Byla I-2372-596/2016
Dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. M. skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos finansų ministerijai dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo ir

Nustatė

2Pareiškėjas A. J. M. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų Lietuvos valstybės ir Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 20 507,12 Lt neišmokėtą darbo užmokesčio dalį.

3Nurodo, kad Valstybės kontrolėje dirbo laikotarpiu nuo 1993-10-27 iki 2010-07-16. 1993-10-27 buvo priimtas į Valstybinių įmonių kontrolės skyrių Valstybinės pramonės, transporto, energetikos ir ryšių įmonės kontrolės poskyrį kontrolieriaus pareigoms. Nuo 2006-07-03 buvo perkeltas į 2-ojo audito departamento direktoriaus pavaduotojo (finansiniam (teisėtumo) auditui) (A lygio, 17 kategorijos) pareigas, paliekant nustatytą antrą kvalifikacinę klasę. Nuo 2007-02-01 jam suteikta pirma kvalifikacinė klasė. 2008-01-21 jam buvo skirtas pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas, o nuo 2008-10-27 – nustatytas 15 procentų priedas už tarnybos stažą. Laikotarpiu nuo 2009-12-08 iki 2010-07-16 jam buvo pratęsta valstybės tarnyba. Nuo 2010-07-16 buvo atleistas iš einamų pareigų. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2009-07-17 priėmė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) pakeitimus, kuriais nuo 2009-08-01 sumažino valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientų ir priedų už kvalifikacinę klasę dydžius. Šis valstybės tarnautojų darbo užmokesčio (pareiginės algos (koeficientų) ir priedų už kvalifikacinę klasę) sumažinimas 2013-07-01 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) nutarimu pripažintas prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms ir konstituciniam teisinės valstybės principui, todėl pareiškėjui nepagrįstai buvo sumažinta ir dėl to neteisėtai neišmokėta valstybės tarnautojo darbo užmokesčio dalis (b. l. 1–3).

4Valstybės kontrolė atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad Valstybės kontrolė privalo naudoti jai skirtus biudžeto asignavimus pagal nustatytą paskirtį, neviršyti jai nustatytų asignavimų sumų išlaidoms, taip pat ir darbo užmokesčiui. Laikotarpiui, už kurį pareiškėjas prašo priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, Valstybės kontrolei buvo skirta tiek asignavimų sumų darbo užmokesčiui, kiek jų reikėjo pagal VTĮ valstybės prisiimtiems įsipareigojimams išmokėti. Valstybės kontrolė, apskaičiuodama ir mokėdama pareiškėjui darbo užmokestį vykdė tuo metu galiojančiuose įstatymuose nustatytus reikalavimus, todėl neturėjo pagrindo išmokėti ne pagal pareiškėjo nurodytu laikotarpiu galiojusius įstatymus apskaičiuotų darbo užmokesčio sumų. Pažymėjo, kad Valstybės kontrolė aktų, prieštaraujančių Lietuvos Respublikos Konstitucijai, priėmime nedalyvavo, todėl neatliko jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių pareiškėjui buvo sumažintas darbo užmokestis. Mano, kad Valstybės kontrolė negali atstovauti valstybei, kadangi ją turi atstovauti Lietuvos Respublikos Vyriausybė (b. l. 15–17).

5Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos finansų ministerija atsiliepimo į skundą nepateikė.

6Skundas atmetamas.

7Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Lietuvos Respublikos valstybės kontrolierius 1993-10-27 įsakyme Nr. 152 K „Dėl priėmimo ir atleidimo iš darbo“ nuo 1993-10-27 priėmė pareiškėją į Valstybinių įmonių kontrolės skyrių Valstybinės pramonės, transporto, energetikos ir ryšių įmonių kontrolės poskyrį kontrolieriaus pareigoms, nustatė 5,6 tarnybinio atlyginimo koeficientą ir nutarė mokėti 40 procentų asmeninį priedą prie atlyginimo (b. l. 4).

8Lietuvos Respublikos valstybės kontrolierius 2006-05-24 įsakymu Nr. K-89 „Dėl perkėlimo į kitas pareigas valstybės kontrolėje“ nuo 2006-07-03 perkėlė pareiškėją į 2-ojo audito departamento A lygio 17 kategorijos direktoriaus pavaduotojo (finansiniam (teisėtumo) auditui) pareigas, paliekant nustatytą antrą kvalifikacinę klasę (b. l. 5).

9Lietuvos Respublikos valstybės kontrolierius 2007-01-18 įsakymu Nr. K-21 „Dėl perkėlimo į kitas pareigas ir kvalifikacinių klasių suteikimo“ nuo 2007-02-01 suteikė pareiškėjui pirmą kvalifikacinę klasę (b. l. 6).

10Lietuvos Respublikos valstybės kontrolierius 2008-01-21 įsakymu Nr. K-22 „Dėl perkėlimo į kitas pareigas, kvalifikacinių klasių suteikimo ir vienkartinių priedų skyrimo“ paliko pareiškėjui turimą pirmą kvalifikacinę klasę ir skyrė pareiginės algos dydžio vienkartinį priedą (b. l. 7).

11Lietuvos Respublikos valstybės kontrolierius 2008-10-16 įsakymu Nr. K-315 „Dėl priedų už tarnybos stažą“ nustatė pareiškėjui 15 procentų priedą už tarnybos stažą (b. l. 8).

12Lietuvos Respublikos valstybės kontrolierius 2009-10-22 įsakymu Nr. K-227 „Dėl valstybės tarnybos pratęsimo A. J. M.“ laikotarpiu nuo 2009-12-08 iki 2010-07-16 pratęsė valstybės tarnybą (b. l. 12).

13Lietuvos Respublikos valstybės kontrolierius 2010-07-13 įsakymu Nr. K-142 „Dėl A. J. M. atleidimo iš pareigų valstybės tarnyboje“ nuo 2010-07-16 atleido pareiškėją iš einamų pareigų (b. l. 9–10).

14Valstybės kontrolės 2013-11-25 pažymoje Nr. B-5-275 „Apie A. J. M. darbo užmokestį nuo 2009-05-01 iki 2010-07-16“ nurodyta, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės mėn. iki 2010 m. liepos mėn. nepriskaičiuota darbo užmokesčio dalis yra 20 507,12 Lt (b. l. 11).

15Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl trunkamojo pažeidimo, kuomet pareiškėjui kas mėnesį buvo mokamas sumažintas darbo užmokestis pagal įstatymus, kurie vėliau buvo pripažinti prieštaraujančiais Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

16Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (2009-03-10 įstatymo Nr. XI-186 redakcija) 23 str. nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: 1) pareiginė alga; 2) priedai; 3) priemokos; 4) apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą. To paties įstatymo 24 str. 1 ir 2 d. įtvirtinta, kad pareiginė alga nustatoma pagal pareigybės kategoriją ir yra vienoda visoms tos pačios kategorijos pareigybėms. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientą. Koks koeficientas taikomas kiekvienos kategorijos pareigybėms, nustato šis įstatymas (1 priedas). Vadovaujantis VTĮ 25 str. valstybės tarnautojams mokami šie priedai: 1) už tarnybos Lietuvos valstybei stažą; 2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategoriją; 3) už laipsnį arba tarnybinį rangą; 4) už diplomatinį rangą; 5) pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas.

17VTĮ 1 priedo redakcijoje, galiojusioje iki 2009-04-30, buvo įtvirtinti tokie 1–20 pareigybių kategorijų pareiginių algų koeficientai: 1 kategorijos – 3,0; 2 kategorijos – 3,2; 3 kategorijos – 3,4; 4 kategorijos – 3,6; 5 kategorijos – 3,8; 6 kategorijos – 4,0; 7 kategorijos – 4,2; 8 kategorijos – 4,4; 9 kategorijos – 4,6; 10 kategorijos – 4,8; 11 kategorijos – 5,2; 12 kategorijos – 5,7; 13 kategorijos – 6,3; 14 kategorijos – 7,0; 15 kategorijos – 7,8; 16 kategorijos – 8,7; 17 kategorijos – 9,7; 18 kategorijos – 10,8; 19 kategorijos – 11,9; 20 kategorijos – 13. Kadangi 2009-05-01 įsigaliojo VTĮ 1 priedo pakeitimai (2009-04-23 įstatymas Nr. XI-227), buvo nustatyti tokie 15–20 pareigybių kategorijų pareiginių algų koeficientai: 15 kategorijos – 7,6; 16 kategorijos – 8,4; 17 kategorijos – 9,1; 18 kategorijos – 9,9; 19 kategorijos – 10,7; 20 kategorijos – 11,4. Nuo 2009-08-01 VTĮ 1 priedas buvo dar kartą pakeistas (2009-07-17 įstatymu Nr. XI-363), nustatant tokius 11–20 pareigybių kategorijų pareiginių algų koeficientus: 11 kategorijos – 5,17; 12 kategorijos – 5,64; 13 kategorijos – 6,2; 14 kategorijos – 6,86; 15 kategorijos – 7,41; 16 kategorijos – 8,1; 17 kategorijos – 8,69; 18 kategorijos – 9,35; 19 kategorijos – 10; 20 kategorijos – 10,54.

18VTĮ 25 str. 3 d. redakcijoje, galiojusioje iki 2009-08-01, buvo nustatyta, jog priedas už trečią kvalifikacinę klasę sudaro 15 procentų pareiginės algos, už antrą kvalifikacinę klasę – 30 procentų pareiginės algos, už pirmą kvalifikacinę klasę – 50 procentų pareiginės algos. 2009-07-17 Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymu Nr. XI-363 nuo 2009-08-01 buvo pakeista VTĮ 25 str. 3 d., nustatant, kad priedas už trečią kvalifikacinę klasę sudaro 10 procentų pareiginės algos, už antrą kvalifikacinę klasę – 20 procentų pareiginės algos, už pirmą kvalifikacinę klasę – 30 procentų pareiginės algos.

19Pažymėtina, kad Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo pakeitimais (2010-06-30 įstatyme Nr. XI-944; 2011-11-22 įstatyme Nr. XI-1721; 2012-12-20 įstatyme Nr. XII-114) buvo nustatyta, kad sumažinti priedų už kvalifikacinę klasę dydžiai ir pareiginių algų koeficientai galioja iki 2013-12-31, tačiau 2013-09-19 priėmus Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymą Nr. XII-517, kuris įsigaliojo 2013-10-01, buvo nustatyti priedų už kvalifikacinę klasę ir pareiginių algų koeficientų dydžiai, galioję iki 2009-05-01.

20Aukščiau išdėstyto teisinio reglamentavimo analizė leidžia teismui daryti išvadą, kad nuo 2009-05-01 buvo sumažinti pareiginės algos koeficientai aukštesnės nei 14 pareigybių kategorijos valstybės tarnautojams; nuo 2009-08-01 dar kartą buvo sumažinti pareiginės algos koeficientai 11 ir aukštesnių kategorijų valstybės tarnautojams; minėtų pareigybių kategorijoms sumažinti pareiginių algų koeficiento dydžiai galiojo iki 2013-09-30; nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 valstybės tarnautojams buvo sumažinti priedai už kvalifikacines klases.

21Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu Valstybės kontrolėje ėjo 2-ojo audito departamento A lygio 17 kategorijos direktoriaus pavaduotojo (finansiniam (teisėtumo) auditui) pareigas, jam buvo suteikta pirma kvalifikacinė klasė (b. l. 5, 6). Taigi, pareiškėjui dėl pasikeitusių VTĮ nuostatų buvo mokamas sumažintas darbo užmokestis, sumažinus pareiginės algos koeficiento ir priedo už suteiktą kvalifikacinę klasę dydžius.

22Pareiškėjui neišmokėtos darbo užmokesčio dalies susidarymo pagrindu buvęs teisinis reguliavimas įvertintas Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – ir Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimas), kuriame Konstitucinis Teismas pripažino, kad: 1) VTĮ 1 priedas (2009-04-23 redakcija, įsigaliojusi 2009-05-01, Žin., 2009, Nr. 49-1937), kuriame buvo nustatyti sumažinti 15–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu buvo neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymo 3 str. 2 d. (2009-04-23 redakcija, Žin., 2009, Nr. 49-1937; 2010-06-30 redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4297; 2011-11-22 redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7038; 2012-12-20 redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7993) prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui; 3) VTĮ 1 priedas (2009-07-17 redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918), kuriame nustatyti sumažinti 11–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui; 4) Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo 4 str. 3 d. (2009-07-17 redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918; 2010-06-30 redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4298; 2011-11-22 redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7036; 2012-12-20 redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7992) prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui; 5) VTĮ 25 str. 3 d. (2009-07-17 redakcija, įsigaliojusi 2009-08-01, Žin., 2009, Nr. 91-3918) tiek, kiek joje nustatyti sumažinti priedų už kvalifikacinę klasę dydžiai, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str.1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui; 6) Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo 4 str. 2 d. (2009-07-17 redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918; 2010-06-30 redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4298; 2011-11-22 redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7036; 2012-12-20 redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7992) prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

23Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimas „Valstybės žiniose“ paskelbtas 2013-10-01. Šiame nutarime Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimu pripažinus įstatymų nuostatas, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieštaraujančiomis inter alia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. kyla reikalavimas įstatymų leidėjui nustatyti asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, t. y. tvarką, kuria valstybė per protingą laikotarpį (inter alia atsižvelgiant į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinant galimybes sukaupti (gauti) lėšas, būtinas tokiam kompensavimui) teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuos.

24Kad būtų užtikrintas deramas Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo vykdymas, Konstitucinis Teismas 2014-04-16 priėmė sprendimą „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo kai kurių nuostatų išaiškinimo“, kuriame pabrėžė, kad: 1) įstatymų leidėjas, laikydamasis konstitucinio atsakingo valdymo principo, gali atidėti dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo nustatymą ir (ar) jo įgyvendinimą protingam laikotarpiui, kuris nustatytinas įvertinus valstybėje susiklosčiusią ekonominę, finansinę padėtį, atsižvelgus į ypatingos situacijos padarinius ir valstybės išgales, įskaitant ir įvairius valstybės prisiimtus įsipareigojimus, inter alia susijusius su finansine drausme, taigi ir su valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų subalansavimo imperatyvu; 2) praradimus dėl neproporcingo atlyginimų sumažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimą turėtų būti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytą mechanizmą, kuris užtikrintų teisingą kompensavimą per protingą laikotarpį; įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą arba jį nustačius neteisingą (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiūriu), asmenys, patyrę šiuos praradimus, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka.

25Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgęs į Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo išaiškinimą, priėmė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo Įstatymą (toliau – ir Įgyvendinimo įstatymas), kuriuo numatyta nustatyti dėl ekonominės krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą asmenims, kuriems už darbą buvo apmokama iš valstybės ar savivaldybės lėšų. Minėtą patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą pateikti iš pradžių buvo numatyta iki 2014-05-01, tačiau vėliau šis terminas buvo pratęstas iki 2015-05-01.

26Konstitucinis Teismas 2015-11-19 nutarime konstatavo, jog Įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, bei atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2015-06-30 priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą Nr. XII-1927 (toliau – ir Grąžinimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra išimtimi) 2015-09-01, kuriame nustatytas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas.

27Taigi Lietuvos Respublikos Seimas yra įvykdęs Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime nurodytą pareigą nustatyti teisinį reguliavimą, pagal kurį būtų pašalinamos neigiamos teisinės pasekmės, kilusios taikant teisės aktą (jo dalį), kurį Konstitucinis Teismas savo sprendimu pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai. Pažymėtina, kad teisingas kompensavimas Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime yra siejamas su kompensavimu tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi. Atsižvelgęs į tai, įstatymų leidėjas Grąžinimo įstatyme nustatė, koks tolygus darbo užmokesčio (atlyginimo) mažinimas 2009–2013 m. buvo būtinas, ir šio įstatymo 2 straipsnyje aiškiai reglamentavo dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) mokėjimo patirtų praradimų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką.

28Apibendrinant sprendime išdėstytus argumentus, teismas daro išvadą, jog patirtų praradimų teisingas kompensavimas gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, kurie, kaip minėta, yra nustatyti Grąžinimo įstatyme. Praradimų kompensavimas, nesilaikant Grąžinimo įstatyme nustatytų dydžių ir terminų, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2014-04-16 sprendime pateiktą išaiškinimą, nebūtų konstituciškai teisingas, pažeistų konstitucinį socialinės darnos imperatyvą, todėl Grąžinimo įstatyme esant nustatytam pareiškėjo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu, nes sumažintą darbo užmokestį (atlyginimą) mokėjusiai institucijai Grąžinimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sąlygomis kompensuoti pareiškėjo patirtus praradimus. Pažymėtina, kad tokia pozicija atitinka naujausią LVAT praktiką (LVAT 2016-02-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-669/2016; LVAT 2016-02-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016).

29Pažymėtina, kad pareiškėjas skundo reikalavimą kėlė Lietuvos valstybės ir Valstybės kontrolės atžvilgiu.

30LVAT išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016 atkreipė dėmesį į tai, kad LVAT, nagrinėdamas bylas dėl neišmokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo valstybės tarnautojams (pareigūnams) po to, kai Konstitucinis Teismas pripažino antikonstitucinėmis teisės aktų nuostatas, kurių pagrindu buvo mokamas mažesnis atlyginimas, savo nuoseklioje praktikoje atsakovu pripažino instituciją, kurioje valstybės tarnautojas (pareigūnas) ėjo pareigas (tarnavo), o ne Lietuvos valstybę (LVAT 2005-12-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A1-638/2005; LVAT 2006-05-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A15-406/2006; LVAT 2010-06-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010; LVAT 2011-11-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011; LVAT 2013-07-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1940/2013; LVAT 2013-07-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1942/2013; LVAT 2013-12-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1922/2013; LVAT 2013-12-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1984/2013; LVAT 2014-01-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1788/2013).

31Nagrinėjamu atveju tinkamas atsakovas pareiškėjo reikalavimui priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį yra Valstybės kontrolė, tačiau atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei į tai, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį atmetamas kaip nepagrįstas, nagrinėjamos bylos teisingam išsprendimui minėtos aplinkybės dėl netinkamo atsakovo neturi reikšmės.

32Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 1 p., 132 str. 1 d., 133 str.,

Nutarė

33Pareiškėjo A. J. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

34Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė... 2. Pareiškėjas A. J. M. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti... 3. Nurodo, kad Valstybės kontrolėje dirbo laikotarpiu nuo 1993-10-27 iki... 4. Valstybės kontrolė atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad... 5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos finansų ministerija... 6. Skundas atmetamas.... 7. Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Lietuvos Respublikos... 8. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolierius 2006-05-24 įsakymu Nr. K-89... 9. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolierius 2007-01-18 įsakymu Nr. K-21... 10. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolierius 2008-01-21 įsakymu Nr. K-22... 11. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolierius 2008-10-16 įsakymu Nr. K-315... 12. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolierius 2009-10-22 įsakymu Nr. K-227... 13. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolierius 2010-07-13 įsakymu Nr. K-142... 14. Valstybės kontrolės 2013-11-25 pažymoje Nr. B-5-275 „Apie A. J. M. darbo... 15. Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl trunkamojo pažeidimo, kuomet... 16. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (2009-03-10 įstatymo Nr.... 17. VTĮ 1 priedo redakcijoje, galiojusioje iki 2009-04-30, buvo įtvirtinti tokie... 18. VTĮ 25 str. 3 d. redakcijoje, galiojusioje iki 2009-08-01, buvo nustatyta, jog... 19. Pažymėtina, kad Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo... 20. Aukščiau išdėstyto teisinio reglamentavimo analizė leidžia teismui daryti... 21. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu... 22. Pareiškėjui neišmokėtos darbo užmokesčio dalies susidarymo pagrindu... 23. Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimas „Valstybės žiniose“ paskelbtas... 24. Kad būtų užtikrintas deramas Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo... 25. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgęs į Konstitucinio... 26. Konstitucinis Teismas 2015-11-19 nutarime konstatavo, jog Įgyvendinimo... 27. Taigi Lietuvos Respublikos Seimas yra įvykdęs Konstitucinio Teismo 2013-07-01... 28. Apibendrinant sprendime išdėstytus argumentus, teismas daro išvadą, jog... 29. Pažymėtina, kad pareiškėjas skundo reikalavimą kėlė Lietuvos valstybės... 30. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr.... 31. Nagrinėjamu atveju tinkamas atsakovas pareiškėjo reikalavimui priteisti... 32. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 33. Pareiškėjo A. J. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.... 34. Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...