Byla 2S-1230-658/2013
Dėl skolos priteisimo paliko nenagrinėtu

1Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Trukmė“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2327-800/2013, kuria ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Trukmė“ ieškinį atsakovei ribotosios atsakomybės bendrovei ,,Wood Service“ dėl skolos priteisimo paliko nenagrinėtu,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės ribotosios atsakomybės bendrovės „Wood Service“ 54237,27 Lt skolos, bylinėjimosi išlaidas, ieškovės naudai. Ieškinį grindė tarp šalių 2008-12-30 ir 2011-06-10 sudarytomis medienos gaminių pirkimo-pardavimo sutartimis, pagal kurias atsakovė ieškovei liko skolinga 54 237,27 Lt remiantis 2010-10-15 sąskaitą Nr. INV 2010-366 TRU ir 2011-06-27 sąskaitą Nr. INV 2011-141 už pristatytus medienos gaminius. Sutarčių 8.2. punktais šalys susitarė, jog „Galima teismo vieta: Gruzija, taip pat Lietuva“. Kadangi toks šalių susitarimas atitinka LR CPK 787 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą sutartinio teismingumo nuostatą ir atsižvelgiant į tai, kad ieškovės buveinė yra Kauno rajone, ieškovė ieškinį padavė Kauno apylinkės teismui.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5Kauno apylinkės teismas 2013 m. kovo 14 d. nutartimi ieškovės UAB „Trukmė“ ieškinį atsakovei RA „Wood Service“ dėl skolos priteisimo paliko nenagrinėtu. Nutartyje nurodoma, kad atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame, be kitų nesutikimo su ieškiniu argumentų, nurodė, jog nesutinka su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis dėl bylos teismingumo Lietuvos Respublikos teismams, kadangi tokio pobūdžio ginčas turi būti sprendžiamas Gruzijos Respublikos teisme. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pateiktomis sutartimis šalys dėl ginčo konkretaus teismingumo nesusitarė, kadangi sutarčių 8.2. punkte numatyta jog galima teismo vieta tiek Gruzijoje, tiek Lietuvoje. Todėl teismas, vadovaudamasis CPK 782 straipsniu patikrinęs šios civilinės bylos teismingumą ir nenustatęs LR CPK VII dalies LIX skyriuje, bei 787 straipsnio 1 dalyje numatytų išimčių, kurioms esant ši civilinė byla turėtų būti priskirta Lietuvos teismų jurisdikcijai, sprendė, kad ieškinys, kuriuo reikalavimas dėl skolos reiškiamas atsakovei, kurios buveinė yra kitoje valstybėje – Gruzijos Respublikoje, turėtų būti nagrinėjamas Gruzijos Respublikos teismuose pagal CPK 29 straipsnyje įtvirtintą bendrąją teismingumo taisyklę - pagal atsakovo juridinio asmens buveinę.

6III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Ieškovė nurodo, kad nutartis nepagrįsta ir neteisėta, kadangi priimta nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos ir pažeidžiant CPK 787 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą visuotinai taikomą šalių autonomijos principą. Apeliantė skundą grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2002 m. gegužės 20 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-748/2002 ir 2008 m. kovo 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-196/2008, kuriose kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 32 straipsnyje įtvirtintas šalių autonomijos principas - įstatymo šalims suteikiama teisė, t. y. laisvė susitarti dėl bylos nagrinėjimo kitos vietos, nei turėtų būti nustatoma pagal bendrąsias teismingumo taisykles. Apeliantė teigia, kad šalys, siekdamos kiekviena sau įtvirtinti palankų teismingumą, sutarčių 8.2 punktu susitarė, kad ieškovei kreipiantis į teismą, ji turi teisę ieškinį reikšti savo valstybėje, o atsakovei reiškiant ieškinį, ji turi teisę jį pareikšti savo valstybėje, t. y. Gruzijoje. Tokiu susitarimu šalys siekė pakeisti CPK 29 straipsnyje įtvirtintą bendrąją teismingumo taisyklę, nustatančią, kad ieškinys dėl skolos reiškiamas pagal atsakovo buveinės vietą, kad būtų patogu į teismą besikreipiančiai šaliai. Kadangi šalys 2008-12-30 ir 2011-06-10 sutarčių 8.2 punktu susitarė, kad iš sutarčių kilę ginčai, be kita ko, bus sprendžiami ir Lietuvos Respublikos teismuose, todėl, nors šalys tiesiogiai ir nenurodė kuriame Lietuvos mieste (rajone) jie bus sprendžiami, byla turi būti nagrinėjama pagal ieškovės buveinės vietą – Kauno apylinkės teisme.

8Atsiliepimu atsakovė nurodo, jog aplamai nėra skolinga ieškovei už produkciją, o šiai bandant įrodyti šį faktą, ginčas turėtų būti sprendžiamas Gruzijos teisme. Prašo palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį.

9IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

11Lietuvos Respublika bei Gruzijos Respublika nėra pasirašiusios tarptautinės dvišalės sutarties dėl teisinės pagalbos civilinėse bylose, Gruzijos Respublika nėra Europos Sąjungos narė, todėl bylos teismingumas turėtų būti nustatomas pagal bendrąsias teismingumo taisykles. Taikant bendrąsias teismingumo taisykles, būtina atsižvelgti į civilinių bylų su tarptautiniu (užsienio) elementu specifiką. Tarptautinis (užsienio) civilinės bylos elementas nulemia tai, kad byla yra teisminga Lietuvos teismams tik tuo atveju, jeigu egzistuoja tam tikras ryšys tarp šalių ginčo ir Lietuvos ir šio ryšio pagrindu civilinė byla patenka į Lietuvos teismų jurisdikciją. CPK VII dalies LIX skyriuje bei 787 straipsnio dalyje numatytos išimtys, kurioms esant civilinė byla turėtų būti priskirta Lietuvos teismų jurisdikcijai. Pagal CPK 787 straipsnio 2 dalį šalys gali raštu susitarti, kad turtiniai ginčai bus sprendžiami Lietuvos Respublikos teismuose. Atitinkamai CPK 788 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ūkinės komercinės veiklos subjektai gali susitarti, kad ginčai, kylantys iš sutartinių santykių, būtų nagrinėjami ne Lietuvos teismuose, išskyrus bylas, kurioms nustatyta išimtinė Lietuvos Respublikos teismų kompetencija.

12Byloje nustatyta, jog ieškinio reikalavimas dėl skolos priteisimo yra kildinamas iš 2008-12-30 ir 2011-06-10 sudarytų medienos gaminių pirkimo-pardavimo sutarčių, kurių 8.2. punktais šalys susitarė, jog „Galima teismo vieta: Gruzija, taip pat Lietuva“. Apeliantė teigia, kad sutarties šalys, siekdamos kiekviena sau įtvirtinti palankų teismingumą, sutarčių 8.2 punktu susitarė, kad ieškovei kreipiantis į teismą, ji turi teisę ieškinį reikšti savo valstybėje, o atsakovei reiškiant ieškinį, ji turi teisę jį pareikšti savo valstybėje, t. y. Gruzijoje ir šio susitarimu šalys pakeitė CPK 29 straipsnyje įtvirtintą bendrąją teismingumo taisyklę, nustatančią, kad ieškinys dėl skolos reiškiamas pagal atsakovo buveinės vietą. Su šiais skundo argumentais sutikti nėra pagrindo. Atskirajame skunde teisingai nurodoma, kad CPK 32 straipsnis, numatantis šalims galimybę tarpusavio rašytiniu susitarimu pakeisti teritorinį tos bylos teismingumą, nereikalauja, kad šalys nurodytų konkretų teismą, kuriam paveda spręsti ginčą, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šalys turi aiškiai pasirinkti, kokios teritorijos teismas nagrinės bylą arba atmesti kokios nors teritorijos teismų kompetenciją. Vertindamas sutarčių 8.2 punktus pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju šalys dėl ginčo konkretaus teismingumo nesusitarė, t. y. neišreiškė aiškios valios dėl teismingumo. Sutarčių 8.2 įtvirtinta nuostata yra abstrakti, ji neatspindi šalių valios perduoti ginčus spręsti Lietuvos Respublikoje esantiems teismams (prorogacija) ir atmesti kitų, nesančių Lietuvos Respublikoje, teismų jurisdikciją (derogacija), todėl laikytina, kad šalys netinkamai realizavo CPK 32 straipsnio 1 dalyje suteiktą laisvę šalims susitarti dėl kitos bylos nagrinėjimo vietos nei turėtų būti pagal procesinius įstatymus ir dėl to nurodyta sutarčių nuostata nelaikytina tinkamu susitarimu dėl jurisdikcijos (teismingumo) CPK 32 straipsnio prasme. CPK 788 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad į ūkinės komercinės veiklos subjektų susitarimą dėl jų sutartinių ginčų nagrinėjimo teismingumo (susitarimo dėl atitinkamų teismų kompetencijos nagrinėti šių subjektų ginčus) ieškinį gavęs Lietuvos Respublikos teismas turi atsižvelgti tik esant suinteresuotos šalies prašymui. Todėl pirmosios instancijos teismas bylos teismingumo klausimą pagrįstai sprendė tik išsiaiškinęs atsakovės poziciją šiuo klausimu ir nustatęs, jog medienos gaminių pirkimo-pardavimo sutartyse nėra išreikšta aiški sutarties šalių valia dėl teismingumo ir kad nėra CPK VII dalies LIX skyriuje bei 787 straipsnio 1 dalyje numatytų išimčių, kurioms esant civilinė byla turėtų būti priskirta Lietuvos teismų jurisdikcijai, pagrįstai sprendė, kad tarp šalių kilęs ginčas nagrinėtinas pagal bendrojo teritorinio teismingumo taisykles (CPK 29 str.).

13Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

14Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

15atskirąjį skundą atmesti.

16Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

17Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Proceso dalyviai
Ryšiai