Byla 2S-1508-275/2013
Dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis V. M., išieškotojas AB SEB bankas

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi skolininko UAB „Hago“atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal skolininko UAB „Hago“ skundus dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis V. M., išieškotojas AB SEB bankas,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Skolininkas pateiktais skundais (2013-03-08 Nr. 09; Nr. 10; Nr. 11) prašė 1) pripažinti 2013-02-27 antstolio patvarkymą dėl vykdomosios bylos ir vykdymo veiksmų atnaujinimo vykdomojoje byloje Nr. 0240/12/04382 neteisėtu ir jį panaikinti; 2) pripažinti 2013-02-27 antstolio papildomą reikalavimą pateikti duomenis vykdomojoje byloje neteisėtu ir jį panaikinti; 3) pripažinti 2013-02-27 antstolio turto arešto aktą vykdomojoje byloje neteisėtu ir jį panaikinti; 4) pripažinti 2013-02-27 antstolio patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo vykdomojoje byloje neteisėtu ir jį panaikinti. Skunduose nurodė, kad vykdomoji byla negali būti vykdoma, kadangi yra ginčijamas hipotekos sandoris, pagal kurį antstolis vykdo išieškojimą ir byla dėl šio hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu nėra užbaigta įsiteisėjusiu sprendimu. Antstoliui įvykdžius 2011-09-28 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartį, paremtą ginčijamu hipotekos lakštu ir jo pakeitimais, būtų priverstinai parduoti UAB „Hago“ nuosavybės teise priklausantys nekilnojamieji daiktai, o bendrovės veikla būtų sustabdyta. Atsižvelgiant į tai, antstolis privalo panaikinti savo patvarkymą ir sustabdyti savo veiksmus iki byla dėl hipotekos lakštų įsiteisės. Antstolis 2013-04-16 surašė patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0240/12/04382, kuriuo atsisakė tenkinti pareiškėjo skundus (2013-03-08 Nr. 09; Nr. 10; Nr. 11) ir kartu su vykdomąja byla persiuntė juos apylinkės teismui nagrinėti. Vykdymo veiksmai buvo atnaujinti, antstoliui gavus Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, kuria atmestas skolininko prašymas sustabdyti priverstinio išieškojimo veiksmus iš hipoteka įkeisto nekilnojamojo turto. Antstolis nurodo, kad vykdymo veiksmus atlieka atsižvelgdamas į Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje išdėstytus argumentus, kad net priėmus skolininkui palankų sprendimą, bankas turėtų teisinį pagrindą nukreipti išieškojimą į tą patį ieškovo turtą, esantį Latvių g. 38, Vilniuje. Atnaujinus vykdomąją bylą, antstolis atliko privalomus vykdymo veiksmus, būsimam turto realizavimui, o areštuoto turto įkainojimas yra itin svarbi vykdymo proceso stadija, todėl ekspertizę būtina buvo skirti antstoliui atsiradus abejonėms dėl turto vertės, ypač įvertinus aplinkybę, kad turtas yra ypatingai didelės vertės. Suinteresuotas asmuo išieškotojas AB SEB bankas 2013-05-28 pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjo skundus, kuriais prašo į procesą įtraukti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, skundus dalyje dėl vykdymo veiksmų sustabdymo nutraukti, kitoje dalyje pareiškėjo skundus atmesti. Antstolis galėjo pradėti vykdyti išieškojimą, kadangi pirmos eilės žemės sklypo hipotekos kreditorius prisijungė prie išieškojimo ir taip sudarė sąlygas išieškojimui pradėti.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 29 d. nutartimi atmetė skolininko skolininko UAB „Hago“ skundus (2013-03-08 Nr. 09; Nr. 10; Nr. 11) dėl antstolio V. M. veiksmų vykdant priverstinį išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0240/12/04382 ir išieškojo iš pareiškėjo UAB „Hago“ 10,65 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą. Teismas sutiko, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2013-01-24 nutartyje nurodyti argumentai pagrindžia antstolio veiksmų, t.y. sprendimo atnaujinti vykdomąją bylą ir tęsti vykdymo veiksmus teisėtumą, nes vykstantis teisminis ginčas dėl hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu nėra pagrindas konkrečiu atveju stabdyti vykdymo veiksmus. Antstolis visiškai pagrįstai vadovavosi įsiteisėjusia apeliacinio teismo nutartimi, kuri yra privaloma ir vykdytina visiems asmenims (CPK 18 str.). Atsižvelgdamas į tai, konstatavo, kad antstolis nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų ir teisingai nusprendė 2013-02-27 patvarkymu atnaujinti vykdomąją bylą, Vilniaus apygardos teismui dar nepriėmus sprendimo civilinėje byloje dėl hipotekos lakštų pripažinimo negaliojančiais. Antstolis pagrįstai reikalavo pateikti informaciją, būtiną išieškojimo veiksmams atlikti. Teismas sutiko su antstolio 2013-04-16 patikslintame patvarkyme padaryta išvada, kad šį procesinį sprendimą priėmė todėl, kad vykdomojoje byloje nėra įkeisto kilnojamojo turto aprašo, prie vykdomojo dokumento toks aprašas taip pat nėra pridėtas, nors nutartyje nurodoma perduoti kreditoriaus žinion kilnojamuosius daiktus pagal turto aprašą Nr. 1, todėl antstolis negalėjo įvykdyti nutarties dalyje dėl kilnojamojo turto perdavimo kreditoriui, kol į vykdomąją bylą nebus pateiktas šis turto aprašas. Nurodė, jog arešto akto surašymo tikslas yra taip pat informuoti skolininką, kad pradėtas priverstinis konkretaus turto realizavimas. Realizuoti turto nenustačius kainos negalima, tuo tarpu kainą galima nustatyti tik areštuojant turtą. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad norint pradėti išieškojimą iš pirma eile kitam kreditoriui įkeisto turto, yra būtinas atitinkamas procesinis hipotekos teismo sprendimas, kadangi tuo atveju, jei daiktas yra įkeistas kelis kartus, hipotekos kreditorių reikalavimai yra patenkinami pagal hipotekos įregistravimo Hipotekos registre laiką eilės tvarka. Konstatavo, jog pirminis kreditorius Nacionalinė žemės tarnyba buvo pradėjusi išieškojimo procesą ir kreipėsi į teismą dėl vykdomojo dokumento išdavimo. Teismas sutiko su antstolio argumentais, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypatingai svarbi vykdymo proceso stadija, o teisingas areštuoto turto įkainojimas yra esminė varžytynių teisėtumo sąlyga. Pareiškėjui priklausantis priverstinai realizuotinas turtas yra ypač didelės vertės, o tokio turto vertė yra reliatyvi vykstančių ekonominių rodiklių kontekste, paties pareiškėjo iniciatyva atliktų (2010 m. ir 2012 m.) nepriklausomų turto vertintojų turto vertės išvados yra skirtingos, todėl teismas manė, kad antstoliui kilus abejonių dėl turto rinkos vertės bei siekiant maksimaliai apsaugoti vykdomosios bylos šalių teises ir teisėtus interesus, buvo tikslinga skirti ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti.

6III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7Atskiruoju skundu pareiškėjas UAB „Hago“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, skundą tenkinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

81. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas Apelianto reikalavimus, netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias civilinio proceso sustabdymą. Vykdomoji byla Nr.0240/12/04382 negali būti vykdoma, kadangi yra ginčijamas hipotekos sandoris, pagal kurį Antstolis vykdo išieškojimą ir byla dėl šio hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu nėra užbaigta įsiteisėjusiu sprendimu. Teismui išsprendus ieškinį dėl hipotekos lakšto palankiai UAB „Hago“ ir panaikinus ginčijamą hipotekos lakštą bei jo pakeitimus, priverstinio išieškojimo vykdymas šio hipotekos lakšto pagrindu apskritai nebūtų įmanomas, o bet kokie jau atlikti priverstinio išieškojimo veiksmai būtų laikomi neteisėtais. Kol nėra išspręstas klausimas dėl hipotekos lakšto, jokie Antstolio vykdomieji veiksmai negali vykti, o priimti patvarkymai privalo būti panaikinti.

92. Pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog pirmesnės eilės kreditorius net nenutraukęs galiojančios sutarties su Apeliantu, neturi jokios teisės pradėti išieškojimo. Tarp Apelianto ir Nacionalinės žemės tarnybos galioja sutartis skolą sumokėti iki 2020-01-15 d. ir išvaržymas anksčiau šio termino yra visiškai neteisėtas ir prieštaraujantis esminiams teisės principams, reglamentuojantiems sutarčių teisę. Teismo nutartyje nėra jokių duomenų, kad Nacionalinės žemės tarnybos sutikimas dėl priverstinio išieškojimo gautas. Nors LR CK 4.192 str. 2 d. pažymėta, jog priverstine hipoteka užtikrintą reikalavimo teisę turinčiam kreditoriui pakaktų kreiptis į notarą dėl vykdomojo išrašo atlikimo - tačiau jokių įrodymų byloje, jog tokia tvarka būtų kreiptasi ir kad būtų atliktas toks vykdomasis įrašas nėra.

103. Pirmos instancijos teismas visiškai nepagrįstai interpretavo pateiktą įrodymą - 2012- 06-12 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį dėl bylos sustabdymo, nurodydamas, jog neva tai yra dokumentas, įrodantis jog Nacionalinė žemės tarnyba yra pradėjusi išieškojimą. Byloje nurodyta 2012-06-12 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis dėl bylos sustabdymo yra galiojantis teismo procesinis dokumentas, įrodantis tai, jog teismas iki šiol nėra leidęs pradėti išieškojimą iš žemės sklypo Latvių g.38, Vilniuje.

114. Pirmos instancijos teismas netinkamai vertino ir taikė procesines normas, reglamentuojančias, turto įvertinimo ir ekspertizės skyrimo tvarką. Nei skolininkas, nei išieškotojas nebuvo kviečiami Antstolio, surašant turto arešto aktą ir nebuvo sudaryta įstatyme nustatyta galimybė pareikšti nuomones dėl areštuojamo turto vertės. Skolininkui jau turint nepriklausomų turto vertintojų turto vertinimo duomenis, naujos ekspertizės skyrimą Apeliantas laiko nepagrįstu Antstolio veiksmu, neproporcingai ir nepagrįstai didinančiu Apelianto išlaidas, kadangi ekspertizės atlikimo išlaidos išieškomos iš skolininko.

125. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai vertino Apelianto pateiktus įrodymus ir argumentus, susijusius su Antstolio reikalavimais dėl kilnojamo turto. Vykdomoji byla Nr.0240/12/04382 tiek dėl nekilnojamojo, tiek dėl kilnojamojo turto esančio Latvių 38, Vilniuje, yra vykdoma kaip viena ir ta pati vykdomoji byla. Visas įkeistas kilnojamasis turtas yra nekilnojamojo turto priklausinys, todėl jo išmontavimas sumažintų jo vertę. Vykdomasis dokumentas turi būti aiškus ir išbaigtas. Jeigu, vykdantis sprendimą Antstolis netgi nežino, iš kokių konkrečiai daiktų turi būti vykdomas išieškojimas, vadinasi nėra jokio dokumento, įpareigojančio jį atlikti tokius veiksmus.

136. Pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles pirmos instancijos teismas taip pat nevertino ir Apelianto argumentų bei įrodymų dėl galimybės sudaryti taikos sutartį vykdymo procese.

14Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto 2013-05-29 nutartį palikti nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad, vadovaujantis CPK 293 str. l d. 3 p. bylą dalyje dėl UAB „Hago” skundų motyvų, kuriais teigiama, kad vykdymo veiksmai turi būti stabdomi atsižvelgiant į teisminį procesą, vykstantį dėl hipotekos lakšto Nr. 01120070004564 bei jo pakeitimų pripažinimo negaliojančiais nutraukti, nes analogiškas teisinis ginčas jau yra išspręstas įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2013-01-24 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-208/2013, prašome pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-29 sprendimą dalyje dėl 2013-02-27 antstolio V. M. patvarkymo „vykdomosios bylos ir vykdymo veiksmų atnaujinimo vykdomojoje byloje Nr. 0240/12/04382“ pakeisti ir šioje dalyje bylą nutraukti, likusioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-29 nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

