Byla 2A-888-413/2017
Dėl piniginių sumų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Dianos Labokaitės ir Albinos Rimdeikaitės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. V. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3215-887/2016 pagal ieškovo E. V. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Multivanas“ dėl piniginių sumų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. 2013 m. spalio 29 d. ieškovas E. V. ir atsakovė UAB „Multivanas“ pasirašė darbo sutartį Nr. 154-124. 2013 m. spalio 30 d. atsakovės direktoriaus įsakymu Nr. 2013-17 ieškovas priimtas dirbti. 2014 m. spalio 8 d. UAB „Multivanas“ direktoriui ieškovas pateikė prašymą dėl atleidimo iš darbo pagal DK 127 straipsnį (pačiam prašant) nuo 2014 m. spalio 8 d. 2014 m. spalio 8 d. atsakovė priėmė įsakymą Nr. 2014-16 dėl E. V. atleidimo iš darbo darbuotojo prašymu, nurodant, kad E. V. priklauso kompensacija už nepanaudotas atostogas, t. y. už 11,63 kalendorines dienas.
  2. Ieškovas kreipėsi į teismą, patikslintu ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovės 1 250,96 Eur neišmokėto darbo užmokesčio, 0,7 procento (0,87 Eur) dydžio delspinigius nuo priklausančios išmokėti sumos už kiekvieną praleistą dieną, skaičiuojant delspinigių terminą nuo 2014 m. spalio 15 d. iki kada atsakovas pilnai su ieškovu atsiskaitys, 289,85 Eur vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką ir 400 Eur bylinėjimosi išlaidas.
  3. Nurodė, kad atsakovė atleidimo dieną pilnai neatsiskaitė ir neišmokėjo ieškovui jam priklausančių piniginių išmokų už viršvalandinį darbą (DK 193 straipsnis), todėl liko skolinga 4 315,83 Lt (1 250,96 Eur). Pagal 2013 m. spalio 29 d. darbo sutartį Nr. 154-124 atsakovė turėjo mokėti 1000 Lt (289,85 Eur) dydžio darbo užmokestį per mėnesį ir išmokėti kitas priemokas, numatytas darbo sutartyje. Tačiau atsakovė niekada su ieškovu pilnai neatsiskaitydavo ir iki šiol neatsiskaitė. Pažymėjo, kad ieškovui nebuvo įteikiami atlyginimo paskaičiavimo lapeliai, kaip tai numatyta DK 202 straipsnyje. Kadangi dėl atsakovės kaltės ieškovui nebuvo išmokėtos su darbo santykiais susijusios išmokos (alga), atsakovė privalo sumokėti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, t. y. 1000 Lt (289,85 Eur). Be to, darbdavys turi sumokėti ir delspinigius už pavėluotai išmokėtą darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas (DK 207 straipsnio 1 dalis), kas sudaro 0,07 procento priklausančios išmokėti sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną, pradedant skaičiuoti po 7 kalendorinių dienų ir baigiant skaičiuoti jų išmokėjimo dieną. Už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną atsakovė turi sumokėti po 3,02 Lt (0,87 Eur) delspinigių nuo 4 315,83 Lt (1 250,96 Eur) skolos (4315,83 Lt (1250,96 Eur) x 0,07 % = 3,02 Lt (0,87 Eur). Ieškovo skaičiavimais, delspinigiai skaičiuotini nuo 2014 m. spalio 15 d. iki pilno atsiskaitymo su ieškovu dienos.
  4. Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas dėl tų pačių piniginių sumų kreipėsi į LR Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ministerijos Alytaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisiją, kuri 2015 m. gegužės 12 d. sprendimu jo prašymą paliko nenagrinėtu. Šį darbo ginčų komisijos sprendimą ieškovas apskundė Alytaus rajono apylinkės teismui, tačiau ir Alytaus rajono apylinkės teismas jo ieškinį 2015 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-3066-179/2015, paliko nenagrinėtu. Minėta nutartis yra įsiteisėjusi. Tokiu būdu ginčas dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo LR įstatymų nustatyta tvarka yra galutinai išspręstas, todėl pakartotinis ieškovo ieškinys turėtų būti atmestas. Be to, atsakovės nuomone, civilinė byla turėtų būti nutraukta vadovaujantis CPK 293 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais, kadangi ieškovas nesilaikė šios kategorijos byloms nustatyto individualaus darbo ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos ir šia tvarka jau nebegalima pasinaudoti. Nežiūrint į tai, atsakovės nuomone, ieškovo teiginiai dėl jam neva nesumokėto darbo užmokesčio yra nepagrįsti ir melagingi. Pažymi, kad per nepilnus darbo metus, ieškovas atsakovės įmonėje dirbo tik epizodiškai, t. y. kelis mėnesius, o likusį laiką sirgo ir turėjo nedarbingumo lapelį. Negana to, nedarbingumo laikotarpiu ieškovas sugebėjo pasinaudoti įmonės kreditine kortele ir iš įmonės pasisavinti 580 litrus kuro už 2604,20 Lt (754,23 Eur) sumą ir šį kurą parduoti tretiesiems asmenims. Ieškovui kiekvieną mėnesį laiku ir darbo sutartyje nustatytais terminais buvo mokamas jam priklausantis darbo užmokestis, kas atsispindi kiekvieno kalendorinio mėnesio darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraščiuose. Ieškovas dėl darbo užmokesčio dydžio, jo (ne)teisingumo, ar nesavalaikio mokėjimo niekada atsakovei jokių pretenzijų nereiškė. Pretenzijos atsirado tik praėjus daugiau kaip pusei metų nuo jo atleidimo iš darbo, kai antstolis pradėjo priverstinį skolos išieškojimą iš ieškovo už pavogtą įmonės kurą pagal jo paties pasirašytą vekselį.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo E. V. atsakovei UAB „Multivanas“ 300 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 82 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei.
  2. Iš prijungtos civilinės bylos Nr. 2-3066-179/2015 teismas nustatė, kad ieškovas 2015 m. balandžio 13 d. kreipėsi į Alytaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisiją su prašymu išieškoti iš atsakovės UAB „Multivanas“ jam neišmokėtą darbo užmokestį už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis nuo 2013 m. spalio 30 d. iki 2014 m. spalio 8 d., iš viso apie 3000 Lt. Darbo ginčų komisija 2015 m. gegužės 12 d. sprendimu atsisakė nagrinėti ieškovo prašymą, konstatavusi, kad prašymas pateiktas praleidus terminą, nustatytą DK 289 straipsnio 1 dalyje. Ieškovas 2015 m. birželio 4 d., nepraleisdamas vieno mėnesio darbo ginčų komisijos sprendimo apskundimo termino, pateikė teismui ieškinį dėl piniginių išmokų, susijusių su darbo santykiais priteisimo. Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi ieškinys paliktas nenagrinėtu, neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį ieškovui ir jo atstovui advokatui S. Š.. Esant nustatytoms aplinkybėms teismas konstatavo, kad civilinėje byloje Nr. 2-3066-179/2015 ginčas iš esmės nebuvo išspręstas. Teismas nurodė, kad 2015 m. gruodžio 1 d. ieškovas pakartotinai kreipėsi į teismą su analogiškais reikalavimais. Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 15 d. nutartimi bylą nutraukė, konstatuojant, kad ieškovas, 2015 m. gruodžio 1 d. kreipdamasis į teismą su nauju ieškiniu, nesilaikė individualiems darbo ginčams nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos. Kauno apygardos teismas 2016 m. birželio 15 d. nutartimi panaikino Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 15 d. nutartį ir bylą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Tokiu būdu teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės teiginius, kad ginčas dėl neišmokėto darbo užmokesčio yra galutinai išspręstas ir kad ieškovas nesilaikė šios kategorijos byloms nustatyto individualaus darbo ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos.
  3. Iš E. V. darbo laiko apskaitos žiniaraščių už laikotarpį nuo 2013 metų spalio mėnesio iki 2014 metų spalio mėnesio teismas nustatė, kad ieškovas dirbdavo ne daugiau aštuonių valandų, ką patvirtina atitinkamai pagal darbo valandas skaičiuotas ir ieškovui mokėtas atlyginimas. Ieškovas patvirtino, kad įmonės vadovas viršvalandžių dirbti neliepė. Ieškovo teiginius dėl nepilnai išmokamo darbo užmokesčio dirbant viršvalandžius teismas pripažino neįrodytais ir deklaratyviais. Teismas pažymėjo, kad pagal pateiktas Zeta ataskaitas nėra galimybės konstatuoti, jog ieškovas E. V. dirbo viršvalandinį darbą. Teismas pažymėjo, kad ataskaitose nėra pamainos pasikeitimo valandų, vairuotojų – kasininkų pavardžių, iš kurių būtų galima identifikuoti ieškovo įrodinėjamus faktus. Minėtas aplinkybes byloje patvirtino ir liudytoja D. K., kuri yra įmonės buhalterė. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad visos (įskaitomos) Zeta ataskaitos atspausdintos iki 22.00 val., t. y. iki antros pamainos darbo laiko pabaigos, kas, teismo nuomone, paneigia ieškovo paaiškinimus, kad pas atsakovę jis dirbo viršvalandžius. Tokiu būdu teismas ieškovo pateiktą skaičiuotę vertino kaip nepagrįstą, sudarytą savo nuožiūra ir nepagrindžiančią ieškinio reikalavimų.
  4. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus (darbo sutartį (b. l. 18), atsiskaitymo lapelius (b. l. 20-21), pažymas apie darbo užmokestį (b. l. 19, 39-48, 50-51), žiniaraštį apie mokėjimą už nepanaudotas atostogas (b. l. 49), atmetė kaip nepagrįstus ir neįrodytus ieškinio argumentus, kad ieškovui nebuvo mokamas visas sutartimi sutartas atlyginimas, kad išeinant iš darbo jam nebuvo išmokėtos išmokos už nepanaudotas atostogas.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
  1. Apeliaciniu skundu ieškovas E. V. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas, konstatuodamas, kad vadovas turi teisę paskirti dirbti viršvalandžius, neįvertino, kad maršrutinių autobusų darbo grafikai yra tvirtinami miesto savivaldybėje, o kiekvieno transporto vairuotojo darbo laiką (darbo grafiką) nustato darbdavys. Teismas vadovavosi tik atsakovės pateiktu darbo grafiku ir konstatavo, kad ieškovas viršvalandžių nedirbo. Tačiau teismas nesiaiškino, kiek darbuotojų dirba UAB „Multivanas“, kokiais grafikais jie dirba ir ar jie dirba viršvalandžius. 9.2. Teismas nepagrįstai sprendime nurodė, kad ieškovas yra konfliktiškas žmogus, stengiasi nedirbti.
  1. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Multivanas“ prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Pažymi, kad ieškovas niekada nedirbo viršvalandžių, ką patvirtina byloje pateikti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai. Nors apeliantas tvirtina, kad maršrutinių autobusų darbo grafikai yra tvirtinami miesto savivaldybėje, minėtoms aplinkybėms pagrįsti nepateikė įrodymų. Tuo tarpu maršrutinių autobusų darbo laiko grafikus tvirtina pats darbdavys, ką atsakovė tinkamai vykdė. Be to, atsakovės nuomone, nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad ieškovui nebuvo laiku mokamas visas darbo užmokestis, nebuvo įteikiami atsiskaitymo lapeliai, todėl pastarasis neva negaudavo jokios informacijos, kokio dydžio darbo užmokestis yra jam mokamas. Minėtas aplinkybes patvirtina darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraščiuose esantys ieškovo parašai. Ieškovas dėl darbo užmokesčio mokėjimo atsakovei niekada nereiškė pretenzijų ir priekaištų. Pretenzijos atsirado praėjus pusei metų nuo ieškovo atleidimo iš darbo, kai antstolis pradėjo priverstinį jo skolos išieškojimą už pasisavintą įmonės kurą pagal ieškovo pasirašytą vekselį.

5Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
  2. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 2013 m. spalio 29 d. sudarė darbo sutartį Nr. 154-124, kuria ieškovas buvo įdarbintas UAB „Multivanas“ vairuotojo-kasininko pareigose. Ieškovui nustatyta 40 val. darbo savaitės trukmė. Darbdavys įsipareigojo mokėti darbuotojui 1000 Lt mėnesinį darbo užmokestį. Iš darbo ieškovas buvo atleistas 2014 m. spalio 8 d. pagal DK 127 straipsnio 1 dalį (darbuotojo pareiškimu). Ieškovas savo ieškinį grindė tuo, kad atleidus jį iš darbo, darbdavys pilnai su ieškovu neatsiskaitė.
  3. Darbo kodekso 141 straipsnio 1 dalis numato, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka, trečioji šio straipsnio dalis įpareigoja darbdavį sumokėti darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį už laiką, kai uždelsta atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės.
  4. Šiuo atveju byloje kilo ginčas dėl darbo užmokesčio ir su juo susijusių kitų darbo išmokų išmokėjimo, ieškovui teigiant, kad darbdavys atleidimo dieną jam neišmokėjo 1 250,96 Eur dydžio darbo užmokesčio už išdirbtą viršvalandinį (683 val.) darbą.
  5. Vadovaujantis Lietuvos teismų praktika, darbuotojas laikomas silpnesniąja darbo santykių šalimi, tačiau Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). DK 35 straipsnyje nustatyti bendrieji darbo subjektų teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo reikalavimai, – darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, nepiktnaudžiauti savo teise. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai tai leidžia byloje esančių įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; kt.). Pagal bendrąją proceso taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Pažymėtina, jog prioritetas kiekvienoje byloje teikiamas tiksliems ir patikimiems įrodymams, stengiantis atsiriboti nuo subjektyvumo ir netikslumo.
  6. DK 150 straipsnio 1 dalis numato, kad viršvalandiniais laikomi darbai, dirbami viršijant šio Kodekso 144 straipsnio 1 dalyje, 145, 146 straipsniuose ir 149 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytą darbo laiko trukmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą, viršvalandiniai darbai paprastai yra draudžiami ir gali būti dirbami tik išimtiniais DK 151 straipsnyje nustatytais atvejais. Kitais atvejais viršvalandiniai darbai gali būti organizuojami tik gavus rašytinį darbuotojo sutikimą arba rašytinį darbuotojo prašymą (DK 150 straipsnio 2 dalis). Taigi, tokie darbai dirbami darbdavio nurodymu arba su darbdavio žinia.
  7. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad darbuotojo buvimas darbe, viršijantis jam nustatytą darbo laiko trukmę, nors galbūt ir susijęs su darbo funkcijų vykdymu, savaime nereiškia viršvalandinio darbo, jeigu taip elgiamasi nesant darbdavio nurodymo, be jo žinios ar leidimo. Tokiu atveju neatsiranda darbdavio pareiga apmokėti už tokį buvimą darbo vietoje kaip už viršvalandinį darbą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2011).
  8. Iš byloje esančių šalių paaiškinimų bei rašytinių įrodymų matyti, jog šalys buvo susitarusios dėl 40 val. darbo savaitės. Atsakovė neigė ieškovo nurodytas aplinkybes dėl viršvalandinio darbo, ką, jos nuomone, pagrindžia byloje pateikti įrodymai – darbo laiko grafikai, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, kasmėnesiniai ieškovo E. V. atsiskaitymo lapeliai už laikotarpį nuo 2013 m. spalio mėnesio iki 2014 m. spalio mėnesio. Tuo tarpu ieškovas viršvalandinį darbą įrodinėjo paaiškinimais ir savarankiška skaičiuote dėl viršvalandinio darbo, kurią sudarė vadovaudamasis kasos čekiais (Zeta ataskaitomis). Šiuo atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad iš pateiktų Zeta ataskaitų nėra galimybės konstatuoti ieškovą dirbus viršvalandinį darbą, kadangi ataskaitose nenurodyta pamainos pasikeitimo valandų, vairuotojų-kasininkų pavardžių, tuo labiau, kad visos ataskaitos atspausdintos iki 22 val., t. y. iki antros pamainos darbo laiko pabaigos, ką patvirtina byloje pateikti darbo laiko grafikai (b. l. 22-24), iš kurių matyti, kad buvo dirbama dviem pamainomis: pirma pamaina nuo 6 val. iki 14 val., antra pamaina nuo 14 val. iki 22 val. Pažymėtina, kad darbo (pamainų) grafiko formai yra nustatyti tam tikri imperatyvūs įstatymo reikalavimai, grafikas turi būti patvirtintas bendrovės administracijos ir suderintas su įmonės darbuotojų atstovais (DK 147 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju pateikti byloje grafikai atitinka minėtus įstatymo reikalavimus. Tokiu būdu nėra pagrindo abejoti grafikuose nurodytų duomenų tikrumu. Be to, pats ieškovas pripažino, kad atsakovės vadovas nurodymų dirbti viršvalandžius nedavė. Be to, aplinkybę apie ieškovo viršvalandinį darbą paneigia ir byloje pateikti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, iš kurių matyti, kad ieškovas pamainoje dirbdavo ne daugiau 8 val. Minėtas aplinkybes patvirtino ir liudytoja apklausta atsakovės įmonės buhalterė. Tuo tarpu paneigiančių šias aplinkybes įrodymų ieškovas nepateikė (CPK 178 straipsnis).
  9. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės, kuriomis spręsdamas dėl viršvalandinio darbo rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas, yra pakankamos konstatuoti, kad ieškovas viršvalandžių nedirbo, todėl neturi teisės į jų atlyginimą. Tuo tarpu apelianto nurodyta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kiek atsakovės įmonėje dirba darbuotojų, kokiais grafikais ir ar jie dirba viršvalandžius, šiuo atveju neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi nagrinėjamu atveju svarbu ištirti aplinkybes, susijusias tik su ieškovo asmeniu.
  10. Kadangi ieškovo reikalavimo priteisti darbo užmokestį už tariamai ilgiau dirbtą darbo laiką (viršvalandinį darbą) pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo, netenkinus šio reikalavimo teismas neturėjo pagrindo taikyti atsakovo atžvilgiu DK 141 straipsnio 3 dalyje numatytos sankcijos už neatsiskaitymą su darbuotoju atleidimo iš darbo dieną ir priteiti ieškovo prašomą kompensaciją už uždelstą atsiskaityti laiką.
  11. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. Nr. 3K-3-52/2011; ir kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms bylos aplinkybėms ir jų teisiniam įvertinimui, kartu konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė materialiosios bei proceso teisės normas, dėl to skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas, panaikinti jį ar pakeisti apeliacinio skundo motyvais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

6Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

7Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

8Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai