Byla e2A-720-555/2020
Dėl laidojimo, slaugymo ir priežiūros išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. P

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Rimdeikaitės, Mindaugo Šimonio ir Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 22 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-1270-584/2020 pagal ieškovės T. P. ieškinį atsakovei A. M. dėl laidojimo, slaugymo ir priežiūros išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. P..

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė T. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės A. M. 1 391,43 Eur laidojimo ir su laidojimu susijusių išlaidų atlyginimo, išlaidų išieškojimą nukreipiant į mirusios I. Š. turtą, likusį po mirties (butą su rūsiu, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - )), pripažinti būtinomis ir priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 4 333,00 Eur velionės I. Š. gydymo, priežiūros ir slaugos išlaidų atlyginimo, išlaidų išieškojimą nukreipiant į mirusios I. Š. turtą, likusį po mirties (butą su rūsiu, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - )), priteisti iš atsakovės 5 procentus dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti valstybei visas bylinėjimosi išlaidas.

82.

9Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. P. su ieškiniu sutiko ir nurodė, kad ieškovė I. Š. prižiūrėjo nuo 2013 m. spalio mėn. iki pat mirties ( - ).

10II.

11Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

123.

13Kauno apylinkės teismas 2020 m. sausio 22 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovės ieškovei 613,72 Eur I. Š. laidojimo ir su laidojimu susijusių išlaidų ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (613,72 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. spalio 17 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, o likusią ieškinio dalį atmetė; priteisė iš atsakovės valstybei 15,00 Eur žyminį mokestį.

144.

15Kauno apylinkės teismas 2020 m. vasario 5 d. papildomu sprendimu priteisė iš atsakovės valstybei 11,15 Eur advokato išlaidų.

165.

17Teismas nurodė, kad ieškovės reikalavimas atlyginti laidojimo išlaidas yra jos ne kaip palikėjo kreditorės, bet kaip įpėdinės kreditorės, reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl palikėjo laidojimo. Iš paveldimo turto įpėdinis gali apmokėti ne tik laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidas, bet ir gydymo ir slaugymo ligos metu išlaidas

186.

19Teismas sprendė, kad palikėjos globėja, palaidojusi palikėją savo lėšomis, turi teisę atgauti tas lėšas iš paveldimo turto, t. y. iš įpėdinių, nes tokioms išlaidoms, kurios pagal įstatymą dengiamos iš paveldimo turto, ji panaudojo savo asmenines lėšas. Šiuo atveju teismas taikė teisės analogiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2012). Teismas nurodė, kad gali būti priteisiamos ne bet kokios išlaidos, o pagrįstos ir būtinos. Teismas konstatavo, kad tarp šalių egzistuoja prievolinis teisinis santykis, atsakovė (skolininkė) turi prievolę atlyginti ieškovei (kreditorei) jos reikalaujamas palikėjos laidojimo išlaidas, pagrįstas byloje esančiais rašytiniais įrodymais: 818,00 Eur už laidojimo paslaugas, 200,44 Eur išlaidas už duobės kasimą, 55,00 Eur už mirusiosios aprengimą, 100,00 Eur už mišias, 106,00 Eur už salės nuomą, 7,00 Eur už portretą, 5,50 Eur už šaliką, 54,00 Eur už suknelę, 2,50 Eur už kojines, 13,86 Eur ir 2,30 Eur už žvakes, 90,00 Eur už gėles, 27,99 Eur už batelius, 13,88 Eur už maistą į salę, 34,96 Eur už gedulingus pietus, iš viso – 1 531,43 Eur. Teismas nurodė, kad 64,00 Eur išlaidoms už gėles ir 100,00 Eur išlaidoms už ketvirtines pagrįsti ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų, o laidojimo išlaidų suma turi būti mažinama ieškovės gauta laidojimo pašalpa – 304,00 Eur. Be to, teismas atsižvelgęs į tai, kad I. Š. turtą paveldėjo du įpėdiniai – atsakovė ir trečiasis asmuo, ieškovės reikalavimą dėl laidojimų išlaidų priteisimo tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovės pusę jos rašytiniais įrodymais pagrįstų patirtų išlaidų – 613,72 Eur. Likusią reikalavimo dalį atmetė.

207.

21Dėl išlaidų, susijusių su palikėjos priežiūra, slaugymu jos ligos metu teismas, atlikęs formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą, sprendė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai nepagrindžia ieškovės reikalavimo nei dėl 1 850,00 Eur išlaidų už palikėjos faktinę priežiūrą iki kreipimosi į prokuratūrą dėl neveiksnumo I. Š. nustatymo, nei 2 483,00 Eur išlaidų už palikėjos faktinę priežiūrą nuo kreipimosi į prokuratūrą dėl jos neveiksnumo nustatymo iki mirties, todėl likusią ieškinio dalį atmetė.

22III.

23Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

248.

25Apeliaciniu skundu ieškovė T. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 22 d. sprendimą už akių dalyje, kurioje teismas atmetė ieškinį ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

261.1.

27Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išlaidas dalijo dviem įpėdiniams po lygiai. Palikėjos turtą sudarė turtas už 27 985,00 Eur: butas, esantis ( - ), kurio vertė 27 700,00 Eur atiteko A. M., ir 285,00 Eur neišmokėta slaugos išlaidų tikslinė kompensacija, kuri atiteko V. P.. Taigi atsakovei atiteko palikėjos turto už 27 700,00 Eur, t. y. 99 procentai palikėjos turto, o trečiajam asmeniui teko palikėjos turto už 285,00 Eur, t. y. 1 procentas palikėjos turto. Įpėdiniai paveldėjo pagal testamentą, todėl jie su ieškove turi atsiskaityti proporcingai paveldėto turto daliai.

281.2.

29Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė 64,00 Eur išlaidų gėlėms laidojimo dieną ir 100,00 Eur ketvirtinių išlaidų. Šios išlaidos yra realiai patirtos, kurias įrodinėjo šalies paaiškinimu, kuris yra išdėstytas ieškinyje, o atsakovė dėl šių išlaidų dydžio prieštaravimų nepateikė. Šios išlaidos buvo būtinos ir atitinka lietuvių laidojimo papročius ir tokios išlaidos yra priteisiamos (pvz. 2015 m. gruodžio 10 d. nutartis c/b Nr. 2A-2344-343/2015).

301.3.

31Viso su velionės laidojimu susijusių išlaidų ieškovė turėjo už 1 695,43 Eur sumą, tačiau 2019 m. kovo 15 d. gavo 304,00 Eur laidojimo pašalpą. Likusi nepadengta laidojimo išlaidų dalis sudaro 1 391,43 Eur, todėl prašo į tai atsižvelgti ir šioje dalyje tenkinti apeliacinį skundą iš dalies. Atsakovei atiteko 99 procentai paveldėto turto, todėl ji privalo atlyginti bent jau 99 procentus laidojimo išlaidų, kurios sudaro 1 377,52 Eur, bet ne 613,72 Eur, kiek priteisė teismas.

321.4.

33Dėl sprendimo dalies, kuria teismas nepriteisė 4 333,00 Eur išlaidų susijusių su velionės priežiūra, slaugymu jos ligos metu, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ir neteisingai vertino materialinės teisės normas ir priėmė neteisingą sprendimą. Ieškovė teigia, kad vienodos praktikos ginčijamu klausimu nėra ir teismas negalėjo remtis vienu teisminiu išaiškinimu vienoje byloje, kuris yra jai nepalankus, o taip pat nevertinti kito materialinės teisės normų išaiškinimo kitoje byloje, kuri yra jai palanki (pvz. 2018 m. gegužės 17 d. nutartis c/ b Nr. e2-315-544/2018).

341.5.

35Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad velionei buvo reikalinga visapusė, nuolatinė pagalba ir priežiūra nuo pat 2014 m. rugsėjo 30 d. iki jos mirties ir faktinę velionės globą bei rūpybą atliko ieškovė. Dar nuo 2014 m. rugsėjo 30 d. jai neterminuotai buvo nustatytas didelis specialiųjų poreikių lygis ir nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Velionei buvo reikalinga nuolatinė rūpyba ir priežiūra. Ji pati nesugebėjo nei valgyti, nei apsirengti, nei pasirūpinti savo higiena. Ieškovė faktiškai atliko rūpintojos pareigas, nes kito asmens, kuris pasirūpintų neįgalia velione, nebuvo. Nuo 2017 m. spalio 31 d. , kuomet ieškovė kreipėsi į prokurorą, iki pat velionės mirties, ieškovė ja betarpiškai rūpinosi ir atliko globėjos pareigas, nes kitų artimųjų giminaičių prižiūrėti senyvą ir sergančią velionę nebuvo kam. Nuo 2018 m. spalio 17 d. velionei buvo nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Kadangi V. P. paveldėjo 1 procentą velionės turto, o atsakovė 99 procentus velionės turto, iš atsakovės turėtų būti priteisiam 99 procentai išlaidų, susijusių su velionės priežiūra, slaugymu jos ligos metu, t. y. 4 289,67 Eur.

36Teisėjų kolegija

konstatuoja:

37IV.

38Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

399.

40Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

41Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

4210.

43CPK 321 straipsnio 1 dalis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti skundą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais.

4411.

45Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2012). Apeliantė savo prašymą nagrinėti bylą apeliacinėje instancijoje žodinio proceso tvarka motyvuoja tuo, kad dalį ieškinio įrodinėja savo paaiškinimais, tačiau ji pirmosios instancijos teisme nebuvo išklausyta. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, jog ieškovė savo poziciją ir įrodinėjimo priemones (paaiškinimus), kuriomis grindžia ieškinį yra nurodžiusi procesiniuose dokumentuose, apeliantė neprašo apklausti naujų liudytojų, su apeliaciniu skundu neteikia naujų įrodinėjimo priemonių, netenkina apeliantės prašymo.

46Dėl ginčo esmės

4712.

48Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė T. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės A. M. 1 391,43 Eur laidojimo ir su laidojimu susijusių išlaidų atlyginimą bei pripažinti būtinomis ir priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 4 333,00 Eur velionės I. Š. gydymo, priežiūros ir slaugos išlaidų atlyginimą, šį nukreipiant į mirusios I. Š. turtą, likusį po jos mirties. Reikalavimai grindžiami byloje pateiktomis sąskaitomis faktūromis apie patirtas laidojimo išlaidas, I. Š. sudarytais testamentais, medicininiais dokumentais, taip pat teismo procesiniais sprendimais, patvirtinančiais, jog ieškovė buvo paskirta I. Š., t. y. asmens, kuriam įrodinėjama, jog buvo teikiamos priežiūros ir slaugos paslaugos asmens globėja ir turto administratorė. Ieškovės vertinimu, šie įrodymai yra patvirtina, kad ji patyrė globojamo asmens laidojimo, slaugymo ir priežiūros išlaidas.

4913.

50Nagrinėjamu atveju, atsakovei įteikus teismo siųstus procesinius dokumentus tinkamai ir jai per įstatymo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikus, pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą už akių ir ieškiniu pareikštus reikalavimus dėl laidojimo išlaidų atlyginimo tenkino iš dalies, ieškinio reikalavimus dėl gydymo, priežiūros ir slaugos išlaidų atlyginimo atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai nepagrindžia ieškovės reikalavimo nei dėl 1 850,00 Eur išlaidų už palikėjos faktinę priežiūrą iki kreipimosi į prokuratūrą dėl neveiksnumo I. Š. nustatymo, nei 2 483,00 Eur išlaidų už palikėjos faktinę priežiūrą nuo kreipimosi į prokuratūrą dėl jos neveiksnumo nustatymo iki mirties, taip pat, teismo vertinimu, nepateikti rašytiniai įrodymai, kad ji patyrė 64,00 Eur išlaidas už gėles ir 100,00 Eur išlaidas už ketvirtines. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu už akių, pateikė apeliacinį skundą.

5114.

52Sprendimo už akių priėmimas, kaip specifinis civilinio proceso teisės institutas, palyginus jį su kitų sprendimų priėmimu, turi tam tikrų ypatumų. Vienas iš tokių ypatumų yra susijęs su byloje pateiktų įrodymų vertinimu. Kad galėtų priimti sprendimą už akių, teismas turi atlikti formalų įrodymų vertinimą, t. y. turi spręsti, ar, pasitvirtinus byloje pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime, priimtame byloje Nr. 35/03-11/06, pažymėjo, kad civilinio proceso santykius įstatymu būtina reguliuoti taip, kad būtų sudarytos teisinės prielaidos teismui ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą byloje. Taigi prieš priimdamas sprendimą už akių teismas privalo visapusiškai ištirti byloje pateiktus įrodymus, negali jų tirti paviršutiniškai, į juos neįsigilinęs bei jų neįvertinęs pagal įrodymų vertinimo taisykles. Tokį teiginį taip pat patvirtino Konstitucinis Teismas, pirmiau nurodytame nutarime konstatavęs, kad CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatos negalima aiškinti kaip įpareigojančios teismą priimti sprendimą už akių net ir tuo atveju, kai, jo manymu, byloje pateiktų įrodymų nepakanka teisingam sprendimui byloje priimti.

5315.

54Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad iki mirties slaugė, prižiūrėjo ir savo lėšomis palaidojo I. Š. ir dėl to patyrė išlaidas. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčijama aplinkybė, jog ieškovė buvo paskirta mirusios I. Š. globėja, taip pat, kad ieškovė, mirus globotinei, tvarkė jos laidojimo reikalus. CK 3.243 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad globėjas, kuris yra globotinio tėvas, motina ar kitas artimasis giminaitis, pareigas atlieka neatlygintinai. Kitais atvejais globėjas turi teisę į savo patirtų būtinų išlaidų, susijusių su globėjo pareigomis, atlyginimą iš neveiksnaus tam tikroje srityje asmens turto. Šių išlaidų dydį ir jų atlyginimo tvarką nustato teismas pagal globėjo prašymą. Taigi, vadovaujantis aptariama nuostata, globėjo, nesančio globotinio artimu giminaičiu, išlaidos atlyginamos tuo atveju, jeigu šios išlaidos yra, pirma, realiai patirtos, antra, būtinos, trečia, susijusios su globėjo pareigomis. Tai reiškia, kad globėjui yra atlyginamos išlaidos, kurias jis realiai patyrė globodamas neveiksnų asmenį, t. y. išlaidos, kurias globėjas patyrė tenkindamas tam tikrus globotinio poreikius iš savo, o ne iš globotinio lėšų.

5516.

56Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad palikėjos globėja, palaidojusi palikėją savo lėšomis, turi teisę atgauti tas lėšas iš paveldimo turto, t. y. iš įpėdinių, nes tokioms išlaidoms, kurios pagal įstatymą dengiamos iš paveldimo turto, ji panaudojo savo asmenines lėšas. Teismas, iš dalies tenkindamas ieškovės reikalavimą, kaip jau minėta šios nutarties 13 punkte, nepriteisė apeliantės reikalaujamos 64,00 Eur sumos už gėles bei 100,00 Eur už religines apeigas (ketvirtines), taip pat sprendė, kad rašytiniais įrodymais nėra pagrįsti reikalavimai, kad ieškovė prižiūrėdama ir tenkindama globotinės poreikius, patyrė realias ir būtinas išlaidas.

5717.

58Apeliantės teigimu, išlaidas, patirtas laidojant globotinę (už gėles ir religines apeigas) ji įrodinėja žodiniais paaiškinimais (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis). Be to, byloje apeliantės vertinimu, pateiktos įrodinėjimo priemonės patvirtina, kad globotinei I. Š. buvo nustatytas didelis specialiųjų poreikių lygis, t. y. globotinė negalėjo pati nusipirkti maisto, pasirūpinti higienos priemonėmis ar drabužiais.

5918.

60Kaip jau minėta, vadovaujantis CK 3.243 straipsnio 1 dalimi, globėjui iš globotinio turto gali būti atlyginamos tik realiai patirtos ir būtinos išlaidos. Pažymėtina, kad nors pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga; teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, tačiau teismas, kaip teisingumą vykdanti institucija, taip pat turi atitinkamas teises ir pareigas, nukreiptas į CPK 2 straipsnyje numatytų civilinio proceso tikslų įgyvendinimą. Kiekvienoje civilinėje byloje yra svarbu nustatyti bylos nagrinėjimo ribas ir įstatymo nustatyta tvarka teisingai paskirstyti šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. CPK 179 straipsnio 1 dalis nustato, jog įrodymus pateikia šalys ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys; jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenis pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti. Jeigu ieškinio pagrindas ir (arba) ieškinio dalykas teismui yra neaiškūs, teismas gali taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 115, 135, 138 straipsniai), arba, jeigu būtina tikslinti ieškinio elementus jau iškėlus civilinę bylą, pasinaudoti Civilinio proceso kodekse įtvirtinta galimybe parengiamojo teismo posėdžio metu, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį, iškviesti šalis ir jas apklausti (CPK 230 straipsnio 1 dalis).

6119.

