Byla Ik-455-554/2012
Dėl įpareigojimo suteikti informaciją, neturtinės žalos atlyginimo

1Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algio Markevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Medvedevienės, Rimanto Giedraičio,

2sekretoriaujant Vaidai Martusevičiūtei,

3dalyvaujant pareiškėjui – V. J. ,

4atsakovo – Marijampolės savivaldybės administracijos atstovui V. A. ,

5trečiojo suinteresuoto asmens – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui L. V. ,

6trečiojo suinteresuoto asmens – UAB (duomenys neskelbtini) atstovui D. Ž. ,

7nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens – Marijampolės apskrities archyvo atstovui,

8viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. skundą Marijampolės savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo suteikti informaciją, neturtinės žalos atlyginimo ir

Nustatė

9Pareiškėjas skundais kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė:

101) įpareigoti Marijampolės savivaldybės administraciją atsakyti į pareiškėjo 2011-08-05 prašymą (registracijos Nr. AF-5455) nepažeidžiant 2011-05-08 galiojusių Lietuvos Respublikos teisės aktų, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str., 10 str., 13 str., 14 str. nuostatų;

112) įpareigoti Marijampolės savivaldybės administraciją pareiškėjui pateikti 2011-08-05 prašyme (registracijos Nr. AF-5455) išvardintus duomenis bei patvirtintas dokumentų kopijas: pareiškėjui nuosavybės teise priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), 2000 metais įvykdyto patalpų perplanavimo darbų projekto, 2000 metų statybos leidimo šiam patalpų perplanavimui, laiptų prie parduotuvės patalpų įrengimo derinimo dokumentų, 2001-01-11 statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto;

123) priteisti iš Marijampolės savivaldybės administracijos 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.

13Pareiškėjas tiek skunduose, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad 2011-08-05 atsakovui raštu pateikė prašymą (registracijos Nr. AF-5455), kuriuo prašė pateikti pas atsakovą esančių dokumentų dėl pareiškėjui priklausančios parduotuvės patalpų perplanavimo, statybos leidimo, laiptų įrengimo, pripažinimo tinkamu naudoti akto kopijas. Atsakovas nemotyvuotu 2011-08-26 raštu Nr. AS-9133(4.1) nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė pateikti minimų dokumentų kopijas. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad atsakovui iš administracinės bylos Nr. I-478-402/2010 dokumentų duomenų turėjo būti žinoma, kad pareiškėjas yra dalies patalpų savininkas. Be to, atsisakymas pateikti prašomus duomenis nebuvo pagrįstas jokiais teisės aktais. Marijampolės apskrities archyvas raštu pareiškėjui pranešė, kad atsakovas patalpų perplanavimo statybos dokumentų archyvui saugoti neperdavė, todėl pareiškėjas pagrįstai mano, jog šie dokumentai turėtų būti pas atsakovą. Pačiam pareiškėjui dokumentų negrąžino juos rengusi projekto vadovė. Atsakovas privalėjo informuoti pareiškėją apie prašomų išduoti dokumentų buvimo vietą arba pats persiųsti kompetentingai institucijai pareiškėjo prašymą. Nepateikdamas motyvuoto ir teisės aktų normomis pagrįsto atsakymo atsakovas pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str., 10 str., 13 str., 14 str., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str., 6 str., 7 str., 18 str., 23 str., 25 str., 29 str., 48 str., Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 3 str., 4 str., 6 str. 3 d., 13 str. 2 d., 14 str., 16 str., 2007-08-22 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 875 patvirtintų Taisyklių 41.2 p., Viešojo administravimo įstatymo 1 str., 14 str., 15 str. 2-4 d., 16 str. 1 d., 20- 21 str., 26 str., Vietos savivaldos įstatymo 5 str. 1 d., 7 str. 14 d., 29 str. 8 d. 3 p., 30 str. 2 d. 2 p. nuostatas. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad atsisakydamas pateikti dokumentus ir pateikdamas nemotyvuotą atsakymą į jo paklausimą, atsakovas padarė jam 20000 Lt neturinę žalą. Neturtinė žala pasireiškė tuo, kad pareiškėjas ilgą laiką negaudamas prašomų dokumentų negalėjo tinkamai ginti savo interesų administracinėje byloje Nr. I-478-402/2010, taip pat prarado daug laiko rašydamas įvairius prašymus atsakovui ir to pasėkoje nukentėjo pareiškėjo šeimyninis gyvenimas. Pareiškėjas negalėjo praleisti daugiau laiko su šeima, taip pat negalėjo skirti pakankamai laiko italų kalbos mokymuisi, darbui pagal verslo liudijimą, savo sveikatos stiprinimui. Rašydamas prašymus bei skundus pareiškėjas kentė stuburo skausmus, taip pat dėl nereikalingo vaikščiojimo privalėjo kentėti kojos kelio sąnario skausmus. Tokie atsakovo veiksmai prilyginami pareiškėjo diskriminacijai bei kankinimui.

14Atsakovas – Marijampolės savivaldybės administracija atsiliepime į skundą (b.l. 56-58), taip pat atsakovo atstovas teismo posėdžio metu su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

15Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, taip pat atsakovo atstovas paaiškino teismo posėdžio metu, į pareiškėjo 2011-08-05 prašymą buvo atsakyta 2011-08-26 raštu Nr. AS-9133 (4.1). Šis atsakymas yra išsamus, todėl pareiškėjas nepagrįstai skunduose kalba apie savo teisių bei teisės aktų pažeidimus. Atsakovas negali pareiškėjui išduoti jo prašomų dokumentų kopijų, kadangi Marijampolės savivaldybės administracijoje jų nėra. Atsakovas nieko nežino apie 2000 metais pareiškėjui priklausančiose patalpose vykdytus rekonstrukcijos darbus. Pareiškėjas, prašydamas suteikti informaciją ir norėdamas gauti dokumentų kopijas, nepateikė dokumentų, patvirtinančių jo nuosavybės teisę į konkrečias patalpas, taip pat nepateikė bendraturčių sutikimo dėl informacijos gavimo. Be to, pačiame prašyme pareiškėjas patalpų nekonkretizavo, o nurodė tik pastatą, kuris turi daug savininkų (jie yra įsigiję atskiras patalpas pastate). 2000 metais atsakovas nėra išdavęs leidimo pareiškėjui vykdyti rekonstrukcijos darbus. 1999-10-04 Aplinkos ministro įsakymu Nr. 316 patvirtinto STR 1.07.01:1999 ,,Leidimų statyti ir griauti išdavimo tvarka“ 4 p. numatė, kad leidimus statyti išduodavo Apskrities viršininko administracijos, o ne savivaldybės administracija. Kadangi atsakovas nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų, todėl kaip nepagrįstas atmestinas ir pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo.

16Trečiojo suinteresuoto asmens – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovas iš esmės prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

17Atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2000 metais išduotas statybos leidimas turėtų būti saugomas Marijampolės apskrities archyve, o 2001 metų statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas yra Inspekcijoje. Visa projektinė dokumentacija turėtų būti pas projektuotojus, nes Inspekcija neturi pareigos tokius dokumentus saugoti. Atsakovas turėtų žinoti, kur pareiškėjas turėtų ieškoti jo prašyme nurodytų dokumentų kopijų.

18Trečiojo suinteresuoto asmens – UAB (duomenys neskelbtini) atstovas teismo posėdžio metu prašė priimti sprendimą dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo teismo nuožiūra. Atstovas paaiškino, kad Marijampolėje (duomenys neskelbtini) aikštę bendrovė rekonstravo pagal bendrovei atsakovo pateiktą projektą. Rekonstrukcijos eigoje buvo keičiama daugelis laiptų, tačiau konkrečiai apie pareiškėjui priklausančius laiptus atstovas nieko paaiškinti negalėjo.

19Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

20Teismui pateikti įrodymai patvirtina faktines aplinkybes, kad pareiškėjas 2011-08-05 atsakovui įteikė prašymą, kuriam buvo suteiktas registracijos Nr. AF-5455 (b.l. 59). Pareiškėjas prašė, kad Marijampolės savivaldybės administracija išduotų jam dokumentų nuorašus: pareiškėjui nuosavybės teise priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), 2000 metais įvykdyto patalpų perplanavimo darbų projekto, 2000-09-25 statybos leidimo šiam patalpų perplanavimui, 2001-01-11 statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto, laiptų prie parduotuvės patalpų įrengimo derinimo dokumentų. Prie prašymo jokie priedai nebuvo pateikti. 2011-08-26 atsakovas pareiškėjui pateikė atsakymą Nr. AS-9133 (4.1), kuriame Marijampolės savivaldybės administracijos direktorius informavo pareiškėją, kad Marijampolės savivaldybė nevykdė pastato, esančio (duomenys neskelbtini), remonto darbų. Taip pat nurodė, jog dėl šiam pastatui išduotų leidimų remontui informacija bus pateikiam tik savininkui pateikus nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, taip pat ir bendraturčių (jei tokių esama) sutikimus tokiai informacijai gauti. Rašte taip pat nurodoma, kad visi kiti dokumentai pareiškėjui jau pateikti ir pakartotinai teikiami nebus, taip pat kita informacija nebus teikiama (b.l. 60). Be to, šiame atsakyme nenurodytos jokios teisės normos, kuriomis vadovavosi atsakovas. Prijungtoje administracinėje byloje Nr. I-478-402/2010 esantys 2008-08-11 pažymėjimas Nr. 70/53454 apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotus statinius ir teisės į juos (T 1, b.l. 165, T 2, b.l. 75), valstybės įmonės Registro centro Nekilnojamojo turto registro centro duomenų banko išrašas (T 2, b.l. 125) patvirtina aplinkybes, kad pareiškėjas nuosavybės teise valdo negyvenamąją patalpą – parduotuvės patalpas Nr. 2 (unikalus Nr. 1888-0002-3019:0008), esančias (duomenys neskelbtini). Prijungtos administracinės bylos dokumentų (Valstybės įmonės Registrų centro duomenys apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą turtą) duomenys patvirtina aplinkybę, kad rekonstruoti laiptai, esantys prie pastato (duomenys neskelbtini), yra žemės sklype (duomenys neskelbtini), kurį panaudos teise valdo Marijampolės savivaldybė (T 2, b.l. 123). Taip pat pateikti duomenys apie žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybę (T 2, 115-118). Šių duomenų visuma patvirtina, kad duomenų apie pareiškėjo nuosavybę į paminėtus žemės sklypus nėra. Iš to seka, kad (duomenys neskelbtini) aikštės žemė bei prie šios aikštės esantys žemės sklypai nepriklauso pareiškėjui nuosavybės teise ir laiptai buvo statomi (vėliau, pareiškėjo teigimu, nugriauti) ne pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Be to, pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų (ABTĮ tokią pareigą suponuoja būtent jam), kad nuosavybės teise jam priklauso laiptai, esantys (duomenys neskelbtini) (to nepatvirtina ir prijungtos administracinės bylos Nr. I-478-402/2010 dokumentų duomenys).

21Vertindamas surinktų įrodymų visetą bei darydamas išvadas šioje administracinėje teismas vadovaujasi nuostata, kad Teismų įstatymo 33 str. 4 d. numato, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2006-03-28 nutarime taip pat imperatyviai nurodė, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą ir pažymėjo, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat – t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų.

22Teismas konstatuoja, kad pareiškėjo skundo I ir II reikalavimų esmė ? ar 2011-08-26 Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus pasirašytu raštu Nr. AS-9133 (4.1) buvo išsamiai atsakyta į pareiškėjo 2011-08-05 prašymą (registracijos Nr. AF-5455), ar atsakovas turėjo objektyvią galimybę pareiškėjui pateikti prašomų dokumentų kopijas (nuorašus). Duotoje situacijoje ginčo teisinius santykius reguliuoja Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymas (toliau – Įstatymas). Paminėto Įstatymo 3 str. 1 d. numato, kad įstaigos privalo teikti pareiškėjams informaciją. Atsisakyti suteikti informaciją galima šio Įstatymo nustatyta tvarka. Įstatymo 4 str. numatyta, jog įstaigos, teikdamos informaciją, vadovaujasi šiais principais: 1) informacijos išsamumo, reiškiančio, kad pareiškėjui turi būti pateikta visa pagal teisės aktus teiktina jo prašymo turinį atitinkanti informacija; 2) tikslumo, reiškiančio, kad pareiškėjui teikiama informacija turi atitikti įstaigos disponuojamą informaciją; 3) teisėtumo, reiškiančio, kad įstaigos veiksmai teikiant informaciją grindžiami šiuo ir kitais įstatymais ar kitais teisės aktais; 4) objektyvumo, reiškiančio, kad įstaigos valstybės tarnautojai ar darbuotojai teikdami informaciją turi būti nešališki ir objektyvūs. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 buvo patvirtintos Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklės (toliau – Taisyklės). Šių Taisyklių 10 p. nustato, kad asmenų prašymai nagrinėjami pagal institucijos kompetenciją. Jeigu institucija, kuriai pateiktas prašymas, neįgaliota spręsti jame išdėstytų klausimų, ji ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo institucijoje išsiunčia prašymą kompetentingai institucijai (pasilikdama prašymo kopiją) ir raštu praneša apie tai asmeniui, paaiškindama persiuntimo priežastis. Teismas, įvertinęs pateiktų įrodymų bei teisės normų, reglamentuojančių ginčo teisinius santykius, turinį, daro išvadą, kad valstybės ir savivaldybių įstaigos (šiuo atveju – atsakovas) privalo teikti informaciją pareiškėjui (ABTĮ 57 str.). Kaip jau buvo paminėta, asmenų prašymai nagrinėjami pagal institucijos kompetenciją. Be to, ir Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 1 d. numatyta, jog kiekvienas viešojo administravimo subjektas privalo priimti skundus ir juos nagrinėti pagal įgaliojimus. Šio įstatymo 23 str. 4 d. reglamentuoja, kad viešojo administravimo subjektas, neturintis įgaliojimų priimti administracinės procedūros sprendimą dėl skunde išdėstyto klausimo, turi ne vėliau kaip per 5 darbo dienas perduoti skundą viešojo administravimo subjektui, kuris turi reikiamus įgaliojimus ir apie tai pranešti pareiškėjui. Kad buvo pasinaudota šia įstatymo nuostata, teismui duomenų pateikta nebuvo. Taip pat akivaizdu, kad aukščiau paminėtas raštas, kuris buvo pateikti pareiškėjui kaip atsakymas į jo 2011-08-05 prašymą dėl informacijos (dokumentų kopijų) suteikimo yra tik formalus bei visiškai neišsamus, nekonkretus atsakymas. Tai iš esmės prieštarauja Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintiems pamatiniams principams, kad valdžia tarnauja žmogui ir t.t., bei administracinę procedūrą reglamentuojančioms teisės normoms. Konstitucinis Teismas 2002-10-23 nutarime, aiškindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 str. nuostatas, taip pat akcentavo, jog asmens konstitucinė laisvė nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją yra neatskiriamai susijusi su Konstitucijos preambulėje skelbiamu atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės siekiu. Atsakovo ir jo atstovo argumentai apie tai, jog atsakovas neturi prašomų dokumentų, negali būti pakankamu pagrindu pareiškėjo skundui atmesti. Teismas dar kartą pabrėžia, jog pateiktame atsakyme visiškai nėra jokios informacijos apie pareiškėjo nurodytų aplinkybių svarstymą (arba nesvarstymą), aiškiai bei konkrečiai nepranešta, ar yra galimybė pateikti dokumentus, taip pat nenurodyta pareiškėjui informacija, kur jis galėtų ieškoti jam reikalingų dokumentų, nėra duomenų, kad atsakovas persiuntė (arba dėl kokių priežasčių to nepadarė) pareiškėjo prašymą kompetentingai Institucijai. Iš to seka, kad pareiškėjo prašymas net nebuvo nagrinėjamas iš esmės (ABTĮ 57 str.). Nesuteikdamas ir nepasisakydamas, kokiu pagrindu nesuteikia prašomos informacijos, kur norimą informaciją pareiškėjas galėtų rasti, nepersiųsdamas pareiškėjo prašymo kompetentingai Institucijai (pvz.: VTPSI prie AM, Marijampolės apskrities archyvui ir pan.) atsakovas pažeidė aukščiau paminėtų Įstatymų bei poįstatyminių teisės aktų reikalavimus. Dėl šių aplinkybių visumos pareiškėjo prašymą atsakovas įpareigotinas svarstyti iš naujo ir pateikti pareiškėjui motyvuotą bei pagrįstą teisės aktų normomis atsakymą, taip pat nedisponuojant prašomais pateikti dokumentais, nurodyti dokumentų buvimo vietą arba persiųsti pareiškėjo prašymą svarstyti kompetentingai Institucijai apie tai pranešant raštu pareiškėjui (ABTĮ 88 str. 3 p.). Be to, teismas įstatymo įpareigotas išspręsti bylą taip, kad pažeista teisė būtų apginta ir ginčas teismo sprendimu būtų išspręstas iš esmės, taip pat, jog nebūtų sukuriama tokia situacija, kad priimtas sprendimas sudaro sąlygas kilti naujam ginčui dėl to paties dalyko. Iš to seka, kad įpareigojimui, skirtam Institucijai, turi būti nustatytas konkretus įvykdymo terminas, kuris turi būti pagrįstas protingumo kriterijais bei teisės aktų reikalavimais. Remiantis tuo, bei atsižvelgiant į prašomos suteik informacijos apimtį, Institucijai nustatytinas 20 darbo dienų terminas (Įstatymo 14 str.), kurio pradžia skaičiuotina nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos (ABTĮ 13 str., 20 str., Teismų įstatymo 33 str., LVAT 2009-10-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-1136/2009, 2008-03-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-601/2008, 2006-02-03 sprendimas administracinėje byloje Nr. A2-747/2006, 2008-12-08 sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1916/2008, 2009-08-17 sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-1911/2009 ir kt.).

23Pareiškėjas taip pat prašo teismą įpareigoti Marijampolės savivaldybės administraciją pareiškėjui pateikti 2011-08-05 prašyme išvardintus duomenis bei patvirtintas dokumentų kopijas: pareiškėjui nuosavybės teise priklausančių patalpų (duomenys neskelbtini) 2000 metais įvykdyto patalpų perplanavimo darbų projekto, statybos leidimo šiam patalpų perplanavimui, laiptų prie parduotuvės patalpų įrengimo derinimo dokumentų, statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto (II skundo reikalavimas). Teismas konstatuoja, kad šis pareiškėjo skundo reikalavimas yra išankstinis, todėl atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.). Kaip jau buvo paminėta šiame teismo sprendime, atsakovas įpareigotinas iš naujo svarstyti pareiškėjo 2011-08-05 prašymą ir pateikti motyvuotą atsakymą. Bylos duomenys taip pat duoda pagrindą išvadai, kad pareiškėjo prašomų dokumentų (bent jau didesnės daugumos) atsakovas neturi, nes jis saugomi Marijampolės apskrities archyve, VTPST prie AM. Teismui nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad atsakovas atsisako pateikti dokumentus arba vilkina jų pateikimą pareiškėjui. Taigi, atsakovui neišnagrinėjus iš esmės pareiškėjo 2011-08-05 prašymo ir nepateikus motyvuoto, teisės aktų reikalavimus atitinkančio atsakymo (arba nepersiuntus prašymo nagrinėti kompetentingai Institucijai), teismas neturi jokio pagrindo patenkinti pareiškėjo skundo II reikalavimą (ABTĮ 57 str.).

24Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš Marijampolės savivaldybės administracijos 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimui (III skundo reikalavimas).

25Šis pareiškėjo skundo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

26Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str. 1 d., 4 d. reglamentuoja, kad žalą privalo atlyginti savivaldybė (šiuo atveju Marijampolės savivaldybė). Konstitucinis Teismas 2002-12-24 nutarime pabrėžė, jog Konstitucijoje savivaldybėmis (arba vietos savivaldybėmis) yra vadinamos valstybės teritorijos administracinių vienetų bendruomenės – teritorinės bendruomenės. Savivaldos teisė neatsiejama nuo institucijų, per kurias ši teisė yra įgyvendinama, ir (arba) joms atskaitingų institucijų organizavimo ir veiklos. Šiame nutarime Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, jog savivaldybės sąvoka yra vartojama ne tik administracinio vieneto teritorinės bendruomenės, bet ir savivaldos institucijų ir (arba) joms atskaitingų institucijų prasme, o Konstitucijoje yra numatytos 2 savivaldybių institucijų rūšys: savivaldybių tarybos (atstovaujamosios institucijos) ir joms atskaitingi vykdomieji organai (vykdomosios institucijos). Vietos savivaldos įstatymas savivaldybę apibrėžia kaip įstatymo nustatytą valstybės teritorijos administracinį vienetą, kurio bendruomenė turi Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę, įgyvendinamą per to valstybės teritorijos administracinio vieneto nuolatinių gyventojų išrinktą savivaldybės tarybą ir jos sudarytas, jai atskaitingas vykdomąją ir kitas savivaldybės institucijas ir įstaigas (VSĮ 3 str. 1 d.). VSĮ 3 str. 3 d. įtvirtinta, kad savivaldybės institucijos – tai už savivaldos teisės įgyvendinimą savivaldybės bendruomenės interesais atsakingos institucijos: 1) savivaldybės atstovaujamoji institucija – savivaldybės taryba, turinti vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas; 2) savivaldybės vykdomoji institucija (vykdomosios institucijos) – savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, turintys viešojo administravimo teises ir pareigas. Iš to seka, kad savivaldybė ir savivaldybės administracija nėra dvi juridiškai atskiros institucijos. Pabrėžtina, kad savivaldybės sąvoka yra vartojama apibrėžti savivaldos institucijų visumai, o tiek savivaldybės taryba, tiek savivaldybės administracija yra šių institucijų rūšys - t. y. atstovaujamoji ir vykdomoji savivaldybės institucijos. Iš to seka, kad Marijampolės savivaldybės administracija yra Marijampolės savivaldybės institucija, Marijampolės savivaldybės, kaip ją sudarančių institucijų visumos, dalis. To pasėkoje teismas daro išvadą, kad pareiškėjas atsakovą dėl neturtinės žalos atlyginimo iš esmės nurodė tinkamai ir tai nesudaro savarankiško pagrindo III skundo reikalavimo netenkinimui (ABTĮ 13 str., 20 str., LVAT 2011-11-14 sprendimas administracinėje byloje Nr. A63-2965/2011 ir kt.). Be to, 2006-08-19 nutarime Konstitucinis Teismas konstatavo, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (tai nereiškia, kad kai kada išties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtą moralinę žalą). Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais būdingi svarbūs ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti. Iš esmės analogiška nuostata suformuluota ir LVAT praktikoje - neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiškėjas turėtų likti indiferentiškas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai, po to, kai ši žala buvo teisingai atlyginta. Kitaip tariant, pareiškėjo, kuris patiria neturtinę žalą, statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (LVAT 2008-11-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008, 2012-01-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A602-126/2012 ir kt.). Atkreiptinas dėmesys, jog visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais būdingi svarbūs ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2006). Neturtiniai praradimai susiję su netektimis, kurios negali būti nedelsiant apskaičiuojamos konkrečia materialine ekonomine forma (ABTĮ 13 str., 20 str.). Teismas konstatuoja, kad, remiantis ABTĮ 15 str. 1 d. 3 p. nuostatomis, spręsdami bylas dėl turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo, administraciniai teismai privalo vadovautis CK normomis. Deliktinė (dėl žalos atsirandanti) atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių. CK 6.246 - 6.250 str. nustatytos sąlygos, kurios yra būtinos civilinei atsakomybei atsirasti: neteisėti veiksmai (veikimas arba neveikimas), įpareigoto asmens kaltė dėl nurodytų veiksmų, kitam asmeniui padaryta žala (nuostoliai arba neturtinė žala) ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. CK 6.271 str. yra nustatytos specialiosios sąlygos, būtinos atsirasti atsakomybei už žalą, padarytą valdžios institucijų neteisėtais veiksmais. Remiantis šio straipsnio 1, 3, 4 dalių nuostatomis, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų (dėl bet kokio valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmo (veikimo, neveikimo)), kurie tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams), privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto (savivaldybė), nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės (savivaldybės) civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Vadovaujantis paminėtu teisiniu reguliavimu, darytina išvada, kad valstybės (savivaldybės) civilinei deliktinei atsakomybei atsirasti nėra būtina valstybės valdžios institucijos ar jos tarnautojo (darbuotojo) kaltė dėl asmeniui padarytos žalos, tačiau yra svarbu nustatyti, kad ši valdžios institucija ar jos tarnautojas (darbuotojas) nesilaikė įstatymų - neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, ir, kad, būtent, dėl to asmeniui buvo padaryta žala. Terminas „valdžios institucija“ CK 6.271 str. prasme reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t.t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ (CK 6.271 str. 3 d.) reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ir savivaldybės institucijų priimti teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t.t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Taigi, pagal CK 6.246 - 6.250 str. nuostatas esminė valstybės prievolės dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sąlyga yra atitinkamos valdžios institucijos neteisėti aktai, neveikimas taip, kaip pagal įstatymus ji privalėjo veikti. Pagal minėtą teisinį reglamentavimą tiek turtinė, tiek neturtinė žala asmeniui gali būti atlyginama nustačius, kad tokia žala jam kilo dėl atitinkamo viešojo administravimo subjekto neteisėtų aktų, tačiau neturtinės žalos atsiradimo konstatavimui nebūtina nustatyti, kad asmeniui, tuo pačiu, yra padaryta ir turtinė žala. Šioje administracinėje byloje pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik nustačius jo nurodytos valdžios institucijos (CK 6.271 str. 2 d.) – Marijampolės savivaldybės (administracijos) neteisėtus aktus (CK 6.271 str. 3 d.), neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, nepriklausomai nuo to, ar nustatomas turtinės žalos padarymo faktas. Be to, pagal CK nuostatas (6.250 str. 2 d.) yra nustatyta sąlyga, kad neturtinės žalos atlyginimą numatytų įstatymas. Tiek turtinės, tiek ir neturtinės žalos atlyginimo viešojo administravimo subjektui prievolė įtvirtinta įstatyme (pvz.: Viešojo administravimo įstatymo 42 str.). Teismų praktikoje vyrauja nuostata, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir t.t. (LVAT 2007-11-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A-17-1001/2007, LAT 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006 ir kt.). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo realiai apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (LAT 2007-10-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007). Teismui pateiktų įrodymų visetas duoda pakankamą pagrindą išvadai, kad nei skunde, nei teismo posėdžio metu pareiškėjas visiškai nepagrindė neturtinės žalos atsiradimo bei jos dydžio, nors įstatymas tokią pareigą nustato jam (ABTĮ 23 – 24 str.). Dar kartą pabrėžtina, kad šiam skundo reikalavimo patenkinimui būtina nustatyti aplinkybes, kad asmuo dėl kaltininko veiksmų realiai patyrė CK 6.250 str. 1 d. numatytus neigiamus moralinius padarinius: fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir t.t. Be to, CK 6.250 str. 2 d. įpareigoja teismą nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgti įjos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas administracinę bylą nagrinėja pateiktų ir ABTĮ nustatyta tvarka priimtų skundo reikalavimų ribose. Pagrinde pareiškėjas prašo teismą įpareigoti atsakovą tinkamai (teisės aktų nustatyta tvarka) atsakyti į vieną (2011-08-05) prašymą (II skundo reikalavimą teismas vertina kaip išankstinį bei nepagrįstą). Dėl šių aplinkybių laikytini nepagrįsti bei, tuo pačiu, ir neįrodyti pareiškėjo skundo argumentai dėl neturtinės žalos atsiradimo (ilgą laiką negaunant prašomų dokumentų negalėjimas tinkamai ginti savo interesų administracinėje byloje Nr. I-478-402/2010, laiko praradimas rašant įvairius prašymus atsakovui, apribotas bendravimas su šeima, negalėjimas mokytis italų kalbos, dirbti pagal verslo liudijimą, stiprinti sveikatą ir t.t.). Teismas šioje situacijoje vadovaujasi tiek LAT, tiek LVAT jau suformuota teismine praktika, kad neturtinė žala nėra bet koks menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, tačiau jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę. Šiuo atveju vienkartinis netinkamas atsakymas į prašymą (imant domėn ir dokumentų, kuriuos statybą reglamentuojantys aktai numatė pareigą juos saugoti ir pačiam pareiškėjui, nepateikimą) objektyviai negalėjo pareiškėjui sukelti neigiamų pasekmių tokiame laipsnyje, kad tai būtų galima teisiškai kvalifikuoti kaip neturtinės žalos padarymą (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.)

27Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str. – 87 str., 88 str. 1 p., 3 p.,

Nutarė

28Pareiškėjo V. J. skundą patenkinti iš dalies.

29Įpareigoti Marijampolės savivaldybės administraciją per 20 (dvidešimt) darbo dienų nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka pakartotinai išnagrinėti 2011-08-05 pareiškėjo V. J. prašymą Nr. AF-5455 ir pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį motyvuotą atsakymą.

30Likusioje dalyje pareiškėjo V. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

31Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. sekretoriaujant Vaidai Martusevičiūtei,... 3. dalyvaujant pareiškėjui – V. J. ,... 4. atsakovo – Marijampolės savivaldybės administracijos atstovui V. A. ,... 5. trečiojo suinteresuoto asmens – Valstybinės teritorijų planavimo ir... 6. trečiojo suinteresuoto asmens – UAB (duomenys neskelbtini) atstovui D. Ž. ,... 7. nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens – Marijampolės apskrities... 8. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal... 9. Pareiškėjas skundais kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir... 10. 1) įpareigoti Marijampolės savivaldybės administraciją atsakyti į... 11. 2) įpareigoti Marijampolės savivaldybės administraciją pareiškėjui... 12. 3) priteisti iš Marijampolės savivaldybės administracijos 20000 Lt... 13. Pareiškėjas tiek skunduose, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad... 14. Atsakovas – Marijampolės savivaldybės administracija atsiliepime į skundą... 15. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, taip pat atsakovo atstovas paaiškino... 16. Trečiojo suinteresuoto asmens – Valstybinės teritorijų planavimo ir... 17. Atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2000 metais išduotas statybos... 18. Trečiojo suinteresuoto asmens – UAB (duomenys neskelbtini) atstovas teismo... 19. Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.... 20. Teismui pateikti įrodymai patvirtina faktines aplinkybes, kad pareiškėjas... 21. Vertindamas surinktų įrodymų visetą bei darydamas išvadas šioje... 22. Teismas konstatuoja, kad pareiškėjo skundo I ir II reikalavimų esmė ? ar... 23. Pareiškėjas taip pat prašo teismą įpareigoti Marijampolės savivaldybės... 24. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš Marijampolės savivaldybės... 25. Šis pareiškėjo skundo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88... 26. Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str. 1 d., 4 d. reglamentuoja, kad... 27. Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str. –... 28. Pareiškėjo V. J. skundą patenkinti iš dalies.... 29. Įpareigoti Marijampolės savivaldybės administraciją per 20 (dvidešimt)... 30. Likusioje dalyje pareiškėjo V. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.... 31. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...