Byla 2-1353/2010

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Konstantino Gurino ir Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Jumsta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-5959-431/2010 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Visira“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Jumsta“ dėl skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Ieškovas BUAB „Visira“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Jumsta“, prašydamas priteisti iš atsakovo 17 589,40 Lt skolos, 90 130,42 Lt baudinių netesybų bei 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas ieškinyje taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas. Ieškovas nurodo, kad atsakovas vengia vykdyti prisiimtas sutartines prievoles, nebendradarbiauja, tačiau paraginus įvykdyti savo įsipareigojimus, skolą pripažino. Ieškovo nuomone, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių – atsakovo turto 17 589,40 Lt sumai arešto būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

4Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gegužės 25 d. nutartimi nutarė ieškovo BUAB „Visira“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti; areštuoti 17 589,40 Lt sumai atsakovui UAB „Jumsta“ nuosavybės teise priklausantį turtą, uždraudžiant disponuoti areštuotu turtu, paliekant teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis, o turto nesant ar esant nepakankamai, areštuoti atsakovo vardu atidarytose bankų sąskaitose esančius pinigus, uždraudžiant disponuoti areštuotomis lėšomis, paliekant teisę įnešti pinigus į sąskaitas, taip pat iš areštuotų piniginių lėšų leidžiant išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas; pavesti antstoliui surasti ir aprašyti areštuojamą turtą teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka.

5Teismas nurodė, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkintinas, nes pareikšto ieškinio suma laikytina pakankamai didele, ieškovas yra bankrutuojanti įmonė, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Teismas nurodė, kad išsamūs areštuotino turto duomenys nutartyje nenurodomi, nes nutarties priėmimo dienai teismui nėra žinoma, kiek ir kokio turto turi atsakovas, kokia to turto vertė.

6Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Jumsta“ prašo apeliacinės instancijos teismą Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovo teigimu, teismo nutartis nėra pagrįsta objektyviais įrodymais ir nėra motyvuota. Atsakovo nuomone, vien ta aplinkybė, kad ieškovas yra bankrutuojanti įmonė neleidžia teigti, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovas pažymi, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nepagrįstai jas taikė atsižvelgdamas į didelę ieškinio sumą, kadangi 17 589,40 Lt suma nėra didelė, tačiau ir tokios sumos areštas gali apsunkinti atsakovo veiklą. Atsakovo nuomone, teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turėjo atsižvelgti į tai, kad ieškinio netenkinimo atveju atsakovo patirtos žalos dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebus galimybės atlyginti, nes ieškovas yra bankrutuojanti įmonė.

7Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas BUAB „Visira“ nurodo, kad su atsakovo UAB „Jumsta“ atskiruoju skundu nesutinka, ir prašo apeliacinės instancijos teismą atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

8Atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartis paliktina nepakeista.

9Remiantis CPK 144 straipsnio pirmąja dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui (pareiškus priešieškinį – atsakovui), įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingos jų taikymu siekiamiems tikslams.

10Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais atskirojo skundo argumentų dėl pirmosios instancijos teismo nepagrįsto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

11Bylos duomenys patvirtina, kad ieškiniu prašoma priteisti ši atsakovo UAB „Jumsta“ 17589,40 Lt skolos iš šiai sumai taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Didelė reikalavimo suma paprastai sudaro pagrindą preziumuoti, jog gali objektyviai padidėti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo savaime taikyti laikinąsias apsaugos priemones – kiekvieną kartą turi būti atsižvelgiama į tai, ar reikalavimo suma yra didelė konkrečiam asmeniui, t.y. ar atsakovo turtinė padėtis yra tokia gera, kad net netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas. Nagrinėjamu atveju apeliantas teigia, kad 17 589,40 Lt reikalavimo suma jam nėra didelė, tačiau į bylą nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių – atsakovo turto arešto 17 589,40 Lt sumai, jis turėtų galimybę perleisti jam priklausantį turtą kitiems asmenims ir dėl to teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas. Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal į bylą pateiktus duomenis nėra pagrindo pripažinti, jog net netaikius byloje laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas nepasunkėtų ar nepasidarytų neįmanomas, ir dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai jas taikė atsižvelgdamas į ieškinio sumą.

12Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, ir sprendžia, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartis paliktina nepakeista.

13Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

14Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai