Byla 2S-253-755/2016
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Nacionalinės žemės tarnybos Ignalinos skyrius, Ignalinos rajono savivaldybė, Valstybės turto fondas

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos R. R. atskirąjį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1096-664/2015 pagal pareiškėjos R. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Nacionalinės žemės tarnybos Ignalinos skyrius, Ignalinos rajono savivaldybė, Valstybės turto fondas,

Nustatė

2pareiškėja R. R. kreipėsi į teismą ypatingosios teisenos tvarka, prašydama pripažinti, kad 1999-07-08 buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią jos tėvas M. K. nusipirko iš buvusios žemės ūkio bendrovės „Rimšė“ karvidžių pastatas, kurio unikalus Nr. ( - ), registro Nr. ( - ), esantį ( - ) kaime ( - ), ( - ) seniūnijoje Ignalinos rajone.

3Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutartimi pareiškėjos pareiškimą dėl 1999-07-08 sutarties pripažinimo, pagal kurią, jos tėvas M. K. nusipirko iš buvusios žemės ūkio bendrovės „Rimšė“ karvidžių pastatas, kurio unikalus Nr. ( - ), registro Nr. ( - ), esantį ( - ) kaime ( - ), ( - ) seniūnijoje Ignalinos rajone, sudaryta atsisakyta priimti.

4Teismas pažymėjo, kad juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t.y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 str. 1 d., 445 str.). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2009; 2010-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010; kt.).Teismas atkreipė dėmesį, kad Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 21 nutartimi nagrinėjant R. R. prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo ir Panevėžio apygardos teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartyje (civilinė byla Nr. Nr. 2S-826-544/2015) nagrinėjant pareiškėjos R. R. atskirąjį skundą, buvo konstatuota, jog 1999 m. liepos 8 d. pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu galiojo 1964 m. CK. Šio teisės akto 255 str. 1 d. redakcijoje, galiojusioje sutarties sudarymo metu (1994 m. gegužės 17 d. įstatymo Nr. I-459 red.) buvo įtvirtina, kad nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje, jeigu įstatymai nenustato kitokio termino. Dėl svarbių priežasčių praleistą šį terminą gali atstatyti teismas. Šiuo atveju 1999 m. liepos 8 d. sutarties objektas yra nekilnojamasis turtas – karvidė, todėl pirkimo – pardavimo sutartis pagal 1964 m. CK imperatyvias nuostatas privalėjo būti tik notarinės formos. Tokią išvadą papildomai pagrindžia ir 1964 m. CK 255 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad šiame straipsnyje nustatytų taisyklių nesilaikymas nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį daro negaliojančią. Be to, pagal 1964 m. CK 47 str. 1 d. ir 58 str. 3 d. nuostatas, sandoris, neatitinkantis įstatymo reikalavimų, negalioja, o įstatymo reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį.

5Teismas, atsižvelgęs į pareiškimą, sprendė, kad juo siekiamas įtvirtinti faktas neatitinka CPK 444 straipsnyje įtvirtintų nuostatų, o būtent - pareiškėja nėra praradusi dokumento, kurio pagrindu prašo patvirtinti nuosavybės įgijimo faktą (šis dokumentas yra, tačiau jis, kaip nurodyta valstybės įmonės Registrų centro Utenos filialo bei Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimuose, neatitinka teisės aktų reikalavimų, tam, kad būtų pripažintas teisėtu ir galiojančiu), nekilnojamasis daiktas į kurį pareiškėja prašo nustatyti nuosavybės įgijimo faktą nėra įformintas įstatymų nustatyta tvarka, o pareiškėjos turimas ir prašomas patvirtinti nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas (pirkimo-pardavimo sutartis) teisės aktų nustatyta tvarka yra pripažintinas negaliojančiu (imperatyviųjų reikalavimų sandorio formai nesilaikymas, reiškia, jog tokio turinčio esminių formos trūkumų sandorio sudarymas yra neužbaigtas, dėl to jis yra nesudarytas ir negalioja), taip pat pareiškėja neįrodė, jog šio fakto negalima patvirtinti kitu būdu. Todėl teismas sprendė, kad pareiškimas dėl 1999-07-08 sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo nenagrinėtinas Civilinio proceso kodekso V dalies XXVI skyriaus (ypatingosios teisenos) tvarka, vadovaujantis CPK 443 str. 1 d., 137 str. 2 d. 1 p., pareiškimą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme ypatingosios teisenos tvarka.

6Teismas nurodė, kad tokiu atveju, jeigu pareiškėja mano, kad jos tėvas M. K. 1999-07-08 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu nuosavybėn įgijo karvidžių pastatą, kurio unikalus Nr. ( - ), registro Nr. ( - ), esantį ( - ) kaime ( - ), ( - ) seniūnijoje Ignalinos rajone, tačiau valstybės institucija atsisako šią teisę įtvirtinti, ji gali šią savo teisę ginti skųsdama atitinkamos institucijos veiksmus administraciniame teisme. Teismas pažymėjo, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjama byla pagal prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą tuo atveju, kai nėra ginčo dėl teisės. Kai iš paduodamo pareiškimo matyti, kad yra ginčas dėl teisės, toks prašymas ypatingąja teisena nenagrinėtinas (CPK 296 str. 1 d. 12 p.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2012).

7Teismas sprendė, jog išaiškintina pareiškėjai apie teisę kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka dėl pažeistų teisių gynimo. Teismas nurodė, kad nors pareiškėja nurodo, jog prašo nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, siekdama įgyvendinti savo subjektinę teisę, nes yra M. K. paveldėtoja, tačiau nepateikė teismui tai patvirtinančių duomenų (pvz., jog ji kreipėsi į notarą su pareiškimu dėl palikimo, atsiradusios po M. K. mirties, priėmimo, priėmė ar yra gavusi paveldėjimo teisės liudijimą į palikimą). Teismas, atsižvelgęs į aktualią teismų praktiką, sprendė, jog nesant duomenų, jog pareiškėja yra turto, atsiradusio po M. K. mirties, paveldėtoja, juridinio fakto, jog M. K. įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą - karvidžių pastatą nustatymas nesukels jai jokių teisinių pasekmių, t. y. nustačius šį faktą, pareiškėja neįgis subjektinės teisės (įgyti pastatą nuosavybėn).

8Atskiruoju skundu R. R. skundžia Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015-12-30 teismo nutartį, prašo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti jos prašymą ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą – pripažinti, jog 1999 m. liepos 8 d. buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią jos tėvas M. K. nusipirko iš buvusios žemės ūkio bendrovės „Rimšė“ karvidžių pastatą, kurio unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ) kaime ( - ), ( - ) seniūnijoje, Ignalinos rajone.

9Nurodo, kadangi jos, kaip teisėtos tėvo M. K. turėto turto paveldėtojos, teisės į jo turėtą turtą yra pažeistos jau antrą kartą, tik kitu pagrindu, (c. b. Nr. 2-628-242/2015, teisminio proceso Nr. 2-16-3-00554-2015-4), 2015 metų gruodžio 22 d. kreipėsi į Ignalinos rajono apylinkės teismą dėl juridinio fakto nustatymo, t.y.dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo galiojančia. Tik pripažinus pastato pirkimo - pardavimo sutartį galiojančia, ji galėtų atkurti savo, kaip teisėtos paveldėtojos teisę į tėvo teisėtu būdu įgytą turtą,teises. Teigia, kad teismas, beveik išnagrinėjęs bylą iš esmės, priėmė nutartį atsisakyti priimti pareiškimą. Nors teismas nurodė, kad ji nėra praradusi dokumento, kurio pagrindu prašo patvirtinti nuosavybės įgijimo faktą, tačiau konstatavo, jog nurodytas dokumentas (pastato pirkimo - pardavimo sutartis) yra negaliojantis, nes nurodyta sutartis nepatvirtinta notarine tvarka, o taip pat nustatyta tvarka neįregistruotas registrų centre. Pareiškėja nurodo, kad jos motina Č. K. paveldėjo turtą likusį po tėvo M. K. mirties, o ji paveldėjo visą turtą, likusį po jos motinos mirties, tame tarpe ir turtą, priklausiusį tėvui, bet nepaveldėtą motinos. Teismui buvo pateikti jos gimimo ir abiejų tėvų - M. K. ir Č. K. mirties liudijimų kopijos. Nors pirmosios instancijos teismas išaiškino, jog dėl pirkimo - pardavimo sutarties pripažinimo galiojančia ji turėtų kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka, tačiau šia tvarka pasinaudoti negali, kadangi dėl tokio ginčo nebūtų atsakovo - žemės ūkio bendrovė „Rimšė“ jau daug metų likviduota ir jos turtinių teisių niekas neperėmė.

