Byla A2.6.-1-962/2017

1Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Indrė Petrokienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. A., jo atstovei advokatei R. M., institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato atstovams L. L., A. S.,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje D. A., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis UAB „Kauno tiltai“, gyvenantis ( - ), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) (galiojusio iki 2016 m. gruodžio 31 d.) 1302 straipsnį, 123 straipsnio 1, 5 dalis ir 1241 straipsnio 8 dalį.

3Teismas

Nustatė

4D. A. 2016 m. spalio 7 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo pagal ATPK (galiojusio iki 2016 m. gruodžio 31 d.) 1302 straipsnį, 123 straipsnio 1, 5 dalis ir 1241 straipsnio 8 dalį dėl to, kad jis 2016 m. spalio 7 d. apie 18.25 val. ( - ), būdamas baustas pagal ATPK 129 straipsnį, vairavo mopedą YIBEN, valstybinis Nr. ( - ), būdamas neblaivus (nustatytas 0,32 promilių girtumas), neturėdamas teisės vairuoti, transporto priemonė neapdrausta transporto priemonių valdytojų privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, ji išregistruota nustatyta tvarka, vairuotojas nepateikė transporto priemonės dokumentų.

5D. A. surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą nurodė, kad išgėrė butelį alaus ir vairavo motorolerį, su pažeidimu sutinka, gailisi (b. l. 1).

6Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. A. teismo posėdyje paaiškino, kad nepripažįsta pažeidimų. Motorolerį jis pirko 2016 m. rugpjūčio 28 d. su gedimu už 90 Eur, bandė remontuoti, bet nepavyko. Pirko suremontuoti ir parduoti, kad uždirbtų, bet motoroleris po pirkimo niekada neveikė. 2016 m. spalio 7 d., 18.00 val. motorolerį stūmėsi iš kaimyno A. V., pas kurį ir remontavo motorolerį, nes kaimynas moka remontuoti. Motorolerį stūmėsi ramiai eidamas, jį automobiliu lėtai važiuodamas lydėjo brolis. Per pietus apie 14 val. buvo gėręs alaus. Iš priekio važiavo pareigūnai ir rado jį prie motorolerio. Pareigūnams pravažiavus, jis toliau stūmėsi motorolerį. Pareigūnai apsisuko, grįžo ir užstatė kelią. Sustabdė kilometro atstumu nuo namų. Brolis R. A. jį lydėjo mašina apie 10 metrų atstumu su įjungtais avariniais žibintais apie 10 km. greičiu, bet pamatęs pareigūnus brolis nesustojo, o nuvažiavo namo. Pareigūnai klausė, kaip vairuojasi. Sakė, kad nevairuoja, yra variklio gedimas. Pareigūnai jam sakė, kad jis nufilmuotas, dar sakė, kad sklinda alkoholio kvapas. Pareigūnai pasisodino į mašiną. Jis pareigūnams sakė, kad netoli gyvena ir gali pristatyti motorolerio registracijos dokumentus, bet pareigūnai teigė, kad nereikia, viską mato kompiuteryje. Motoroleris buvo nedraustas, nes nevažiuojantis. Vaizdo įrašo jam nerodė, jis pats nematė, ar automobilyje yra vaizdo registratorius. Kai pareigūnai pradėjo kalbėti, išsigando, todėl taip parašė paaiškinime tai, ką padiktavo pareigūnai, po to susivokė ką parašė, todėl kreipėsi į teismą. Pripažįsta tik tai, kad neturėjo techninio paso. Teisės vairuoti niekada nebuvo įgijęs. Motorolerį būtų parsistūmės ir be brolio. Dalyvavo atliekant techninę motorolerio būklę. Buvo nustatyta, kad motorolerio variklis neveikiantis. Bandė užkurti variklį, bet nepavyko. Nebuvo užvestas variklis ir tada, kai buvo surašytas protokolas.