151. Apeliantas savo poziciją dėl būtinumo stabdyti vykdymo veiksmus grindžia vieninteliu motyvu, kad šiai dienai vyksta teisminis ginčas dėl hipotekos panaikinimo. Lietuvos apeliacinis teismas, įsiteisėjusia teismo nutartimi nutarė, kad vykstantis teisminis ginčas dėl hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu nėra pagrindas konkrečiu atveju stabdyti išieškojimo veiksmus. Klausimas dėl vykdymo veiksmų sustabdymo jau buvo išspręstas kitoje byloje, dėl ko egzistuoja pagrindas šioje dalyje bylą nutraukti.

162. Įsiteisėjusia apeliacinės instancijos teismo nutartimi (2S-339-275/2011) buvo konstatuota, kad pirmos eilės žemės sklypo hipotekos kreditorius (Nacionalinė žemės tarnyba) prisijungė prie išieškojimo, tokiu būdu sudarydamas sąlygas išieškojimo pradėjimui, todėl atmestini apelianto teiginiai neva išieškojimas negalėjo būti pradėtas vykdyti.

173. Bylos medžiaga patvirtina, kad AB SEB bankui buvo įkeistas kilnojamasis turtas dėl ko antstolis imasi veiksmų surasti šiuos daiktus, identifikuoti, ar juos visus skolininkas yra išsaugojęs, todėl antstolis pagrįstai reikalauja pateikti informaciją, būtiną išieškojimo veiksmams atlikti.

184. Nors skundą pateikęs asmuo nurodo, kad turto vertė yra aiški, tačiau pačios UAB „Hago“ pozicija skirtingose bylose yra skirtinga. UAB „Hago“ laikėsi pozicijos, kad įkeisto turto vertė du kartus viršija įsiskolinimą AB SEB bankui, nepaisant aplinkybės, kad byloje AB SEB bankas teikė įrodymus, jog turto vertė yra ženkliai kritusi nuo momento, kai buvo sudarytas hipotekos sandoris. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad byloje nėra vieningos skolininko ir kreditoriaus, bei antstolio nuomonės dėl turto vertės.

195. Duomenų, kad šalys būtų sudariusios taikos sutartį, kurios pagrindu būtų galima stabdyti išieškojimo veiksmus, nėra.

20IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21Atskirasis skundas atmestinas.

22Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą atskirajame skunde išdėstytų argumentų ribose, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320, 338 straipsniai).

23Byloje nustatyta, antstolis V. M. 2012-07-31 patvarkymu priėmė vykdyti išieškotojo AB SEB banko pateiktą vykdyti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus išduotą vykdomąjį dokumentą – 2011-09-28 teismo nutartį dėl skolos išieškojimo iš skolininko UAB „Hago“ išieškotojo AB SEB banko naudai, priverstinai parduodant iš varžytynių įkeistus skolininkui nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus, esančius ( - ), bei įkeistus ir skolininkui priklausančius kilnojamuosius daiktus (v.b.l. 54). Vilniaus apygardos teismo 2012-05-31 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal pareiškėjo ieškinį dėl hipotekos lakšto pripažinimo negaliojančiu ir sustabdytas priverstinis išieškojimas iš skolininkui nuosavybės teise priklausančio turto (v.b.l. 56-57), kurios pagrindu antstolis iš dalies sustabdė vykdomąją bylą iki galios teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (v.b.l. 66). Lietuvos apeliacinis teismas 2013-01-24 nutartimi (v.b.l. 114-118) panaikino Vilniaus apygardos teismo 2012-05-31 nutartį, todėl antstolis 2013-02-27 patvarkymu (v.b.l. 162) atnaujino vykdomąją bylą dalyje dėl skolininkui ir įkaito davėjui UAB „Hago“ priklausančio hipoteka įkeisto nekilnojamojo turto priverstinio pardavimo iš varžytynių ir nutarė tęsti vykdymo veiksmus dėl priverstinio hipoteka įkeisto turto realizavimo. Antstolis 2013-02-27 surašė turto arešto aktą, kuriuo areštavo žemės sklypus, esančius ( - ), nurodydamas viso areštuoto turto vertę 534292,95 Lt. Taip pat 2013-02-27 patvarkymu paskyrė ekspertizę turto vertei nustatyti (v.b.l. 170), surašė papildomą reikalavimą pateikti duomenis (v.b.l. 169).

24Dėl vykdymo veiksmų atnaujinimo

25Byloje nustatyta, kad Lietuvos apeliaciniam teismui 2013-01-24 panaikinus teismo nutartį, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, antstolis atnaujino vykdomąją bylą. Atmestini apelianto argumentai, jog vykdomoji byla Nr.0240/12/04382 negali būti vykdoma, nes yra ginčijamas hipotekos sandoris, pagal kurį antstolis vykdo išieškojimą ir byla dėl šio hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu nėra užbaigta įsiteisėjusiu sprendimu, nes skolos išieškojimo iš UAB „Hago“ turto klausimas yra išnagrinėtas Lietuvos apeliacinio teismo 2013-01-24 nutartimi, kuria konstatuoja, jog apelianto prievolės dydis nustatytas įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais, todėl net ir patenkinus ieškinį dėl hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu skolininko prievolė Bankui pagal kredito sutartį nebūtų paneigta ir šis kreditorius išlaikytų skolininko atžvilgiu reikalavimo teisę, tik kitu teisiniu pagrindu. Taigi, iš to seka išvada, jog nėra svarbus bylos dėl šio hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu išnagrinėjimo rezultatas, nes bet kokiu atveju AB SEB bankas turės reikalavimo teisę į apeliantą dėl skolos išieškojimo iš to paties turto, kurį UAB „Hago“ yra įkeitusi bankui. Todėl vykdymo veiksmų sustabdymas nenustačius įstatymo nustatyto pagrindo nėra galimas.

26Dėl UAB „Hago“ motyvų susijusių su žemės sklypo įkeitimu kitam kreditoriui

27Byloje yra duomenų, kad Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos yra žinoma apie AB SEB banko pradėtą priverstinį skolos išieškojimą iš nekilnojamojo turto, kuris pirmine hipoteka yra įkeistas Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (v.b. 176-177 b.l.). Be to, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos yra išreiškusi aiškią poziciją prisijungti prie AB SEB banko inicijuoto skolos išieškojimo iš UAB „Hago“ įkeisto turto (c.b. 32 b.l.). CK 4.196 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą prieš terminą ta pačia tvarka, kaip ir suėjus skolos grąžinimo terminui, jeigu kiti kreditoriai įstatymų numatytais atvejais reikalauja parduoti įkeistą daiktą iš varžytynių. Pagal CK 4.193 straipsnio 2 dalį, jeigu daiktas įkeistas kelis kartus, hipotekos kreditorių reikalavimai patenkinami pagal jų prašymų įregistruoti hipoteką padavimo laiką eilės tvarka. Šios aplinkybės nereiškia, kad pardavus UAB „Hago“ priklausantį žemės sklypą, kuris pirmine hipoteka įkeistas Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, o paskesne – AB SEB bankui, visų pirma bus išieškota AB SEB banko reikalaujama išieškoti suma.

28Dėl antstolio reikalavimo pateikti duomenis apie įkeistą kilnojamąjį turtą

29Remdamasis CPK 613 str. 1 d., 634 str. 2 d., 654 str. 1 d., 585 str. nuostatomis, antstolis turi imtis aktyvių veiksmų vykdomajam dokumentui įvykdyti ir patvarkymu įpareigoti skolininkus pateikti informaciją apie turimą jų turtą, o toks patvarkymas skolininkams yra privalomas. Antstoliui nustačius, kad vykdomojoje byloje nėra įkeisto kilnojamojo turto aprašo, jis pagrįstai pareikalavo iš skolininko pateikti duomenis apie teismo areštuotą kilnojamąjį turtą, nes kitaip antstolis negalėjo įvykdyti nutarties dalyje dėl kilnojamojo turto perdavimo kreditoriui. Toks antstolio reikalavimas pateikti duomenis apie apelianto turimą turtą negali būti traktuojamas kaip skolininko teisių pažeidimas.

30Dėl antstolio patvarkymo skirti ekspertizę turto vertei nustatyti

31Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju ginčas kilo ir dėl turto vertės. Pažymėtina, kad CPK 681 straipsnio 1 dalis numato, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jeigu antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad iš nurodytos teisės normos matyti, kad antstolis gali skirti ekspertizę tik dviem atvejais: 1) išieškotojui ar skolininkui nesutinkant su turto verte; 2) jeigu pačiam antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės. Pastebėtina, kad abejones dėl turto įvertinimo gali sukelti tik kitokią turto vertę pagrindžiantys argumentai ir juos patvirtinantys įrodymai. Nagrinėjamu atveju 2010-06-30 d. nepriklausomų turto vertintojų korporacija „Matininkai“ įvertino visą nekilnojamąjį Apelianto turtą, esantį ( - ) 10 000 000 litų (100 b.l.). 2012-02-07 d. nepriklausomų turto vertintojų korporacija „Matininkai“ įvertino visą nekilnojamąjį Apelianto turtą, esantį ( - ), 8 700 000 litų. Iš pateiktų turto vertės nustatymo pažymų matyti, kad turto vertė per beveik dvejus metus nukrito 1 300 000 Lt. Todėl antstolis tikslingai skyrė ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti, nes turtas nusidėvi, jo vertė krenta.

32Dėl taikos sutarties sudarymo

33Pagal CPK 595 str. 2 d. taikos sutartį išieškotojas ir skolininkas sudaro raštu ir pateikia išieškojimą vykdančiam antstoliui. Gavęs taikos sutartį, antstolis vykdomosios bylos vykdymą sustabdo ir ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo šios sutarties gavimo perduoda ją apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Duomenų, kad šalys būtų sudariusios taikos sutartį kurios pagrindu būtų galima stabdyti išieškojimo veiksmus nėra.

34Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

35Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 29 d. nutartį palinkti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Skolininkas pateiktais skundais (2013-03-08 Nr. 09; Nr. 10; Nr. 11) prašė 1)... 4. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 29 d. nutartimi atmetė... 6. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 7. Atskiruoju skundu pareiškėjas UAB „Hago“ prašo panaikinti Vilniaus... 8. 1. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas Apelianto reikalavimus, netinkamai... 9. 2. Pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog pirmesnės... 10. 3. Pirmos instancijos teismas visiškai nepagrįstai interpretavo pateiktą... 11. 4. Pirmos instancijos teismas netinkamai vertino ir taikė procesines normas,... 12. 5. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai vertino Apelianto pateiktus... 13. 6. Pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles pirmos instancijos teismas taip... 14. Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį... 15. 1. Apeliantas savo poziciją dėl būtinumo stabdyti vykdymo veiksmus grindžia... 16. 2. Įsiteisėjusia apeliacinės instancijos teismo nutartimi (2S-339-275/2011)... 17. 3. Bylos medžiaga patvirtina, kad AB SEB bankui buvo įkeistas kilnojamasis... 18. 4. Nors skundą pateikęs asmuo nurodo, kad turto vertė yra aiški, tačiau... 19. 5. Duomenų, kad šalys būtų sudariusios taikos sutartį, kurios pagrindu... 20. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 21. Atskirasis skundas atmestinas.... 22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 23. Byloje nustatyta, antstolis V. M. 2012-07-31 patvarkymu priėmė vykdyti... 24. Dėl vykdymo veiksmų atnaujinimo ... 25. Byloje nustatyta, kad Lietuvos apeliaciniam teismui 2013-01-24 panaikinus... 26. Dėl UAB „Hago“ motyvų susijusių su žemės sklypo įkeitimu kitam... 27. Byloje yra duomenų, kad Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio... 28. Dėl antstolio reikalavimo pateikti duomenis apie įkeistą kilnojamąjį... 29. Remdamasis CPK 613 str. 1 d., 634 str. 2 d., 654 str. 1 d., 585 str.... 30. Dėl antstolio patvarkymo skirti ekspertizę turto vertei nustatyti... 31. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju ginčas kilo ir dėl... 32. Dėl taikos sutarties sudarymo... 33. Pagal CPK 595 str. 2 d. taikos sutartį išieškotojas ir skolininkas sudaro... 34. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336... 35. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 29 d. nutartį palinkti...