Byla 2A-544-163/2013

Dėl draudimo išmokos grąžinimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alonos Romanovienės (pirmininkė ir pranešėja), Erikos Misiūnienės, Audriaus Saulėno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės BTA Insurance Company apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo „BTA Insurance Company“ SE, Lietuvos Respublikoje veikiančio per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovei A. J., trečiasis asmuo R. A., dėl draudimo išmokos grąžinimo,

Nustatė

2ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės 1463,36 Lt išmokėtos draudimo išmokos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad apdraudė automobilio ( - ) valst. Nr. ( - ) valdytojus transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (sutarties Nr. (duomenys nesklebtini)). 2011-09-04 įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas automobilis R. E., valst. Nr. ( - ) Šio įvykio kaltininkas R. A. vairavo automobilį ( - ) valst. Nr. ( - ). 2011-09-27 ieškovas išmokėjo 1463,36 Lt už autoįvykio metu apgadintą automobilį R. E., valst. Nr. ( - ) Kadangi draudėjas – atsakovė, laiku nesumokėjo įmokos už teikiamą draudimo apsaugą, draudėjas privalo grąžinti dėl padarytos žalos išmokėtą sumą.

3Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-10-30 sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo „BTA Insurance Company“ SE, Lietuvos Respublikoje veikiančio per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje 16,50 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Nurodė, kad nors ir pavėluotai, tačiau įmoka buvo sumokėta, ieškovas nenurodo ir, kad būtų nesumokėtos kitos draudimo įmokos, ieškovė visus mokėjimus priėmė, kas pagrįstai leidžia teigti, jog ieškovas draudimo sutartį laikė galiojančia ir pripažino tinkamu prievolių pagal sutartį įvykdymą. Toks ieškovo elgesys reiškia, kad jis atsisakė teisės nutraukti sutartį su atsakove ir pasinaudoti Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 7 d. Atsakovei vėluojant sumokėti draudimo įmoką, ieškovas draudimo sutarties nesustabdė, neišaiškino atsakovei draudimo įmokų nesumokėjimo laiku pasekmių, numatytų minėto įstatymo 11 str. 5 ir 7 d., kaip tai imperatyviai įpareigoja LR Draudimo priežiūros komisijos 2004-04-23 nutarimu Nr. N-47 patvirtintų standartinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygų (toliau – Sąlygos) 27 punktas. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas pats netinkamai vykdė bendradarbiavimo pareigą bei tokiu savo elgesiu pripažino, kad atsakovės pavėluoto draudimo įmokų mokėjimo jis nelaikė esminiu sutarties pažeidimu ir kad priėmęs visas įmokas pagal draudimo sutartį, ieškovas neturi teisės reikalauti jo išmokėtų nukentėjusiam trečiajam asmeniui draudimo išmokų, nes toks reikalavimas prieštarauja šalių sudarytos draudimo sutarties esmei, kadangi atsakovė kaip tik ir draudėsi nuo to, kad įvykus draudiminiam įvykiui, neturėtų nuostolių atlygindama žalą. Nurodė, kad draudėjui draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjus draudimo įmokos, tačiau ją sumokėjus pavėluotai ir draudikui įmoką priėmus, taip pat įstatymo nustatyta tvarka draudikui nepasinaudojus draudimo apsaugos sustabdymo teise, draudikas neturi teisės susigrąžinti iš draudėjo sumas, draudiko išmokėtas dėl padarytos žalos galiojant draudimo apsaugai, priešinga išvada prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Taip pat nurodė, kad nesant duomenų, kad nors viena draudimo įmoka pagal tarp šalių sudarytą draudimo sutartį būtų nesumokėta, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei teisinę logiką, atsižvelgiant į draudimo teisinių santykių esmę bei paskirtį, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės trečiajam asmeniui išmokėtą draudimo išmoką yra nepagrįstas, todėl ieškinys atmestinas.

4Apeliaciniu skundu ieškovas BTA Insurance Company“ SE, Lietuvos Respublikoje veikiantis per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-30 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad kasacinis teismas, pasisakydamas dėl Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 7 d. taikymo yra nurodęs, kad minėtoje normoje nustatytų padarinių atsiradimas yra siejamas su tam tikrų sąlygų buvimu: draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą; per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala. Nurodo, kad nagrinėjamoje byloje buvo nustatytos abi būtinos sąlygos, t. y. draudimo sutartis buvo sudaryta laikotarpiui nuo 2011-05-20 iki 2012-05-19; antroji draudimo įmoka turėjo būti sumokėta iki 2011-08-20; įvykis buvo 2011-09-04; įmoka sumokėta po įvykio 2011-09-05. Taip pat nurodo, kad kasacinis teismas išaiškino, jog argumentai, kad atsakovas vėliau sumokėjo draudimo įmoką, draudimo įmonė ją priėmė ir nenutraukė draudimo sutarties, neturi teisinės reikšmės, nes šios aplinkybės nėra ginčijamos teisės normos taikymo sąlygos.

5Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė A. J. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-30 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas, priėmęs visas įmokas pagal draudimo sutartį, neturi teisės reikalauti jo išmokėtų nukentėjusiajam asmeniui draudimo išmokų, nes toks reikalavimas prieštarauja šalių sudarytos draudimo sutarties esmei. Teigia, kad transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslai iš principo eliminuoja draudėjo regreso teisę į transporto priemonės valdytojus, dėl kurių kaltės eismo įvykio metu nukentėjo ir patyrė žalą tretieji asmenys ar jų patirtus nuostolius atlygino draudikas. Mano, kad teismo motyvai ir išvados yra pagrįsti bei atitinkantys įstatymų reikalavimus.

6Apeliacinis skundas tenkintinas.

7Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

8Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau- TPVCAPD įstatymo) 11 straipsnio 7 dalies taikymo. Šioje normoje nustatyta, kad jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala arba žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo pagal šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalį, draudikas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas.

9Pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos duomenimis, sprendime nustatė, kad ieškovas 2011-05-29 apdraudė atsakovei priklausančios transporto priemonės ( - ) valst. Nr. ( - ), valdytojus transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (ECA paprastoji draudimo sutartis Nr. 12 3361399), nustatyti tokie draudimo įmokų terminai ir dydžiai: 2011-05-20 – 64 Lt, 2011-08-20 – 64 Lt, 2011-11-20 – 64 Lt, 2012-02-20 – 63,60 Lt (b. l. 11). 2011-09-04 įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas automobilis „R. E.“, valst. Nr. ( - ) Eismo įvykio kaltininku pripažintas R. A., kuris vairavo automobilį ( - ) valst. Nr. ( - ) (b. l. 7-9). Nustatyta, kad eismo įvykio metu apgadinto automobilio savininkui padaryta 1463,36 Lt žala, kuri išmokėta 2011-09-27 (b. l. 10, 12). 2003-07-30 A. J. su R. A. sudarė panaudos sutartį, kuria A. J. perdavė transporto priemonę ( - ) valst. Nr. ( - ), neatlygintinai naudotis R. A. su teise išvykti į užsienį, o šis įsipareigojo grąžinti jį jai pareikalavus. 2003-07-30 ji įgaliojo R. A. parduoti transporto priemonę ( - ) Nr. ( - ), savo nuožiūra, už jo aptartą kainą ir sąlygas, išregistruoti transporto priemones registruojančioje įstaigoje, gauti pinigus už parduotą automobilį, atlikti kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu. Šis įgaliojimas galioja iki 2013-07-30 su teise perįgalioti (b. l. 26, 27). R. A. 64 Lt draudimo įmoką sumokėjo 2011-09-05 (b. l. 28, 29). Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad byloje dėl nustatytų faktinių aplinkybių ginčo nėra: šalys pripažįsta, kad R. A., vairuodamas A. J. priklausantį automobilį ( - ) valst. Nr. ( - ), kurio valdytojus transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apdraudęs ieškovas, padarė eismo įvykį, kurio metu automobiliui „R. E.“, valst. Nr. ( - ) padarytą 1463,36 Lt žalą atlygino ieškovas, išmokėdamas atitinkamo dydžio draudimo išmoką. Šalys pripažįsta, kad eilinė draudimo įmoka – 64 Lt, pagal tarp šalių sudarytą sutartį buvo sumokėta vėluojant, t. y. ne 2011-08-20, o 2011-09-05.

10Pasisakydamas dėl Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 7 dalies taikymo teismų praktikoje, kasacinis teismas pažymėjo, kad TPVCAPD įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje nustatytų padarinių (draudėjo pareiga grąžinti draudėjui draudimo išmoką) atsiradimas yra siejamas su tam tikrų sąlygų buvimu: 1) draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą; 2) per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala arba 3) žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo pagal šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalį. Taigi esminės šiai normai taikyti nustatinėtinos aplinkybės, atsižvelgiant į nagrinėjamą atvejį, yra draudimo įmokos iki sutartyje nustatyto termino nesumokėjimas ir draudžiamojo įvykio per laikotarpį, kurį buvo delsiama sumokėti draudimo įmoką, atsitikimas. Priešingas aiškinimas neatitiktų ne tik įstatymo nuostatų, bet ir draudimo teisinių santykių reguliavimo esmės. TPVCAPD įstatyme įtvirtinta draudiko pareiga mokėti nukentėjusiam trečiajam asmeniui išmoką net ir tais atvejais, kai draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokų, tačiau kartu nustatyta draudiko teisė reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos sumokėtas sumas. Tokiu teisiniu reguliavimu, atsižvelgiant į draudimo teisinių santykių atlygintinį pobūdį ir draudimo sutarties, kaip rizikos sutarties, prasmę, yra siekiama užtikrinti draudiko teisėtų interesų apsaugą bei pašalinti galimybę draudėjui piktnaudžiauti. Tokiu būdu draudėjas drausminamas, nes, draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėdamas draudimo įmokos už teikiamą draudimo apsaugą, jis prisiima su tuo susijusią riziką, kad, įvykus draudžiamajam įvykiui, draudikas, išmokėjęs nukentėjusiam trečiajam asmeniui draudimo išmoką, įgis į draudėją atgręžtinio reikalavimo teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2012). Teisėjų kolegija pažymi, kad šios aplinkybė byloje nustatytos, t. y. draudimo sutartis Nr. 123361399 buvo sudaryta laikotarpiui nuo 2011-05-20 iki 2012-05-19 (b. .l 11), antroji draudimo įmoka buvo sumokėta iki 2011-08-20 (b. l. 11), įvykis įvyko 2011-09-04 (b. l. 7-9), antroji įmoka sumokėta po įvykio 2011-09-05 (b. l. 28, 29), taigi šiuo atveju argumentai, kad atsakovei vėliau sumokėjus draudimo įmoką, ieškovas ją priėmė, nenutraukė draudimo sutarties ir pan., neturi teisinės reikšmės, nes šios aplinkybės nėra ginčijamos teisės normos taikymo (netaikymo) sąlygos.

11Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir į TPVCAPD 11 straipsnio 7 dalies įstatymo nuostatą, konstatuoja, kad draudėjui draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjus draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir apdrausta transporto priemone padarius žalos, draudikas turi teisę susigrąžinti jai atlyginti išmokėtas draudimo sumas iš draudėjo, nepaisant to, kad draudėjas sumokėjo draudimo įmoką po draudžiamojo įvykio.

12Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė TPVCAPD įstatymo 11 straipsnio 7 dalies nuostatą, nagrinėjant bylą ginčo dėl priteistinos sumos dydžio neiškilo, ji pagrįsta įrodymais (b. l. 12, 14), todėl skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir klausimas išspręstinas iš esmės - ieškovo „BTA Insurance Company“ SE, Lietuvos Respublikoje veikiančio per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje ieškinys tenkintas, iš atsakovės ieškovui priteistina 1463,36 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2012-07-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 330 str., TPVCAPD įstatymo 11 str. 7 d., CK 6.37 str., 6.210 str.).

13Šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str.). Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškovo sumokėtas 143 Lt žyminis mokestis už ieškinį ir apeliacinį skundą (b. l. 5, 64), ieškovui priteistini iš atsakovės. Taip pat iš atsakovės valstybei priteistina 16,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str.).

14Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

15Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo „BTA Insurance Company“ SE, Lietuvos Respublikoje veikiančio per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje ieškinį tenkinti. Priteisti iš atsakovės A. J. ieškovui „BTA Insurance Company“ SE, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje 1463,36 Lt žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2012-07-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

16Priteisti iš atsakovės A. J. ieškovui „BTA Insurance Company“ SE, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje 143 Lt žyminio mokesčio.

17Priteisti iš atsakovės A. J. 16,50 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.