Byla 2-1621/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Marytės Mitkuvienės ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus R. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutarties, kuria likviduojamai uždarajai akcinei bendrovei „Šilumnešis“ iškelta bankroto byla, panaikinimo bankroto byloje Nr. B2-2129-881/2011, iškeltoje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ ieškinį atsakovui likviduojamai uždarajai akcinei bendrovei „Šilumnešis“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2006 m. rugsėjo 20 d. priėmė sprendimą „Dėl UAB „Šilumnešis“ likvidavimo“ ir pavedė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui V. K. paskirti likvidatorių ir spręsti visus kitus su UAB „Šilumnešis“ likvidavimu susijusius klausimus.

5Ieškovas UAB „Vilniaus vandenys“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas LUAB „Šilumnešis“ iškelti bankroto bylą, ir įmonės administratoriumi paskirti UAB „Bankroto Valdymas“. Nurodė, kad atsakovas už laikotarpį nuo 2006 m. spalio 31 d. iki 2006 m. gruodžio 15 d. už šaltą vandenį ir nuotekų tvarkymą yra skolinga ieškovui 33 806,30 Lt.

6Atsakovo LUAB „Šilumnešis“ atstovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad nepriešatarauja dėl LUAB „Šilumnešis“ bankroto bylos iškėlimo. Nurodė, kad LUAB „Šilumnešis“ veiklos nevykdo nuo 2006 metų, yra nemoki. Vienintelis įmonės balanse likęs nekilnojamasis turtas – negyvenamoji patalpa-katilinė, esanti Geležinkelio g. 5/Pylimo g. 62, Vilniuje, kurios vidutinė rinkos vertė yra 33 093,00 Lt.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 27 d. nutartimi iškėlė LUAB „Šilumnešis“ bankroto bylą ir įmonės bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Bankroto Valdymas“. Nurodė, kad pagal LUAB „Šilumnešis“ 2008 m. balansą įmonės turtas ir gautinos sumos sudaro 78 798,00 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 197 036,00 Lt. Iš LUAB „Šilumnešis“ neapmokėtų PVM sąskaitų-faktūrų suvestinės matyti, jog LUAB „Šilumnešis“ skola ieškovui UAB „Vilniaus vandenys“ sudaro 33 806,30 Lt. Tokiu būdu įmonė neatsiskaito su savo kreditoriumi ir pradelsti įsipareigojimai daugiau nei du kartus viršija į jos balansą įrašyto turto vertę. Esant tokioms aplinkybės, LUAB „Šilumnešis“ keltina bankroto byla.

9III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

10Apeliantas R. A. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartį, kuria LUAB „Šilumnešis“ buvo iškelta bankroto byla, panaikinti ir UAB „Vilniaus vandenys“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Šilumnešis“ atmesti. Nurodo tokius argumentus:

1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė Įmonių bankroto įstatymo 6 straipsnio antrąją ir ketvirtąją dalis, kurios reglamentuoja privalomą ikiteisminio ginčo dėl bankroto bylos iškėlimo sprendimo tvarką, pagal kurią kreditorius prieš kreipdamasis į teismą dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo, turi apie tokį savo ketinimą pranešti skolininkui raštu. Byloje įrodymų apie tinkamą atsakovo informavimą nėra, nes ieškovo pranešimas, adresuotas atsakovui, grįžo neįteiktas.
2. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi 2008 metų balansu, kuris nebuvo patvirtintas steigėjo, todėl jis neturi juridinės galios. Be to, teismas nenagrinėjo 2009 m. keturių mėnesių balanso, kuris buvo paruoštas 2009 m. gegužės 7 d., išsiaiškinus buvusio LUAB „Šilumnešio“ likvidatoriaus nuslėptą bendrovės turtą.
3. Pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino įmonės turto ir jo neįvertino. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus UAB „Šilumnešis“ priklausė katilinė, esanti Geležinkelio g. 5/Pylimo g. 62, Vilniuje, kurios vidutinė rinkos vertė – 33 093,00 Lt, bei inžineriniai tinklai, esantys Gervėčių g. 4, Vilniuje, kurių rinkos vertė – 248 000,00 Lt. Bendra balansinė turto vertė 2009 m. balandžio 30 d. sudarė 188 491,00 Lt ir viršijo skolų dydį kreditoriams 133 862,00 Lt. Todėl nėra pagrindo manyti, kad įmonė yra nemoki.
4. LUAB „Šilumnešis“ kreditoriams nebuvo pranešta, kad įmonė negalės su jais atsiskaityti, todėl buvo pažeista Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio penktoji dalis.
5. Kadangi apeliantas LUAB „Šilumnešis“ dirbo finansininku, vėliau likvidatoriumi, teismas, netenkindamas jo prašymo pateikti byloje papildomą medžiagą, pažeidė Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio antrosios dalies 2 punktą.

11Apeliantas taip pat prašo teismo atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui paduoti, nes Vilniaus apygardos teismas apie priimtą 2010 m. gruodžio 27 d. nutartį nepranešė įmonių rejestro tvarkytojui, todėl apie atsakovui iškeltą bankroto bylą jis sužinojo atsitiktinai 2011 m. sausio 10 d.

12Vilniaus apygardos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad R. A. nėra byloje dalyvaujantis asmuo, 2011 m. sausio 17 d. nutartimi atsisakė priimti R. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutarties, kuria atsakovui LUAB „Šilumnešis“ buvo iškelta bankroto byla ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. balandžio 14 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 17 d. nutartį ir atskirojo skundo priėmimo klausimą perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Lietuvos apeliacinis teismas tokį savo sprendimą argumentavo tuo, kad byloje esantys dokumentai patvirtina, jog apeliantas R. A. yra LUAB „Šilumnešis“ kreditorius.

13Kaip matyti iš bylos medžiagos Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 18 d. rezoliucija apeliantui atnaujino praleistą terminą atskirajam skundui paduoti.

142011 m. balandžio 28 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas ieškovo UAB „Vilniaus vandenys“ atsiliepimas į apelianto atskirąjį skundą, kuriuo ieškovas prašo neatnaujinti apeliantui praleistą atskirajam skundui paduoti terminą ir atmesti apelianto atskirąjį skundą kaip nepagrįstą. Nurodė tokius motyvus:

151. Apeliantas pateikė atskirąjį skundą, praleidęs 10 dienų apskundimo terminą ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.

1. LUAB „Šilumnešis“ administracija buvo informuota apie ieškovo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Įteikimą patvirtinantis įrodymas yra byloje.
2. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, nes buvo priimta vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 4 straipsnio 2 punktu, kuriame įtvirtinta, kad kreditorius gali pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, jeigu įmonė laiku nemoka už gautas prekes, atliktus darbus (paslaugas), negrąžina kreditų ir nevykdo kitų sandoriais prisiimtų turtinių įsipareigojimų.

16IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

17CPK 1 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių bankroto procesą (bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, įmonės likvidavimą dėl bankroto, taip pat kitas su bankrotu susijusias procedūras) reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ). ĮBĮ 1 straipsnio trečiojoje dalyje įtvirtintas šio įstatymo normų taikymo prioritetas kitų įstatymų atžvilgiu vykdant įmonės bankroto procedūras ir nurodyta, kad kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms.

18ĮBĮ 4 straipsnyje reglamentuojama, kad pareiškimą teismui dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo galima pateikti, jei yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė laiku nemoka darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų; 2) įmonė laiku nemoka už gautas prekes, atliktus darbus (paslaugas), negrąžina kreditų ir nevykdo kitų sandoriais prisiimtų turtinių įsipareigojimų; 3) įmonė laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir (arba) priteistų sumų; 4) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų; 5) įmonė neturi turto ar pajamų, iš kurių galėjo būti išieškomos skolos, ir dėl šios priežasties antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus. ĮBĮ įpareigoja kreditorių (kreditorius) apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo informuoti įmonę raštu (ĮBĮ 6 str. 2 d.). Vadovaujantis ĮBĮ 10 straipsnio antrąja dalimi, bankroto bylą iškelia ir nagrinėja vietovės, kurioje yra įmonės buveinė, apygardos teismas. Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų (ĮBĮ 9 str. 5 d.). Pagal ĮBĮ 2 straipsnio aštuntąją dalį įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

19Spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir darydamas išvadą apie įmonės nemokumą, teismas privalo išsiaiškinti įmonės turimą turtą bei nustatyti to turto santykį su įmonės finansiniais įsipareigojimais. Būtent teismas privalo tinkamai teisiškai kvalifikuoti ieškovo nurodytas faktines aplinkybes, kuriomis grindžiamas prašymas iškelti bankroto bylą, įvertinti tokias aplinkybes pagrindžiančius ar paneigiančius įrodymus bei konstatuoti, ar yra kuri nors iš ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalyje nustatytų sąlygų bankroto bylai iškelti. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismas, spręsdamas bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, turi ne tik patikrinti byloje pateiktus įrodymus ir įpareigoti šalis pateikti įmonės finansinę padėtį patvirtinančius įrodymus, bet ir pats aktyviai dalyvauti renkant įrodymus. Šios kategorijos bylose teismas turi būti daug aktyvesnis, nei kitų kategorijų bylose, nes jam suteiktos didesnės galimybės veikti nustatant bylos aplinkybės. Be to, aktyvų teismo vaidmenį sąlygoja ir viešojo intereso šios kategorijos bylose egzistavimas, kadangi bankroto procesu siekiama tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu metu įmonei skolininkei likviduojant skolų naštą ir apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo (Lietuvos apeliaicinio teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-562/2010).

20Pasirengimo nagrinėti bankroto bylą teisme stadijoje bankrutuojanti įmonė turi pareigą perduoti teismui jo reikalaujamus dokumentus. Kadangi įmonė yra atstovaujama per savo valdymo organus, iš kurių vienas yra įmonės vadovas, būtent jam pagal ĮBĮ 9 straipsnį nustatyta pareiga pateikti teismo reikalaujamus dokumentus. ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje įmonės vadovui numatyta pareiga pateikti įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašus, praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki kreditorių pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinių ataskaitų rinkinį, informaciją apie teismuose iškeltas bylas bei išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus. Be to, tinkamą pasirengimą nagrinėti bankroto bylą teisme užtikrina ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalyje numatytos priemonės, skirtos kooperacijos principo tinkamam įgyvendinimui, kurių teismas gali imtis, siekdamas tinkamai nustatyti įmonės finansinę būklę.

21Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2006 m. rugsėjo 20 d. priėmė sprendimą „Dėl UAB „Šilumnešis“ likvidavimo“ ir pavedė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui V. K. paskirti likvidatorių ir spręsti visus kitus su UAB „Šilumnešis“ likvidavimu susijusius klausimus (t. 1, b.l. 102). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2006 m. spalio 10 įsakymu „Dėl UAB „Šilumnešis“ likvidatoriaus skyrimo“ Nr. 30-1852 (t. 1, b.l. 111) LUAB „Šilumnešis“ likvidatoriumi paskyrė A. S., 2008 m. gegužės 27 d. įsakymu „dėl UAB „Šilumnešis“ likvidatoriaus atšaukimo ir naujo skyrimo“ Nr. 30-1081 (t. 1, b.l. 112) atšaukė A. S. iš likvidatoriaus pareigų ir paskyrė LUAB „Šilumnešis“ likvidatoriumi R. A.. Kadangi LUAB „Šilumnešis“ paskutinio likvidatoriaus R. A. įgaliojimai pasibaigė 2009 m. gegužės 8 d. (t. 1, b.l. 113), o paskui nebuvo paskirtas naujas bendrovės likvidatorius, vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. 1-1326 „Dėl UAB „Šilumnešis“ likvidavimo“ už bendrovės veiklą ir likvidavimą tapo atsakingas administracijos direktorius, todėl pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių pateikti dokumentus, reikalingus tinkamam bylos dėl LUAB „Šilumnešis“ bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimui, nepažeidė ĮBĮ 9 straipsnio pirmosios dalies.

22Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė ieškovo ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo, nes ieškovas iš anksto nebuvo informavęs atsakovo apie ketinimą kreiptis į teismą dėl įmonei bankroto bylos iškėlimo, jei jis neįvykdys savo sutartinių įsipareigojimų ieškovui. Tačiau teisėjų kolegija atmeta tokius apelianto argumentus, nes iš byloje esančio 2010 m. vasario 23 d. Lietuvos pašto įteikimo pranešimo (t. 1, b.l. 7) matyti, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie ketinimą kreiptis į teismą dėl įmonei bankroto bylos iškėlimo. Kaip jau minėta, nuo 2009 m. gegužės 8 d., kai pasibaigė paskutinio LUAB „Šilumnešis“ likvidatoriaus įgaliojimai, nebuvo paskirtas įmonės naujas likvidatorius, todėl vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. 1-1326 „Dėl UAB „Šilumnešis“ likvidavimo“ LUAB „Šilumnešis“ vadovo funkcijas vykdė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, darytina išvada, kad ieškovo pranešimo apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įteikimas Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (vyresniajam specialistui S. B.) (t. 1, b.l. 7), laikytinas tinkamu.

23Tačiau teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus rinkdamas įrodymus bei siekdamas išsiaiškinti aplinkybes dėl bankroto bylos iškėlimo sąlygų buvimo ar nebuvimo, kas galėjo turėti reikšmės neteisingam klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo išsprendimui.

24Iš bylos medžiagos matyti, jog Vilniaus apygardos teisme 2010 m. kovo 5 d. gavus UAB „Vilniaus vandenys“ ieškinį (t. 1-3), kuriuo prašoma atsakovui LUAB „Šilumnešis“ iškelti bankroto bylą, pirmosios instancijos teismas įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių pateikti teismui 2010 m. rugsėjo 20 dienai sudarytus dokumentus, iš kurių būtų galima spręsti apie atsakovo LUAB „Šilumnešis“ finansinę padėtį (kreditorių ir skolininkų sąrašus, kuriuose turi būti nurodyti jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai; finansinę atskaitomybę, informaciją apie teismuose iškeltas bylas bei išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus ir kt.) (t. 1, b.l. 115). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, vykdydamas teismo įpareigojimą, be kitų dokumentų, pateikė LUAB „Šilumenšis“ 2008 m. gruodžio 31 d. balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą (t. 1, b.l. 117-199). Iki skundžiamos nutarties priėmimo dienos aktualūs atsakovo finansinės atskaitomybės dokumentai nebuvo pateikti. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį iškelti LUAB „Šilumnešis“ bankroto bylą, vadovavosi Vilniaus miesto savivaldybės administratoriaus direktoriaus pateiktais LUAB „Šilumnešis“ 2008 m. balanso duomenimis ir tuo, kad atsakovas ieškovui UAB „Vilniaus vandenys“ yra įsiskolinęs 33 806,30 Lt (t. 1, b.l. 3-4). Tuo tarpu apeliantas apeliacinės instancijos teismui pateikė 2009 m. gegužės 7 d. balansą (t. 2, b.l. 55), kuriame atsispindi kitokia LUAB „Šilumnešis“ 2009 m. balandžio 30 d. finansinė padėtis. Iš šio dokumento matyti, jog 2009 m. balandžio 30 d. atsakovo LUAB „Šilumnešis“ finansinė padėtis, lyginant su 2008 metais, pagerėjo: ilgalaikis turtas padidėjo 188 248 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sumažėjo 63 852 Lt. Šie duomenys parodo, kad, skirtingai nei nurodė atsakovo atstovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį, LUAB „Šilumnešis“ nuo 2006 metų vykdė veiklą ir 2008 m. gruodžio 31 d. balanse (t. 1 b.l. 140) atsispindėjęs LUAB „Šilumnešis“ finansinės padėties pablogėjimas buvo laikinas. Be to, pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo pradelstų įsipareigojimų ir į įmonės balanse įrašyto turto vertės santykį, neišsiaiškino ar yra suėję atsakovo įsipareigojimų terminai, kas leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino realios atsakovo finansinės padėties bankroto bylos iškėlimo dieną.

25Lietuvos apeliaciniam teismui apeliantas taip pat pateikė Nekilnojamojo turto registro išrašus, iš kurių matyti, kad LUAB „Šilumnešis“ priklausė katilinė, esanti Geležinkelio g. 5/Pylimo g. 62, Vilniuje (t. 2, b.l. 58), bei inžineriniai tinklai, esantys Gervėčių g. 4, Vilniuje (t 2, b.l. 56-57), kurių bendra rinkos vertė vertinimo dieną (2009 m. balandžio 30 d.) buvo 188 491 Lt. Įrodymą (2009 m. vasario 10 d. Nekilnojamojo turto išrašą), kad LUAB „Šilumenšis“ nuosavybės teise priklausė katilinė, esanti Geležinkelio g. 5/Pylimo g. 62, Vilniuje, kartu su atsiliepimu į ieškovo UAB „Vilniaus energiją“ ieškinį pateikė ir atsakovo LUAB „Šilumnešis“ atstovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija (t. 1, b.l. 121). Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino, kokio turto atsakovas LUAB „Šilumnešis“ iš tikrųjų turi ir kokia tikroji turto rinkos vertė, kokio dydžio atsakovo įsipareigojimai pradelsti, nepareikalavo iš atsakovo finansinės atskaitomybės dokumentų klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimo dienai, nepašalino prieštaravimų tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir apelianto pateiktų įrodymų. Todėl remiantis tokia byloje surinkta medžiaga negalėjo būti konstatuotas įmonės nemokumas.

26Kadangi pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus, rinkdmas įrodymus ir siekdamas išsiaiškinti aplinkybes dėl bankroto bylos iškėlimo sąlygų buvimo, nebuvo atskleista bylos esmė. Tolesnis įmonės mokumą ar nemokumą patvirtinančių įrodymų rinkimas apeliacinės instancijos teisme prieštarautų apeliacinio proceso paskirčiai, todėl teisėjų kolegija pripažįsta, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas panaikinti skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartį ir bankroto bylos iškėlimo LUAB „Šilumnešis“ klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 338 str., 337 str. 3 p.).

27Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK straipsnio 337 straipsnio 3 punktu,

Nutarė

28Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartį panaikinti ir bankroto bylos iškėlimo atsakovui LUAB „Šilumnešis“ klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.