62Pirmosios instancijos teismas, prieš priimdamas sprendimą už akių, šios nutarties 18 punkte nustatytų aplinkybių neįvertino ir per ieškinio trūkumų šalinimo institutą ar parengiamajame teismo posėdyje, spręsdamas, kad byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių nepakanka, nepasiūlė ieškovei pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis), nenustatinėjo, kokias konkrečias pinigines sumas ieškovė panaudojo globodama globotinę globotinės interesais. Teismas nenustatinėjo ir nesprendė, ar ieškovė turėjo objektyvias galimybes surinkti rašytinius duomenis, pagrindžiančius, kokias savo asmeninių pinigų sumas ji išleido- tenkindama globotinės poreikius (pirkdama jai maistą, aprangą, higienos priemones ir pan.) per ilgą (6 metų) globos laikotarpį. Nagrinėjamu atveju, vertinant, ar ieškovei atsirado teisė gauti jos patirtų išlaidų atlyginimą, būtina atsižvelgti į teisinių santykių, iš kurių yra kildinamas ieškovės reikalavimas, pobūdį, globėjos ir globotinės tarpusavio santykių ypatybes – ieškovė beveik 6 metų neatlygintinai globojo svetimą, liga sergantį neveiksnų asmenį, nuolat ja rūpinosi ir prižiūrėjo, todėl akivaizdu, kad galėjo patirti išlaidas, kurios buvo neišvengiamos siekiant užtikrinti tinkamas globotinės gyvenimo sąlygas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad išlaidos, atsiradusios dėl I. Š. globėjos pareigų vykdymo gali būti įrodinėjamos visomis CPK 177 straipsnyje įtvirtintomis įrodinėjimo priemonėmis, o ne vien tik rašytiniais įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-219-450/2019).

6320.

64Pastebėtina, kad teismas neprivalo priimti sprendimo už akių ir gali nagrinėti bylą įprastine tvarka net ir esant procesinėms prielaidoms priimti sprendimą už akių, jeigu jis mano, kad bylos aplinkybės yra sudėtingos ir prieštaringos, kad sprendimu už akių jis negali pasisakyti dėl bylos esmės – patenkinti ar atmesti reikalavimą; CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatos „priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą“ negalima aiškinti kaip įpareigojančios teismą priimti sprendimą už akių net ir tuo atveju, kai, jo manymu, byloje pateiktų įrodymų nepakanka teisingam sprendimui byloje priimti, ypač tais atvejais, kai byloje pateiktų įrodymų duomenys yra fragmentiški, prieštaringi, netikslūs, yra kitokių jų esminių trūkumų arba neaiškios bylos aplinkybės, ir tai trukdo teismui padaryti vienareikšmes išvadas priimant sprendimą; teismas negali priimti sprendimo už akių, kai atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies nurodytos aplinkybės ir jos pateikti bei nurodyti įrodymai kelia teismui rimtų abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018). Mirusio globotinio įpėdinė (atsakovė) nekvestionuoja ieškovės reikalaujamų priteisti piniginių sumų. Šiuo atveju atsakovė byloje buvo pasyvi, tačiau pirmosios instancijos teismas, esant procesinėms prielaidoms taikydamas sprendimo už akių institutą, nenustatinėjo esminių bylos aplinkybių ir tokiu būdu neužtikrino teisingo šalių ginčo išnagrinėjimo (CPK 158–160, 179, 228, 230 straipsniai).

6521.

66Atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjama byla buvo užbaigta sprendimu už akių, t. y. atlikus tik formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad išnagrinėti bylos iš esmės apeliacinės instancijos teisme negalima, nes tai prieštarautų apeliacinio proceso paskirčiai ir byloje dalyvaujančių asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas. Taigi, atsižvelgus į tai, kad skundžiamu sprendimu už akių nebuvo atskleista bylos esmė, Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 22 d. sprendimas už akių naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

6722.

68Byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2020 m. vasario 5 d. papildomu sprendimu išsprendė valstybės byloje patirtų išlaidų klausimą ir priteisė iš atsakovės A. M. valstybei 11,15 Eur.

6923.

70Pagal CPK 277 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas; arba (ir) teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; arba (ir) teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Išdėstyta teisės norma leidžia daryti išvadą, kad papildomo sprendimo (nutarties) priėmimo galimybė yra siejama su teismo sprendimo trūkumų ištaisymu, t. y. priėmus sprendimą ir pastebėjus, jog tam tikri ieškiniu ar kitu procesiniu dokumentu keliami klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu ar bylą užbaigiančia nutartimi, tiek teismo iniciatyva, tiek bylos šalių prašymu yra galimybė priimti papildomą procesinį sprendimą.

7124.

72Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas tiesiogiai priklauso nuo ginčo baigties (CPK 93 straipsnis). Papildomas sprendimas (nutartis) nėra autonomiškas, nes juo išsprendžiami tie klausimai, kurie dėl tam tikrų priežasčių nebuvo, nors turėjo būti išspręsti priimant sprendimą (nutartį), todėl naikinant ar keičiant sprendimą (nutartį) dėl ginčo esmės, naikintinas ir jo pagrindu priimtas papildomas teismo sprendimas (nutartis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-975-330/2015). Tai reiškia, kad papildomas teismo sprendimas (nutartis) yra neatsiejamai susijęs su pagrindiniu teismo sprendimu (nutartimi) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1598-516/2016).

7325.

74Nagrinėjamu atveju esant pagrindui panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 22 d. sprendimą už akių ir nusprendus bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, valstybė laikoma neįgijusia teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis), tokiu atveju Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 5 d. papildomas sprendimas, kuriuo valstybei priteista dalis jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, laikomas taip pat nepagrįstu, todėl naikinamas.

75Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

7626.

77Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių ir bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia, kadangi byloje dalyvaujančių asmenų ir teismo turėtas bylinėjimosi išlaidas paskirstys pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjęs iš esmės (CPK 93 straipsnis).

78Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

79Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 22 d. sprendimą už akių ir Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 5 d. papildomą sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

80Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė T. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš... 8. 2.... 9. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. P. su... 10. II.... 11. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 12. 3.... 13. Kauno apylinkės teismas 2020 m. sausio 22 d. sprendimu už akių ieškinį... 14. 4.... 15. Kauno apylinkės teismas 2020 m. vasario 5 d. papildomu sprendimu priteisė iš... 16. 5.... 17. Teismas nurodė, kad ieškovės reikalavimas atlyginti laidojimo išlaidas yra... 18. 6.... 19. Teismas sprendė, kad palikėjos globėja, palaidojusi palikėją savo... 20. 7.... 21. Dėl išlaidų, susijusių su palikėjos priežiūra, slaugymu jos ligos metu... 22. III.... 23. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 24. 8.... 25. Apeliaciniu skundu ieškovė T. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo... 26. 1.1.... 27. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išlaidas dalijo dviem įpėdiniams... 28. 1.2.... 29. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė 64,00 Eur išlaidų... 30. 1.3.... 31. Viso su velionės laidojimu susijusių išlaidų ieškovė turėjo už 1 695,43... 32. 1.4.... 33. Dėl sprendimo dalies, kuria teismas nepriteisė 4 333,00 Eur išlaidų... 34. 1.5.... 35. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad velionei buvo reikalinga visapusė,... 36. Teisėjų kolegija... 37. IV.... 38. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 39. 9.... 40. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 41. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo... 42. 10.... 43. CPK 321 straipsnio 1 dalis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas... 44. 11.... 45. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad šalys, teikdamos... 46. Dėl ginčo esmės... 47. 12.... 48. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė T. P. kreipėsi į teismą su... 49. 13.... 50. Nagrinėjamu atveju, atsakovei įteikus teismo siųstus procesinius dokumentus... 51. 14.... 52. Sprendimo už akių priėmimas, kaip specifinis civilinio proceso teisės... 53. 15.... 54. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad iki mirties slaugė, prižiūrėjo... 55. 16.... 56. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad palikėjos globėja, palaidojusi... 57. 17.... 58. Apeliantės teigimu, išlaidas, patirtas laidojant globotinę (už gėles ir... 59. 18.... 60. Kaip jau minėta, vadovaujantis CK 3.243 straipsnio 1 dalimi, globėjui iš... 61. 19.... 62. Pirmosios instancijos teismas, prieš priimdamas sprendimą už akių, šios... 63. 20.... 64. Pastebėtina, kad teismas neprivalo priimti sprendimo už akių ir gali... 65. 21.... 66. Atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjama byla buvo užbaigta sprendimu už... 67. 22.... 68. Byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2020 m. vasario 5 d. papildomu... 69. 23.... 70. Pagal CPK 277 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus teismas, priėmęs byloje... 71. 24.... 72. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas tiesiogiai priklauso nuo ginčo baigties... 73. 25.... 74. Nagrinėjamu atveju esant pagrindui panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m.... 75. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 76. 26.... 77. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių ir bylą... 78. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 79. Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 22 d. sprendimą už akių ir Kauno... 80. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....