Byla 2-208/2013
Dėl hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Gasiūnienės ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo akcinės bendrovės „SEB bankas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 31 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdytas išieškojimo vykdymas iš hipoteka įkeisto turto, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-4701-603/2012, pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Hago“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „SEB bankas“ dėl hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas pripažinti negaliojančiu ab initio 2007 m. vasario 19 d. Vilniaus rajono septintojo notaro biuro notarės J. Š. patvirtintą hipotekos sandorį, kuriuo ieškovas UAB „Hago“ hipotekos lakštu Nr. 01120070004564 atsakovui AB SEB bankui (toliau – Bankas) įkeitė 7 207 000 Lt ir 2 051 000 Lt vertės du viešbučio pastatus, 17 000 Lt vertės inžinerinius statinius ir 1 525 000 Lt vertės žemės sklypą, esančius ( - ); taip pat prašė pripažinti negaliojančiais nurodyto hipotekos lakšto 2008 m. vasario 29 d. pakeitimus, kuriais ieškovas Bankui įkeitė 9 212 260 Lt ir 2 420 180 Lt vertės du viešbučio pastatus, 20 060 Lt vertės inžinerinius statinius, ir 1 799 500 Lt vertės žemės sklypą, esančius ( - ). Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti priverstinio išieškojimo iš skolininkui (ieškovui) priklausančio turto, esančio ( - ) veiksmus pagal Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutartį byloje Nr. I-1356V/2010.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gegužės 31 d. nutartimi ieškovo UAB „Hago“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – sustabdė priverstinio išieškojimo iš skolininkui UAB „Hago“ nuosavybės teise priklausančio turto - 0,1532 ha žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )), 1 264,84 kv. m . viešbučio (unikalus Nr. ( - )), 314,09 kv. m. viešbučio (unikalus Nr. ( - )), kiemo statinių (2 vienetai) (unikalus Nr. ( - )), esančių ( - ), vykdymo veiksmus pagal Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutartį byloje Nr. I-1356V/2010; nutartį leido vykdyti skubiai.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8Atsakovas AB „SEB bankas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 31 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

91. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones nenurodė, kokia grėsmė egzistuoja ieškovui priėmus palankų sprendimą.

102. Ieškovai ginčija hipotekos lakštą su pakeitimais, kuriuo Bankui buvo užtikrintas ieškovo prievolės įvykdymas. Tačiau ieškovas neginčija Banko reikalavimo teisės, kuri kildinama iš 2007 m. vasario 9 d. kredito sutarties Nr. 1450708010055-21 (toliau - kredito sutartis), kurios pagrindu ieškovui buvo išmokėtos lėšos, todėl Bankas turi reikalavimo teisę. Ieškovas jau buvo inicijavęs teisminį procesą dėl minėtos kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad kreditavimo sutartis nutraukta teisėtai, dėl ko šiai dienai Bankas turi neabejotiną reikalavimo teisę į ieškovą dėl negrąžinto kredito. Teismui pripažinus hipoteką negaliojančia, ieškovo įsiskolinimas bankui nebus paneigtas, tokiu atveju Bankas nebeturėtų pirmumo teisės prieš kitus kreditorius, tačiau bet kokiu atveju turės teisę nukreipti išieškojimą į šį turtą.

113. Teismas turėjo įvertinti ir tai, ar tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai leidžia įžvelgti ieškovui palankaus teismo sprendimo tikimybę. Nagrinėjamu atveju ieškinys grindžiamas vieninteliu motyvu, kad hipotekos lakšto pasirašymui nebuvo gautas bendrovės akcininkų pritarimas. UAB „Hago“ 2007 m. vasario 5 d. neeilinio UAB „Hago“ susirinkimo protokolas liudija, kad bendrovės akcininkai nutarė užtikrinant paskolos grąžinimą suteikti leidimą įkeisti UAB „Hago“ pastatus ir statinius, esančius ( - ), paskesnių įkeitimu įkeisti žemės sklypą, esantį ( - ), bendrovės sąskaitas banke ir 75 000 Lt indėlį. Taigi, priešingai, nei teigia ieškovas, dėl hipotekos sandorio buvo priimtas akcininkų sprendimas.

124. Ieškovo inicijuoti teismo procesai ir pateikti procesiniai sprendimai patvirtina aplinkybę, kad ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra eilinis siekis užvilkinti priverstinius išieškojimo veiksmus ir tokiu būdu atidėti savo skolinių įsipareigojimų vykdymą.

13Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Hago“ prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

141. Teismui priėmus ieškovui palankų sprendimą ir panaikinus ginčijamą hipotekos lakštą ir jo pakeitimus, priverstinio išieškojimo vykdymas šio hipotekos lakšto pagrindu nebūtų įmanomas, o bet kokie jau atlikti priverstinio išieškojimo veiksmai būtų laikomi neteisėtais. Todėl tolimesnis priverstinio išieškojimo ir bendrovės turto pardavimas pagal ginčijamą hipotekos lakštą visiškai užkirstų kelią ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

152. Apeliantas klaidina teismą nurodydamas, kad jis turi neabejotiną ir neginčijamą reikalavimo teisę dėl negrąžinto įsiskolinimo pagal minėtą kredito sutartį, kuri yra patvirtinta teismo sprendimu, nes Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2011 m. gegužės 6 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1151-854/2011 nėra priteista ieškovui iš atsakovo skola, kurios pagrindu ieškovas turėtų teisę pradėti priverstinį išieškojimą. Minėtoje byloje buvo sprendžiama klausimas dėl minėtos kredito sutarties nutraukimo teisėtumo. Teismas nėra išdavęs vykdomojo rašto minėtoje byloje, todėl priverstinio vykdymo procedūra yra kildinama tik iš šioje byloje ginčijamo hipotekos sandorio.

163. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad Banko reikalavimo teisę dėl įsiskolinimo dydžio pagrindžia Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutartis dėl priverstinio skolos išieškojimo, nes ši nutartis priimta remiantis ginčijamu hipotekos lakštu ir tik dėl to, jog sprendžiant iš hipotekos sandorių kylančias bylas taikoma specifinė bylos nagrinėjimo tvarka, kai kreditoriaus reikalavimai patenkinami supaprastinta (ne ginčo tvarka) procedūra, kai hipotekos teismas nenagrinėja reikalavimų pagrįstumo, skolininko atsikirtimų dėl skolos atsiradimo pagrindo, dydžio kitų svarbių aplinkybių, o tik formaliai patikrina esamus dokumentus bei pačios procedūros teisėtumą ir rašytinio proceso tvarka priima atitinkamą nutartį.

174. Ieškovas byloje ginčija hipotekos sandorį, kurio pagrindu atsiranda banko prioritetinė teisė išieškoti iš bendrovės turto ne ginčo tvarka. Hipotekos sandoris sudarytas nesilaikant prievolių proporcingumo, adekvatumo principo ir hipoteka suteiktas prievolės užtikrinimas yra visiškai neadekvatus pagrindinei prievolei, kelis kartus ją viršija. Tuo tarpu pati išieškojimo procedūra, remiantis hipotekos sandoriu, kai nėra kvestionuojama reikalavimo teisė, jos dydis ir kt., o tiesiog skelbiamas išieškojimas iš viso įkeisto turto, neatsižvelgiant į tai, jog Banko reikalavimui patenkinti užtektų ir mažiau nei pusės įkeisto turto pardavimo, labiausiai pažeidžia ieškovo interesus. Jei Bankas turėtų teisę ir pradėtų išieškojimą įprastine, ne hipotekine tvarka, antstolis, vykdantis išieškojimą turėtų pareigą skelbti varžytines tik tokios vertės turtui, kuris būtų pakankamas įsiskolinimui padengti. Jeigu Bankas ir turėtų neginčijamą reikalavimo teisę, esminis skirtumas išieškant ne hipotekinio kreditoriaus naudai pasireikštų jau pačios išieškojimo procedūros pradžioje, nustatant kiek ir kokio turto yra būtina parduoti, realizuoti tam, kad būtų patenkintas vykdymui pateiktas reikalavimas.

18IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19Pagal ieškovo atskirojo skundo, kuriais kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas, suformuluotus pagrindus, apeliacijos dalyką sudaro klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir sustabdė priverstinio išieškojimo vykdymo veiksmus. Šis klausimas sprendžiamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrinama ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

20Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

21Spręsdamas dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas, visų pirma, turi nustatyti, ar yra tikimybė, jog ieškovui bus priimtas palankus sprendimas. Jeigu preliminariai (lot. prima facie) įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus, teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, kartu tampa aišku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Teismui atlikus ieškovo pareikštų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimą ir nusprendus, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas negalės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas tokio atsakovo atžvilgiu negalimas. Tuomet kiti su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu susiję kriterijai tampa teisiškai nereikšmingi, kadangi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikia atmesti kaip nepagrįstą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1218/2011). Preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą. Jis taip pat neturi prejudicinės galios bylos nagrinėjimui iš esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-560/2012).

22Nagrinėjamoje byloje pareikštas reikalavimas dėl sutartinio hipotekos lakšto su pakeitimais pripažinimo negaliojančiu CK 1.82 straipsnio pagrindu, kaip prieštaraujančiu juridinio asmens teisnumui. Ieškinys iš esmės grindžiamas vieninteliu motyvu, kad bendrovės turto įkeitimui nebuvo duotas jos akcininkų sutikimas, juolab sutikimas po bendrovės turto rekonstrukcijos įkeisti naujai sukurtą turtą. Tuo tarpu iš byloje esančio skolininko UAB „Hago“ 2007 m. vasario 5 d. neeilinio akcininkų susirinkimo protokolo matyti, kad akcininkai bendrovės direktoriui J. Ž. suteikė leidimą įkeisti ginčo turtą Bankui. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui, ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – išieškojimo vykdymo procese sustabdymą, ir pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, šį skolininko prašymą tenkino. Tuo tarpu, apeliantas pirmosios instancijos teismo nutartį kvestionuoja ieškovo piktnaudžiavimu savo teisėmis ir nepagrįstu siekiu užvilkinti priverstinius išieškojimo veiksmus bei siekiu atidėti savo skolinių įsipareigojimų vykdymą Bankui, dėl kurio ginčo byloje nėra. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sustabdė priverstinio išieškojimo veiksmus pagal Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutartį byloje Nr. I-1356V/2010.

23Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad hipotekos procedūros turi sudaryti prielaidas hipotekos kreditoriui gauti išieškojimą iš įkeisto turto supaprastinta ir pagreitinta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. AB DnB NORD bankas, bylos Nr. 3K-7-272/2011).

24Bylos duomenys liudija, kad ieškovas UAB „Hago“ ir atsakovas Bankas 2007-02-09 sudarė kreditavimo sutartį su vėlesniais pakeitimais, kuria iki 2014-02-08 ieškovui buvo suteiktas 5 000 000 Lt kreditas viešbučio renovacijai, o prievolių įvykdymas buvo užtikrintas jo turto hipoteka su vėlesniais pakeitimais. Atsakovas 2009-09-01 raštu įspėjo skolininką dėl sutarties nutraukimo dėl netinkamai vykdomų prievolių ir nuo 2009-02-17 vienašaliai nutraukė minėtą kredito sutartį.

25Tokį vienašalį Banko veiksmą UAB „Hago“ skundė teismui, tačiau pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai (115-120 b. l.) pripažino, kad kredito sutartis nutraukta pagrįstai, nes jis nevykdė prievolių, t. y. likus trejiems metams iki kredito grąžinimo negrąžinta skola sudarė 4 611 947,98 Lt iš 5 000 000 Lt, bei negrąžinta 381 320,50 Lt palūkanų (2011-05-06). Nustatyta, kad nuo 2009-09-01 iki Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2011 m. gegužės 6 d. sprendimo (civilinė byla Nr. 2-1151-854/2011), skolininkas Bankui pervedė tik 5 000 Lt. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 7 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2A-451-262/2012), palikdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, konstatavo, kad skolininkas Bankui nuo 2009-11-23 jokių mokėjimų neatlieka (115-120 b. l.).

26Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas UAB „Hago“ taip pat kvestionavo Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2010 m. spalio 28 d. nutartį byloje Nr. I-1356/2010 (128 – 129 b. l.), kuria areštuoti hipoteka įkeisti daiktai, o skolininkas įspėtas dėl įkeistų daiktų pardavimo iš varžytinių, jeigu neįvykdys įsipareigojimų. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-339-275/2011 (142-147 b. l.) skundžiamą nutartį paliko nepakeistą.

27Skolininkas skundė ir Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutartį (byla Nr. I-1356V/2010) (157-157 b. l.), kuria nuspręsta išieškoti iš įkeisto turto Bankui 4 611 947,98 Lt negrąžinto kredito, 514 042,10 Lt nesumokėtų palūkanų, 151 546,23 Lt delspinigių, 70 623,64 Lt baudą, iš viso 5 348 159,95 Lt, 133 Lt žyminio mokesčio ir 6 proc. procesinių palūkanų, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį turtą, priverstinai jį parduodant iš varžytinių. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gegužės 7 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2S-610-553/2012), skundžiamą nutartį taip pat paliko nepakeistą (150-155 b. l.).

28Taigi šie duomenys suteikia pagrindą sutikti su atsakovo AB „SEB bankas“ atskirojo skundo argumentais, kad skolininkas UAB „Hago“ nuosekliai skųsdamas vieną po kito teismo procesinį sprendimą, siekia atitolinti prievolių vykdymą priverstine tvarka. Būtina pažymėti, kad skolos Bankui klausimas yra galutinai išspręstas, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad skolininkas UAB „Hago“ per šį laikotarpį, t. y. nuo jau minėtos 2009 m. lapkričio 23 d., būtų atlikęs kreditoriui mokėjimus pagal savo prievoles, tuo tarpu naujai pareikštu ieškiniu ginčija dar 2007 m. vasario 19 d. sudarytą hipotekos sandorį su visais pakeitimais, taip pat prašo sustabdyti priverstinį įkeisto turto pardavimą.

29Kaip teisingai nurodo kreditorius, nagrinėjamu atveju neginčijama aplinkybė dėl kredito išmokėjimo, prievolės dydis nustatytas minėtais ir įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais, todėl net ir patenkinus ieškinį dėl hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu skolininko prievolė Bankui pagal kredito sutartį nebūtų paneigta ir šis kreditorius išlaikytų skolininko atžvilgiu reikalavimo teisę, tik kitu teisiniu pagrindu.

30Skolininkas atsiliepime į atskirąjį skundą teigia, jog būtent to jis ir siekia – išvengti išieškojimo iš įkeisto turto, teigdamas, kad jo vertė ženkliai viršija įsipareigojimų Bankui sumą, be to tuo atveju iš varžytinių būtų parduota tik tiek turto, kiek pakaktų įvykdyti įsipareigojimus. Šiuo klausimu teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog skolininkas savarankiškai siekia jį realizuoti palankia sau kaina, kurios pakaktų įvykdyti įsipareigojimui Bankui. Be to, ieškovo argumentai, kad šiuo metu hipoteka įkeisto turto vertė kelis kartus didesnė už prievolę Bankui, yra nepagrįsti, nes kaip jau minėta, skolininkas į bylą tokių duomenų nėra pateikęs, o pagal byloje esančius Nekilnojamojo turto registro duomenis, hipoteka įkeisto turto vertė – 10 509 241 Lt, yra nustatyta 2007 m., kuomet, kaip žinia, buvo aukščiausios nekilnojamojo turto kainos. Be to, pagal nekilnojamojo turto registro duomenis skolininkas neturi kito turto, į kurį Bankas galėtų nukreipti savo reikalavimą pagal minėtą kredito sutartį. Taigi net priėmus skolininkui palankų sprendimą, Bankas turėtų teisinį pagrindą nukreipti išieškojimą į tą patį ieškovo turtą, esantį ( - ).

