Byla 2-13-776/2012
Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalinimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bei

1Šiaulių rajono apylinkės teismo teisėjas Erminijus Baziulis, sekretoriaujant Svetlanai Anusevičienei, dalyvaujant ieškovei J. D., jos atstovei advokatei Zojai Kastėnienei, dalyvaujant atsakovui R. D., jo atstovui advokatui Rolandui Vaitiekūnui,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. D. ieškinį atsakovui R. D., institucija, teikianti išvadą – Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalinimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bei

3atsakovo R. D. priešieškinį ieškovei J. D., institucija, teikianti išvadą – Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

4Teismas išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

5Ieškovė teismui pateiktu ieškiniu prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, palikti jai D. pavardę, padalinti santuokoje įgytą turtą, nustatyti vaiko gyvenamąją vietą kartu su ja, priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui bei pritiesti iš atsakovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Bylos nagrinėjimo eigoje ieškovė su atsakovu sudarė taikos sutartį, kuria išsprendė dalį ginčijamų klausimų dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikui priteisimo, dalies santuokoje įgyto turto padalinimo.

6Ieškovė palaikydama likusius ieškinio reikalavimus teismo prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, palikti jai santuokinę pavardę, 80 682,47 Lt pinigų sumą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir padalinti lygiomis dalimis po ½ kiekvienam sutuoktiniui, santuokoje įgytą automobilį „Renault“ priteisti atsakovui, jai priteisti pusės automobilio vertės dydžio kompensaciją bei priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė atsakovo priešieškinį prašo atmesti.

7Ieškovė nurodo, jog santuoka turi būti nutraukta dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas nevykdė savo kaip sutuoktinio pareigų, gyvenant santuokoje vengė intymaus sutuoktinių gyvenimo, nepasitikėjo sutuoktine, pavydėjo, vykdė nuolatinį psichologinį terorą ieškovės atžvilgiu, ją žemino, neigiamai atsiliepinėjo apie ją bei jai artimus žmones, nesirūpino tinkama šeimos buitimi. Atsakovas dar santuokos metu iš banko paėmė apie 190 000 Lt pinigų sumą, iš kurių apie 80 000 Lt buvo bendri šeimos pinigai. Kur tuos pinigus atsakovas padėjo, ji nežino, tų pinigų ji nematė, tie pinigai nebuvo išleisti šeimos gerbuviui. Po to kai iš banko buvo paimti pinigai, ji iš namų jokių senų batų niekur neišmetė ir nieko apie tai nežino. Santuokoje šeimos reikmėms buvo įsigytas automobilis „Renault Clio“. Po to, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi atskirai, automobilis liko atsakovo dispozicijoje, jis juo naudojasi ir šis automobilis ieškovei nereikalingas, todėl yra paliktinas atsakovo nuosavybe, jai priteisiant pusės automobilio vertės dydžio piniginę kompensaciją.

8Atsakovas su ieškovės ieškiniu nesutiko iš dalies, pareiškė byloje priešieškinį, kuriuo prašė nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės, padalinti turtą, nustatyti bendravimo su vaiku tvarką bei priteisti iš ieškovės jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Bylos nagrinėjimo eigoje atsakovas su ieškove sudarė taikos sutartį, kuria išsprendė dalį ginčijamų klausimų dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikui priteisimo, dalies santuokoje įgyto turto padalinimo.

9Atsakovas palaikydamas likusius priešieškinio reikalavimus teismo prašo nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės, sutinka, kad ieškovei būtų palikta santuokinė pavardė, santuokoje įgytą automobilį „Renault“ prašo priteisti ieškovei, jam priteisti pusės automobilio vertės dydžio kompensaciją bei priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas ieškovės ieškinį prašo atmesti.

10Atsakovas nurodo, jog santuoka turi būti nutraukta dėl ieškovės kaltės, nes ieškovė gyvenant kartu jo nerėmė moraliai, jai rūpėjo karjera, gyvendama santuokoje ieškovė nesirūpino nei juo, nei jo sveikata, jį paliko ligotą ir išėjo gyventi atskirai, nesistengė išsaugoti šeimos. Santuokoje ieškovės reikmėms buvo įsigytas automobilis „Renault Clio“, juo naudojosi ieškovė, kadangi važinėjo į mokytis, o jis važinėjo visuomeniniu transportu ir automobiliu naudojosi retai. Po to, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi atskirai, automobilis liko jo dispozicijoje, bet šis automobilis jam nereikalingas, todėl yra priteistinas ieškovės nuosavybei, jam priteisiant pusės automobilio vertės dydžio piniginę kompensaciją. Gyvenant kartu pinigai iš banko buvo nuimti ieškovės iniciatyva, kadangi buvo planuojama juos paskolinti ieškovės broliui. Nuimtus iš banko pinigus, iš kurių apie 80 000 Lt buvo bendri šeimos pinigai, jis paslėpė senuose batuose, apie tai ieškovė galėjo nežinoti. Vėliau tie pinigai dingo, kuomet ieškovė tuos senus batus išmetė.

11Ieškinys ir priešieškinis tenkintini dalinai. (LR CK 3.26-3.30 str., 3.35-3.36 str., 3.60 str.-3.65 str., 3.85 str., 3.92 str.).

12Dėl santuokos nutraukimo pagrindo

13Sutuoktinio pareigas numato LR CK 3.26–3.30 str., 3.35–3.36 str. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas.

14LR CK 3.60 str. 3d. įvardijami atvejai, kuomet yra preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jei sutuoktinis: 1) nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą; 2) yra neištikimas; 3) žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais; 4) paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirūpina, kurių nenuginčijus, bendras sutuoktinių gyvenimas dėl vieno jų kaltės gali būti pripažintas negalimu. Svarbu nustatyti, kad sutuoktinio pareigų pažeidimas yra esminis, lemiantis santuokos pasibaigimą. Tokiais atvejais būtina nustatyti faktus, leidžiančius preziumuoti vieno iš kurio sutuoktinio kaltę: neištikimybę, nelojalumą, nepagarbą, vengimą remti moraliai ir materialiai, šeimos palikimą ir nesirūpinimą ja daugiau kaip vienerius metus ir kita.

15Aiškindamas ir taikydamas nurodytas LR CK normas, kasacinis teismas konstatavo, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. - G. S., bylos Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. - J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011; kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. - R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; kt.).

16Iš bylos medžiagos matyti, kad šalys sudarė santuoką 2002-06-08 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos CMS, akto įrašo Nr. ( - ) (t. 1, b.l. 36), gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį iki 2009-01-27, kuomet santuokinio gyvenimo nebeatnaujino.

17Šalys kaltina viena kitą netinkamu elgesiu santuokoje, šeimos santykių negerbimu. Ieškovė kaltina atsakovą, jog šis nevykdė savo kaip sutuoktinio pareigų, gyvenant santuokoje vengė intymaus sutuoktinių gyvenimo, nepasitikėjo sutuoktine, pavydėjo, vykdė nuolatinį psichologinį terorą ieškovės atžvilgiu, ją žemino, neigiamai atsiliepinėjo apie ją bei jai artimus žmones, nesirūpino tinkama šeimos buitimi. Atsakovas kaltina ieškovę, jog ši gyvenant kartu jo nerėmė moraliai, jai rūpėjo karjera, gyvendama santuokoje ieškovė nesirūpino nei juo, nei jo sveikata, jį paliko ligotą ir išėjo gyventi atskirai, nesistengė išsaugoti šeimos. Tiek ieškovė, tiek atsakovas neigia vienas kitam išsakytus kaltinimus dėl santuokos nutrūkimo. Savo išsakytiems argumentams dėl santuokos nutrūkimo patvirtinti, šalys kvietė apklausti liudytojus N. L., V. Z., A. V., J. V., O. D., L. D., L. L., A. P.. Išklausęs šiuos liudytojus ir įvertinęs jų pateiktus paaiškinimus, teismas konstatuoja, jog minėti asmenys tik patvirtina tas aplinkybes, apie kurių buvimą girdėjo iš pačių šalių nusiskundimų arba patys subjektyviai vertina santuokos nutrūkimo priežastis, priklausomai nuo siejamų su šios bylos šalimi giminystės ryšių. Nors šalys prašo dėl santuokos iširimo kaltais pripažinti priešingą pusę, tačiau manytina, kad nei ieškovė, nei atsakovas neįrodė, jog tik kita pusė elgėsi netinkamai ir tik vienas kuris iš jų yra kaltas dėl šeimos iširimo. Iš šalių pasisakymų, jų elgesio proceso eigoje bei bylos aplinkybių, teismas daro išvadą, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas nerado abiems priimtino kompromiso, nesugebėjo išspręsti bendrų šeimos klausimų, todėl ir klausimų, susijusių su santuokos pasibaigimu, tas pačias aplinkybes ir duomenis vertino skirtingai, šalių santykiai iki faktinio santuokos iširimo vis blogėjo, kol 2009-01-27 jie pradėjo gyventi atskirai, nes ieškovė savo iniciatyva išsikėlė gyventi kitur. Teismas konstatuoja abipuses subjektyvias santuokos iširimo priežastis ir nenustato vieno ar kito sutuoktinio kaltės laipsnio ir daro išvadą, kad abi šalys iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nebuvo vienas kitam lojalūs, nerėmė vienas kito moraliai, dėl to sutriko tarpusavio bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, ir dėl to jų bendras gyvenimas tapo negalimas. Dėl aptarto šalių santuoka nutrauktina abiems sutuoktiniams netinkamai vykdžius ar nevykdžius tam tikrų santuokinių pareigų, todėl esant abiejų kaltei, t.y. LR CK 3.60 str. 2 d. pagrindu, o ne remiantis LR CK 3.60 str. 1d. įtvirtintomis prezumpcijomis. LR CK 3.60 str. 2d. normos prasme esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Nustačius, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė negu kito sutuoktinio, taip pat neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo.

18LR CK 3.61 str. 3d. numato, kad pripažinus, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu pagal LR CK 3.51- 3.54 str., todėl teismas privalo imtis iniciatyvos taikinti šalis. Kadangi šalys per gana ilgą bylos nagrinėjimo procesą nesusitaikė ir neprašo duoti termino susitaikymui, todėl esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad šeima iširo galutinai ir santuoka nutrauktina. Atsakovas neprieštarauja, kad ieškovė po santuokos nutraukimo pasiliktų santuokinę pavardę. Todėl po santuokos nutraukimo šalims paliktinos santuokoje turėtos pavardės – Džiugys, Džiugienė.

19Dėl turto padalinimo

20Pagal LR CK 3.127 str. nuostatas, nutraukiant santuoką teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Dalijant sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe esantį turtą, prioritetas teikimas turto dalijimui natūra. Jeigu natūra abiems sutuoktiniams turto padalinti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu į įpareigojant kompensuoti antrajam sutuoktiniui jo dalį pinigais. Pagal LR CK 3.117 str. 1d. preziumuojama, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Pagal šią nuostatą abi šalys galėtų lygiomis dalimis pretenduoti į joms bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio kilnojamojo turto padalijimą. Sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija galioja, nesvarbu, kokio dydžio jų pajamos ar koks veiklos pobūdis. Pagal LR CK 3.119 str. preziumuojama, jog dalijamos šeimos bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje.

21Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovė ir atsakovas per bendro gyvenimo metus turėjo galimybę gerinti materialines sąlygas, nes gavo pajamas, jas kaupė, įgijo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą. Kadangi dalį šeimos turto šalys pasidalino bendru sutarimu, teismas sprendžia tik dėl likusio nepadalinto turto, dėl kurio tarp šalių išliko ginčas.

22Ieškovė prašo įtraukti į dalintino turto masę bei padalinti po ½ pinigines lėšas, 80 682,47 Lt sumoje, iš banko atsakovo paimtas 2008 spalio mėnesį. Atsakovas su tuo nesutinka, nurodo, jog tos piniginės lėšos buvo paimtos su ieškovės žinia, vėliau jis tuos pinigus paslėpė senuose batuose, kuriuos ieškovė išmetė, nežinodama apie ten paslėptus pinigus. Atsakovo atstovas be kita ko nurodo, jog minėtos piniginės lėšos buvo paimtos 2008 m. spalio mėnesį, o byla dėl turto padalijimo teisme pradėta tik 2010-04-22, todėl minėti pinigai, vadovaujantis LR CK 3.123 str. 3d. numatytu vienerių metų terminu, negali būti įtraukti į dalintino turto masę ir padalinti.

23Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovės paaiškinimo ir atsakovo sutikimo, šeima disponavo lėšomis, iš kurių 80 682,47 Lt buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Minėtus pinigus atsakovas iš banko paėmė 2008 m. spalio mėnesį, byla dėl turto padalinimo iškelta tik 2010-04-22. Esant tokioms aplinkybėms, sutiktina atsakovo argumentais, jog vadovaujantis LR CK 3.123 str. 3d., 80 682,47 Lt bendrų šeimos pinigų neįtrauktini į dalintino turto vertę ir nedalintini, praėjus daugiau kaip vieneriems metams po bylos dėl turto padalinimo iškėlimo.

24Kaip matyti iš bylos medžiagos, šalys santuokoje įgijo automobilį „Renault Clio“, valst.Nr. ( - ) (t. 1, b.l. 13). Ieškovė prašo santuokoje įgytą automobilį priteisti atsakovui, jai priteisti pusės automobilio vertės dydžio kompensaciją. Nurodo, jog kai sutuoktiniai pradėjo gyventi atskirai, automobilis liko atsakovo dispozicijoje, jis juo naudojasi ir šis automobilis ieškovei nereikalingas, todėl yra paliktinas atsakovo nuosavybe. Atsakovas su tokiu ieškovės reikalavimu nesutinka, prašo santuokoje įgytą automobilį priteisti ieškovei, jam priteisti pusės automobilio vertės dydžio kompensaciją, nurodo, jog šis automobilis buvo pirktas ieškovės reikmėms ir jam yra nereikalingas.

25Spręsdamas dėl automobilio „Renault Clio“, valst.Nr. ( - ) vertinimo, nuosavybės nustatymo ir kompensacijos už jį dydžio priteisimo klausimus, teismas vadovaujasi LR CK 3.119 str. nuostatomis ir atmeta ieškovės teiginį, jog dalintino automobilio vertė sprendimo priėmimo dienai yra 13 000 Lt, kadangi ieškovė jokių tai patvirtinančių duomenų nepateikė. Esant tokiai situacijai, teismas atsižvelgia į atsakovo pateiktus įrodymus apie automobilio rinkos kainą (t. 1, b.l. 197; t. 2, b.l. 115) ir nustato, kad dalintino automobilio vertė bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje yra 7 870 Lt. Taipogi teismas atsižvelgia į tai, jog sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium, automobilis liko pas atsakovą, jis juo naudojosi ir disponavo gana ilgą laiko tarpą, ieškovė gauti automobilio nuosavybėn nepageidauja, kadangi ji naudojasi kita transporto priemone, o be to ieškovė nieko nežino dalintino automobilio techninę būklę. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas automobilį „Renault Clio“, valst.Nr. ( - ) priteisia atsakovui, įpareigodamas atsakovą sumokėti ieškovei 3 935 Lt dydžio kompensaciją už jos netenkamo turto dalį.

26Dėl bylinėjimosi išlaidų

27Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš vienos šalies kitai, atsižvelgtina į tai, jog tiek ieškinys, tiek priešieškinis tenkintini dalinai, santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti vienas iš kito nepriteistinos ir paliktinos kaip kiekvienos iš šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos.

28Iš abiejų šalių lygiomis dalimis priteistinos išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 88 str. 1d. 3 p.).

29Ieškovė pateikdama ieškinį sumokėjo 200 Lt žyminio mokesčio (t. 1, b.l. 70), likusio žyminio mokesčio mokėjimas buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo dienos (t. 1, b.l. 37). Žyminis mokestis už santuokos nutraukimą esant kito sutuoktinio kaltei ieškinio padavimo dienai buvo 130 Lt, ieškovei tenkamo teismo sprendimu padalinto turto vertė yra 3 935 Lt, todėl iš ieškovės valstybei priteistina dar 48 Lt žyminio mokesčio.

30Atsakovas, pareikšdamas priešieškinį, sumokėjo valstybei 242 Lt žyminio mokesčio (t. 1, b.l. 173). Žyminis mokestis už santuokos nutraukimą esant kito sutuoktinio kaltei priešieškinio padavimo dienai buvo 137 Lt, atsakovui tenkamo teismo sprendimu padalinto turto vertė yra 3 935 Lt, todėl iš atsakovo valstybei priteistina dar 13 Lt žyminio mokesčio.

31Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 263 str., 265 str., 268 str., 270 str., teismas

Nutarė

32Ieškinį ir priešieškinį patenkinti iš dalies.

33Nutraukti santuoką tarp R. D., a.k( - ) gimusio ( - ), ir J. D. (ikisantuokinė pavardė – T.), a.k( - ) gimusios ( - ), įregistruotą 2002 m. birželio 8d., Šiaulių miesto savivaldybės administracijos CMS (akto įrašo Nr. ( - )), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

34Po santuokos nutraukimo palikti pavardes: D., D..

35Priteisti atsakovui R. D. nuosavybės teise automobilį „Renault Clio“, valst.Nr. ( - ).

36Priteisti ieškovei J. D. iš atsakovo R. D. 3 935 Lt (trijų tūkstančių devynių šimtų trisdešimt penkių litų) dydžio kompensaciją už netenkamo turto dalį.

37Likusioje dalyje ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmesti.

38Priteisti iš ieškovės J. D. valstybei: 48 Lt (keturiasdešimt aštuonis litus) žyminio mokesčio, 61,95Lt (šešiasdešimt vieną litą 95 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

39Priteisti iš atsakovo R. D. valstybei: 13 Lt (trylika litų) žyminio mokesčio, 61,95Lt (šešiasdešimt vieną litą 95 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

40Sprendimo nuorašą per tris dienas nuo įsiteisėjimo išsiųsti Šiaulių rajono savivaldybės administracijos CMS santuokos nutraukimui užregistruoti.

41Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių rajono apylinkės teismo teisėjas Erminijus... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. D.... 3. atsakovo R. D. priešieškinį ieškovei J. D., institucija, teikianti išvadą... 4. Teismas išnagrinėjęs bylą,... 5. Ieškovė teismui pateiktu ieškiniu prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo... 6. Ieškovė palaikydama likusius ieškinio reikalavimus teismo prašo nutraukti... 7. Ieškovė nurodo, jog santuoka turi būti nutraukta dėl atsakovo kaltės, nes... 8. Atsakovas su ieškovės ieškiniu nesutiko iš dalies, pareiškė byloje... 9. Atsakovas palaikydamas likusius priešieškinio reikalavimus teismo prašo... 10. Atsakovas nurodo, jog santuoka turi būti nutraukta dėl ieškovės kaltės,... 11. Ieškinys ir priešieškinis tenkintini dalinai. (LR CK 3.26-3.30 str.,... 12. Dėl santuokos nutraukimo pagrindo... 13. Sutuoktinio pareigas numato LR CK 3.26–3.30 str., 3.35–3.36 str. Tai... 14. LR CK 3.60 str. 3d. įvardijami atvejai, kuomet yra preziumuojama, kad santuoka... 15. Aiškindamas ir taikydamas nurodytas LR CK normas, kasacinis teismas... 16. Iš bylos medžiagos matyti, kad šalys sudarė santuoką 2002-06-08 Šiaulių... 17. Šalys kaltina viena kitą netinkamu elgesiu santuokoje, šeimos santykių... 18. LR CK 3.61 str. 3d. numato, kad pripažinus, jog santuoka iširo dėl abiejų... 19. Dėl turto padalinimo... 20. Pagal LR CK 3.127 str. nuostatas, nutraukiant santuoką teismo sprendimu... 21. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovė ir atsakovas per bendro... 22. Ieškovė prašo įtraukti į dalintino turto masę bei padalinti po ½... 23. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovės paaiškinimo ir atsakovo sutikimo,... 24. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šalys santuokoje įgijo automobilį... 25. Spręsdamas dėl automobilio „Renault Clio“, valst.Nr. ( - ) vertinimo,... 26. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 27. Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš vienos šalies kitai,... 28. Iš abiejų šalių lygiomis dalimis priteistinos išlaidos valstybei,... 29. Ieškovė pateikdama ieškinį sumokėjo 200 Lt žyminio mokesčio (t. 1, b.l.... 30. Atsakovas, pareikšdamas priešieškinį, sumokėjo valstybei 242 Lt žyminio... 31. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 263 str., 265 str.,... 32. Ieškinį ir priešieškinį patenkinti iš dalies.... 33. Nutraukti santuoką tarp R. D., a.k( - ) gimusio ( - ), ir J. D.... 34. Po santuokos nutraukimo palikti pavardes: D., D..... 35. Priteisti atsakovui R. D. nuosavybės teise automobilį „Renault Clio“,... 36. Priteisti ieškovei J. D. iš atsakovo R. D. 3 935 Lt (trijų tūkstančių... 37. Likusioje dalyje ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmesti.... 38. Priteisti iš ieškovės J. D. valstybei: 48 Lt (keturiasdešimt aštuonis... 39. Priteisti iš atsakovo R. D. valstybei: 13 Lt (trylika litų) žyminio... 40. Sprendimo nuorašą per tris dienas nuo įsiteisėjimo išsiųsti Šiaulių... 41. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių...