Byla 2-651/2008

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Kazio Kailiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo akcinės bendrovės ,,Kanapa“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2008 m. liepos 3 d. nutarties, kuria ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkintas iš dalies civilinėje byloje Nr. B2-533-357/2008 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Kauno projektas” ieškinį atsakovui akcinei bendrovei ,,Kanapa” dėl bankroto bylos iškėlimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Ieškovas UAB ,,Kauno projektas”, būdamas vienu iš atsakovo AB „Kanapa“ savininkų, kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją iškelti įsiteisėjimo areštuoti atsakovui AB ,,Kanapa” nuosavybės teise priklausantį turtą, turtines teises bei pinigines lėšas, esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant jais disponuoti, sustabdyti AB ,,Kanapa” turto (lėšų) realizavimą ir (ar) išieškojimą bei paskirstymą pagal teismų ir kitų institucijų sprendimus ir pagal juos išduotus vykdomuosius dokumentus.

4Šiaulių apygardos teismas 2008 m. liepos 3 d. nutartimi ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino iš dalies ir iki nutarties iškelti įmonei bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo areštavo atsakovui AB ,,Kanapa” nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus, uždraudžiant jais disponuoti, sustabdė AB ,,Kanapa” turto realizavimą ir (ar) bet kokius išieškojimus iš AB ,,Kanapa” turto. Teismas nutartyje nurodė, kad bankroto procese taikomų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – užtikrinti įmonės bei jos kreditorių turtinių interesų apsaugą. Pirmosios instancijos teismo teigimu, atsakovo piniginių lėšų ir kito turto areštas žymiai apsunkintų įmonės ūkinę komercinę veiklą, įmonė prarastų galimybę mokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei, todėl ši ieškovo prašymo dalis netenkinta.

5Atskiruoju skundu atsakovas AB „Kanapa“ prašo Šiaulių apygardos teismo 2008 m. liepos 3 d. nutartį panaikinti ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė motyvų, kuriais remdamasis tenkino ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teigia, kad teismas nevertino atsakovo 2008 m. liepos 2 d. prašymo netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, taip pat netaikė nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Atsakovo nuomone, atsiskaitymai su bendrovės darbuotojais, valstybiniu socialinio draudimo fondu, mokesčių mokėjimas, vykdoma ūkinė-komercinė veikla taip pat yra turto realizavimas, nors teismas nutartyje nurodė, kad ieškovo prašymas areštuoti atsakovui priklausančias pinigines lėšas ir kilnojamąjį turtą yra nepagrįstas, tačiau nenurodydamas turto rūšies nutarė sustabdyti atsakovo turto realizavimą.

6Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą ieškovas UAB ,,Kauno projektas” prašo skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovo atskirojo skundo teiginiai dėl skundžiamos nutarties motyvų nebuvimo yra nepagrįsti. Ieškovas teigia, kad atsakovo finansinė padėtis yra bloga, įmonė turi kreditorinių įsiskolinimų, todėl buvo pradėta bankroto bylos iškėlimo procedūra. Atsakovas turi vienintelį vertingą turtą – pastatą, Tilžės g. 13, Šiauliai, ir pajamas gauna tik iš šio pastato patalpų nuomos, todėl siekiant apsaugoti kreditorių interesus, būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovui AB „Kanapa“ priklausantį turtą.

7Atskirasis skundas atmestinas.

8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

9Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio Kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra Įmonių bankroto įstatymas ( ĮBĮ), o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio specialiojo įstatymo nuostatoms. ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 5 punktas numato, kad teismas, gavęs pareiškimą iškelti bankroto bylą, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, galiosiančias iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo.

10Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis - užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Civilinio proceso įstatymas numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti (CPK 144 str. 1 d.). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą - laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. CPK 144 straipsnio pagrindu pirmosios instancijos teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieškinio pagrįstumo, atsižvelgdamas į teismo sprendimo vykdymo ypatumus, taip pat abiejų bylos šalių interesų pusiausvyrą, sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, tai yra ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas galės būti realiai įvykdytas, ar jo įvykdymui užtikrinti būtina imtis proceso įstatyme numatytų priemonių.

11Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamoje byloje ieškovas UAB ,,Kauno projektas” kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui AB ,,Kanapa” ir prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu. Kadangi atskirasis skundas paduotas byloje dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui, būtina pažymėti, kad bankroto proceso tikslas yra tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu metu įmonei – skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo. Tiek pagal Įmonių bankroto įstatymą, tiek pagal teismų praktiką, nagrinėdamas bankroto bylas, teismas privalo veikti aktyviai. Be to, įvertinus įmonių bankroto instituto esmę, tikslus bei paskirtį, galima spręsti, jog bankroto procese siekiama apsaugoti ne tik finansinių įsipareigojimų nevykdančios įmonės kreditorių, bet ir pačios bankrutuojančios įmonės interesus, o tai lemia neabejotiną viešojo intereso egzistavimą šios kategorijos bylose. Teismo pareiga yra užtikrinti viešo intereso apsaugą ir šalinti bet kokias kliūtis, pažeidžiančias ar galinčias pažeisti viešą interesą.

12ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 5 punktas suteikia teismui teisę savo arba suinteresuoto asmens iniciatyva taikyti laikinąsias apsaugos priemones Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, galiosiančias iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo. Atsisakius iškelti įmonei bankroto bylą, taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos (ĮBĮ 10 str. 3 d.). Nagrinėjamoje byloje laikinųjų apsaugos priemonių taikymą inicijavo ieškovas, skundžiama nutartimi teismas šį prašymą tenkino iš dalies - areštavo atsakovui AB ,,Kanapa” nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus, uždraudžiant jais disponuoti, sustabdė AB ,,Kanapa” turto realizavimą ir (ar) bet kokius išieškojimus iš AB ,,Kanapa” turto, nurodė taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo trukmę.

13Apeliantas teigia, kad skundžiama laikinųjų pasaugos priemonių taikymo nutartis yra praktiškai nemotyvuota. CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas reikalauja, kad teismo nutartyje būtų nurodyti motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas padarė išvadas, ir įstatymai bei kiti teisės aktai, kuriais teismas rėmėsi. Pagal CPK 329 straipsnio, reglamentuojančio sprendimo panaikinimą pažeidus arba netinkamai pritaikius procesinės teisės normas, 2 dalies 4 punktas numato absoliutų sprendimo negaliojimą tuomet, kai sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų). Nors pirmosios instancijos teismas ir nepateikė išsamių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo motyvų, tačiau skundžiamoje nutartyje nurodė, jog atsakovui AB ,,Kanapa“ priklausantys nekilnojamieji daiktai areštuotini siekiant užtikrinti ir ieškovo, ir atsakovo teisių bei turtinių interesų apsaugą. Teismas nutartyje taip pat nurodė teisės normas, kuriomis rėmėsi priimdamas nutartį, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra be motyvų. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad, priešingai nei atskirajame skunde nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į atsakovo 2008 m. liepos 2 d. prašyme atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones išdėstytas aplinkybes ir, siekdamas šalių interesų pusiausvyros, atsisakė taikyti atsakovo piniginių lėšų ir kilnojamojo turto areštą.

14Teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad proceso įstatymas neįpareigoja teismo reikalauti, jog asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, asmenys, kurių atžvilgiu jos taikytos, gali prašyti užtikrinti nuostolių, galinčių atsirasti dėl tokių priemonių, atlyginimą (CPK 147 str. 1 d.). Toks prašymas turi būti argumentuotas ir pagrįstas objektyvia nuostolių atsiradimo tikimybe. Nagrinėjamoje byloje atsakovas neteikė prašymo dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, joje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovo teisėtų interesų pažeidimą ar nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsiradimo tikimybę, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šio klausimo nesvarstė. Iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti priėmimo atsakovui išlieka teisė reikšti motyvuotą ir objektyviais duomenimis pagrįstą tokio pobūdžio prašymą, taip pat pagal CPK 147 straipsnio 3 dalį, įsiteisėjus sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, jis turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos jam padarė ieškovo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Remdamasi išdėstytais motyvais kolegija sprendžia, kad apelianto argumentai, jog teismas turėjo pareikalauti iš ieškovo pateikti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, laikytini nepagrįstais. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su apelianto pozicija, kad, nepareikalavęs iš ieškovo atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimo, teismas pažeidė teisingumo principą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumus ar ribojimus proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų atsakovo teisių daugiau nei būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti. Taikant laikinąsias apsaugos priemones teisingumas reikalauja užtikrinti ieškovo ir atsakovo teisėtų interesų pusiausvyrą, tai reiškia, kad taikomos priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams. Taikydamas atsakovo nekilnojamojo turto areštą ir turto realizavimo bei išieškojimo sustabdymą, teismas tinkamai įgyvendino ekonomiškumo ir proporcingumo principus, atsižvelgė į atsakovo prašyme išdėstytus argumentus ir jo teisių nesuvaržė daugiau nei reikia siekiamiems tikslams bankroto byloje pasiekti. Savo iniciatyva nepareikalavęs iš ieškovo užtikrinti atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą teismas nepažeidė teisingumo principu įtvirtintos šalių teisėtų interesų pusiausvyros, nes atsakovas turi teisę argumentuotai ir pagrįstai prašyti teismo pareikalauti iš ieškovo tokio užtikrinimo.

15Kaip minėta, ieškovas UAB „Kauno projektas“ prašė teismo iki nutarties iškelti atsakovui AB „Kanapa“ bankroto bylą ar atsisakyti ją iškelti įsiteisėjimo taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovui nuosavybės teise priklausantį turtą, turtines teises bei pinigines lėšas, esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant jais disponuoti, sustabdyti atsakovo turto (lėšų) realizavimą ir (ar) išieškojimą bei paskirstymą pagal teismų ir kitų institucijų sprendimus ir pagal juos išduotus vykdomuosius dokumentus. Skundžiama nutartimi teismas areštavo atsakovui nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus, uždrausdamas jais disponuoti, ir sustabdė atsakovo turto realizavimą ir (ar) bet kokius išieškojimus iš AB ,,Kanapa” turto.

16Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra prieštaringa, neaiški ir todėl turi būti panaikinta. Teisėjų kolegija su šiuo atsakovo teiginiu nesutinka, tačiau pripažįsta, kad rezoliucinė skundžiamos nutarties dalis nėra tiksli. ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalis numato, jog teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu dėl įmonės buvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji dokumentai, įmonės turtas (lėšos) pagal šiuos vykdomuosius dokumentus gali būti areštuojamas, tačiau šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas, išieškojimas ir turto realizavimas atnaujinamas, jeigu teismas atsisako iškelti įmonei bankroto bylą. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi būtent šia teisės norma, skundžiamos nutarties motyvuojamoje ir rezoliucinėje dalyse nurodė atsakovo turto realizavimo ir išieškojimą sustabdymą, tačiau nenurodė, jog toks sustabdymas yra taikomas vykdomųjų dokumentų vykdymo procese. Turto realizavimo sustabdymas bendrąja prasme gali būti vertinamas kaip bet kokio turto perleidimo ar piniginių lėšų mokėjimo pagal įsipareigojimus draudimas. Tačiau iš skundžiamos nutarties motyvuojamosios ir rezoliucinės dalių seka, kad pirmosios instancijos teismas netaikė atsakovo kilnojamojo turto ir piniginių lėšų arešto bei disponavimo jais apribojimo. ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalyje, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, kalbama apie turto realizavimą, kurio samprata yra pateikta CPK 691 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią turto realizavimas yra areštuoto turto, kuris priklauso skolininkui ar įkaito davėjui nuosavybės teise, pardavimas iš varžytinių, per įmones, kurios verčiasi turto prekyba ir perdirbimu, perdavimas išieškotojui ar realizavimas kita šiame kodekse nustatyta tvarka. Šiuo atveju turtą nustatyta tvarka gali realizuoti: antstolis, valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigos, vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkai, prekybos įmonės (CPK 691 str. 2 d.). Esant išdėstytoms aplinkybėms, nėra pagrindo pripažinti pagrįstais apelianto teiginius, kad skundžiama nutartimi teismas sustabdė ir pačios bendrovės vykdomus atsiskaitymus su darbuotojais, valstybiniu socialinio draudimo fondu, mokesčių mokėjimą ir kitą ūkinę komercinę veiklą.

17Bylos aplinkybės patvirtina taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumą ir teisėtumą. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiama nutartis yra iš esmės pagrįsta ir teisėta, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ją naikinti ar iš esmės keisti (CPK 337 str. 1 p.). Paliekant iš esmės nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį, patikslintina jos dalis nurodant, kad turto realizavimo ir išieškojimo sustabdymas taikomas, vykdant pagal teismų ir kitų institucijų priimtus sprendimus išduotus vykdomuosius dokumentus (CPK 338 str., 302 str., 144 str., 145 str. 1 d. 10 p., 13 p., ĮBĮ 10 str. 3 d.).

18Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu ir 338 straipsniu,

Nutarė

19Šiaulių apygardos teismo 2008 m. liepos 3 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą. Patikslinti Šiaulių apygardos teismo 2008 m. liepos 3 d. nutartimi taikyto turto realizavimo ir (ar) išieškojimo sustabdymo sąlygą, nurodant, kad sustabdomas atsakovo AB ,,Kanapa“ turto (lėšų) realizavimas ir (ar) išieškojimas iš atsakovo AB „Kanapa“ turto, vykdomas pagal teismų ir kitų institucijų priimtus sprendimus išduotus vykdomuosius dokumentus.

Proceso dalyviai