Byla 2A-370/2012
Dėl sutarties sąlygos pripažinimo niekine, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Progresyvios renovacijos“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rimvydo Norkaus, Nijolės Piškinaitės ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Rombas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Rombas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „ATEA“ dėl sutarties sąlygos pripažinimo niekine, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Progresyvios renovacijos“.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Rombas“ pareikštu atsakovui UAB „ATEA“ ieškiniu prašė pripažinti subrangos sutarties IP-0611-04/01 3.2 p. dalį „bet ne anksčiau, negu su rangovu atsiskaito užsakovas“ niekine ir negaliojančia ab initio, priteisti iš atsakovo ieškovui 122 737,70 Lt skolos, 4 418,56 Lt delspinigių, 10 534,60 Lt palūkanų, 12,7 proc. dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3 885 Lt žyminio mokesčio bei atstovavimo išlaidas. Nurodė, kad 2007-01-15 UAB „Sonex identifikaciniai duomenys“ (2009-01-01 reorganizuota į UAB „ATEA“) ir ieškovas sudarė Subrangos sutartį Nr. IP-0611-04/01, kuria subrangovas įsipareigojo atlikti Šiaulių universiteto akademinės bibliotekos Vytauto g. 8, Šiauliai, pastato rekonstrukcijos darbus, o rangovas įsipareigojo sumokėti sutartimi sulygtą užmokestį už atliktą darbą. 2008-06-12 šalys pasirašė Papildomą susitarimą Nr.1. Ieškovas savo įsipareigojimus pagal sutartį bei susitarimą įvykdė, atlikti darbai atsakovo priimti be jokių pastabų ar pretenzijų. Ieškovas išrašė PVM sąskaitas faktūras atsakovui už atliktus darbus 122 737,7 Lt sumai, tačiau sąskaitos neapmokėtos. 2009-02-11 šalys pasirašė skolos suderinimo aktą, kuriuo atsakovas pripažino skolos faktą. Atsakovas į ieškovo raginimus grąžinti skolą nereagavo. Atsakovas vengia sumokėti ieškovui teisėtai priklausančias sumas, sutarties 3.2 p. pagrindu, pagal kurį tarpiniai mokėjimai turėjo būti vykdomi per 90 kalendorinių dienų nuo atliktų darbų pasirašymo dienos, tačiau ne anksčiau, negu su rangovu atsiskaito užsakovas. Ieškovo manymu, ši sutarties sąlyga laikytina niekine kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms bei pažeidžianti šalių lygybės principą. Ši sąlyga neatitinka terminų apibrėžimui taikomų reikalavimų. Terminas apibrėžiantis įvykį turi būti neišvengiamai įvyksiančiu įvykiu, tuo tarpu ieškovui nėra žinoma generalinio rangovo ir užsakovo pasirašytos rangos sutarties sąlygos ir įvykdymo terminai, nėra duomenų ar užsakovas jau atsiskaitė su rangovu. Nurodė, kad subrangovas (ieškovas) negali reikšti piniginių reikalavimų užsakovui, jis turi turėti galimybę pasinaudoti savo teise gauti užmokestį iš generalinio rangovo net ir užsakovui nevykdant įsipareigojimų atsiskaityti už atliktus darbus. Atsakovas pasirašė visų atliktų darbų aktus, neįrašė jokių pastabų ar pretenzijų, todėl, preziumuotina, kad darbų kokybė ir jų atlikimo laikas visiškai tenkino atsakovą, taigi jam kilo pareiga atsiskaityti už atliktus darbus. Mokėjimai turėjo būti atlikti per 90 dienų nuo atliktų darbų pasirašymo datos, likusi sutarties 3.2 p. dalis „bet ne anksčiau, negu su rangovu atsiskaito užsakovas“ niekinė, todėl atsakovas turi sumokėti ieškovui 122 737,7 Lt skolos, sutarties 8.1.1 p. nustatyto dydžio delspinigius, t. y. 0,02 proc., kas sudaro 4 418,56 Lt; palūkanas; atliekančias kompensacinę (nuostolių atlyginimo) funkciją, taikant Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą, kurios sudaro 10 534,60 Lt bei procesines palūkanas, taip pat taikant Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius vėlavimo prevencijos įstatymą – 12,7 procentų dydžio.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 15 d. sprendimu ieškovo UAB „Rombas“ ieškinį atmetė.

7Teismas nustatė, kad tarp šalių ginčo dėl atliktų darbų, jų kokybės ir skolos dydžio nėra. Atsakovas pripažįsta 122 737,70 Lt dydžio skolą ieškovui, tačiau nesutinka su ieškovo argumentais dėl prievolės vykdymo momento. Subrangos sutarties Nr. IP-0611-04/01 3.2 p. numatyta, kad tarpiniai mokėjimai vykdomi per 90 kalendorinių dienų nuo atliktų darbų aktų pasirašymo datos, bet ne anksčiau negu su rangovu atsiskaito užsakovas. Todėl atsakovas mano, kad nėra įvykusi sutarties 3.2 p. numatyta sąlyga, kuriai atsiradus kyla pareiga atsiskaityti su ieškovu, t. y. trečiasis asmuo užsakovas UAB „Progresyvios renovacijos“ nėra atsiskaitęs su atsakovu. Ieškovas mano, kad ginčo sutarties 3.2 p. dalis „bet ne anksčiau, negu su rangovu atsiskaito užsakovas“ yra niekinė ir negaliojanti ab initio kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.117 str. 2 d.), nes terminas gali būti apibrėžiamas tik neišvengiamai įvyksiančiu įvykiu. Teismas nurodė, kad sutartyje šalių suderinta atsiskaitymų tvarka apibrėžta dvejopai, t. y. nurodant tam tikrą dienomis skaičiuojamą terminą (per 90 kalendorinių dienų nuo atliktų darbų pasirašymo dienos), susiejant šį terminą su tam tikra sąlyga (kai užsakovas atsiskaitys su rangovu). Tokiu būdu atsakovas įsipareigojo atsiskaityti su ieškovu per 90 dienų tik tuo atveju, jei užsakovas bus atsiskaitęs su rangovu (atsakovu), priešingu atveju atsiskaitymas atidedamas. Teismo manymu ieškovas nepagrįstai sprendžia, kad sutarties sąlyga „bet ne anksčiau, negu su rangovu atsiskaito užsakovas“ nusako terminą siejamą su tam tikro įvykio atsiradimu. CK 6.30 straipsnio 1 dalis sąlyginę prievolę apibrėžia kaip prievolę, kurios atsiradimas, pasikeitimas ar pasibaigimas siejamas su tam tikros aplinkybės buvimu ar nebuvimu ateityje. Sutarties 3.2 punkto ginčo dalis rodo, kad šalims sutarties sudarymo metu buvo žinoma apie atsakovo galimybes ir spartą atsiskaityti. Ši sutarties sąlyga ieškovui buvo žinoma, aiški ir jis su ja sutiko, pasirašydamas sutartį. Aptartos sąlygos atsiradimas nepriklauso nuo atsakovo valios, todėl teismas padarė išvadą, kad tokio sandorio pripažinti niekiniu nėra pagrindo. Teismas pažymėjo, kad atsakovą su užsakovu UAB „Progresyvios renovacijos“ taip pat sieja subrangos teisiniai santykiai, ši subrangos santykių eilė šalims buvo žinoma ir tai ir lėmė atsiskaitymo šiuo atveju specifiškumą. Teismas sprendė, kad atsiskaitymų su subrangovu už atliktus darbus susiejimas su pinigų gavimu iš užsakovo nebuvo ieškovui neįprastas, netikėtas veiksnys, pažeidžiantis šalių lygiateisiškumą. Pažymėjo, kad abi sutarties šalys yra verslo subjektai, turintys patirties statybų versle ir derybų srityje, galintys numatyti sutartinių įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirinkti sutarties sąlygas, todėl joms taikytinas didesnis nei vidutinis atidumo bei rūpestingumo standartas. Ieškovas, suvokdamas galimas pasekmes, sąmoningai prisiėmė riziką dėl užsakovo galimo delsimo atsiskaityti ar galimo neatsiskaitymo tiek už atsakovo, tiek už ieškovo atliktus darbus. Įvertinęs atsakovo veiksmus siekiant atgauti įsiskolinimą iš užsakovo, teismas nelaikė esant pagrindui manyti, kad atsakovas siekia išvengti prievolių ieškovui vykdymo, piktnaudžiaudamas jam suteiktomis teisėmis. CK 6.650 straipsnio 4 dalis suteikia šalims laisvę susitarti dėl atsiskaitymų tvarkos, todėl teismas laikė nepagristais ieškovo argumentus, kad sutarties 3.2 punkto formuluotė „bet ne anksčiau, negu su rangovu atsiskaito užsakovas“ prieštarauja minėtai imperatyviai teisės normai, nes generalinis rangovas negali perkelti pareigos atsiskaityti už atliktus darbus užsakovui. Teismas sprendė, kad šalys susiejo atsikaitymą su aplinkybe, kuri gali įvykti, tačiau gali ir neįvykti ateityje (CK 1.66 str. 1 d.). Sutarties 3.2 punkto ginčo dalis apibrėžia atsakovo sąlyginę prievolę su atidedamąja sąlyga, kuri sustabdo prievolės atsiradimą iki kol atsiras sutartyje aptartos aplinkybės. Ši atidedamoji sąlyga nepanaikina atsakovo prievolės ieškovui, o tik atideda šios prievolės įvykdymą, susiejant jį su sutartyje aptartų aplinkybių atsiradimu. Esant šioms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, kad šalys susitarė ne dėl termino, o dėl sąlygos, kuriai esant bus vykdomas atsiskaitymas su ieškovu, bei sprendė, kad sutarties 3.2 punkte numatyta sąlyga dėl atsikaitymo su ieškovu neprieštarauja CK nuostatoms, yra teisėta, ir, atsižvelgiant į sutarties laisvės ir šalių dispozityvumo principus, galiojanti (CK 6.156 str. 4, 5 d.). Kadangi ieškovas neįrodė, kad yra įvykusiu sąlyga, nuo kurios atsiradimo kyla prievolė atsakovui atsiskaityti su ieškovu, kreditorius neturi teisės reikalauti iš skolininko įvykdyti prievolės tol, kol neatsirado prievolės įvykdymo sąlyga.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9Apeliaciniu skundu apeliantas UAB „Rombas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą apeliantas grindžia šiais esminiais argumentais:

101. Pirmosios instancijos teismas motyvuojamoje dalyje teisingai nurodė, jog civiliniuose teisiniuose santykiuose galioja sutarčių laisvės principas (CK 6.154 str.), tačiau sutarčių laisvės principas nėra absoliutus, jį riboja imperatyvios įstatymų normos (CK 6.3 str. 3 d., 4 d., 6.162 str., 6.157 str.).

112. Subrangos sutarties sąlygų rengėjas buvo UAB „ATEA“, todėl, remiantis CK 6.193 straipsnio 4 dalimi, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai. Ginčijama sąlyga nebuvo įprasta nei tarp ginčo šalių, nei apskritai ieškovo kituose panašaus pobūdžio teisiniuose santykiuose. Kaip to įrodymas į bylą buvo pateikta ankstesnė šalių 2006-09-22 subrangos sutartis, kurios nuostatos dėl atsiskaitymo tvarkos ir terminų buvo formuluojamos kitaip, jos buvo tinkamai apibrėžtos ir aiškios - „Rangovas apmoka subrangovo atliktus ir priimtus darbus per 5 darbo dienas po to, kai su rangovu atsiskaito užsakovas, bet ne vėliau kaip per 35 dienas po akto pasirašymo“. Atsižvelgiant į tai bei vertinant sutartis chronologiškai, kaip visiškai nepagrįstas laikytinas teismo argumentas, esą 2009-10-05 subrangos sutartis įrodo, jog ieškovas ne pirmą kartą sutinka su tokia atsiskaitymo tvarka. Byloje esančios subrangos sutartys, priešingai nei nurodo teismas, iliustruoja tai, kad atsakovas pakeitė savo sudaromų subrangos sutarčių sąlygų praktiką atsiskaitymo tvarkos srityje, kas iš esmės visiškai išbalansavo rangovo ir subrangovo rizikos pasiskirstymą.

123. Teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai teigia, jog nagrinėjamu atveju šalys susiejo atsiskaitymą su aplinkybe, kuri gali įvykti, tačiau gali ir neįvykti, t. y. nustatė sąlyginę prievolę su atidedamąją sąlyga. Atsižvelgiant į atlygintiną rangos sutarties pobūdį, 3.2 punkto formuluotę laikyti sąlyga būtų nesąžininga, neprotinga ir neteisinga, nes tai reikštų, jog pagal sutartį ieškovas gali ir negauti užmokesčio už atliktus darbus. Ginčijama sutarties 3.2 punkto dalis turėtų būti analizuojama ir vertinama kaip terminas, įskaitant ir termino apibrėžimui taikomus įstatymo reikalavimus (CK 1.117 – 1.123 str.). Teisės doktrinoje taip pat pripažįstama, kad jeigu generalinio rangovo ir subrangovo sutartyje nurodyta, kad generalinis rangovas sumoka subrangovui už atliktus darbus po to, kai užsakovas sumoka generaliniam rangovui, pripažintina, jog susitarta ne dėl sąlygos, o dėl termino. Vadovaujantis CK 6.34 straipsniu, nustatančius, kad jeigu tam tikros aplinkybės neįvyksta, prievolė su atidedamuoju terminu vykdytina nuo tos dienos, kurią ta aplinkybė normaliai turėjo atsirasti. Tai reiškia, kad terminas atsiskaityti su subrangovu sueina tą dieną, kada normaliai lėšos turėjo būti pervestos generaliniam rangovui (UAB „ATEA“), t. y. laikoma, kad terminas atsiskaityti suėjo tą dieną, kai nurodytas įvykis (lėšų pervedimas į generalinio rangovo sąskaitą) turėjo normaliai įvykti – kai normaliai užsakovas, pagal savo sutartinius įsipareigojimus turėjo pervesti lėšas į generalinio rangovo sąskaitą. Analizuojant byloje esančią UAB „Progresyvios renovacijos“ ir UAB „ATEA“ 2006-11-14 Subrangos sutartyje Nr. IP-0611-06 numatytą atsiskaitymų tvarką matyti, jog UAB „Progresyvios renovacijos“ turi pareigą atsiskaityti per 90 dienų nuo atliktų darbų aktų pasirašymo. Vadinasi, kompleksiškai vertinant UAB „Progresyvios renovacijos“ ir UAB „ATEA“ sutarties 3.2 punktą bei UAB „ATEA“ ir UAB „Rombas“ sutarties 3.2 punktą, konstatuotina, kad UAB „Rombas“ pagrįstai ir teisėtai laikė, kad terminas prievolės įvykdymui yra suėjęs ir atsakovas turi pareigą su juo atsiskaityti. Taigi, darytina išvada, jog sutarties 3.2 punktas „bet ne anksčiau, negu su rangovu atsiskaito užsakovas“ dalimi yra nustatytas terminas, tačiau jo formuluotė neatitinka CK 1.117 straipsnio 2 dalies imperatyvo (neišvengiamumo kriterijaus), todėl pripažintina niekine ir negaliojančia ab initio (CK 1.80 str., 1.95 str. 2 d.). Atitinkamai, laikytina, kad terminas UAB „ATEA“ atsiskaityti su UAB „Rombas“ yra suėjęs.

134. Ginčijama sutarties 3.2 punkto dalis iškreipia susiklosčiusių teisinio santykio šalių teisių ir pareigų bei rizikos pasidalijimo pusiausvyrą, paneigia atlygintiną rangos teisinių santykių pobūdį, leidžia išvengti rangovui pagrindinės jam priklausančios atsiskaitymo pareigos ir kartu tokiu būdu pažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 6.644 str. 1 d., 6.650 str. 3 d.).

145. Nepagrįstai atmesdamas ieškovo reikalavimą pripažinti sutarties 3.2 punktą negaliojančiu, ir laikydamas, kad sutartyje numatyta sąlyga šiai dienai nėra įvykusi, todėl pareiga atsiskaityti su UAB „Rombas“ UAB „ATEA“ dar nėra atsiradusi, teismas klausimų dėl piniginių prievolių priteisimo išsamiau nenagrinėjo ir prašytų piniginių sumų nepriteisė. Pagal sutartį, sutarties 3.2 punkto antrą dalį pripažinus negaliojančia ab initio, turėtų būti taikoma šalių numatyta taisyklė, kad tarpiniai mokėjimai vykdomi per 90 kalendorinių dienų nuo atliktų darbų aktų pasirašymo dienos. Darbai buvo atlikti, UAB „ATEA“ juos priėmė, šiai dienai atsiskaitymo terminai yra suėję, ir rangovas turi pareigą sumokėti subrangovui 122 737,70 Lt už atliktus ir priduotus darbus. Atsakovas šios skolos fakto ir dydžio neginčija. Atsižvelgdamas į naujesnę teismų praktiką bei protingumo principą, apeliantas pripažįsta, jog jo prašomi delspinigiai ir palūkanos iš esmės atlieka tą pačią funkciją, todėl tuo atveju, jei prašoma ir netesybų ir nuostolių (šiuo atveju – palūkanų) netesybos įskaitytinos į nuostolius. Remiantis šiomis aplinkybėmis bei vadovaujantis specialiu Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu, numatančiu palūkanas už pavėluotus mokėjimus pagal komercinius sandorius – vieno mėnesio VILIBOR palūkanų norma padidinta 7 procentiniais punktais (įstatymo 2 str. 3 d.), taip pat šių palūkanų mokėjimo terminus, apeliantas prašo įskaityti netesybas į nuostolius ir už praleistus mokėjimo terminus priteisti 10 534,60 Lt palūkanų. Be šių, priteistinos ir 12,7 procentų dydžio procesinės palūkanos (CK 6.37 str. 2 d.).

15Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „ATEA“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

161. Apeliantas nepagrįstai subrangos sutarties 3.2 punkte šalių sudarytą susitarimą dėl atsiskaitymo aiškina ir vertina kaip susitarimą dėl atsiskaitymo termino. Tiek subrangos sutarties sąlygų lingvistinė bei sisteminė analizė, tiek sutarties sudarymo aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad sutarties 3.2 punkte buvo susitarta ne tik dėl atsiskaitymo termino, bet ir dėl sąlygos. Šalys prievolės atsiskaityti už ieškovo atliktus darbus įvykdymo 90 dienų termino eigos pradžią susiejo su tam tikros išankstinės sąlygos buvimu. Tokia prievolė, remiantis CK 6.30 straipsnio 1 ir 3 dalimis, yra vertintina kaip sąlyginė prievolė su atidedamąja sąlyga. Aplinkybė, su kuria šalys susiejo atsakovo prievolės atsiskaityti atsiradimą, atitinka sąlygos sąvoką bei teisės doktrinoje keliamus reikalavimus sąlygos galiojimui, t. y. matyti, jog šalys atsiskaitymą susiejo su trečiojo asmens, užsakovo UAB „Progresyvios renovacijos“, veiksmais, kurių subrangos sutarties sudarymo metu dar nebuvo atliktų, be to, šie veiksmai yra tikėtini ir objektyviai galimi. Todėl tokia sutarties nuostata pripažintina susitarimu ne dėl atsiskaitymo termino, o dėl atsiskaitymo sąlygos.

172. Kiekvienu atveju, kada tarp šalių iškyla ginčas dėl tam tikrų sutarties nuostatų vertinimo, būtina remtis bendrosiomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 str.). Tiek subrangos sutarties sudarymo aplinkybės, tiek ieškovo elgesys iki sutarties sudarymo ir po jo, tiek šalių santykių tarpusavio praktika leidžia daryti išvadą, jog šalys sutarties 3.2 punkte susitarė ne dėl atsiskaitymo termino, bet dėl atsiskaitymo sąlygos. Visas bendravimas sutarties vykdymo metu faktiškai vyko tiesiogiai tarp subrangovo (ieškovo) ir užsakovo, todėl sutartyje įtvirtinta atsiskaitymo tvarka buvo natūraliai sąlygota pačių subrangos santykių specifikos. Ieškovas gerai žinojo užsakovą bei jo galimybes atsiskaityti, todėl tai buvo viena iš priežasčių, kodėl sutiko sudaryti subrangos sutartį su tokia atsiskaitymo tvarka. Sutartis buvo sudaryta abipusių derybų būdu, t. y. prieš pasirašydamas sutartį, ieškovas visas jos sąlygas detaliai analizavo ir vertino, tarp šalių vyko ilgos derybos. Ieškovas apie aplinkybes, kad pagrindinis užsakovas BUAB „Statreksas“ yra bankrutuojanti įmonė ir kad egzistuoja neatsiskaitymo ar delsimo atsiskaityti rizika, žinojo, taip pat suvokė, kodėl sudaroma sutartis įtraukiant būtent tokią jos 3.2 punkto sąlygą. Pats ieškovas sutiko rizikuoti ir apsiimti vykdyti darbus tokiomis sąlygomis. Šalių tarpusavio praktikoje susitarimai dėl tokios atsiskaitymo tvarkos, kada atsiskaitymas su subrangovu yra susiejamas su pinigų gavimu iš užsakovo, yra įprasti. Aplinkybės, kad šalys buvo susitarusios dėl atsiskaitymo sąlygos, o ne dėl termino, nepaneigia ir 3.2 punkto nuostatos vieta subrangos sutartyje. Nuostata yra įtvirtinta sutarties dalyje, pavadintoje „Atsiskaitymų tvarka“, kurioje yra aptariami ne tik atsiskaitymų terminai, bet ir sąlygos.

183. Subrangos sutartis tarp šalių buvo sudaryta laisva valia (CK 6.154 str.). Nors subrangos sutartis ir buvo parengta atsakovo, tačiau atsakovas ieškovo šios sutarties pasirašyti nevertė ir savo valios neprimetė. Ieškovas turėjo teisę ir laisvę pasirinkti sudaryti, ar nesudaryti subrangos sutartį pagal atsakovo pasiūlytas sutarties sąlygas. Pats ieškovas niekieno neverčiamas laisva valia sutiko su visomis sutarties nuostatomis, įskaitant ir ginčijamą 3.2 punktą. Ieškovas, sudarydamas subrangos sutartį, veikė kaip profesionalus verslininkas, todėl ne tik galėjo, bet ir privalėjo įvertinti visas su sutarties vykdymu ateityje galinčias kilti rizikas. Lietuvos teismų praktikoje sprendžiant klausimus dėl sandorių ar atitinkamų jų nuostatų pripažinimo negaliojančiais, laikomasi pozicijos, kad komercine veikla užsiimantys juridiniai asmenys, verslininkai, veikia savo rizika ir privalo būti apdairūs. Tokie asmenys turi įvertinti galimus veiklos rizikos faktorius, kruopščiai išanalizuoti ir protingai nuspręsti, verta ar neverta sudaryti konkretų sandorį. Pripažįstant tarp verslo subjektų sudarytus sandorius negaliojančiais, privaloma atsižvelgti į verslo riziką. Sandoriai, kurie buvo sudaryti prisiimant galimą verslo riziką ar dėl komercinio apsiskaičiavimo negali būti pripažinti negaliojančiais. Ieškovas neturi teisės dėl nepasiteisinusių komercinių lūkesčių reikalauti perkelti finansinę naštą ant atsakovo pečių ir dėl to pripažinti negaliojančias tam tikras sutarties sąlygas. Pažymėtina, kad sutarčių teisėje galioja ne tik sutarčių laisvės, bet ir sutarčių privalomumo principas, lemiantis, jog teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, bei įpareigojantis sutarties šalis laikytis pasiekto susitarimo. Be to, statybų verslo praktikoje tokie susitarimai, kai atsiskaitymas su subrangovu už atliktus darbus numatomas gavus pinigus iš užsakovo, yra plačiai paplitę, todėl neturėtų būti pripažįstami prieštaraujančiais imperatyvioms įstatymo nuostatoms.

194. Tarp šalių subrangos sutarties 3.2 punkte sudarytas ginčo susitarimas dėl atsiskaitymo jokiems įstatymo imperatyvams neprieštarauja, todėl nėra pagrindo jo pripažinti negaliojančiu (CK 1.66 str. 1 d., 6.30 str. 1 d., 6.156 str. 1 d., 6.650 str. 4 d., 6.687 str. 1 d.). Šalys sutartyje atsiskaitymą susiejo su atidedamąją sąlyga, kuri atitinka visus atidedamosios sąlygos galiojimui keliamus reikalavimus. Atsakovas dėjo ir tebededa visas pastangas susigrąžinti skolą iš užsakovo ir tokiu būdų atsiskaityti su ieškovu. Taigi tikimybė, kad atsakovas gaus atsiskaitymą iš užsakovo, ir tokiu būdu galės atsiskaityti su ieškovu, buvo ne tik subrangos sutarties sudarymo metu, tačiau išlieka reali iki šiol. Nėra pagrindo teigti, kad CK 6.650 straipsnio 3 dalies nuostatos, kurių atžvilgiu ieškovas kvestionuoja sutarties 3.2 punkto galiojimą, yra imperatyvios, o jų raidės neatitinkantis susitarimas niekinis. Minėto įstatymo nuostatoje nėra įtvirtinta jokių draudimų, kurie draustų šalims susitarti ir savo nuožiūra nustatyti kitokią atsakomybės už prievolių įvykdymą tvarką, todėl tokia norma savo prigimtimi nėra imperatyvi. Aiškindamas CK 6.650 straipsnio 3 dalies nuostatos pobūdį, pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotomis teisės aiškinimo taisyklėmis, inter alia, kad teisės norma turi būti aiškinama atsižvelgiant į jos sisteminius ryšius su kitomis normomis. Šioje teisės normoje nustatyta tik galima, tačiau ne privaloma rangovo ir subrangovo atsiskaitymo tvarka. Toks šalių susitarimas dėl atsiskaitymo su atidedamąja sąlyga nepaneigia sutartinių rangos santykių atlygintinį pobūdį. Atidedamoji sąlyga nepanaikina prievolės, o tik suspenduoja prievolės egzistavimą ir jos padarinius, tačiau atidedamajai sąlygai atsiradus, prievolė laikoma egzistuojančia ir jos padariniai atsiranda nuo tada, kai prievolės šalys susitarė dėl atidedamosios sąlygos, t. y. nuo sutarties sudarymo. Šalys iš sutarties nėra eliminavusios atsakovo atsiskaitymo už darbus pareigos. Šalys šią pareigą tiesiog susiejo su tam tikros sąlygos egzistavimu, taigi atlygintinis rangos teisinių santykių pobūdis išliko nepažeistas. Ieškovas nepagrįstai rangos sutarties atlygintinumą sieja su realiu piniginės prievolės atsiradimu. Rangos sutarties atlygintinumas reiškia tik bendrąją prezumpciją, kad įprastai už rangos darbus turi būti atsiskaitoma, todėl rangos sutartyje turi būti susitarimas dėl kainos, kaip esminės rangos sutarties galiojimo sąlygos, tačiau pačioje sutartyje gali būti numatytos šios prezumpcijos išimtys. Be to, rangos teisiniuose santykiuose atlygintinis sutarties pobūdis neužtikrina realaus piniginės prievolės įvykdymo. Realus prievolės įvykdymas visuomet yra susijęs su tam tikra rizika, kurią paprastai prisiima darbus vykdantis subjektas. Net ir pripažinus ginčijamą sutarties 3.2. punkte numatytą sąlygą įvykiu, kuriuo apibrėžtas terminas, toks termino nustatymo būdas neprieštarautų imperatyvioms įstatymų nuostatoms. Lietuvos teismai CK 1.117 straipsni 2 dalį aiškina liberaliai, t. y. tinkamai apibrėžtais pripažįstami ir tie terminai, kurie nėra apibrėžti neišvengiamu įvykiu.

205. Kadangi užsakovas su UAB „ATEA“ dar nėra atsiskaitęs, remiantis subrangos sutarties 3.2 punktu, atsakovas vykdyti apmokėjimo ieškovui neprivalo, nes tokia prievolė šiuo momentu dar nėra atsiradusi, todėl ieškovas nepagrįstai prašo priteisti skolą. Be to, ieškovas nepagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovo taip pat ir palūkanas, į kurias įskaito ir delspinigius. Atsakovas iki šiol jokių mokėjimų už atliktus darbus iš užsakovo nėra gavęs, todėl prievolė atsiskaityti su ieškovu apskritai dar nėra atsiradusi. Nesant pačios prievolės atsiskaityti, negali būti reikalaujama ir delspinigių ar palūkanų priteisimo, kadangi nesant pačios prievolės, negalima kalbėti ir apie jos pažeidimą. Pažymėtina, kad prievolė mokėti palūkanas ar delspinigius yra akcesorinė prievolė, kuri yra priklausoma nuo pagrindinės. Taigi nesant pagrindinės prievolės, negali egzistuoti ir šalutinė prievolė. Ieškovo reikalavimas priteisti palūkanas, įskaitant procesines, vertintinas kaip nepagrįstas ir atmestinas taip pat ir dėl to, kad toks reikalavimas neatitinka šalių susitarimo, užfiksuoto subrangos sutarties 8.1.1 punkte. Šiame punkte abi šalys susitarė, kad tuo atveju, jeigu atsakovas (rangovas) uždels atsiskaityti su ieškovu (subrangovu), rangovas mokės 0,02 procento dydžio delspinigius nuo neapmokėtų darbų kainos už kiekvieną uždelstą dieną. Be to, tame pačiame punkte šalys susitarė, kad delspinigių suma negali viršyti 10 procentų sutarties vertės. Subrangos sutartis nenumato rangovui jokios pareigos mokėti kokias nors papildomas sumas greta nurodytų delspinigių. Tokiu būdu šalys sutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai apribojo atsakomybės formas ir mastą. Toks susitarimas dėl atsakomybės ribų jokių įstatymo imperatyvų nepažeidžia.

21IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

22teisiniai argumentai ir išvados

23Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas neįsiteisėjusį pirmosios instancijos teismo sprendimą, turi pareigą įvertinti sprendimo teisinį ir faktinį pagrindą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 301 str.) ir ex officio absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 263 str., 320 str. 1 d., 2 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

24Nagrinėjamas ginčas kilęs iš 2007 m. sausio 15 d. tarp ieškovo ir atsakovo pasirašytos subrangos sutarties IP-0611-04/01 ir joje nustatytos atsiskaitymo už subrangos darbus tvarkos, įtvirtintos šios sutarties 3.2 punkte, kuriame teigiama, kad: “Tarpiniai mokėjimai vykdomi per 90 (devyniasdešimt) kalendorinių dienų nuo atliktų darbų aktų pasirašymo datos, bet ne anksčiau, negu su rangovu atsiskaito užsakovas (...)“. Ieškovo teigimu, šia sutarties nuostata buvo nustatytas atsiskaitymo už atliktus ir priimtus subrangos darbus terminas, tuo tarpu atsakovas teigia, kad taip šalys įtvirtino atidedamąją sąlygą, kuriai įvykus rangovui (atsakovui) atsiras prievolė atsiskaityti už atliktus ir priimtus subrangos darbus. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčas kilo dėl skirtingai aiškinamos subrangos sutarties sąlygos.

25Dėl subrangos sutarties esmės

26CK 6.644 straipsnio 1 dalyje rangos sutartis (analogiškai ir subrangos sutartis) apibrėžta kaip sutartis, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo riziką pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Nagrinėjamu atveju pagal Subrangos sutartį rangovo (atsakovo) ir subrangovo (ieškovo) teisės ir pareigos atsirado nuo sutarties sudarymo momento. Šioje sutartyje (1 t. 11-15 b. l.) nustatyta, kad subrangovas savo rizika, lėšomis ir darbo įranga įsipareigojo atlikti Šiaulių universiteto akademinės bibliotekos, esančios Vytauto g. 84, Šiauliuose, pastato rekonstrukcijos darbus, o rangovas įsipareigojo atsiskaityti už atliktus ir jo priimtus darbus. Kartu subrangovas įgijo teisę gauti atlyginimą už tinkamai atliktus ir rangovo priimtus darbus. Taigi, šia sutartimi tiek rangovas, tiek ir subrangovas, įgijo priešpriešines teises ir pareigas. Subrangos sutartyje įtvirtinta rangovo pareiga už tinkamą sutarties įvykdymą kitai šaliai, t. y. subrangovui, perduoti tam tikrą priešpriešinį turtinio pobūdžio patenkinimą, Subrangos sutartyje sulygtą atlygį. Šios rangovo (atsakovo) prievolės įvykdymas neturi ir negali priklausyti nuo trečio asmens, su kuriuo subrangovas (ieškovas) pagal vertinamą Subrangos sutartį nėra teisiniame santykyje ir kurio veiksmams ar neveikimui negali daryti jokios įtakos. Subrangos sutartis yra dvišalė, kurioje, kaip jau buvo minėta, priešpriešines prievoles turi dvi ją pasirašiusios šalys, t. y. subrangovas (ieškovas) ir rangovas (atsakovas). Tiek pagal įstatymą (CK 6.650 str. 3 d.), tiek ir pagal sutartį už prievolės atsiskaityti už tinkamai atliktus darbus, kuriuos priėmė rangovas, įvykdymą atsakingas tik atsakovas. Kitokios sąlygos yra vertintinos, kaip nesąžiningos ir pažeidžiančios subrangovo teisėtus interesus. Teisėjų kolegija vertina, kad teismo vertinama Subrangos sutartis, dėl kurios vienos iš sąlygų tarp šalių kilo ginčas yra konsensualinė, dvišalė ir atlygintinė, kuria viena šalis (subrangovas) įsipareigojo atlikti subrangos darbus, o kita šalis (rangovas) įsipareigojo už tinkamai atliktus darbus atsilyginti nustatyta pinigų suma.

27Dėl sutarties sąlygos aiškinimo

28Ginčo dalykas yra Subrangos sutarties 3.2. punktas, kuriame įtvirtinta nuostata dėl rangovo prievolės įvykdymo momento. Subrangos sutarties šalys skirtingai aiškina Subrangos sutarties sąlygą, įtvirtintą 3.2. punkte, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad ji turi būti išaiškinta vadovaujantis bendromis sutarčių aiškinimo nuostatomis, įtvirtintomis CK 6.193 – 6.195 straipsniuose. Aiškindamas CK 6.193 straipsnyje išdėstytą teisinį reglamentavimą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties tekstu. Be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes. Pagal CK 6.193 straipsnio 5 dalį aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo, sutarties vykdymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Auksinis varnas” v. AB ,,Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-424/2004; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Lietuvos ir Vokietijos UAB „Autopunktas“ v. UAB „Daivera“, bylos Nr. 3K-3-288/2010; kt.).

29CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti du svarbūs sutarčių aiškinimo principai, kurie aktualūs sprendžiant nagrinėjamos bylos šalių ginčą. Pirmasis – kad kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai. Antrasis reikalauja aiškintis tikruosius sutarties šalių ketinimus, o ne vien rašytinį sutarties tekstą. Šie esminiai sutarčių aiškinimo principai (t. y. aiškinti sutartį sąžiningai ir nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus) lemia būtinybę atsižvelgti į sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes (CK 1.193 straipsnio 2 dalis), taip pat analizuoti šalių elgesį tiek derantis dėl sutarties sudarymo, tiek po jos sudarymo (CK 6.193 straipsnio 5 dalis), nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus. Pažymėtina, kad, sprendžiant dėl sutarties šalių tikrosios valios, aiškinamasi, kokia buvo jų valia būtent sutarties sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio mėn. 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2011).

30Sutiktina su apelianto argumentu, kad pirmos instancijos teismas vertindamas ginčijamą Subrangos sutarties sąlygą kaip atidedamąją sąlygą, įtvirtina, jog šalys sutarė tik dėl tikėtinos galimybės atsiskaityti už atliktus darbus pagal sutartį, t. y. pačios rangovo (atsakovo) prievolės kylančios iš Subrangos sutarties, įvykdymas sietinas su aplinkybe, kuri gali įvykti arba neįvykti, iš to seka, kad rangovui (atsakovui) pareiga atlyginti subrangovui (ieškovui) už atliktus darbus gali kilti arba nekilti. Tai paneigtų pačios subrangos sutarties, kaip atlygintinos, esmę. Toks sutarties sąlygos aiškinimas prieštarautų ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams – subrangovui (ieškovui) tinkamai įvykdžius savo prievolę – atlikti Šiaulių universiteto akademinės bibliotekos rekonstrukcijos darbus, rangovui (atsakovui) darbus priėmus ir įvertinus juos kaip tinkamai atliktus bei rangovo (atsakovo) atstovui pasirašius Atliktų darbų aktus (1 t. 25-30, 32-39, 41-47 b. l.) yra teisinga ir protinga tikėtis, kad rangovas (atsakovas) taip pat sąžiningai įvykdys savo prievolę ir sumokės Subrangos sutartyje nustatytą kainą.

31CK 193 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Iš bylos medžiagos ir šalių pateiktų dokumentų matyti, kad Subrangos sutarties Nr. IP-0611-04/01 sąlygas, tame tarpe ir 3.2. punktą pasiūlė rangovas (atsakovas), o subrangovas (ieškovas) jas priėmė, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijama sąlyga atitinkamai aiškintina pastarojo, t. y. subrangovo (ieškovo) naudai.

32Apibendrinat tai, kas pasakyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijama Subrangos sutarties Nr. IP-0611-04/01 3.2. punkto nuostata “Tarpiniai mokėjimai vykdomi per 90 (devyniasdešimt) kalendorinių dienų nuo atliktų darbų aktų pasirašymo datos, bet ne anksčiau, negu su rangovu atsiskaito užsakovas (...)“ aiškintina taip, kad rangovas (atsakovas) turi atsiskaityti (įvykdyti tarpinį mokėjimą) su subrangovu (ieškovu) per 90 dienų, t. y. 90 dienų bėgyje, bet ne anksčiau nei su rangovu atsiskaitys užsakovas. Vertintina, kad šalys galutinai sutarė dėl galutinio atsiskaitymo termino, t. y. atsiskaityti ne vėliau, nors gali atsiskaityti ir anksčiau, negu per 90 dienų nuo atliktų darbų aktų pasirašymo datos. Atsiskaitant su subrangovu (ieškovu) reikia laikytis sąlygos, kad atsiskaitymas, atliekamas 90 dienų bėgyje, negali būti vykdomas anksčiau, nei su rangovu (atsakovu) atsiskaitys užsakovas (tretysis asmuo). Išanalizavus Subrangos sutarties sąlygą (3.2. punktą) vertintina, kad šalių tikrieji ketinimai buvo nustatyti galutinį rangovo (atsakovo) atsiskaitymo su subrangovu (ieškovu) terminą „per 90 dienų nuo atliktų darbų aktų pasirašymo datos“, o papildoma sutarties sąlyga „bet ne anksčiau, negu su rangovu atsiskaito užsakovas“ vertintina, kaip perteklinė ir konkuruojanti su terminu, per kurį turi būti įvykdyta rangovo prievolė atsiskaityti su tinkamai prievolę įvykdžiusiu subrangovu.

33Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam nagrinėjamo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.

34Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nusprendęs ieškinį atmesti, netinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus, netinkamai taikė teisės normas, tiek reglamentuojančias rangos sutartį, tiek santykių tarp rangovo ir subrangovo teisinę prigimtį, tiek sutarčių aiškinimo taisykles, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris yra naikintinas. UAB “Rombas” apeliacinis skundas tenkintinas – ieškinys tenkintinas. Atitinkamai, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 15 d. sprendimą naikintinas, priimant naują sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

35Dėl palūkanų priteisimo

36Palūkanos gali būti dvejopos paskirties: kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka už naudojimąsi svetimais pinigais, ir kaip kompensacija už nuostolius, kurių atsiradimą kreditoriui šalys ar įstatymas preziumuoja. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos palūkanos atlieka kompensacinę funkciją ir skirtos minimaliems kreditoriaus nuostoliams atlyginti. Jas moka skolininkas, kuriam pareikšti reikalavimai teisme tais atvejais, jeigu šie patenkinti. Nurodytos palūkanos vadinamos procesinėmis. Terminas „procesinės palūkanos“ įstatyme nenustatytas, bet jis visuotinai vartojamas teismų praktikoje, kad būtų galima išskirti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagal įstatymą kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas. Teismų praktikos įtrauktas ir vartojamas „procesinių palūkanų“ terminas nereiškia naujos CK nenustatytos palūkanų rūšies. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Pažymėtina, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio, įtvirtinančio bendrą nuostatą dėl skolininko, praleidusio piniginės prievolės įvykdymo terminą, mokėtinų palūkanų dydžio, sąveika yra tokia, jog iki kreipimosi į teismą ir bylos iškėlimo teisme palūkanos skaičiuojamos CK 6.210 straipsnio pagrindu, o nuo bylos iškėlimo teisme palūkanos pradedamos skaičiuoti CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu, todėl jos ir vadinamos procesinėmis. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, taip pažeidė kreditoriaus interesus ir privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas, kurios vertinamos kaip minimalūs kreditoriaus nuostoliai.

37Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad tiek skolininkas – rangovas UAB „ATEA“, tiek ir kreditorius – subrangovas UAB „Rombas“ yra ūkio subjektai sudarę komercinį rangos sandorį. Palūkanų norma už atliekamus pagal komercinius sandorius pavėluotus mokėjimus nustatomos vadovaujantis LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą. Šis įstatymas numato palūkanas už pavėluotus mokėjimus pagal komercinius sandorius – vieno mėnesio VILIBOR palūkanų norma padidinta 7 procentiniais punktais (Įstatymo 2 straipsnio 3 dalis), taip pat šių palūkanų mokėjimo terminus. Tai – specialusis įstatymas, turintis pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį nustatant palūkanas už atliekamus pagal komercinius sandorius pavėluotus mokėjimus (CK 1.3 straipsnio 3 dalis). Nurodyta LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo norma yra dispozityvi, ir šalys gali susitarti kitaip apskaičiuoti palūkanų dydį (pavyzdžiui, taikyti CK 6.210 straipsnyje nustatytas įstatymines palūkanas). Nagrinėjamu atveju šalys nėra susitarusios dėl kitokios palūkanų normos už pavėluotus mokėjimus, todėl teismas, sprendžia, kad Subrangos sutartis, dėl kurios yra kilęs ginčas tarp šalių, atitinka LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatyme nurodytus komercinių sandorių požymius ir ieškovo prašymu, taiko minimame įstatyme nustatytas palūkanas, kurios konkrečiu atveju yra 10 534,60 Lt. dydžio.

38Iš atsakovo UAB „ATEA“ ieškovui UAB „Rombas“ taip pat priteistinos 12,7 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str.).

39Dėl bylinėjimosi išlaidų

40Remiantis CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylos rezultatas yra palankus ieškovui, kuris prašo priteisti iš atsakovo visas ieškovo „Rombas“ turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, konkrečiu atveju išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 79, 88 str.). Pagal byloje esančius įrodymus ieškovas yra sumokėjęs 3 885 Lt žyminio mokesčio, paduodamas ieškinį pirmos instancijos teismui (1 t. 9 b. l.), 3 800 Lt žyminio mokesčio, paduodamas apeliacinį skundą (2 t. 104 b. l.), apmokėjęs advokato išlaidas pirmos ir apeliacinės instancijos teismuose atitinkamai 2 142 Lt ir 1815 Lt (1 t. 57 b. l. ir 2 t. 103, 105 b. l. ). Ieškovui yra priteistina visa bylinėjimosi išlaidų suma, t. y. 11 642 Lt.

41Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

42Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

43Ieškinį tenkinti.

44Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Rombas“ (į. k. 175612788) iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „ATEA“ (į. k. 122588443) 122 737,70 Lt (vieną šimtą dvidešimt du tūkstančius septynis šimtus trisdešimt septynis litus 70 centų) skolos, 10 534,60 Lt (dešimt tūkstančių penkis šimtus trisdešimt keturis litus 60 centų) palūkanų, 12,7 procentų (dvylika ir septynias šimtąsias procento) metinių palūkanų už priteistą sumą (132 272,30 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2009 m. rugpjūčio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 11 642 Lt (3 885+3800+1815+2142) (vienuolika tūkstančių šešis šimtus keturiasdešimt du litus) bylinėjimosi išlaidų.

45Priteisti valstybei iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „ATEA“ (į. k. 122588443) 51,70 Lt (penkiasdešimt vieną litą 70 centų) teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas UAB „Rombas“ pareikštu atsakovui UAB „ATEA“ ieškiniu... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 15 d. sprendimu ieškovo UAB... 7. Teismas nustatė, kad tarp šalių ginčo dėl atliktų darbų, jų kokybės ir... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 9. Apeliaciniu skundu apeliantas UAB „Rombas“ prašo panaikinti Vilniaus... 10. 1. Pirmosios instancijos teismas motyvuojamoje dalyje teisingai nurodė, jog... 11. 2. Subrangos sutarties sąlygų rengėjas buvo UAB „ATEA“, todėl,... 12. 3. Teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai teigia, jog nagrinėjamu atveju... 13. 4. Ginčijama sutarties 3.2 punkto dalis iškreipia susiklosčiusių teisinio... 14. 5. Nepagrįstai atmesdamas ieškovo reikalavimą pripažinti sutarties 3.2... 15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „ATEA“ prašo apeliacinį... 16. 1. Apeliantas nepagrįstai subrangos sutarties 3.2 punkte šalių sudarytą... 17. 2. Kiekvienu atveju, kada tarp šalių iškyla ginčas dėl tam tikrų... 18. 3. Subrangos sutartis tarp šalių buvo sudaryta laisva valia (CK 6.154 str.).... 19. 4. Tarp šalių subrangos sutarties 3.2 punkte sudarytas ginčo susitarimas... 20. 5. Kadangi užsakovas su UAB „ATEA“ dar nėra atsiskaitęs, remiantis... 21. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,... 22. teisiniai argumentai ir išvados... 23. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas neįsiteisėjusį pirmosios... 24. Nagrinėjamas ginčas kilęs iš 2007 m. sausio 15 d. tarp ieškovo ir atsakovo... 25. Dėl subrangos sutarties esmės... 26. CK 6.644 straipsnio 1 dalyje rangos sutartis (analogiškai ir subrangos... 27. Dėl sutarties sąlygos aiškinimo... 28. Ginčo dalykas yra Subrangos sutarties 3.2. punktas, kuriame įtvirtinta... 29. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti du svarbūs sutarčių aiškinimo... 30. Sutiktina su apelianto argumentu, kad pirmos instancijos teismas vertindamas... 31. CK 193 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad kai abejojama dėl... 32. Apibendrinat tai, kas pasakyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijama... 33. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės... 34. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos... 35. Dėl palūkanų priteisimo... 36. Palūkanos gali būti dvejopos paskirties: kaip atlyginimas, kurį skolininkas... 37. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad tiek... 38. Iš atsakovo UAB „ATEA“ ieškovui UAB „Rombas“ taip pat priteistinos... 39. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 40. Remiantis CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos... 41. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 42. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 15 d. sprendimą ir... 43. Ieškinį tenkinti.... 44. Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Rombas“ (į. k.... 45. Priteisti valstybei iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „ATEA“...