mokesčius valstybei, o ieškovas yra valstybės biudžetinė įstaiga, neturi jokios teisinės reikšmės sprendžiant prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo. Kitoje dalyje atsakovo pareikšti nuogąstavimai dėl turto pardavimo iš varžytynių galimų neigiamų pasekmių atsakovui, kreditorių galimų veiksmų inicijuojant bankroto bylą atsakovui, jų teisių pažeidimo, yra pagrįsti tik prielaidomis.

5Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Utenos autoservisas“ prašo Utenos rajono apylinkės teismo 2013-09-19 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – išdėstyti Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 5 d. sprendimu priteistos skolos sumokėjimą ketveriems metams, t. y. iki 2017 m. birželio 11 d. mokant kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 11 dienos po 1 715,21 Lt. Nurodo, kad teismo išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovas yra pajėgus sumokėti priteistą įsiskolinimą ieškovui, tačiau nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovas galėtų tai padaryti iš karto. Atsakovo veikla nuo 2009 metų iki šiol yra nuostolinga: 2009 m. bendrovė patyrė 32 643 Lt dydžio nuostolių, 2010 m. – 127 942 Lt, 2011 m. – 161 200 Lt, 2012 m. – 92 360 Lt. Dėl kelių iš eilės nuostolingų metų atsakovas negalėjo sukaupti įsiskolinimo sumokėjimui reikalingų piniginių lėšų. Jo gaunamos pajamos (2012 m. gauta 92 758 Lt pajamų) nesudaro prielaidų sumokėti visą įsiskolinimo sumą iš karto, nes jis taip pat patiria ir išlaidas, kurios viršija gautas pajamas. Nors atsakovas ir valdo didelės vertės nekilnojamąjį turtą, tačiau negali jo parduoti, nes tokiu atveju prarastų pajamų šaltinį ir nebegalėtų tęsti veiklos, be to, turtas yra įkeistas priverstine hipoteka ieškovo naudai. Teismas neatsižvelgė į atsakovo pateiktus įrodymus, kad Valstybinė mokesčių inspekcija yra išdėsčiusi atsakovo įsiskolinimo mokėjimą 5 metų laikotarpiui, mokant analogiško dydžio įmokas, kokios buvo nurodytos teismui pateiktame prašyme dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo. Be to, teismas nepagrįstai motyvavo ginčijamą nutartį tuo, kad atsakovas kiekvieną mėnesį nemokėjo jo prašyme dėl sprendimo vykdymo išdėstymo nurodytų sumų ir nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad priimant ginčijamą nutartį dalis teismo sprendimu priteistos sumos buvo sumokėta. Apelianto teigimu, teismas niekuo nemotyvavo, kodėl laikė atsakovo siūlomą 4 metų laikotarpį teismo sprendimo įvykdymo išdėstymui per ilgu, nenurodė, koks būtų tinkamas teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo laikotarpis.

6Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą ieškovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Nurodo, kad teismas visapusiškai išnagrinėjo ir įvertino bylos faktines aplinkybes, pateiktus įrodymus bei, įvertinęs įrodymų visumą, priėmė pagrįstą, teisėtą ir teisingą nutartį. Atsakovas savo prašyme visiškai neužsimena apie tolimesnius kasmetinius mokėjimus, kurie išdėstyti iki 2016 metų ir kuriuos turės sumokėti valstybei už perkamą išsimokėtinai žemės sklypą. Iš to galima daryti išvadą, kad atsakovas pažeis pirminės ir pagrindinės 2008 m. balandžio 29 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties sąlygą – atsiskaityti už perkamą išsimokėtinai iš valstybės žemės sklypo dalį iki 2016 m. Atsakovas akivaizdžiai žinodamas galutinį atsiskaitymo terminą už perkamą išsimokėtinai žemės sklypo dalį iš valstybės – 2016 metus, ne tik, kad piktavališkai nevykdė sutarties sąlygų, bet ir toliau siekia sau palankaus sprendimo ir vengia prisiimti atsakomybę, neįvertindamas to, kad ir toliau valstybei sukels teisines pasekmes.

7Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

8Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d., apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

9Byloje nagrinėjimas atsakovo prašymo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo pagrįstumo klausimas.

10CPK 7 str. 1 d. įtvirtina nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. CPK 284 str. 1 d. nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismas, spręsdamas sprendimo išdėstymo klausimą, taip pat turi nustatyti, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimo privalomumo principas ir ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; kt.). Vadinasi, tokio klausimo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog 2013-03-05 teismo sprendimo įvykdymą išdėsčius nebūtų užtikrintas jo tinkamas įvykdymas, būtų paneigtas pats teismo sprendimas ir pažeisti išieškotojo (ieškovo) lūkesčiai, sprendžia priešingai. Pažymėtina, jog sprendimo vykdymo išdėstymas ar atidėjimas reglamentuotas dispozityviai, paliekant diskrecijos teismui teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti tokio atidėjimo ar išdėstymo būtinumą. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo turi būti įvertinta ir reali asmenų finansinė būklė ir turtinė padėtis, susiklosčiusi šio klausimo sprendimo momentu. Sunki turtinė padėtis ar labai sprendimo vykdymą apsunkinančios aplinkybės yra vertinamojo pobūdžio sąvokos, nustatomos nagrinėjant konkrečią situaciją.

11Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į atsakovo gyvybiškai svarbius poreikius leisti priteistą skolą ieškovui sumokėti dalimis, taip sudarant galimybę užtikrinti bendrovės normalios ūkinės – komercinės veiklos tęstinumą esant pablogėjusiai finansinei padėčiai, išsaugoti bendrovės darbuotojų darbo vietas, tuo pačiu nesukeliant ieškovui grėsmės patirti nepagrįstus nuostolius, nes bendrovės bankroto atveju susigrąžinti skolą būtų sunku arba neįmanoma. Sutiktina, jog svarbu užtikrinti ir išieškotojo (ieškovo) teisėtus lūkesčius. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad pats pirmosios instancijos teismas, vertindamas tai, ar atsakovas stengiasi atsiskaityti su ieškovu, pažymėjo, kad skola susidarė už 2010-2011 metų laikotarpį, atsakovas ieškovui yra sumokėjęs pradinę įmoką 69 573,92 Lt, o likusios 278 271 Lt sumos mokėjimas (1 kartą per metus) yra išdėstytas lygiomis dalimis (paskutinė įmoka mokėtina 2016 m. už 2015 metus). 2012-08-01 mokėjimo nurodymu (t. 1, b. l. 60) UAB „Bartesa“ už atsakovą ieškovui pervedė 13 110,84 Lt už 2010 - 2011 metus pagal sutartį (pareiškiant priešieškinį šioje byloje), tokia suma buvo sumažinta priteista suma, o 2013-09-12 mokėjimo nurodymu (t. 2, b. l. 133) ieškovui pervedė 5.145,63 Lt pagal 2013-09-12 prašymą Nr.13/96 kaip įsiskolinimą už žemę. Atsakovo atstovo paaiškinimu, tai yra suma už 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo (3 x 1.715,21 Lt), kas patvirtina atsakovo ketinimą atsiskaityti su ieškovu. Nepaisant to, kad atsakovas teismo sprendimui įsiteisėjus kiekvieną mėnesį nemokėjo, nors ir jo paties nustatyto dydžio sumos – 1 715,21 Lt, tačiau priešingai pirmosios instancijos teismo išvadoms, tokios aplinkybės rodo, jog kaip atsakovas atsakingai žiūri į savo kreditorinių įsipareigojimų įvykdymą, imasi maksimalių pastangų įvykdyti teismo sprendimą, kuriuo iš jo priteistos atitinkamos sumos, o tokia situacija iš esmės nepažeidžia ieškovo (išieškotojo) teisių. Įvertintina tai, kad byloje iki šiol nesant jokio procesinio sprendimo dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo negali turėti reikšmės tai, kokiais terminais buvo sumokėta įsiskolinimo dalis. Šiuo atveju svarbu tai, kad atsakovas UAB „Utenos autoservisas“ rodo gerus ketinimus atsiskaityti, o tai, ar jam tą pavyks įgyvendinti, ne šios bylos klausimas.

12Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina pirmosios teismo argumentus apie atsakovo įmonės nemokumą Įmonių bankroto įstatymo taikymo prasme. Nagrinėdamas šį ginčą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo nesprendžia tokių klausimų, kaip kad, ar yra pagrindas kelti įmonei bankroto bylą. Šiuo atveju atsižvelgtina būtent į tai, kad teismo sprendimo vykdymo išdėstymas užtikrins atsakovo veiklos tęstinumą, sudarys jam galimybę grąžinti skolą ieškovui ir atsiskaityti su kitais kreditoriais, bus užtikrintos darbo vietos, atsakovas mokės su įmonės veikla susijusius mokesčius valstybei, todėl teismo sprendimo išdėstymas yra naudingas ir ieškovui, kaip valstybės institucijai. Tuo tarpu dėl priverstinai vykdomo neišdėstyto teismo sprendimo atsakovui negalint padengti didžiosios veiklos sąnaudų dalies ar pradėjus išieškojimo veiksmus tikėtina, kad kiti atsakovo kreditoriai inicijuos bankroto bylos iškėlimą ir atsakovui bus iškelta bankroto byla. Tai, kad, kaip minėta, atsakovas yra įvykdęs dalį teismo sprendimo, sudaro pagrindą teigti, jog teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas atitiktų lygiateisiškumo principą, neprieštarautų viešajam interesui ir nepažeistų išieškotojo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teisėtų interesų, be to, sprendimo vykdymo išdėstymas nesukels neigiamų pasekmių ieškovui, nes ieškovas atgaus visą skolą, tik per ilgesnį laikotarpį. Pažymėtina ir tai, jog išdėsčius teismo sprendimo vykdymą, nebus jokių prielaidų nukentėti ieškovo interesams, nes valstybės turtiniai interesai, susiję su žemės sklypo kainos sumokėjimu, yra užtikrinti priverstiniu įkeitimu (hipoteka). Be to, kaip matyti, išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, išnagrinėjusi atsakovo prašymą, 2011 m. sutiko, o antstolė A. M. savo 2011-08-03 patvarkymu paskirstė 101 710,52 Lt dydžio mokestinės nepriemokos bei vykdymo išlaidų sumokėjimą per 5 metus, kas mėnesį mokant po 1 820,93 Lt (t. 2, b. l. 68-69). Tai buvo padaryta atsižvelgiant į pablogėjusią atsakovo finansinę būklę. Todėl kritiškai vertintina faktinė situacija, kai viena valstybinė institucija atsižvelgia į sunkią atsakovo finansinę padėtį ir sutinka su įsiskolinimo mokėjimo išdėstymu, o kita ne.

13Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pateiktus įrodymus (CPK 185 str.), todėl nepagrįstai netenkino atsakovo UAB „Utenos autoservisas“ prašymo išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą. Laiko, jog apelianto skundo argumentai sudaro pagrindą naikinti skundžiamą teismo nutartį ir išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pagrindinės sutarties terminas baigiasi 2016 metais, t.y. paskutinė įmoka už 2015 metus turi būti sumokėta 2016 metais, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, taip pat į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, teismo sprendimo įvykdymą išdėsto iki pagrindinės sutarties pabaigos 2015-12-31, t.y. 26 mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį mokant lygiomis dalimis po 2968,62 Lt, sumokant nustatytą sumą iki kito mėnesio 11 d.

14Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

15atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

16Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Išdėstyti Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-90-356/2013 vykdymą 26 mėnesių laikotarpiui, t. y. iki 2015 m. gruodžio 31 d., mokant kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 11 dienos po 2 968,62 Lt.

Proceso dalyviai
Ryšiai