Byla 2A-2277-232/2016
Dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys Vilniaus miesto savivaldybė bei UAB „Ginmika“

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Liudos Uckienės, teisėjų Ritos Kisielienės, Vido Stankevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Grinda“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. P. ieškinį atsakovui UAB „Grinda“ dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys Vilniaus miesto savivaldybė bei UAB „Ginmika“.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I.GINČO ESMĖ.

4I. T. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašydamas išieškoti iš atsakovo 4 977,17 EUR nuostolių atlyginimą, 5 proc. procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas.

5Nurodė, kad 2015-07-31 apie 7:30 val., jam vairuojant automobilį Honda, v/n ( - ) ir važiuojant Vilniaus miesto Vakariniu aplinkkeliu į Lazdynų pusę trečia eismo juosta, iš po priekyje važiuojančio automobilio iššoko kanalizacijos šulinio dangtis, ko pasėkoje šulinys tapo atviras ir ieškovas į jį įvažiavo, automobilį sumėtė, automobilis trenkėsi į atitvarus, o kanalizacijos šulinio dangtis iš po automobilio ratų nuskriejo į važiuojamąją dalį, trenkėsi į E. L. vairuojamą automobilį O. A., v/n ( - ) bei jį apgadino. Į įvykio vietą iškviesti policijos pareigūnai, dėl įvykio pradėta administracinio teisės pažeidimo, kuri 2015-08-12 VAVPK Kelių policijos valdybos nutarimu nutraukta ne nustačius, vairuotojų kaltės. Po įvykio ieškovo automobilis negalėjo važiuoti, todėl buvo transportuotas transportavimas ieškovui kainavo 65,00 EUR sumą. Ieškovas tą pačią dieną sudarė Sutartį/užsakymą Nr. L150731 su turto vertintoju E. L. dėl automobilio Honda, v/n ( - ) patirtų sugadinimų masto nustatymo, apžiūros akto surašymo bei jo vidutinės rinkos vertės nustatymo ir atkūrimo (remonto) kaštų apskaičiavimo ir už šias paslaugas ieškovas sumokėjo 100,00 EUR sumą. Pagal turto vertintojo E. L., atliktus transporto priemonės atkūrimo kaštų skaičiavimus, ataskaitą ir išvadą, automobilio Honda, v/n ( - ) patirtų sugadinimų atkūrimo (remonto) kaštai, įvertinus keičiamų dalių nusidėvėjimą su 21 proc. PVM, viso sudaro 4 812,17 Eur. Ieškovas nurodė, jog Vilniaus apygardos teismas 2015-05-29 nutartimi Nr. 2A-1391-798/2015 bei 2015-06-04 nutartimi Nr. 2A-1172-302/2015 yra konstatavęs, kad UAB „Grinda“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2011-01-25 sudarė darbų atlikimo sutartį Nr. A72-50 (3.1.36-UK), pagal kurią UAB „Grinda“ įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės, Vakarinės, Šiaurinės ir Centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remontą bei priežiūrą, todėl kelio valdytojas bei tinkamas atsakovas šioje civilinėje byloje yra UAB „Grinda“, kuris pagal civilinio kodekso (toliau tekste CK) CK 6.266 straipsnio nuostatas atsako be kaltės, be to, Vyriausybės 2004-06-23 Nutarimu Nr. 795 patvirtintų „Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių“ 15 punkto nuostatose yra numatyta, kad žalos dėl turto sugadinimo, kai jį remontuoti ekonomiškai tikslinga, atlyginimo dydis yra nustatomas pagal turėtas remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio, be to, būtinas remonto išlaidas sudaro remonto darbų vertė, dažymo darbų vertė, keičiamų dalių vertė (nuvertinant dalis dėl nusidėvėjimo), dažymo medžiagų vertė ir papildomos išlaidos (transportavimo, saugojimo, techninės ekspertizės ir kitos išlaidos), be to, būtinos remonto išlaidos yra apskaičiuojamos pagal vidutinius darbų ir keičiamų detalių ir (ar) dalių įkainius, atitinkančius technologijos lygį, vadovaujantis rekomenduojamais laiko normatyvais. Ieškovas taip pat nurodė, kad nesutinka su atsakovo argumentais dėl prašomo priteisti PVM mokesčio išieškojimo nepagrįstumo, kadangi ieškovas nepasinaudojo jokia PVM apmokestinama paslauga, nes dėl sunkios finansinės padėties ieškovas šiuo metu nėra kreipęsis į autoservisą ir nėra automobilio dar suremontavęs ir tai bus atlikta tik ateityje, todėl ir PVM apmokestinama paslauga bus pilnai pasinaudota.

6Atsakovas UAB „Grinda“ atsiliepimu su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad vadovaujantis ieškovo pateikta transporto priemonės vertinimo išvada automobilio atkūrimo (remonto) kaštai, įvertinus detalių nusidėvėjimą, sudaro 4812,17 EUR su PVM, tačiau Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato 2015-08-12 nutarime nėra konstatuota, jog visi automobilio apgadinimai ir patirta žala atsirado būtent dėl blogai prižiūrimo kelio ar atsakovo kaltės, be to, nors ieškovas ir teigė, kad žala automobiliui atsirado užvažiavus į iššokusį kanalizacijos šulinio dangtį, jis su ieškiniu nepateikė jokių šį faktą patvirtinančių tiesioginių įrodymų: šulinio nuotraukų ar eismo įvykio schemos, kurie leistų spręsti, jog žalą sukėlė atsakovo eksploatuojamas atsilaisvinęs lietaus nuotekų šulinio dangtis. Įstatymai įpareigoja vairuotoją, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytoją, kuriam keliami ypatingi atsargumo bei atidumo reikalavimai atidžiai stebėti kelio dangą, įsitikinti, ar kelyje nėra kliūčių. Todėl galimai pats ieškovas, nebūdamas pakankamai atsargus, sukėlė šį eismo įvykį. Taip pat Būtina išsiaiškinti, ar kanalizacijos šulinio dangtis galėjo sukelti eismo įvykį, kurio metu galėtų būti pilnai sugadintos visos ieškovo nurodytos automobilio dalys. Tokios aplinkybės nėra užfiksuotos. Jeigu būtų nuspręsta, kad atsakovas atsakingas už žalą, būtina tirti CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, nes atsakovas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės, įrodęs, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba esant nukentėjusiojo asmens kaltei, tyčiai ar dideliam neatsargumui, o šiuo atveju automobilio vairuotojui yra taikomi padidinto atidumo reikalavimai ir jis privalo pasirinkti saugų greitį, saugų atstumą bei stebėti kelią, o jei stebėti kelio nėra galimybės, tai privalo nedelsiant sustoti. Ieškovas šiuo atveju patyrė žalą tik dėl didelio savo paties neatsargumo todėl atsakovas šiuo atveju turi būti atleistas nuo atsakomybės, vadovaujantis CK 6.266 straipsnio 1 dalimi bei 6.270 straipsnio 1 dalies nuostatomis, taip pat konstatuotina, kad šiuo atveju nėra priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir ieškovo reikalaujamos atlyginti žalos, o žalos dydis taip pat yra neįrodytas. Ieškovas prašo išieškoti pridėtinės vertės mokestį (PVM), nors vadovaujantis įstatymų nuostatomis, PVM objektas yra prekių ir paslaugų tiekimas, tenkinantis įstatyme nustatytas sąlygas, šiuo atveju ieškovas nepasinaudojo jokia PVM apmokestinama paslauga todėl reikalavimas atlyginti niekam nesumokėtą PVM yra nepagrįstas. Ieškovo apskaičiuotas žalos dydis galbūt patvirtina tik galimą automobilio remontą, tačiau nėra nei vieno įrodymo, jog šis remontas yra ne eilinis remontas, o ieškovo nurodomo autoįvykio pasekmė. Todėl darytina išvada, kad žalos dydis neįrodytas. Jeigu teismas vertintų laikytų jog nėra teisinio pagrindo atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės ir didelio vairuotojo neatsargumo nėra, ieškovui atlygintina žala mažintina CK 6.259 straipsnio pagrindu, nes vairuotojas, pasirinkdamas važiavimo greitį, turėjo atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, eismo intensyvumą, kad galėtų laiku sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto nenumatomos kliūties. Eismo įvykis įvyko liepos 31 dieną, po 7:30 val. ryto, šviesiu paros metu, esant geroms meteorologinėms sąlygoms. Be to Vilniaus miesto Vakarinį aplinkkelį tiesė AB „Kauno tiltai“ ir AB „Panevėžio keliai“ ir autoįvykio metu buvo dar nepasibaigęs šio kelio statybos garantinis laikotarpis, todėl UAB „Grinda“ nėra tinkamas atsakovas šioje civilinėje byloje. Vadovaujantis 2006-09-20 Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos sprendimu „Dėl pavedimo UAB „Grinda“ teikti privalomąsias paslaugas“ Nr. 1-1324, atsakovas yra įkūręs Vilniaus miesto avarinę dispečerinę tarnybą, kuri kontroliuoja pranešimus apie avarines situacijas bei privalomai reaguoja į kiekvieną iškvietimą, ir šiuo atveju buvo tinkamai sureaguota. LVAT savo formuojamoje teismų praktikoje yra konstatavęs, jog žalai atsiradus ne dėl netinkamos kelio, o dėl jo važiuojamojoje dalyje esančio nuotekų šulinio, kuris nėra kelio dalis ir nuosavybės teise priklauso ne kelio savininkui, priežiūros kelio savininkas nėra atsakingas už atsiradusią žalą, be to, vadovaujantis įstatymų nuostatomis nepaisant to, kas yra kelio savininkas, juose esančius įrenginius ir inžinerinius tinklus, Kelių įstatyme (toliau tekste KĮ) ir įgyvendinamuose teisės aktuose nepriskirtus kelio sudedamosioms dalims, prižiūri jų savininkai (valdytojai), todėl jie atsako už savo žinioje esančių įrenginių ir inžineriniame tinkle padarytą žalą kitiems asmenims, o taip pat ir eismo dalyviams, kai tie įrenginiai ir inžineriniai tinklai patenka į eismui naudojamo kelio ruožą, todėl už šią žalą privalo atsakyti inžinierinį statinį prižiūrintis tretysis asmuo UAB „Ginmika“. Atsakovas prašė teismo patikslintą ieškinį atmesti bei išieškoti visas bylinėjimosi išlaidas.

7Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime nurodė, kad nėra aišku, kurioje vietoje tiksliai įvyko eismo įvykis, t. y. kokio pobūdžio ir kur tiksliai esantis šulinys galimai sukėlė ieškovui žalą, kadangi Vakarinis aplinkkelis buvo ir yra įrenginėjamas etapais, skirtingą šio aplinkkelio etapą įrenginėjo skirtingas rangovas, todėl tik nustačius tikslią eismo įvykio vietą, galima nustatyti tiksliai galimai atsakingą asmenį, kadangi pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau tekste LAT arba kasacinis teismas) formuojamą teismų praktiką svarbiausia nustatyti, kas buvo statinio valdytojas bei privalėjo rūpintis tinkama jo priežiūra. Vilniaus miesto Vakarinį aplinkkelį tiesė AB „Kauno tiltai“ ir AB „Panevėžio keliai“ ir nepriklausomai nuo eismo įvykio vietos, vakarinio aplinkkelio garantinis terminas eismo įvykio metu nebuvo pasibaigęs. Trečiasis asmuo su atsakovu UAB „Grinda“ 2011-12-29 sudarė Privalomų paslaugų teikimo sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo teikti be kitų paslaugų ir lietaus nuotekų tinklų priežiūros ir eksploatavimo, avarinių situacijų lokalizavimo, mechanizuoto važiuojamosios dalies gatvių dalies valdymo ir plovimo, avarinių gedimų padarinių likvidavimo lietaus nuotakyno tinkluose paslaugas. Pagal šios sutarties 4.2 punkto nuostatas, atsakovas įsipareigojo teikti lietaus nuotekų tinklų priežiūros ir eksploatavimo paslaugas, pašalinti kliūtis iš gatvių ir jų statinių, automobilių stovėjimo aikštelių, pravažiavimų ir pan. Trečiasis asmuo pavedė Vakarinio aplinkkelio tvarkymą bei priežiūrą atsakovui, kuris, laikytinas daikto valdytoju CK 6.266 straipsnio 1 dalies nuostatų prasme. Trečiasis asmuo taip pat nurodė, jog UAB „Ginmika“ buvo kanalizacijos dangčių vakariniame aplinkkelyje gamintoju bei tiekėju, kuris galimai su rangovu buvo sudaręs sutartį. Remiantis UAB „Ginmika“ pranešimu, atliekant kelio darbus buvo pastatyti atitvarai bei kelio ženklai, o atidus ir rūpestingas vairuotojas galėjo ir turėjo iš anksto nustatyti tokią pažymėtą kliūtį, todėl vairuotojo, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojo veiksmai, neatsargumas bei neatidumas ir lėmė šios žalos atsiradimą. Įstatymų nuostatos įpareigoja vairuotoją elgtis kelyje atidžiai ir rūpestingai, atsižvelgti į vairavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, eismo intensyvumą, meteorologines sąlygas, kad galėtų laiku sustabdyti automobilį iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, todėl šiuo atveju esant dideliam vairuotojo neatsargumui žalos atlyginimas gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Trečiojo asmens nuomone šulinys nelaikytinas kelio, kaip statinio dalimi, nes yra atskiras įrenginys, kuris priklauso atskiram inžinieriniam tinklui, o inžinierinius tinklus prižiūri ir už juos atsako jų savininkai (valdytojai), todėl jie atsako už savo žinioje esančių įrenginių ir inžinierinių tinklų padarytą žalą kitiems asmenims, o taip pat ir eismo dalyviams, ieškovo reikalavimai gali būti keliami tik tariamą žalą lėmusio šulinio savininkui arba valdytojui. Šiuo atveju trečiasis asmuo nėra žalą lėmusio šulinio savininkas ar valdytojas ir neturi įrenginio savo žinioje bei negali jam daryti jokio poveikio, be to, nuotekų šuliniai nepatenka į KĮ 2 straipsnio 3 dalies nuostatose apibrėžtą kelio sąvoką. II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI

8Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Nusprendė išieškoti iš atsakovo UAB “Grinda” ieškovo T. P. naudai 4 977,17 EUR patirtų nuostolių, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (4 977,17 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (t. y. nuo 2015-11-09) iki teismo spendimo visiško įvykdymo, 149,32 EUR žyminį mokestį bei 990,00 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Išieškoti iš atsakovo UAB “Grinda” trečiojo asmens “Ginmika” naudai 300,00 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

9Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad 2011-01-25 Darbų atlikimo sutartimi Nr. A72-50 (3.1.36-UK) atsakovas UAB “Grinda” buvo įsipareigojęs atlikti Vilniaus miesto gatvių bei kiemų dangos remonto darbus ir priežiūros paslaugas, priskirtinas gatvių ir kiemų dangų priežiūrai, kurios teisės aktuose yra apibūdinamos kaip nuolatiniai kelio darbai, siekiant užtikrinti saugų eismą (KĮ 8 straipsnio 2 dalis), UAB „Grinda“ ir trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės sudarytos 2011-12-29 Privalomų paslaugų teikimo sutarties pagrindu atsakovas UAB „Grinda“ įsipareigojo teikti be kitų paslaugų ir lietaus nuotekų tinklų priežiūros ir eksploatavimo, avarinių situacijų lokalizavimo, mechanizuoto važiuojamosios dalies gatvių dalies valymo ir plovimo, avarinių gedimų padarinių likvidavimo lietaus nuotakyno tinkluose paslaugas (Sutarties 4.2 punktas, 4.2.2 punktas), atsakovas UAB „Grinda“ CK 6.266 straipsnio. nuostatų prasme yra gatvės, kurioje įvyko eismo įvykis (Vakarinio aplinkkelio, Vilniuje), valdytojas, kuriam prievolinės teisės pagrindu (t. y. 2011-01-25 Darbų atlikimo sutarties pagrindu bei 2011-12-29 Privalomų paslaugų teikimo sutarties pagrindu) Vilniaus miesto savivaldybės administracija pavedė nuolat eksploatuoti, prižiūrėti, tvarkyti ginčo objektą (Vakarinį aplinkkelį, Vilniuje) bei užtikrinti saugų eismą ir atlyginti žalą užsakovui ir tretiesiems asmenims, atsiradusią dėl netinkamo darbų atlikimo. Teismas sprendė, jog ieškovo ieškinys yra pareikštas tinkamam atsakovui UAB “Grinda”, nes autoįvykis įvyko ne dėl kelio remonto darbų atlikimo ar neatlikimo, o dėl minėto kelio nepriežiūros (šulinių aptarnavimas bei tinkama jų priežiūra), kas pagal ginčo sutartis pavesta atlikti atsakovui. Pažymėjo, jog atsakovas jokių įrodymų, patvirtinančių, kad turto vertintojo E. L. Transporto priemonės vertinimo ataskaitoje apskaičiuoti automobilio Honda, v/n ( - ) patirtų sugadinimų atkūrimo (remonto) karštai, įvertinus keičiamų dalių nusidėvėjimą su 21 proc. PVM, viso sudaro 4 812,17 EUR sumą, yra nepagrįsti, į bylą nepateikė. Pažymėjo, kad iš bylos medžiagos turinio matyti, kad visa žala minėtam automobiliui buvo padaryta būtent tik dėl 2015-07-31 eismo įvykio, todėl ir šioje dalyje atsakovo argumentus atmetė, kaip nepagrįstus bei neįrodytus. Teismas taikė nurodė jog šiuo atveju taikytina kelio savininko (valdytojo) griežtoji civilinė atsakomybė CK 6.266 straipsnio 1 dalies nuostatų pagrindu, atsakovas netinkamai prižiūrėjus ginčo kelio ruožą, kuriame įvyko įvykis. Todėl konstatavo tiesioginį priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei nustatytos žalos dydžio (CPK 176 - 179 straipsniai) Teismas padarė išvadą, jog nenustatyta ir jokių atsakovo atsakomybę šalinančių ar mažinančių aplinkybių. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2015-08-12 Nutarime konstatuota, kad dėl automobilių sugadinimo ir eismo įvykio kilimo vairuotojų kaltės nėra, kadangi abu vairuotojai negalėjo numatyti tos aplinkybės, jog važiuojamoje kelio dalyje bus netvarkingas kanalizacijos šulinys, kuris pasikels ir sugadins automobilius, be to, iš Kelių policijos medžiagos turinio matyti, kad kelių policijos pareigūnai, atvažiavę į eismo įvykio vietą, neužfiksavo savo dokumentuose jokių įspėjamųjų kelio ženklų ar jų šukių, sulaužyto "30“ greičio ribojimo ženklo ar kitokių įspėjamųjų ženklų ir tokių atžymų nei įvykio vietos schemoje, nei kituose dokumentuose nėra. Teismas sprendė, jog ieškovas savo ieškininius reikalavimus pilnai įrodė, todėl ieškinį tenkino.

10III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Į JĮ ARGUMENTAI.

11Apeliantas (atsakovas) UAB „Grinda“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-27 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

12Nurodė, kad daikto valdymas yra savarankiška daiktinė teisė, kuri vadovaujantis CK 1.74 straipsniu. gali būti perleidžiama tik notarinės formos sandoriu, tačiau šiuo atveju tai nebuvo padaryta. Tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Grinda" 2011-01-25 Darbų atlikimo sutarties Nr. A72-50 bei 2011-12-29 Darbų atlikimo sutarties Nr.A72-2191 pagrindu susiklostė rangos teisiniai santykiai, pagal kuriuos UAB „Grinda" atlieka Vilniaus miesto gatvių techninę priežiūrą bei remonto darbus pagal Savivaldybės nurodymus, todėl vadovaujantis naujausia kasacinio teismo praktika (LAT 2016-04-15 nutartis civ.b. Nr.e3K-7-105-687/2016), laikytina, kad Vilniaus miesto gatvių valdymas ginčo sutartimis nebuvo perduotas ir už eismo įvykio metu patirtą žalą yra atsakinga ne UAB „Grinda", tačiau Vilniaus miesto gatvių savininkė ir tikroji valdytoja Vilniaus miesto savivaldybė. Tokios pačios pozicijos laikosi ir Vilniaus apygardos teismas, tą pažymėdamas 2016 05 04 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-206-881/2016. Šiuo atveju byloje visiškai įrodyta ir ta aplinkybė, kad UAB „Grinda" apskritai nėra pavestas net ir pats Tūkstantmečio gatvės tvarkymas - teismo nurodomų sutarčių su Vilniaus miesto savivaldybe sudarymo momentu (2011 m.) Tūkstantmečio gatvės atkarpos, kurioje ieškovas pateko i eismo įvykį, apskritai nebuvo, šios gatvės eksploatacija pradėta 2014 metais ir gatvės tvarkymas nėra perduotas UAB „Grinda". Gatvė yra nauja, todėl jos garantiniu terminu šią gatvę prižiūri ir tvarko šios gatvės rangovas. Pati Tūkstantmečio gatvės savininkė Vilniaus miesto savivaldybė nurodė, jog Vilniaus miesto Vakarinį aplinkkelį tiesė AB „Kauno tiltai" ir AB „Panevėžio keliai" ir nepriklausomai nuo eismo įvykio vietos, Vakarinio aplinkkelio (tame tarpe Tūkstantmečio gatvės) garantinis terminas eismo įvykio metu dar nebuvo pasibaigęs, todėl apeliantui visiškai nesuprantama, kokiu pagrindu jis privalo atsakyti už patirtą žalą. kai yra aiškiai nurodyti aptariamos gatvės prižiūrėtojai, kurie ir privalo šią žalą atlyginti. Trečiojo asmens UAB „Ginmika" (AB „Kauno tiltai" pasamdytas subrangovas) direktorius teismo posėdžio metu nurodė, jog būtent jo vadovaujama įmonė atlieka konkrečiai Tūkstantmečio gatvės šuliniu garantinę priežiūrą ir aptariamu atveju taip pat sutvarkė apgadintą šulinį. Pažymėjo, jog UAB „Grinda" avarinė tarnyba, sureagavusi į gautą pranešimą apie atvirą kanalizacijos šulinį Tūkstantmečio gatvėje, 7 val. ryto įvykio vietoje pastatė vertikalias gaires ir tvorelę su įspėjamaisiais ženklais. Tai reiškia, kad eismo įvykio metu (apie 07:37 vai.), šulinys buvo aptvertas įspėjamaisiais ženklais, tačiau dėl apeliantui nežinomų priežasčių, tai nebuvo užfiksuota policijos pareigūnų eismo įvykio schemoje. Sutartis nepaneigia Vilniaus miesto savivaldybės atsakomybės už vairuotojų patiriamą žalą dėl neprižiūrėtos kelio dangos, todėl akivaizdu, kad CK 6.266 straipsnio 2 dalyje nustatyta prezumpcija yra nepaneigta. Apeliantas nesutinka, jog visa žala buvo patirta dėl eismo įvykio, kadangi teismui nepateikiami įrodymai, jog visi sugadinimai yra būtent aptariamo auto įvykio pasekmė. Ieškovas nekvietė atsakovų apžiūrėti automobilio, dėl ko ieškovo nurodoma žala kelia pagrįstų abejonių, nėra jokių kokybiškų nuotraukų iš kurių būtų galima spręsti apie konkrečius automobilio apgadinimus. Be to ieškovas aiškiai nurodė, jog jokie darbai iki šiol nebuvo atlikti. Turto vertintojo žalos apskaičiavimas ar ieškovo nurodoma sunki finansinė padėtis nėra tarp atvejų, kuomet atsiranda prievolė apskaičiuoti PVM, todėl apeliantas nemato pagrindo atlyginti tik galimai atsirasiantį pridėtinės vertės mokestį už šiuo metu nesuteiktas paslaugas - automobilio remontą.

13I. T. P. atsiliepimu prašė apelianto UAB „Grinda“ 2016-05-25 apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-27 sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog šiuo konkrečiu atveju atsakovas UAB „Grinda" CK 6.266 straipsnio nuostatų prasme yra gatvės, kurioje įvyko eismo įvykis (Vakarinio aplinkkelio Vilniuje), valdytojas, kuriam prievolinės teisės pagrindu (ir 2011 01 25 Darbų atlikimo sutarties pagrindu bei 2011 12 29, Privalomų paslaugų teikimo sutarties pagrindu) Vilniaus miesto savivaldybės administracija nuolat pavedė eksploatuoti, prižiūrėti, tvarkyti ginčo objektą (Vakarinį aplinkkelį Vilniuje) bei užtikrinti saugų eismą ir atlyginti žalą užsakovui ir tretiesiems asmenims, atsiradusią dėl netinkamo darbų atlikimo, todėl šiuo atveju patikslintas ieškovo ieškinys yra pareikštas tinkamam atsakovui UAB "Grinda". Autoįvykis įvyko ne dėl kelio remonto darbų atlikimo ar neatlikimo, o dėl minėto kelio nepriežiūros, kurią pagal nurodytas sutartis buvo pavesta atlikti atsakovui UAB "Grinda". UAB „Grinda“ atžvilgiu taikytina griežtoji atsakomybė CK 6.266 straipsnio 1 dalies pagrindu. Atsakovo neteisėti veiksmai tai netinkama kelio ruožo, kuriame įvyko eismo įvykis priežiūra, nustatytas tiesioginis priežastinis ryšis tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir nustatytos žalos dydžio, todėl laikytina, kad teismas nagrinėjamojoje byloje nustatė visas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas. Nors apeliantas ir nesutinka, kad visa žala buvo patirta dėl eismo įvykio, nes, anot jo teismui nepateikti įrodymai, kad visi sugadinimai yra būtent aptariamo autoįvykio pasekmė, nėra jokių kokybiškų nuotraukų (pateiktos nespalvotos, nieko nesimato) iš kurių būtų galima spręsti apie konkrečius automobilio apgadinimus, tačiau ieškovo teigimu šie argumentai rodo ir tai, kad atsakovė nesusipažino su byloje pateikta transporto priemonės vertinimo ataskaita, kurioje yra spalvotos fotonuotraukos, be to, pirmosios instancijos teismo nustatyta, jog iš visos bylos medžiagos turinio matyti (foto nuotraukų, automobilio defektų aprašymo ir kt.), kad visa žala minėtam automobiliui buvo padaryta būtent tik dėl 2015 07 31 eismo įvykio.

14Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu prašė dėl apeliacinio skundo pagrįstumo spręsti atsižvelgiant į atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus bei į ginčo santykius reglamentuojančius teisės norminius aktus. Nurodė, kad nors kasacinis teismas 2016-04- 15 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-l 05-687/2016 laikė, kad savivaldybės ir atsakovo kitos sudarytos sutarties pagrindu statinio valdymas neperėjo, atsakovui, o už dėl gatvės konstrukcinių trūkumų kilusią žalą CK 6.266 straipsnio pagrindu atsako jos savininkė - savivaldybė, tačiau šioje civilinėje byloje negali būti vadovaujamasi minėta nutartimi, nes nesutampa šios nutarties ir nagrinėjamo atvejo ratio decidendi. Minėtos civilinės bylos faktinės aplinkybės nesutampa su šios nagrinėjamos civilinės bylos faktinėmis aplinkybėmis, nes su Vilniaus miesto savivaldybės administracija buvo pasirašytos skirtingos rangos sutartys, todėl šiose civilinėse bylose skiriasi šalių prisiimtų įsipareigojimų apimtis, be to, žala šioje civilinėje byloje kilo ne dėl gatvės konstrukcinių trūkumų, o dėl lietaus šulinio dangčio, šioje civilinėje byloje buvo pasirašyta sutartis ne dėl gatvės, o lietaus nuotekų tinklų priežiūros ir eksploatavimo. Nagrinėjamoje civilinėje byloje 2011-12-29 privalomų paslaugų teikimo sutarties 4.2. punktas numato UAB „Grindos" įsipareigojimus teikti lietaus nuotekų tinklų priežiūros ir eksploatavimo paslaugas (4.2.2. punktas), pašalinti kliūtis iš gatvių ir jų statinių, automobilių stovėjimo aikštelių, pravažiavimų ir pan. (4.2.3.1. punktas), gatvėse atsiradus įgriuvoms ar įdubimams, nustatyti jų priežastis, po to koordinuoti inžinerines komunikacijas eksploatuojančių organizacijų darbą iki pilno dangos atstatymo (4.2.3.2. punktas) ir savo sąskaita atlyginti nuostolius užsakovui ir tretiesiems asmenims, kurie atsirado dėl netinkamo paslaugų teikimo (4.2.9. punktas) ir pan. Taigi laikytina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija pavedė Vilniaus miesto lietaus nuotekų tinklų tvarkymą ir priežiūrą UAB „Grinda", kuri laikytina daikto valdytoju CK 6.266 straipsnio 1 dalies prasme, nes rangovas prisiėmė pareigą veikti ne tik pagal užsakovės nurodymus, bet ir savo nuožiūra ir iniciatyva pašalinti kliūtis iš gatvių ir jų statinių, automobilių stovėjimo aikštelių, pravažiavimų, gatvėse atsiradus įgriuvoms ar įdubimams, nustatyti jų priežastis ir t.t. Remiantis 2011-12-29 privalomų paslaugų teikimo sutartimi, rangovas privalėjo veikti ne tik pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos užsakymą ir ne tik užsakovei sprendžiant dėl darbų kiekių ir jų atlikimo terminų, bet ir pats privalėjo stebėti bei šalinti kliūtis. Taigi, šioje civilinėje byloje UAB „Grinda" prisiimti įsipareigojimai yra daug platesni nei įsipareigojimai kasacinio teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016. Pažymėjo, kad nepriklausomai nuo eismo įvykio vietos, vakarinio aplinkelio garantinis terminas eismo įvykio metu nebuvo pasibaigęs. Kadangi prievolinės teisės pagrindu (rangos sutartimi) rangovams buvo pavesta prižiūrėti ir tvarkyti objektą per garantinį laikotarpį, todėl daikto valdytoju CK 6.266 straipsnio 1 dalies prasme gali būti laikomas ir rangovas (AB "Panevėžio keliai" ar AB "Kauno tiltai"). Taip pat pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybės žiniomis, UAB „Ginmika" buvo kanalizacijos dangčių vakariniame aplinkkelyje gamintoju ir tiekėju, kuris galimai su rangovu buvo sudaręs sutartį. Remiantis UAB „Ginmika" pranešimu, kelio darbus atliekant buvo pastatyti atitvarai, kelio ženklai, o atidus ir rūpestingas vairuotojas galėjo ir turėjo iš anksto numatyti tokią pažymėtą kliūtį, todėl laikytina, kad vairuotojo veiksmai, neatsargumas ir neatidumas lėmė žalos atsiradimą. CK 6.282 straipsnis numato, kad, esant dideliam nukentėjusiojo asmens neatsargumui, žalos atlyginimas gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad transporto priemonės vairuotojas, veikdamas tiek rūpestingai ir apdairiai, kiek yra būtina atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, negalėjo pastebėti ir sustoti ar kitaip išvengti kliūties. Nagrinėjamu atveju CK 2.266 str. prasme ieškovo reikalavimai gali būti keliami tik tariamą žalą lėmusio šulinio savininkui arba valdytojui. Vilniaus miesto savivaldybės administracija nėra žalą lėmusio šulinio savininkas ar valdytojas, neturi įrenginio savo žinioje, negali jam daryti jokio poveikio.

15IV.APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI

16Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

17Remdamasis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė tokias faktines bylos aplinkybes. 2015-07-31 apie 7:30 val. ieškovui vairuojant automobilį Honda, v/n ( - ) ir važiuojant Vilniaus miesto vakariniu aplinkkeliu į Lazdynų pusę trečia eismo juosta iš po priekyje važiuojančio automobilio iššoko kanalizacijos šulinio dangtis, ko pasėkoje šulinys tapo atviras ir ieškovas į jį įvažiavo, be to, automobilį sumėtė ir ieškovo vairuojamas automobilis Honda, v/n ( - ) trenkėsi į atitvarus, o kanalizacijos šulinio dangtis iš po automobilio Honda, nuskriejęs į važiuojamąją dalį, trenkėsi į E. L. vairuojamą O. A., v/n ( - ) bei jį apgadino ( t.1, b. l. 5, 135). 2015-08-12 Vilniaus apskrities VPK KPV nutarimu administracinės teisės pažeidimo byla Nr. AV2-2419 (15) buvo nutraukta, nustačius, jog minėtų transporto priemonių valdytojai (tame tarpe ir ieškovas), Kelių eismo taisyklių nepažeidė, nes negalėjo numatyti, kad važiuojamojoje dalyje bus netvarkingas kanalizacijos šulinys, kuris pasikels bei sugadins minėtus automobilius, todėl buvo konstatuota, jog dėl šio eismo įvykio kilimo vairuotojų kaltės nėra (t.1, b. l. 5). Iš eismo įvykio schemos turinio nustatyta, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas ieškovei priklausančios Honda, v/n ( - ) priekinis bamperis, priekinės kairės pusės durys, priekinis kairės pusės ratas, užpakalinis kairės pusės ratas, užpakalinis kairės pusės sparnas, užpakalinis bamperis, priekinis kairės pusės žibintas, priekinė dalis, galinė dalis, kairė pusė, dešinė pusė, stogas, važiuoklė (t.1., b. l. 6, bylos priedas - Kelių policijos medžiaga). Iš Kelių policijos surinktoje medžiagoje nėra duomenų patvirtinančių apelianto nurodomas aplinkybes, kad šulinys buvo užtvertas, nes medžiagoje neužfiksuoti ieškovo vairuoto automobilio Honda, v/n ( - ) atsitrenkimo, sulaužymo ar užvažiavimo ant apelianto teigimu pastatytų vertikalių gairių ir tvorelės su įspėjamaisiais ženklais faktai, schemose bei kituose dokumentuose ne užfiksuota ir šių įspėjamųjų ženklų šukių, nuolaužų ar jų dalių. Ieškovas patyrė 65,00 EUR automobilio transportavimo išlaidų (I t. b. l. 7-8). Ieškovas dėl nuostolių įvertinimo, 2015-07-31 sudarė Sutartį / Užsakymą Nr. L150731 su turto vertintoju E. L. dėl automobilio Honda, v/n ( - ) patirtų sugadinimų nustatymo, šio automobilio apžiūros akto surašymo, jo vidutinės rinkos vertės nustatymo ir atkūrimo (remonto) kaštų apskaičiavimo bei už minėtas paslaugas turto vertintojui sumokėjo 100,00 EUR sumą (t.1, b. l. 9-12). Iš turto vertinimo ataskaitos Nr. L150731 turinio nustatyta, kad automobilio Honda, v/n ( - ) patirtų sugadinimų atkūrimo (remonto) kaštai, įvertinus keičiamų detalių nusidėvėjimą su 21 proc. PVM, viso sudaro 4 812,17 EUR sumą ( t1., b. l. 43-70). Iš 2015-07-31 išrašo iš avarinės dispečerinės tarnybos žurnalo turinio nustatyta, jog 2015-07-31 7:00 val. buvo užregistruota avarinė vieta, t. y. „atviras šulinys važiuojamojoje gatvės dalyje vakariniame aplinkkelyje (po pėsčiųjų perėja, link Lazdynų)“ bei nurodyti atlikti darbai, t. y. „LN tinklų šulinys uždengtas tuo pačiu dangčiu. Šulinio dangtis nesilaiko korpuse. Šulinys garantinis. Pastatytos vertikalios gairės (2 vnt.) ir tvorelė su įspėjamaisiais ženklais. 20:00 val. darbai baigti, vertikalios gairės (2 vnt.) ir tvorelė su įspėjamaisiais ženklais paimtos“ ( t.1, b. l. 78).

18Taip pat nustatyta jog Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos 2006-09-20 sprendimu „Dėl pavedimo UAB „Grinda“ teikti privalomąsias paslaugas“ Nr. 1-1324 1.2 punktu UAB „Grinda“ buvo pavesta teikti lietaus nuotekų tinklų priežiūros ir eksploatavimo paslaugas, Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos 2010-04-28 sprendimo Dėl Tarybos 2006-09-20 sprendimo Nr. 1-1324 „Dėl pavedimo UAB „Grinda“ teikti privalomąsias paslaugas“ Nr. 1-1515 1.9. punktu, AB „Grinda“ pavesta teikti privalomąsias paslaugas avarinių gedimų padarinių likvidavimo lietaus nuotekų tinkluose paslaugas ( t.1, b. l. 84, 85). 2011-01-25 tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (užsakovas) ir UAB „Grinda“ (rangovas) buvo sudaryta Darbų atlikimo sutartis Nr. A72-50/3.136-UK (t.1,b.l. 123-125), kurios pagrindu UAB „Grinda“ įsipareigojo pagal užsakovo nurodymus atlikti Vilniaus miesto rytinės, pietinės, vakarinės, šiaurinės ir centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remontą bei priežiūrą, o užsakovas įsipareigojo už šiuos darbus apmokėti sutartyje nustatyta tvarka (Sutarties 1.1 punktas), Rangovas turėjo darbus atlikti sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais, savo sąskaita atlyginti užsakovui ir tretiesiems asmenims nuostolius, atsiradusius dėl netinkamo darbų atlikimo (Sutarties 4.3.1;4.3.2 punktai). 2011-12-29 šalys sudarė Privalomųjų paslaugų teikimo sutartį Nr. A72-2189, pagal kurią UAB „Grinda“ įsipareigojo teikti be kitų paslaugų ir lietaus nuotekų tinklų priežiūros ir eksploatavimo, avarinių situacijų lokalizavimo, mechanizuoto važiuojamosios dalies gatvių dalies valymo ir plovimo, avarinių gedimų likvidavimo lietaus nuotakyno tinkluose paslaugas (sutarties 1.1. punktas), Sutarties 4.2 punktu įsipareigojo teikti lietaus nuotekų tinklų priežiūros ir eksploatavimo paslaugas (4.2.2. punktas). Sutarties 4.2.2 punktas numatė, kad lietaus nuotekų priežiūros ir eksploatavimo paslaugas atsakovas turi teikti vadovaudamasis Vilniaus miesto lietaus eksploatavimo taisyklėmis. Sutarties 4.2.9 punktu atsakovas įsipareigojo savo sąskaita atlyginti nuostolius užsakovui ir tretiesiems asmenims, kurie atsirado dėl netinkamo paslaugų teikimo ( t.1, b. l. 188-190). Iš 2011-12-25 Sutarties 2 priedo „Vilniaus miesto gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbų techninė specifikacija“ turinio nustatyta, jog UAB „Grinda“ privalėjo atlikti šiame priede nurodytus remonto bei priežiūros darbus, tarp kurių yra numatytas ir šulinių, remontas bei naujų įrengimas (papildomo susitarimo 2, 10 punktai, t.2, b. l. 6-11). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio taip pat nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybė ir UAB „Grinda“ 2012-05-07 pasirašė Susitarimą Nr. A72-524 (3.1.36-UK) „Dėl 2011-12-29 Darbų atlikimo sutarties Nr. A72-2191 (3.1.36-UK) pakeitimo, pagal kurį buvo papildytos 2011-12-29 Sutarties 4.2 punkto nuostatos, įtraukiant punktą 4.2.10 papunktį, pagal kurį UAB „Grinda“ įsipareigojo nuolat vesti jam perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną, defektus, kurie kelią grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, be to, taip pat įsipareigojo šalinti (taisyti) nedelsiant ir apie šią aplinkybę informuoti užsakovą (t. 2, b. l. 12). Iš UAB „Ginmika“ 2015-09-18 pranešimo turinio nustatyta, jog „2015-07-31 UAB „Grinda“ dispečerinė 9:30 val. pranešė, kad vakariniame aplinkkelyje buvo apgadintas kanalizacijos dangtis UAB „Ginmika“ gamybos, taip pat pranešė, kad 6:30 val. vakariniame aplinkkelyje buvo atliekami remonto darbai ir sustatyti greičio ribojimo ženklai, aptverta teritorija laikinomis pastatomomis gairėmis. Apie 8 val. ryto automobilis Honda S2000, v/n. Nr. ( - ), dideliu greičiu numušė visus greičio ribojimo ir aptvėrimo ženklus, ko pasėkoje ir apgadino automobilį.“ (t.1, b. l. 159). Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad Vilniaus miesto vakarinį aplinkkelį tiesė AB „Kauno tiltai“ bei AB „Panevėžio keliai“ ir įvykio metu buvo dar nepasibaigęs šio kelio statybos garantinis laikotarpis (I t. b. l. 160-187).

19Pirmosios instancijos teismas UAB „Grinda“ atsakomybę už žalą dėl kelio defekto kildino iš atsakovo su trečiuoju asmeniu Vilniaus miesto savivaldybe pasirašytų sutarčių, kuriomis apeliantas įsipareigojo, be kitų paslaugų, teikti ir lietaus nuotekų tinklų priežiūros ir eksploatavimo, avarinių situacijų lokalizavimo, mechanizuoto važiuojamosios dalies gatvių dalies valymo ir plovimo, avarinių gedimų padarinių likvidavimo lietaus nuotekų tinkluose paslaugas ir priėjo išvados, kad apeliantas, pasirašęs tokio pobūdžio sutartį tapo gatvės, kurioje įvyko eismo įvykis (vakarinio aplinkkelio, Vilniuje), valdytoju, CK 6.266 straipsnio nuostatų prasme, kuriam prievolinės teisės pagrindu (2011-01-25 Darbų atlikimo sutarties pagrindu bei 2011-12-29 Privalomų paslaugų teikimo sutarties pagrindu) Vilniaus miesto savivaldybės administracija pavedė nuolat eksploatuoti, prižiūrėti, tvarkyti ginčo objektą, užtikrinti saugų eismą ir atlyginti žalą užsakovui ir tretiesiems asmenims, atsiradusią dėl netinkamo darbų atlikimo. Remdamasis šiomis aplinkybėmis teismas atmetė atsakovo argumentus kaip nepagrįstus ir neįrodytus ir ieškovo atstovui teismo posėdžio metu atsisakius tikslinti ar keisti atsakovus padarė išvadą, jog aukščiau nurodytų motyvų pagrindu šiuo atveju patikslintas ieškovo ieškinys yra pareikštas tinkamam atsakovui, UAB “Grinda”, kadangi autoįvykis įvyko ne dėl kelio remonto darbų netinkamo atlikimo ar neatlikimo, o dėl minėto kelio nepriežiūros netinkamo šulinių aptarnavimo bei priežiūros, kas pagal aukščiau nurodytas sutartis buvo pavesta atlikti būtent atsakovui UAB “Grinda”, teismas atsakovo argumentus atmetė kaip nepagrįstus ir neįrodytus

20Tačiau atsižvelgiant į naujausią kasacinio bei Vyriausiojo administracinio teismų praktiką su tokiu šalių ir trečiojo asmens santykių kvalifikavimu negalima sutikti, nes sutartiniai prievoliniai santykiai, kuriais rėmėsi teismas, nesieja ieškovo nei su atsakovu nei su trečiuoju asmeniu Vilniaus miesto savivaldybe. Ieškinį ieškovas grindė įstatymo nuostatomis numatančiomis griežtąją, savininko ar valdytojo atsakomybę, CK 6.266 straipsnio 1 dalimi, kurioje įsakmiai numatyta jog žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės (nenugalimos jėgos, nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo). Byloje nenustatyta aplinkybių numatytų CK 270 straipsnio 1 dalyje. Atsakovas nuo ieškinio ginasi nurodydamas jog sutartimis atsakovas buvo įsipareigojęs atlyginti žalą tretiesiems asmenims. CK 156 straipsnio 1 dalyje numatytas sutarčių laisvės principas įgalina šalis sudaryti ir kodekse nenumatytas sutartis jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Todėl esant situacijai kai įstatyme įsakmiai numatyta jog žalą atlygina įrenginio savininkas, atsakomybė už žalą kylą ne iš sutarties, bet tiesiogiai iš įstatymo. Todėl šioje byloje sprendžiant šalių ginčą aktualu nustatyti kas įvykio metu buvo įrenginių (gatvės ir lietaus nuotekų tinklo) savininkas arba valdytojas. Ginčo, kad minėtų įrengimų savininkas yra trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė, sudaręs su UAB „Grinda“ sutartį dėl jam priklausančių gatvių ir kitų įrenginių remonto ir priežiūros paslaugų teikimo, nėra. Šis savininkas teigia perdavęs įrenginius valdyti paslaugų tiekėjui, pagal paslaugų tiekimo sutartį. Apeliantas įrodinėdamas, kad ginčo objektas jam nebuvo perduotas remiasi naujausia kasacinio teismo praktika suformuota 2016-04- 15 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-l 05-687/2016. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į apeliacinį skundą teigia jog šiuo atveju remtis minėta praktika negalima, nes minėtos bylos ratio decidendi skiriasi. Teigia jog minėtos civilinės bylos faktinės aplinkybės nesutampa su šios nagrinėjamos civilinės bylos faktinėmis aplinkybėmis, nes su Vilniaus miesto savivaldybės administracija buvo pasirašytos skirtingos rangos sutartys, su skirtingomis sąlygomis, kad šiuo atveju UAB „Grinda“ 2011-12-29 privalomų paslaugų teikimo sutarties 4.2. punktu prisiėmė įsipareigojimus teikti lietaus nuotekų tinklų priežiūros ir eksploatavimo paslaugas (4.2.2. punktas), pašalinti kliūtis iš gatvių ir jų statinių, automobilių stovėjimo aikštelių, pravažiavimų ir pan. (4.2.3.1. punktas), gatvėse atsiradus įgriuvoms ar įdubimams, nustatyti jų priežastis, po to koordinuoti inžinerines komunikacijas eksploatuojančių organizacijų darbą iki pilno dangos atstatymo (4.2.3.2. punktas) ir savo sąskaita atlyginti nuostolius užsakovui ir tretiesiems asmenims, kurie atsirado dėl netinkamo paslaugų teikimo (4.2.9. punktas) ir pan. Trečiasis asmuo ir ieškovas šias sutarties sąlygas laiko įrodymu, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pavedus Vilniaus miesto lietaus nuotekų tinklų tvarkymą ir priežiūrą atsakovui UAB „Grinda" pastarasis laikytinas daikto valdytoju LR CK 6.266 straipsnio 1 dalies prasme. Su tokia pozicija negalima sutikti.

21Kaip jau minėta CK 266 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija jog pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). KĮ 4 straipsnio 3 dalis nustato, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ) 6 straipsnio 32 punkte nustatyta jog savivaldybės atlieka vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, taisymą, tiesimą ir saugaus eismo organizavimą. Remiantis šiomis įstatymo nuostatomis konstatuotina jog vietinės reikšmės keliai ir gatvės, esantys Vilniaus mieste, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, todėl būtent jai nustatyta pareiga vietinės reikšmės kelius ir gatves prižiūrėti bei remontuoti, kad jie atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas.

22Kasacinis teismas yra išaiškinęs jog statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado (LAT 2014 03 31nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014; 2015 04 03 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015). CK 6.266 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas).

23Išplėstinė teisėjų kolegija, 2016 04 15 nutartyje civilinėje byloje Civilinė byla Nr. e3K-7-105-687/2016 suformulavo šią aktualią teismų praktikai teisės aiškinimo taisyklę: taikant CK 6.266 straipsnio 2 dalį, asmuo, viešame registre nurodytas kaip statinio savininkas (valdytojas) ir siekiantis paneigti statinio valdymo prezumciją, turi įrodyti, kad kitas asmuo savarankiškai įgyvendina statinio valdymą, ir tuo atveju atsakomybė taikoma ne jam, o kitam asmeniui. Sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina. Minėtoje byloje kasacinis teismas nurodė, kad tais atvejais kai statinio savininkas (valdytojas) nurodo, jog pagal sutartį atsakomybė už statinio konstrukcijos defektą tenka kitam asmeniui teismas, konstatuodamas statinio valdymą, turi tirti sutarties turinį, aiškinti jos sąlygas pagal sutarties pažodinę reikšmę, jos sudarymo ir vykdymo aplinkybes ir nustatyti, ar sudaryta sutartimi kitam asmeniui buvo perduota objekto, dėl kurio atsirado žalos, valdymo, ar tik techninės priežiūros teisė (LAT 2015 04 03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015).

24Ginčo sutarčių nuostatų analizė patvirtina, kad statinio valdymas rangovui UAB „Grinda“ nebuvo perduotas. 2011 01 25 1. darbų atlikimo sutarties 1.1. punkte numatyta, kad darbai turėjo būti atliekami pagal užsakovo (trečiojo asmens), nurodymus. Pagal 2011 12 29 privalomųjų paslaugų teikimo sutarties 4.2.2 punktą Lietaus nuotekų tinklų priežiūros ir eksploatavimo atsakovas įsipareigojo teikti vadovaudamasis Vilniaus miesto lietaus nuotekų eksploatavimo taisyklėmis. Taigi, rangovas šiuo atveju paslaugas turėjo teikti pagal trečiojo asmens nurodymus bei laikydamasis jo nustatytų taisyklių, t.y. neveikė savarankiškai kaip prižiūrimo turto valdytojas, savo nuožiūra. Todėl teigti, kad pasirašydamas paslaugų teikimo sutartis, šių paslaugų tiekėjas (atsakovas) perėmė ir ginčo objekto valdymą nėra pagrindo, nes veikti tvarkyti patikėtą turtą savo nuožiūrą ginčo sutartyse atsakovui galimybė nenumatyta. Tai, kad ginčo sutartyse buvo numatyta jog atsakovas įsipareigoja atlyginti žalą tretiesiems asmenims laikytina pagrindu įrenginių savininkui (trečiajam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybei) atlyginusiam žalą nukentėjusiems tretiesiems asmenims, išsiieškoti žalos atlyginimą iš paslaugų tiekėjo jeigu būtų nustatyta, kad žala kilo dėl netinkamo paslaugų sutarčių vykdymo, netinkamai atliktų darbų. Analogiškai paaiškėjus jog žala kilo dėl kitų rangovų darbų broko paaiškėjusio garantinio termino ribose įrenginių savininkas, atlyginęs žalą turi teisę, savo turėtus nuostolius išsiieškoti iš tokio rangovo.

25Kolegija konstatuoja jog pirmosios instancijos teismas vertindamas byloje pateiktus įrodymus nepagrįstai priėjo išvados, kad atsakovo ir trečiojo asmens sudarytos sutartys yra pagrindas ieškinį tenkinti priteisiant žalos atlyginimą iš atsakovo. Todėl apeliacinis skundas tenkinamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas ieškinį atsakovo UAB „Grinda“ atžvilgiu atmesti.

26Patenkinus apeliacinį skundą šiuo pagrindu kiti apeliacinio skundo argumentai dėl žalos dydžio ir kt. yra teisiškai nereikšmingi ir plačiau neaptariami.

27Apeliacinį skundą patenkinus, remiantis 93 straipsnio nuostatomis apeliantui priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro žyminis mokestis už apeliacinį skundą, sudarantis 112 eurų (t.2,b.l.35).

28Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija vadovaudamasi CPK 325 str., 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

29Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 27 d. sprendimą panaikinti.

30Priimti naują sprendimą.

31Ieškinį atmesti.

32Išieškoti iš ieškovo T. P., asmens kodas ( - ) atsakovo UAB “Grinda”, įmonės kodas120153047, naudai 112 Eur (vieną šimtą dvylika eurų) už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I.GINČO ESMĖ.... 4. I. T. P. kreipėsi į teismą su... 5. Nurodė, kad 2015-07-31 apie 7:30 val., jam vairuojant automobilį Honda, v/n... 6. Atsakovas UAB „Grinda“ atsiliepimu su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu... 7. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime nurodė, kad nėra... 8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 27 d. sprendimu ieškinį... 9. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad 2011-01-25 Darbų atlikimo... 10. III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Į JĮ ARGUMENTAI.... 11. Apeliantas (atsakovas) UAB „Grinda“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti... 12. Nurodė, kad daikto valdymas yra savarankiška daiktinė teisė, kuri... 13. I. T. P. atsiliepimu prašė... 14. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu prašė dėl... 15. IV.APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI... 16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 17. Remdamasis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais... 18. Taip pat nustatyta jog Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos 2006-09-20... 19. Pirmosios instancijos teismas UAB „Grinda“ atsakomybę už žalą dėl... 20. Tačiau atsižvelgiant į naujausią kasacinio bei Vyriausiojo administracinio... 21. Kaip jau minėta CK 266 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija jog... 22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs jog statinių savininkai ir teisėti... 23. Išplėstinė teisėjų kolegija, 2016 04 15 nutartyje civilinėje byloje... 24. Ginčo sutarčių nuostatų analizė patvirtina, kad statinio valdymas rangovui... 25. Kolegija konstatuoja jog pirmosios instancijos teismas vertindamas byloje... 26. Patenkinus apeliacinį skundą šiuo pagrindu kiti apeliacinio skundo... 27. Apeliacinį skundą patenkinus, remiantis 93 straipsnio nuostatomis apeliantui... 28. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija vadovaudamasi CPK... 29. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 27 d. sprendimą... 30. Priimti naują sprendimą.... 31. Ieškinį atmesti.... 32. Išieškoti iš ieškovo T. P., asmens kodas