31Remdamasi pirmiau išdėstytomis aplinkybėmis, apibūdinančiomis ieškovo UAB „Hago“, kaip skolininko veiksmus, vykdant savo prievoles Bankui, kuris realiai įvykdė savo pareigas, tai yra suteikė šiai bendrovei paskolą, kurią panaudojus sukurtas turtas, kaip matyti iš viešosios internetinės erdvės, yra naudojamas, o taip pat tuo, kad ieškovas UAB „Hago“ preliminariai nepagrindė savo reikalavimo, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju teismas neturėjo pagrindo tenkinti skolininko prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 178, 185 str.). Dėl šio pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovo UAB „Hago“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinamas (CPK 329 str. 1 d., 178, 185, 144 str.).

32Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

33Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 31 d. nutartį, išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Hago” (į. k. 120942345) prašymo dėl sustabdymo priverstinio išieškojimo iš skolininkui UAB „Hago“ nuosavybės teise priklausančio turto – 0,1532 ha žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )), 1 264,84 kv. m . viešbučio (unikalus Nr. ( - )), 314,09 kv. m. viešbučio (unikalus Nr. 1094-0187-2022), kiemo statinių (2 vienetai) (unikalus Nr. ( - )), esančių ( - ), pagal Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutartį byloje Nr. I-1356V/2010.

34Nutarties kopijas siųsti šalims ir Centrinės hipotekos įstaigos Turto areštų registrui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas pripažinti... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gegužės 31 d. nutartimi ieškovo UAB... 7. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 8. Atsakovas AB „SEB bankas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus... 9. 1. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones nenurodė, kokia... 10. 2. Ieškovai ginčija hipotekos lakštą su pakeitimais, kuriuo Bankui buvo... 11. 3. Teismas turėjo įvertinti ir tai, ar tarp šalių susiklostę teisiniai... 12. 4. Ieškovo inicijuoti teismo procesai ir pateikti procesiniai sprendimai... 13. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Hago“ prašo skundžiamą... 14. 1. Teismui priėmus ieškovui palankų sprendimą ir panaikinus ginčijamą... 15. 2. Apeliantas klaidina teismą nurodydamas, kad jis turi neabejotiną ir... 16. 3. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad Banko reikalavimo teisę dėl... 17. 4. Ieškovas byloje ginčija hipotekos sandorį, kurio pagrindu atsiranda banko... 18. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 19. Pagal ieškovo atskirojo skundo, kuriais kvestionuojamas pirmosios instancijos... 20. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų... 21. Spręsdamas dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas,... 22. Nagrinėjamoje byloje pareikštas reikalavimas dėl sutartinio hipotekos... 23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad hipotekos procedūros turi sudaryti... 24. Bylos duomenys liudija, kad ieškovas UAB „Hago“ ir atsakovas Bankas... 25. Tokį vienašalį Banko veiksmą UAB „Hago“ skundė teismui, tačiau... 26. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas UAB „Hago“ taip pat kvestionavo... 27. Skolininkas skundė ir Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2011 m.... 28. Taigi šie duomenys suteikia pagrindą sutikti su atsakovo AB „SEB bankas“... 29. Kaip teisingai nurodo kreditorius, nagrinėjamu atveju neginčijama aplinkybė... 30. Skolininkas atsiliepime į atskirąjį skundą teigia, jog būtent to jis ir... 31. Remdamasi pirmiau išdėstytomis aplinkybėmis, apibūdinančiomis ieškovo UAB... 32. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 33. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 31 d. nutartį,... 34. Nutarties kopijas siųsti šalims ir Centrinės hipotekos įstaigos Turto...