10Teigia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi užkirto kelią jai atkurti nuosavybę į tėvo teisėtu būdu įgytą turtą, nes faktiškai išnagrinėjo jos pareiškimą, neišklausęs nei jos, nei suinteresuotų asmenų nuomonės bei nesudarė galimybės pateikti trūkstamus dokumentus ar pakeisti ieškinio pagrindą bei kitaip ištaisyti trūkumus, jeigu tokius nustatė. Nurodo, kad ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą,o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui. Apibendrindama nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nepagrįstą nutartį, užkirto galimybę tolesnei bylos eigai, neleisdamas bylos šalims pateikti galimus paaiškinimus ir įrodymus (CPK 334 str. 1 d. 2 p.) ir suvaržė jos teisių atstatymą į paveldėtą turtą.

11Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepaduota.

12Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, nutartis keistina.

13Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.

14Kaip matyti iš pareiškėjos 2015-12-22 pareiškimo, ji prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą - pripažinti, jog 1999-07-08 buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią jos tėvas M. K. nupirko iš buvusios ŽŪB „Rimšė“ karvidžių pastatą unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ) kaime ( - ), ( - ) sen. Iš pareiškimo matyti, kad pareiškėja siekia paveldėti po tėvo mirties atsiradusį turtą, nurodydama, kad jos tėvas mirė ( - ), o ( - ) mirė jos motina, tuomet ji, pareiškėja ir sužinojo, kad karvidžių pastatas priklauso jos tėvams. Kadangi pastatas nebuvo įregistruotas registre, Registrų centras netenkino jos prašymo atlikti kadastrinius matavimus ir įregistruoti nekilnojamąjį turtą. Pareiškėja nurodė, kad 2015-07-28 Ignalinos rajono apylinkės teismas jos pareiškimą dėl praleisto termino 1999-07-08 sudarytos karvidžių pirkimo – pardavimo sutarties įregistruoti atnaujinimo atsisakė priimti, motyvuodamas tuo, kad pastato pirkimo – pardavimo sutartis yra ne notarinės formos, kaip to reikalavo 1964 m. CK 255 str. 1 d.

15Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjos prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto atsisakė priimti, nurodydamas, kad pareiškėjos siekiamas įtvirtinti faktas neatitinka CPK 444 str. įtvirtintų nuostatų, o būtent to, kad pareiškėja nėra praradusi dokumento, kurio pagrindu prašo patvirtinti nuosavybės įgijimo faktą, nekilnojamasis daiktas nėra įformintas įstatymo nustatyta tvarka, pirkimo – pardavimo sutartis pripažinta negaliojančia, pareiškėja neįrodė, kad fakto negalima patvirtinti kitu būdu. Teismas išaiškino pareiškėjai apie teisę kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka. Be to, teismas nurodė, kad prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas nesukeltų pareiškėjai teisinių pasekmių, kadangi pareiškėja nepateikė duomenų, jog ji yra turto, atsiradusio po jos tėvo mirties, paveldėtoja.

16Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareikšimą ir prie jo pridėtus rašytinius duomenis, skundžiamą teismo nutartį bei atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas atsisakyti priimti pareiškėjos R. R. pareiškimą dėl aptarto juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėjamoje situacijoje yra pagrįstas ir tinkamai motyvuotas, su motyvacija iš esmės sutinkama, todėl ji nebekartojama. Pareiškėja turi dokumentą, kuris patvirtina jos prašomą nustatyti faktą, kad buvo sudaryta 1999-07-08 pirkimo sutartis, pagal kurią jos tėvas nusipirko karvidžių ( - ) kaime statinius( b.l.6-9), todėl tai pakartotinai konstatuoti ir teismo sprendimu nėra procesinės prasmės, teismo teisingai pastebėta, jog kad toks teismo sprendimas teisinių pasekmių nesukurs, todėl procesas negalimas.

17.

18Vienok, apeliacinės instancijos teismo vertinimu , teismas, vykdydamas CPK 137 str.3 d. pareigą nurodyti kaip pašalinti aplinkybes, trukdančias pareikšti ieškinį, į kokią instituciją ar kurį teismą kreiptis, padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėja susidariusioje situacijoje savo pažeistas teises turi teisę ginti ginčo teisenos tvarka.

19Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog įsiteisėjusia Panevėžio apygardos teismo 2015-11-11 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-826-544/2015, kuri su pareiškimu buvo pateikta ir pirmosios instancijos teismui, nustatyta, kad ginčo 1999-07-08 pirkimo – pardavimo sutartis yra negaliojanti, nes ji privalėjo būti notarinės formos, dėl ko pareiškėjos R. R. pareiškimas atnaujinti terminą šiai sutarčiai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, nepriimtas (b.l. 30-32). Taigi, pastangos inicijuoti ginčo teisenos procesą tuo pagrindu, įvertinant, jog turto perleidėjas, pasak pareiškėjos, likviduotas, teisių perėmėjo nėra, nėra duomenų, jog pirkimo-pardavimo sutartis apskritai būtų kieno nors ginčijama, neperspektyvios.

20Sykiu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėja turi prielaidas kreiptis į teismą su tinkamai suformuluotu prašymu siekiant apginti jos turimas turtines teises ar jas įgyti ir tai atliktina inicijuojant procesą dėl daiktinių teisių ypatingosios teisenos tvarka( CPK XXXIV skyrius) , nes ginčo teisenos galimybės dėl jos tėvo valdyto turto nuosavybės teisės, kaip minėta, patvirtinimo yra išnaudotos. Pirmos instancijos teismo nuoroda į paveldėjimo faktą patvirtinančių įrodymų nebuvimą perteklinė ,nes pareiškimo( ieškinio) priėmimo stadijoje įrodymai netiriami, jie gali būti pateikiami proceso metu, o palikimo priėmimo faktas gali būti įrodinėjamas ne tik rašytiniais įrodymais ( CK 5.50 str.).

21Viena iš bylų dėl daiktinių teisų, kurių nagrinėjimą reglamentuoja CPK XXXIV skyriaus normos, kategorijų yra bylos dėl valdymo fakto patvirtinimo (CPK 524 straipsnis). Jų nagrinėjimui reglamentuoti tiesiogiai skirtos CPK XXXIV skyriaus antrojo skirsnio „Bylos dėl valdymo fakto patvirtinimo“ normos. Nurodytų teisės normų nustatyta tvarka gali būti patvirtintas valdymo, kaip savarankiškos daiktinės teisės, faktas. Daikto valdymo teisė pagal CK gali būti ne tik nuosavybės teisės sudedamoji dalis, bet ir savarankiška daiktinė teisė. Daikto valdymu kaip savarankiška daiktine teise pripažįstamas faktinis daikto turėjimas turint tikslą jį valdyti kaip savą. Be to, valdymas, kaip daiktinė teisė, yra pagrindas nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti (CK 4.22 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 4.27 straipsnio 2 dalį nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento. Teisėtu daikto valdymu įstatymo pripažįstamas daikto faktinis turėjimas, įgytas tais pačiais pagrindais, kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.47 straipsnis). Valdymas gali būti ir viena iš nuosavybės teisės turinį sudarančių dalių (CK 4.22 straipsnio 1 dalis, 4.37 straipsnio 1 dalis), tačiau valdymas, kaip savarankiška daiktinė teisė (CK ketvirtosios knygos IV skyrius), visų pirma suprantamas kaip faktinis teisėtas daikto turėjimas turint tikslą jį valdyti kaip savą, kai nuosavybės teisė į daiktą valdytojui nepriklauso. Bylos dėl valdymo fakto patvirtinimo paprastai siejasi su nuosavybės teisės įgijimu, jų esmė – pareiškėjo valdymo teisės konstatavimas ir oficialus patvirtinimas. Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 str. 11 p.), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 str. 1 d. nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą išskirtos nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį sąlygos bei atskleistas jų turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2010; 2010 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2010; išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; kt.). Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1.Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu; 2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešajame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3. Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). 5. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). 6.Daiktas valdomas nepertraukiamai; 7. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; 8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

22Nors skunde teigiama, jog pareiškimo trūkumai , jeigu jų būtų, galėjo būti pašalinti bylos nagrinėjimo procese, teismo veiksmai užkirto kelią operatyviai ginti turtines teises, tokie argumentai nepagrįsti.Teismas netaikė ieškinio trūkumų pašalinimo mechanizmo,todėl teiginiai apie netinkamą to atlikimą teisiškai bereikšmiai. Pareiškėja gali keisti tik ieškinio( pareiškimo) pagrindą arba dalyką, bet preliminarus pareiškimo vertinimas leidžia spręsti, jog labiausia tikėtinas šių abiejų dalių keitimas ( kas procesiškai neleidžiama). Jau svarstant dėl pareiškimo priėmimo, taigi pačioje proceso pradžioje teismas nustatė , kad taip formuluojami klausimai teisme civilinio proceso tvarka nenagrinėjami, tai atlikta per dvi dienas nuo pareiškimo gavimo, todėl priekaištas dėl proceso neekonomiškumo ir koncentruotumo nepagrįstas. Civilinis procesas remiasi ir dispozytivumo principu( CPK 13 str.), t.y. šalys pačios naudojasi procesinėmis teisėmis, pareiškimu nustato nagrinėjimo ribas, todėl pareiškėjai teismui pateikus pareiškimą, kuriame suformuluoti konkretūs prašymai, jie, o ne hipotetiškai kitokie reikalavimai, teismo ir buvo svarstyti, preliminariai vertinti.

23Atsižvelgiant į išdėstytą, į pareiškėjos pareiškime išdėstytas faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismo išvadas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamos nutarties dalis kaip pareiškėja turėtų ginti galimai pažeistas jos teises keistina (CPK 337 str. 1 d. 4 p.).

24Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 4 p., teismas

Nutarė

25Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutartį pakeisti , jos rezoliucinės dalies trečią dalį išdėstyti taip: “išaiškinti pareiškėjai apie galimybę ginti savo teises CPK XXXIV skyriaus normų( bylos dėl daiktinių teisių) pagrindu“. Likusią nutarties dalį palikti nepakeista.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas... 2. pareiškėja R. R. kreipėsi į teismą ypatingosios teisenos tvarka,... 3. Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutartimi... 4. Teismas pažymėjo, kad juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali... 5. Teismas, atsižvelgęs į pareiškimą, sprendė, kad juo siekiamas įtvirtinti... 6. Teismas nurodė, kad tokiu atveju, jeigu pareiškėja mano, kad jos tėvas M.... 7. Teismas sprendė, jog išaiškintina pareiškėjai apie teisę kreiptis į... 8. Atskiruoju skundu R. R. skundžia Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015-12-30... 9. Nurodo, kadangi jos, kaip teisėtos tėvo M. K. turėto turto paveldėtojos,... 10. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi užkirto kelią... 11. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepaduota.... 12. Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, nutartis keistina.... 13. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame... 14. Kaip matyti iš pareiškėjos 2015-12-22 pareiškimo, ji prašė teismo... 15. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjos prašymą... 16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareikšimą ir prie jo pridėtus... 17. .... 18. Vienok, apeliacinės instancijos teismo vertinimu , teismas, vykdydamas CPK 137... 19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog įsiteisėjusia Panevėžio... 20. Sykiu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėja turi... 21. Viena iš bylų dėl daiktinių teisų, kurių nagrinėjimą reglamentuoja CPK... 22. Nors skunde teigiama, jog pareiškimo trūkumai , jeigu jų būtų, galėjo... 23. Atsižvelgiant į išdėstytą, į pareiškėjos pareiškime išdėstytas... 24. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 4... 25. Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutartį pakeisti ,...