7Liudytojas V. M. teismo posėdyje paaiškino, kad yra Prienų rajono policijos komisariato reagavimo būrio vyriausiasis patrulis. Buvo vakaras, galėjo būti spalio 7 d., nuo 18 iki 20 val., patruliuodami tarp Leskavos kaimo ir Šilavoto kaimo pamatė automobilį, kuris važiavo be avarinių šviesų, lėtai, apie 20-30 km. per val. Prasilenkiant automobilis padidino greitį ir jie pamatė, kad iš automobilio galo važiuoja motoroleris. Pamatė tik siluetą. Nežino, ar galėjo vairuotojas stumtis 20-30 km greičiu motorolerį. Už automobilio, nuo galinio rato iki priekinio motorolerio rato galėjo būti 40 cm. Jis šiek tiek buvo išlindęs į vidurį. Prasilenkinėjant motoroleris suvinguriavo į kelkraštį, dėl to jie nusprendė apsisukti. Kai galėjo atsisukti ir pamatyti, suprato, kad tai motoroleris. Automobilio numerių nematė, neįsidėmėjo markės, galėjo būti tamsus autobusiukas. Jie apsisuko ir susistabdė motorolerį, sustoto jam iš galo. Motoroleris buvo be šviesų, vairuotojas be šalmo. Iki jiems sustojant, vairuotojas sėdėjo ir pasvirus motoroleriui nukėlė koją ir nulipo. Kai privažiavo, motoroleris nebuvo užvestas. Negali pasakyti, ar buvo sugedęs, nes jo nekūrė. Kai privažiavo ir kolega lipo iš automobilio, asmuo lipo nuo motorolerio. Už vairo buvo A.. Kolega išlipo greičiau, nes jis buvo už vairo. Vairuotojas pasakė, kad vairuotojo pažymėjimo neturi. Nuo jo sklido alkoholio kvapas, paprašius nepateikė dokumentų, jų neturėjo. Alkotesteris parodė apie 0,37 promilės. Tai nežymus girtumo laipsnis. Motociklams numatyti nuliai. Buvo surašytas protokolas dėl vairavimo neblaiviam, išregistruotos transporto priemonės vairavimo, dėl draudimo, technikinės, dokumentų nepateikimo. Tarnybiniame automobilyje yra vaizdo registratorius, nežino, ar jis veikiantis.

8Liudytojas A. P. teismo posėdyje paaiškino, kad yra Prienų policijos komisariato vyriausiasis patrulis. Važiuodami tarnybiniu automobiliu pastebėjo automobilį, kuris važiavo 40-50 km greičiu, paskui jį važiavo motoroleris be šviesų, vairuotojas buvo be šamo. Pamatęs pareigūnus, motoroleris suvinguriavo į šonus. Jie apsisuko. Iki jiems privažiuojant vairuotojas nulipo nuo motorolerio. Sustojo už motorolerio. Kai išlipo, buvo motorolerio variklis užgesintas. Vairuotojas sakė, kad sugedęs motoroleris. Automobilio nestabdė, jis nuvažiavo padidinęs greitį. Paklausė pas motorolerio vairuotoją, ar vairavo, jis pasakė, kad vairavo. Vairuotojas buvo neblaivus, sakė, kad jam atimta teisė vairuoti, dokumentų neturėjo, pažeidimą pripažino. Tą dieną tarnybinį automobilį lyg vairavo jis, gerai nepamena. Automobilyje yra vaizdo registratorius, lyg filmavo.

9Liudytojas R. A. teismo posėdyje paaiškino, kad yra D. A. brolis. Brolis pirko du motorolerius, šis buvo nevažiuojantis. Galėjo būti spalio mėnuo. Ryte, apie 9 val. nuvežė brolį ir išvažiavo, po to atvažiavo dar kartą vakare pažiūrėti, buvo dar ne visai tamsu. Motociklo nesutvarkė. Brolis stūmėsi motorolerį, o jis važiavo šalia ir lydėjo, brolis stūmėsi motorolerį šalikele. Stūmėsi eidamas, o jis šone važiavo įjungtu avariniu. Važiavo „ant sankabos“, gal 10 km greičiu, apie 2 kilometrus. Galvojo motociklą į mašiną įsikelti, bet netilpo. Brolis ėjo, jis buvo atidaręs langą ir jie kalbėjosi, brolis eidamas, o jis važiuodamas. Važiavo į kalniuką ir matė, kaip pareigūnai sustabdė brolį. Jam paskambino žmona, sakė, kad reikia išvažiuoti, todėl nuvažiavo. Nuo sustabdymo vietos namai buvo už kilometro. Iki sustabdant policijai, visą kelią lydėjo brolį.

10Liudytojas A. V. teismo posėdyje paaiškino, kad D. A. yra jo kaimynas. D. turėjo motorolerį, buvo jį atsistūmęs taisymui, buvo 2-3 dienoms palikęs pas jį. Jis bandė remontuoti elektroniką, bet nepavyko. Senovišką motociklą moka pataisyti, o šiuolaikiškos technikos nemoka. D. atėjo, jie pakrapštė motorolerį ir D. išsistūmė. Jį brolis atvežė, paliko, ir matė, kaip iš kiemo motorolerį išsistūmė, nes šis neužsivedė. Važiuojant nuo kalniuko jo neįmanoma užsikurti.

11Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal ATPK 123 straipsnio 1, 5 dalis ir 1302 straipsnį nutrauktina.

12ATPK 284 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad D. A. 2016 m. spalio 7 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 1302 straipsnį, 123 straipsnio 1, 5 dalis ir 1241 straipsnio 8 dalį. ATPK 1302 straipsnyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų arba vengusių neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vairuotojų, arba vartojusių alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 1242 straipsnio trečiojoje ar ketvirtojoje dalyje, 126 straipsnyje, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, – užtraukia vairuotojams teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų su transporto priemonės konfiskavimu, teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims – baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su transporto priemonės konfiskavimu arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu, o teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims, kuriems administracinis areštas negali būti skiriamas, – baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio penkių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų su transporto priemonės konfiskavimu. Taip pat nustatyta, kad D. A. 2012 m. sausio 9 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutarimu nubaustas pagal ATPK 129 straipsnį. Teismas atkreipia dėmesį, kad dėl administracinės nuobaudos, baudos vykdymo senaties terminų yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. balandžio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010. Minėtoje kasacinio teismo nutartyje nurodyta, kad nei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse, nei ATPK nenustatyti administracinės nuobaudos, baudos vykdymo senaties terminai, todėl turi būti vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, pagal kurį taikytinas 2 metų administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminas. Taigi 2 metų senaties terminas galiojo iki Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 2571, 260, 272, 288, 292, 299, 302, 3025, 3028, 306, 308, 309, 312, 313, 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 2572 straipsniu įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 2015 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, kad pažeidėjas pagal ATPK 129 straipsnį baustas 2012 m. sausio 9 d., byloje nėra duomenų apie tai, kad bauda būtų sumokėta ar išieškota įstatymų nustatyta tvarka, todėl jai turi būti taikomas 2 metų senaties terminas, todėl ir D. A. padarytas administracinės teisės pažeidimas negali būti kvalifikuojamas pagal ATPK 1302 straipsnį, jis perkvalifikuotinas į ATPK 129 straipsnį.

13Pažymėtina, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. vietoj ATPK, galiojusio iki 2016 m. gruodžio 31 d., įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK). 2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (pakeisto 2016 m. kovo 25 d. įstatymu Nr. XII-2275), 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka Administracinių nusižengimų kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Perkvalifikuojant veiką pagal minėto 3 straipsnio 1 dalį, švelnesnė administracinė atsakomybė yra šiais atvejais: <...> 2) kai pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą už padarytą administracinį teisės pažeidimą buvo nustatytos administracinės nuobaudos – administracinis areštas ar nušalinimas nuo darbo (pareigų); 3) už padarytą veiką Administracinių nusižengimų kodekse nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu dešimt eurų mažesnis, specialiosios teisės atėmimo trukmės vidurkis yra mažesnis negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse <...>. Minėto įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad <...> veikos perkvalifikuojamos <...> administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme metu – teismo sprendimu.

14Nustatyta, kad D. A. veika už galimai padarytą administracinį teisės pažeidimą turėjo būti kvalifikuota pagal ATPK (galiojusio iki 2016 m. gruodžio 31 d.) 129 straipsnį, kurio sankcijoje viena iš administracinių nuobaudų yra numatytas administracinis areštas nuo dvidešimties iki trisdešimties parų. Pažeidėjo padarytas pažeidimas atitinka ANK 422 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį, kurioje numatyta administracinė atsakomybė už taksi automobilių, mopedų, motociklų, triračių, lengvųjų keturračių, keturračių, galingųjų keturračių, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t arba kuriose yra daugiau kaip 9 sėdimos vietos, pavojinguosius krovinius vežančių transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau kaip 0 promilių, bet ne daugiau kaip 0,4 promilės) vairuotojai bei ANK 424 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį, kurioje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonės vairavimą neturint teisės jos vairuoti arba neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių. Kadangi nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame ANK arešto nuobaudos rūšies nelieka, laikytina, kad ANK 422 straipsnio 2 dalyje ir 424 straipsnio 2 dalyje nustatytos sankcijos yra švelnesnės nei ATPK 129 straipsnio sankcija, todėl atsižvelgiant į aukščiau nurodytą pasikeitusį teisinį reguliavimą D. A. padarytas administracinis teisės pažeidimas turi būti perkvalifikuojamas iš ATPK (galiojusio iki 2016 m. gruodžio 31 d.) 129 straipsnio į administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 2 dalyje ir 424 straipsnio 2 dalyje.

15Teisę nagrinėti ATPK 123 straipsnio 1, ir 5 dalyse bei 1241 straipsnio 8 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas turi rajonų, miestų policijos komisariatų tam įgalioti pareigūnai (ATPK 225 straipsnis). Tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad visi administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 79P-74083656-16 nurodyti teisės pažeidimai buvo padaryti vienu metu, be to, juos jungia pagrindinis objektyvusis požymis – tos pačios transporto priemonės vairavimas. Šiuo atveju yra teisės pažeidimų, numatytų ATPK 129 straipsnio, 123 straipsnio 1 ir 5 dalyse, 1241 straipsnio 8 dalyje idealioji sutaptis. Todėl teismas turi teisę skirti nuobaudas už visus D. A. įvykdytus teisės pažeidimus, nors pažeidimai, numatyti ATPK 123 straipsnio 1 ir 5 dalyse bei 1241 straipsnio 8 dalyje nepatenka į ATPK 225 straipsnyje pateiktą administracinių teisės pažeidimų sąrašą.

16D. A. galimai padaryti pažeidimai, numatyti ATPK (galiojusio iki 2016 m. gruodžio 31 d.)123 straipsnio 1, 5 dalyse ir 1241 straipsnio 8 dalyje neperkvalifikuotini pagal ANK atitinkamus pažeidimus, kadangi ANK nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu dešimt eurų mažesnis negu ATPK.

17ANK 591 straipsnio 1 punkte, analogiškai kaip ir ATPK 250 straipsnio 1 punkte, numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. Šie keturi pagrindiniai elementai tarpusavyje yra organiškai susiję. Pažeidimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir pažeidimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti traukiamas tuomet, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka abejonės, kad šis asmuo padarė veiką, už kurią jam turi būti skiriama atitinkama nuobauda.

18Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 567 straipsnio 1, 2 dalys). Įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnis). Iš šio straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-525-557/2016).

19Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad D. A. 2016 m. spalio 7 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis 2016 m. spalio 7 d. apie 18.25 val. Raudonupio k., Šilavoto sen., Prienų r. sav., vairavo mopedą YIBEN, valstybinis Nr. ( - ), būdamas neblaivus (nustatytas 0,32 promilių girtumas), neturėdamas teisės vairuoti, transporto priemonė neapdrausta transporto priemonių valdytojų privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, ji išregistruota nustatyta tvarka, vairuotojas nepateikė transporto priemonės dokumentų. Nors surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą D. A. su padarytu pažeidimu sutiko, tačiau teismo posėdyje nurodė visiškai skirtingas įvykio aplinkybes – 2016 m. spalio 7 d., 18.00 val. jis motorolerį stūmėsi iš A. V., nes pas jį remontavo, motorolerį buvo nusipirkęs, nuo pirkimo transporto priemonė niekada neveikė. Iš priekio atvažiavo policijos pareigūnai ir rado jį prie motorolerio, jiems sakė, kad nevairuoja, kad yra variklio gedimas. Jis pareigūnų išsigando, todėl taip parašė paaiškinime tai, ką padiktavo pareigūnai, po to susivokė ką parašė, todėl kreipėsi į teismą.

20Liudytoju teismo posėdyje apklaustas policijos pareigūnas A. P. nurodė, kad D. A. jiems sakė, kad motoroleris sugedęs. Kitas kartu važiavęs policijos pareigūnas V. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad prasilenkiant su automobiliu, kuris važiavo šalia motorolerio ir vėliau padidino greitį bei nuvažiavo, pamatė tik motorolerio siluetą, ir tik kai galėjo atsisukti ir pamatyti, suprato, kad tai motoroleris. Policijos pareigūnai skirtingai nurodė, kokiu greičiu važiavo motorolerį lydėjęs automobilis – A. P. nurodė, kad važiavo 40-50 km/ val. greičiu, o V. M. teigė, kad automobilis važiavo lėtai, bet be avarinių šviesų, apie 20-30 km/val. Abu pareigūnai nurodė, kad D. A. nuo motorolerio buvo nulipęs iki jiems privažiuojant ir jiems privažiavus, motorolerio variklis buvo užgesintas. Teismo posėdyje liudytojais apklausti R. A. bei A. V. nurodė, kad motoroleris buvo sugedęs, jis neužsivedė, todėl D. A. motorolerį stūmėsi namo. Minėtų asmenų parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs ir tarpusavyje dėl esminių įvykio aplinkybių sutapo, todėl teismas jais nesivadovauti neturi pagrindo. Be to, teismas, siekdamas nustatyti aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, 2016 m. gruodžio 29 d. nutartimi (b. l. 49-50) paskyrė motorolerio techninės būklės įvertinimą. Teismui pateiktoje techninės apžiūros rezultatų kortelėje ataskaitoje Nr. ( - ) (b. l. 54) nurodyta, kad transporto priemonė YIBEN, valstybinis Nr. ( - ), neatitinka techninių reikalavimų dėl neveikiančio variklio, variklis neužsiveda. Apžiūroje dalyvavęs administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. A. nurodė, kad motorolerio techninės būklės vertinime dalyvavo ir administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovas, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad būtų prieštaraujama atliktos būklės įvertinimo rezultatams, kad pareigūnas būtų turėjęs pastabų dėl atliktos motorolerio techninės būklės apžiūros ir išvadų. Taip pat pažymėtina, kad tokia išvada visiškai atitinka į bylą pateiktoje transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytiems duomenims, kad „yra variklio gedimas“ (b.l. 18).

21Teismas įvertinęs institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, pateiktą medžiagą, išklausęs proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, teismo posėdžio metu nustatytas aplinkybes, motorolerio techninės būklės įvertinimo išvadas, atsižvelgiant į tai, kad visos abejonės, kurių negalima pašalinti, yra vertinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai, daro išvadą, kad administracinio nusižengimo teisena, pradėta D. A. atžvilgiu pagal ANK 422 straipsnio 2 dalį ir 424 straipsnio 2 dalį nutrauktina, nenustačius administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

22D. A. 2016 m. spalio 7 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo ir pagal ATPK (galiojusio iki 2016 m. gruodžio 31 d.) 123 straipsnio 1, 5 dalis ir 1241 straipsnio 8 dalį dėl to, kad 2016 m. spalio 7 d. apie 18.25 val. mopedas YIBEN, valstybinis Nr. ( - ), nebuvo neapdraustas transporto priemonių valdytojų privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, jis išregistruotas nustatyta tvarka, vairuotojas nepateikė transporto priemonės dokumentų. Pažymėtina, kad teismui nustačius, jog D. A. nevairavo mopedo YIBEN, valstybinis Nr. ( - ), transporto priemonė nesikūrė, su ja nebuvo galimybės važiuoti ir ji nedalyvavo viešame eisme, nėra ir teisinio pagrindo teigti D. A. padarius administracinius teisės pažeidimus dėl to, kad transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu bei įregistruota nustatyta tvarka. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti, kad D. A. veiksmuose yra ir ATPK 123 straipsnio 1 dalyje ir 123 straipsnio 5 dalyje numatytų nusižengimų sudėtys, todėl administracinio teisės pažeidimo byla D. A. atžvilgiu dėl ATPK 123 straipsnio 1 dalyje ir 123 straipsnio 5 dalyje numatytų pažeidimų nutrauktina, nesant jo veikloje nurodytų administracinių teisės pažeidimų įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

23Byloje neginčijamai nustatyta, kad D. A. policijos pareigūnams nepateikė transporto priemonės dokumentų. Šią aplinkybę patvirtino ir pats pažeidėjas bei policijos pareigūnai. Ginčo byloje dėl to nekilo, pažeidėjas baustinas pagal ATPK 1241 straipsnio 8 dalį. Administracinė nuobauda pažeidėjui skiriama vadovaujantis bendrosiomis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklėmis, įtvirtintomis ATPK 30 straipsnyje, taip pat atsižvelgiant į ATPK 302 straipsnio nuostatas, įvertinant, ar yra nustatyta ATPK 31 ir 32 straipsniuose nurodytų atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, taip pat atsižvelgiant į administracinės nuobaudos tikslus, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus. Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kada turėtų būti skiriama viena ar kita nuobauda, tačiau tais atvejais, kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos, turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia siekiant ATPK 20 straipsnio numatytų administracinės nuobaudos tikslų, tiek nubaudimo, tiek prevencinių. Iš byloje esančios pažymos apie asmens baustumą matyti, kad visi D. A. padaryti administracinės teisės pažeidimai yra susiję su transporto priemonių vairavimu neblaiviam arba neturint teisės vairuoti (b. l. 10-15), asmuo turi galiojančių administracinių nuobaudų, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ATPK 31, 32 straipsniai), todėl siekiant tiek nubaudimo, tiek prevencinių, tikslų D. A. skirtina ATPK 1241 straipsnio 8 dalies sankcijoje numatyta nuobaudos rūšis – įspėjimas. Manytina, kad tokia nuobauda bus pakankamai efektyvi priemonė siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų.

24Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 straipsniu, 464 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 302 straipsniu, 250 straipsnio 1 dalimi, 286-287 straipsniais, 3022 straipsniu, 3024 straipsniu,

Nutarė

25D. A. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1241 straipsnio 8 dalyje, skirti įspėjimą.

26Administracinio nusižengimo bylos teiseną, pradėtą D. A. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 2 dalį ir 424 straipsnio 2 dalį nutraukti, nenustačius jo veikoje administracinio nusižengimo požymių.

27Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, pradėtą D. A. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 1 dalį nutraukti, nenustačius jo veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

28Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, pradėtą D. A. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio dalį nutraukti, nenustačius jo veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

29Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Indrė Petrokienė, dalyvaujant... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo... 3. Teismas... 4. D. A. 2016 m. spalio 7 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo... 5. D. A. surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą nurodė, kad... 6. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. A. teismo posėdyje... 7. Liudytojas V. M. teismo posėdyje paaiškino, kad yra Prienų rajono policijos... 8. Liudytojas A. P. teismo posėdyje paaiškino, kad yra Prienų policijos... 9. Liudytojas R. A. teismo posėdyje paaiškino, kad yra D. A. brolis. Brolis... 10. Liudytojas A. V. teismo posėdyje paaiškino, kad D. A. yra jo kaimynas. D.... 11. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal ATPK 123 straipsnio 1, 5... 12. ATPK 284 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas),... 13. Pažymėtina, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. vietoj ATPK, galiojusio iki 2016 m.... 14. Nustatyta, kad D. A. veika už galimai padarytą administracinį teisės... 15. Teisę nagrinėti ATPK 123 straipsnio 1, ir 5 dalyse bei 1241 straipsnio 8... 16. D. A. galimai padaryti pažeidimai, numatyti ATPK (galiojusio iki 2016 m.... 17. ANK 591 straipsnio 1 punkte, analogiškai kaip ir ATPK 250 straipsnio 1 punkte,... 18. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija... 19. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad D. A. 2016 m. spalio 7 d. buvo surašytas... 20. Liudytoju teismo posėdyje apklaustas policijos pareigūnas A. P. nurodė, kad... 21. Teismas įvertinęs institucijos, surašiusios administracinio teisės... 22. D. A. 2016 m. spalio 7 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo ir... 23. Byloje neginčijamai nustatyta, kad D. A. policijos pareigūnams nepateikė... 24. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų... 25. D. A. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės... 26. Administracinio nusižengimo bylos teiseną, pradėtą D. A. atžvilgiu pagal... 27. Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, pradėtą D. A. atžvilgiu... 28. Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, pradėtą D. A. atžvilgiu... 29. Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti...