Byla e2-1597-861/2019
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė, sekretoriaujant Jolitai Aleksejūnaitei, dalyvaujant ieškovo If P&C Insurance AS, veikiančio per If P&C Insurance AS filialą, atstovei advokatei Jurgitai Mikalauskienei, atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės atstovei Justinai Katelovič, atsakovo ,,YIT Lietuva‘‘ atstovei advokatei Jūratei Galdikienei,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo If P&C Insurance AS, veikiančio per If P&C Insurance AS filialą, ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei ir UAB ,,YIT Lietuva‘‘ dėl žalos atlyginimo.

3Teismas

Nustatė

4ieškovas pareikštu ieškiniu prašo solidariai priteisti iš atsakovų 364,29 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad draudimo sutartimi nuo draudimo liudijime išvardintų draudiminių rizikų, viena iš kurių yra eismo įvykis, buvo apdraustas automobilis ( - ), valstybinis numeris Nr. ( - ) identifikavimo Nr. ( - ), kurį 2017-10-29 d. apie 21:00 val. vairuodama D. M., važiuodama ( - ) link ( - ), užvažiavo ant remontuojamos gatvės važiuojamojoje kelio dalyje išsikišusio kanalizacijos šulinio ir apgadino padangą, diską ir ratlankį. Ženklų, įspėjančių, kad vyksta kelio darbai, nebuvo, šulinys nepažymėtas. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2017-10-31 nutarime „Dėl administracinio nusižengimo bylos NR. AV2-5687 teisenos nutraukimo“ nurodyta, kad išnagrinėjus ir įvertinus surinktų įrodymų visumą, daroma išvada, kad nėra įrodymų, patvirtinančių, kad D. M. sąmoningai nesilaikė Kelių eismo taisyklių reikalavimų, todėl sprendžiama, kad vairuotoja savo veika Kelių eismo taisyklių reikalavimų nepažeidė, todėl dėl eismo įvykio jos kaltės nėra. Įvykio metu padarytų sugadinimų atstatymo darbų kaina yra 452,98 Eur su PVM. 2017-12-07 UAB „Autovisatos servisas“ už automobilio remonto darbų atlikimą išrašė D. M. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0034481 551,03 Eur + PVM sumai (į sąskaitą papildomai įtraukti automobilio remonto darbai dėl sugadinimų, nesusijusių su įvykiu, todėl sąskaitos suma didesnė už su ieškovu suderintą sąmatos sumą). Ieškovas apskaičiavo, kad dėl įvykio mokėtina draudimo išmoka yra 364,29 Eur (452,98 remonto kaina išskaitant 30 proc. nusidėvėjimą padangoms (88,69 Eur). 2017-12-21 ieškovas automobilio remonto paslaugų pirkėjos D. M. nurodymu išmokėjo UAB „Autovisatos servisas“ 277,40 Eur draudimo išmoką (364,29 Eur – 86,89 franšizė), o 2017-12-21 ieškovas D. M. pervedė 86,89 Eur. Vilniaus miesto savivaldybė 2018-01-03 raštu ieškovui nurodė kreiptis į UAB „Lemminkainen Lietuva“, kadangi ši įmonė įvykio vietoje vykdė kelio remonto darbus ir turėjo užtikrinti eismo saugumą. 2018-01-17 ieškovas išsiuntė prašymą dėl žalos atlyginimo į UAB „Lemminkainen Lietuva“, tačiau nei atsakymo, nei žalos atlyginimo negavo.

5Atsakovas UAB ,,YIT Lietuva‘‘ (teisių perėmėjas teismo rezoliucija pakeistas 2019-01-15) su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad savivaldybė ir rangovas yra sudarę 2017-03-31 Sutartį Nr. A62-19/17(3.10.21-TD2), pagal kurios nuostatas savivaldybė pavedė, o rangovas įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Vakarinės dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus. Vadovaujantis Sutarties 2.3 p. nuostatomis, už savavališkai atliktus ir/arba su užsakovu nesuderintus darbus rangovui nebus apmokama, rangovas įsipareigojo darbus atlikti tinkamai, kokybiškai ir laiku, gavus užsakovo raštišką užsakymą. Ieškovas nurodo, kad transporto priemonė buvo apgadinta, ( - ) gatvės važiuojamoje dalyje užvažiavus ant išsikišusio kanalizacijos šulinio, kuris aptvertas ar kitokiais ženklais nebuvo pažymėtas. Papildomai ieškinyje nurodoma, neva eismo įvykio metu, įvykusio 2017-10-29, vyko ( - ) gatvės remonto darbai, tačiau įspėjamųjų kelio ženklų apie vykdomus kelio remonto darbus nebuvo. Atsakovas atsiliepimu paaiškino, kad ( - ) gatvėje bei šalia prekybos centras ,,Senukai“ 2017 m. lapkričio – gruodžio mėnesiais buvo vykdomi gatvės remonto darbai, kurie užbaigti ir perduoti Savivaldybei 2017-12-14 Darbų priėmimo-perdavimo aktu Nr. 3, tuo tarpu eismo įvykis įvyko 2017 m. spalio 29 d. (sekmadienį), kas reiškia, kad jokio pobūdžio ( - ) gatvės remonto darbai eismo įvykio metu nebuvo vykdomi, o tai reiškia, kad eismo įvykio metu gatvės valdytojas buvo savivaldybė. Įvertinus nagrinėjamoje byloje Sutarties 3.3.1 punktą, kuriame numatyta, kad darbai atliekami pagal Vilniaus miesto savivaldybės užsakymus, ir Sutarties 2.3 punktą, kuriame numatyta, kad už savavališkai atliktus darbus nebus apmokama, darytina išvada, kad gatvės valdymas nebuvo perduotas, nes atsakovas savarankiškų valdymo funkcijų neatlieka. Vien Sutarties 3.3.6 p. sąlyga, kad rangovas yra laikomas valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį, nepagrindžia gatvės perdavimo savarankiškai valdyti. Ieškinyje nurodoma, kad eismo įvykio metu buvo tamsu ir todėl vairuotoja nepastebėjo kliūties, tačiau rangovas nėra atsakingas už gatvių apšvietimą Vilniaus mieste ir negali prisiimti atsakomybės dėl to, kodėl eismo įvykio metu nurodytoje gatvėje buvo tamsu. Apibendrinant tai, kas nurodyta aukščiau, darytina išvada, kad šioje byloje atsakovu turi būti tik Vilniaus miesto savivaldybė, o UAB ,,YIT Lietuva“ šioje byloje gali dalyvauti tik trečiuoju asmeniu. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad ieškinyje nurodoma, jog eismo įvykis įvyko 2017 m. spalio 29 d. (sekmadienį) 21 val., tačiau policijai apie įvykį pranešta tik kitą dieną – 2017 m. spalio 30 d. (pirmadienį) apie 9.50 min. Pareigūnai, atvykę į eismo įvykio dalyvio nurodytą eismo įvykio vietą, užfiksavo kanalizacijos šulinio buvimo vietą eismo įvykio schema bei automobilio sugadinimo mastą – sugadintas priekinės kairės pusės ratas, tačiau apie jokius vykdomus gatvės remonto darbus nenurodė, be to, eismo įvykio schemoje nenurodytas nei šulinio dangčio išsikišimo virš kelio dangos faktas, nei jo aukštis. Ieškovas reikalauja priteisti 364,29 Eur (452,98 remonto kaina, išskaitant 30 proc. nusidėvėjimą padangoms (88,69 Eur)), iš kurių 277,40 Eur ieškovas automobilio remonto paslaugų pirkėjo nurodymu išmokėjo UAB „Autovisatos servisas“, ir 86,89 Eur dydžio franšizę išmokėjo D. M.. UAB ,,Autovisatos servisas" buvo įsigytos 2 priekinių ratų padangos už 244,33 Eur (be PVM) bei atlikti kėbulo remonto bei dažymo darbai už 306,70 Eur (be PVM). Darbų sąmata yra parengta 2017-11-29, t. y. mėnuo po nurodomo eismo įvykio, byloje nėra duomenų, ar per tą laiką automobilis ( - ), valst. Nr. ( - ) buvo eksploatuojamas ir jei taip, ar per tą laiką negalėjo patirti papildomų sugadinimų. Iš karto po eismo įvykio 2017-11-02 ieškovo atstovas užfiksavo automobilio galinio bamperio nubrozdinimus, kurie matyti ir draudikų darytose fotonuotraukose. Atsakovas mano, kad transporto priemonės vairuotoja D. M. nebuvo pakankamai apdairi vairuodama automobilį, nes nepastebėjo kliūties, dėl ko kilo žala, už kurią bent iš dalies privalo prisiimti atsakomybę ir pati vairuotoja.

6Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad Vilniaus miesto savivaldybė nėra atsakinga už automobiliui aptariamo eismo įvykio metu kilusią žalą, nes remiantis 2017-04-07 sudaryta darbų atlikimo sutartimi Nr. A62-20/17(3.10.21-TD2) Vilniaus miesto savivaldybė yra perdavusi Vilniaus miesto Šiaurinės dalies gatvių, įskaitant ir ( - ) gatvę bei kiemų dangos remonto, taip pat priežiūros funkciją ir gatvių valdymą UAB „Lemminkainen Lietuva“, kuria bendrovei ne tik buvo pavesta atlikti Vilniaus miesto Šiaurinės dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, t. y. nuolat vesti perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną, tačiau buvo perduotas Šiaurinės Vilniaus miesto dalies gatvių, įskaitant ir ( - ) g., valdymas. Bendrovė nuo sutarties pasirašymo dienos iki galiojimo pabaigos yra laikoma gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Šiaurinės dalies valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir įsipareigoja atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės (Sutarties 3.3.3; 3.3.6 punktas), įsipareigojo nuolat vesti perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną, šiuos darbus atlikti tinkamai, kokybiškai ir laiku, gavus Vilniaus miesto savivaldybės raštišką užsakymą. Būtent toks užsakymas buvo pateiktas ir suderintas tarp užsakovo Vilniaus miesto savivaldybės ir bendrovės 2017 m. rugsėjo 4 d. – bendrovė įsipareigojo iki 2017 m. gruodžio 1 d. atlikti paprastojo remonto darbus ( - ) g., kurioje ir įvyko žalą sukėlęs eismo įvykis. Bendrovė remonto darbus ( - ) g. planavo pradėti nuo savaitės vidurio iš ko galima daryti prielaidą, kad darbai 2017 m. spalio 29 d., t. y. eismo įvykio metu turėjo būti vykdomi. Atsakovė taip pat nurodė, kad žalos dydis šioje byloje nėra tinkamai pagrįstas ir įrodytas. Ieškovas nepateikė pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, jog automobilio minimi gedimai, kurie nurodyti Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2017-10-31 nutarime „Dėl administracinio nusižengimo bylos Nr. AV2-5687 teisenos nutraukimo“, buvo padaryti būtent nagrinėjamo eismo įvykio metu. Ieškovas nepateikė duomenų, įrodančių automobilio būklę iki eismo įvykio dienos, todėl negalima tvirtinti, kad visos suteiktos paslaugos, nurodytos 2017-12-07 PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. 0034481 buvo būtinos atstatyti automobilio būklę į iki eismo įvykio buvusią padėtį. Iš ieškovo pateiktų įrodymų visiškai nėra aišku, kurie remonto darbai yra susiję su eismo įvykio metu sukeltais automobilio apgadinimais. 2017-10-31 nutarime „Dėl administracinio nusižengimo bylos Nr. AV2-5687 teisenos nutraukimo“ ir Vilniaus apskrities VPK 2017-11-03 rašte Nr. 10R-33587469-17 nurodoma, kad pažeistas tik automobilio kairės pusės ratas bei ratlankis, tačiau nepateikiami kiti reikšmingi žalai nustatyti įrodymai, pavyzdžiui nuotraukos iš eismo įvykio vietos ir kt. 2017-11-02 Transporto priemonės apžiūros akte nurodyta, kad keičiama detalė – priekinė kairės pusės padanga, remontuojama – priekinis kairės pusės ratlankis bei galinis bamperis, tačiau 2017-12-07 PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. 0034481 nurodoma, kad buvo keista ne tik kairės, bet ir dešinės pusės padanga, atlikti kėbulo remonto darbai, automobilio dažymas. Be to, nėra pateikta pakankamai duomenų, jog transporto priemonės vairuotojas objektyviai negalėjo pamatyti kliūties bei išvengti žalos atsiradimo, todėl darytina išvada, kad pats nukentėjęs asmuo gali būti kaltas dėl jam atsiradusios žalos. Automobilio vairuotojas nebuvo pakankamai atidus ir atsargus kelyje, laiku nepastebėjo kliūties kelyje, todėl vairuotojas, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojas, taip pat privalo prisiimti atsakomybę dėl kilusios žalos.

7Teismo posėdžio metu liudytoja D. R. (M.) paaiškino, kad eismo įvykis įvyko vakare, kelias buvo taisomas, kelio ženklų nebuvo, tačiau atvažiavus į tą pačią vietą kitą dieną, įspėjamieji ženklai apie kelio darbus jau buvo. Kelio danga buvo nuimta, skiriamosios juostos pažymėtos nebuvo, ji vairuodama išgirdo garsą ir automobilis nebevažiavo, o išlipusi pamatė, kad padanga prakirsta į apie pusę sprindžio išsikišusį šulinio dangtį. Kartu važiavo draugas, kuris pakeitė padangą.

8Liudytoju apklaustas pareigūnas P. L. parodė, kad policiją iškvietė mergina, nurodė, jog automobilio ratu atsitrenkė į šulinio dangtį. Matė, kad buvo keičiama asfalto danga, šulinys nebuvo pažymėtas, jis kyšojo apie 5-7 cm. Automobilio ratas buvo pradurtas ir sulankstytas.

9Liudytoju apklaustas pareigūnas A. B. parodė, kad apie įvykį nieko nepamena, paprastai apie kliūtį kelyje praneša budėtojui, o įvykio vietoje nepasilieka ir nelaukia.

10Liudytojas A. G. paaiškino, kad su vairuotoja kartu važiavo ( - ) g., buvo vakaras, lijo arba buvo ką tik po lietaus, prie Šeškinės viaduko vyko kelio darbai, buvo vietomis nuimta kelio danga ir liudytojui atrodo, kad kelio ženklų nebuvo. Vairuotoja į kažką atsitrenkė automobilio ratu ir prakirto padangą, mano, kad arba į šulinio dangtį, arba į pačios duobės kraštą. Gatvė lyg ir buvo apšviesta, bet įvykio vietoje nebuvo labai šviesu, automobilio greitis buvo 50-60 km/h, važiavo dešine arba vidurine juosta. Liudytojas patvirtino, kad toje vietoje, kur prakirto ratą, kelio ženklų tikrai nebuvo, o ar buvo toje gatvėje ženklai apie kelio darbus, pasakyti negalėjo. Viduryje duobės buvo apie 5-7 cm išsikišęs šulinys, todėl į ką konkrečiai buvo prakirstas ratas, pasakyti negali. Patvirtino, kad vizualiai ratlankis pažeistas nebuvo, bamperis pažeistas nebuvo.

11Teismo posėdyje ieškovo atstovė papildomai nurodė, kad į ką buvo prakirstas ratas – į šulinį ar į asfaltą, nėra reikšminga. Įrodinėjimo pareiga, jog kelio ženklai buvo, tenka atsakovui.

12Teismo posėdžio metu atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės atstovė pakartotinai nurodė, kad savivaldybė nėra tinkamas atsakovas, nes gatvės valdymas buvo perduotas atsakovui.

13Teismo posėdžio metu atsakovo UAB ,,YIT Lietuva‘‘ atstovė paaiškino, kad kai asfaltas yra išimamas ruožais, tuomet kelio ženklai dedami ne prie kiekvieno ruožo, o atkarpos pradžioje ir pabaigoje, kurioje vykdomi darbai ir ten ribojamas greitis iki 30-40 km/h, tad akivaizdu, kad greitis buvo viršytas. Byloje nėra įrodyta, kad ratas prakirstas į šulinį, be to, policija buvo iškviesta tik kitą dieną, tad nieko nematė. Vairuotoja į autoservisą vyko tik po mėnesio, tad kyla klausimas, kada iš viso ratas buvo prakirstas, be to, bamperis nebuvo pažeistas, tad kyla klausimas dėl žalos dydžio. Mano, kad atsakomybė tenka pačiai vairuotojai, nes kelio ženklus atsakovas vykdydamas darbus sudeda visuomet. Atsakovė perdavė ne gatvės valdymą, o priežiūros valdymą ir ši sutartis jau ne kartą yra analizuota teismų kitose bylose. Atstovė pripažino, kad yra didesnė tikimybė, jog darbai buvo vykdomi, tačiau nėra įrodyta, kad nebuvo kelio ženklų, o šią įrodinėjimo pareigą ieškovas nori perkelti atsakovui. Akcentavo, kad prašoma žalos suma yra nepagrįsta, skaičiai neatitinka pridėtų dokumentų.

14Ieškinys tenkinamas iš dalies.

15Byloje nustatyta, kad ieškovas ir UAB „Luminor Lizingas“ 2017-01-08 sudarė draudimo sutartį (draudimo liudijimas TPA 00048195/1137*2). Šia draudimo sutartimi nuo draudimo liudijime išvardintų draudiminių rizikų, viena iš kurių yra eismo įvykis, buvo apdraustas automobilis ( - ), valstybinis numeris Nr. ( - ) identifikavimo Nr. ( - ). 2017-10-29 d. apie 21:00 val. vairuodama minėtą automobilį D. M., važiuodama ( - ) g. link ( - ) g., užvažiavo ant remontuojamos gatvės važiuojamojoje kelio dalyje išsikišusio kanalizacijos šulinio ar į duobę ir apgadino padangą, diską ir ratlankį. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2017-10-31 nutarime „Dėl administracinio nusižengimo bylos NR. AV2-5687 teisenos nutraukimo“ nurodyta, kad išnagrinėjus ir įvertinus surinktų įrodymų visumą, daroma išvada, kad nėra įrodymų, patvirtinančių, kad D. M. sąmoningai nesilaikė Kelių eismo taisyklių reikalavimų, todėl sprendžiama, kad vairuotoja savo veika Kelių eismo taisyklių reikalavimų nepažeidė, todėl dėl eismo įvykio jos kaltės nėra. Įvykio metu padarytų sugadinimų atstatymo darbų kaina yra 452,98 Eur su PVM. 2017-12-07 UAB „Autovisatos servisas“ už remonto darbų atlikimą išrašė D. M. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0034481 551,03 Eur + PVM sumai (į sąskaitą papildomai įtraukti automobilio remonto darbai dėl sugadinimų, nesusijusių su įvykiu, todėl sąskaitos suma didesnė už su ieškovu suderintą sąmatos sumą). Ieškovas apskaičiavo, kad dėl įvykio mokėtina draudimo išmoka yra 364,29 Eur (452,98 remonto kaina išskaitant 30 proc. nusidėvėjimą padangoms (88,69 Eur)). Ieškovas automobilio remonto paslaugų pirkėjo D. M. nurodymu 2017-12-21 išmokėjo UAB „Autovisatos servisas“ 277,40 Eur draudimo išmoką (364,29 Eur – 86,89 franšizė). Ieškovas D. M. 2017-12-21 pervedė 86,89 Eur.

16Atsakovai Vilniaus miesto savivaldybė ir UAB ,,YIT Lietuva‘‘ yra sudarę 2017-03-31 Sutartį Nr. A62-19/17(3.10.21-TD2), pagal kurios nuostatas savivaldybė pavedė, o rangovas įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Vakarinės dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus. ( - ) gatvėje bei šalia prekybos centras ,,Senukai“ 2017 m. lapkričio – gruodžio mėnesiais buvo vykdomi gatvės remonto darbai, kurie užbaigti ir perduoti Savivaldybei 2017-12-14 Darbų priėmimo - perdavimo aktu Nr. 3.

17Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė su UAB „YIT Lietuva“ 2017-04-07 sudarė darbų atlikimo sutartį Nr. A62-20/17(3.10.21-TD2), pagal kurią Vilniaus miesto savivaldybė pavedė, o UAB „YIT Lietuva“ įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Šiaurinės dalies gatvių bei kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus. Sutarties terminas – 36 mėnesiai.

18Taigi, šioje byloje kilo ginčas dėl tinkamo atsakovo ir prašomos priteisti žalos dydžio. Ginčo santykiai nagrinėjami vadovaujantis CK XXII skyriaus nuostatomis, reglamentuojančiomis civilinę atsakomybę.

19Vadovaujantis CK 6.1015 straipsnio 1 dalies nuostatomis, jeigu draudimo sutartis nenumato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už žalą asmens.

20Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumo, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos civilinę atsakomybę šalinančios aplinkybės. Šioje normoje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės, reiškianti, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto statinio, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą, kuris laikomas ir neteisėtais veiksmais, ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjama valdytojo kaltė. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atsakomybės už statinį subjektas yra ne tik statinio savininkas, bet ir jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005; 2009 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009; kt.).

21Statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014; 2015 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015). CK 6.266 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas).

22Kasacinis teismas 2016 m. balandžio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016, suformulavo aktualią teismų praktikai teisės aiškinimo taisyklę: taikant CK 6.266 straipsnio 2 dalį asmuo, viešame registre nurodytas kaip statinio savininkas (valdytojas) ir siekiantis paneigti statinio valdymo prezumpciją, turi įrodyti, kad kitas asmuo savarankiškai įgyvendina statinio valdymą, ir tuo atveju atsakomybė taikoma ne jam, o kitam asmeniui. Sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina. Kasacinis teismas nurodė, kad tais atvejais kai statinio savininkas (valdytojas) nurodo, jog pagal sutartį atsakomybė už statinio konstrukcijos defektą tenka kitam asmeniui, teismas, konstatuodamas statinio valdymą, turi tirti sutarties turinį, aiškinti jos sąlygas pagal sutarties pažodinę reikšmę, jos sudarymo ir vykdymo aplinkybes ir nustatyti, ar sudaryta sutartimi kitam asmeniui buvo perduota objekto, dėl kurio atsirado žalos, valdymo, ar tik techninės priežiūros teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015).

23Nagrinėjamu atveju, atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė nurodo, jog jis sutartinės prievolės pagrindu perdavė Vilniaus miesto Šiaurinės dalies gatves (tarp jų ir ( - ) gatvę) valdyti atsakovui UAB ,,YIT Lietuva“, todėl šis ir laikytinas faktiniu gatvių valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme. Minėta, kad remiantis atsakovų UAB ,,YIT Lietuva‘‘ (UAB „Lemminkainen Lietuva“ teisių perėmėjas) ir Vilniaus miesto savivaldybės 2017-04-07 Darbų atlikimo sutartimi Nr. A62-20/17(3.10.21-TD2), rangovas UAB „Lemminkainen Lietuva“ įsipareigojo pagal užsakovo Vilniaus miesto savivaldybės užsakymus atlikti Vilniaus miesto Šiaurinės dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, o užsakovas įsipareigojo už darbus apmokėti sutartyje nustatyta tvarka (sutarties 1.1., 2.2 punktai). Pažymėtina, jog sutarties 3.3.6. punkto nuostata, kurioje numatyta, jog UAB „Lemminkainen Lietuva“ laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Šiaurinės dalies valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės, nepagrindžia gatvės perdavimo savarankiškai valdyti, kadangi kiti sutarties punktai patvirtina, jog UAB „Lemminkainen Lietuva“ įsipareigojo veikti pagal užsakovo (t. y. atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės) nurodymus. Sutarties 3.2.2. punktu užsakovas, t. y. atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė, įsipareigojo vesti atliktų darbų apskaitą ir priimti atliktus darbus kiekvieną mėnesį pagal atliktų darbų aktus, o sutarties 3.3.6. punktu UAB „Lemminkainen Lietuva“ įsipareigojo nuolat vesti jam perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną; defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, nedelsiant pažymėti gairelėmis, aptverti ir nedelsiant šalinti (taisyti) ir apie šią aplinkybę informuoti užsakovą. Tai patvirtina ir šio susitarimo nuostata, jog tuo atveju, jeigu teismas iš užsakovo (Vilniaus miesto savivaldybės) priteistų nuostolius, užsakovas turi teisę savo nuožiūra mažinti mokėjimus rangovui arba reikalauti iš rangovo kompensacijos (CK 6.193 straipsnis; CPK 177, 178, 185 straipsniai). Be to, pagal minėtos sutarties nuostatas, atsakovas UAB ,,YIT Lietuva“ kaip UAB „Lemminkainen Lietuva“ teisių perėmėjas galėtų būti laikomas kelio valdytoju tik tuo atveju, jeigu įvykis būtų atsitikęs kelio remonto metu, t. y. šiam atsakovui netinkamai atlikus remontą ar netinkamai organizavus darbų atlikimą, ar nepašalinus atliktų darbų defektų, kuriems nėra būtinas atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės raštiškas užsakymas, ar delsus įvykdyti atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės pateiktą užsakymą, t. y. ką ir numato tarp atsakovų galiojančios sutarties 3.3.1 p. nuostatos. Aptariamos sutarties nuostatos patvirtina, kad statinio valdymas rangovui (nagrinėjamu atveju atsakovui UAB ,,YIT Lietuva“ kaip UAB „Lemminkainen Lietuva“ teisių perėmėjui) neperėjo, kadangi UAB „Lemminkainen Lietuva“ neveikė savarankiškai kaip prižiūrimo turto valdytojas, o privalėjo veikti pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės nurodymus ir laikydamasis nustatytų taisyklių. Tokiu būdu atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės ir atsakovo UAB ,,YIT Lietuva“ sutartyje aptariamas techninės priežiūros pobūdžio darbų atlikimas, kuriuos jis atlieka ne savo nuožiūra ir iniciatyva, o pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės užsakymą (būtent savivaldybei sprendžiant dėl darbų kiekių ir jų atlikimo terminų). Remiantis minėtomis sutarties nuostatomis, atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei nepateikus įrodymų apie užsakymo dėl įvykio vietos ruožo remonto pateikimą atsakovui UAB ,,YIT Lietuva“ iki įvykio – teismas sprendžia, jog atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės ir atsakovo UAB ,,YIT Lietuva“ sudaryta sutartimi gatvės (nagrinėjamu atveju – ( - )) valdymas rangovui atsakovui UAB ,,YIT Lietuva“ nebuvo perduotas, todėl dėl šios gatvės konstrukcinių trūkumų kilusios žalos CK 6.266 straipsnio pagrindu atsako jos savininkas, t. y. atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė, neįrodžiusi, kad statinio valdymas perėjo atsakovui UAB ,,YIT Lietuva“. Konstatuotina, kad atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė neįrodė tos aplinkybės, jog atsakovui UAB ,,YIT Lietuva“ pagal minėtą sutartį raštišku užsakymu jis buvo pavedęs atlikti kelio remonto darbus ( - ) gatvėje link ( - ) gatvės ir dėl atliktų darbų atsirado defektai, kuriuos atsakovas UAB ,,YIT Lietuva“ turėjo pašalinti, todėl atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės šioje dalyje visi argumentai yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

24Pažymėtina tai, kad taikant pirmiau nurodytą valdytojo kriterijų, jog sudaryta sutartimi kitam asmeniui turi būti perduota statinio, dėl kurio atsirado žalos, valdymo, o ne tik techninės priežiūros teisė, aplinkybė, kad rangovas veikia pagal užsakovo nurodymus, įrodo tai, jog statinio valdymas šiuo atveju rangovui neperėjo (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartis Nr. 2A-2277-232/2016). Teismas daro išvadą, kad nustačius tą aplinkybę, jog ginčo gatvės valdymas atsakovui UAB ,,YIT Lietuva“ neperėjo, ieškovo prašomą priteisti žalą pagal CK 6.266 straipsnio nuostatas privalo atlyginti atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė, o ne atsakovas UAB ,,YIT Lietuva“, kuris šiuo atveju nėra solidarusis atsakovas. Todėl ieškinys atsakovo UAB ,,YIT Lietuva“ atžvilgiu yra atmestinas, kaip nepagrįstas bei neįrodytas (CPK 176-178, 185 straipsniai).

25Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė taip pat nurodė, kad vairuotoja D. M. turėjo atsižvelgti į eismo sąlygas kelyje, prastą matomumą (lijo, ar buvo ką tik po lietaus) ir būti atidi vairuodama, be to, sumažinti greitį bei imtis visų atsargumo priemonių kelyje, jog nesukeltų žalos sau ir aplinkiniams, todėl galimai saugaus greičio nesilaikymas ir neatidumas įvykio metu taip pat galėjo lemti žalos atsiradimą, tačiau šių aplinkybių atsakovas neįrodė (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Pažymėtina tai, jog nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas, ar gatvėje, kurios važiuojamoje dalyje buvo ginčo kanalizacijos šulinio dangtis bei duobė, buvo įspėjamieji ženklai apie esančius kelio (gatvės) dangos pažeidimus ar greičio ribojimą, todėl atsižvelgiant į aukščiau nustatytas faktines bylos aplinkybes, vairuotojos paaiškinimus, liudytojo A. G. parodymus, teismas daro išvadą, jog labiau tikėtina, kad kelio ženklų eismo įvykio vietoje ar kelio darbų ruožo pradžioje nebuvo. Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovas UAB ,,YIT Lietuva‘‘ teigė, jog ženklai apie kelio darbus juos vykdant šiai įmonei būna visada, tačiau tai ir buvo vienintelis įrodymas, kuriuo atsakovas rėmėsi. Kadangi atsakovas teigė, jog kelio ženklai buvo, jis ir turėjo įrodyti šią aplinkybę, o ne atvirkščiai – ieškovas turėjo įrodyti, jog kelio ženklų nebuvo. Vilniaus miesto savivaldybė dėl kelio ženklų įrodymų taip pat nepateikė. Transporto priemonės vairuotoja – ieškovė D. M. eismo įvykio metu buvo tiek atsargi, kiek to reikalavo tuo metu susiklosčiusios aplinkybės, be to ji realiai negalėjo numatyti, kad kelio važiuojamojoje dalyje gali būti duobė, todėl šiuo atveju ji eismo įvykio išvengti negalėjo, tad ir šioje dalyje atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės argumentai yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti. Byloje nustatyta aplinkybė, jog dėl aptariamo eismo įvykio buvo sugadinta transporto priemonės ( - ), valstybinis numeris Nr. ( - ) identifikavimo Nr. ( - ), padanga, diskas ir ratlankis. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad ieškovo nurodyti transporto priemonės ( - ), valstybinis numeris Nr. ( - ) minimi apgadinimai yra susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su minėtu eismo įvykiu (CPK 177, 185 straipsniai). Byloje duomenų, patvirtinančių tai, kad transporto priemonė ( - ), valstybinis numeris Nr. ( - ) įvykio metu buvo techniškai netvarkinga, nėra (CPK 177, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į išdėstytą, atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės argumentai ir šioje dalyje yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (CPK 176-178, 185 straipsniai). Be to, atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė ginčijo padarytos žalos dydį, tačiau jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių kitokį žalos dydį, į šią civilinę bylą nepateikė, todėl tokie argumentai yra laikytini tik deklaratyvaus pobūdžio (CPK 176-178, 185 straipsniai).

26Kaip minėta, CK 6.266 straipsniui taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto statinio, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą, kuris laikomas ir neteisėtais veiksmais, ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį. Nagrinėjamu atveju ( - ) gatvės, kurioje dėl gatvės konstrukcinių trūkumų (kanalizacijos šulinio dangčio bei duobės) įvyko eismo įvykis, valdymo faktas yra nustatytas. Taip pat nustatyta aplinkybė, jog Vilniuje esantys viešieji keliai nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, todėl prižiūrėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismą jai nuosavybės teise priklausančiuose keliuose privalo Vilniaus miesto savivaldybė. Nagrinėjamu atveju šis atsakovas nesiėmė saugų eismą užtikrinančių priemonių ginčo kanalizacijos šulinio dangčiui ir duobei aptverti ar pažymėti įspėjančiais apie kliūtį ženklais, todėl atsižvelgiant į tai, jog atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė turi pareigą tinkamai prižiūrėti kelius laikantis visų jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų (Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktas, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punktas, Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtintų Kelių priežiūros aprašo 4.1 punktas), būti rūpestingu ir atidžiu, konstatuotina, kad atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė netinkamai vykdė Vilniaus miesto ( - ) gatvės priežiūrą ir remontą, t. y. atliko neteisėtus veiksmus CK 6.246 straipsnio prasme, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala automobiliui.

27CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje suteikta teisė draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už žalos atsiradimą asmens, jeigu ko kito nenustatyta draudimo sutartyje. Byloje nustatyta, kad ieškovui, išmokėjusiam draudimo išmoką, atsirado reikalavimo teisė sutarties pagrindu į asmenį, atsakingą už žalos padarymą. Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra suprantama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

28Kaip minėta, ieškovas prašo solidariai atlyginti iš atsakovų 364,29 Eur turtinę žalą, kurią sudaro išmokėta draudimo išmoka už automobilio apgadinimą eismo įvykio ( - ) gatvėje metu. Ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai išsamūs, atitinka kitus byloje esančius įrodymus, o jų visuma patvirtina, kad 2017-01-08 įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilio ( - ), valstybinis numeris Nr. ( - ) vairuotoja įvažiavo į kanalizacijos šulinio dangtį ar duobę ( - ) gatvės važiuojamoje dalyje ir būtent tai lėmė šio automobilio sugadinimus, už kuriuos draudimo išmoką išmokėjo ieškovas. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina nukentėjusiam asmeniui padarytos žalos dydį, teismas sprendžia, jog žalos padarymo faktas yra nustatytas. Žalos dydis paskaičiuotas įvertinus nusidėvėjimą, laikytinas tinkamu žalos dydžio paskaičiavimu, juolab, kai pritaikyta ir draudimo išskaita, t. y. realiai išmokėta draudimo išmoka mažesnė nei patirti nuostoliai. Teiginiams pagrįsti atsakovė kitokio žalos paskaičiavimo nepateikė (CPK 178 straipsnis). CK 6.247 straipsnis numato, jog atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Nagrinėjamu atveju priežastinį ryšį tarp atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos patvirtina byloje pateiktos fotonuotraukos, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų surinkta eismo įvykio tyrimo medžiaga, automobilio vairuotojos rašytiniai paaiškinimai, liudytojų D. M. ir A. G. paaiškinimai bei Transporto priemonės techninės apžiūros aktas.

29Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, ieškovo ieškinys yra tenkintinas iš dalies ir 364,29 Eur žalos atlyginimas priteistinas jo naudai iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės (CK 6.266 straipsnis, 6.1015 straipsnis, CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis), o atsakovo UAB ,,YIT Lietuva“ atžvilgiu ieškinys yra atmestinas, kaip nepagrįstas bei neįrodytas (CPK 176-178, 185 straipsniai).

30Ieškovo reikalavimas solidariai priteisti iš atsakovų 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo aukščiau išdėstytais motyvais tenkintinas iš dalies ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos priteistinos ieškovui iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, o reikalavimas priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas iš atsakovo UAB ,,YIT Lietuva“ – atmestinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis; CPK 176-178, 185 straipsniai).

31Ieškinį tenkinus iš dalies, iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškovui priteisiamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos – 15,00 Eur žyminio mokesčio bei 300,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų, iš viso 315,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnis, 98 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymas Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ (TAR, 2015-03-19, Nr. 2015-03968)).

32Valstybė patyrė 2,43 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). CPK 96 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo” (įsigaliojo 2011 m. lapkričio 11 d.) nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur, todėl atsižvelgiant į išdėstytą aukščiau, minėtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteisiamos.

33Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; etc.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

34Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268-270 straipsniais, 279 straipsniu, 307 straipsniu teismas

Nutarė

35ieškinį patenkinti iš dalies.

36Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, juridinio asmens kodas 188710061, ieškovui If P&C Insurance AS, veikiančiam per If P&C Insurance AS filialą, juridinio asmens kodas 302279548, 364,29 Eur (tris šimtus šešiasdešimt keturis eurus, 29 ct) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2018 m. rugsėjo 28 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 315,00 Eur (tris šimtus penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

37Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

38Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. ieškovas pareikštu ieškiniu prašo solidariai priteisti iš atsakovų 364,29... 5. Atsakovas UAB ,,YIT Lietuva‘‘ (teisių perėmėjas teismo rezoliucija... 6. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad... 7. Teismo posėdžio metu liudytoja D. R. (M.) paaiškino, kad eismo įvykis... 8. Liudytoju apklaustas pareigūnas P. L. parodė, kad policiją iškvietė... 9. Liudytoju apklaustas pareigūnas A. B. parodė, kad apie įvykį nieko... 10. Liudytojas A. G. paaiškino, kad su vairuotoja kartu važiavo ( - ) g., buvo... 11. Teismo posėdyje ieškovo atstovė papildomai nurodė, kad į ką buvo... 12. Teismo posėdžio metu atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės atstovė... 13. Teismo posėdžio metu atsakovo UAB ,,YIT Lietuva‘‘ atstovė paaiškino,... 14. Ieškinys tenkinamas iš dalies.... 15. Byloje nustatyta, kad ieškovas ir UAB „Luminor Lizingas“ 2017-01-08... 16. Atsakovai Vilniaus miesto savivaldybė ir UAB ,,YIT Lietuva‘‘ yra sudarę... 17. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė su UAB „YIT Lietuva“ 2017-04-07... 18. Taigi, šioje byloje kilo ginčas dėl tinkamo atsakovo ir prašomos priteisti... 19. Vadovaujantis CK 6.1015 straipsnio 1 dalies nuostatomis, jeigu draudimo... 20. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių,... 21. Statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti... 22. Kasacinis teismas 2016 m. balandžio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje... 23. Nagrinėjamu atveju, atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė nurodo, jog jis... 24. Pažymėtina tai, kad taikant pirmiau nurodytą valdytojo kriterijų, jog... 25. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė taip pat nurodė, kad vairuotoja D. M.... 26. Kaip minėta, CK 6.266 straipsniui taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto... 27. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje suteikta teisė draudikui, išmokėjusiam... 28. Kaip minėta, ieškovas prašo solidariai atlyginti iš atsakovų 364,29 Eur... 29. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, ieškovo ieškinys yra... 30. Ieškovo reikalavimas solidariai priteisti iš atsakovų 5 proc. dydžio... 31. Ieškinį tenkinus iš dalies, iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės... 32. Valstybė patyrė 2,43 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų... 33. Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų... 34. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu,... 35. ieškinį patenkinti iš dalies.... 36. Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, juridinio asmens kodas... 37. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.... 38. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus...