Byla 2A-2029-254/2017

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Raimondo Buzelio,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. P. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-40-548/2017 pagal ieškovo A. P. patikslintą skundą (ieškinį) atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Geosoma“ dėl 2014 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. 6VĮ-(14.6.2.)-941 dėl atsisakymo parduoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Byloje kilo ginčas, ar Kaišiadorių skyriaus vedėjo 2014 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 6VĮ-(14.6.2.)-941 buvo pagrįstai apribota ieškovo teisė įsigyti ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte ieškovui suprojektuotus valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus.
  2. A. P. kreipėsi į Kaišiadorių rajono apylinkės teismą su patikslintu skundu, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Kaišiadorių skyriaus (toliau – Kaišiadorių skyrius) vedėjos A. Ž. 2014 m. rugsėjo 15 d. įsakymą Nr. 6VĮ-(14.6.2.)-941, kuriuo buvo nuspręsta neparduoti jam valstybinės žemės ūkio paskirties sklypų, esančių ( - ): ( - ) (toliau – 15 eilės sklypai) bei ( - ) (toliau – 7 eilės sklypas).
  3. Patikslintą skundą grindė tuo, kad Kaišiadorių rajono valdybos 1991 m. lapkričio 27 d. potvarkiu Nr. 258-v „Dėl skyrimo valstiečio ūkiui steigti“ ieškovui skirtas 9.48 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas (Nr.144), esantis ( - ). Pasikeitus įstatymams, reikėjo minėtus žemės sklypus išsipirkti. Teisė pirkti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus (šioje byloje įvardijamus kaip 7 ir 15 eilės) A. P. buvo numatyta Nacionalinės žemės tarnybos Kaišiadorių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. Ž6-724 „Dėl Kauno apskrities 2010-05-08 įsakymo Nr. 02-04-3045 pakeitimo ir ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtintas Kaišiadorių rajono Palomenės seniūnijos Tauckūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas ir Piliečių, kuriems suprojektuoti parduodami valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai, sąrašas. Siekdamas įsigyti laisvą valstybinę žemės ūkio paskirties žemę, ieškovas turėjo atlikti privalomas procedūras – parengti 7 eilės žemės sklypo ir 15 eilės žemės sklypų kadastrinių duomenų bylas. Šiems darbams atlikti ieškovas kreipėsi į UAB „Geosoma“, su kuria 2013 m. birželio 14 d. sudarė kadastrinių darbų sutartį Nr. 13/24, tačiau dėl UAB „Geosoma“ pareigų netinkamo vykdymo Kaišiadorių skyrius neišdavė kadastriniams matavimams reikalingų dokumentų, nustatant žemės sklypų ribų posūkių taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Tokiu būdu ieškovas neturėjo galimybės iki 2014 m. rugsėjo 1 d. pateikti suprojektuotų valstybinių žemės sklypų kadastro duomenų bylų. Dėl ko 2014 m. rugsėjo 15 d. Kaišiadorių skyriaus vedėja A. Ž. priėmė įsakymą Nr. 6VĮ-(14.6.2.)-941, kuriuo atsisakė ieškovui parduoti 15 eilės sklypus bei 7 eilės sklypą. Ieškovas pažymi, kad 7 eilės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti dar 1992 m. vasario 6 d., suteikiant Valstiečių ūkio aktą, todėl atsakovė turėjo pareigą įtraukti šį sklypą į ankstesnius parengtus projektus, o ne vėl reikalauti atlikti naujus kadastrinius matavimus. Be to, ieškovas už sklypus, kurių nuspręsta jam neparduoti (7 eilės ir 15 eilės sklypai) yra jau susimokėjęs didžiąją dalį sumos, tačiau nei pinigų, nei sklypų negauna. Kartu nurodė, kad neatliko 7 eilės sklypo ir 15 eilės sklypų kadastrinių matavimų ne dėl savo kaltės, o dėl atsakovės nebendradarbiavimo, kadangi Kaišiadorių skyrius neišdavė kadastriniams matavimams reikalingų dokumentų, nustatant žemės sklypų ribų posūkių taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Todėl minėtas įsakymas turi būti naikinamas. Kartu nurodė, kad buvo pateikęs prašymą pratęsti terminą 7 eilės sklypo ir 15 eilės sklypų kadastro duomenų byloms pateikti, tačiau prašymas nebuvo svarstomas. Todėl prašo teismo pratęsti terminą minėtų sklypų privatizavimui.
  4. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į patikslintą skundą su juo nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Kaišiadorių skyrius 2011 m. spalio 20 d. raštu Nr. 6SD-(14.6.45.)-1646 informavo ieškovą, kad jis per 6 mėnesius nuo pranešimo gavimo dienos turi pateikti 7 eilės žemės sklypo ir 15 eilės žemės sklypų kadastro duomenų bylas, 2013 m. spalio 15 d. raštu Nr. 6SD-(14.6.104.)-2549 „Dėl kadastro duomenų bylų pateikimo“ pakartotinai jį informavo, tačiau ir iki nurodytos datos kadastro duomenų bylos Kaišiadorių skyriui nebuvo pateiktos. Per nustatytą terminą nepateikus 7 eilės žemės sklypo ir 15 eilės žemės sklypų kadastrinių matavimų bylų, Kaišiadorių skyriaus vedėjas priėmė įsakymą Nr. 6VĮ-(14,6.2.)-941, kuriuo buvo nuspręsta neparduoti ieškovui 7 eilės žemės sklypo ir 15 eilės žemės sklypų. Ieškovui A. P. minėtą įsakymą apskundus, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. 6SD-(14.6.104.)-3482., skundą atmetė. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovas mokėjo lėšas už žemės sklypų projektavimo darbus, o ne už pačius žemės sklypus.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 9 d. sprendimu patikslintą skundą (ieškinį) atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai bei trečiajam asmeniui UAB „Geosoma“ dėl 2014 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. 6VĮ-(14.6.2.)-941 „Dėl atsisakymo parduoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus“ atmetė; priteisė valstybei iš ieškovo A. P. 9 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu; sprendimui įsiteisėjus, panaikino Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
  2. Teismas nustatė, kad teisė pirkti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus (7 ir 15 eilės) A. P. buvo numatyta Nacionalinės žemės tarnybos Kaišiadorių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. Ž6-724 „Dėl Kauno apskrities 2010-05-08 įsakymo Nr. 02-04-3045 pakeitimo ir Tauckūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtintas Kaišiadorių rajono Palomenės seniūnijos Tauckūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą ir Piliečių, kuriems suprojektuoti parduodami valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai, sąrašas. Kuriais taip pat buvo suprojektuoti A. P. parduotini valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai ir jis įrašytas pretendentu į 7 eilę dėl 9.48 ha žemės sklypo Nr. 144, esančio ( - ) (7 eilės sklypas), ir į 15 eilę dėl 18 žemės sklypų, esančių ( - ) (toliau – 15 eilės sklypai), pirkimo. Siekdamas įsigyti laisvą valstybinę žemės ūkio paskirties žemę, ieškovas turėjo atlikti privalomas procedūras – parengti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų kadastrinių duomenų bylas. Nacionalinės žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyriaus 2011 m. spalio 20 d. raštu Nr. 6SD-(14.6.45.)-1646 ieškovas buvo informuotas apie pareigą per 6 mėnesius nuo pranešimo gavimo dienos Nacionalinės žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyriui pateikti jam suprojektuotų žemės ūkio paskirties žemės sklypų kadastro duomenų bylas. 2013 m. spalio 15 d. raštu Nr. 6SD-(14.6.104.)-2549 „Dėl kadastro duomenų bylų pateikimo“ Kaišiadorių skyrius papildomai informavo ieškovą, kad iki 2013 m. lapkričio 1 d. jis turi pateikti 7 eilės žemės sklypo ir 15 eilės žemės sklypų kadastro duomenų bylas. Iki nurodytos datos kadastro duomenų bylų Kaišiadorių skyriui nepateikus, Kaišiadorių skyriaus vedėjo 2014 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 6VĮ-(14.6.2)-941, buvo nuspręsta neparduoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų A. P..
  3. Teismas, įvertinęs kadastrinių bylų rengimo pradžią ir pabaigą, kuri buvo nustatyta Kaišiadorių skyriaus 2011 m. spalio 20 d. raštu Nr. 6SD-(14.6.45.)-1646, darė išvadą, kad ieškovas turėjo pakankamai laiko, kad galėtų įgyvendinti procedūras, suteikiančias teisę pirkti žemės sklypus, t. y. parengti perkamų žemės sklypų kadastrinių matavimų bylas. Iš byloje esančių duomenų, teismas nustatė, kad UAB „Geosoma“ neatliko kadastrinių matavimų, nes apeliantas nesumokėjo avanso.
  4. Teismas kartu darė išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog Kaišiadorių skyrius neišdavė kadastriniams matavimams reikalingų dokumentų, nustatant žemės sklypų ribų posūkių taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Tokiu būdu teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovė veikė šališkai.
  5. Teismas atmetė kaip nepagrįstą skundo argumentą, kad atsakovė neturėjo reikalauti atlikti naujų 7 eilės sklypo kadastrinius matavimų, nes jie buvo atlikti 1992 m. vasario 6 d. suteikiant Valstiečių ūkio aktą, kadangi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 936 Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo patvirtinta nauja valstybinė geodezinių koordinačių sistema. Teismas pažymėjo, kad pagal 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 534 15 punktą, žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, atliekami, formuojant valstybinės žemės sklypus (išskyrus žemės sklypus, formuojamus iki 2011 m. gruodžio 31 d., nuosavybės teisėms atkurti ir asmeniniam ūkiui kaimo gyvenamosiose vietovėse). Tokiu būdu teismas darė išvadą, kad 7 eilės žemės sklypo kadastriniai matavimai turėjo būti atliekami naujai.
  6. Teismas sutiko su atsakove, kad pagal 2010 m. gegužės 10 d. žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbų apmokėjimo sutartį A. P. buvo sumokėjęs ne už žemės sklypus, kurių nuspręsta jam neparduoti, bet už projektavimo darbus. Kartu pažymėjo, kad ieškovas nėra sumokėjęs visos kainos, nors pagal su Kaišiadorių skyriumi sudarytas žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbų apmokėjimo sutartis turėjo sumokėti per 40 darbo dienų.
  7. Vadovaujantis tuo, kad išdėstyta, teismas konstatavo, kad praradimą įsigyti pardavimui suprojektuotus valstybinės žemės sklypus nulėmė paties ieškovo apsisprendimas veikti jo pasirinktu būdu, todėl sprendė, kad šiuo atveju nėra pagrindo panaikinti Kaišiadorių skyriaus vedėjo 2014 m. rugsėjo 15 d. įsakymą Nr. 6VĮ-(14.6.2)-941 „Dėl atsisakymo parduoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus“.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9

  1. Apeliaciniu skundu ieškovas A. P. prašo teismo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti; priteisti iš atsakovės ieškovo naudai jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Dėl 7 eilės žemės sklypų įsigijimo apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ginčo šalių teisinių santykių pobūdį. Ieškovas pažymi, kad buvo įgijęs ne tik teisę pirkti valstiečio ūkio žemės sklypą, bet ir šia teise pasinaudojo (ją realizavo). Minėtas aplinkybes patvirtina 1992 m. vasario 6 d. Valstybinis žemės nuosavybės aktas, kuriuo 1997 m. lapkričio 27 d. ieškovui buvo suteikti 9.48 ha valstiečio ūkiui steigti bei mokėjimo pranešimas, kuriame patvirtinama, kad ieškovas už perkamą žemę 1998 m. gruodžio 31d. sumokėjo 1947,64 Lt. Tokiu būdu ieškovas vykdė jam LR Vyriausybės 1994 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. 183 2.11 punkte pavestą pareigą atsiskaityti už perkamą žemę. Tačiau pirkimo–pardavimo sandoris užbaigtas nebuvo, nes, vadovaujantis minėtu nutarimu Nr. 183, sekantis etapas buvo asmeninio ūkio žemės paženklinimo akto parengimas ir asmeninio ūkio žemės ploto patikslinimas (2.12 punktas), už ką buvo atsakingas ne ieškovas, o valstybės institucijos. Minėtas aplinkybes apeliantas grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2006, kuria vadovaujanti, pirmosios instancijos teismas privalėjo konstatuoti, jog ieškovas jau yra įgijęs teisę pirkti 9.48 ha žemės sklypą (projektinis Nr. 144), esantį ( - ), todėl, apelianto nuomone, ginčijamas įsakymas dalyje, kuria atsisakyta minėtą žemės sklypą parduoti yra neteisėtas ir naikintinas.
    2. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi netinkama teisės aktų redakcija, nurodant, kad ginčo situacijoje taikytinos LR Vyriausybės 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo Nr. 915 „Dėl LR 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ pakeitimo priėmimo nuostatos. Apeliantas pažymi, kad žemės sklypų pardavimo procedūra ginčo atveju buvo pradėta dar iki minėto įsakymo priėmimo – 2010 m. gruodžio 31 d., todėl nutarimas Nr. 915 ieškovo atžvilgiu netaikomas. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog ieškovas pažeidė šio nutarimo Nr. 915 2 ir 22 punktus. Apeliantas pažymi ir tai, kad minėto nutarimo, kuriuo vadovavosi teismas, nuostatos nenumatė piliečiui pareigos parengti ir apmokėti žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Tokiu būdu, ieškovui negalėjo kilti neigiami padariniai dėl tokios pareigos nevykdymo.
  2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyrius prašo teismo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Apeliantas, įrodinėdamas skundo pagrįstumą dėl 7 eilės žemės sklypų įsigijimo, nepagrįstai remiasi teisės aktų normomis, reglamentuojančiomis asmeniniam ūkiui skirtos žemės skyrimo, formavimo ir privatizavimo tvarka. Atsakovė pažymi, kad apeliantui nebuvo skirta asmeninio ūkio žemė, o 9.48 ha ploto žemės sklypas, projektinis Nr. 144, buvo suprojektuotas ne 7, o 12 eilėje ir niekaip nėra susijęs su asmeninio ūkio žeme ir jam taikomu teisiniu reglamentavimu. Nagrinėjamu atveju žemė nebuvo skirta asmeniniam ūkiui, todėl nuostatos, reglamentuojančios asmeninio ūkio žemės pardavimą, šiuo atžvilgiu negali būti taikomos. Todėl patenkinus apeliacinį skundą ir panaikinus Kaišiadorių skyriaus vedėjo 2014 m. rugsėjo 15 d. įsakymą Nr. 6VĮ-(14.6.2.)-941, jis nesukeltų teisinių padarinių, nes šiuo metu galiojančios teisės aktų nuostatos neleidžia parduoti žemės ūkio paskirties žemės, o A. P. nepatenka į įstatyme numatytas išimtis. Kartu nurodo, kad 2010-12-31 Nacionalinės žemės tarnybos Kaišiadorių žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. Ž6-724, buvo suprojektuotas vienas 12 eilės žemės sklypas (projektinis Nr. 144, plotas - 9.48 ha) ir aštuoniolika 15 eilės žemės sklypų. Todėl pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 12 ir 15 punktų nuostatas apeliantui minėtu įsakymu suprojektuoti parduodami žemės ūkio sklypai, o ne sklypai skirti asmeniniam ūkiui ar valstiečių ūkiui.
    2. Be to atsakovė pažymėjo, kad vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 2 dalies nuostatomis, A. P. žemė suteikta pagal Valstiečio ūkio įstatymą, negali būti parduodama, kadangi ieškovui buvo atkurtos nuosavybės teisės į 11.69 ha žemės plotą pagal Kauno apskrities išvadas: 2002-02-27 Nr. 3911, 2002-02-27 Nr.3910, 2000-10-04 Nr. 3107.
    3. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad patvirtinus 2010 m. projektą ieškovui nekilo pareiga rengti perkamų žemės sklypų kadastro duomenų bylas, todėl ieškovui negali kilti neigiami padariniai dėl tokios pareigos nevykdymo. Atsakovė pažymi, kad priešingai nei nurodo apeliantas, pagal tuo metu galiojusią tvarką, valstybės ir asmenų lėšomis apmokėjimo už žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotų žemės sklypų paženklinimą ir kadastro duomenų bylos parengimą reglamentavo Fizinių ir juridinių asmenų lėšomis atliekamų žemės reformos žemėtvarkos projektų įgyvendinimo darbų apmokėjimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 15 d. nutarimu Nr. 241 (2010-09-29 - 2012-03-28 redakcija), kurių 2 punktas numato, kad asmenys savo lėšomis sumoka už žemės reformos žemėtvarkos projektų, kuriuose projektuojami valstybės parduodami ir nuomojami žemės sklypai (išskyrus asmeninio ūkio žemės sklypus), taip pat perduodami neatlygintinai naudoti ar patikėjimo teise žemės sklypai rengimo ir įgyvendinimo darbus (2.1.p.). Šių Taisyklių 2.5 punkte numatytas 6 mėnesių terminas minėtiems darbams atlikti, o to neatlikus, asmenys išbraukiami iš asmenų, kuriems suprojektuoti žemės sklypai, sąrašo.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
  2. Ieškovas, kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Kaišiadorių skyriaus vedėjos A. Ž. 2014 m. rugsėjo 15 d. įsakymą Nr. 6VĮ-(14.6.2.)-941, kuriuo buvo nuspręsta neparduoti jam 18 valstybinės žemės ūkio paskirties sklypų Nr. 523-1 – 523-9, 543-10 –543-18, esančių ( - ) ir vieną 9.48 ha žemės sklypą (projektinis Nr. 144) ( - ), kurį ieškovas įvardino 7 eilės sklypu, o 18 žemės sklypų – 15 eilės žemės sklypais. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiame įsakyme (1 t., b. l. 15 ir 32, įsakymo lapai įsiūti atskirai) nėra duomenų, kokios eilės pretendentu buvo apeliantas įsigyti šiuos suprojektuotus žemės sklypus. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė procesinės teisės pažeidimus, nes netinkamai vertindamas įrodymus, neatskleidė bylos esmės. Teisėjų kolegija iš esmės su tokia apelianto pozicija sutinka.
  3. Iš 2015 m. rugsėjo 15 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimo Nr. 1T-39-(7.5) „Dėl A. P. skundo išnagrinėjimo“ turinio teisėjų kolegija gali nustatyti, kad Nacionalinės žemės tarnybos Kaišiadorių žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2010 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. Ž6-724 „Dėl Kauno apskrities 2010-05-08 įsakymo Nr. 02-04-3045 pakeitimo ir Tauckūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ buvo patvirtintas Kaišiadorių rajono Palomenės seniūnijos Tauckūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas ir Piliečių, kuriems suprojektuoti parduodami valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai, sąrašas, tačiau tokio administracinio akto byloje nėra ir teisėjų kolegija pagal bylos duomenis negali pašalinti byloje atsiradusių prieštaravimų dėl apelianto eilės į žemės sklypą Nr. 144 – 9,48 ha. Tuo tarpu apeliantas apeliaciniame skunde dėl 7 eilės žemės sklypo įsigijimo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ginčo šalių teisinių santykių pobūdį. Ieškovas pažymi, kad buvo įgijęs ne tik teisę pirkti šį valstiečio ūkio žemės sklypą, bet ir šia teise pasinaudojo (ją realizavo).
  4. Skundžiamame teismo sprendime yra minimas Kaišiadorių rajono valdybos 1991 m. lapkričio 27 d. potvarkis Nr. 258-v „Dėl skyrimo valstiečio ūkiui steigti“, tačiau šio potvarkio civilinėje byloje nėra. Jis paminėtas tik Valstybinės žemės nuosavybės akte Nr. 144 (1 t. b. l. 29-30). Akte nurodyta, kad pagal paminėtą potvarkį apeliantui suteikta valstiečių ūkiui steigti 9,48 ha. žemės jo nuosavybėn ir nemokamai, su paveldėjimo teise. Nurodyta, kad ji (žemė) negali būti perkama, parduodama, išnuomojama, įkeičiama. Tačiau būtent šią žemę buvo atsisakyta parduoti apelianto ginčijamu administraciniu aktu. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas privalėjo atlikti teisės aktų nustatytus veiksmus, kad būtų sudaryta šio žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis. Tačiau šio sprendimo teismas nemotyvavo, o byloje nesant 1991 m. lapkričio 27 d. potvarkio Nr. 258-v „Dėl skyrimo valstiečio ūkiui steigti“, negali nustatyti, kad apeliantas už ją turėjo mokėti, kad įgytų nuosavybėn, kuomet byloje yra paminėto turinio Valstybinės žemės nuosavybės aktas Nr. 144.
  5. Sprendime nurodyta, kad ieškovas nesupranta už ką jis tuomet 1998 m. gruodžio 31 d. sumokėjo 1627 Lt ir 320 Lt. investiciniais čekiais ir 2000 m. sausį pateikė juos atsakovei, kuri nesutvarkė pirkimo–pardavimo dokumentų. Tačiau, jeigu apeliantas yra sumokėjęs už žemės sklypą, tai tokie duomenys turėjo būti byloje ir turėjo būti vertinami. Pirmosios instancijos teismas dėl šių ieškovo argumentų nurodė, kad jie tik netiesiogiai susiję su jo reikalavimu dėl 2014 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. 6VĮ-(14.6.2.)-941 nuginčijimo, todėl jų iš esmės nenagrinėjo. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad jeigu paminėtais investiciniais čekiais buvo sumokėta už apelianto nurodomą nors vieną iš žemės sklypų, kuriuos ginčijamu įsakymu buvo atsisakyta parduoti, tai atlikti mokėjimai yra tiesiogiai susiję su ginču ir teismas privalėjo juos išnagrinėti, tame tarpe, ištirti įrašus, šios nutarties sekančiame punkte aptariamame mokėjimo pranešime, kuriame minima pavardė asmens, kuris nėra byloje dalyvaujantis asmuo.
  6. Byloje yra Kaišiadorių žemėtvarkos skyriaus vedėjos R. Č. mokėjimo pranešimas (1 t., b. l. 87), kuriame nurodoma, kad ieškovo A. P. perkamos žemės kaina 18429 Lt ir, kad prieš pasirašydamas pirkimo–pardavimo sutartį A. P. turi sumokėti valstybės vienkartinėmis išmokomis ir kitomis tikslinėmis kompensacijomis 737,16 Lt. Šiame rašte nėra duomenų nei už kokį žemės sklypą apeliantas turėjo sumokėti, nei kada šis mokėjimo pranešimas buvo surašytas, nes jame nenurodyta data. Taip pat iš šio dokumento negalima nustatyti kada jis buvo išsiųstas ieškovui. Todėl negalima atmesti apelianto nurodomų aplinkybių, kad jis atliko mokėjimus už žemės sklypą (sklypus), bet atsakovė nesudarė žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties, o teismas šių aplinkybių nenagrinėjo ir tai net nurodė skundžiamame teismo sprendime. Sprendime buvo remtasis liudytojos R. Č. parodymais, kad kai po pranešimo gavimo buvo sumokama kaina, buvo sudaroma žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis.
  7. Apeliantas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad 9,48 ha žemės sklypas yra asmeninio ūkio žemės sklypas, apeliantui suteiktas valstiečio ūkiui, o pagal Žemės reformos 10 straipsnio 1 dalies 7 punktą, jis laikomas 7 eilės žemės sklypu. Jam žemės sklypas buvo suteiktas valstiečių ūkiui steigti, o Žemės reformos įstatymo (red. nuo 1991-09-01) 6 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad žemė privatinėn nuosavybėn gali būti įsigyjama privačiam ūkiui steigti, kitai žemės ūkio veiklai ir kt. Todėl, jo nuomone, mokėjimo pranešimas ieškovui buvo išduotas, kuomet atsakovė jau buvo išdavusi leidimą pirkti valstiečio ūkio žemę, nes buvo įvykdyti veiksmai, numatyti LR Vyriausybės 1994 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. 183 „Dėl asmeninio ūkio žemės pardavimo“ 2.10 punkte. Sekantis etapas – asmenino ūkio žemės paženklinimo akto parengimas ir asmeninio ūkio žemės ploto patikslinimas (2.12 punktas), už ką buvo atsakingas ne ieškovas, o valstybės institucijos.
  8. Atsakovė, atsiliepdama į 19 punkte nurodytus apelianto argumentus, nurodė, kad jis be pagrindo remiasi teisės aktų normomis, reglamentuojančiomis asmeniniam ūkiui skirtos žemės skyrimo, formavimo ir privatizavimo tvarka, nes šiuo atveju apeliantui nebuvo skirta asmeninio ūkio žemė, o 9,48 ha ploto žemės sklypas, projektinis Nr. 144, buvo suprojektuotas ne 7, o 12 eilėje ir niekaip nėra susijęs su asmeninio ūkio žeme ir jam taikomu teisiniu reglamentavimu. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad 2010 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. Ž6-724 apeliantui buvo suprojektuotas vienas 12 eilės žemės sklypas (Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 12 punktas) ir aštuoniolika 15 eilės žemės sklypų (Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 15 punktas). Tuo pačiu atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad ieškovui 9,48 ha žemės ūkio paskirties žemė, suteikta pagal Valstiečių ūkio įstatymą, negali būti parduodama, nes jam atkurta nuosavybės teisė į didesnį žemės sklypą. Šios aplinkybės pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėjamos, jos nebuvo nurodytos atsiliepime į patikslintą ieškinį, atsakovės atstovas bylą nagrinėjant teisme iš esmės nedalyvavo, todėl jas nurodžius tik atsiliepime į apelianto skundą, teisėjų kolegija turi pagrindo manyti, kad byloje net nebuvo nustatyta, kokiu pagrindu atsakovė priėmė ieškovo ginčijamą įsakymą dėl atsisakymo parduoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemę.
  9. Teisėjų kolegija šios nutarties 15 punkte jau minėjo, kad Nacionalinės žemės tarnybos Kaišiadorių žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2010 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. Ž6-724 „Dėl Kauno apskrities 2010-05-08 įsakymo Nr. 02-04-3045 pakeitimo ir Tauckūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtintas Kaišiadorių rajono Palomenės seniūnijos Tauckūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas ir Piliečių, kuriems suprojektuoti parduodami valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai, sąrašas, byloje nėra. Todėl teisėjų kolegija negali nustatyti, kokios eilės pretendentui buvo suprojektuotas 9,48 ha žemės sklypas (projektinis Nr. 144). Pažymėtina, kad ieškinyje, sprendimuose dėl apelianto skundų išnagrinėjimo šis sklypas minimas kaip 7 eilės, o ne 12 eilės žemės sklypas. Pirmosios instancijos teismas 9,48 ha žemės sklypą (projektinis Nr. 144) taip pat laikė 7 eilės pretendentui suprojektuotu sklypu.
  10. Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nebuvo atskleista bylos esmė, nes pirmosios instancijos teismas nenustatė teisingam bylos išnagrinėjimui teisiškai reikšmingų aplinkybių – kokios paskirties, kada ir kokiu pagrindu ieškovui buvo suteikti ar jo naudojami jam suprojektuoti (kokia eile) žemės sklypai, kuriuos ginčijamu Nacionalinės žemės tarnybos Kaišiadorių skyriaus vedėjos A. Ž. 2014 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 6VĮ-(14.6.2.)-941 buvo atsisakyta ieškovui parduoti. Byloje būtina nustatyti kokių aplinkybių pagrindu buvo priimtas ginčijamas įsakymas neparduoti žemės sklypų ieškovui. Tik nustačius pirmiau nurodytas aplinkybes galima spręsti koks teisinis reglamentavimas taikytinas nagrinėjamam ginčui. Toliau reikia vertinti kokius veiksmus kiekviena iš pirkimo–pardavimo sutarčių šalių pagal taikytiną teisinį reglamentavimą turėjo atlikti ir atliko ar neatliko bei ar tai galėjo būti pagrindu atsisakyti parduoti žemės sklypus.
  11. Apeliacinės instancijos teismas privalo ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės ir fakto klaidas (CPK 327 straipsnyje). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2005; 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008; 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; kt.).
  12. Nagrinėjamos bylos atveju, šios nutarties argumentai ir pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys įgalina padaryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atmetė neatskleidęs jo esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus jo, atsižvelgiant į tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimtį ir pobūdį, negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Todėl skundžiamas teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

11Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

12Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 9 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

13Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai