Byla 2A-383/2008

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Kazio Kailiūno ir Gintaro Pečiulio (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Dovilei Gaidelytei, dalyvaujant: ieškovo atstovei N. K. , atsakovo atstovui advokatui Pauliui Vaicekauskui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige Baltic“ (ankstesnis pavadinimas – „Parekss apdrošinašanas kompanija) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 22 d. sprendimo, kuriuo tenkintas ieškinys, civilinėje byloje Nr. 2-871-41/2008 pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinį atsakovui akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige Baltic“ dėl žalos atlyginimo. Tretieji asmenys byloje M. P. ir A. Ž. komercinė įmonė.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyrius 2007 m. rugpjūčio 1 d. patikslintu ieškiniu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 31 straipsniu, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų 117, 118 punktais, Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 straipsnio 10 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.290 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prašė priteisti iš atsakovo ADB „Gjensidige Baltic“ 112 138,69 Lt valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytai žalai atlyginti.

4Ieškovas nurodė, kad 2004 m. gruodžio 18 d. Kaune, Taikos pr. ir Krėvės pr. sankryžoje įvyko eismo įvykis, kurio metu M. P. vairuojamas automobilis Volvo FH12 susidūrė su R. M. vairuojamu troleibusu. Eismo įvykio metu buvo mirtinai sužalota AB „Autrolis“ darbuotoja troleibuso vairuotoja R. M. , o troleibuso keleivei L. S. buvo padarytas kūno sužalojimas, sukėlęs nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kauno miesto apylinkės teismas 2006 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu M. P. pripažino kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje. L. S. pakeliui į darbą įvykęs nelaimingas atsitikimas VSDFV Kauno skyriaus 2005 m. sausio 19 d. sprendimu buvo pripažintas draudiminiu įvykiu, jai išmokėta ligos dėl nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą pašalpa (viso 1 267,92 Lt). VSDFV Kauno skyriaus 2005 m. vasario 15 d. sprendimu R. M. darbe įvykęs mirtinas nelaimingas atsitikimas pripažintas draudiminiu įvykiu ir 2005 m. balandžio 23 d. sprendimais jos šeimos nariams: motinai V. T. , tėvui P. T. , vyrui R. M. ir sūnui D. M. paskirta po 24 750 Lt vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam mirus (viso 99 000 Lt). 2005 kovo 16 d. sprendimu Nr. 52 mirusiosios sūnui D. M. nuo 2004 m. gruodžio 18 d. iki 2012 m. balandžio 7 d. paskirta 339,08 Lt mėnesinė periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus. Išmoka, pasikeitus einamųjų metų draudžiamosioms pajamoms, perskaičiuota (nuo 2005 m. liepos 1 d. paskirta 371,27 Lt, nuo 2006 m. liepos 1 d. - 415,11 Lt, nuo 2007 m. vasario 1 d. - 464,43 Lt per mėnesį). Dėl R. M. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe iš viso išmokėta 110 870,77 Lt socialinio draudimo išmokų. Ieškovas pažymėjo, kad autoįvykio kaltininkas M. P. vairavo A. Ž. komercinei įmonei priklausantį automobilį. Įmonės savininkas A. Ž. nurodė, kad transporto priemonės buvo apdraustos UAB DK „Baltic Polis“ (vėliau pakeistas pavadinimas į „Parekss apdrošinašanas kompanija“). Ieškovas kreipėsi į draudimo kompaniją dėl žalos atlyginimo, tačiau ši jos neatlygino. Ieškovo įsitikinimu, jis turi regreso teisę į žalą padariusį asmenį, o kadangi transporto priemonės buvo apdraustos - žalos atlyginimo regreso tvarka reikalauja iš draudimo kompanijos.

5Vilniaus apygardos teismas 2008 m. vasario 22 d. sprendimu ieškovo VSDFV Kauno skyriaus ieškinį patenkino - priteisė iš atsakovo AB „Parekss apdrošinašanas kompanija“ (dabartinis pavadinimas ADB „Gjensidige Baltic“) 112 138,69 Lt žalos atlyginimą bei 3 281,77 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

6Sprendime nurodyta, kad teisės normų pagrindu (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 str. 1 d., 37 str., Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 31 str. bei Nuostatų 67 p., CK 6.290 str. 3 d.) VSDFV teritoriniai skyriai įgyja regreso teisę susigrąžinti dėl trečiųjų asmenų kaltės nukentėjusiesiems asmenims ar jų šeimos nariams išmokėtas nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo išmokų sumas. Dėl M. P. veiksmų, kurie nustatyti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, ieškovas išmokėjo 112 138,69 Lt išmokų ir įgijo regreso teisę į turtinę žalą padariusį asmenį. Autoavarija įvyko M. P. dirbant A. Ž. komercinėje įmonėje. Tuo metu galiojo Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis su draudimo kompanija UAB „Baltic Polis“ (vėliau pavadinimas pakeistas į AB „Parekss apdrošinašanas kompanija“; filialas Lietuvoje AB „Parekss draudimo kompanija“). Atsakovas atsisakė kompensuoti ieškovo išmokėtą ligos pašalpą ir vienkartinę draudimo išmoką, motyvuodamas tuo, kad ieškovas neturi teisės regreso tvarka prisiteisti išmokėtų draudimo sumų, nes tai nėra žala.

7Teismas pažymėjo, kad tiek vienkartinė laidojimo pašalpa, mokama mirus apdraustajam nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų asmeniui, vadinama vienkartine draudimo išmoka, tiek ir periodinės draudimo išmokos, numatytos Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme, kurios išmokamos įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, pakeliui į/iš darbo bei pripažinus jį draudiminiu įvykiu, laikytinos socialinio draudimo išmokomis. Jos mokamos iš VSDF biudžeto. Asmens negautos pajamos yra viena iš turtinės žalos rūšių, o pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnį nelaimingų atsitikimų socialinis draudimas kompensuoja dėl draudiminių įvykių negautas pajamas šios rūšies draudimu apsidraudusiems asmenims, o jų mirties atveju - šeimos nariams. Vienkartinė draudimo išmoka, sistemiškai aiškinant nurodytas teisės aktų normas su CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, yra vienas iš šioje dalyje išvardintų žalos elementų. Teismo manymu, atsakovas nepagrįstai nurodo, kad ieškovo išmokėta vienkartinė draudimo išmoka, periodinės išmokos apdraustajam mirus ir ligos pašalpa nėra žalos atlyginimas (CK 6.290 str. 1 ir 3 d.).

8Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog teismų praktikoje pažymėta, kad socialinio draudimo įstaigos, išmokėjusios atitinkamas draudimo išmokas, šias sumas atgręžtinio reikalavimo teise išreikalauja iš dėl žalos padarymo kaltų asmenų CK nustatyta tvarka. Tokia tvarka nustatyta CK 6.290 straipsnio 3 dalyje. Atsakovo pareigą atlyginti valstybės nustatyto privalomojo socialinio draudimo išmokų išmokėjimą nustato ne tik Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 31 straipsnis bei CK 6.290 straipsnis, bet ir Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo, kurio pagrindu buvo sudaryta draudimo sutartis, 19 straipsnio 10 dalis. Tiek ieškovo, tiek atsakovo veiksmus šiuo atveju reglamentuoja specialūs įstatymai, susiję su privalomuoju draudimu, o ne su savanorišku draudimu. Pagal CK 6.290 straipsnio 1 dalį, socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Šiuo atveju kalbama apie visas socialinio draudimo išmokas (ligos pašalpa, vienkartinė kompensacija, periodinė kompensacija, laidojimo pašalpa ir pan.), tai yra visas privalomojo (o ne savanoriško) draudimo išmokas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 7 d. nutartyje, priimtoje byloje Nr. 3K-7-166/2006, nurodyta, kad asmenys, dėl kurių kaltės socialinio draudimo įstaigos turėjo išmokėti apdraustiesiems tam tikras išmokas arba kurių kaltais veiksmais buvo padaryta kitokia žala valstybinio socialinio draudimo turtui, privalo tą žalą atlyginti.

9Teismas pažymėjo, kad dėl M. P. kaltės 2004 m. gruodžio 18 d. žuvo darbingo amžiaus R. M. , kuri gaudavo pastovias pajamas, turėjo ir išlaikė nepilnametį vaiką. Byloje nepateikta įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad su R. M. artimiausiu laiku būtų buvusi nutraukta darbo sutartis ar ji būtų tapusi nedarbinga ar dėl kitų priežasčių nebūtų galėjusi dirbti ir gauti darbo pajamų. R. M. šeimai išmokėta 99 000 Lt vienkartinė draudimo išmoka neviršija padarytos turtinės žalos šeimai, o išmokant šią išmoką buvo atlygintos žuvusiosios negautos pajamos. Šie argumentai taikyti ir dėl nepilnamečiam vaikui išmokamos kasmėnesinės kompensacijos bei dėl L. S. išmokėtos 1 267,92 Lt nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą pašalpos.

10Atsakovo ADB „Gjensidige Baltic“ atstovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

11Atsakovo atstovas akcentuoja, kad teismas nepasisakė dėl argumento, jog ieškovo reikalavimo teisė kyla iš draudimo teisinių santykių, todėl šiuo atveju turi būti taikoma specialioji teisės norma – CK 6.1015 straipsnio 1 dalis, pagal kurią, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, išmokėjusiam draudimo išmoką asmeniui pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, tačiau tas pats straipsnis draudžia subrogaciją draudimo nuo nelaimingų atsitikimų, draudimo ligos atveju. Nagrinėjamu atveju subrogacija negalima, nes nukentėję asmenys buvo apdrausti nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu, kuris priskirtas draudimo nuo nelaimingų atsitikimų rūšiai. Atsakovo atstovas pažymi, kad minėta įstatymo norma dėl subrogacijos draudimo sietina su draudimo teisės doktrinoje išskiriamu draudimo skirstymu į nuostolių draudimą ir suminį draudimą, priklausomai nuo to, ar draudimo sutartimi buvo sutartas ateityje galimai atsirasiančių ir nežinomo dydžio nuostolių atlyginimas (nuostolių draudimas) ar sutartas tam tikro dydžio sumų išmokėjimas draudiminio įvykio atveju (suminis draudimas). Suminio draudimo atveju išmokama tam tikro dydžio draudimo išmoka, kuri iš esmės nepriklauso nuo žalos ar nuostolių CK 6.249 straipsnio prasme. Išmokėjus suminio draudimo išmokas subrogacija netaikoma ir neturi būti taikoma, nes atsakingo už padarytą žalą asmens veiksmai iš esmės neturi įtakos išmokamos draudimo išmokos dydžiui, jos dydis nepriklauso nuo draudėjo (apdraustojo) patirtos žalos ir nuostolių, dėl to subrogacijos taikymas pažeistų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

12Atsiliepimu į atsakovo ADB „Gjensidige Baltic“ apeliacinį skundą ieškovas VSDFV Kauno skyrius prašo Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

13Ieškovas pažymi, kad atsakovo argumentas, jog teismas nepasisakė dėl CK 6.1015 straipsnio 1 dalies taikymo, neturi teisinės reikšmės, nes teismas, taikydamas ir aiškindamas teisės normas, yra nepriklausomas nuo teisinių argumentų, pateiktų šalių procesiniuose dokumentuose. Teismas laikėsi formuojamos teisminės praktikos nagrinėjamos kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-7-166/2006). Ieškovas nesutinka su atsakovo motyvais, kad nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinis draudimas yra tapatus draudimo teisės doktrinoje išskiriamam suminiam draudimui. Teismas pagrįstai sprendė, kad R. M. šeimai išmokėta vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam mirus neviršija padarytos turtinės žalos šeimai.

14Apeliacinis skundas netenkintinas.

15Šioje apeliacijoje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo tenkintas ieškovo ieškinys dėl valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo, laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Šis klausimas sprendžiamas vadovaujantis apelianto nurodytu apeliacinio skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinant, ar nėra absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1, 2 d.).

16Atsakovo atstovas apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas netaikė specialiosios teisės normos – CK 6.1015 straipsnio 1 dalies nuostatų. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Subrogacija netaikoma draudimo nuo nelaimingų atsitikimų, draudimo ligos atveju, civilinės atsakomybės draudimo atveju, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais.

17Tiek deliktinės, tiek sutartinės atsakomybės atveju įstatyme žalos sąvoka apibrėžta kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žalos piniginę išraišką įstatymų leidėjas įvardino kaip nuostolius (CK 6.249 str. 1 d.). Teismų praktikoje pažymėta, kad pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą mokamų draudimo išmokų (tiek periodinių, tiek vienkartinių) įvardijimas kompensuojančiomis negautas pajamas, duoda pagrindą aiškinti, kad aptariama vienkartinė draudimo išmoka, sistemiškai aiškinant su CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, yra vienas iš CK 6.249 straipsnio 1 dalyje išvardintų žalos elementų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2007).

18Apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, kad L. S. įvykęs nelaimingas atsitikimas pripažintas draudiminiu įvykiu, kad jai paskirta ir išmokėta ligos dėl nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą pašalpa, kad R. M. įvykęs mirtinas nelaimingas atsitikimas pripažintas draudiminiu įvykiu, kad jos šeimos nariams išmokėtos draudimo išmokos, o sūnui mokama periodinė draudimo išmoka. Neginčijama, kad eismo įvykio kaltininku pripažintas M. P. , o įvykyje dalyvavusi transporto priemonė buvo apdrausta įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kurią apdraudė atsakovas (apeliantas). Apeliantas neginčija ir ieškovo išmokėtų išmokų dydžio. Bylos duomenimis nustatyta, kad autoavarijoje nukentėjusioji L. S. ir žuvusioji R. M. buvo apdraustos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu. Sprendžiant klausimą, ar ieškovas turi teisę reikalauti, kad atsakovas atlygintų žalą, ieškovo patirtą dėl išmokėtų socialinio draudimo išmokų, reikia vadovautis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo bei Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nuostatomis (CK 6.283 str. 4 d., 6.284 str. 4 d.). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal CK 6.988 straipsnio 3 dalį privalomojo draudimo rūšis ir sąlygas bei draudimo šakas ir kitus interesus reglamentuoja kiti įstatymai. CK 6.1018 straipsnis nustato, kad CK LIII skyriaus („Draudimas“ - 6.987-6.1018 straipsnių nuostatos) taisyklės taikomos įstatymų nustatytoms draudimo šakoms ir grupėms tiek, kiek kiti įstatymai nenustato ko kita.

19Socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo (CK 6.290 str. 1, 3 d.). Pagal žalos atsiradimo metu galiojusio Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (redakcija nuo 2004 m. lapkričio 11 d. iki 2005 m. gegužės 18 d.) 2 straipsnio 1 dalį nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas šio įstatymo nustatytais atvejais kompensuoja dėl draudiminių įvykių (nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo ar profesinių ligų) negautas pajamas šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims, o jų mirties dėl draudiminių įvykių atvejais – jų šeimos nariams. Šio įstatymo 31 straipsnis numato, jog jeigu ištyrus nelaimingą atsitikimą darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo nustatoma, kad jis įvyko dėl trečiojo asmens kaltės, tai VSDFV teritorinis skyrius atgręžtinio reikalavimo teise išreikalauja išmokėtas išmokų sumas iš kalto asmens CK nustatyta tvarka. Išmokų sumas, įskaitytinas į atlygintinos žalos, mokamos pagal Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą, dydį VSDF biudžetui kompensuoja draudimo kompanijos. Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2007 m. birželio 10 d.) 19 straipsnio 10 dalį socialinio draudimo išmokos, mokamos tais atvejais, kai sužalojama sveikata ar atimama gyvybė, ir įstatymų nustatytais atvejais mokama laidojimo pašalpa įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos teisės aktų nustatyta tvarka įgyja regreso teisę į atsakingą draudiką arba, jeigu tokio draudiko nėra, į žalą padariusį asmenį. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų (redakcija nuo 2004 m. rugpjūčio 26 d. iki 2005 m. balandžio 17 d.) 117 punktas numatė, kad jeigu nelaimingas atsitikimas darbe įvyksta dėl trečiojo asmens kaltės, Fondo valdybos teritoriniai skyriai atgręžtinio reikalavimo teise išreikalauja išmokėtas sumas iš šio asmens CK nustatyta tvarka. Nuostatų 118 punkte nustatyta, kad pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą paskirtas ir išmokėtas sumas, įskaitytinas į atlygintinos žalos, mokamas pagal Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą, dydį, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui kompensuoja draudimo kompanijos.

20Aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrindu pažymėtina, kad šalys buvo susietos privalomojo draudimo teisiniais santykiais (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatos). Nurodyta draudimo forma yra specifinė, todėl valstybinio socialinio draudimo santykiai reglamentuojami ne CK šeštos knygos IV dalies LIII skyriaus, bet socialinės apsaugos normų (CK 6.988 str. 3 d.). Dėl šios priežasties byloje netaikytina CK 6.1015 straipsnio 1 dalis. Tokią praktiką formuoja ir kasacinis teismas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-166/2006). Nurodytų teisės aktų nuostatų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuo atveju netaikė CK 6.1015 straipsnio 1 dalies, o apelianto skunde išdėstyti motyvai nesudaro teisinio pagrindo taikyti šią normą. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinis draudimas yra privalomasis draudimas (specifinė draudimo forma), kurį reglamentuoja specialūs teisės aktai (CK 6.988 str. 3 d.). Paminėtų teisės aktų bei išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškovas turi teisę susigrąžinti išmokas, išmokėtas atlyginant dėl trečiojo asmens kaltės padarytą žalą, šiuo atveju - iš civilinę atsakomybę apdraudusio draudiko (atsakovo).

21Teisėjų kolegija negali sutikti su apelianto aiškinimu, kad nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinis draudimas yra tapatus draudimo teisės doktrinoje išskiriamam suminiam draudimui. Negautos pajamos (išmokėtos išmokos) laikytinos viena iš žalos rūšių, o įstatymų nustatytas teisinis reglamentavimas kompensuoja dėl draudiminių įvykių negautas pajamas (žalą) šios rūšies draudimu apsidraudusiems asmenims, jų mirties atveju - šeimos nariams. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad ieškovo išmokėta vienkartinė draudimo išmoka, periodinės išmokos apdraustajam mirus ir ligos pašalpa nėra žalos atlyginimas. Toks aiškinimas neatitinka aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatų bei teisminės praktikos. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. M. šeimai išmokėta 99 000 Lt vienkartinė draudimo išmoka, nepilnamečiam vaikui išmokėtos kasmėnesinės kompensacinės išmokos bei L. S. išmokėta 1 267,92 Lt nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą pašalpa neviršija šiems asmenims (jų šeimai) padarytos turtinės žalos. Išmokėtomis sumomis buvo atlygintos dėl neteisėtos veikos prarastos (netektos) pajamos (žala). Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino aukščiau nurodytas teisės aktų normas, reglamentuojančias socialinio draudimo įstaigų regresinio reikalavimo teisę (šios bylos atveju – į atsakovą draudimo kompaniją).

22Išdėstytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai parinko, aiškino ir taikė teisės normas, vadovavosi kasacinio teismo formuojama praktika, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė (CPK 329 str.). Atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentai bei teismo posėdyje papildomai išsakyti motyvai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti arba panaikinti (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Netenkinant atsakovo apeliacinio skundo, iš jo į valstybės biudžetą priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 93, 302 str.).

23Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

24Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

25Priteisti iš akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige Baltic“ į valstybės biudžetą 20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV)... 4. Ieškovas nurodė, kad 2004 m. gruodžio 18 d. Kaune, Taikos pr. ir Krėvės... 5. Vilniaus apygardos teismas 2008 m. vasario 22 d. sprendimu ieškovo VSDFV Kauno... 6. Sprendime nurodyta, kad teisės normų pagrindu (Valstybinio socialinio... 7. Teismas pažymėjo, kad tiek vienkartinė laidojimo pašalpa, mokama mirus... 8. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog teismų praktikoje pažymėta, kad... 9. Teismas pažymėjo, kad dėl M. P. kaltės 2004 m. gruodžio 18 d. žuvo... 10. Atsakovo ADB „Gjensidige Baltic“ atstovas apeliaciniu skundu prašo... 11. Atsakovo atstovas akcentuoja, kad teismas nepasisakė dėl argumento, jog... 12. Atsiliepimu į atsakovo ADB „Gjensidige Baltic“ apeliacinį skundą... 13. Ieškovas pažymi, kad atsakovo argumentas, jog teismas nepasisakė dėl CK... 14. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 15. Šioje apeliacijoje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo... 16. Atsakovo atstovas apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios... 17. Tiek deliktinės, tiek sutartinės atsakomybės atveju įstatyme žalos sąvoka... 18. Apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių... 19. Socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės... 20. Aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrindu pažymėtina, kad šalys buvo... 21. Teisėjų kolegija negali sutikti su apelianto aiškinimu, kad nelaimingų... 22. Išdėstytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos... 23. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 24. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 25. Priteisti iš akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige Baltic“ į...